PRANEŠIMAS dėl Tarybos rekomendacijos projekto dėl Europos centrinio banko vykdomosios valdybos nario paskyrimo

18.3.2011 - (00003/2011 – C7‑0058/2011 – 2011/0802(NLE))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėja: Sharon Bowles
PR_NLE_art109

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos centrinio banko vykdomosios valdybos nario paskyrimo

(00003/2011 – C7‑0058/2011 – 2011/0802(NLE))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendaciją (00003/2011)[1],

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą, pagal kurią Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Parlamentu (C7‑0058/2011),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 109 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0064/2011),

A.     kadangi 2011 m. vasario 18 d. raštu Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Peterio Praeto skyrimo Europos centrinio banko vykdomosios valdybos nariu aštuonerių metų kadencijai nuo 2011 m. birželio 1 d.,

B.     kadangi Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas toliau vertino šio kandidato asmens duomenis, pirmiausia atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir į visiško ECB nepriklausomumo būtinybę pagal šios sutarties 130 straipsnį, ir kadangi atlikdamas šį vertinimą komitetas gavo šio kandidato CV ir jo atsakymus į išsiųstus raštu pateiktus klausimus,

C.     kadangi vėliau, 2011 m. kovo 16 d., komitetas surengė pusantros valandos kandidato klausymą, kurio metu kandidatas pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus,

1.      teikia Europos Vadovų Tarybai teigiamą nuomonę dėl Tarybos rekomendacijos skirti Peterį Praetą Europos centrinio banko vykdomosios valdybos nariu;

2.      paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai.

• [1]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(1) PRIEDAS. PETERIO PRAETO GYVENIMO APRAŠYMAS

2000 m. Peter Praet paskirtas Belgijos nacionalinio banko vykdomuoju direktoriumi ir yra atsakingas už finansinį stabilumą ir finansų infrastruktūros bei mokėjimų sistemų priežiūrą. 2002 m. jis taip pat paskirtas Belgijos bankų, finansų ir draudimo priežiūros komisijos (pranc. CBFA) vykdomuoju direktoriumi ir yra atsakingas už rizikos ribojimo politiką bankų ir draudimo sektoriuose.

Prieš pradėdamas dirbti Nacionaliniame banke, 1999–2000 m. P. Praet ėjo Belgijos finansų ministro kabineto administracijos vadovo pareigas, 1988–1999 m. dirbo banko Générale de Banque (vėliau pavadintas Fortis Bank) vyriausiuoju ekonomistu, 1980–1987 m. – Briuselio laisvojo universiteto (pranc. Université Libre de Bruxelles – ULB) ekonomikos profesoriumi ir 1978–1980 m. – Tarptautinio valiutos fondo ekonomistu.

1980 m. ULB P. Praet apgynė ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. Nuo 1980 m. jis dirbo ULB ekonomikos profesoriumi. Šiuo metu P. Praet ULB dėsto pinigų ir bankų politiką, o 2001–2004 m. ėjo ULB Politechnikos fakulteto (pranc. Faculté Polytechnique) Verslo etikos katedros vedėjo pareigas ir vadovavo ULB verslo mokyklai (angl. Solvay Business School).

P. Praet yra keleto aukšto lygio tarptautinių komitetų, tarp jų Bazelio bankų priežiūros komiteto, Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komiteto, Pasaulinės finansų sistemos komiteto ir Europos bankininkystės institucijos, narys. Jis yra Tarptautinių atsiskaitymų banko direktorių valdybos pirmasis pavaduotojas. Be to, jis yra Europos centrinių bankų sistemos Bankų priežiūros komiteto pirmininkas.

Eidamas šias pareigas, P. Praet taip pat pirmininkauja keletui specialiosios paskirties grupių ir darbo grupių. Šiuo metu jis yra Pasaulinės finansų sistemos komiteto Draudimo bendrovių ir pensijų fondų pastovių pajamų strategijos darbo grupės pirmininkas ir vienas iš Bazelio bankų priežiūros komiteto Mokslinių tyrimų specialiosios paskirties grupės pirmininkų.

Nuo 2004 m. P. Praet yra Briuselio Europos ir pasaulio ekonomikos laboratorijos (BRUEGEL) Europos ekspertų grupės valdybos narys, taip pat Tarptautinio finansų reguliavimo centro (angl. ICFR) Tarptautinės patariamosios tarybos narys.

PETER PRAET

Vykdomasis direktorius

Gimė 1949 m. sausio 20 d. Herchene (Vokietija)Tautybė – belgas

Įgaliojimai

· Belgijos nacionalinio banko vykdomasis direktorius, atsakingas už finansinį stabilumą ir finansų infrastruktūrų bei mokėjimų sistemų priežiūrą

· Bankų, finansų ir draudimo priežiūros komisijos (pranc. CBFA) vykdomasis direktorius, atsakingas už rizikos ribojimo politiką bankų ir draudimo sektoriuose

· Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) direktorių valdybos pirmasis pavaduotojas

· TAB rengiamo posėdžio dėl pasaulio ekonomikos padėties pakaitinis narys

· TAB Ekonomikos konsultacinio komiteto pakaitinis narys

· Europos centrinių bankų sistemos Bankų priežiūros komiteto pirmininkas

Narys

Bazelio bankų priežiūros komiteto narysBazelio pasaulinės finansų sistemos komiteto narys

Bazelio pasaulinės finansų sistemos komiteto Draudimo bendrovių ir pensijų fondų pastovių pajamų strategijos darbo grupės pirmininkas

Vienas iš Bazelio bankų priežiūros komiteto Mokslinių tyrimų specialiosios paskirties grupės pirmininkų

Bazelio mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komiteto narys

Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto (nuo 2011 m. sausio mėn. – Europos bankininkystės institucijos) narys

2004–2011 m. Briuselio Europos ir pasaulio ekonomikos laboratorijos (BRUEGEL) Europos ekspertų grupės valdybos narys

Už išplėstos verslo ataskaitų kalbos (angl. 

Extensible Business Reporting Language – XBRL) technologiją atsakingų direktorių valdybos narysBelgijos Karalystės Vyriausiosios finansų tarybos narys

2008 m. A. Lamfalussy’io vadovaujamos naujos Belgijos finansų struktūros kūrimo darbo grupės narys

Briuselio finansų instituto Akademinės patariamosios tarybos narys

Tarptautinio finansų reguliavimo centro (angl. ICFR) Tarptautinės patariamosios tarybos narys

Sisteminės rizikos vertinimo ir sisteminių finansų institucijų komiteto (pranc.

Comité des risques et établissements financiers systémiques – CREFS) narys

Akademinės pareigos

Pinigų ir bankų politikos dėstytojas (Briuselio laisvasis universitetas (ULB), Ekonomikos katedra ir verslo mokykla (angl. Solvay Business School))Makroekonomikos politikos koordinavimo dėstytojas (Europos studijų institutas)

Moksliniai laipsniai

Ekonomikos bakalauro kvalifikacinis laipsnis (1971 m., ULB)Ekonomikos magistro laipsnis (1972 m., ULB)

Ekonomikos mokslų daktaro laipsnis (1980 m., ULB)

Pagrindinė profesinė veikla

1973–1975 m.	Briuselio laisvojo universiteto (ULB) Taikomosios ekonomikos katedros ir Europos studijų instituto mokslinių tyrimų asistentas
1976 m.	Karo tarnyba
1977–1978 m.	ULB Europos studijų instituto mokslinių tyrimų asistentas
1978–1980 m.	Tarptautinio valiutos fondo ekonomistas (Vašingtonas, Kolumbijos apygarda)
1980–1987 m.	ULB ekonomikos profesorius Dėstomi dalykai: · pinigų ir bankų politika · ekonominė ir pinigų sąjunga · makroekonomikos politikos koordinavimas
1987–1999 m.	Banko Générale de Banque (vėliau – Fortis Bank) vyriausiasis ekonomistas
1999–2000 m.	Belgijos finansų ministro kabineto administracijos vadovas
2000 m. lapkričio mėn.–dabar	Belgijos nacionalinio banko vykdomasis direktorius
2002 m. lapkričio mėn.–dabar	Bankų, finansų ir draudimo priežiūros komisijos (pranc. CBFA) valdybos narys

(2) PRIEDAS. Peterio Praeto ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

A. Asmens istorija ir profesinis pasirengimas

1.        Apibūdinkite pagrindinius savo profesinės patirties aspektus pinigų, finansų ir verslo srityse.

Savo profesinėje karjeroje, užsiimdamas veikla mokslinėje ir bankų srityse, taip pat kaip valstybės tarnautojas ir centrinio banko atstovas, daugiausia dėmesio skyriau pinigų ir finansų klausimams.

Briuselio laisvajame universitete (pranc. Université Libre de Bruxelles – ULB) įgijęs ekonomikos mokslų daktaro laipsnį, dvejus metus dirbau ekonomistu Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), o 1980–1987 m. buvau Briuselio laisvojo universiteto ekonomikos profesorius.

1987–1999 m. dirbau pagrindinių Belgijos bankų vyriausiuoju ekonomistu. Tai man suteikė naudingų žinių apie įvairius bankų veiklos aspektus.

