PRANEŠIMAS dėl ES lėšų panaudojimo branduolinių elektrinių eksploatavimui nutraukti naujose valstybėse narėse veiksmingumo ir efektyvumo

14.3.2011 - (2010/2104(INI))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Marian-Jean Marinescu

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES lėšų panaudojimo branduolinių elektrinių eksploatavimui nutraukti naujose valstybėse narėse veiksmingumo ir efektyvumo

(2010/2104(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Stojimo Sutarties protokolą Nr. 4 dėl Ignalinos branduolinės elektrinės Lietuvoje[1] ir protokolą Nr. 9 dėl Bohunicos V1 branduolinės elektrinės 1 ir 2 blokų Slovakijoje[2], ir į protokolo dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos priėmimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos 30 straipsnį[3],

–   atsižvelgdamas į Tarybos reglamentus dėl protokolo Nr. 4 dėl Ignalinos branduolinės elektrinės Lietuvoje įgyvendinimo[4], dėl protokolo Nr. 9 dėl Bohunicos V1 branduolinės elektrinės 1 ir 2 blokų Slovakijoje įgyvendinimo[5] ir dėl finansinės Sąjungos paramos, susijusios su Kozlodujaus branduolinės elektrinės Bulgarijoje 1–4 blokų eksploatavimo nutraukimu (Kozlodujaus programa)[6],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl finansinių išteklių, numatytų skirti branduolinių įrenginių eksploatavimui nutraukti (COM(2007)0794), ir pridedamą dokumentą „Eksploatavimo nutraukimo ES finansavimo duomenys“ SEC(2007)1654),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Komisijos rekomendaciją dėl branduolinių įrenginių eksploatavimui nutraukti skirtų finansinių išteklių valdymo[7],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7‑0054/2011),

A. kadangi trys ES šalys kandidatės – Lietuva, Slovakija ir Bulgarija – eksploatavo seno tarybinio modelio branduolines elektrines, kurias buvo sutarta uždaryti, ir kadangi stojimo derybose buvo numatytos konkrečios šių trijų branduolinių elektrinių blokų pirmalaikio uždarymo datos,

B.  kadangi ES pripažino, kad dėl pirmalaikio šių branduolinių elektrinių blokų uždarymo ir jų eksploatavimo nutraukimo uždėta didžiulė finansinė ir ekonominė našta, kurios atitinkamos valstybės narės negalėjo pakelti, todėl Stojimo sutartyse, taip pat vėlesniuose Tarybos reglamentuose dėl šių sutarčių įgyvendinimo atitinkamoms valstybėms narėms numatyta teikti finansinę paramą, kadangi vis dėlto nebuvo aiškiai nuspręsta, ar iš paramos lėšų turėtų būti padengtos visos eksploatavimo nutraukimo išlaidos arba atlyginta už visas ekonomines pasekmes; pažymi, kad ir Bulgarija, ir Slovakija šiuo metu lieka elektros energiją eksportuojančios šalys;

C. kadangi ši parama užtikrina, kad būtų taikomos priemonės, susijusios su šiais klausimais:

· eksploatavimo nutraukimo (parengiamieji uždarymo darbai, parama reguliavimo institucijai, būtinų dokumentų, susijusių su eksploatavimo nutraukimu ir licencijavimu, parengimas, saugi priežiūra ir stebėsena po uždarymo, atliekų tvarkymas, atliekų ir panaudoto kuro saugojimas ir nukenksminimas, taip pat išmontavimo darbai),

· energetikos (modernizacija ir turimos infrastruktūros atnaujinimas aplinkos apsaugos požiūriu, uždarytų blokų gamybos pajėgumų pakeitimas, energijos tiekimo saugumo ir energijos naudojimo efektyvumo didinimas ir kitos priemonės, kuriomis prisidedama prie būtino restruktūrizavimo ir energetikos infrastruktūros atnaujinimo),

· socialinių pasekmių (parama elektrinės personalui siekiant užtikrinti aukšto lygio darbų saugą laikotarpiu iki išmontavimo po uždarymo ir darbuotojų perkvalifikavimas, kad galėtų atlikti naujas eksploatavimo nutraukimo užduotis),

D. kadangi parama pradėta teikti iki įstojimo ir prieš uždarant atitinkamus blokus, kol vyko administracinis pasirengimas, lėšos buvo kaupiamos tarptautiniuose elektrinių eksploatavimo nutraukimo rėmimo fonduose,

E.  kadangi branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimas ir jų atliekų tvarkymas yra techniškai sudėtingas procesas, kuriam reikia didelių finansinių išteklių ir kuris susijęs su aplinkos, techniniais, socialiniais ir finansiniais įsipareigojimais,

1.  pažymi, kad Lietuva, Slovakija ir Bulgarija įvykdė savo stojimo sutartyse numatytus įsipareigojimus iki nurodyto laiko uždaryti atitinkamų trijų branduolinių elektrinių blokus: Ignalinos branduolinės elektrinės 1 blokas uždarytas 2004 m. gruodžio 31 d., o 2 blokas – 2009 m. gruodžio 31 d.; Bohunicos branduolinės elektrinės 1 blokas uždarytas 2006 m. gruodžio 31 d., o 2 blokas – 2008 m. gruodžio 31 d.; Kozlodujaus branduolinės elektrinės 1 ir 2 blokai uždaryti 2002 m. gruodžio 31 d., o 3 ir 4 blokai – 2006 m. gruodžio 31 d.;

