PRANEŠIMAS dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (26.1.2011)

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (14.1.2011)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

10.3.2011 - (2010/2233(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Dominique Baudis
Nuomonės referentas (*):
Mário David, Tarptautinės prekybos komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis.

Procedūra : 2010/2233(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0042/2011

Pateikti tekstai :

A7-0042/2011

Debatai :

PV 23/03/2011 - 24
CRE 23/03/2011 - 24

Balsavimas :

PV 24/03/2011 - 6.6
CRE 24/03/2011 - 6.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0109

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių

(2010/2233(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 1989 m. vasario 25 d. ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) bendradarbiavimo susitarimą,

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl EB ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos laisvosios prekybos susitarimo[1],

– atsižvelgdamas į savo 1990 m. liepos 13 d. rezoliuciją dėl sudarytino EEB ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos laisvosios prekybos susitarimo svarbos,

– atsižvelgdamas į Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitą „Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje“ Tarybos patvirtintą 2008 m. gruodžio mėn.,

– atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Viduržemio jūros regiono ir Vidurio Rytų valstybių strateginę partnerystę,

– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 14 d. Liuksemburge vykusios XX Ministrų tarybos metu parengtą bendrą komunikatą,

– -atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 10 d. pranešimą dėl Viduržemio jūros sąjungos,

– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 29 d. Maskate vykusios XIX Ministrų tarybos metu parengtą bendrą komunikatą,

– atsižvelgdamas į bendrą veiksmų programą (2010–2013 m.), skirtą 1988 m. susitarimo dėl ES ir PĮBT bendradarbiavimo įgyvendinimui,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis stiprinimo aukštojo mokslo srityje (COM (2001) 0385),

– atsižvelgdamas į Europos Parlamento rezoliuciją: Reformos arabų pasaulyje: kokios strategijos turėtų laikytis Europos Sąjunga?[2]

– atsižvelgdamas į Maskate (Omano Sultonatas) 2001 m. gruodžio 31 d. priimtą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) šalių ekonominį susitarimą ir 2002 m. gruodžio 21 d. PĮBT priimtą Dohos deklaraciją dėl Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo tarybos muitų sąjungos sudarymo,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 218 straipsnius, pagal kuriuos Taryba privalo prašyti Parlamento sutikimo prieš sudarydama bet kokį tarptautinį susitarimą, aprėpsiantį sritis, kurioms taikoma įprastinė teisėkūros procedūra

– atsižvelgdamas į Europos Parlamento metinius pranešimus apie žmogaus teises,

– -atsižvelgdamas į 1998 m. JT Generalinės asamblėjos deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės organų teisės ir atsakomybės remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves (dar vadinamoji „Žmogaus teisių gynėjų deklaracija“),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A7-0042/2011),

A. kadangi Persijos įlankos regionas šiuo metu turėtų būti laikomas naujai besiformuojančiu pasaulinės ekonomikos poliumi, sudarytu iš Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) valstybių; pažymi ES yra antroji pagal dydį PĮBT prekybos partnerė, o PĮBT ES yra penktoji pagal dydį eksporto rinka,

B. kadangi Persijos įlankos geopolitinė aplinka susijusi su saugumo klausimais, darančiais poveikį pasauliui ir regionui (Taikos procesas Artimuosiuose Rytuose, Irano branduolinė programa, Irako , Jemeno ir Darfūro stabilizavimas, terorizmas ir piratavimas) ir iki šiol PĮBT lieka vienintelė stabili regioninė organizacija, grindžiama daugiašališkumu ir bendradarbiavimu,

C. kadangi daugiau kaip trečdalis viso pasaulio nepriklausomų turto fondų laikomi Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybėse ir kadangi šie fondai atsakydami į krizę prisidėjo prie pasaulinės ir Europos finansų sistemos gelbėjimo,

D. kadangi Persijos įlankos regionas yra ypač svarbus ES ir toks bendradarbiavimas daugiapoliame ir tarpusavyje susijusiame pasaulyje gali padėti susidoroti su politikos ir saugumo iššūkiais,

E. kadangi ekonominių struktūrų liberalizavimo ir įvairinimo procesai, pradėti daugelyje PĮBT narių šalyse atveria naują vidaus, politikos (konstitucinės reformos, dalyvavimas politiniame gyvenime, institucijų stiprinimas) ir socialinę (asociacijų tinklo kūrimasis, darbdavių asociacijos, galimybė moterims gauti atsakingus postus) dinamiką, kuri turėtų būti skatinama ir remiama,

F. kadangi migruojančių darbuotojų , ypač namų ūkyje dirbančių moterų, darbo ir gyvenimo sąlygos Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalyse narėse kelia susirūpinimą ir kadangi šie darbuotojai dominuoja daugelyje ekonomikos sektoriaus šakų ir sudaro beveik 40 proc. visų darbuotojų, o kai kuriuose JAE emyratuose šis skaičius yra maždaug 80 procentų,

G. kadangi visose šešiose valstybėse narėse yra paveldima monarchija su ribotu politiniu atstovavimu, ypač moterų, ir daugeliu atveju jose nėra renkamas parlamentas,

H. kadangi PĮBT investicijos bei bendri iššūkiai pietinėse Europos Sąjungos kaimynėse yra svarbios ir sukuria bendradarbiavimo tarp Europos, Viduržemio jūros ir Persijos įlankos šalių sinergiją,

I. kadangi geografinis ir ekonominis PĮBT valstybių persiorientavimas į Aziją, kurį pastūmėjo auganti naftos paklausa Azijos rinkose (Kinijoje, Indijoje, Singapūre, Japonijoje, Filipinuose, Pietų Korėjoje) dabar veda į prekybos ir ekonominių santykių, kurie sutvirtinami laisvosios prekybos susitarimais ir plėtojant politinį dialogą, įvairinimą,

J. kadangi dėl pagrindinio vaidmens, kurį PĮBT valstybės vaidina pasaulinėje arenoje, pastarųjų valstybių ir ES interesai sutampa tarptautinio stabilumo ir pasaulio ekonomikos valdymo srityse,

K. atsižvelgiant į didėjančią Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių įtaką Arabų ir musulmonų pasaulyje bei jų vaidmenį, kurį jie gali atlikti tarpkultūriniame dialoge,

L. kadangi derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo tarp ES ir PĮBT prasidėjo prieš 20 metų ir yra seniausios ES pradėtos ir nebaigtos prekybinės derybos,

M. kadangi ES būtina užimti tvirtą poziciją ir išlaikyti savo įsipareigojimus Persijos įlankos regione, nes svarbu šiame regione užtikrinti savo didesnį matomumą ir strateginį dalyvavimą,

N. kadangi politinių sąlygų, ypač sąlygos susijusios su pagarba žmogaus teisėms, įtraukimas yra neatskiriama bet kurio tarp ES ir trečiosios šalies sudaryto prekybos susitarimo dalis,

O. kadangi Europos Sąjunga šiame regione ribotai atstovaujama ir jos suvokimas dažniausiai painiojamas su kai kurių valstybių narių, turinčių išplėtotus ir senus ryšius, pozicijomis,

P. kadangi Europos Sąjunga turi patirties šiose srityse: institucinių pajėgumų stiprinimo, švietimo ir mokslinių tyrimų, atsinaujinančios energijos išteklių vystymo ir aplinkosaugos, techninės paramos ir reglamentavimo, taip pat politinio ir diplomatinio dialogo stabilumo kaimynystėje ir pasaulinio saugumo klausimais,

1. primena, kad laisvosios prekybos susitarimo tarp ES ir PĮBT sudarymas išlieka prioritetas ir kad bet kokia nesėkmė pakenktų abiejų šalių interesams; pabrėžia, kad šis susitarimas numatys šių dviejų vienetų, pasirinkusių daugiašališkumą ir integraciją, abipusį patikimumo pripažinimą;

2. mano, kad atsižvelgiant į ribotą Sąjungos dalyvavimą Persijos įlankos regione, integruota komunikacijos politika, sudarantį dalį naujo Sąjungos išorės santykių mechanizmo, turėtų prisidėti prie tikslingos ir veiksmingos informacijos apie Sąjungą kūrimo persijos įlankos šalyse;

3. mano, kad ES turi sukurti šiam regionui skirtą strategiją, kuri siektų sustiprinti ryšius su PĮBT ir remti regioninės integracijos procesą bei skatinti dvišalius santykius su PĮBT valstybėmis;