1999–2000 m. buvau Belgijos finansų ministro kabineto administracijos vadovas. Nuo 2000 m. dirbau Belgijos nacionalinio banko (BNB) vykdomuoju direktoriumi, atsakingu už finansinį stabilumą ir finansų infrastruktūrų bei mokėjimų sistemų priežiūrą. Be to, 2002 m. buvau paskirtas Belgijos bankų, finansų ir draudimo priežiūros komisijos (pranc. CBFA) valdybos nariu, atsakingu už rizikos ribojimo politiką bankų ir draudimo sektoriuose. Dirbdamas šiose dviejose institucijose (BNB ir CBFA) buvau kelių aukšto lygio tarptautinių komitetų (žr. 2 klausimą) narys.

2.        Apibūdinkite pagrindinius savo Europoje įgytos ir tarptautinės profesinės patirties aspektus.

Nuo 2000 m. buvau kelių aukšto lygio Europos ir tarptautinių komitetų narys, įskaitant Bazelio bankų priežiūros komitetą, Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetą, Pasaulinės finansų sistemos komitetą ir Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetą, kuris visai neseniai tapo Europos bankininkystės institucija. Be to, 2007–2011 m. buvau ECB valdančiosios tarybos paskirtas Europos centrinių bankų sistemos Bankų priežiūros komiteto pirmininku.

Eidamas minėtas pareigas pirmininkavau keletui specialiosios paskirties grupių ir darbo grupių. Šiuo metu esu Pasaulinės finansų sistemos komiteto Draudimo bendrovių ir pensijų fondų pastovių pajamų strategijos darbo grupės pirmininkas ir vienas iš Bazelio bankų priežiūros komiteto Mokslinių tyrimų specialiosios paskirties grupės pirmininkų. Taip pat esu Ekonomikos ir finansų komiteto (EFK) Krizių valdymo ad hoc darbo grupės narys.

2000–2005 m. Belgijos nacionaliniame banke buvau atsakingas už tarptautinės politikos klausimus, susijusius su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), Tarptautinių atsiskaitymų banku (TAB), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos Sąjunga (ES).

Buvau Briuselio Europos ir pasaulio ekonomikos laboratorijos (BRUEGEL) Europos ekspertų grupės valdybos narys nuo pat jos įsteigimo 2004 m. ir Tarptautinio finansų reguliavimo centro (angl. ICFR) Tarptautinės patariamosios tarybos narys.

3.        Kokius svarbiausius sprendimus priimant dalyvavote savo profesinės veiklos laikotarpiu?

Dalyvavau priimant daugelį sprendimų ekonomikos ir finansų klausimais nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmeniu.

Kaip Belgijos finansų ministro kabineto administracijos vadovas nacionaliniu lygmeniu dalyvavau įgyvendinant pagrindines mokesčių ir reguliavimo reformas. Taip pat norėčiau paminėti naują Belgijos nacionalinio banko Finansinio stabilumo skyrių, įsteigtą 2002 m. siekiant atlikti geresnę šios srities analizę ir mokslinius tyrimus. Visai neseniai Belgijoje buvau aktyviai įsitraukęs į finansų krizės valdymo procesą ir buvau Lamfalussy aukšto lygio grupės, kuri Belgijoje parengė naują priežiūros sistemą, narys.

Be to, neseniai dirbau su pagrindinėmis tarptautinės politikos grupėmis, dirbančiomis reagavimo į krizę klausimais. Europos lygmeniu buvau aktyviai įsitraukęs į iniciatyvas, kuriomis buvo stiprinamas tarpvalstybinis krizių valdymas finansų sektoriuje. Kaip Bazelio komiteto narys, atkakliai siekiau, kad įgyvendinant vadinamąjį „Bazelio III“ paketą finansų sistema taptų atsparesnė.

B. Pinigų ir ekonomikos politika

4.        Kokių pagrindinių tikslų sieksite aštuonerius metus eidamas Europos centrinio banko vykdomosios valdybos nario pareigas?

Visų pirma ištikimai vykdysiu Sutartyje Europos centriniam bankui nustatytus įgaliojimus.

Atsižvelgdamas į ECB kompetenciją, veiksiu nepriklausomai euro zonos bendrojo intereso ir visos ES bei jos piliečių naudai.

Labai vertinu sąžiningumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Be to, manau, kad kolegialus sprendimų priėmimas ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai – tai pagrindinis ECB turtas.

5.        Kaip vertinate pastaruosius dvylika metų Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) vykdomą pinigų politiką? Kokius pakeitimus, jeigu turite tokių pasiūlymų, siūlytumėte įgyvendinti, jei būsite paskirtas vykdomosios valdybos nariu?

Apskritai pinigų politika, mano manymu, euro zonoje buvo plėtojama gana gerai. Apklausos ir finansų rinkos rodikliai, susiję su infliacijos lūkesčiais, atitinka ECB kainų stabilumo apibrėžtį. Šiuo infliacijos lūkesčių įtvirtinimo lygiu patvirtinama, kad rinkos ir visuomenė su dideliu pasitikėjimu vertina ECB įsipareigojimą užtikrinti tai, ko iš jo tikimasi, t. y. kainų stabilumą. ECB pasiekė šį tikslą, nepaisant daugelio išskirtinių problemų, su kuriomis jam teko susidurti per pastaruosius dvylika metų. 2007 m. kilus finansinei suirutei, vėliau peraugusiai į finansų krizę, ECB reagavo nedelsdamas. Net šiuo laikotarpiu, kelis mėnesius vyraujant neigiamai infliacijai, išliko įtvirtinti infliacijos lūkesčiai vidutinės ir ilgesnės trukmės laikotarpiais.

Atsižvelgiant į tai, finansų krizės laikotarpiu iškilo keletas klausimų dėl pinigų politikos ir finansinio stabilumo sąsajų. Labai svarbu geriau suprasti finansų sektoriaus vaidmenį pinigų politikos perdavimo mechanizme. Kaip minėjau 6 atsakyme, turto kainų pokyčių stebėjimas – svarbi tvirtos pinigų politikos strategijos dalis.

6.        Dažnai teigiama, kad dėl struktūrinių pasaulio ekonomikos pokyčių vartotojų kainų infliacija perėjo į turto kainas. Koks jūsų požiūris į šį teiginį ir kokius numatote pinigų politikos padarinius?

Per pastaruosius trisdešimt metų infliacijos lygis ir jos nepastovumas pirmiausia sumažėjo išsivysčiusiose, o vėliau – ir besivystančiose šalyse. Iki finansų krizės proveržio diskusijos jau seniai buvo nukreiptos į galimus šio vadinamojo „didžiojo sulėtėjimo“ reiškinio aiškinimus kaip struktūrinius pokyčius, apimančius globalizaciją ir veiksmingesnę pinigų politiką. Labiausiai tikėtinas atsakymas yra tas, kad abu šie veiksniai svariai prisidėjo prie infliacijos ir jos kintamumo mažinimo.

Tačiau negalime teigti, kad kova su infliacija neabejotinai laimėta ir kad įžengėme į naują laikotarpį, kai infliacija labiau reiškiasi turto, o ne vartotojų kainų kilimu. Kartu tiesa tai, kad sutramdyti infliacijos pokyčiai mažinant finansų rinkų reikalaujamo rizikos priedo dydį galėjo paskatinti netvarius kai kurių turto kainų pokyčius. Ateityje centriniai bankai turi išsaugoti savo sunkiai per pastaruosius trisdešimt metų įgytą pasitikėjimą ir toliau daug dėmesio skirti tikslui palaikyti savo kainų stabilumą, kartu tinkamai atsižvelgdami į turto kainų pokyčių poveikį vidutinės ir ilgesnės trukmės rizikai kainų stabilumui.

Turto kainų pokyčių stebėjimas – tai svarbi tvirtos pinigų politikos strategijos dalis. Netvarūs turto kainų pokyčiai gali reikšti gana skausmingą korekciją, – net tolimoje ateityje, – kuri gali kelti pavojų ilgalaikiam centrinio banko gebėjimui palaikyti kainų stabilumą. Pvz., rengiant ECB pinigų politikos strategiją ilgalaikė rizika kainų stabilumui, kylanti dėl netvarios turto kainų dinamikos, turi tinkamai atsispindėti svarstant pinigų politikos klausimus. Atliekant pinigų analizę, kuri labai svarbi rengiant vidutinės ir ilgesnės trukmės kainų pokyčių perspektyvą, vertinant pinigų ir kredito pokyčius suteikiama galimybių stebėti kainų formavimosi nekilnojamojo turto rinkose ir kredito bei likvidumo susidarymo finansų sektoriuje sąveiką. Tai skatina pinigų politikoje taikyti aktyvesnį palūkanų normų reguliavimą, t. y. „aktyviau pasipriešinti“ (angl. leaning-against-the-wind) turto kainų svyravimams, kuriuos atspindi pinigų ir kredito bendrų sumų dinamika. Taip pinigų politika galima riboti nekilnojamojo turto kainų burbulų susidarymą finansiniais ciklais ir palaikyti kainų stabilumą ilguoju laikotarpiu.

