Procedūra : 2010/2209(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0065/2011

Pateikti tekstai :

A7-0065/2011

Debatai :

PV 04/04/2011 - 17
CRE 04/04/2011 - 17

Balsavimas :

PV 05/04/2011 - 4.8
CRE 05/04/2011 - 4.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0127

PRANEŠIMAS     
PDF 211kWORD 169k
18.3.2011
PE 452.679v02-00 A7-0065/2011

naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų

(2010/2209(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Pranešėja: Eva-Britt Svensson

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų

(2010/2209(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių, ypač moterų teisių, srities teisines priemones, pvz., JT Chartiją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) ir jos fakultatyvinį protokolą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir asmens negrąžinimo principą,

–   atsižvelgdamas į kitas JT smurto prieš moteris priemones, pvz., Vienos deklaraciją, Pasaulio žmogaus teisių konferencijos 1993 m. birželio 25 d. priimtą veiksmų programą (A/CONF. 157/23) ir 1993 m. gruodžio 20 d. deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo (A/RES/48/104),

–   atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1997 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl nusikaltimo ir baudžiamosios teisės prevencijos priemonių, taikomų siekiant panaikinti smurtą prieš moteris (A/RES/52/86), 2002 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl moterų orumo įžeidimo panaikinimo (A/RES/57/179) ir 2003 m. gruodžio 22 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris namuose panaikinimo (A/RES/58/147),

–   atsižvelgdamas į JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro specialiųjų pranešėjų pranešimus dėl smurto prieš moteris ir į Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto Bendrąją rekomendaciją Nr. 19 (11-oji sesija, 1992 m.),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 15 d. Pekine vykusioje ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje priimtą veiksmų platformą ir į 2000 m. gegužės 18 d. Parlamento rezoliuciją dėl Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo, 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais – veiksmų platforma (Pekinas + 10)(1) ir 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl tolesnio Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo (Pekinas + 15),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl pastangų panaikinti visų formų smurtą prieš moteris suintensyvinimo (Nr. A/RES/61/143) ir į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo,

–   atsižvelgdamas Europos Tarybos Ad hoc kovos su smurtu prieš moteris ir šeiminiu smurtu bei jo prevencijos komiteto, įkurto 2008 m. gruodžio mėn. būsimai Europos Tarybos konvencijai šiuo klausimu parengti, darbą,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (angl. EPSCO) išvadas dėl smurto,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 14 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Europos apsaugos orderio projekto(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 21 d. rašytinį pareiškimą dėl kampanijos „Pasakykime NE smurtui prieš moteris“,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl kovos su moterų lytinių organų žalojimu ES(4),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. pateiktą Komisijos moterų ir vyrų lygybės strategiją 2010– 2015 m.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7‑0065/2011),

A. kadangi nė viena atskira priemonė nepanaikins smurto dėl lyties, o jį ir jo padarinius labai sumažinti gali tik suderinti infrastruktūros, teisės, teismų, priverstinio vykdymo, švietimo, sveikatos ir kiti su paslaugų teikimu susiję veiksmai,

B.  kadangi, nors tarptautiniu mastu smurto prieš moteris sąvoka nėra pripažinta, Jungtinių Tautų Organizacija apibrėžia jį kaip bet kokį smurtą dėl lyties, kuris sukelia arba gali sukelti moterims fizinę, lytinę ar psichologinę žalą bei kentėjimą, taip pat reiškia grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba despotiškai atimti laisvę tiek visuomeniniame, tiek privačiame gyvenime(5),

C. kadangi smurtas sukelia traumą visiems vyrams, moterims ir vaikams, bet smurtas dėl lyties dažniausiai susijęs su vyrų smurtu prieš moteris ir mergaites ir atspindi bei sustiprina vyrų ir moterų nelygybę ir kelia grėsmę aukų sveikatai, orumui, saugumui ir savarankiškumui,

D. kadangi smurto dėl lyties tyrimais nustatyta, kad nuo penktadalio iki ketvirtadalio visų moterų Europoje pilnametystės laikotarpiu bent kartą yra patyrusios fizinį smurtą, o daugiau nei dešimtadalis kentė seksualinę prievartą, susijusią su jėgos panaudojimu; kadangi moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad 26 proc. vaikų ir jaunimo pranešė apie fizinį smurtą vaikystėje,

E.  kadangi reklamoje ir pornografijoje dažnai vaizduojamas įvairių rūšių smurtas dėl lyties ir todėl taip menkinamas smurto prieš moteris pavojingumas bei trukdoma įgyvendinti lyčių lygybės strategijų uždavinius,

F.  kadangi vyrų smurtas prieš moteris formuoja moterų vietą visuomenėje: jų sveikatą, užimtumo ir švietimo galimybes, integraciją į socialinę ir kultūrinę veiklą, ekonominę nepriklausomybę, dalyvavimą viešajame ir politiniame gyvenime bei sprendimų priėmime ir santykius su vyrais,

G. kadangi moterys dažnai nepraneša apie vyrų smurtą prieš jas dėl sudėtingų ir įvairialypių psichologinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių priežasčių, o kartais ir dėl nepasitikėjimo policija, teisine sistema bei socialinėmis ir medicinos tarnybomis,

H. kadangi smurtas dėl lyties, daugiausia vyrų smurtas prieš moteris, yra struktūrinė ir visoje Europoje ir pasaulyje plačiai paplitusi problema, taip pat reiškinys, darantis poveikį įvairaus amžiaus, įvairų išsilavinimą, pajamas ar socialinę padėtį turintiems nukentėjusiesiems ir kaltininkams, ir yra susijęs su mūsų visuomenei būdingu nelygiu moterų ir vyrų galios paskirstymu,

I.   kadangi ekonominiai sunkumai neretai skatina dažniau pasikartojantį, agresyvesnį ir pavojingesnį smurtą; kadangi tyrimai parodė, kad smurtas prieš moteris tampa intensyvesnis, kai vyrai dėl ekonominės krizės praranda darbą ir pajamas,

J.   kadangi smurtas prieš moteris apima įvairius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant: seksualinį išnaudojimą, prievartavimą, smurtą šeimoje, seksualinę prievartą ir priekabiavimą, prostituciją, prekybą moterimis ir mergaitėmis, moterų lytinio pasirinkimo ir reprodukcinių teisių pažeidimus, smurtą prieš moteris darbo vietoje, smurtą prieš moteris konfliktų metu, smurtą prieš moteris kalėjime ar globos įstaigose ir kai kuriuos žalingus tradicinius papročius; kadangi bet kuris iš šių pažeidimų gali palikti gilių psichologinių randų, apskritai padaryti žalą moterų ir mergaičių sveikatai, įskaitant jų reprodukcinę ir seksualinę sveikatą, o kai kuriais atvejais sukelti mirtį,

K. kadangi keliose valstybėse narėse prievartavimas, t. y. vyrų smurto prieš moteris forma, nelaikomas nusikaltimu, už kurį persekioja valstybės institucijos(6),

