REKOMENDACIJA dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

AIŠKINAMOJI DALIS

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (3.3.2011)

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (4.3.2011)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

22.3.2011 - (15572/2010 – C7‑0020/2011 – 2010/0287(NLE)) - ***

Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Luis Manuel Capoulas Santos

Procedūra : 2010/0287(NLE)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0056/2011

Pateikti tekstai :

A7-0056/2011

Debatai :

PV 05/04/2011 - 15
CRE 05/04/2011 - 15

Balsavimas :

PV 06/04/2011 - 8.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0130

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
AIŠKINAMOJI DALIS
Biudžeto komiteto NUOMONĖ
Vystymosi komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo

(15572/2010 – C7‑0020/2011 – 2010/0287(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15572/2010),

– atsižvelgdamas į naujojo Protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, projektą (15571/2010),

– atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0020/2011),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Biudžeto komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A7-0056/2011),

1. pritaria susitarimo sudarymui;

2. prašo Komisijos perduoti Parlamentui susitarimo[1] 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto posėdžių ir veiklos rezultatus, taip pat Protokolo 7 straipsnio 2 dalyje minimą daugiametę sektoriaus programą ir atitinkamų metinių vertinimų rezultatus; reikalauja, kad Europos Parlamento atstovams būtų suteikta galimybė dalyvauti kaip stebėtojams susitarimo 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto posėdžiuose ir veikloje; reikalauja, kad Komisija pateiktų Parlamentui ir Tarybai susitarimo taikymo ataskaitą paskutiniais Protokolo taikymo metais ir prieš pradedant derybas dėl susitarimo atnaujinimo;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Komorų Sąjungos vyriausybėms ir parlamentams.

[1] Patvirtinta 2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1563/2006 dėl Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo sudarymo (OL L 290, 2006 10 20, p. 6).

Partnerystės susitarimai apskritai

Įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) dažnai sudaromi dvišaliai Europos bendrijos ir trečiųjų šalių žuvininkystės susitarimai, nuo 2004 m. vadinami žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimais (angl. FPA), ir tai yra svarbus išorinis šios politikos aspektas. Susitarimuose su Afrikos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis numatyta, kad didelė ES finansinio įnašo dalis skirta remti būtent tai nacionalinės žuvininkystės politikos sričiai, kuri grindžiama tvarumo principu ir tinkamu žuvininkystės išteklių tvarkymu.

Todėl partnerystės susitarimais įsipareigojama skatinti atsakingą ir tausią žuvininkystę visur, kur žvejojama ES laivais, ir šie susitarimai grindžiami išsamiu esamų išteklių vertinimu, taip pat siekiama, kad naudojamos žvejybos galimybės būtų paremtos patikimomis mokslinėmis nuomonėmis ir pašalinta bet kokia vietos atsargų išeikvojimo grėsmė.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentui suteiktos didesnės galios, susijusios su žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimais: pagal Europos Sąjungos sutarties 218 straipsnio 6 dalies a punktą vietoj anksčiau galiojusios paprastos konsultavimosi procedūros dabar reikalaujama, kad prieš sudarant susitarimą Parlamentas iš anksto duotų pritarimą.

Žvejyba Komorų Sąjungoje

Komorų salyną sudaro 3 pagrindinės salos, kurios yra Indijos vandenyno vakarinėje dalyje (1 860 km² yra 800 000 gyventojų), o ketvirtosios salos (Majotos) gyventojai, 1975 m. atgavę nepriklausomybę, nubalsavo pasilikti Prancūzijoje. Kadangi Komorų Sąjunga labai tankiai apgyvendinta, ji neturi pakankamai žemės ūkio išteklių, joje didelis nedarbas ir vienam gyventojui (2007 m.) teko 633 USD BVP, ji yra mažiausiai išsivysčiusi šalis, kurios ekonomika labai priklauso nuo iš užsienio gaunamų subsidijų ir techninės pagalbos.