Nepaisant to, pinigų politika nebūtinai yra tinkamiausia priemonė kovoti su kredito ir (arba) turto kainų pakilimais. Labiau tiktų naudoti makrolygio rizikos ribojimo priemones, nukreiptas į finansinio aktyvumo šaltinius. Tačiau turime mažai šių priemonių taikymo patirties.

7.        Kaip vertinate didėjančių pagrindinių produktų kainų įtaką pinigų politikai? Ar yra prieštaravimas pinigų politikos atžvilgiu siekiant kovoti su ekonomikos nuosmukiu ir išlikti budriems dėl infliacijos (lūkesčių)?

ECB pinigų politikoje daugiausia dėmesio skiriama kainų pokyčiams vidutinės trukmės laikotarpiu. Praeina šiek tiek laiko, kol pinigų politikos pozicijos pokyčiai padaro įtaką ekonomikai, o galiausiai ir kainoms. Todėl didėjančios pagrindinių produktų kainos, kurios stebimos šiuo metu, įtakos pinigų politikai turės tik tiek, kiek jos turės įtakos kainų stabilumui vidutinės trukmės laikotarpiu. Trumpalaikis poveikis bendrai infliacijai, kylantis dėl tiesioginio aukštesnių pagrindinių produktų kainų poveikio infliacijai, ir netiesioginis poveikis, kuris atsiranda ją naudojant kaip sąnaudas gamybos procese, iš esmės nesudaro pagrindo ECB reaguoti, nes poveikis vartotojų kainoms tėra laikinas.

Kitokia padėtis susiklostytų, jeigu ši trumpalaikio kainų kilimo tendencija įsivyrautų vartotojų, gamintojų ir finansų rinkos dalyvių elgsenoje ir sukeltų antrinį poveikį. Be to, jeigu nuolat didėtų pagrindinių produktų kainos, centriniam bankui tektų įsikišti, nes ilgalaikis nukrypimas nuo kainų stabilumo tikslo gali pakenkti infliacijos lūkesčių įtvirtinimui. Tokiais atvejais reikėtų sugriežtinti pinigų politiką siekiant vėl palaikyti kainų stabilumą ir įtvirtinti infliacijos lūkesčius. Esant dabartinei padėčiai, mums reikia atidžiai stebėti pagrindinių produktų kainas bei jų poveikį ekonomikai ir infliacijai.

Pagrindinis ECB uždavinys – palaikyti kainų stabilumą vidutinės trukmės laikotarpiu. Šiam tikslui pasiekti jis nustato palūkanų normas, o šiuo metu įgyvendina ir nestandartines priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad žemos palūkanų normos turėtų poveikį ekonomikai kaip įprastiniais laikais. Kainų stabilumo užtikrinimas – tai geriausias įnašas, kuriuo ECB gali prisidėti prie didėjančių lūkesčių dėl tvaraus ekonomikos atsigavimo (žr. taip pat 8 atsakymą į klausimą).

8.        Kaip, jūsų nuomone, ECB, nepažeisdamas kainų stabilumo tikslo, turi įgyvendinti savo antrinius įsipareigojimus, numatytus Sutartyje (prisidėti prie ekonomikos augimo ir visiško užimtumo), ir kokias priemones ECB gali panaudoti šiems įsipareigojimams įgyvendinti?

Vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, ECB nustatė aiškų kiekybinį rodiklį siekiant kainų stabilumo. Jis įsipareigojęs vidutiniu laikotarpiu išlaikyti mažesnį, bet artimą 2 proc. infliacijos lygį, ir iš pradžių jam visiškai pavyko įgyvendinti šį tikslą. Neabejotinai sutariama, kad centrinis bankas negali daryti įtakos tvariam ekonomikos augimui keisdamas pinigų pasiūlą. Tačiau kainų stabilumas – tai svarbiausias indėlis, dėl kurio pinigų politikoje galima pasiekti, kad ekonominė aplinka taptų palanki, o užimtumas – aukšto lygio. Tai yra struktūrinis įnašas į kitus Europos Sąjungos tikslus didinant euro zonos ekonomikos augimo potencialą.

Sutartyje taip pat numatyta, kad, nepažeisdama kainų stabilumo tikslo, ECBS remia Europos Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis, kad prisidėtų, inter alia, prie Europos tvaraus vystymosi remiantis subalansuotu ekonomikos augimu ir siekiant visiško užimtumo. Per finansų krizę pinigų politika buvo tinkamai reaguota į ekonominius ir finansinius sukrėtimus siekiant užtikrinti infliacijos lūkesčių įtvirtinimą ir stabilizuoti makroekonominius rodiklius vidutinės trukmės laikotarpiu. Nesukeldamas pavojaus kainų stabilumui, ECB pakankamai rėmė ekonomiką taikydamas palūkanų normų mažinimo priemonę. Be palūkanų normų, kurios buvo sumažintos iki istoriškai žemo lygio, ECB atsakas buvo taip pat gana lankstus, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes. Jis taikė vadinamąsias nestandartines priemones, siekdamas užtikrinti sklandų pinigų politikos perdavimą tuo metu, kai finansų rinkose vyravo neįprastai aukštas netikrumo ir nestabilumo lygis.

9.        Kaip vertinate ECB, Tarybos ir (arba) Euro grupės institucinius santykius? Ar manote, kad koordinavimas ir ekonominis stebėjimas Euro grupės viduje turėtų būti tobulinami?

ECB nuolat dalyvauja Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos, Euro grupės ir jų parengiamųjų komitetų posėdžiuose. ECB pirmininkas taip pat reguliariai dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose svarstant atitinkamus klausimus. Šis glaudus bendradarbiavimas sudaro sąlygas ECB informuoti ministrus apie savo pinigų politikos sprendimus ir pateikti ekonominių ir finansinių pokyčių vertinimą. Ir, atvirkščiai, dalyvaudamas šiuose forumuose ECB įsitraukia į diskusijas apie ES valstybių narių fiskalinius ir kitus makroekonominės ir struktūrinės politikos sritis (pagal „Europos semestrą“), tarptautinius finansinius reikalus ir finansų sektoriaus politiką.

Nepaisant to, reikėtų iš tikrųjų tobulinti Komisijos teisės aktų pasiūlymus dėl ekonomikos valdysenos, koordinavimo ir ekonominės priežiūros Europos Sąjungoje. Euro grupė atliko svarbiausią vaidmenį įtvirtindama ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) „ekonominį“ ramstį. Šiuo glaudesniu bendradarbiavimu turėtų būti vengiama netvaraus disbalanso susidarymo galinčio kelti grėsmę sklandžiam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, užtikrinant tvarią fiskalinę būklę ir didinant galimybes euro zonai plėstis.

10.      Koks jūsų požiūris į pasiūlymus dėl „ekonomikos valdysenos reformos“ teisės aktų projektų, kurie šiuo metu svarstomi Europos Parlamente? Ar manote, kad integruota priežiūra – tai žingsnis į priekį, o gal verčiau sutelktumėte dėmesį į biudžeto priežiūrą?

Nors Komisijos pateiktuose pasiūlymuose numatyti svarbūs planai išplėsti ir sustiprinti ES vykdomą fiskalinę ir makroekonominę priežiūrą, ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) ekonomikos valdysenos sistemoje nesiekiama „kokybinio postūmio“ tam, kad būtų įgyvendinta stipresnė ekonominė sąjunga, kurios pageidauja Europos centrinis bankas (ECB). Šiuo atžvilgiu palankiai vertinu Europos Parlamento pastangas ir manau, kad Parlamentas visiškai išnaudos Sutartyje numatytas galimybes, kad artėjančio trišalio dialogo su Taryba ir Komisija metu būtų kuo labiau sustiprinta ekonomikos valdysena.

Pagrindinė pamoka, kurią turėtume išmokti iš priežiūros vykdymo praeityje, yra ta, kad taisyklių turi būti griežtai laikomasi ir kad bet kokius nukrypimus turi lydėti pusiau automatiški taisomieji veiksmai. Tai galima pasiekti imantis aiškių ir laiku taikomų procedūrų, kurias būtų paprasta aiškinti ir įgyvendinti.

Pastarojo meto krizė parodė, kad makroekonominis disbalansas gali kelti labai didelę riziką viešiesiems finansams, ir ši rizika gali labai greitai tapti tikrove. Be to, visiškai aišku, kad ši rizika esamoje valdysenos sistemoje nebuvo pakankamai stebima ir naikinama. Todėl reikalingas integruotesnis požiūris į priežiūrą. Palankiai vertintina tai, kad naudojantis Europos semestru ir siekiant nuoseklumo bus derinamas įvairių priežiūros procesų laikas, tačiau kartu šie procesai išliks teisiškai ir procedūriškai atskiri.

11.      Kokias matote ECB ir būsimo Europos stabilumo mechanizmo funkcijas, santykius ir problemas?

2010 m. lapkričio 28 d. Euro grupės pareiškime dėl Europos stabilumo priemonės (ESP), kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2010 m. gruodžio 16–17 d., ECB numatyti įvairūs tikslai.