L.  kadangi duomenys apie įvairaus pobūdžio smurtą prieš moteris Europos Sąjungoje, kuriuos būtų galima palyginti, nėra renkami reguliariai ir todėl sunku įvertinti tikrąjį šios problemos mastą ir rasti tinkamus sprendimo būdus; kadangi surinkti patikimus duomenis labai sudėtinga, nes moterys ir vyrai dėl baimės arba gėdos nelinkę pranešti apie savo patirtį atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams,

M. kadangi, remiantis Europos Tarybos turimų tyrimų, šiuo klausimu atliktų valstybėse narėse, duomenimis, yra manoma, kad smurtas prieš moteris šiame regione kasmet kainuoja 33 tūkst. mln. EUR(7),

N. kadangi moterys Europos Sąjungoje dėl skirtingos valstybių narių politikos ir teisės aktų nevienodai ginamos nuo vyrų smurto,

O. kadangi Lisabonos sutartis suteikė Europos Sąjungai didesnę kompetenciją teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, įskaitant bendradarbiavimą baudžiamojo proceso teisės ir materialinės baudžiamosios teisės klausimais, taip pat policijos bendradarbiavimo srityje,

P.  kadangi moterų, nukentėjusių dėl smurto dėl lyties, skaičius kelia nerimą,

Q. kadangi motinų ir nėščių moterų psichologinė prievarta yra dar viena moterų patiriama smurto ar prievartos forma, labiausiai paplitusi šeimoje ar poroje, socialinėje ir darbo srityse, kurios padariniai yra dėl atleidimo ar dėl jų pačių atsisakymo prarastas darbas, taip pat diskriminacija ir depresija,

R.  kadangi Komisija savo Lyčių lygybės strategijoje 2010–2015 m. pabrėžė, kad smurtas dėl lyties yra viena iš svarbiausių problemų, kurią reikia spręsti, norint pasiekti tikrą lyčių lygybę,

S.  kadangi Komisija paskelbė, kad ji 2011 m. pateiks pasiūlymą dėl kovos su smurtu prieš moteris strategijos, tačiau 2011 m. Komisijos darbo programoje ši strategija nėra aiškiai paminėta,

1.  palankiai vertina Komisijos Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plane prisiimtą įsipareigojimą 2011–2012 m. pateikti Komunikatą dėl kovos su smurtu prieš moteris, šeiminiu smurtu ir moterų lytinių organų žalojimu strategijos, po kurio turėtų būti pateiktas ES veiksmų planas(8);

2.  siūlo naują išsamų politinį požiūrį į smurtą dėl lyties, įskaitant:

-    baudžiamosios teisės priemonę – direktyvą prieš smurtą dėl lyties,

-    priemones, susijusias su šešiais kovos su smurtu prieš moteris sistemos elementais (politika, prevencija, apsauga, baudžiamasis persekiojimas, nuostatos ir partnerystė),

-    reikalavimus valstybėms narėms užtikrinti, kad kaltininkai būtų nubausti atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą,

-    reikalavimą, kad valstybės narės užtikrintų mokymus pareigūnams, kurie gali susidurti su smurto prieš moteris atvejais, įskaitant teisėsaugos atstovus, socialinės paramos, vaikų globos, sveikatos priežiūros ir pagalbos centrų darbuotojus, siekiant išsiaiškinti, nustatyti ir tinkamai spręsti tokius atvejus, atkreipiant ypatingą dėmesį į aukų teises ir poreikius;

-    reikalavimą, kad visos valstybės narės tinkamai vykdytų pareigas ir užregistruotų bei ištirtų visus smurto dėl lyties nusikaltimus siekdamos iškelti baudžiamąsias bylas,

-    planus parengti konkrečius tyrimo tvarkos aprašus policijai ir medicinos sektoriaus darbuotojams, kad būtų išsaugoti smurto dėl lyties įrodymai,

-    aukštojo mokslo įstaigų partnerystės sukūrimą, siekiant įdiegti smurto dėl lyties dėstymą susijusiose srityse dirbantiems darbuotojams, t. y. teisėjams, kriminalinės policijos pareigūnams, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų darbuotojams ir pagalbos nukentėjusiesiems specialistams,

-    pasiūlymus, kurie padėtų aukoms pradėti naują gyvenimą, atsižvelgiant į konkrečius skirtingų aukų grupių, pvz., mažumų moterų, poreikius, užtikrintų jų saugumą ir padėtų joms atgauti fizinę ir psichologinę sveikatą, ir priemones, skatinančias keitimąsi informacija ir geriausia patirtimi apie tai, kaip padėti smurtą išgyvenusioms moterims,

-    specifinės diagnostikos ir pacientų paskirstymo priemonių įdiegimą ligoninių priimamuosiuose skyriuose bei būtinųjų medicinos paslaugų punktuose, siekiant sustiprinti tokių aukų prieigos sistemą ir pagerinti pagalbą joms,

-    reikalavimą valstybėms narėms, bendradarbiaujant su atitinkamomis nevyriausybinėmis organizacijomis, suteikti pastogę smurto dėl lyties aukoms,

-    būtinuosius reikalavimus dėl smurto dėl lyties aukų paramos institucijų skaičiaus 10 000 gyventojų, kurios būtų steigiamos kaip centrai, turintys specifinių įgūdžių padėti aukoms,

-    būtinųjų pagalbos paslaugų smurto prieš moteris aukoms Europos chartijos parengimą, į kurią turėtų būti įtraukta: teisė į teisinę pagalbą, prieglaudų, kuriose būtų užtikrinti aukų apsaugos poreikiai ir laikinas apgyvendinimas, steigimas, nemokamos, specialistų teikiamos, decentralizuotos ir prieinamos skubios psichologinės pagalbos paslaugos, taip pat pašalpų sistema, kuri skatintų aukų savarankiškumą ir palengvintų jų grįžimą į normalų gyvenimą bei profesinę veiklą,

-    būtinuosius standartus, kuriais būtų užtikrinta, kad aukoms būtų suteikta profesionali praktikuojančio teisininko pagalba, nepaisant jų vaidmens baudžiamajame procese,

-    mechanizmus, padedančius lengviau gauti nemokamą teisinę pagalbą, kurie suteiktų galimybę aukoms teisę ginti savo teises visoje Europos Sąjungoje,

-    planus parengti metodologines gaires ir iš naujo rinkti duomenis, kad būtų sukaupta statistinė informacija, kurią būtų galima palyginti, apie smurtą dėl lyties, įskaitant moterų lytinių organų žalojimą, siekiant nustatyti problemos mastą ir pagrindą, kuriuo remiantis būtų koreguojama problemai spręsti skirta veikla,

-    per artimiausius penkerius metus vienus metus paskelbti kovos su smurtu prieš moteris metais, siekiant Europos piliečiams suteikti daugiau informacijos šia tema,

-    reikalavimą Komisijai ir valstybėms narėms imtis tinkamų prevencijos priemonių, įskaitant informavimo kampanijas, prireikus bendradarbiaujant su NVO;

-    priemonių įgyvendinimą kolektyvinėse sutartyse ir koordinavimo skatinimą tarp darbdavių, profesinių sąjungų ir įmonių kartu su atitinkamomis valdžios institucijomis, kad auka gautų tinkamą informaciją apie savo darbo teises,