Kadangi nėra kontinentinio šelfo ir labai kinta musonai, žvejybai tinka laikotarpis tik nuo gruodžio iki kovo mėn., taip pat trūksta tinkamos uosto infrastruktūros – visa tai daro didelę įtaką Komorų žuvininkystės sektoriaus, kuriam vis dėlto tenka svarbus vaidmuo aprūpinant maistu šalies gyventojus, veiklai.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitose[1] nustatyta, kad vietos žuvininkystės sektoriuje įdarbinama apie 33 000 asmenų, iš kurių tik 8 500 darbuojasi smulkiosios pakrantės žvejybos sektoriuje, kuriam būdinga naudotis 6–7 m ilgio valtelėmis, kurių variklio galingumas neviršija 25 arklio jėgų ir kurių techninės priemonės labai kuklios, arba užsiimantys šia žvejyba naudojasi nevariklinėmis kanojomis. Nors apskaičiuota, kad per metus Komorų IEZ vandenyse eksploatuojamų išteklių, daugiausia pelaginių žuvų, yra 33 000 tonų, vietos žvejai per metus sugauna apie 16 000 tonų ir šis kiekis visiškai sunaudojamas vietos rinkoje.

ES ir Komorų žuvininkystės sektoriaus partnerytės susitarimas

Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos dvišaliai santykiai žuvininkystės sektoriuje užmegzti 1988 m. Nuo 2006 m. šie santykiai reglamentuojami žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime, kaip nustatyta protokole, kuris taikomas 2005 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. ES finansiniai įnašai sudarė 390 000 EUR per metus[2], iš kurių 60 proc. skirta Komorų žuvininkystės politikai remti. Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas su Komorų Sąjunga yra vienas iš žuvininkystės susitarimų Indijos vandenyne su Indijos vandenyno tunų komisija (IVTK)[3], kuri yra pagrindinė tunų ir į juos panašių rūšių žuvų regioninė žvejybos valdymo organizacija.

Susitarimo trukmė:	7 metus su galimybe pratęsti (2005 1 1–2011 12 31)
Protokolo trukmė:	6 metai (2005 1 1–2010 12 31)
Pradžia:	2004 m. lapkričio 24 d.
Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo pobūdis:	Susitarimas dėl tunų žvejybos
Finansinis įnašas:	390 000 EUR – iš jų 60 proc. skirti Komorų žuvininkystės sektoriaus politikai remti, siekiant skatinti jų vandenų tvarumą.
Laivų savininkų mokestis:	35 EUR už vieną sužvejotų žuvų toną.
Avansai:	Tunų žvejybos seineriai: 3375 EUR per metus (orientacinis sužvejotų žuvų kiekis – 96 tonos) dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai: 2095 EUR per metus (sužvejotų žuvų kiekis – 59 tonos)
Orientacinis kiekis tonomis:	6 000 tonų per metus

DABAR TAIKOMAS PROTOKOLASŽvejybos galimybės
	ISPANIJA	PRANCŪZIJA	ITALIJA	PORTUGALIJA	IŠ VISO
Tunų žvejybos seineriai	21	18	1	-	40 laivų
Dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai	12	-	-	5	17 laivų

Piratų veikla Indijos vandenyno vakarinėje dalyje ir nuolatinis nesaugumas į šiaurę nuo 13-osios lygiagretės padarė aiškų poveikį žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo panaudojimo koeficientui 2009 ir 2010 m. Kalbant apie seinerius, vidutinis panaudojimo koeficientas buvo 78 proc. per pastaruosius šešerius metus, o didžiausias koeficientas pasiektas 2006–2008 m. Kalbant apie dreifinėmis ūdomis žvejojančius laivus, tuo pačiu laikotarpiu vidutinis panaudojimo koeficientas buvo 24 proc. su dideliais svyravimais, t. y. 2009 m. buvo nukritęs iki 6 proc., o per pirmuosius penkis 2010 m. mėnesius neužregistruota jokio panaudojimo.[4]