Pirma, Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kartu su ECB derėsis ir prižiūrės, kaip įgyvendinamos ekonominės ir finansinės paramos programos, skirtos euro zonos šalims, kurios siekia paramos pagal ESP, kaip paskolos programos Graikijai atveju, ir paramos iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), taip pat pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFPSP). Tačiau šiuo atveju ECB neturėtų atlikti pagrindinio vaidmens, nes per didelis įsitraukimas į programų priežiūrą gali susilpninti ECB nepriklausomumą.

Antra, prieš patvirtinant paramą ESP Komisija ir TVF kartu su ECB atliks kruopščią skolos tvarumo analizę, kuria remdamasi Euro grupė vienbalsiai priims sprendimą dėl paramos teikimo.

Trečia, 2016 m. Komisija kartu su ECB įvertins bendrą numatytos ESP sistemos veiksmingumą.

12.      Kokią įtaką turėtų euroobligacijų išleidimas ekonomikos valdysenai euro zonoje?

Įvairios šalys pasiūlė išleisti bendrai garantuotas obligacijas arba „euroobligacijas“ kaip priemonę, kuri padėtų didinti euro zonos valstybės garantuotų skolų rinkų likvidumą, ir kaip galimą mechanizmą, kuriuo būtų galima panaikinti dabartinę valstybės garantuotų skolų krizę.

Tačiau pirmiausia reikia išspręsti keletą esminių klausimų. Svarbiausia tai, kad dėl bendrai garantuotos obligacijos su vienoda visoje teritorijoje taikoma palūkanų norma kyla rimta bendrų lėšų naudojimo problema. Tai gali susilpninti paskatas imtis fiskalinio atsargumo vietos lygmeniu ir valstybėms gali pasirodyti ne taip patrauklu įgyvendinti politiniu požiūriu daug laiko ir pastangų reikalaujančias priemones, kurios padėtų išvengti krizės ir ją įveikti. Neigiamas skatinamasis poveikis gali paveikti ne tik tas valstybes, kurioms naudingos žemesnės bendrų obligacijų palūkanų normos, bet ir tuos, kurie moka, nes jie negalės toliau remtis pirmesnio fiskalinio apdairumo teikiama nauda.

Bendros euroobligacijos didesnę vertę turi tokioje aplinkoje, kurioje didelė fiskalinės kompetencijos dalis iš nacionalinio lygmens perduodama į Europos Sąjungos lygmenį ir kurioje Europos Sąjunga turi pakankamai priemonių, kad pasipriešintų neigiamam bendrų obligacijų skatinamajam poveikiui. Tai būtų panašu į dabartinius finansinius susitarimus, kuriuos sudaro federalinių valstybių centrinė valdžia ir regioninės valdžios institucijos.

13.      Kokie, jūsų manymu, svarbiausi ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslai iki 2020 m.? Kaip ECB ir ekonomikos bei politikos koordinavimo priemonėmis galėtų būti padedama sėkmingai įgyvendinti šią strategiją? Pagal svarbą išvardykite struktūrines reformas, kurioms, jūsų nuomone, ES turėtų būti teikiama pirmenybė.

Europai būtina didinti ekonomikos augimo galimybes. Geriausiai tai galima padaryti kuriant tokią aplinką, kurioje klestėtų ir sklistų naujovės. Žmogiškasis kapitalas – didžiausias Europos turtas. Naujovės turėtų padėti įveikti aplinkosaugos problemas, o siekiant pakelti gyvenimo standartus ir nukreipti viešuosius finansus tvaria kryptimi reikia didesnio našumo, nepaisant išlaidų, susijusių su gyventojų senėjimu.

Patobulinta ir sustiprinta valstybių narių vykdomos politikos priežiūra, įskaitant naują Komisijos pasiūlytą makroekonominės priežiūros priemonę, labai svarbi siekiant sėkmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“. Be kainų stabilumo palaikymo, ECB taip pat turėtų prisidėti prie finansinio stabilumo užtikrinimo siekiant kurti aplinką, kurioje būtų sudarytos geresnės sąlygos augimui.

Dėl struktūrinių reformų prioriteto labai svarbu, kad būtų skubiai įgyvendintos esminės ir svarbios struktūrinės reformos, kuriomis papildomas fiskalinis konsolidavimas, taip atkuriant konkurencingumą ir padidinant ekonomikos augimo ir užimtumo pajėgumus. Nuosaikiu darbo užmokesčio nustatymu, veiksmingomis paskatomis dirbti, taip pat didesnėmis iniciatyvomis švietimo ir mokymo srityse ir nominalaus bei realaus darbo rinkos nelankstumo pašalinimu ateinančiais metais būtų galima gerokai prisidėti prie struktūrinio nedarbo mažinimo. Kalbant apie produktų rinkas, toliau turėtų būti plėtojamos tos politikos priemonės, kuriomis didinama vidaus ir tarpvalstybinė konkurencija ir remiamos naujovės siekiant paspartinti restruktūrizavimą ir investicijas, taip pat palengvinti pažangą našumo didinimo srityje. Todėl, siekiant padidinti tarpvalstybinių paslaugų konkurenciją, visų pirma reikia įgyvendinti Paslaugų direktyvą. Kartu su struktūrinėmis reformomis reikėtų atitinkamai pertvarkyti ir konsoliduoti bankų sektorių. Patikimos balanso ataskaitos, veiksmingas rizikos valdymas ir skaidrūs, tvirti verslo modeliai išlieka labai svarbūs stiprinant bankų atsparumą sukrėtimams ir užtikrinant tinkamas galimybes naudotis lėšomis, taip padedant pagrindus tvariam ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui.

14.      Kokia jūsų nuomonė apie tempą, kuriuo naujosios valstybės narės turėtų prisijungti prie pinigų sąjungos ir įsivesti eurą, atsižvelgiant į visus konvergencijos kriterijus ir prisijungimą prie antrojo valiutų kursų mechanizmo (VKM II)? Koks jūsų požiūris į Europos pinigų sąjungos ateitį ilguoju laikotarpiu ir kokie pagrindiniai uždaviniai laukia ateityje?

Visos naujosios valstybės narės turėtų įsivesti eurą tada, kai pasieks aukštą tvarios konvergencijos lygį, kaip nustatyta Sutartyje ir jos Protokole. Eurui įvesti nėra iš anksto nustatyto tvarkaraščio. Pirmasis žingsnis siekiant įsivesti eurą – prisijungimas prie antrojo valiutų kursų mechanizmo (VKM II). Šiuo laikotarpiu valstybės narės turėtų įrodyti, kad geba palaikyti kainų stabilumą, fiskalinę drausmę ir būti konkurencingos be didelių valiutos kurso pokyčių. Konvergencijos kriterijaus vertinimas grindžiamas idėja, kad tvarumas turi esminę reikšmę. Nesant tvarios konvergencijos, ECB pinigų politikos pozicija valstybei tikriausiai bus netinkama, ir ji gali susidurti su pakilimų ir nuosmukių ciklų pavojumi, nes trūks svarbių politinių priemonių, kurios padėtų stabilizuoti vidaus ekonomines sąlygas.

Ekonominės ir pinigų sąjungos laukia puiki ateitis, tačiau reikia padidinti Europos ekonomikos augimo galimybes (žr. 13 klausimą) ir sustiprinti EPS ekonominį ramstį. Šiuo atžvilgiu pritariu ECB, kuris palaiko EPS ekonomikos valdysenos sistemos „kokybinį postūmį“ siekiant stipresnės ekonominės sąjungos. Konkrečiau kalbant, reikia kuo skubiau išplėsti ir sustiprinti euro zonos makroekonominę ir biudžeto priežiūrą. Pirmiausia tai reiškia stipresnių ir privalomų fiskalinės politikos taisyklių kūrimą, kuriose būtų numatytos griežtesnės sankcijos ar mechanizmai siekiant užtikrinti jų laikymąsi. Antra, reikia sukurti naują konkurencingumo priežiūros sistemą ir užtikrinti, kad būtų imamasi priemonių siekiant užkirsti kelią privačiajame sektoriuje atsirandančiam disbalansui (pvz., perviršinio kredito augimui). Kadangi fiskalinės ir makroekonominės priežiūros stiprinimu negalima visiškai pašalinti valstybės garantuotos skolos krizių pavojaus, turėtų būti sukurtas nuolatinis krizių valdymo mechanizmas, kuris būtų naudojamas kaip paskutinė priemonė euro zonos stabilumui palaikyti.

15.      Koks jūsų požiūris į trumpalaikių finansinių sandorių apmokestinimą? Ar manote, kad valiutų sandorių mokestis yra suderinamas su ES sutartimis, kuriose garantuojama kapitalo judėjimo laisvė? Ar manote, kad valiutų sandorių, įskaitant sandorius eurais, mokestis galėtų turėti teigiamą poveikį, pvz., stabilizuoti valiutų keitimo kursus šalims, siekiančioms prisijungti prie euro zonos ateityje?

Finansų krizės laikotarpiu išryškėjo problemos, susijusios su turto kainų nukrypimais ir pernelyg dideliu nepastovumu. Šios problemos turi būti sprendžiamos. Tačiau dar nesu įsitikinęs, ar trumpalaikių finansinių sandorių apmokestinimas būtų veiksmingas sprendžiant šiuos klausimus. Bet kokiu atveju šias problemas turime spręsti taikydami naują sisteminės rizikos priežiūros sistemą.