2.  taip pat pažymi, kad visos trys valstybės narės mėgino iš naujo derėtis dėl savo politinių įsipareigojimų, susijusių su reaktorių uždarymu, ir todėl procesas sulėtėjo;

3.  pažymi, kad yra teisinis pagrindas teikti finansinę paramą; pažymi, kad sumos nustatomos kasmet Komisijai priėmus sprendimą, pagrįstą atskirais metiniais jungtinio programavimo dokumentais, pagal kuriuos gali būti užtikrinama patvirtintų vystymo ir finansavimo projektų kontrolė;

4.  pažymi, kad dėl ribotos ES patirties ir duomenų eksploatavimo nutraukimo srityje nuspręsta teikti finansinę paramą ir nenumatyta galimybė nustatyti didžiausią finansavimo ribą; pažymi, kad net parengus eksploatavimo nutraukimo planus ir strategijas vis dar nebuvo aiškių didžiausios finansavimo ribos nustatymo sąlygų, todėl klausimą dėl papildomo finansavimo buvo galima spręsti bet kuriuo etapu ir kiekvienu atskiru atveju;

5.  mano, kad Bendrijos parama skirta šioms trims valstybėms narėms remti, kad jos pakeltų finansinę ir ekonominę naštą, kuri joms tenka dėl nustatytų pirmalaikio uždarymo datų, ir padengtų daugelio svarbių eksploatavimo nutraukimo darbų išlaidas, investuotų į energetikos projektus, didinančius energetinę nepriklausomybę, ir prisidėtų prie socialinių pasekmių, kylančių dėl branduolinių elektrinių uždarymo, mažinimo; vis dėlto pažymi, kad šiais trimis atvejais branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo išlaidos viršijo planuotą ES paramą ir ko gera taip pat viršys pradines sąmatas; be to, pažymi, kad didelė dalis lėšų panaudota energetikos projektams finansuoti, o ne pagrindiniam finansinės paramos tikslui – nutraukti branduolinių elektrinių eksploatavimą – įgyvendinti;

6.  mano, kad Europos Sąjungos solidarumo koncepcija veiksmingai padeda sušvelninti ekonomines ankstyvo uždarymo pasekmes energetikos sektoriuje; vis dėlto pažymi, kad tuo metu, kai buvo rengiamas šis pranešimas, eksploatavimo nutraukimas buvo tik pradedamas;

7.  pažymi, kad aptariamų branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimui vykdyti turėtų būti skiriamas didžiausias prioritetas siekiant užtikrinti visų Europos gyventojų saugumą ir sveikatą;

8.  baiminasi, kad dėl finansinių išteklių, skirtų eksploatavimo nutraukimo priemonėms finansuoti, trūkumo bus vėluojama nutraukti branduolinių elektrinių eksploatavimą ir kils grėsmė aplinkai ir žmonių sveikatai;

9.  pabrėžia, kad saugumo užtikrinimo klausimas – visų svarbiausias vykdant aptariamų trijų pirma laiko uždarytų branduolinių elektrinių blokų eksploatavimo nutraukimą; taigi ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į tai ateityje priimant bet kokius sprendimus, susijusius su branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimu apskritai ir ypač su šiomis trimis eksploatavimo nutraukimo programomis; ragina Komisiją užtikrinti tinkamą bendrą su valstybėmis narėmis koordinavimą ir nustatyti aiškius projektų užbaigimo tvarkaraščius;

10. susirūpinęs pažymi, kad trijų aptariamų eksploatavimo nutraukimo programų detalieji eksploatavimo nutraukimo planai iki šiol neužbaigti ir todėl nepakanka duomenų apie kalendorinius grafikus, konkrečių projektų kainą ir jų finansavimo šaltinius; todėl ragina atitinkamas nacionalines institucijas užbaigti planus, o Komisiją ragina pranešti apie proceso eigą ir pateikti detalųjį ilgalaikį eksploatavimo nutraukimo projektų finansavimo planą; skatina Komisiją aiškiai apibūdinti ES finansavimo, reikalingo šiems planams įgyvendinti, apimtį;

11. ragina Komisiją ieškoti galimų būdų, kaip suderinti eksploatavimo nutraukimo finansavimo tvarką ES, atsižvelgiant į valstybių narių taikomas strategijas, jų nacionalines administravimo struktūras, ir supaprastinti pačią lėšų administravimo tvarką taip, kad nepakenktų eksploatavimo nutraukimo saugai ir saugumui;

12. pažymi, kad nėra aiškiai pasiskirstyta dalyvių finansinė atsakomybė ir dalyvių atsakomybė vykstant eksploatavimo nutraukimo procesui; mano, kad Komisija visų pirma turėtų būti atsakinga už ES paramos panaudojimą, taip pat mano, kad parama turėtų būti valdoma bendrai su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB);

13. mano, kad būtų pageidautina, jog sudarant sutartis būtų taikomas Bendrijos abipusiškumo principas, naudingas Europos įmonėms, ypač taikant principus, nustatytus 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą, inter alia, energetikos sektoriuje, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo 58 straipsnyje;