4. pabrėžia kad tikslinga su PĮBT ir jos valstybėmis narėmis sukurti strateginę partnerystę, atitinkančią abiejų pusių svarbų vaidmenį tarptautinėje arenoje; pabrėžia, kad tam tikslui svarbu įsteigti periodinį aukščiausio lygio valstybių vadovų ir vyriausybių susitikimą, nepriklausomai nuo vystančių derybų pažangos;

5. taip pat pabrėžia vienodų galimybių partnerystės svarbą bendradarbiavime ir dialoguose, atsižvelgiant į dalyvaujančiųjų subjektų skirtumus, bei galimybes išplėsti bendradarbiavimą ir dialogą įvairiuose sektoriuose;

6. ragina Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnyboje daugiau žmoniškųjų išteklių skirti šiam regionui ir atidaryti naujas ES diplomatines atstovybes PĮBT valstybėse narėse, taip prisidedant prie geresnio ES regimumo, padedant palengvinti politinį dialogą ir stiprinti ES veiksmų efektyvumą; pabrėžia, kad šie ištekliai iš esmės turėtų būti gauti perskirstant personalą Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnyboje Ragina ES valstybes nares, šiame regione turinčias atstovybes, veikti pagal ES politiką; pabrėžia, kad dvišalis diferencijuotas PĮBT valstybių, norinčių intensyvinti bendradarbiavimą su ES, metodas gali kaip tik papildyti ir stiprinti daugiašalę sistemą; ragina, kad Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai išnagrinėtų galimybes, kurias atveria šis dvišalis bendradarbiavimas;

7. primena, kad socialinė ir politinė raida pastaraisiais metais pasireiškė daugelyje PĮBT valstybių narių; skatina visas valstybes tęsti pastangas ir siūlo joms dar labiau skatinti žmogaus teises, kovą su visomis diskriminacijos formomis, įskaitant dėl lyties, lytinės orientacijos ar religijos; ragina PĮBT valstybes nares užtikrinti ir skatinti mažumų teises, įskaitant religijos, lyčių lygybės, darbo teisę, įskaitant migruojančių darbuotojų apsaugą bei sąžinės ir saviraiškos bei nuomonės laisvę; ragina tęsti ES ir PĮBT dialogą minėtąja tema; ragina PĮBT valstybes nares pozityviau bendrauti su pilietine visuomene ir remti vietos struktūrų bei asociacijų steigimą; ypač ragina PĮBT valstybes nares:

– patvirtinti priemones, skirtas pagerinti moterų prieigą prie darbo rinkos ir švietimo, kovojant su visomis diskriminacijos formomis dėl lyties ir kitų teisinių bei paprotinių nuostatų, įskaitant susijusias su asmeniniu statusu,

– panaikinti rėmimo sistemą, primestą migruojantiems darbuotojams (ten, kur ji dar galioja), ir tęsti darbo teisės reformas, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai, įskaitant migruojančius ir vietinius, galėtų visiškai naudotis teisine ir socialine apsauga,

– ragina ES ir jos valstybes nares kurti sąveikas remiant Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl namų darbininkų teisių;

– kovoti su visomis nebaudžiamumo formomis, užtikrinti teismų nepriklausomumą, užtikrinti teisę turėti sąžiningą ir greitą teismo procesą ir sustiprinti teisingumo sistemos darbuotojų vaidmenį,

– primygtinai ragina valdžios institucijas imtis žingsnių užtikrinant, kad apmokant teisėtvarkos pareigūnus, advokatus ir teisininkus bus išsamiai informuojama apie ir bus laikomasi visų žmogaus teisų standartų;

8. ragina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių vyriausybes dirbti kartu bei vadovautis bendradarbiavimo dvasia ir spręsti su žmogaus teisėmis susijusias problemas šiame regione, ypač kai tai susiję su lyčių lygybe, pilietybės neturinčių asmenų (arab. bidun) padėtimi, žodžio laisvės ir susirinkimų laisvės apribojimais, įskaitant profesinių sąjungų laisves bei poreikį užtikrinti teismų nepriklausomumą bei teisę į sąžiningą ir greitą teismo procesą; ragina į siūlomas dialogo su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis stiprinimo priemones įtraukti techniniu bei politiniu lygmeniu vykdomą dialogą žmogaus teisių klausimais;

9. ragina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes panaikinti išlygas dėl Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, taip pat dėl Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, kur tos išlygos dar galioja, ir visas Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes ratifikuoti Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinius protokolus bei Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo; pabrėžia, kad yra svarbu ratifikuoti ir įgyvendinti JT konvenciją dėl darbuotojų migrantų bei Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 97 ir Nr. 143;

10. ragina ES kartu su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis ištirti ir pasiūlyti sprendimus, kuriais būtų galima panaikinti kliūtis trukdančias regiono religinių mažumų nariams tiek individualiai, tiek ir kolektyviai, asmeninėje bei viešojoje erdvėse, visapusiškai ir veiksmingai naudotis pagrindine teise į tikėjimo laisvę;

11. pabrėžia dialogo tarp kultūrų ir religijų svarbą; primena, kad Europos Sąjunga ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys pareiškė savo bendrą įsipareigojimą skatinti ir saugoti tolerancijos, nuosaikumo ir sambūvio vertybes;

12. ragina vyriausybes ir veikiančias parlamentines asamblėjas nedelsiant imtis žingsnių ir be jokių ribojančių sąlygų ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, o taip pat ragina bendradarbiauti taikant teminius JT žmogaus teisių komisijos mechanizmus ir pakviesti juos; ypač specialųjį pranešėją teisėjų ir advokatų nepriklausomumo klausimais, apsilankyti atitinkamose šalyse;

13. vėl pareiškia ES prieštaravimą mirties bausmei ir ragina pasauliniu mastu paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą; apgailestauja dėl to, kad visose Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalyse vis dar išlaikoma mirties bausmė; ragina patvirtinti mirties bausmės ir bausmių moratoriumą; ypač ragina valstybes, kurios naudoja tokius metodus kaip galvos nukirtimas, užmėtimas akmenimis, nukryžiavimas, galūnių amputacija arba nuplakimas rykštėmis baigti naudoti tokius metodus;

14. atkreipia dėmesį į 2010 m. birželio 14 d., Ministrų tarybos priimtą trejų metų bendrą veiksmų programą, skirtą stiprinti bendradarbiavimą daugelyje strateginių sričių, svarbių abiem pusėms, įskaitant tinklo, apjungiančio mokslininkus, dėstytojus ir verslininkus, kūrimą; tačiau apgailestauja, kad nėra skyriaus, skirto atviram, reguliariam ir konstruktyviam politiniam dialogui;

15. mano, kad šios bendros veiksmų programos įgyvendinimas turėtų būti palydimas tikslios finansavimo sistemos ir atliekamas specialiai šiai užduočiai priskirtų darbuotojų, esančių Briuselyje bei Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybėse narėse; pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti šios programos matomumą bei detalios informacijos sklaidą atitinkamoms administracijoms bei institucijoms; reikalauja, kad rezultatų įvertinimas būtų atliekamas trejų metų laikotarpio pabaigoje, o esant geriems rezultatams būtų numatytas bendradarbiavimas tarp Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos;

16. ragina ES bendradarbiaujant programose su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybėmis daugiau dėmesio suteikti pilietinės visuomenės organizacijomis ir remti galių suteikimą moterims bei jaunimui;

17. reiškia gilų susirūpinimą, kad Persijos įlankos regionas leidosi į ginklavimosi varžybas; ragina ES nustatyti strateginį dialogą su PĮBT valstybėmis abiem pusėms svarbiais regiono saugumo klausimais (taikos procesas Artimuosiuose rytuose, Irano branduolinė programa, Irako, Jemeno ir Darfūro stabilizavimas bei terorizmas) ir bendradarbiaujant su Persijos įlankos valstybėmis ilgainiui prisidėti prie regioninio saugumo struktūros Artimuosiuose Rytuose sukūrimo;

18. primena, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybės narės yra svarbios veikėjos regione; pabrėžia, kad Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba turi bendrų interesų skatinti taiką bei stabilumą Vidurio Rytuose, Šiaurės Afrikoje bei Afrikos Kyšulio regione, o taip pat ir visame pasaulyje; primygtinai ragina partnerius stiprinti bendradarbiavimą siekiant šių bendrų interesų;