Techninės problemos kliudo nustatyti finansinių sandorių mokestį. Siekiant, kad šis mokestis būtų veiksmingas, reikia mažinti mokesčių vengimą (pvz., geografinį prekybos perkėlimą į tas teritorijas, kuriose minėtas mokestis nėra taikomas, ir įvairiausių finansinių produktų naudojimą). Todėl mokestis turėtų būti nustatytas visame pasaulyje ir apimti įvairius produktus. Tai sukeltų rimtų derinimo problemų apibrėžiant teisinę sistemą ir griežtai ją įgyvendinant.

Be to, kyla pavojus, kad finansinių sandorių apmokestinimas sukeltų priešingą poveikį, o ne svyravimų mažėjimą ir susilaikymą nuo spekuliacijų, kaip nurodo šio mokesčio rėmėjai. Sutinku dėl šių tikslų svarbos, tačiau manau, kad kiti metodai, pvz., griežtesnis reguliavimas, šiuo atveju būtų veiksmingesni.

Vertinant konkrečiai valiutos sandorių mokestį, visų užsienio valiutos sandorių apmokestinimas gali sukelti priešingą poveikį, nes nebus įmanoma atskirti vartotojų, kuriems valiutos reikia užsienio šalių prekėms ir paslaugos įsigyti, ir spekuliantų. Didelę užsienio valiutos rinkos dalį sudaro prekiautojai, kurie tarpusavyje perskirsto gautų užsakymų disbalansą. Todėl vienas vartotojo užsakymas gali paspartinti keleto sandorių grandinę tarp prekiautojų. Šiuo atveju mokestis, taikomas pagrindinei sandorio sumai kiekviename grandinės etape, nulemtų galutinio mokesčio padidėjimą, ir šios išlaidos, galimas daiktas, būtų visiškai perkeltos vartotojui.

Nesu teisės ekspertas, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad ECB oficialiojoje nuomonėje iškėlė teisinius valiutos sandorių mokesčių ES valstybėse narėse klausimus, įskaitant klausimą dėl jų atitikties Sutarčiai.

16.      Koks jūsų požiūris į atitinkamus ECOFIN tarybos ir ECB vaidmenis atstovaujant euro zonai užsienyje?

EPS, kaip „piniginio ramsčio“, vaidmuo – vienodas ir nuoseklus. ECB atstovauja bendrai pinigų politikai visose atitinkamose tarptautinėse institucijose ir forumuose. Pinigų politika – išimtinė ES kompetencija, ir tai reiškia, kad tik Europos Sąjunga atsakinga už šios politikos atstovavimą už Europos Sąjungos ribų. Panašiai aiškinami valiutų kurso klausimai, kurie taip pat priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Atstovavimą šiai kompetencijai užtikrina ECB ir Ekonomikos ir finansų reikalų taryba (euro zoną sudarančių valstybių sudėties).

Atstovavimas euro zonos ekonomikos politikai užsienyje yra suderinamas su vidaus atsakomybės padalijimu tarp Europos Sąjungos ir valstybių narių, kurios yra atsakingos už ekonomikos politikos sritis atsižvelgiant į Europos sistemą. Nors valstybės narės yra ir tarptautinių ekonomikos forumų, pvz., Tarptautinio valiutos fondo, dalyvės, juose gali prisiimti tam tikrų finansinių įsipareigojimų, jos turi glaudžiai bendradarbiauti su atsakingomis Europos Sąjungos institucijomis, jei visi ar dalis klausimų patenka į Europos Sąjungos kompetenciją.

Daug pastangų dedama siekiant įgyvendinti geresnį koordinavimą. Sutarties 138 straipsnyje nustatyta, kad Taryba (euro zonos sudėties) gali priimti sprendimą, nustatantį „bendrąsias pozicijas dėl Ekonominei ir pinigų sąjungai ypač svarbių dalykų“ ir „užtikrinti vieningą atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose“. Asmeniškai pritariu, kad sustiprinus ekonomikos valdyseną ir geriau suderinus pozicijas ateityje tarptautiniuose forumuose būtų bendrai atstovaujama euro zonai ar Europos Sąjungai, jeigu vidiniai Europos sprendimų priėmimo mechanizmai būtų veiksmingi.

17.      Kaip vertinate JAV dolerio ir euro kurso raidą pastaruoju metu? Kaip vertinate ženminbi juanio (Kinijos nacionalinės valiutos) ir euro kurso raidą pastaruoju metu? Ar manote, kad centriniai bankai gali pakankamai veiksmingai kovoti su pernelyg dideliu nepastovumu? Ar manote, kad turi būti didinamas tarptautinis euro vaidmuo?

Valiutų kurso pokyčius per pastaruosius keturiolika mėnesių daugiausia lėmė ekonominio atsigavimo raida, fiskalinės sąlygos ir pasaulyje vykdoma pinigų politika. Per pirmąjį 2010 m. pusmetį euras JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjo, ir tai reiškia didėjantį nerimą dėl valstybės garantuotos skolos kai kuriose euro zonai priklausančiose šalyse ir didesnį makroekonominį atsigavimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, palyginti su euro zona. Antroje metų pusėje euras sustiprėjo, nors vyravo nepastovūs valiutos kursai, ir tai labiausiai lėmė sumažėjęs susirūpinimas dėl valstybės garantuotos skolos ir papildomas ekonomikos postūmis Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2011 m. sausio ir vasario mėn. valiutų kursai iš esmės atspindėjo neužtikrintumą dėl būsimų pokyčių kai kuriose naftą išgaunančiose šalyse.

2010 m. birželio mėn. Kinijai atsisakius ženminbi juanį de facto susieti su JAV doleriu, ženminbi juanio vertė JAV dolerio atžvilgiu pakilo 4 proc., bet daugiau nei 7 proc. sumažėjo euro atžvilgiu ir 3 proc. – nominalaus efektyvaus valiutos kurso atžvilgiu. Manau, Kinijos valdžios institucijos turėtų pasinaudoti lankstumu, kuris numatytas naujoje politikos sistemoje, ir sudaryti sąlygas ženminbi juanio vertei laipsniškai didėti efektyvaus valiutos kurso atžvilgiu. Tarptautinė bendruomenė sutinka, – tai dar kartą patvirtino Didžiojo dvidešimtuko (G 20) vadovai praėjusiais metais vykusiame Seulo susitikime, – kad perėjimas prie labiau rinkos nustatomų valiutų kurso sistemų, valiutų kurso stabilumo didinimas siekiant atspindėti pagrindinius ekonominius rodiklius ir susilaikymas nuo konkurencinio valiutų nuvertinimo – tai augančios ekonomikos šalių, įskaitant Kiniją, ir tarptautinės bendruomenės interesai.

Akivaizdu, kad pernelyg didelis nepastovumas ir nežabotas valiutų kursų svyravimas gali turėti neigiamą poveikį ekonominiam ir finansiniam stabilumui. Kalbant apie centrinių bankų gebėjimą kovoti su pernelyg dideliu valiutos kursų svyravimu, euro zonoje įdiegtas lankstus valiutos kurso režimas, o tai reiškia, kad išorinę euro vertę trečiųjų šalių valiutų atžvilgiu nustato rinka. Tai ECB leidžia susitelkti į savo tikslą – palaikyti kainų stabilumą – ir turėtų padėti sumažinti valiutų kursų svyravimą.

Pritariu ECB politikai, kurios jis laikosi nuo pinigų sąjungos pradžios 1999 m. – nei skatinti, nei riboti tarptautinį euro vaidmenį. Euro vaidmens pokyčiai užsienyje visų pirma yra rinkos jėgų ir privačiojo sektoriaus sprendimų rezultatas. ECB pinigų politikos patikimumas skatina aktyviau naudoti eurą tarptautiniuose sandoriuose.

18.      Kaip vertinate G 20 pasiekimus? Koks jūsų požiūris į dabartinį koordinavimo lygį?

G 20 tapo aukšto lygio politine paskata įveikti krizes, jas valdyti ir užkirsti kelią būsimoms krizėms. G 20 sanglauda turi būti užtikrinta ir pasibaigus krizei. Todėl itin palankiai vertinu tai, kad G 20 lyderiai 2010 m. lapkričio mėn. Seule įvykusiame naujausiame aukščiausiojo lygio susitikime, pabrėžė, kad labai svarbu ir toliau tęsti bendradarbiavimą tarptautinės politikos srityje siekiant kovoti su pagrindinėmis finansų krizės priežastimis ir padėti pamatus patikimam pasaulio ekonomikos augimui. Turiu pasakyti, kad vilties teikia aukšto lygio kolektyvinė G 20 narių atsakomybė. Kartu norėčiau pabrėžti, kad nevienalytė G 20 narystė apsunkina derinimą ir sutarimą dėl bendrų pozicijų. Be to, svarbu, kad procesas būtų įtraukesnis ir kad jame dalyvautų kitos valstybės.