14. pažymi, kad bendra Europos Sąjungos finansinė parama trims valstybėms narėms iki 2013 m. pabaigos sieks 2 847,78 mln. eurų; pabrėžia, kad, nors esama skirtumų tarp šių branduolinių elektrinių, ypač susijusių su kuro saugojimu, iš esmės įgyvendinant programas taikoma ta pati technologija; vis dėlto pažymi, kad skirtos sumos labai skirtingos: Ignalinai (2 blokai) – 1 367 mln. EUR; Bohunicai (2 blokai) – 613 mln. EUR; ir Kozlodujui (4 blokai) – 867, 78 mln. EUR;

15. pažymi, atsižvelgdamas į 2009 m. pabaigoje turėtus duomenis, kad valstybėse narėse padėtis, susijusi su išmokėtomis sumomis, yra skirtinga: Ignalinai numatyta skirti iš viso 1 367 mln. EUR, įsipareigota skirti 875,5 mln. EUR (64,04 %), išmokėta 760,4 mln. EUR (55,62 %), Bohunicai – iš viso 613 mln. EUR, įsipareigota skirti 363,72 mln. EUR (59,33 %), išmokėta 157,87 mln. EUR (25,75 %), Kozlodujui – iš viso 867,78 mln. EUR, įsipareigota skirti 567,78 mln. EUR (65,42 %), išmokėta 363,149 mln. EUR (41,84 %), visų pirma dėl skirtingo numatyto uždarymo laiko;

16. mano, kad būtina visiškai skaidriai valdyti lėšas ir naudoti išteklius; pripažįsta patikimo ir skaidraus finansinių išteklių valdymo ir tinkamos išorės priežiūros svarbą siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją energijos rinkoje; rekomenduoja užtikrinti skaidrumą ir visuomenės dalyvavimą šioje srityje;

17. atsižvelgia į toliau išvardytus auditus ir vertinimus: „Eksploatavimo nutraukimo pagalbos Lietuvai ir Slovakijai laikotarpio vidurio vertinimą“ (2007), Europos Komisijos visų trijų programų 2007 m. vidaus auditus, Europos Audito Rūmų (EAR) atliktus 2008 ir 2009 m. centrinės programų valdymo agentūros auditus, susijusius su Ignalina, EAR auditą siekiant parengti 2008 m. patikinimo pareiškimą (angl. DAS), EAR 2009 m. įgyvendinamumo tyrimą, ir atkreipia dėmesį į tebevykstančius veiksmus: rengiamą Komisijos komunikatą, kurio tikimasi 2011 m. pradžioje, Komisijos vykdomą išorės finansinį tarptautinio Bohunicos eksploatavimo nutraukimo paramos fondo auditą, EAR visos veiklos, susijusios su visomis trimis programomis, auditą;

18. mano, kad turint mintyje dideles sumas pinigų, naujus lėšų panaudojimo būdus, nežinomus veiksnius, kurių atsiranda proceso metu ir kurie lemia daug tolesnių pakeitimų, pritaikymų ir papildomų sumų skyrimą, atlikta per mažai auditų ir jų aprėptis atrodo nepakankama; apgailestauja, kad Komisijos 2007 m. rugsėjo mėn. laikotarpio vidurio eksploatavimo nutraukimo pagalbos Lietuvai ir Slovakijai vertinimas neapima Bulgarijos (ji tuo metu jau gavo pagalbą);

19. apgailestauja dėl to, kad Komisija nepateikia Europos Parlamentui finansinių išteklių, numatytų branduolinių įrenginių eksploatavimui nutraukti, naudojimo metinių ataskaitų; todėl ragina Komisiją stebėti ir kasmet Parlamentui pranešti, ar lėšos panaudojamos geriau ir ar tikėtina, kad sukauptos lėšos, skirtos konkrečių branduolinių elektrinių blokų eksploatavimui nutraukti, bus panaudotos per kitus trejus metus;

20. ragina Komisiją atlikti analizę ir įsitikinti, kad yra galimybė iki 2013 m. skirti lėšų būsimiems eksploatavimo nutraukimo projektams, ypač turint mintyje tai, kad Bohunicos elektrinės eksploatavimo sustabdymo licencijos bus išduotos 2011 m. liepos mėn., Kozlodujaus – 2011 m. pabaigoje ir 2012 m. pabaigoje;

21. ragina Komisiją prieš skiriant papildomai ES lėšų pateikti lyginamąją informaciją apie pradinius ir persvarstytus įvairių eksploatavimo nutraukimo procesų etapų grafikus, taip pat apie priemones energetikos ir socialinėje srityse;

22. ragina Komisiją pranešti apie konkrečius patobulinimus, susijusius su valstybių narių valdymo komiteto įsteigimu 2007 m. siekiant padėti jai įgyvendinti paramos programas, ir nurodyti nuo to laiko įvykusius procedūros pasikeitimus;

23. pažymi, kad vis dar vyksta EAR auditas; mano, kad auditas turėtų padėti atskleisti lėšų panaudojimo tikslus ir jų veiksmingumą, padėti parengti įgyvendinamus pasiūlymus ir įvertinti tolimesnį lėšų poreikį uždarymo darbams atlikti; mano, kad šis išsamus veiklos auditas turėtų padėti išsiaiškinti:

· ar lėšos naudotos numatytiems tikslams įgyvendinti,

· ar buvo tinkamai parengtos ir įvykdytos viešųjų pirkimų procedūros,

· ar paskirti pinigai padėjo padidinti eksploatavimo nutraukimo veiklos saugumą;

· ar pagal viešųjų pirkimų procedūras užtikrinama, kad dalyvaujančios bendrovės užtikrintų saugumą pagal ES standartus,

· ar kokia nors veikla domisi Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF),

· ar siekiant veiksmingai panaudoti įgytą patirtį ir anksčiau parengtus ir finansuotus projektus buvo tinkamai koordinuojamos trys vykdomos programos; kokiu požiūriu eksploatavimo nutraukimo programos iš dalies sutapo (pvz., parengti keli panašūs projektai, susiję su saugojimu, darbuotojų kvalifikacija ir kt., kuriuos buvo galima pritaikyti kitoms atominėms elektrinėms ir sutaupyti lėšų);

24. siūlo, atsižvelgiant į būsimą veiklą, kuri turi būti finansuojama iš ES skirtų sumų 2007–2013 m. laikotarpiu, išsiaiškinti šiuos klausimus:

· ar jau parengti planai ir strategijos yra galutiniai, ar vis dar yra galimybė į juos įtraukti naują veiklą ir atitinkamas papildomas lėšas,

· ar jau parengti bendri laikino saugojimo pajėgumai ir procedūra, pagal kurią šalyje parenkama galutinė radioaktyviųjų atliekų šalinimo vieta;

· ar vis dar reikia numatyti daugiau lėšų energetikos projektams, ar būtina pagrindinį dėmesį skirti eksploatavimo nutraukimo projektams,

· ar vienai atominei elektrinei taikyta patirtis ir projektai turėtų būti taikomi ir kitoms atominėms elektrinėms, jei iki šiol taip nedaroma;

25. susirūpinęs pažymi, kad nėra visų trijų projektų ES koordinatorių ir ekspertų grupės, kuri suteiktų galimybę eksploatavimo nutraukimo programą vykdyti kaip vientisą projektą remiantis ES patirtimi ir sudarytų sąlygas šių trijų atvejų sąveikai;

26. pabrėžia, kad reikia glaudžiau koordinuoti šias tris programas siekiant užtikrinti geresnį veiklos planavimą ir dalijimąsi patirtimi, įgyta jas įgyvendinant; mano, kad visai Europos Sąjungai gali būti naudinga patirtis, įgyta nutraukiant reaktorių darbą, kai ekonomiškai netikslinga juos eksploatuoti; taigi ragina visas susijusias šalis įgyti ir kaupti eksploatavimo nutraukimo patirtį ir užtikrinti, kad būtų tinkamiausiai naudojamasi patirtimi ir duomenimis, kuriuos įgijo kitos valstybės narės branduolinių elektrinių eksploatavimo srityje;

27. ragina Komisiją sudaryti koordinavimo grupę, kuri būtų atsakinga už:

· galutinio plano parengimo ir tikslaus jo grafiko nustatymo priežiūrą,

· iki šiol paskirtų lėšų panaudojimo priežiūrą,

· nustatymą, ar vis dar reikalingos ES priemonės, ir, jei reikalingos, už tikslios ES dalyvavimo apimties nustatymą,

· sprendimus dėl atsakomybės, įskaitant Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vaidmenį, ir eksploatavimo nutraukimo proceso užbaigimo priežiūrą;

28. pažymi, kad finansuojant eksploatavimo nutraukimo darbus turėtų būti taikomas principas „teršėjas moka“ ir kad branduolinių elektrinių operatoriai turėtų užtikrinti, jog branduolinių įrenginių gamybos ciklo metu būtų kaupiami atitinkami finansiniai ištekliai, kurių reikia būsimo eksploatavimo nutraukimo sąnaudoms padengti;

29. pažymi, kad dėl pirmalaikio reaktorių sustabdymo nesukauptos planuotos reikiamos sumos atitinkamuose nacionaliniuose fonduose, skirtuose visoms išlaidoms, susijusioms su elektrinių eksploatavimo nutraukimu, padengti;

30. atsižvelgdamas į įvairias valstybių narių taikomas strategijas, ragina Komisiją ieškoti galimų būdų, kaip suderinti eksploatavimo nutraukimo finansavimo tvarką ES siekiant užtikrinti, kad būtų laiku sukaupti reikiami finansiniai ištekliai ir kad nebūtų pakenkta eksploatavimo nutraukimo saugai ir saugumui;

Ignalinos branduolinė elektrinė

31. džiaugiasi tuo, kad dauguma Ignalinos programos energijos vartojimo efektyvumo ir elektros energijos tiekimo užtikrinimo projektų šiuo metu įgyvendinama arba jau įgyvendinta;

32. susirūpinęs pažymi, kad labai vėluojama įgyvendinti pagrindinius atliekų infrastruktūros valdymo projektus (naudoto kuro saugojimo ir atliekų saugyklos projektą), todėl atsirado papildomų išlaidų, palyginti su pradine sąmata; pažymi, kad beveik išseko neveiklumo galimybė ir kad delsa gali pradėti trukdyti viso eksploatavimo nutraukimo planui ir atitinkamai padidinti išlaidas; ragina Komisiją pranešti projekto tvarkaraščio pakartotinio vertinimo rezultatus;