-    specialių smurto dėl lyties teismų skaičiaus padidinimą; lėšų ir priemonių, skirtų smurto dėl lyties srities teisėjams, prokurorams ir advokatams mokyti, padidinimą; taip pat specializuotų saugumo pajėgų dalinių gerinimą padidinant pajėgas ir gerinant mokymus ir materialias priemones;

3.  ragina valstybes nares seksualinį smurtą ir moterų prievartavimą, ypač santuokoje ir esant neįteisintiems intymiems santykiams ir (arba) įvykdytą vyriškos lyties šeimos narių, pripažinti nusikalstama veika tais atvejais, kai nėra aukos sutikimo, užtikrinti, kad už tokius nusikaltimus būtų nedelsiant patraukiama baudžiamojon atsakomybėn ir atmesti bet kokius pateisinimus kultūrinėmis ar religinėmis tradicijomis kaip nusikaltėlio atsakomybę lengvinančias aplinkybes smurto prieš moteris atvejais, įskaitant vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės ir lytinių organų žalojimą;

4.  pripažįsta, kad smurtas prieš moteris yra vienas iš rimčiausių žmogaus teisių pažeidimų dėl lyties ir kad šeiminis smurtas prieš kitas aukas, pvz., vaikus, vyrus ir senus žmones taip pat yra reiškinys, kuris daro poveikį pernelyg daug šeimų, kad jį būtų galima ignoruoti;

5.  pabrėžia, kad patiriamas fizinis, seksualinis ar psichologinis smurtas ir tėvų ar kitų šeimos narių smurtas daro didelį poveikį vaikams;

6.  ragina valstybes nares, kuriose esama vaikų, susiduriančių su visomis smurto rūšimis, išplėtoti jų amžiui tinkamas psichologinių ir socialinių konsultacijų paslaugas, kurios būtų specialiai pritaikytos vaikams siekiant padėti jiems susitvarkyti su jų traumine patirtimi ir tinkamai atsižvelgti į vaikų interesus;

7.  pabrėžia, kad migrantės, įskaitant dokumentų neturinčias migrantes, ir prieglobsčio prašytojos sudaro dvi pakategores moterų, kurios yra ypač pažeidžiamos smurto dėl lyties požiūriu;

8.  pabrėžia tinkamo mokymo svarbą visiems asmenims, dirbantiems su moterimis, nukentėjusiomis nuo smurto dėl lyties, ypač teisinės sistemos ir teisėsaugos atstovams, tarp kurių ypač reikėtų išskirti policiją, teisėjus, socialinės ir sveikatos priežiūros srities darbuotojus;

9.  ragina Europos Komisiją pasinaudojant visa turima patirtimi ir remiantis valstybių narių duomenimis parengti ir pateikti metinę statistinę informaciją apie smurtą dėl lyties, įskaitant duomenis apie tai, kiek moterų per metus nužudo jų esami arba buvę partneriai;

10. pabrėžia, kad smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris mokslinis tyrimas ir bendresnio pobūdžio lyties aspekto ir seksualinės prievartos mokslinis tyrimas, kaip tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai, turėtų būti įtraukti į būsimą Aštuntąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrąją programą;

11. prašo Komisijos apsvarstyti galimybę sukurti smurto prieš moteris stebėjimo centrą, kurio veikla būtų pagrįsta pranešimais apie teismo bylas, susijusias su smurtu prieš moteris;

12. ragina Komisiją toliau tęsti kovą su smurtu dėl lyties remiantis Bendrijos programomis, ypač programa „Daphne“ , kuri jau davė naudos kovos su smurtu prieš moteris srityje;

13. pažymi, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra atlikdama tyrimą apklaus tipinę grupę moterų iš visų valstybių narių dėl jų smurto patirties, ir prašo, kad būtų skirtas dėmesys siekiant išnagrinėti, kokius atsakymus gauna moterys, pranešdamos apie smurtą įvairioms valdžios institucijoms ir pagalbos tarnyboms;

14. ragina valstybes nares nacionalinėje statistinėje informacijoje aiškiai nurodyti smurto dėl lyties mastą ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų renkami duomenys apie smurtą dėl lyties, inter alia, apie aukų lytį, kaltininkų lytį, jų santykius, amžių, nusikaltimo vietą ir patirtus sužalojimus;

15. prašo Komisijos pateikti smurto prieš moteris finansinių padarinių tyrimą, atsižvelgiant į tyrimus, kuriuose pritaikyta metodika, pagal kurią galima apskaičiuoti smurto prieš moteris finansinį poveikį sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo sistemoms bei darbo rinkai;

16. ragina ES pagrindinių teisių agentūrą ir Lyčių lygybės institutą atlikti mokslinius tyrimus, kurių metu būtų tiriamas smurto paplitimas tarp paauglių ir jo poveikis jų gerovei;

17. pastebi, kad persekiojimas, kurio 87 proc. visų aukų sudaro moterys, sukelia psichologines traumas ir didelę emocinę įtampą ir kad dėl to persekiojimas turėtų būti laikomas smurto prieš moteris forma ir turėtų būti įtrauktas į visų valstybių narių teisės aktus;

18. pažymi, kad tradiciniai žalingi papročiai, pvz., moterų lyties organų žalojimas (MLOŽ) ir vadinamosios „garbės žmogžudystės“, yra labai paplitusios smurto prieš moteris formos, todėl ragina Komisiją kovos su smurtu prieš moteris strategijoje ypatingą dėmesį skirti kovai su tradiciniais žalingais papročiais;

19. pripažįsta didelę prostitucijos, įskaitant vaikų prostitucijos, Europos Sąjungoje problemą ir prašo toliau nagrinėti ryšį tarp konkrečios valstybės narės teisinės sistemos ir prostitucijos toje šalyje formos ir masto; atkreipia dėmesį į nerimą keliantį prekybos į ES teritoriją atvežamais arba ES teritorijoje esančiais žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, augimą ir ragina valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų kovojant su šia neteisėta veikla;

20. ragina valstybes nares pripažinti didelę pakaitinės motinystės, kaip moters kūno ir jos reprodukcinių organų išnaudojimo, problemą;

21. pabrėžia, kad ir moterims, ir vaikams taikomos tos pačios išnaudojimo formos ir abi šios grupės tarptautinėje reprodukcinėje rinkoje gali būti laikomos prekėmis, todėl, plintant šioms naujoms reprodukcijos rūšims, pvz., pakaitinei motinystei, auga prekybos moterimis ir vaikais bei neteisėto įvaikinimo, kertant nacionalines sienas, mastai;

22. pažymi, kad smurtas šeimoje buvo pripažintas pagrindine persileidimo arba negyvų kūdikių gimimo, taip pat motinų mirčių gimdymo metu priežastimi, ir prašo Komisiją daugiau dėmesio skirti smurto prieš nėščias moteris problemai, nes šiuo atveju nusikaltėlis kelia pavojų daugiau nei vienam asmeniui;

23. pažymi, kad pilietinė visuomenė, ypač NVO, moterų asociacijos ir kitos viešosios ir privačios savanoriškos organizacijos, teikiančios pagalbą smurto aukoms, teikia labai vertingas paslaugas, ypač padėdamos moterims savo noru nutraukti tylą, kurioje jos kenčia smurtą, ir turėtų būti remiamos valstybių narių;