19. pakartoja savo paramą Arabų taikos iniciatyvai, kurią pateikė viena iš Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių narių ir pritarė visos Arabų valstybių lygos narės bei Islamo konfederacijos organizacija; ragina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes toliau vykdyti tarpininkavimo paslaugas ir remti Izraelio bei Palestinos taikos procesą siekiant dviejų valstybių principu paremto sprendimo; ragina ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą atnaujinti bendras pastangas ir derybas siekiant nutraukti Palestinos teritorijų okupaciją bei teikti visapusišką paramą dviejų valstybių principu pagrįstam sprendimui Izraelio ir Palestinos konflikte; pabrėžia bendrus ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos interesus dirbant kartu ir siekiant tikros bei ilgalaikės taikos Artimųjų Rytų regione; šiuo klausimu Ketvertui ir Arabų valstybių lygos stebėjimo komitetui siūlo reguliariau bendradarbiauti; primena, kad ES yra didžiausias paramos Palestinos gyventojams teikėjas; pripažįsta šios PĮBT valstybių paramą Palestinos pabėgėliams ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai (UNRWA); ragina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes nares prisidėti stiprinant Palestinos valdžios institucijas ir ekonominę plėtrą kaip dalį vykdomos Palestinos vyriausybinės programos bei ragina apmastyti galimybę, kai tai tinkama, atlikti finansinius įnašus pasinaudojant galiojančiais tarptautinės pagalbos mechanizmais;

20. džiaugiasi, kad tęsiasi Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos integracijos procesas (muitų sąjunga, bendroji rinka ir ilgainiui bendra valiuta); ragina Komisiją pasiūlyti PĮBT sekretoriatui bendrai nustatyti bendradarbiavimo sistemą, skirtą dalijimuisi patirtimi institucijų administracinių gebėjimų stiprinimo, reguliavimo mechanizmų ir ginčų sprendimo srityse; pabrėžia, kad šis būdas gali prisidėti įžiebiant įsisavinimo procesus;

21. pritaria 2010 m. lapkričio 23 d. Abu Dabyje priimtam Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių narių parlamentų pirmininkų sprendimui pradėti stebėti Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos veiklą bei jos vykdomuosius sprendimus ir įsteigti kasmetinę Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių narių parlamentinių institucijų konferenciją; džiaugiasi dėl tarpparlamentinės delegacijos ryšiams su Europos Parlamentų sukūrimo ateityje; yra įsitikinęs, kad plataus masto parlamentinis bendradarbiavimas stipriai prisidės prie šių dviejų grupių strateginės partnerystės kūrimo;

Prekybos santykiai

22. primena savo 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl EB ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) laisvosios prekybos susitarimo (LPS), kuriai pritarė 96 proc. Europos Parlamento narių; atkreipia dėmesį, kad šioje rezoliucijoje iškelti klausimai, pavyzdžiui, dėl abipusės galimybės patekti į rinką, veiksmingos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, netarifinių kliūčių panaikinimo paslaugoms, tvarios plėtros skatinimo ir pagarbos tarptautinėms konvencijoms, vis dar neišspręsti;

23. labai apgailestauja, kad EB ir PĮBT derybos dėl LPS (ES ir PĮBT LPS) ilgą laiką buvo nuolat atidėliojamos, ir apgailestauja dėl Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos sprendimo nutraukti derybas 2008 m.; laikosi nuomonės, kad atėjo laikas vėl pradėti šias derybas ir rasti šių derybų galutinį sprendimą siekiant, jog abiejų šalių visuomenė ir verslo bendruomenė galėtų kuo labiau pasinaudoti šių derybų laimėjimais;

24. apgailestauja, kad ES neskyrė pakankamai dėmesio šiam regionui nepaisant jo strateginės reikšmės, turint mintyje naftos tiekimą, prekybos galimybes ir regioninį stabilumą;

25. pažymi, kad po 20 metų trukusių derybų vis dar siekiama pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą (LPS); žino, kad kai kurios PĮBT valstybės atmetė išlygas dėl žmogaus teisių ir nelegalios migracijos;

26. mano, kad atsižvelgiant į regiono strateginę svarbą, į LPS reikia žiūrėti ne tik kaip į priemonę, padėsiančią padidinti gerovę naudojantis prekyba, bet ir kaip į priemonę, padėsiančią puoselėti geopolitinį stabilumą;

27. pažymi, kad PĮBT šalys sudaro šeštą pagal dydį ES eksporto rinką ir kad ES yra antra pagal dydį PĮBT šalių prekybos partnerė; pažymi, kad nors šios šalys jau vykdo intensyvią prekybą, ją galima dar labiau išplėsti ir įvairinti, atsižvelgiant į ES rinkos dydį ir PĮBT šalių pastangas įvairinti savo eksportą; pabrėžia, kad laisvosios prekybos susitarimas taip pat suteiktų naujų techninio bendradarbiavimo ir pagalbos galimybių; laikosi nuomonės, kad sudarius EB ir PĮBT laisvosios prekybos susitarimą būtų skatinami glaudesni ryšiai ir tolesnė įvairovė;

28. atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į faktą, jog PĮBT šalys siekia ekonomikos įvairinimo, kurio tikslas – sumažinti savo priklausomybę nuo naftos, prekybos paslaugomis ir investicijų augimas padėtų skatinti PĮBT ekonomikos vystymąsi;

29. džiaugiasi dėl to, kad per pastaruosius du dešimtmečius, nepaisant nesėkmingų bandymų sudaryti LPS, ES ir PĮBT ekonominiai santykiai vis stiprėjo ir kad tarpusavio prekybos apimtys labai išaugo; mano, kad tai yra ženklas, kad sudarius LPS toliau būtų skatinamas šis natūralus augimas ir jam būtų sudarytos atviresnės, nuspėjamesnės ir saugesnės sąlygos;

30. atkreipia dėmesį į tai, kad jau atlikta didžioji darbo dalis rengiant LPS, ir laikosi nuomonės, kad atsižvelgus į dabartinio LPS aprėptį galima matyti didelę naudą abiems šalims; todėl ragina abi šalis traktuoti šį LPS kaip pagrindinį ir svarbų abiejų regionų ir jų piliečių siekį; mano, kad ES ir PĮBT turi bendrų interesų ir poreikių ir kad ES patirtis regioninės integracijos srityje gali būti įkvėpimo šaltiniu Persijos įlankos šalims; mano, kad šiuo požiūriu ES gali teikti vertingą techninę pagalbą;

31. pabrėžia, kad, jei padėtis nebus ištaisyta, viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo stoka ir trukdymas užsienio investuotojams patekti į paslaugų sektorių gali sutrukdyti sudaryti šį susitarimą;

32. yra tvirtai įsitikinęs, kad EB ir PĮBT laisvosios prekybos susitarimo sudarymas būtų labai naudingas abiems šalims; laikosi nuomonės, kad sudarius LPS su ES būtų sudarytos geresnės sąlygos tolesnei PĮBT ekonominei integracijai ir, sukūrus PĮBT muitų sąjungą, taip pat atsirastų akstinas įgyvendinti svarbius projektus, kaip antai PĮBT bendrosios rinkos projektą, ir sukurti PĮBT pinigų sąjungą su bendra valiuta; mano, kad PĮBT galėtų pasinaudoti ES patirtimi, įgyta formuojant bendrąją rinką ir įvedant bendrą valiutą;

33. labai pritaria Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton pareiškimui, padarytam per 2010 m. birželio mėn. vykusį bendrą ES ir PĮBT ministrų susitikimą, taip pat per rugsėjo 22 d. vykusį ES ir PĮBT susitikimą JT Generalinės asamblėjos ministrų susitikimo proga, kuriame ji nurodė, kad ES pasirengusi dėti galutines pastangas, siekdama užbaigti šias derybas; taip pat džiaugiasi dėl PĮBT reakcijos, kuria taip pat buvo patvirtintas PĮBT noras užbaigti derybas;

34. pripažįsta, kad eksporto muitai kai kurioms PĮBT valstybėms yra jautrus klausimas, tačiau apgailestauja dėl neseniai priimto PĮBT derybininkų sprendimo sugrįžti prie savo 2008 m. pozicijos šiuo klausimu, t. y. neįtraukti taisyklių, susijusių su šiuo klausimu, į LPS; tvirtai įsitikinęs, kad į kiekvieną dabartinį LPS turi būti įtrauktas eksporto muitų klausimas ir kad pagal PPO taisykles reikalaujama, jog LPS būtų numatytas didelio masto importo ir eksporto liberalizavimas;