33. pažymi, kad didelė lėšų dalis paskirta energetikos projektams, kad vis dar reikia daug lėšų eksploatavimui nutraukti ir nacionalinių lėšų tam nepakanka: valstybiniame Ignalinos branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fonde iki šiol sukaupta vos daugiau kaip 100 mln. eurų (nors vien techninės eksploatavimo nutraukimo išlaidos galėtų būti nuo 987 mln. iki 1 300 mln. eurų) ir didelė šios sumos dalis naudojama nesusijusiems su eksploatavimo nutraukimu projektams finansuoti; ragina, ypač valstybes nares, imtis atitinkamų priemonių šiuo klausimu;

Bohunicos branduolinė elektrinė

34. džiaugiasi Bohunicos programos įgyvendinimo pažanga;

35. pažymi, kad nors numatyta Bendrijos parama branduolinės energetikos objektų, ypač V1 reaktorių, eksploatavimui nutraukti, taip pat tiekimo saugumui užtikrinti, nacionalinis atominis fondas neatidėjo nė kiek lėšų, kurios būtų skirtos specialiai šiuo metu vykdomam A1 eksploatavimo nutraukimo projektui finansuoti;

36. pažymi, kad labai vėluojama įgyvendinti kai kuriuos eksploatavimo nutraukimo projektus, pvz., zonos fizinės apsaugos sistemos rekonstrukcijos, istorinių atliekų apdorojimo projektą ir laikinos radioaktyviųjų atliekų saugyklos Bohunicos elektrinėje statybos projektą; ragina Komisiją ir Slovakiją imtis veiksmų siekiant išvengti vėlavimo ir nekelti grėsmės numatytai eksploatavimo nutraukimo darbų eigai;

Kozlodujaus branduolinė elektrinė

37. džiaugiasi gerais Kozlodujaus programos įgyvendinimo techninės ir finansinės veiklos rezultatais ir tuo, kad persvarstyta 1–4 blokų eksploatavimo nutraukimo strategija buvo pakeista taip: pradinė atidėto išmontavimo strategija pakeista neatidėliotino ir nepertraukiamo išmontavimo strategija;

38. susirūpinęs pažymi, kad energetikos projektams įgyvendinti naudojama didelė dalis paskirtų valstybės lėšų; ragina Komisiją stebėti likusių energetikos projektų įgyvendinimą ir pranešti rezultatus; ragina per likusį Kozlodujaus programos vykdymo laikotarpį įgyvendinti daugiau eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo projektų;

39. pabrėžia, kad reikalingas visapusis valstybinės įstaigos, skirtos radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti (angl. SERAW), ir Kozlodujaus branduolinės elektrinės, kurios dabar atitinkamai atsakingos už 1–2 blokus ir 3–4 blokus, administracinis koordinavimas; ragina Bulgariją analizuoti ir laiku įgyvendinti būtinas priemones, siekiant pagerinti pasidalijamąjį valdymą, ir (arba) pereiti prie bendro 1–4 blokų valdymo;

40. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Bulgarijos, Lietuvos ir Slovakijos vyriausybėms.

• [1]               OL L 236, 2003 9 23, p. 944.
• [2]               OL L 236, 2003 9 23, p. 954.
• [3]               OL L 157, 2005 6 21, p. 29.
• [4]               OL L 411, 2006 12 30, p. 10.
• [5]               OL L 131, 2007 5 23, p. 1.
• [6]               OL L 189, 2010 7 13, p. 9.
• [7]               OL L 330, 2006 11 28, p. 31.

AIŠKINAMOJI DALIS

Trijose šalyse – Lietuvoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje – veikė seni sovietiniai branduoliniai reaktoriai, kurie, kaip nustatė tarptautinė bendruomenė remdamasi Didžiojo septyneto (G7) daugiašale veiksmų programa, priimta Miunchene 1992 m. per G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, negali būti modernizuoti taip, kad atitiktų minimalius saugumo standartus ekonomiškai priimtinomis sąnaudomis. Vykstant deryboms dėl stojimo į Europos Sąjungą šios trys šalys įsipareigojo nustatytu laiku sustabdyti šiuos branduolinius reaktorius ir po to nutraukti jų eksploatavimą. Pripažindama, kad paankstintas uždarymas yra didžiulė finansinė našta, ir veikdama solidariai Europos Sąjunga savo ruožtu įsipareigojo suteikti atitinkamą papildomą finansinę paramą, skirtą šių reaktorių eksploatavimui nutraukti iki 2013 m. pabaigos.

Pasirengimo narystei laikotarpiu Lietuvai ir Slovakijai buvo skiriama parama pagal PHARE programą[1], 2004–2006 m. ji buvo skiriama pagal stojimo aktų protokolus, o nuo 2007 m. Tarybos reglamentuose, susijusiuose su Lietuva[2] ir Slovakija[3] užtikrinama, kad parama bus toliau teikiama 2007–2013 m. laikotarpiu.