Vis dėlto gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejotų žuvų kiekio lygis nesumažėjo, nepaisant labai sumažėjusios žvejybos veiklos: 2009 m. sužvejota 2 165 tonos, t. y. maždaug 25 proc. mažiau negu vidutinis sužvejotų žuvų kiekis 2005–2009 m. (2 800 tonų), nes žvejybos veikla išsiplėtė iki Mozambiko kanalo. Vis dėlto sužvejotų žuvų kiekio lygis tebėra mažesnis negu orientacinis 6 000 tonų kiekis.

ES laivai gaubiamaisiais tinklais Komorų vandenyse daugiausia žvejoja gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares) ir dryžuotuosius tunus (Katsuwonus pelamis), ir tai sudaro tik 1,1 proc. viso Indijos vandenyje sužvejotų žuvų kiekio. Visa Komorų vandenyse sužvejotų žuvų kiekio vertė 2005–2009 m. yra 13,7 mln. EUR, t. y. maždaug 2,7 mln. per metus.

2010 m. balandžio 29 d. gavusi Tarybos įgaliojimą, Europos Komisija derėjosi su Komorų Sąjunga dėl žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolo, kurio galiojimo laikotarpis baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d.[5], pratęsimo. Pasibaigus šioms deryboms, 2010 m. gegužės 21 d. buvo parafuotas naujasis protokolas (2010 m. rugsėjo spalio 16 d. pasikeičiant laiškais iš dalies pakeistas) ir bus taikomas trejus metus, pasibaigus dabartinio protokolo galiojimo laikotarpiui.

Pagrindiniai naujojo protokolai tikslai – nustatyti žvejybos galimybes ES laivams dėl žvejybos teisių bei paramos sektoriui ir tęsti ES ir Komorų Sąjungos bendradarbiavimą plėtojant partnerystės sistemą, kurioje plėtojama tausi žuvininkystės politika ir atsakingas žuvininkystės išteklių naudojimas Komorų žvejybos zonoje, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus. Taip pat numatyta investicijų į žuvininkystės sektorių plėtra, siekiant optimizuoti nedideles žvejybos operacijas.

Remiantis naujuoju protokolu, bendras ES finansinis 1 845 750 EUR metinis įnašas per trejų metų laikotarpį grindžiamas:

1. metiniu orientaciniu tonų kiekiu – nustatyta 4 850 tonų 70 laivų (12 laivų daugiau negu ankstesniame protokole) – taigi padidėjusiu iki 315 250 EUR per metus,

2. parama Komorų žuvininkystės sektoriaus politikos plėtrai – 300 000 EUR per metus.

Kalbant apie žvejybos galimybes, 45 tunų žvejybos seineriams ir 25 dreifinėmis ūdomis žvejojantiems laivams bus išduoti leidimai žvejoti ir bus galima šį skaičių pakoreguoti pagal aktualias reikmes ir būsimus išteklių būklės vertinimus, atitinkamai peržiūrint finansinį įnašą.

Naujame protokole tebėra reikalaujama, kad pagal jį veikiantys ES laivai įdarbintų minimalų Koronų darbuotojų skaičių, ir įtraukiama išimties nuostata dėl žvejojamų žuvų rūšių. Naujomis peržiūros ir sustabdymo nuostatomis siekiama suteikti ES tam tikro lankstumo įvykus dideliems politiniams pokyčiams, tvarkos arba žmogaus teisių pažeidimams Komorų Sąjungoje.

Išvados

Todėl pranešėjas mano, kad šis siūlomas naujas protokolas dėl žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo su Komorų Sąjunga yra iš esmės naudingas abiem šalims, ir siūlo jį patvirtinti.