35. rekomenduoja, kad ES skirtų daugiau išteklių PĮBT naudojantis bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis (angl. ICIHI) priemone, kuri turėtų tapti labiau pastebima ir pagal kurią didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas programoms, kurios būtų tinkamos siekiant mokyti vietos pareigūnus, įskaitant mokymą prekybos klausimais;

36. primena, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai tarptautinės prekybos politika tapo viena iš ES užsienio politikos priemonių, todėl visuose savo tarptautiniuose susitarimuose Sąjunga be kompromisų gerbia demokratijos principus ir pagrindines žmogaus teises, taip pat atsižvelgia į socialinę ir aplinkos apsaugos dimensiją; taigi ragina, kad visuose būsimuose laisvosios prekybos susitarimuose būtų įrašyta sąlyga dėl veiksmingų ir vykdomų reikalavimų žmogaus teisų klausimais;

37. atkreipia dėmesį į tai, kad šešiose Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą sudarančiose valstybėse yra 15 mln. darbuotojų migrantų, kurie sudaro 40 proc. visų šių šalių gyventojų; primena, kad darbuotojų migrantų padėtis Persijos įlankos valstybėse yra pavojinga, ir tai pabrėžė Tarptautinė darbo organizacija (TDO), taip pat pritaria TDO raginimui nustatyti regione minimalų darbo užmokestį, kad šalies ir migrantų darbuotojų padėtis nebūtų ir toliau bloginama; taip pat remia visų darbuotojų teisę steigti profesines sąjungas ir į jas stoti siekiant ginti savo interesus;

38. reikalauja, kad būtų gerbiami demokratijos principai ir žmogaus teisės, nustatyti pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją; ragina PĮBT valstybes nares kovoti su moterų diskriminacija ir vaikų išnaudojimu visų pirma darbo rinkoje, taip pat veiksmingai įgyvendinti JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo ir Vaiko teisių konvenciją;

39. mano, kad PĮBT valstybėms narėms ratifikavus ir visiškai įgyvendinus pagal Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją ir Tarptautinę konvenciją dėl visų migruojančių darbuotojų ir jų šeimos narių teisių apsaugos nustatytą sistemą, iš esmės būtų užtikrinta, kad derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo vyktų sėkmingai;

40. laikosi nuomonės, kad sudarius LPS būtų sukurta daugiau pajėgumų ir glaudesnė institucinė sistema, įskaitant PĮBT sekretoriatą, taigi būtų labai sustiprinti dabartiniai ES valstybių narių ir PĮBT valstybių santykiai ir būtų suteikta pridėtinė vertė dabartinei bendrai veiksmų programai; apgailestauja dėl to, kad ES diplomatinė veikla PĮBT valstybėse išlieka minimali, ir yra įsitikinęs, jog sukūrus naująją Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ES diplomatinė veikla regione bus intensyvesnė, joje dalyvaus ir ES delegacijos kiekvienoje iš šešių PĮBT valstybių, kurios turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ES valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis, esančiomis PĮBT šalyse, kad būtų kuo geriau pasinaudota bendra patirtimi šio regiono klausimais; laikosi nuomonės, kad vykdant aktyvesnę diplomatinę veiklą būtų sukurta žymiai daugiau galimybių skubiai sudaryti ir įgyvendinti LPS;

41. siūlo numatyti įprastinį aukščiausiojo lygio ES ir PĮBT valstybių vadovų ir vyriausybių susitikimą; pabrėžia, kad rengiant minėtąjį susitikimą būtų itin stiprinami politiniai, finansiniai, ekonominiai, komerciniai ir kultūriniai ES ir PĮBT ryšiai; primygtinai ragina pagrindinius ES ir PĮBT politinius sprendimus priimančius asmenis rengti reguliarius susitikimus, kad galėtų kartu apibrėžti ir remti bendrus interesus, taigi didintų tikimybę, kad LPS bus sudarytas ir pasirašytas kuo greičiau; mano, kad pagrindinius ES ir PĮBT politinius sprendimus priimantys asmenys turėtų siekti šio susitikimo, nepaisant to, ar bus sudarytas ir pasirašytas LPS;

42. džiaugiasi dėl to, kad bėgant metams EB ir PĮBT pasidarė svarbios partnerės investicijų srityje ir kad PĮBT kartu su Iraku ir Jemenu 2008 m. buvo pripažinti didžiausiais investuotojais ES; laikosi nuomonės, kad sudarius LPS ar bent oficialiai iš naujo pradėjus derybas būtų sudarytos galimybės parengti kitus susitarimus, kuriuos įgyvendinant būtų apibusiai skatinamos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) ir joms būtų sudarytos geresnės sąlygos, siekiant panaikinti užsienio nuosavybės kliūtis ir apsaugoti investicijas; primena, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai TUI priskiriamos ES kompetencijai, taigi suteikiamas papildomas pagrindas skubiai sudaryti ES ir PĮBT laisvosios prekybos susitarimą; pažymi, kad bet kuris naujas LPS atvertų naujų investavimo galimybių abiems šalims, kartu padidėtų PĮBT galimybės įvykdyti kandidatės kriterijus pasirašant ES investicijų susitarimą pagal būsimą ES investicijų politiką;

43. primena, kad dėl LPS sumažinus tarifus PĮBT šalyse padidėtų tarptautinių bendrovių noras investuoti užsienio šalyse; mano, kad dėl LPS padidės investicijų, susijusių su paslaugomis, ir tai turės teigiamą poveikį PĮBT valstybių ir ES valstybių narių vystymuisi;

44. siūlo visokio pobūdžio ES ir PĮBT prekybos mainuose naudoti eurą; džiaugiasi tuo, kad nuo pat susikūrimo PĮBT išreiškė norą sukurti muitų ir pinigų sąjungą; pažymi, kad muitų sąjunga įsigaliojo 2009 m., o derybos dėl bendros valiutos vyksta šiuo metu;

45. pažymi, kad visos šešios PĮBT valstybės šiandien naudojasi lengvatine prieiga prie ES rinkos pagal ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS); pabrėžia, kad visos PĮBT valstybės pagal 2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 732/2008 15 straipsnio 1 dalį turėtų ne tik ratifikuoti, bet ir veiksmingai įgyvendinti visas 27 TDO ir JT konvencijas, išvardytas minėto reglamento III priede; laikosi nuomonės, kad atsižvelgus į regiono ekonominės pažangos lygį LPS būtų geresnė priemonė siekiant pasinaudoti komerciniais laimėjimais visame regione;

46. dar kartą pabrėžia, kad pirminis ES tikslas santykiuose su PĮBT turėtų būti sudaryti LPS, kuris būtų didžiausias dviejų regionų susitarimas; tačiau, kol minėtasis susitarimas nesudarytas ir atsižvelgus į kai kurių PĮBT svarbiausių prekybos partnerių veiksmus, ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, taip pat už prekybą atsakingą Komisijos narį įvertinti ir kitus komercinių santykių su PĮBT šalimis ateityje būdus, pvz., sudarant ES ir Persijos įlankos valstybių, kurios jau pasirengę glaudžiau bendradarbiauti su ES, dvišalius susitarimus, atsižvelgiant į nevienalytę Persijos įlankos valstybių ekonomiką, įvairią šių valstybių reakciją į finansų krizę ir jų santykius su kitais prekybos partneriais.