Be kitų G 20 darbotvarkės punktų, norėčiau pabrėžti šiuos klausimus:

Pirma, G 20 programa, kuria siekiama spartaus, tvaraus ir subalansuoto ekonomikos augimo, – tai naudinga daugiašalio bendradarbiavimo priemonė. Šiuo metu itin svarbu, kad visos G 20 narės kartu su TVF visiškai įgyvendintų šioje programoje numatytus įsipareigojimus. Šiuo atžvilgiu svarbiausia taikyti drąsias priemones, kuriomis galėtume išlaikyti fiskalinį tvarumą, ir vykdyti plačių užmojų struktūrines reformas. Europa turėtų rodyti pavyzdį.

Antra, G 20 vadovai pritarė pagrindiniams veiksmams pertvarkant finansų sistemą, įskaitant svarbų Bazelio komiteto ir Finansinio stabilumo valdybos (FSB) atliktą darbą. Šiuo metu G 20 nariams svarbu ir toliau daryti pažangą įgyvendinant pasiektus susitarimus.

C. Finansinis stabilumas ir priežiūra

19.      Kokių veiksmų siūlytumėte imtis siekiant sustiprinti makrolygio ir mikrolygio priežiūros ryšį? Ar manote, kad ESRV ir Europos priežiūros institucijos (EPI) turės veiksmingų įgaliojimų?

Naujai įkurta Europos finansų priežiūros institucijų sistema (EFPIS) – tai pirmas žingsnis siekiant sustiprinti mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ryšį. Sistema turėtų būti tobulinama vadovaujantis bendrąja institucijose vyraujančia priežiūros kultūra siekiant pagerinti mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo priežiūros papildomumą ir sustiprinti tarptautinę priežiūrą. Trys EPI ir ESRV turėtų veikti remdamosi tinkamais ir veiksmingais informacijos mainais, duomenų analize ir metodais.

Kad veiksmingai veiktų, ESRV ir EPI turėtų visiškai išnaudoti turimus įgaliojimus ir reglamentuose nustatytas priemones. Visų pirma teisinėje sistemoje EPI numatytos tam tikros privalomos galios, įskaitant techninius standartus, kurie įgyvendinami perkėlus juos į ES teisę, įgaliojimai tirti ES teisės pažeidimus ir galimas bendrovėms ar rinkos dalyviams privalomų teisinių priemonių panaudojimas. Ir atvirkščiai, teisės aktų leidėjas ESRV suteikė „veikti arba paaiškinti“ vaidmenį. Šios galios veiksmingos, jeigu grindžiamos patikimumu, institucine reputacija ir kompetencija. Tokia intelektuali institucija, be kita ko, paremta ESRV ir EPI nepriklausomumu, tinkamu personalu ir biudžeto lėšomis.

20.      Ar įžvelgiate galimą interesų konfliktą ESRV veikloje dėl su pinigų politika susijusių ECB įgaliojimų?

Neįžvelgiu interesų konflikto. ECB ir ESRV politiniai įsipareigojimai labai aiškiai atskirti. ECB pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Be to, ECB prisideda prie „to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su <...> finansų sistemos stabilumu“, ir skatina sklandų rinkos infrastruktūrų veikimą. Tuo tarpu ESRV atsakinga už makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą ES finansinėje sistemoje, nustato finansiniam stabilumui kylantį pavojų ir prireikus įspėja apie riziką bei teikia rekomendacijas, kokių veiksmų imtis siekiant įveikti šią riziką. Yra aiškus ir veiksmingas nurodymas taikyti pinigų politiką kainų stabilumui palaikyti ir (bus toliau plėtojama) makrolygio rizikos ribojimo priemonę, skirtą kovai su finansų sistemos pavojais.

Atsižvelgiant į tai, būtina pripažinti, kad kainų stabilumas ir finansinis stabilumas negali būti analizuojami atskirai. Ilguoju laikotarpiu kainų stabilumas prisideda prie finansinio stabilumo, o finansinis stabilumas – būtina sąlyga centriniam bankui kainų stabilumui palaikyti. Taigi ir ECB, ir ESRV tikslai papildo vieni kitus.

Nepaisant to, gali susidaryti tokios aplinkybės, kuriomis pinigų politikos priemonių naudojimas turi įtakos finansiniam stabilumui ir, atvirkščiai, makrolygio rizikos ribojimo politikos priemonės turi įtakos infliacijai. Esu įsitikinęs, jog ECB ir ESRV nepriklausomumas padės užtikrinti, kad atitinkamos politikos priemonės būtų panaudotos tiems tikslams, kuriems ir buvo sukurtos. Be to, centrinio banko valdytojų atstovavimas ESVR iš esmės užtikrina reikalingus informacijos ir apie makroekonominę padėtį, ir apie finansinio stabilumo riziką srautus.

Net tuo atveju, jeigu makrolygio rizikos ribojimo politika žlugtų (taptų neveiksminga arba kompetentingų valdžios institucijų nepakankamai įgyvendinama), ilgalaikis konfliktas centriniame banke nekiltų dėl kainų suvienodinimo ir finansinio stabilumo ilguoju laikotarpiu (žr. 6 klausimą). Trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu centriniam bankui tokiomis aplinkybėmis gali tekti „aktyviau pasipriešinti“ (angl. leaning against the wind) finansinio disbalanso augimui ir laikinai nukrypti nuo kiekybinės kainų stabilumo apibrėžties (pvz., šiek tiek sumažinti vartotojo kainos infliaciją kylant bendram turto kainų bumui). Tokia politika būtų galima apsaugoti kainas ir finansinį stabilumą ilguoju laikotarpiu, nes tai padėtų pažaboti finansinį disbalansą ir išvengti didelio numatyto kainų mažinimo ar net didelės defliacijos atsiskleidžiant šiam disbalansui. „Aktyvesnio pasipriešinimo“ principas visada buvo numanoma ECB dviejų ramsčių strategijos dalimi taikant piniginį ramstį ir ypač ryšį tarp pinigų ir kredito pokyčių ir brangiai kainuojančių finansinių pakilimų ir nuosmukių ciklų. Be to, įkūrus ESRV tokios sudėtingos aplinkybės pinigų politikos kūrėjams gali būti pašalintos arba susidaryti rečiau.

21.      Kaip įsivaizduojate ECB vaidmenį ateityje atliekant bankų priežiūrą?

ESRV, kaip naujos institucijos, atsakingos už ES finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, įsteigimas ir lygiagretus ES koordinavimo sistemos stiprinimas tarp nacionalinių rizikos ribojimo priežiūros institucijų kuriant Europos priežiūros institucijas – svarbus žingsnis į priekį įveikiant sunkumus ir naikinant finansų krizės atskleistas spragas.

ECB atliks svarbų vaidmenį naujoje sistemoje teikdama analitinę, statistinę, administracinę ir logistinę pagalbą ESRV, įskaitant ESRV sekretoriatą. ECB taip pat turėtų būti naudinga ESRV dėl visų ECB bendrosios tarybos narių dalyvavimo ir visų ES centrinių bankų makroekonominės, finansinės ir pinigų srities profesinės patirties. Šį indėlį dar labiau sustiprins ECB ir ESRV veikla įvairiose centrinės bankininkystės srityse (finansinio stabilumo analizė, makroekonominė analizė, statistinės informacijos rinkimas) ir bendra ES nacionalinių centrinių bankų praktinės patirties, išteklių ir infrastruktūros sąveika. ECB Bankų priežiūros komitetas, kuriam vadovavau 2007–2011 m., šioje srityje jau aktyviai veikė. Šio komiteto praktinė patirtis ir parengiamasis darbas bus naudingas naujajam ESRV Patariamajam techniniam komitetui.

Galiausiai ECB dalyvauja Europos bankininkystės institucijos (EBI) ir antrojo lygmens Europos bankininkystės komiteto (EBK) posėdžiuose, todėl įneš savo indėlį į technines diskusijas šiuose forumuose. Be to, kaip žinote, ECB teikia teisines nuomones dėl visų ES (ir nacionalinių) iniciatyvų, kurios gali turėti įtakos finansiniam stabilumui, pvz., dėl Direktyvos dėl kapitalo poreikio (CRD 4).

22.      Kokie, jūsų nuomone, labiausiai neatidėliotini finansinių paslaugų teisės aktų klausimai?

Pirma, naujosios „Bazelio III“ taisyklės, kuriose numatytos naujos priemonės dėl finansinių svertų rodiklių, likvidumo standartai ir priešcikliniai rezervai. Šių naujų taisyklių įgyvendinimas Europoje vyksta keičiant Direktyvą dėl kapitalo poreikio (DKP 4), kurią šiuo metu tobulina Europos Komisija. Norėčiau pabrėžti, kad yra tam tikri rizikos ribojimo reguliavimo aspektai, kurie itin glaudžiai susiję su makrolygio rizikos ribojimo priežiūra, pvz., priešcikliniai rezervai, ir tikimasi, kad šioje srityje ESRV atliks svarbų vaidmenį bendradarbiaudama su EBI.

Antra, darbas dėl sistemiškai svarbių finansinių institucijų (SSFI). Šis darbas turėtų būti baigtas 2011 m.