24. pakartotinai tvirtina, kad būtina dirbti ir su aukomis, ir su agresoriais, siekiant padidinti pastarųjų sąmoningumą ir pakeisti stereotipus ir įsitikinimus, skatinančius smurtui palankių aplinkybių plėtojimąsi ir susitaikymą su šios rūšies smurtu;

25. ragina valstybes nares įrengti prieglaudas moterims, siekiant padėti moterims ir vaikams nepriklausomai gyventi be smurto ir skurdo, kuriose turėtų būti teikiamos specializuotos paslaugos, medicininis gydymas, teisinė pagalba, psichologinės ir terapinės konsultacijos, teisinė pagalba nagrinėjant bylas teisme, parama vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ir t. t.;

26. pabrėžia, kad valstybės narės turėtų skirti reikalingus išteklius smurto prieš moteris prevencijai ir kovai su juo, šiam tikslui panaudodamos ir struktūrinių fondų lėšas;

27. pabrėžia, kaip svarbu, kad valstybės narės ir regionų bei vietos valdžios institucijos imtųsi veiksmų siekdamos palengvinti nuo smurto dėl lyties nukentėjusių moterų reintegraciją į darbo rinką, naudojantis tokiomis priemonėmis kaip ESF ar programa PROGRESS;

28. ragina ES ir jos valstybes nares sukurti teisinę sistemą, pagal kurią imigrantėms moterims būtų suteikiama teisė turėti savo pasus ir leidimus gyventi, taip pat būtų numatyta galimybė patraukti baudžiamojon atsakomybėn šiuos dokumentus atėmusį asmenį;

29. pakartoja savo nuomonę, kad Europos Sąjunga, vadovaudamasi nauja teisine sistema, kuri įtvirtinta Lisabonos sutartimi, turėtų tapti Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos fakultatyvinio protokolo(9) šalimi;

30. ragina Komisiją ir valstybes nares tarptautiniu lygiu spręsti smurto prieš moteris problemą ir atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimų dėl lyties aspektus, visų pirma, atsižvelgiant į jau galiojančius dvišalius asociacijos ir tarptautinės prekybos susitarimus arba į susitarimus, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos;

31. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 320 E, 2005 12 15, p. 247.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0470.

(3)

OL C 285E, 2010 10 21, p.53.

(4)

OL C 117E, 2010 5 6, p. 52.

(5)

1993 m. gruodžio 20 d. JT deklaracijos dėl smurto prieš moteris panaikinimo (A/RES/48/104) 1 straipsnis, Jungtinių Tautų 1995 m. Pekino veiksmų platformos 113 punktas.

(6)

2010 m. Komisijos tyrimas „Galimybių tyrimas, skirtas įvertinti galimumą, galimybes ir poreikius suvienodinti nacionalinius įstatymus dėl smurto prieš moteris, smurto prieš vaikus ir smurto dėl seksualinės orientacijos“, p. 53.

(7)

Combating violence against women – Stocktaking study on the measures and actions taken in Council of Europe member States (liet. „Kova su smurtu prieš moteris. Priemonių ir veiksmų, kurių ėmėsi Europos Tarybos narės, vertinimas“), Europos Taryba, 2006.

(8)

COM(2010) 171 „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“, p.13

(9)

P6_TA(2010)0037 12 dalis.


AIŠKINAMOJI DALIS

1. Bendrosios aplinkybės

Smurtas prieš moteris yra pasaulio ir Europos problema(1). Nors smurto prieš moteris klausimas aptariamas jau kelis dešimtmečius, tarptautinei bendruomenei nepavyko padaryti galo šiai ypač žalingai nusikaltimo formai. Labai skaudu matyti, kad mums vis dar nepavyksta apsaugoti moterų nuo smurto. Tai sudėtinga problema, apimanti atskirų nusikaltimo aukų neliečiamybės apsaugą ir bendrų socialinių interesų, pvz., laisvės ir demokratijos, apsaugą. Todėl Europos Sąjunga privalo prisiimti atsakomybę ir parengti teisės aktus, kuriais būtų nutrauktas smurtas.

Pranešėja šiame strateginiame pranešime pateikė sąrašą priemonių, kurios būtinos siekiant užtikrinti tinkamą Europos moterų gyvenimą.

Europos Parlamentas anksčiau priėmė rezoliuciją dėl smurto prieš moteris(2). Parlamentas pabrėžė būtinybę parengti išsamų teisės aktą, skirtą kovai su visų formų smurtu prieš moteris. Parlamentas taip pat pabrėžė, kad įmanoma panaikinti smurtą dėl lyties. Tam reikalingos ilgalaikės daugelio skirtingų sričių pastangos. Reikia imtis įvairių politinių, socialinių ir teisinių priemonių.

Komisija priėmė keletą šiam tikslui svarbių sprendimų, visų pirma parengė naują lyčių lygybės veiksmų planą (2010–2015 m.), kuriame pabrėžiama, kad smurtas dėl lyties yra viena didžiausių problemų, kurią būtina išspręsti siekiant užtikrinti tikrą lyčių lygybę(3). Komisija taip pat paskelbė, kad 2011 m. bus pateiktas pasiūlymas dėl kovos su smurtu dėl lyties strateginio plano.

Šis pranešimas yra Europos Parlamento pranešimas savo iniciatyva.

1.1. Tarptautiniai teisės aktai

Smurtas dėl lyties yra pagrindinių laisvių ir teisių, pvz., teisės į saugumą ir žmogaus orumą, pažeidimas. Todėl problema sulaukė tarptautinio dėmesio. 1995 m. Pekine vykusioje Jungtinių Tautų ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje priimta veiksmų platforma, kurioje atkreiptas dėmesys į smurtą prieš moteris(4). Dokumente nurodoma, kad svarbus strateginis tarptautinės bendruomenės tikslas – išvengti smurto prieš moteris ir jį panaikinti. Dokumente pateikti aiškūs reikalavimai įvairių šalių vyriausybėms, kad šios parengtų ir įgyvendintų teisės aktus, skirtus kovai su smurtu. Visos Europos Sąjungos valstybės narės pasirašė JT veiksmų platformą. Pekine parengtą veiksmų platformą per kelias peržiūras(5) patvirtino Generalinė Asamblėja. Jungtinių Tautų Ekonominė ir socialinė taryba (ECOSOC) 2013 m. susitikime ypač daug dėmesio skirs smurto prieš moteris ir mergaites panaikinimui(6).

Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) yra vienas svarbiausių JT dokumentų moterų teisių srityje. Konvencijoje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų moterų laisvių ir teisių garantijas įvairiose srityse. Kai kurios šių sričių taip pat svarbios smurto prieš moteris problemai, pvz., teisė savarankiškai pasirinkti gyvenimo partnerį(7). Svarbu reikalauti, kad ES taip pat pasirašytų CEDAW.

Vadovaudamosi principu tinkamai vykdyti pareigas šalys privalo įsikišti net tais atvejais, kai dėl asmenų kaltės kiti patiria prievartą. Šis reikalavimas taikomas tiek nusikaltimų prevencijai, tiek ir įsikišimui tais atvejais, kai skriauda jau padaryta. Šį principą Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė byloje N. Opuz prieš Turkiją. Savo sprendime Teismas parodė, kad smurtą prieš moteris jis laiko viena diskriminacijos formų, prieštaraujančių Europos žmogaus teisių konvencijai(8). Kitos tarptautinės teisinės priemonės taip pat svarbios(9).