Vis dėlto pranešėjas įsitikinęs, kad jeigu būtų teikiama išsamesnė informacija ir Europos Parlamentas stebėtų visus derybų proceso etapus, būtų išryškinti tikros partnerystės aspektai ir daromas didelis poveikis kitos susitarimo šalies žuvininkystės sektoriaus plėtrai, nepažeidžiant suverenumo ir taip užtikrinant taip pat didesnę Parlamento paramą.

Todėl Komisijai pakartojami šie prašymai:

· Komisija turėtų perduoti Parlamentui susitarimo 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto posėdžių ir veiklos rezultatus, taip pat protokolo 7 straipsnio c dalyje minimą žuvininkystės sektoriaus programą ir atitinkamų metinių vertinimų rezultatus;

· Europos Parlamento atstovams reikėtų suteikti galimybę dalyvauti jungtinio komiteto posėdžiuose ir veikloje;

· Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai susitarimo taikymo ataskaitą prieš pradedant naujas derybas dėl susitarimo;

· Parlamentui ir Tarybai reikėtų suteikti lygias teises gauti išsamią ir skubią informaciją, taip pat stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinami visi tarptautiniai susitarimai dėl žuvininkystės, ir derėtis dėl jų peržiūros.

Komisijai ir Tarybai primenama, kad reikalavimu informuoti Parlamentą taip pat atspindima kita bendresnė institucijų pareiga užtikrinti lojalų tarpusavio bendradarbiavimą, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje.

[1] Daugiau informacijos pateikta adresu http://www.fao.org/fishery/countrysector/.
[2] Ši suma sudaro 0,6 proc. šalies metinio biudžeto.
[3] Žr. www.iotc.org.
[4] Žr. 2010 m. gegužės 19 d. Port Luise, Mauricijaus saloje, įvykusį ES ir Komorų Sąjungos jungtinio komiteto posėdį.
[5] Tarybos įgaliojimas. 2010 m. gegužės 10 d. Sprendimas Nr. 9180/10.

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo projekto
(15572/2010 – C7‑0020/2011 – 2010/0287(NLE))

Nuomonės referentas: François Alfonsi

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės galioti 2010 m. gruodžio mėnesį. Naujasis protokolas galioja nuo 2011 m. iki 2013 m. ir turėtų būti laikinai taikomas tol, kol bus baigta Europos Parlamento pritarimo procedūra.

Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalimi ir 218 straipsnio 6 dalies a punktu, Europos Parlamentas gali arba suteikti pritarimą, arba jo nesuteikti.

Susitarimo turinys apibūdinamas taip:

Išlaidų rūšis	2011	2012	2013	IŠ VISO
kiekis tonomis 4850 t per metus už 65 EUR/t	315 250€	315 250€	315 250€	945 750€
Komorų žuvininkystės sektoriaus politikos įgyvendinimas	300 000€	300 000€	300 000€	900 000€
IŠ VISO	615 250€	615 250€	615 250€	1 845 750€

Atsižvelgiant į bendrą žuvų išteklių būklės vertinimą, būtų galima susitarti dėl galimybių tikslinti žvejybos kvotas tam tikromis sąlygomis.

Europos Sąjungos finansinis įnašas susideda iš šių dalių:

- metinio 315 250 EUR dydžio įnašo už žvejybos teises sugauti 4 850 tonų per metus (65 EUR už toną);

- 300 000 EUR įnašo Komorų žuvininkystės sektoriaus politikai remti ir įgyvendinti.

Iš viso 615 250 EUR per metus.

Iš viso 1.845.750 EUR per trejus metus, kuriais taikomas Susitarimas.

Bendrijos laivų sugautam papildomam tunų kiekiui netaikoma jokia didžiausia leistina riba. Kiekviena papildoma tona kainuoja 65 EUR. Jei Bendrijos laivais sužvejotas kiekis viršija kiekį, kuris atitinka dvigubą bendrą metinį kiekį, suma už kiekį, kuriuo viršijama ši riba, išmokama tik kitais metais.