Pasirengimo narystei laikotarpiu ir iki 2007 m. ES padėjo Bulgarijai nutraukti Kozlodujaus branduolinės elektrinės eksploatavimą skirdama lėšų pagal PHARE programą, 2007–2009 m. parama buvo teikiama pagal stojimo sutarties protokolą (pagrįsta tuo metu atidėto eksploatavimo sustabdymo strategija). 2009 m. Bulgarija paprašė pratęsti paramos teikimą siekdama pradėti įgyvendinti persvarstytą neatidėliotino eksploatavimo nutraukimo strategiją, o Tarybos reglamente[4] užtikrinama, kad parama bus toliau teikiama 2010–2013 m. laikotarpiu.

Finansinės paramos valstybėms narėms 1999–2013 m. (milijonai EUR), numatytos pagrindiniuose teisės aktuose (faktiniuose metiniuose įsipareigojimuose, pakoreguotose atsižvelgiant į infliaciją), apžvalga

	1999–2003	2004–2006	2007–2013	Iš viso
Lietuva	210	285	837	1332
Slovakija	90	90	423	603
Bulgarija	155	185	510	850
Tarpinė suma	455	560	1770	2785

2009 m. pabaigoje faktinės įsipareigotos šioms šalims skirti sumos buvo tokios: 878,5 milijono Lietuvai, 363,7 milijono Slovakijai ir 567,8 milijono Bulgarijai.

Teisinis pagrindas

Stojimo sutarties protokole Nr. 4[5] Lietuva įsipareigojo Ignalinos branduolinės elektrinės 1 bloką sustabdyti iki 2005 m., 2 bloką – ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir po to nutraukti šių blokų eksploatavimą. 2004–2006 m. laikotarpiu Bendrija turėjo suteikti Lietuvai papildomą finansinę paramą, skirtą padėti jai nutraukti eksploatavimą ir spręsti problemas, susijusias su šių blokų sustabdymo bei eksploatavimo nutraukimo padariniais.

Paramos suma 2004–2006 m. laikotarpiu turėjo sudaryti 285 milijonus EUR (320 milijonų EUR pakoregavus dėl infliacijos).

Ši parama buvo skirta padengti eksploatavimo nutraukimo priemones, aplinkos atkūrimo priemones laikantis acquis ir tradicinių elektros energijos gamybos pajėgumų, turinčių pakeisti uždarytų reaktorių pajėgumus, modernizavimo priemones ir kitas priemones, kurios taikytos priėmus sprendimą sustabdyti ir nutraukti šios branduolinės elektrinės eksploatavimą ir skirtos atlikti būtiną restruktūrizavimą, aplinkos atkūrimą ir Lietuvos energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo sektoriaus modernizavimą bei geriau užtikrinti tiekimą ir energetinį efektyvumą.

Parama taip pat turėjo apimti priemones elektrinės personalui remti, siekiant užtikrinti aukštą darbų saugos lygį Ignalinos atominėje elektrinėje iki galutinio sustabdymo ir eksploatavimo nutraukimo metu. Parama kai kurioms priemonėms, numatytoms pagal Ignalinos programą, kartais siekė 100 proc. visų išlaidų. Sąjunga įsipareigojo teikti papildomą Bendrijos paramą eksploatavimo sustabdymui po 2006 m. remiantis tais pačiais elementais ir principais.

Stojimo sutarties protokole Nr. 9[6] Slovakija įsipareigojo Bohunicos V1 branduolinės elektrinės 1 bloką sustabdyti iki 2006 m. gruodžio 31 d., 2 bloką – ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir po to nutraukti šių blokų eksploatavimą. 2004–2006 m. laikotarpiu Bendrija turėjo suteikti Slovakijai finansinę paramą, skirtą padėti jai nutraukti eksploatavimą ir spręsti problemas, susijusias su šių blokų sustabdymo bei eksploatavimo nutraukimo padariniais.

Paramos suma 2004–2006 m. laikotarpiu turėjo sudaryti 90 milijonų EUR.

Sprendimai dėl paramos turėjo būti priimti ir įgyvendinti pagal nuostatas, išdėstytas 1989 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3906/89 dėl ekonominės pagalbos tam tikroms Vidurio ir Rytų Europos šalims[7].

Sprendimai dėl tolesnės ES paramos šioje srityje teikimo po 2006 m. turėjo būti priimti atsižvelgiant į tai, kad Bohunicos V1 branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimas turėjo tęstis po to laikotarpio finansinės perspektyvos ir kad jis buvo didelė finansinė našta Slovakijai.

Protokolo dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos priėmimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos[8] 30 straipsnyje nurodyta, kad Bulgarija galutiniai sustabdė Kozlodujaus branduolinės elektrinės 1 ir 2 blokus tam, kad vėliau būtų nutrauktas jų eksploatavimas, ir įsipareigojo galutinai sustabdyti (2006 m.) šios elektrinės 3 ir 4 blokus ir vėliau nutraukti jų eksploatavimą. 2007–2009 m. laikotarpiu Bendrija turėjo teikti Bulgarijai finansinę paramą, skirtą padėti jai nutraukti Kozlodujaus branduolinės elektrinės 1–4 blokų eksploatavimą ir spręsti problemas, susijusias su šių blokų galutinio sustabdymo bei eksploatavimo nutraukimo padariniais.