Neseniai Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškiai nurodė, kad galima reikalauti, jog atskirų šalių teisės aktuose būtų užtikrinta veiksminga asmenų teisės į apsisprendimą seksualiniais klausimais apsauga. Teismas pabrėžė, kad visi seksualiniai veiksmai, įvykdyti be asmens sutikimo, turi būti teisiškai reglamentuoti(10).

Europos Taryba taip pat ėmėsi daugelio svarbių moterų apsaugos nuo smurto iniciatyvų. Dabar Taryboje rengiama nauja konvencija dėl kovos su smurtu prieš moteris ir šeiminiu smurtu bei jo prevencijos(11).

1.2. Teisinis pagrindas

Lyčių lygybė yra esminis ES principas. Pagarba žmogaus teisėms yra esminė vertybė, įtvirtinta ES sutartyje, o ES pagrindinių teisių chartijoje nurodoma, kad ES visuomenė turi būti grindžiama moterų ir vyrų lygybe(12).

Lisabonos sutartimi ES suteikta galimybė įtvirtinti bendras nuostatas baudžiamosios teisės srityje. ES anksčiau turėjo teisę suderinti valstybių narių baudžiamosios teisės aktus srityse, kurioms galiojo suderinimo tikslas(13). ES taip pat turi teisę nustatyti būtinąsias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, pasireiškiantį dėl tokių nusikaltimų pobūdžio arba poveikio, atvejais. Ši kompetencija taip pat taikoma atvejais, kai yra specialus poreikis kovoti su jais remiantis bendru pagrindu(14). Sutarties tekste išskirta prekyba žmonėmis ir seksualinis moterų ir vaikų išnaudojimas.

Policijos ir teisminio bendradarbiavimo tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylose atveju Parlamentas ir Taryba gali nustatyti būtinąjį bendrą standartą. Tokios bendros taisyklės taip pat gali apimti nusikaltimo aukų teises(15).

Europos Sąjungos Taryba priėmė Stokholmo programą laisvės, saugumo ir teisingumo srityje(16). Stokholmo programoje nurodoma, kad Komisija ir valstybės narės turi parengti baudžiamosios teisės aktus ar kitas papildomas priemones, būtinas siekiant apsaugoti nusikaltimo aukas(17). Šiais metais buvo pateiktas pasiūlymas dėl direktyvos dėl Europos apsaugos orderio(18). Direktyvos tikslas – apsaugoti asmenis, kuriems kyla grėsmė, kad konkretus asmuo gali kėsintis į jų neliečiamumą, net kai jie juda Europos viduje. Ji taps svarbia priemone siekiant apsaugoti moteris, kurios bėga nuo smurto ir persekiojimo.

2.   Smurtas dėl lyties

2.1. Kas yra smurtas dėl lyties?

Smurtas prieš moteris nulemtas istoriškai ir struktūriškai ir liečia moteris tiek individualiai, tiek kolektyviai(19). Remiantis JT smurto prieš moteris sąvoka, tai reiškia bet kokį smurto aktą prieš lytį, kuris sukelia arba gali sukelti moterims fizinę, lytinę ar psichologinę žalą bei kentėjimą, taip pat reiškia grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba despotiškai atimti laisvę tiek visuomeniniame, tiek privačiame gyvenime(20). Smurto dėl lyties problema susijusi ne tik su smurtu baudžiamosios teisės požiūriu, bet ir su įvairaus pobūdžio smurtu, nukreiptu prieš moteris todėl, kad jos yra moterys(21). Tai prievartos rūšis, prisidedanti prie moterų, kaip asmenų ir grupės, represijos. Paprastai smurtas prieš moteris taip pat būna seksualizuotas.

Smurtas dėl lyties apima smurtinius nusikaltimus palaikant artimus santykius, seksualinį išnaudojimą, prekybą žmonėmis, priverstinę santuoką, lytinių organų žalojimą ir kitus neliečiamybės pažeidimus, kurie ypač susiję su moterimis ir mergaitėmis. Kiti moterų laisvių ir teisių pažeidimai taip pat gali turėti didelę įtaką moters fizinei ir psichinei sveikatai. Tai ypač pasakytina apie moterų reprodukcinių teisių pažeidimus(22). Labai svarbu, kad būtų imtasi visų priemonių šioje srityje, siekiant įvertinti bendrą vaizdą.

2.2. Smurtas dėl lyties kaip socialinė problema

Smurtas dėl lyties daro didelę žalą asmens fizinei ir psichinei sveikatai. Tai brangiai kainuoja visuomenei dėl socialinių problemų ir dėl teismų ir sveikatos priežiūros sistemos išlaidų. Skaičiuojama, kad smurtas dėl lyties visuomenei – atsižvelgiant į sveikatos priežiūros, teisinės sistemos, socialinių paslaugų išlaidas – kainuoja 2 mln. EUR per metus visose ES valstybėse narėse(23). Smurtas dėl lyties taip pat yra rimta demokratijos problema. Faktas, kad moterys susiduria su smurtu, apriboja jų galimybes dalyvauti socialiniame gyvenime ir dirbti. Smurtas žaloja ne tik moteris, bet ir jų šeimas. Šeimos gyvenimas praranda savo funkciją – suteikti šeimos nariams saugumą. Vaikai, matantys šeiminį smurtą, yra netiesioginės šio smurto aukos. Eurobarometro duomenimis, 344, 87 proc. respondentų mano, kad ES turėtų prisidėti prie kovos su smurtu palaikant artimus santykius.

3.   Teisinės apsaugos būtinybė

3.1. Smurtas palaikant artimus santykius

Labai svarbu, kad moterų neliečiamybė visapusiškai ir nuosekliai būtų ginama įstatymų. Smurtas palaikant artimus santykius nėra asmeninis reikalas; taip pat negalima jo laikyti suinteresuotųjų šalių derybų objektu.

Teisminės institucijos turėtų teikti prioritetą baudžiamajam persekiojimui už smurto veiksmus palaikant artimus santykius.

Priimant teisės aktus ES lygmeniu labai svarbu suvokti, kad šeiminio smurto atveju moterys ir vaikai yra labai pažeidžiami. Smurtas dažnai reiškia, kad moterys yra kontroliuojamos ir izoliuojamos. Dėl pasikartojančių grasinimų ir žeminimo žlugdoma jų savigarba ir jos gali pradėti save nuvertinti. Su šeiminiu smurtu susiduriančioms moterims sunku pačioms pranešti apie nusikaltimus valdžios institucijoms. Jos gali turėti problemų pranešdamos, kad joms reikalinga pagalba. Kaltininkas, giminės ir kiti žmonės dažnai daro joms didelį spaudimą, kad skundas būtų atsiimtas. Jos gali jausti stiprų emocinį ryšį su smurtautoju, todėl lengvai pasiduoda destruktyviam manipuliavimui. Kai kuriais atvejais smurtą patyrusios moterys susiduria su finansiniais sunkumais, praranda teisę į vaikų globą arba tampa benamėmis.