Energetika

47. palankiai vertina didelių apimčių bendradarbiavimą energetikos srityje tarp ES ir jos Viduržemio jūros regiono partnerių, nuo šiol apimantį ir atsinaujinančią energiją; mano, kad sąveika šiame sektoriuje tarp trijų geografinių sričių turėtų būti skatinama, nes sutampa interesai, yra technologinių žinių, finansavimo galimybių ir gausių išteklių (saulė, vėjas); džiaugiasi ES ir PĮBT ekspertų ir žinių tinklo švarios energijos, tapusios pagrindiniu PĮBT interesu, srityje sukūrimu;

48. pastebi, kad atsižvelgiant į strateginius, ekonominius, politinius ir kultūrinius Persijos įlankos šalių bei Viduržemio jūros regiono pietinių pakrančių šalių ryšius, o taip pat į vis stiprėjančią Persijos įlankos šalių įtaką Viduržemio jūros regiono šalims, galima numatyti stipresnę ir struktūriškai apibrėžtą partnerystę tarp Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir Viduržemio jūros regiono šalių sąjungos, o Europos Sąjunga turėtų aktyviai dalyvauti skatinant šį projektą, kuris būtų naudingas visoms šalims;

49. palankiai vertina ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos energetikos ekspertų grupės darbą, ypač susijusį su gamtinėmis dujomis, energijos vartojimo efektyvumu ir branduoline sauga;

50. ragina Komisiją atsižvelgti į klimato kaitos problemą ir į abiejuose regionuose augantį energijos vartojimą ir energijos vartojimo efektyvumo klausimą spręsti kaip vieną iš pagrindinių vystymosi klausimų ir didinti bendradarbiavimą energijos vartojimo efektyvumo klausimais;

51. pripažįsta, kad iškastinis kuras šiuo metu patenkina daugelį ES energetikos poreikių; vis dėlto pažymi, kad būsimą ES naftos paklausą veikia keli veiksniai, pvz., ES energetikos ir klimato politika, tiekimo sąnaudos, kainų nestabilumas ir pramonės pokyčiai, pvz., susiję su energijos vartojimo efektyvumu ir elektra varomomis transporto priemonėmis pagrįstu judumu, dėl kurių atsiranda ilgalaikių abejonių būsima paklausa ir įvairių lygmenų investicijomis, susijusiomis su gamybos pajėgumais;

52. ragina padidinti su nafta ir dujomis susijusių duomenų skaidrumą atsižvelgiant į būsimos paklausos ir pasiūlos nuspėjamose naftos rinkose prognozes, aktualias bendrų interesų požiūriu; taigi džiaugiasi svarbia Jungtine naftos duomenų iniciatyva;

53. labai palankiai vertina bendros Ministrų tarybos pasiryžimą siekti artimesnio bendradarbiavimo aplinkos ir klimato kaitos srityse;

54. pripažįsta, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos pastangos padidinti gamtinių dujų rezervų ir suskystintų gamtinių dujų (LNG) potencialą dera su ES troškimu įvairinti energijos šaltinius ir tiekimo būdus; taigi pabrėžia, kad svarbu didinti LNG eksportą į ES, įtraukiant LNG terminalus į pietinį koridorių, ir sudaryti vamzdynų jungtis su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis tiesiogiai arba sujungiant su esamais ir planuojamais tiesti vamzdynais, pvz., „AGP“, „Nabucco“ ir Turkijos, Graikijos ir Italijos jungiamuoju vamzdynu (ITGI);

55. ragina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes nares tolesnį GTL kuro (angl. gas to liquid) gamybos vystymą koordinuoti su Europos partnerėmis siekiant geriau integruoti GTL į Europos energijos rūšių derinį; pabrėžia, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys taip pat galėtų GTL panaudoti kaip alternatyvų fakelo dujų išmetimo į atmosferą metodą;

56. pabrėžia, kad ES turi galimybių investuoti į Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių energijos gamybos pajėgumus naudodama naujausias technologijas gamybos, perdavimo ir jungčių srityse; atsižvelgdamas į tai, ragina ateityje bendradarbiauti ypač didelį dėmesį skiriant elektros energijos tinklų ir pažangiųjų tinklų technologijų integracijai;

Pramonė ir žaliavos

57. pabrėžia ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos patikimos partnerystės svarbą naudojant žaliavas ir jas gaunant; skatina atverti prekių rinkas ir panaikinti netarifines kliūtis; palankiai vertina visas pastangas, jau dedamas laisvosios prekybos derybose siekiant užtikrinti saugų ir tvarų žaliavų tiekimą;

58. ragina dėti bendras pastangas sprendžiant spekuliacijos ir žaliavų kainų svyravimo klausimą didinant skaidrumą ir prekybos ne biržos išvestinėmis priemonėmis kontrolę; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina naują Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) raginimą griežčiau kontroliuoti prekybą ne biržos išvestinėmis priemonėmis ir Prancūzijos pastangas spręsti spekuliavimo prekėmis klausimą Didžiajame dvidešimtuke;

Moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir inovacijos

59. pabrėžia, kad svarbu plėtoti dvišalį bendradarbiavimą su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba mokslinių tyrimų ir technologijų programų srityse, ypatingą dėmesį skiriant žiniomis grindžiamoms naujoms pramonės šakoms tokiose srityse, kaip atsinaujinantieji energijos ištekliai, anglies dioksido surinkimas ir saugojimas, naftos ir dujų išvestiniai produktai, energijos vartojimo efektyvumas ir biomasė; ragina pradėti bendradarbiavimą, kuris apimtų technologijų perdavimą ir saugaus bei tvaraus žaliavų tiekimo užtikrinimą;

60. ragina Europos mokslinių tyrimų tarybą ir Europos technologijos institutą glaudžiau bendradarbiauti su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, kad būtų skatinamas ir stiprinamas mokslinis dialogas ir regionų bendradarbiavimas šioje srityje;

Švietimas

61. primena, kad PĮBT šalys švietimą padarė nacionaliniu prioritetu, kadangi žmogiškųjų išteklių (dėstytojų stygius), mokymo turinio (neatitinka kintančios darbo rinkos) ir kokybiškų programų (metodologija ir didaktinė medžiaga) poreikis yra didelis; ragina aktyviai remti institucijų pastangas siekiant ištaisyti šiuos trūkumus ir pasiūlyti plataus užmojo bendradarbiavimą aukštojo, vidurinio ir pradinio mokslo srityje, siekiant užtikrinti, kad švietimas įgautų visuotinės teisės statusą, tuo pačiu pabrėžiant vyrų ir moterų lygybę;

62. pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas taip pat turėtų padėti padidinti paramą, skirtą studentų, dėstytojų ir ekspertų mainų programoms; apgailestauja, kad programa Erasmus Mundus šiame regione yra beveik nežinoma, daugiausiai dėl informacijos trūkumo; pritaria Prancūzijos, D. Britanijos ir Vokietijos universitetų iniciatyvoms, skirtoms sukurti universitetų partnerystės bei mainų programas; tačiau primena, kad Europa ir toliau šioje srityje atsilieka nuo JAV bei Azijos valstybių; ragina Komisiją numatyti informacijos dienas, skirtas skatinti Europos mokslines doktrinas ir mokslinius tyrimus vietoje; primygtinai reikalauja, kad šios mainų programos būtų skirtos studentams, mokytojams, mokslininkams ir administracijos darbuotojams, tuo pat metu užtikrinant lyčių pusiausvyrą; mano, kad reikėtų sukurti mainų programas mažesnio amžiaus grupėms, orientuotas į vidurinių mokyklų moksleivius bei aukštųjų mokyklų studentus;

63. džiaugiasi dėl AL-Jisr projekto, skirto ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių diplomatinei bei platesnės apimties veiklai, kurį remia Europos Komisija ir kuris pasitvirtino esąs ypač naudingu; ragina vykdant Vyriausiojo įgaliotinio/Pirmininko pavaduotojo veiklą numatyti galimybę praplėsti viešosios diplomatijos veiklą šiame regione, kuriame ES dar nėra aiškiai suprantama, o mechanizmai skirti šiam žinių trūkumui pašalinti yra riboti; pabrėžia, kad yra svarbu kurti geresnes informacines strategijas, įskaitant poreikį aiškinti ES politiką ir pozicija arabų kalba, kuo šiame regione būtų galima pasiekti platesnę auditoriją;

64. pabrėžia, kad bendradarbiavimo programų tarp ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos žiniasklaidos srityje trūkumas sukelia nepakankamą informacijos kiekį; ragina Komisiją imtis priemonių, kuriomis Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybės būtų įtraukiamos į glaudų bendradarbiavimą šioje srityje, siekiant sustiprinti Sąjungos matomumą regione ir skatinti dvišalį supratimą;

65. mano, kad yra svarbu naikinti trūkumus Europoje, kai tai susiję su moksliniais tyrimais ir kursais Persijos įlankos šalių tematika; ragina universitetuose įsteigti šiuolaikines studijų programas, skirtas šiai Arabų pasaulio daliai; mano, kad šiame regione universitetuose reikėtų siūlyti ir studijų apie Europos Sąjungą programas;

° °

66. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos Tarybos Pirmininkui, Europos Komisijos Pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, PĮBT sekretoriatui ir PĮBT valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

[1] OL C 259, E, 2009 10 29, p. 83.
[2] OL C 76, E, 2007 5 10, p. 100.