Paramos suma (2004 m. kainomis) turėjo sudaryti 210 milijonų EUR, kuriuos įsipareigota 2007–2009 m. laikotarpiu kasmet skirti lygiomis 70 milijonų EUR dalimis (2004 m. kainomis).

Ši parama buvo skirta padengti eksploatavimo nutraukimo priemones, aplinkos atkūrimo priemones laikantis acquis ir tradicinės elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo sektoriaus modernizavimo priemones, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimo ir energijos tiekimo saugumo gerinimo priemones Bulgarijoje.

2006 m. ir 2007 m. Europos Vadovų Taryba priėmė naują reglamentą, skirtą Lietuvai[9] ir Slovakijai[10], kuris sudarė teisinį pagrindą Europos Sąjungos paramai šiose šalyse teikti. Nuo 2010 m. vidurio naujame Tarybos reglamente[11] numatytas papilomos Europos Sąjungos paramos Bulgarijai 2010–2013 m. tiesinis pagrindas.

Valdymas, auditas ir kontrolė

Europos Sąjungos finansinė parama buvo skirta įnašų į tris Tarptautinius eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondus, valdomus Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, forma. Be to, nuo 2004 m. dalis finansinės paramos Lietuvai skirta per Nacionalinę agentūrą (Centrinė projektų valdymo agentūra) kaip tiesioginė parama šaliai siekiant įgyvendinti Stojimo sutarties protokolo 2 straipsnio 4 dalį[12].

2007 m. įsteigtas valstybių narių valdymo komitetas, kuris turėjo padėti Komisijai įgyvendinti paramos programas, o Komisijos procedūros buvo pakeistos. Komisija ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas pasirašė susitarimo memorandumą ir siekiant pagerinti programos koordinavimą įsteigtas jungtinis vadybos komitetas, kuriame dalyvauja paramą gaunančios šalys.

Buvo nuolat atliekamas paramos programos auditas ir vertinimas: 2007 m. baigtas laikotarpio vidurio įvertinimas Lietuvoje ir Slovakijoje, 2007 m. atliktas Europos Komisijos vidaus auditas, susiję su visomis trimis programomis, Europos Komisija ir Europos Audito Rūmai atliko Centrinės projektų valdymo agentūros auditą, Europos Audito Rūmų atlikto su patikinimo pareiškimu (DAS2008) susijusį auditą, taip pat Europos Audito Rūmai atliko galimybių studija, susijusią su išsamiu veiklos auditu. Europos Audito Rūmai šiuo metu atlieka visų trijų programų veiklos auditą, o šių rūmų specialioji ataskaita turi būti parengta 2011 m. rudenį.

Ateities perspektyvos

Žvelgiant į 2013 m. (dabartinės finansinės perspektyvos pabaigą) ir remiantis dabartiniais pasiekimais galima teigti, kad pagrindiniai investiciniai projektai bus baigti arba baigiami ir kad bus sukurtos ir veiks naujos eksploatavimo nutraukimo organizavimo ir valdymo struktūros.

Nors vėluojama įgyvendinti programas tiek, kad tai gali turėti įtakos eksploatavimo nutraukimo kalendoriui, vis dar tikėtina, kad išmontavimo darbai ir eksploatavimo nutraukimo atliekų tvarkymas bei branduolinės elektrinės darbuotojų atliekami darbai prasidės iki 2013 m.

Europos Komisija paskutinius įsipareigojimus prisiims 2013 m. Tačiau pagal šiuos įsipareigojimus finansuojami darbai bus vykdomi ir po šios datos.

• [1]               Pagalbos Centrinės ir Rytų Europos šalims programa
• [2]               OL L 411, 2006 12 30, p. 10.
• [3]             OL L 131, 2007 5 23, p. 1.
• [4]             OL L 189, 2010 7 13, p. 9.
• [5]             OL L 236, 2003 9 23, p. 931.
• [6]  OL L 236, 2003 9 23, p. 931.
• [7]  OL L 375, 1989 12 23, p. 11.
• [8]  OL L 157, 2005 6 21, p. 29.
• [9]             OL L 411, 2006 12 30, p. 10.
• [10]             OL L 131, 2007 5 23, p. 1.
• [11]             OL L 189, 2010 7 13, p. 9.
• [12]             „Ignalinos programa apima priemones elektrinės personalui remti, siekiant užtikrinti aukštą darbų saugos lygį Ignalinos atominėje elektrinėje laikotarpiu iki įvardintų reaktorių galutinio sustabdymo ir jų eksploatavimo nutraukimo metu.“

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ  (1.3.2011)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl ES finansavimo branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo naujosiose valstybėse narėse srityje veiksmingumo ir efektyvumo
(2010/2104(INI))

Nuomonės referentas: Zigmantas Balčytis

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi per stojimo derybas Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos vyriausybės sutiko sustabdyti kai kuriuos senesnius branduolinius reaktorius ir buvo nustatyti jų pirmalaikio sustabdymo terminai, ir tai buvo įtraukta į jų stojimo sutartis,

B.  kadangi dėl šių branduolinių elektrinių sustabdymo ir tolesnio jų eksploatavimo nutraukimo patirti didžiuliai ekonominiai nuostoliai ir toliau juntama našta, kurių susijusios valstybės narės visiškai įveikti negalėjo,