3.2.     Ypač pažeidžiamos grupės

Pažeidžiamumas, atsirandantis dėl smurto palaikant artimus santykius, yra dar pavojingesnis ypač pažeidžiamoms grupėms. Tai gali būti kitos etninės kilmės moterys arba asmenys be dokumentų. Vyresnio amžiaus žmonėms ir fiziškai ar psichiškai neįgaliems problema, kaip apginti save ir savo interesus, yra dar didesnė. Siekdamos pabėgti nuo destruktyvaus gyvenimo šios grupės dažnai susiduria su dar didesniais sunkumais. Tai ypač taikytina asmenims, gyvenantiems prieglaudose.

Homoseksualūs, biseksualūs asmenys arba transseksualai gali susidurti su kitokia socialine gėda, dėl kurios jie gali nepranešti apie smurtą.

Kitos grupės, galinčios turėti didelių problemų gindamos savo neliečiamybę, yra priklausomybę turinčios arba benamės moterys.

3.3.     Seksualinė prievarta

Esminis Europos teisės tradicijos principas yra visų asmenų teisė į asmens veiksmų laisvę, todėl pagrįsta reikalauti pritarimo bet kokiems lytiniams santykiams. Šis svarbus teisės principas turi būti taikomas nepaisant konkretaus susijusių šalių santykio. Vedybos ar kiti tokio pobūdžio šeiminiai santykiai neturėtų tapti laisvąja zona, kurioje moterų ir vaikų kūnus galima seksualiai išnaudoti. Darbo vieta taip pat turėtų būti tokia aplinka, kurioje moterys galėtų jaustis saugios nuo jų neliečiamybės pažeidimo ir netinkamo spaudimo.

Seksualizuotas smurtas turi labai neigiamą poveikį pavienėms moterims. Seksualizuotas smurtas gali būti vertinamas kaip galios struktūros, kurioje moterys neturi teisės į seksualinę neliečiamybę ir asmeninę pasirinkimo laisvę, dalis. Individualiai moterų smurto patirčiai didelę įtaką turi faktas, kad smurtaujama visuomenėje, kurioje lytis yra svarbi. Todėl seksualiniai fiziniai išpuoliai daro labai didelį poveikį nukentėjusiajam(24). Šis smurtas žemina nukentėjusį asmenį.

Komisija pasiūlė direktyvą dėl seksualinio vaikų išnaudojimo, pagrįstą naujomis Lisabonos sutarties nuostatomis(25).

3.4.     Moterų lytinių organų žalojimas ir priverstinė santuoka

Moterys taip pat susiduria su išnaudojimu dėl lyties pažeidžiant kitas jų laisves. Svarbi sritis, kurioje moterų fizinei ir psichinei neliečiamybei reikalinga tvirta teisinė apsauga, yra lytinių organų žalojimas. Veiksmai, darantys didelę žalą moterų sveikatai, negali būti pateisinami kultūriniais ypatumais. Lytinių organų žalojimo prilyginimas nusikaltimui yra svarbi jaunimo apsaugos proceso dalis(26). Lytinių organų žalojimas yra labai rimtas kūno sužalojimas, kuriam Europos Parlamentas skyrė ypatingą dėmesį(27). Su šiuo veiksmu susijusios operacijos turi būti vertinamos kaip neatitinkančios asmens teisės į apsisprendimą duodant sutikimą. Moteriai, gyvenančiai socialinėje aplinkoje, kurioje daromas didelis kultūrinis spaudimas, nėra realių galimybių duoti tokį sutikimą. Todėl labai svarbu, kad visos moterys būtų apsaugos nuo lytinių organų žalojimo.

Priverstinė santuoka yra dar viena smurto dėl lyties forma, pažeidžianti asmens teisę į laisvą apsisprendimą. Svarbu, kad jaunos moterys būtų apsaugotos nuo tokių priverstinių santykių(28). Su garbe susijęs smurtas šiomis aplinkybėmis yra esminis dalykas.

3.5.     Prekyba žmonėmis ir prostitucija

Prekyba žmonėmis iš esmės seksualiniais tikslais yra didelė Europos problema. Prekyba žmonėmis yra žiauri ir žeminanti veikla, kurioje negailestingai išnaudojami tie, kurie priversti užsiimti prostitucija. Dažniausiai dėl to nukenčia jauni žmonės, kurių gyvenimas sugriaunamas. Ši veikla Europoje klesti dėl ekonominės nelygybės ir socialinių problemų. Prekyba žmonėmis yra tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimas, kurį ES jau įvardijo kaip prioritetinę sritį. Šiuo metu Taryboje ir Parlamente svarstomas Komisijos pasiūlymas dėl direktyvos dėl prekybos žmonėmis(29).

4.   Baudžiamoji teisė ir kitos priemonės

4.1. Viešasis kaltinimas

Yra rimtas pagrindas reikalauti, kad visoms smurto dėl lyties formoms būtų taikomas viešasis kaltinimas. Aukų interesai turi būti ginami leidžiant teisinei sistemai – policijai arba prokurorui – priimti galutinį sprendimą, ar įtariamas šiurkštus elgesys bus tiriamas. Kaip ir smurto palaikant artimus santykius atveju, moterims daromas didelis spaudimas atsiimti skundą. Vis dėlto visuomenė turi būti suinteresuota, kad tokius pažeidimus padarę asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

4.2. Teisinė pagalba

Teismo procese prokuroras atstovauja ieškovo interesams. Vis dėlto nusikaltimo aukoms dažnai taip pat prireikia atskiros teisinės pagalbos(30). Nusikaltimo aukoms sudarius galimybę gauti teisinę pagalbą, būtų užtikrinta dar didesnė jų interesų apsauga(31). Todėl nusikaltimo aukos turėtų gauti teisinę pagalbą pasitelkusios asmeninį advokatą net ir tais atvejais, kai jos yra tik liudytojos. Procesinius veiksmus būtų lengviau įgyvendinti, jei būtų sukurta moteriai saugesnė aplinka per bylos nagrinėjimą teisme ir kitomis panašiomis aplinkybėmis. Tai taip pat labai veiksmingas būdas užtikrinti, kad aukoms nebūtų užduoti nereikšmingi klausimai ir kad jų pasakojimai apie patirtą smurtą būtų tinkamai atspindėti per bylos svarstymą. Kaltinamasis turi galimybę naudotis advokato paslaugomis, taigi nusikaltimo aukai taip pat reikalingas žmogus, galintis jai padėti(32). Tai gali būti siejama su galimybe gauti pagalbą atsakant į svarbius klausimus ir su informacijos apie bylos nagrinėjimo pažangą gavimu.

4.3. Geresnis valdžios institucijų informuotumas

Vis dėlto nepakanka priimti baudžiamosios teisės aktus dėl moterų apsaugos, baudžiamasis persekiojimas taip pat turi būti veiksmingesnis(33). Visuomenė privalo atpažinti tokį smurtą ankstyvuoju etapu, socialines paslaugas teikiančioms tarnyboms ir kitoms tokio pobūdžio institucijoms vykdant aktyvų prevencinį darbą. Daug pranešimų apie smurtą prieš moteris tyrimus atliekančios institucijos atmeta ankstyvuoju etapu. Turi būti didinamas teisinės sistemos, sveikatos priežiūros, policijos ir socialinių paslaugų tarnybų informuotumas apie smurto dėl lyties priemones.