Siekiant ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių narių strateginės partnerystės

Europos Sąjunga ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (PĮBT) maždaug dvidešimt metų derisi dėl laisvosios prekybos susitarimo. Tai seniausiai pradėtos ir iki šiol nebaigtos Europos Sąjungos prekybos derybos. Tačiau per dvidešimt metų šių derybų aplinkybės labai pasikeitė.

PĮBT geopolitinei aplinkai būdinga tai, kad čia kyla nemažai saugumo klausimų, darančių poveikį pasauliui ir regionui (Iranas, Irakas, Jemenas, islamistinis terorizmas, piratavimas). PĮBT valstybės narės, kurių ekonomikos integruotos pasauliniu lygmeniu, pradėjo vykdyti savo ekonominių struktūrų liberalizavimą bei įvairinimą ir plėsti prekybos partnerių skaičių. 2010 m. Azija tapo didžiausia Persijos įlankos prekybos partnere. PĮBT narės be kita ko turi didelį finansinį pajėgumą, kurį sudaro nepriklausomi turto fondai, 2009 m. siekę per 1380 mlrd. dolerių t. y. daugiau nei 35 % pasaulinės apimties[1]. Tapusios ekonomikos varikliu visame Šiaurės Afrikos Artimųjų Rytų regione, PĮBT valstybės narės sukuria daugiau kaip 40 % šioje zonoje sukuriamo nacionalinio turto ir turi 50 % oficialiųjų užsienio valiutos atsargų t. y. 1070 mlrd. dolerių. Ir galiausiai, šiuo metu jos daugiausiai investuoja į Viduržemio jūros regiono pietuose esančias valstybes, ES kaimynes. Šis aktyvus tarptautiškėjimas neapsiriboja tik komerciniais, finansų ir energetikos aspektais. Jis taip pat susijęs su diplomatijos sfera, vis dažnėjant tarpininkavimui, ypač Katare ir Saudo Arabijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje bei su iniciatyvų, kuriomis siekiama suartinti skirtingas kultūras, ir tarpusavio supratimo skatinimu.

Be to, PĮBT šalių viduje jau kelerius metus vyksta nauji politinio ir socialinio modernizavimo procesai, tiesa, skirtingais tempais, tačiau ši vidinė dinamika turėtų būti remiama ir skatinama. Integracijos procesas, kurį daugiau nei trisdešimt metų pradėjo šešios valstybės narės, iki šiol yra vienintelis tokio pobūdžio bandymas arabų pasaulyje. Neneigiant šios organizacijos tarpvyriausybinio funkcionavimo, viršvalstybinių prerogatyvų nebuvimo, negalėjimo priimti ir taikyti privalomų teisės aktų bei kitų jos struktūrinių trukumų, muitų sąjungos ir bendrosios rinkos sukūrimas bei ilgainiui bendros valiutos įvedimas parodo regiono politikų siekį tęsti pradėtą integraciją, grindžiamą bendradarbiavimu ir daugiašališkumu, kuri – ir tai reikia pabrėžti – duoda vaisių stabilumo srityje. ES patirtis šiuo požiūriu yra įkvėpimo šaltinis ir žinių lobynas, kuriuo galima pasidalinti su PĮBT.

Todėl, kad ir labai svarbu būtų kuo greičiau sudaryti laisvosios prekybos susitarimą – ir mes primygtinai raginame tai padaryti – Europos Sąjunga jau dabar turi numatyti veiksmus po susitarimo pasirašymo. Šių dviejų regionų bendradarbiavimo potencialas apima ne tik prekybą. Abu vienetus sieja bendri interesai įvairiose srityse – tarptautinio saugumo, kovos su terorizmu, diplomatinio tarpininkavimo Artimųjų Rytuose srityse, kuriose kyla įtampų, regioninių krizių valdymo, kultūrų dialogo ir pasaulio ekonomikos valdymo.

Šis pranešimas savo iniciatyva yra Europos Parlamento raginimas suformuoti ambicingesnę Sąjungos politiką Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir jos valstybių narių atžvilgiu. Būtų gaila, jei dvi svarbios veikėjos pasaulio politinėje ir ekonominėje arenoje – ES ir PĮBT – pasuktų skirtingais keliais tuo metu, kai nusistovi regioninės pusiausvyros ir iš naujo apibrėžiamas pasaulio ekonomikos valdymas. Santykių sustiprinimas būtų naudingas abiem pusėms, juoba, kad bendradarbiavimo sričių yra daug – švietimas, moksliniai tyrimai, atsinaujinanti energija, jei paminėsime tik keletą jų – ir šiuo požiūriu ES turi santykinių pranašumų, kuriais galėtų pasidalinti su daugeliu naujų dalyvių, atsirandančių Persijos įlankoje, jei tik aukščiausiu lygiu būtų išreikšta politinė valia.

[1] Nepriklausomų turto fondų institutas.

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Europos Sąjungos santykių su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba
(2010/2233(INI))

Nuomonės referentas (*): Mário David

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena savo 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl EB ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) laisvosios prekybos susitarimo (LPS), kuriai pritarė 96 proc. Europos Parlamento narių; atkreipia dėmesį, kad šioje rezoliucijoje iškelti klausimai, pavyzdžiui, dėl abipusės galimybės patekti į rinką, veiksmingos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, netarifinių kliūčių panaikinimo paslaugoms, tvarios plėtros skatinimo ir pagarbos tarptautinėms konvencijoms, vis dar neišspręsti;

2. labai apgailestauja, kad EB ir PĮBT derybos dėl LPS ilgą laiką buvo nuolat atidėliojamos, ir apgailestauja dėl Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos sprendimo nutraukti derybas 2008 m.; laikosi nuomonės, kad atėjo laikas vėl pradėti šias derybas ir rasti šių derybų galutinį sprendimą siekiant, jog abiejų šalių visuomenė ir verslo bendruomenė galėtų kuo labiau pasinaudoti šių derybų laimėjimais;

3. apgailestauja, kad ES neskyrė pakankamai dėmesio šiam regionui nepaisant jo strateginės reikšmės, turint mintyje naftos tiekimą, prekybos galimybes ir regioninį stabilumą;

4. pažymi, kad po 20 metų trukusių derybų vis dar siekiama pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą; žino, kad kai kurios Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys atmetė išlygas dėl žmogaus teisių ir nelegalios migracijos;

5. mano, kad atsižvelgiant į regiono strateginę svarbą, į LPS reikia žiūrėti ne tik kaip į priemonę, padėsiančią padidinti gerovę naudojantis prekyba, bet ir kaip į priemonę, padėsiančią puoselėti geopolitinį stabilumą;

6. pažymi, kad PĮBT šalys sudaro šeštą pagal dydį ES eksporto rinką ir kad ES yra antra pagal dydį PĮBT šalių prekybos partnerė; pažymi, kad nors šios šalys jau vykdo intensyvią prekybą, ją galima dar labiau išplėsti ir įvairinti, atsižvelgiant į ES rinkos dydį ir PĮBT šalių pastangas įvairinti savo eksportą; pabrėžia, kad laisvosios prekybos susitarimas taip pat suteiktų naujų techninio bendradarbiavimo ir pagalbos galimybių; laikosi nuomonės, kad sudarius EB ir PĮBT laisvosios prekybos susitarimą būtų skatinami glaudesni ryšiai ir tolesnė įvairovė;

7. atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į faktą, jog PĮBT šalys siekia ekonomikos įvairinimo, kurio tikslas – sumažinti savo priklausomybę nuo naftos, prekybos paslaugomis ir investicijų augimas padėtų skatinti PĮBT ekonomikos vystymąsi;

8. džiaugiasi dėl to, kad per pastaruosius du dešimtmečius, nepaisant nesėkmingų bandymų sudaryti LPS, ES ir PĮBT ekonominiai santykiai vis stiprėjo ir kad tarpusavio prekybos apimtys labai išaugo; mano, kad tai yra ženklas, kad sudarius LPS toliau būtų skatinamas šis natūralus augimas ir jam būtų sudarytos atviresnės, nuspėjamesnės ir saugesnės sąlygos;

9. atkreipia dėmesį į tai, kad jau atlikta didžioji darbo dalis rengiant LPS, ir laikosi nuomonės, kad atsižvelgus į dabartinio LPS aprėptį galima matyti didelę naudą abiems šalims; todėl ragina abi šalis traktuoti šį LPS kaip pagrindinį ir svarbų abiejų regionų ir jų piliečių siekį; mano, kad ES ir PĮBT turi bendrų interesų ir poreikių ir kad ES patirtis regioninės integracijos srityje gali būti įkvėpimo šaltiniu Persijos įlankos šalims; mano, kad šiuo požiūriu ES gali teikti vertingą techninę pagalbą;