C. kadangi branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimas ir jų atliekų tvarkymas yra techniškai sudėtingas procesas, reikalaujantis didelių finansinių išteklių ir susijęs su aplinkos, techniniais, socialiniais ir finansiniais įsipareigojimais,

1.  pažymi, kad finansuojant eksploatavimo nutraukimo darbus turėtų būti taikomas principas „teršėjas moka“ ir kad branduolinių elektrinių operatoriai turėtų užtikrinti, jog branduolinių įrenginių gamybinio ciklo metu būtų kaupiami atitinkami finansiniai ištekliai būsimo eksploatavimo nutraukimo sąnaudoms padengti; vis dėlto šiais trim atvejais atsisakius šias pirma laiko sustabdytas branduolines elektrines eksploatuoti visą numatytą laiką buvo sutrukdyta sukaupti reikiamų lėšų;

2.  pažymi, kad eksploatavimo nutraukimo darbai gali kelti grėsmę visuomenės sveikatai ir aplinkai, jei laiku nesiimama reikalingų priemonių, ir kad dėl šios priežasties per jėgainės eksploatavimo laikotarpį reikia sukaupti pakankamai finansinių išteklių siekiant užtikrinti, jog branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimas būtų atliekamas laikantis saugumo standartų;

3.  pažymi, kad ES neturi pakankamai patirties branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo srityje, todėl pabrėžia, jog saugumo klausimas yra pats svarbiausias kalbant apie pirma laiko sustabdytų branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimą ir į jį visos susijusios šalys turėtų atsižvelgti ateityje priimdamos sprendimus;

4.  pripažįsta patikimo ir skaidraus finansinių išteklių valdymo ir tinkamos išorės priežiūros svarbą siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją energijos rinkoje; rekomenduoja užtikrinti skaidrumą ir visuomenės dalyvavimą šioje srityje; mano, kad būtų pageidautina, jog sudarant sutartis būtų taikomas Bendrijos abipusiškumo principas Europos įmonių naudai, ypač taikant principus, nustatytus 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą, inter alia, energetikos sektoriuje, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo 58 straipsnyje;

5.  pabrėžia būtinybę, kad trys branduolinės elektrinės pateiktų išsamų eksploatavimo nutraukimo planą, kuris yra privalomas siekiant parengti finansinį projektą, pagal kurį būtų galima išvengti rizikos ir neaiškumų;

6.  pažymi, kad pirmalaikis eksploatavimo nutraukimas turi tiesioginį poveikį susijusių valstybių narių energijos ištekliams (ir jų kainai); mano, kad kovojant su neigiamais padariniais reikėtų skatinti plėtoti alternatyvius, mažai teršalų išmetančius ir konkurencingus energijos išteklius ir apsvarstyti galimybę nustatyti tinkamus eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo sąnaudų kompensavimo iki nustatyto lygmens, nuo kurio trys šalys galėtų pačios dengti likusias sąnaudas, mechanizmus;

7.  pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti visas tris programas siekiant užtikrinti geresnį veiksmų planavimą ir dalijimąsi įgyta patirtimi; Europos Sąjunga kaip visuma taip pat galėtų gauti naudos iš šios patirties, įgytos nutraukiant reaktorių eksploataciją pasibaigus jų naudojimo laikui; todėl visas dalyvaujančias šalis skatina užtikrinti, kad jos taikytų ir kauptų geriausią eksploatavimo nutraukimo praktiką ir kad įgyta patirtimi ir sukauptais duomenimis kuo geriau naudotųsi kitos branduolinių elektrinių turinčios valstybės narės;

8.  atsižvelgdamas į įvairias valstybių narių taikomas strategijas ragina Komisiją ieškoti galimų būdų suderinti eksploatavimo nutraukimo finansavimo tvarką ES siekiant užtikrinti, kad būtų laiku sukaupti reikiami finansiniai ištekliai, tačiau nepakenkiant eksploatavimo nutraukimo saugai ir saugumui;

9. mano, kad derinant eksploatavimo nutraukimo tvarką reikėtų atsižvelgti į atitinkamus valstybių narių administravimo organus ir supaprastinti pačią lėšų administravimo tvarką.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	28.2.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	39 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Robert Goebbels, Fiona Hall, Jacky Hénin, Edit Herczog, Romana Jordan Cizelj, Arturs Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Béla Kovács, Philippe Lamberts, Marisa Matias, Judith A. Merkies, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Herbert Reul, Paul Rübig, Amalia Sartori, Konrad Szymański, Patrizia Toia, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Antonio Cancian, Francesco De Angelis, Françoise Grossetête, Jolanta Emilia Hibner, Ivailo Kalfin, Mario Pirillo, Catherine Trautmann

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	3.3.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Inés Ayala Sender, Andrea Češková, Jorgo Chatzimarkakis, Luigi de Magistris, Martin Ehrenhauser, Jens Geier, Gerben-Jan Gerbrandy, Ville Itälä, Iliana Ivanova, Elisabeth Köstinger, Monica Luisa Macovei, Christel Schaldemose, Bart Staes, Georgios Stavrakakis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Zuzana Brzobohatá, Derk Jan Eppink, Christofer Fjellner, Monika Hohlmeier, Ivailo Kalfin, Marian-Jean Marinescu, Véronique Mathieu, Barbara Weiler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Adam Gierek