Pagal organizacijos „Transparency International“ 2010 m. paskelbtą valstybių korupcijos reitingą Komorų Sąjungai tenka 154-oji vieta iš 178 šalių. Svarbu, kad Komisija tikrintų, kaip panaudojamos Komorų Sąjungai skirtos lėšos ar kaip jas ketinama panaudoti.

Dėl to Biudžeto komitetas mano, kad įgyvendinant susitarimą būtina atsižvelgti į šiuos klausimus:

· Kiekvienais metais Komisija turi įvertinti, ar valstybės narės, kurių laivai vykdo veiklą pagal šio susitarimo protokolą, laikosi nuostatų dėl pranešimo apie sugautą kiekį. Jeigu šios šalys nesilaiko šių nuostatų, Komisija turėtų atmesti jų pateiktus prašymus dėl žvejybos licencijų kitiems metams.

· Kiekvienais metais Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje aptariami protokolo 7 straipsnyje nurodytos daugiametės sektoriaus programos rezultatai ir tai, kaip valstybės narės vykdo reikalavimą pranešti apie sugautą kiekį.

· Prieš protokolo galiojimo pabaigą arba derybų dėl galimo jo atnaujinimo pradžią Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai protokolo ex post vertinimą, įskaitant sąnaudų ir naudos analizę.

*******

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą siūlyti Parlamentui pritarti susitarimo sudarymui ir išreiškia pageidavimą, kad įgyvendinant susitarimą Europos Komisija ir Komorų Sąjunga tinkamai atsižvelgtų į šiuos punktus:

a) Kiekvienais metais Komisija turi įvertinti, ar valstybės narės, kurių laivai vykdo veiklą pagal šio susitarimo protokolą, laikosi nuostatų dėl pranešimo apie sugautą kiekį. Jeigu šios šalys nesilaiko šių nuostatų, Komisija turėtų atmesti jų pateiktus prašymus dėl žvejybos licencijų kitiems metams.

b) Kiekvienais metais Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje aptariami protokolo 7 straipsnyje nurodytos daugiametės sektoriaus programos rezultatai ir tai, kaip valstybės narės vykdo reikalavimą pranešti apie sugautą kiekį.

c) Prieš protokolo galiojimo pabaigą arba derybų dėl galimo jo atnaujinimo pradžią Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai protokolo ex post vertinimą, įskaitant sąnaudų ir naudos analizę.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo
(15572/2010 – C7 – 0020/2011 2010/0287(NLE))

Nuomonės referentė: Eva Joly

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Žuvininkystės sektoriaus susitarimas tarp Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos baigė galioti 2010 m. gruodžio mėnesį. Naujasis protokolas galioja nuo 2011 m. iki 2013 m. ir turėtų būti laikinai taikomas, laukiant Europos Parlamento pritarimo suteikimo procedūros.

Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalimi ir 218 straipsnio 6 dalies a punktu, Europos Parlamentas gali arba suteikti pritarimą, arba jo nesuteikti.

Pagal susitarimo projektą šalys įsipareigoja vykdyti atsakingą žvejybą Komorų Sąjungos žvejybinėje zonoje, nediskriminuojat skirtingų šioje zonoje žvejojančių laivynų, tuo pat metu skatinant politinį dialogą dėl būtinų reformų.

Tačiau susitarime nėra ribojamas tunų sugavimo kiekis. Susitarime minimi finansiniai įnašai sudaro 1 845 750 eurų per metus, tai atitinka orientacinį 4 850 tonų per metus kiekį 70-čiai laivų.

Jei Europos Sąjungos laivų Komorų vandenyse sužvejotas bendras kiekis viršija 4 850 tonų kiekį per metus, visas metinis finansinis įnašas yra didinamas 65 eurų už kiekvieną toną. Šis skaičius yra nežymus.

Be to, Europos Sąjunga moka konkrečią 300 000 eurų dydžio sumą, skirtą remti Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriau politikos plėtrą.