10. atkreipia dėmesį į tai, kad, jei padėtis nebus ištaisyta, viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo stoka ir trukdymas užsienio investuotojams patekti į paslaugų sektorių gali sutrukdyti sudaryti šį susitarimą;

11. yra tvirtai įsitikinęs, kad EB ir PĮBT laisvosios prekybos susitarimo sudarymas būtų labai naudingas abiems šalims; laikosi nuomonės, kad sudarius LPS su ES būtų sudarytos geresnės sąlygos tolesnei PĮBT ekonominei integracijai ir, sukūrus PĮBT muitų sąjungą, taip pat atsirastų akstinas įgyvendinti svarbius projektus, kaip antai PĮBT bendrosios rinkos projektą, ir sukurti PĮBT pinigų sąjungą su bendra valiuta; mano, kad PĮBT galėtų pasinaudoti ES patirtimi, įgyta formuojant bendrąją rinką ir įvedant bendrą valiutą;

12. labai pritaria Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton pareiškimui, padarytam per 2010 m. birželio mėn. vykusį bendrą ES ir PĮBT ministrų susitikimą, taip pat per rugsėjo 22 d. vykusį ES ir PĮBT susitikimą JT Generalinės asamblėjos ministrų susitikimo proga, kuriame ji nurodė, kad ES pasirengusi dėti galutines pastangas, siekdama užbaigti šias derybas; taip pat džiaugiasi dėl PĮBT reakcijos, kuria taip pat buvo patvirtintas PĮBT noras užbaigti derybas;

13. pripažįsta, kad eksporto muitai kai kurioms PĮBT valstybėms yra jautrus klausimas, tačiau apgailestauja dėl neseniai priimto PĮBT derybininkų sprendimo sugrįžti prie savo 2008 m. pozicijos šiuo klausimu, t. y. neįtraukti taisyklių, susijusių su šiuo klausimu, į LPS; tvirtai įsitikinęs, kad į kiekvieną dabartinį LPS turi būti įtrauktas eksporto muitų klausimas ir kad pagal PPO taisykles reikalaujama, jog LPS būtų numatytas didelio masto importo ir eksporto liberalizavimas;

14. rekomenduoja, kad ES skirtų daugiau išteklių PĮBT, pavyzdžiui, naudodamasi bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis (angl. ICIHI) priemone, kuri turėtų tapti labiau pastebima ir pagal kurią didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas programoms, kurios būtų tinkamos siekiant mokyti vietos pareigūnus, įskaitant mokymą prekybos klausimais;

15. primena, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai tarptautinės prekybos politika tapo viena iš ES užsienio politikos priemonių, todėl visuose savo tarptautiniuose susitarimuose Sąjunga be kompromisų gerbia demokratijos principus ir pagrindines žmogaus teises, taip pat atsižvelgia į socialinę ir aplinkos apsaugos dimensiją; taigi ragina, kad visuose būsimuose laisvosios prekybos susitarimuose būtų įrašyta sąlyga dėl veiksmingų ir vykdomų reikalavimų žmogaus teisų klausimais;

16. atkreipia dėmesį į tai, kad šešiose Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą sudarančiose valstybėse yra 15 mln. darbuotojų migrantų, kurie sudaro 40 proc. visų šių šalių gyventojų; primena, kad darbuotojų migrantų padėtis Persijos įlankos valstybėse yra pavojinga, ir tai pabrėžė Tarptautinė darbo organizacija (TDO), taip pat pritaria TDO raginimui nustatyti regione minimalų darbo užmokestį, kad šalies ir migrantų darbuotojų padėtis nebūtų ir toliau bloginama; taip pat remia visų darbuotojų teisę steigti profesines sąjungas ir į jas stoti siekiant ginti savo interesus;

17. reikalauja, kad būtų gerbiami demokratijos principai ir žmogaus teisės, nustatyti pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją; ragina PĮBT valstybes nares kovoti su moterų diskriminacija ir vaikų išnaudojimu visų pirma darbo rinkoje, taip pat veiksmingai įgyvendinti JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo ir Vaiko teisių konvenciją;

18. mano, kad PĮBT valstybėms narėms ratifikavus ir visiškai įgyvendinus pagal Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją ir Tarptautinę konvenciją dėl visų migruojančių darbuotojų ir jų šeimos narių teisių apsaugos nustatytą sistemą, iš esmės būtų užtikrinta, kad derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo vyktų sėkmingai;

19. laikosi nuomonės, kad sudarius LPS būtų sukurta daugiau pajėgumų ir glaudesnė institucinė sistema, įskaitant PĮBT sekretoriatą, taigi būtų labai sustiprinti dabartiniai ES valstybių narių ir PĮBT valstybių santykiai ir būtų suteikta pridėtinė vertė dabartinei bendrai veiksmų programai; apgailestauja dėl to, kad ES diplomatinė veikla PĮBT valstybėse išlieka minimali, ir yra įsitikinęs, jog sukūrus naująją Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ES diplomatinė veikla regione bus intensyvesnė, joje dalyvaus ir ES delegacijos kiekvienoje iš šešių PĮBT valstybių, kurios turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ES valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis, esančiomis PĮBT šalyse, kad būtų kuo geriau pasinaudota bendra patirtimi šio regiono klausimais; laikosi nuomonės, kad vykdant aktyvesnę diplomatinę veiklą būtų sukurta žymiai daugiau galimybių skubiai sudaryti ir įgyvendinti LPS;

20. siūlo numatyti įprastinį aukščiausiojo lygio ES ir PĮBT valstybių vadovų ir vyriausybių susitikimą; pabrėžia, kad rengiant minėtąjį susitikimą būtų itin stiprinami politiniai, finansiniai, ekonominiai, komerciniai ir kultūriniai ES ir PĮBT ryšiai; primygtinai ragina pagrindinius ES ir PĮBT politinius sprendimus priimančius asmenis rengti reguliarius susitikimus, kad galėtų kartu apibrėžti ir remti bendrus interesus, taigi didintų tikimybę, kad LPS bus sudarytas ir pasirašytas kuo greičiau; mano, kad pagrindinius ES ir PĮBT politinius sprendimus priimantys asmenys turėtų siekti šio susitikimo, nepaisant to, ar bus sudarytas ir pasirašytas LPS;

21. džiaugiasi dėl to, kad bėgant metams EB ir PĮBT pasidarė svarbios partnerės investicijų srityje ir kad PĮBT kartu su Iraku ir Jemenu 2008 m. buvo pripažinti didžiausiais investuotojais ES; laikosi nuomonės, kad sudarius LPS ar bent oficialiai iš naujo pradėjus derybas būtų sudarytos galimybės parengti kitus susitarimus, kuriuos įgyvendinant būtų apibusiai skatinamos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) ir joms būtų sudarytos geresnės sąlygos, siekiant panaikinti užsienio nuosavybės kliūtis ir apsaugoti investicijas; primena, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai TUI priskiriamos ES kompetencijai, taigi suteikiamas papildomas pagrindas skubiai sudaryti ES ir PĮBT laisvosios prekybos susitarimą; pažymi, kad bet kuris naujas LPS atvertų naujų investavimo galimybių abiems šalims, kartu padidėtų PĮBT galimybės įvykdyti kandidatės kriterijus pasirašant ES investicijų susitarimą pagal būsimą ES investicijų politiką;

22. primena, kad dėl LPS sumažinus tarifus PĮBT šalyse padidėtų tarptautinių bendrovių noras investuoti užsienio šalyse; mano, kad dėl LPS padidės investicijų, susijusių su paslaugomis, ir tai turės teigiamą poveikį PĮBT valstybių ir ES valstybių narių vystymuisi;

23. siūlo visokio pobūdžio ES ir PĮBT prekyboje naudoti eurą; džiaugiasi tuo, kad nuo pat susikūrimo PĮBT išreiškė norą sukurti muitų ir pinigų sąjungą; pažymi, kad muitų sąjunga įsigaliojo 2009 m., o derybos dėl bendros valiutos vyksta šiuo metu;