Teismai taip pat turėtų būti informuoti apie tai, ką seksualinė prievarta reiškia aukai ir kaip per bylos nagrinėjimą galima išvengti tolesnio aukos išnaudojimo. Jei per bylos nagrinėjimą nusikaltimo aukos gautų reikalingą paramą, teismų darbas taip pat būtų lengvesnis.

4.4. Veiksmingas baudžiamosios veikos tyrimas

Pagrindiniai ištekliai pagal Stokholmo programą bus skirti tolesniam Europos policijos institucijų mokymui. Policija yra pirmoji teisėsaugos institucija, su kuria susiduria nuo smurto nukentėjusios moterys. Pagrindu atlikti policijos tyrimus galėtų būti vadovas, apimantis klausimus, svarbius tiriant problemas, susijusias su pasikartojančiais smurto atvejais. Įtariant šeiminį smurtą turėtų būti ištirta, ar anksčiau nėra buvę smurto atvejų.

Įtariant seksualinį smurtą svarbu, kad aukas apžiūrėtų medicinos personalas, galintis išsaugoti įrodymus, reikalingus bylos nagrinėjimui teisme. Patirtis rengiant ir naudojant specialius įrodymų išsaugojimo vadovus buvo naudinga(34). Naudojantis specialiomis instrukcijomis nuosekliai galima išsaugoti įrodymus. Tai suteikia daugiau teisinio aiškumo, susijusio su policijos tyrimais ir bylos nagrinėjimu, tiek smurtautojui, tiek ir nusikaltimo aukai(35). Gerai žinant, kaip atlikti tyrimą ir apklausti aukas, pastarosios gali išvengti nereikalingos įtampos.

4.5. Nusikaltimo aukų prieglaudos

Pelno nesiekiančios moterų prieglaudos, skirtos nuo smurto nukentėjusioms moterims, įrodė, kad jos gali veiksmingai padėti pažeidžiamoms moterims, bet jų veikla yra nepakankama ir atsakomybės negalima užkrauti savanoriškoms organizacijoms. Valstybės narės turi imtis iniciatyvos išplėsti prieglaudų tinklą taip, kad jis patenkintų pagrindinius poreikius. Tikslas turėtų būti sukurti bent vieną prieglaudą smurto aukoms 10 000 gyventojų. Kuriant tokias smurto aukų prieglaudas labai svarbu, kad jose dirbtų žinių ir patirties smurto prieš moteris srityje turintys darbuotojai(36). Teikiant tokią pagalbą smurto aukoms turėtų būti pasiūlytas prieglobstis bei teisinė ir psichologinė pagalba. Prieglaudos darbuotojai taip pat galėtų padėti per policijos apklausas ir bylos nagrinėjimą teisme(37).

4.6. Pagalbos telefono numeris

Viena praktinė priemonė, kurios galima imtis, – valstybėse narėse sukurti smurto dėl lyties pagalbos numerį. Smurtą patyrusios moterys galėtų paskambinti nurodytu numeriu ir gauti neatidėliotiną pagalbą. Pagalbos tarnybos darbuotojus reikėtų specialiai mokyti, kad jie nustatytų ir padėtų smurto dėl lyties aukoms. Jiems turi būti parengta aiški procedūrinė tvarka nurodant, kokius klausimus privaloma užduoti įtariant smurtą dėl lyties. Valstybės narės turėtų suteikti lengvai prieinamą informaciją, ypač internete, dėl paramos ir pagalbos, kurios pažeidžiamos moterys gali sulaukti iš visuomenės ir savanoriškų bei kitų tokio pobūdžio organizacijų.

4.7. Priemonės jaunimui

Jaunimas dažnai gyvena socialinį gyvenimą ne namuose. Jie buriasi į dideles socialines grupes, vartoja alkoholį. Dėl šių priežasčių jaunimas imasi smurto arba tampa jo aukomis. Tai ypač pasakytina apie jaunas moteris, kurios susiduria su didele rizika tapti seksualinės prievartos aukomis. Svarbu šviesti mokinius ir jaunimą, kad jie suprastų seksualizuoto smurto poveikį. Svarbu, kad jaunimas anksti išmoktų gerbti vienas kito neliečiamybę ir susipažintų su destruktyviomis ir žeminančio elgesio formomis, ypač nukreiptomis į mergaites. Į mergaitėms skirtas tikslines priemones galėtų būti įtraukti, pvz., savigynos kursų pasiūlymai, skirti išmokti įvairių savigynos nuo smurto būdų. Vis dėlto taip pat svarbu stiprinti pasitikėjimą savimi ir savigarbą, suteikiant mergaitėms žinių ir ugdant drąsą apginti save ir savo neliečiamybę(38). Reikalingos specialios informavimo kampanijos, kad jaunimas netaptų prekybos žmonėmis arba garbės nusikaltimų aukomis.

4.8. Nusikaltėliai

Smurtas dėl lyties pirmiausia yra baudžiamasis nusikaltimas. Todėl visuomenės atsakas turėtų būti bausmė, proporcinga padarytam nusikaltimui. Nustatant visuomenės išteklių paskirstymo prioritetus svarbu aiškiai įsivaizduoti, kas yra auka, nes būtent šiai grupei dabar reikia specialių apsaugos priemonių. Tai apima ir išteklius pavieniams nusikaltėliams, pvz., pasiūlant jiems pokalbių terapiją ar kitus metodus, skirtus kovoti su šiurkščiu elgesiu. Vis dėlto šis alternatyvus rimtus išpuolius prieš moteris įvykdžiusių vyrų gydymas neturi pakeisti baudžiamojoje teisėje nustatytų bausmių. Pokalbių terapija ir kitos tokio pobūdžio gydymo formos gali tik papildyti kitas bausmes, pvz., įkalinimą.

Smurtas dažniausiai yra nevienodų vyrų ir moterų galios santykių padarinys ir dominavimo (subordinacijos) santykių tarp nusikaltėlio ir aukos išraiška, todėl pokalbių terapija, kurioje dalyvautų auka ir nusikaltėlis, negali būti svarstoma, nes toks nusikaltimas reiškia, kad abi šalys niekada nebus lygiavertės derybų šalys.

Rizikos vertinimą, ypač kalbant apie smurto palaikant artimus santykius, kai auka pati nepranešė apie nusikaltimą, atvejus, turėtų atlikti policija, o ne socialinės tarnybos. Atliekant kiekvieną rizikos vertinimą dėmesys turėtų būti sutelktas į nusikaltėlio keliamą pavojų, o ne į aukos pažeidžiamumą. Esminis vertinimo veiksnys turi būti nusikaltėlio polinkis į nusikaltimą.

5. Žinios ir informacija

5.1. Statistika

Europos Parlamentas jau atkreipė dėmesį į būtinybę fiksuoti nusikaltimų mastą, pvz., žmogžudysčių, kurios yra šeiminio smurto padarinys. Sisteminis duomenų rinkimas leidžia nuspręsti, kurioms nusikaltimų prevencijos politikos priemonėms turėtų būti teikiama pirmenybė, siekiant išvengti ir nutraukti smurtą dėl lyties. Valstybių narių kaupiama oficialioji statistinė informacija turi trūkumų. Dabar reikia, kad įvairiose valstybėse narėse būtų bendrai renkami reikšmingi palyginami duomenys. Naujai įkurtam Lyčių lygybės institutui tenka svarbus vaidmuo šioje srityje.