Trečia, krizių valdymas ir įveikimas. Europos Komisija sausio mėn. paskelbė viešas konsultacijas Europos Sąjungoje. Pasiūlytoje sistemoje turėtų būti numatytos nuostatos, dėl valdžios institucijų pagerinimo ir įstaigų pasirengimo krizėms. Naujoje ES sistemoje turėtų būti suderinti nacionaliniai režimai ir numatytos bendradarbiavimo priemonės siekiant veiksmingai užkirsti kelią tarpvalstybinių bankų žlugimui. Be to, reikalinga patikima finansavimo tvarka, ir šiuo tikslu, siekiant didinti bankų problemų sprendimo fondų išteklius, galėtų būti panaudojami banko mokesčiai.

Ketvirta, šešėlinis bankininkystės sektorius. G 20 lyderiai 2010 m. lapkričio mėn. Seule įvykusiame susitikime paprašė Finansinio stabilumo valdybos (FSB) iki 2011 m. vidurio parengti rekomendacijas, kaip sustiprinti šešėlinės bankininkystės sistemos reguliavimą ir priežiūrą.

Penkta, makrolygio rizikos ribojimo priežiūra. Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB), TVF ir FSB atlieka darbą nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis dėl i) duomenų spragų panaikinimo ir analitinių priemonių stiprinimo siekiant nustatyti ir įvertinti sisteminę riziką, ii) politikos atsako, skirto finansų įstaigoms, rinkoms ir infrastruktūroms, parengimo, ir iii) bendrų pastangų tobulinant nuoseklias makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir politikos sistemas.

Šešta, vartotojų apsauga. G 20 įpareigojo FSB, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) ir kitas tarptautines organizacijas ištirti didesnės vartotojų apsaugos galimybes. Tai sudarys sąlygas atsižvelgti į tas vartotojų apsaugos taisykles ar principus, kurie jau įgyvendinti Europos lygmeniu, pvz., Finansinių priemonių rinkų direktyvą (MiFID) ar Direktyvą dėl vartojimo kreditų, kurioje vartotojams užtikrinamas aukštas apsaugos lygis.

Galiausiai atskaitomybės standartai. Palankiai vertintinos dviejų valdybų, t. y. Finansų atskaitomybės standartų valdybos (FASV) ir Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV), pastarojo meto pastangos, kuriomis jos atsiliepė į G 20 raginamą siekti JAV Bendrųjų apskaitos principų (BAP) ir Tarptautinių finansų apskaitos standartų (TFAS) konvergencijos. Tačiau išlieka dideli konceptualūs skirtumai esminėse srityse, pvz., finansinių priemonių klasifikavimas ir vertinimas, kuriuos reikia panaikinti atsižvelgiant į G 20 prašymą parengti bendrą aukštos kokybės atskaitomybės standartų rinkinį.

D. ECB veikla ir demokratinė atskaitomybė bei skaidrumas

23.      Ar laikui bėgant ir keičiantis ECB užduotims bei prioritetams neturėtų kisti įvairūs valdybos narių įsipareigojimai?

Norėčiau pabrėžti, kad ECB vykdomoji valdyba – kolegialus sprendimus priimantis organas. Atsižvelgiant į šią kolektyvinę atsakomybę už visą ECB veiklą, suprantu, kad valdyba dėl operatyvinių ar praktinių priežasčių sutinka dėl pavaldumo ryšių kiekvienoje iš ECB veikimo sričių. Tai reiškia, kad kiekvienos srities atstovai atsiskaito atskiriems vykdomosios valdybos nariams, o vykdomoji valdyba yra kolektyviai atsakinga už ECB sprendimų priėmimą. Taigi, suprantu, kad vykdomoji valdyba laikui bėgant peržiūri pavaldumo paskirstymą, ir tai, mano nuomone, yra labai gera praktika, nes sudaromos sąlygos įvertinti konkrečią kompetenciją ir prireikus prisitaikyti prie išorės pokyčių (pvz., naujų verslo vienetų kūrimo, pvz., įgyvendinant T2S programą) ir galiausiai sustiprina valdybos kolegialumą.

24.      Kaip manote, kokia sistema būtų tinkama ECB vykdomosios valdybos narių nešališkai rotacijai tautybės pagrindu užtikrinti?

ECB vykdomosios valdybos narių paskyrimo sąlygos yra labai aiškiai išdėstytos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir ECBS ir ECB statute: „vykdomosios valdybos nariai skiriami iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityse turinčių asmenų“ ir „vykdomosios valdybos nariais gali būti tik [euro zonos] valstybių narių piliečiai“.

Manau, tokia narių skyrimo procedūra pagal Tarybos rekomendaciją ir pasikonsultavus su Europos Parlamentu ir ECB užtikrina, kad skiriant ECB vykdomosios valdybos narius būtų visiškai laikomasi minėtų dviejų reikalavimų.

Be to, norėčiau pabrėžti viršvalstybinį ECB pobūdį, kuris reiškia, kad sprendimus priimančių institucijų sprendimai priimami atsižvelgiant tik į euro zonos perspektyvą, o ne į konkrečius nacionalinius interesus. Būtent todėl ECB sprendimus priimančių institucijų nariai neatstovauja savo valstybėms, o sprendimų priėmimo procese remiasi savo asmeniniais gebėjimais. Manau, kad reikalavimas paskirti narį „iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityse turinčių asmenų“ yra pakankamas siekiant užtikrinti, kad ECB vykdomosios valdybos nariai būtų kompetentingi ir tinkamai atsižvelgtų į euro zonos interesus.

25.      Koks jūsų požiūris į poreikį ECB valdyboje didinti narių įvairovę pagal išsilavinimą, užuot pasikliovus centrinių bankų atstovais?

Sutartyje nustatyta, kad vykdomosios valdybos nariai „turi būti skiriami iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityse turinčių asmenų“. Nėra reikalavimo skirti tik centrinių bankų atstovus. Akivaizdu, kad centrinių bankų atstovai atitinka šiuos reikalavimus, tačiau tai neužkerta kelio kitą profesinį pasirengimą ir patirtį turintiems asmenims. Iš tikrųjų, mano profesinė patirtis, kaip ir daugelio centrinių bankų vyresniųjų pareigūnų, yra labai įvairi ir įgyta ne tik centriniuose bankuose. Jei paanalizuotumėte dabartinių vykdomosios valdybos narių gyvenimo aprašymus, pastebėtumėte, kad jie turi įvairų profesinį pasirengimą, kuris sprendimų priėmimo procese suteikia vertingų žinių ir patirties.

26.      Koks jūsų bendras požiūris į ECB ir apskritai centrinės bankininkystės demokratinę atskaitomybę?

Manau, kad centrinio banko nepriklausomumas turi būti derinamas su atskaitomybe visuomenei ir jos išrinktiems atstovams. Apskritai atskaitomybė – pagrindinė demokratinio teisėtumo sąlyga ir esminis elementas. Tai galima suprasti kaip nepriklausomo centrinio banko pareigą tinkamai paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus piliečiams ir jų išrinktiems atstovams, kad būtų užtikrintas šio banko atsakingumas už jam skirtų įsipareigojimų įvykdymą. Be to, atskaitomybe užtikrinama, kad centrinio banko užduotys būtų atliktos naudojantis aukšto lygio profesionalumu.

Kaip institucija, įsteigta pagal Sutartį ir veikianti pagal jai suteiktas galias, ECB turi teisės aktuose nustatytą uždavinį palaikyti kainų stabilumą ir atlikti kitas centrinio banko funkcijas visoje euro zonoje. Todėl ECB visų pirma yra labiausiai atskaitingas ES piliečiams ir – oficialiau – Europos Parlamentui, kuris yra vienintelė Europos institucija, tiesiogiai renkama ES piliečių.

ECB savo atskaitomybę įgyvendina keliais būdais. Be kas mėnesį vykstančių pirmininko ar pirmininko pavaduotojo spaudos konferencijų (taip pat žr. 28 atsakymą), ECB skelbia mėnesinį biuletenį ir teikia metinį pranešimą Europos Parlamentui (ir Tarybai). ECB pirmininkas kas ketvirtį susitinka su Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) nariais, o kiti vykdomosios valdybos nariai dažnai kviečiami į ECON komitetą ir (arba) Parlamentą svarstant konkrečius klausimus. Asmeniškai pritariu nuolatiniam ECB valdybos narių ir Europos Parlamento narių dialogui. Be to, valdančiosios tarybos nariai prisiima įvairius viešuosius įsipareigojimus ir dalyvauja pokalbiuose vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.

27.      ECB jau ilgai atsisako tenkinti Europos Parlamento prašymą skelbti valdančiosios tarybos posėdžių protokolus. Kokių kliūčių ir sunkumų, jūsų nuomone, galėtų kelti posėdžių paskelbimas? Ar pritartumėte ECB valdančiosios tarybos posėdžių protokolų paskelbimui artimiausiu laiku?

ECB valdančiosios tarybos posėdžių protokolų skelbimas galėtų būti viena iš ECB atskaitomybės priemonių. Tačiau svarbu pripažinti, kad ECB valdančioji taryba yra kolegialus ir kartu viršvalstybinis organas. Tai reiškia, kad ECB valdančiosios tarybos nariai, kurie susirenka iš įvairių valstybių, yra visi bendrai atsakingi už Tarybos priimtus sprendimus, taigi yra kolektyviai atskaitingi.