24. pažymi, kad visos šešios PĮBT valstybės šiandien naudojasi lengvatine prieiga prie ES rinkos pagal ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS); pabrėžia, kad visos PĮBT valstybės pagal 2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 732/2008 15 straipsnio 1 dalį turėtų ne tik ratifikuoti, bet ir veiksmingai įgyvendinti visas 27 TDO ir JT konvencijas, išvardytas minėto reglamento III priede; laikosi nuomonės, kad atsižvelgus į regiono ekonominės pažangos lygį LPS būtų geresnė priemonė siekiant pasinaudoti komerciniais laimėjimais visame regione;

25. dar kartą pabrėžia, kad pirminis ES tikslas santykiuose su PĮBT turėtų būti sudaryti LPS, kuris būtų didžiausias dviejų regionų susitarimas; tačiau, kol minėtasis susitarimas nesudarytas ir atsižvelgus į kai kurių PĮBT svarbiausių prekybos partnerių veiksmus, ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, taip pat už prekybą atsakingą Komisijos narį įvertinti alternatyvius komercinių santykių su PĮBT šalimis ateityje būdus, pvz., sudarant ES ir Persijos įlankos valstybių, kurios jau pasirengę glaudžiau bendradarbiauti su ES, dvišalius susitarimus, atsižvelgiant į nevienalytę Persijos įlankos valstybių ekonomiką, įvairią šių valstybių reakciją į finansų krizę ir jų santykius su kitais prekybos partneriais.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių
(2010/2233(INI))

Nuomonės referentė: Angelika Niebler

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. palankiai vertina tai, kad buvo priimta ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos bendros veiksmų programa, ypač tai, kad ja stiprinamas bendradarbiavimas bendrų interesų klausimais pramonės, energetikos, mokslinių tyrimų, švietimo, mokslo ir technologijų, informacijos ir ryšių technologijų (IRT), investicijų ir su klimatu susijusios veiklos srityse; mano, kad pagal ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos bendrą veiksmų programą pasiekus kokių nors rezultatų bus lengviau atnaujinti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo;

ENERGETIKA

2. palankiai vertina ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos energetikos ekspertų grupės darbą, ypač susijusį su gamtinėmis dujomis, energijos vartojimo efektyvumu ir branduoline sauga;

3. ragina Komisiją atsižvelgti į klimato kaitos problemą ir į abiejuose regionuose augantį energijos vartojimą ir energijos vartojimo efektyvumo klausimą spręsti kaip vieną iš pagrindinių vystymosi klausimų ir didinti bendradarbiavimą energijos vartojimo efektyvumo klausimais;

4. palankiai vertina tai, kad parengtas švarios energijos technologijos tinklo projektas; ypač teigiamai vertina veiklą, kuria remiamas politikos, pagal kurią skatinama naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, kūrimas;

5. pripažįsta, kad iškastinis kuras šiuo metu patenkina daugelį ES energetikos poreikių; vis dėlto pažymi, kad būsimą ES naftos paklausą veikia keli veiksniai, pvz., ES energetikos ir klimato politika, tiekimo sąnaudos, kainų nestabilumas ir pramonės pokyčiai, pvz., susiję su energijos vartojimo efektyvumu ir elektra varomomis transporto priemonėmis pagrįstu judumu, dėl kurių atsiranda ilgalaikių abejonių būsima paklausa ir įvairių lygmenų investicijomis, susijusiomis su gamybos pajėgumais;

6. ragina padidinti su nafta ir dujomis susijusių duomenų skaidrumą atsižvelgiant į būsimos paklausos ir pasiūlos nuspėjamose naftos rinkose prognozes, aktualias bendrų interesų požiūriu; taigi džiaugiasi svarbia Jungtine naftos duomenų iniciatyva;

7. labai palankiai vertina bendros tarybos pasiryžimą siekti artimesnio bendradarbiavimo aplinkos ir klimato kaitos srityse;

8. pripažįsta, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos pastangos padidinti gamtinių dujų rezervų ir suskystintų gamtinių dujų (LNG) potencialą dera su ES troškimu įvairinti energijos šaltinius ir tiekimo būdus; taigi pabrėžia, kad svarbu didinti LNG eksportą į ES, įtraukiant LNG terminalus į pietinį koridorių, ir sudaryti vamzdynų jungtis su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis tiesiogiai arba sujungiant su esamais ir planuojamais tiesti vamzdynais, pvz., „AGP“, „Nabucco“ ir Turkijos, Graikijos ir Italijos jungiamuoju vamzdynu (ITGI);

9. ragina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes nares tolesnį GTL kuro (angl. gas to liquid) gamybos vystymą koordinuoti su Europos partnerėmis siekiant geriau integruoti GTL į Europos energijos rūšių derinį; pabrėžia, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys taip pat galėtų GTL panaudoti kaip alternatyvų fakelo dujų išmetimo į atmosferą metodą;

10. pripažįsta, kad potenciali sąveika atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pvz., saulės, vandens, biomasės, ir naujų švarių anglių technologijų srityje teikia didelių perspektyvų, susijusių su ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos bendradarbiavimu technologijų, pramonės ir politikos srityse;

11. pabrėžia, kad ES turi galimybių investuoti į Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių energijos gamybos pajėgumus naudodama naujausias technologijas gamybos, perdavimo ir jungčių srityse; atsižvelgdamas į tai, ragina ateityje bendradarbiauti ypač didelį dėmesį skiriant elektros energijos tinklų ir pažangiųjų tinklų technologijų integracijai;

PRAMONĖ IR ŽALIAVOS

12. pabrėžia ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos patikimos partnerystės svarbą naudojant žaliavas ir jas gaunant; skatina atverti prekių rinkas ir panaikinti netarifines kliūtis; palankiai vertina visas pastangas, jau dedamas laisvosios prekybos derybose siekiant užtikrinti saugų ir tvarų žaliavų tiekimą;

13. ragina dėti bendras pastangas sprendžiant spekuliacijos ir žaliavų kainų svyravimo klausimą didinant skaidrumą ir prekybos ne biržos išvestinėmis priemonėmis kontrolę; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina naują Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) raginimą griežčiau kontroliuoti prekybą ne biržos išvestinėmis priemonėmis ir Prancūzijos pastangas spręsti spekuliavimo prekėmis klausimą Didžiajame dvidešimtuke;

MOKSLINIAI TYRIMAI, TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA IR INOVACIJOS

14. pabrėžia, kad svarbu plėtoti dvišalį bendradarbiavimą su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba mokslinių tyrimų ir technologijų programų srityse, ypatingą dėmesį skiriant žiniomis grindžiamoms naujoms pramonės šakoms tokiose srityse, kaip atsinaujinantieji energijos ištekliai, anglies dioksido surinkimas ir saugojimas, naftos ir dujų išvestiniai produktai, energijos vartojimo efektyvumas ir biomasė; ragina pradėti bendradarbiavimą, kuris apimtų technologijų perdavimą ir saugaus bei tvaraus žaliavų tiekimo užtikrinimą;

15. pakartoja, kad reikia Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių studentams ir dėstytojams teikti geresnę informaciją apie esamas ES mainų programas, pvz., „Erasmus Mundus“; taigi skatina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių studentus ir dėstytojus dalyvauti esamose ES mainų programose siekiant plėtoti kultūrinį dialogą ir skatinti tarpusavio supratimą;

16. ragina Europos mokslinių tyrimų tarybą ir Europos technologijos institutą glaudžiau bendradarbiauti su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, kad būtų skatinamas ir stiprinamas mokslinis dialogas ir regionų bendradarbiavimas šioje srityje;

ATSTOVAVIMAS ES PERSIJOS ĮLANKOS BENDRADARBIAVIMO TARYBOS ŠALYSE

17. ragina geriau dirbti su ES matomumu susijusį darbą, kurį atlieka vienintelė šešias Persijos įlankos šalis apimanti delegacija; taigi skatina įsteigti 5 naujas delegacijas likusiose šalyse ir įkurti 5 naujus biurus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Kader Arif, Daniel Caspary, Christofer Fjellner, Yannick Jadot, Metin Kazak, Bernd Lange, David Martin, Emilio Menéndez del Valle, Vital Moreira, Cristiana Muscardini, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Niccolò Rinaldi, Tokia Saïfi, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Keith Taylor, Iuliu Winkler, Jan Zahradil, Pablo Zalba Bidegain, Paweł Zalewski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

George Sabin Cutaş, Mário David, Jörg Leichtfried, Miloslav Ransdorf, Michael Theurer, Jarosław Leszek Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Patrice Tirolien

Teisinė informacija - Privatumo politika