Ispanija sukūrė informacijos, kurią galima gauti iš teisinės sistemos per teisminius tyrimus ir bylų nagrinėjimą, rinkimo sistemą(39). Joje kaupiami duomenys apie esamus nusikaltimus ir susijusias šalis, pvz., apie jų lytį, tautybę, nusikaltimo vietą, ginklų panaudojimą ir pan. Jei šalys anksčiau yra turėjusios reikalų su teisėsauga, tai taip pat gali tapti svarbia informacija.

5.2. Tyrimai

Reikia daugiau žinių apie smurto dėl lyties mastą Europoje. Todėl labai svarbu, kad būtų skirta parama smurto tyrimams. Šiuo atveju buvo labai naudingas projektas DAPHNE.

6. Išvada

Pranešėja mano, kad turime prabilti apie šiuos rimtus pažeidimus. Turėdama daugiau žinių apie nusikaltimus dėl lyties visuomenė taip pat daugiau sužinotų apie problemą. Valstybės narės turėtų parengti nacionalinius veiksmų planus, skirtus kovai su smurtu dėl lyties.

(1)

Mažiausiai 20 proc. moterų Europoje yra patyrusios smurtą palaikydamos artimus santykius; tai viena dažniausių moterų mirties priežasčių.

(2)

P7_TA (2009) 0098, Smurto prieš moteris panaikinimas.

(3)

COM(2010) Lygybės strategija 2010–2015 m., 4.

(4)

Jungtinių Tautų ketvirtoji pasaulinė moterų konferencija, Pekinas, 1995 m.

(5)

Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos įgyvendinimo penkerių metų peržiūra (2000 m.), dešimties metų peržiūra (2005 m.), penkiolikos metų peržiūra (2010 m.); JT rezoliucija Nr. 63/155, Generalinio Sekretoriaus pranešimas dėl pastangų panaikinti visų formų smurtą prieš moteris suintensyvinimo.

(6)

JT ECOSOC Rezoliucija Nr. 2009/15.

(7)

CEDAW (16 str.)

(8)

Byla N. Opuz prieš Turkiją (2009 m.).

(9)

JT Konvencija prieš smurtą (1 str.), JT Konvencija dėl nusikaltimo aukų, visų pirma jos priedo 1 dalis, kurioje apibrėžiama aukos sąvoka.

(10)

M. C. prieš Bulgariją (Nr. 39272/98).

(11)

Europos Taryba, dok. 12013 (2009); CAHVIO (2010) 17, Trečiosios konvencijos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir šeiminiu smurtu bei jo prevencijos projektas.

(12)

ES sutartis (2 str.); Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija dėl vyrų ir moterų lygybės (23 str.).

(13)

SESV sutartis (83 str. 2 dalis); Teisingumo Teismo (2005 m.) Byla C–176/03, Komisija prieš Tarybą (Rink. p. I – 7879).

(14)

SESV sutartis (83 str. 2 dalis).

(15)

SESV sutartis (83 str. 2 dalies c punktas).

(16)

Stokholmo programa (17024/09), priimta 2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime.

(17)

Stokholmo programa (17024/09), priimta 2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime (2.3 skirsnis, ypač 2.3.4 dalis).

(18)

Europos apsaugos orderis, 2010/C69/02.

(19)

JT, 1995 m. Pekino veiksmų platformos 118 dalis: „Smurtas prieš moteris yra istoriškai nelygių vyrų ir moterų galios santykių išraiška, šie santykiai tapo vyrų dominavimo prieš moteris ir smurto prieš moteris priežastimi ir sustabdė visapusišką moterų pažangą“.

(20)

JT, 1995 m. Pekino veiksmų platforma (113 dalis).

(21)

CEDAW komiteto Bendroji rekomendacija Nr. 19.

(22)

P7_TA-PROV(2010)0037 dėl Pekino + 15 – JT lyčių lygybės veiksmų platformos (9–10 dalys).

(23)

Psytel (2006) Daphne – projektas apie šeiminio smurto Europoje kainą.

(24)

K. Berglund „Gender and harm“, Scandinavian Studies in Law, 12–27 psl.

(25)

COM(2010) 0094, Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria panaikinamas Pamatinis sprendimas 2004/68/TVR.

(26)

JT Konvencija dėl vaiko teisių apsaugos (24 str. 3 dalis).

(27)

P6_TA (2009) 0161 dėl kovos su moterų genitalijų žalojimu ES; „Žalingi tradiciniai papročiai“, DAPHNE lankstinukai, 2008 m.

(28)

CEDAW (17 str. 2 dalis)

(29)

COM(2010)95, Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuria panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR.

(30)

Pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2001/220/TVR valstybės narės turi pasiūlyti aukai konsultaciją (6 str. ir 4 str. f dalies iii punktas); remiantis Komisijos ataskaita SEC (2009)476, toks valstybių narių konsultacijos suteikimas nėra išsamus.

(31)

Pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2001/220/TVR aukoms skiriama teisinė pagalba, jei byloje joms gali būti suteiktas šalių statusas (6 str. ir 4 str. f dalies ii punktas); remiantis Komisijos ataskaita SEC (2009)476, daugelyje valstybių narių šios nuostatos laikomasi.

(32)

Tarybos rezoliucija 2009/C 295/01, C priemonė.

(33)

Stokholmo programa (17024/09), priimta 2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime; Tarybos pamatinis sprendimas dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose (2001/220/TVR) (6, 8, 10 ir 11 dalys).

(34)

Pavyzdys galėtų būti Vadovas pavyzdžiams imti ir įrodymams išsaugoti seksualinės prievartos atvejais, parengtas Švedijos Upsalos universiteto Informacijos apie vyrų smurtą prieš moteris nacionaliniame centre.

(35)

Stokholmo programoje (17024/09), priimtoje 2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime, taip pat nurodomos įtariamųjų ir ginamųjų teisinio aiškumo priemonės.

(36)

Tarybos pamatinis sprendimas dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose (2001/220/TVR) (13 str.)

(37)

Tarybos pamatinis sprendimas dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose (2001/220/TVR) (13 str. 2 dalies c punktas).

(38)

DAPHNE projekto ataskaita „Laimėjimai prieš savo norą: moterų ir mergaičių savigynos mokymas Europoje“.

(39)

www.observatorioviolencia.org


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.3.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Andrea Češková, Marije Cornelissen, Silvia Costa, Tadeusz Cymański, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Zita Gurmai, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Constance Le Grip, Astrid Lulling, Barbara Matera, Elisabeth Morin-Chartier, Siiri Oviir, Antonyia Parvanova, Raül Romeva i Rueda, Nicole Sinclaire, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Eva-Britt Svensson, Britta Thomsen, Marina Yannakoudakis, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Vilija Blinkevičiūtė, Jill Evans, Norica Nicolai, Joanna Senyszyn

Teisinė informacija - Privatumo politika