Kyla susirūpinimas, kad protokolų skelbimas varžytų valdančiosios tarybos narių nepriklausomumą, nes galėtų atsirasti nepageidaujamų paskatų kliudyti narių nešališkumui, dėl kurių jie taptų asmeniškai atskaitingi. Be to, man susirūpinimą kelia tai, kad toks elgesys gali paskatinti skirstyti valdančiosios tarybos narius į kategorijas pagal jų valstybes, kurių nariai neatstovauja valdančiojoje taryboje.

Todėl manau, kad dabartinė tvarka, kai iš karto po kiekvieno posėdžio pinigų politikos klausimais rengiama pirmininko spaudos konferencija ir paskelbiamas įžanginis pareiškimas, kuriame pateikiama išsami politikos, susijusios su ekonominių pokyčių vertinimu, santrauka, yra veiksminga teikiant ir aiškinant visuomenei valdančiosios tarybos poziciją ir kartu neatskleidžiant individualių narių pozicijų. Kadangi toks metodas leidžia realiu laiku pateikti visuomenei išsamią informaciją ir visus svarbius paaiškinimus, nematau jokių priežasčių keisti šiuo metu galiojančią tvarką. Be to, centrinis bankas turi paaiškinti sprendimų priėmimo vidaus procese ir ekonomikos būklės vertinimui naudojamą analitinę sistemą ir dažnai priminti, koks ekonominis pagrindas lemia politikos sprendimus ir kaip išlaikoma pusiausvyra.

28.      Kokias išvadas padarytumėte palyginę JAV federalinio atsargų banko ir ECB veiklos skaidrumo politiką? Ką manote apie JAV federalinio atsargų banko arba Anglijos banko posėdžių protokolų paskelbimą? Ar manote, kad šį metodą būtų galima taikyti ECB?

Pagal šiuolaikinį skaidrumo režimą centrinis bankas turi aiškiai išdėstyti, kaip suvokia savo įgaliojimus, ir paaiškinti savo politikos tikslus. Tai padeda visuomenei prižiūrėti ir įvertinti centrinio banko veiklą.

Kalbant apie pinigų politiką, pagrindinis banko uždavinys siekiant užtikrinti skaidrumą turėtų būti pinigų politikos veiksmingumas įgyvendinant teisės aktuose nustatytus tikslus. ECB paskelbė oficialią pinigų politikos strategiją, kurioje paaiškinami pinigų politikos sprendimai, kuriems ši strategija taikoma de facto, realiu laiku.

Šiuo metu dauguma centrinių bankų skaidrumą suvokia kaip svarbiausią pinigų politikos sistemos aspektą. Pastangos didinti skaidrumą vertintinos palankiai, jeigu tai padeda užtikrinti, kad visuomenė geriau supras pinigų politiką ir kad ši politika taps patikimesnė ir veiksmingesnė. Šiuo atžvilgiu dauguma centrinių bankų, įskaitant JAV federalinį atsargų banką ir ECB, pabrėžia veiksmingos komunikacijos ir tinkamo bendravimo su visuomene svarbą. Kadangi centrinis bankas turi keletą galimybių išplėsti komunikaciją, ne visada aišku, koks skaidrumo būdas tomis aplinkybėmis būtų tinkamiausias.

Kalbant apie sprendimus priimančių institucijų protokolų skelbimą, tai yra viena iš galimų įvairių sprendimų paskelbimo priemonių. Tam tikromis aplinkybėmis tai gali suteikti papildomos naudingos informacijos apie požiūrių įvairovę sprendimus priimančioje institucijoje ir sprendimus nulėmusias priežastis. Tačiau, kaip jau paaiškinau atsakydamas į 27 klausimą, tai gali sukelti neigiamų padarinių, kurie nepagerintų šios komunikacijos. Tokiomis aplinkybėmis JAV federalinio atsargų banko ir Anglijos banko pozicija skelbti posėdžių protokolus yra vienas iš galimų pasirinkimų.

Tai, kad ECB neskelbia posėdžių protokolų, turi būti vertinama plačiau, atsižvelgiant į specifinius ECB ir Eurosistemos poreikius ir aplinkybes. Tai sudaro sąlygas valdančiajai tarybai visiškai nepriklausomai priimti sprendimus pinigų politikos klausimais, pabrėžiant narių kolektyvinę atskaitomybę. Be to, tai atitinka Sutartyje nustatytą reikalavimą, kad valdančiosios tarybos narių svarstymai turi būti konfidencialūs.

29.      Kokia jūsų nuomonė apie dialogą pinigų klausimu? Ar galėtų ECB valdybos nariai aptarti pinigų politikos klausimus ir savo sprendimus su kitais politikais, o gal tai kenktų banko nepriklausomumui?

Kas ketvirtį vykstantys ECB pirmininko susitikimai su Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu – tai geriausia galimybė ECB paaiškinti savo vykdomą pinigų politiką Europos piliečių išrinktiems atstovams ir sulaukti jų atsiliepimų. Toliau vyksta kiti vykdomosios valdybos narių susitikimai su ECON ir Parlamentu bei neoficialūs Europos Parlamento narių apsilankymai ECB, įskaitant svarbius metinius ECON komiteto narių vizitus. Tai reiškia, kad ECB atskaitingas Europos Parlamentui, ir turėtų stiprinti našų ir naudingą dviejų institucijų dialogą.

Be to, palaikomas nuolatinis ryšys su Europos įstaigomis ir institucijomis, pvz., Euro grupe ar Ekonomikos ir finansų reikalų taryba. Techniniu lygmeniu, vadovaujantis Sutarties nuostatomis ir gerbiant banko nepriklausomumą, taip pat vyksta keitimasis informacija su Komisija ir nacionalinėmis vyriausybėmis, pvz., įvairiais ES komitetais.

30.      Kokie didžiausi pavojai ir uždaviniai, jūsų nuomone, laukia ECB?

Šuo metu susiduriame su įvairiais gana dideliais uždaviniais, tačiau norėčiau sutelkti dėmesį į tris pagrindinius uždavinius.

Pirma – pinigų politikos normalizavimas. Euro zonoje pamažu įveikiama smarki ekonomikos ir finansų krizė, nors pažangos reikia siekti ne tik valstybėse, rinkose ir sektoriuose. Tam tikru metu ECB turės grąžinti pagrindines palūkanų normas į ankstesnį lygį, o nestandartinės priemonės bus laipsniškai nutrauktos, nes taps nereikalingos siekiant užtikrinti pinigų politikos poveikį ekonomikai ir galiausiai kainoms. Pasirinkti tinkamą laiką šiems veiksmams – tai didelis uždavinys, ypač dabartinėje aplinkoje, kuriai būdingas neužtikrintumas ir pažeidžiamumas.

Antrą uždavinį jau minėjau: finansų krizės laikotarpiu iškilo keletas su pinigų politikos ir finansinio stabilumo ryšiu susijusių klausimų, kuriuos reikia spręsti. Labai svarbu geriau suprasti finansų sektoriaus vaidmenį perdavimo mechanizme. Be to, būtini geri darbo santykiai su ESRV ir EPI.

Trečias pagrindinis uždavinys, kurį norėčiau paminėti, susijęs Europos ir EPS ateitimi. Nacionalinėse politikos srityse, kurios buvo patvirtintos artėjant pastarojo meto krizei, trūko to, ko reikėjo EPI stabiliai ir sklandžiai veiklai. Fiskalinis konsolidavimas, struktūrinės reformos ir disbalanso korekcija daugeliu atvejų buvo nepakankami, o Europos taisyklių kartais būdavo nesilaikoma arba jos net būdavo keičiamos, jeigu neatitikdavo vidaus politinės darbotvarkės. Todėl reikia sukurti naują Europos valdymo sistemą, kuria valstybėms narėms būtų primenama, kad ES ir ypač EPS teikiama nauda gaunama tik laikantis tam tikrų pareigų. Kaip nurodė ECB, reikia „kokybinio postūmio“. Dabartinėmis aplinkybėmis trypčiojimas vietoje nėra tinkamas pasirinkimas perspektyviai Europai. Šie pokyčiai man svarbūs ne tik kaip atsidavusiam europiečiui, bet ir kaip pinigų politikos kūrėjui, nes jie turi įtakos sąlygoms, kuriomis ECB vykdo pinigų politiką siekdamas savo pagrindinio tikslo – kainų stabilumo.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	16.3.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	42 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Burkhard Balz, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Pascal Canfin, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Rachida Dati, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Wolf Klinz, Philippe Lamberts, Astrid Lulling, Hans-Peter Martin, Íñigo Méndez de Vigo, Ivari Padar, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Edward Scicluna, Peter Simon, Peter Skinner, Theodor Dumitru Stolojan, Ivo Strejček, Marianne Thyssen, Corien Wortmann-Kool
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Sophie Auconie, Elena Băsescu, David Campbell Bannerman, Saïd El Khadraoui, Ashley Fox, Danuta Jazłowiecka, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Sirpa Pietikäinen, Catherine Stihler