Jei Bendrijos laivų sugauti kiekiai du kartus viršija bendrą metinį sugavimo kiekį, suma už šio limito viršijimą sumokama ateinančiais metais. Besivystančioms šalims tai dėl daugelio priežasčių gali sukelti sunkumų.

Kita problema yra tai, kad šios lėšos yra sumokamos Komorų valdžios institucijoms, kurios savo nuožiūra sprendžia dėl šių lėšų panaudojimo. Kas iš tiesų gauna šias lėšas?

Taigi nuomonės referentė laikosi nuomonės, kad žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas neturėtų būti tik teisinis kelias suteikiant Europos laivams prieigą prie trečiųjų šalių žuvininkystės išteklių. Jis taip pat turėtų būti priemonė, skirta skatinti tvarų jūros išteklių panaudojimą. Europos mokesčių mokėtojų finansiniai įnašai turi būti skirti išskirtinai vystymosi tikslams, t. y. panaudojami žvejų bendruomenių labui siekiant gerinti jų gyvenimo sąlygas, užtikrinti mokymų programas, saugą jūroje ir vietoje kurti naujas darbo vietas.

Todėl Vystymosi komitetas mano, kad įgyvendinant susitarimą būtina atsižvelgti į šiuos klausimus:

1. Turėtų būti padidintas procedūrų, kuriomis nustatomas bendras sugavimų kiekis, skaidrumas.

2. Viso mechanizmo patikimumas korupcijos problemų atžvilgiu turėtų nekelti jokių abejonių.

3. Būtina sustiprinti vietos vyriausybės, kuri turi užtikrinti vietos žvejų gyvenimo sąlygų gerinimą, atskaitomybę.

4. Būtina laikytis regioniniu lygmeniu apibrėžtų minimalių standartų ir sąlygų.

5. Europos Sąjunga turėtų būti supažindinama su reguliariomis ataskaitomis apie susitarimo įgyvendinimą.

******

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą siūlyti Parlamentui pritarti susitarimo sudarymui.

Vystymosi komitetas pageidauja, kad įgyvendindamos susitarimą Europos Komisija ir Komorų Sąjunga tinkamai atsižvelgtų į šiuos punktus:

a) procedūros, kuriomis nustatomas bendras sugavimų kiekis, skaidrumas, taip pat priemonės, skirtos kovai su nelegalia, nedeklaruota ir nereglamentuota žvejyba, turėtų būti tobulinamos siekiant užtikrinti tvarią ir atsakingą žvejybą;

b) viso mechanizmo patikimumas korupcijos problemų atžvilgiu turėtų nekelti jokių abejonių;

c) būtina sustiprinti vietos valdžios institucijų, kurios, ypač skatindamos mažų vietos šaldymo ir žvejybos produktų perdirbimo pramonės įmonių steigimą, turi užtikrinti vietos žvejų gyvenimo sąlygų gerinimą, atskaitomybę;

d) reikėtų laikytis regioniniu lygmeniu apibrėžtų minimalių standartų ir sąlygų, ypač tų, dėl kurių susitarta su Indijos vandenyno tunų komisija (IVTK);

e) Europos Sąjunga turėtų būti supažindinama su reguliariomis susitarimo įgyvendinimo ataskaitomis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alexander Alvaro, Marta Andreasen, Francesca Balzani, James Elles, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Estelle Grelier, Carl Haglund, Jutta Haug, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Ivailo Kalfin, Alain Lamassoure, Giovanni La Via, Vladimír Maňka, Barbara Matera, Miguel Portas, Dominique Riquet, Helga Trüpel, Derek Vaughan, Jacek Włosowicz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Richard Ashworth, Frédéric Daerden, Peter Šťastný

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Regina Bastos, Jolanta Emilia Hibner, Elisabeth Jeggle, Maria do Céu Patrão Neves, Nuno Teixeira, Jarosław Leszek Wałęsa

Teisinė informacija - Privatumo politika