PRANEŠIMAS dėl Europos investicijų banko 2009 m. metinės ataskaitos

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (1.3.2011)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

22.3.2011 - (2010/2248(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: George Sabin Cutaş

Procedūra : 2010/2248(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0073/2011

Pateikti tekstai :

A7-0073/2011

Debatai :

PV 07/04/2011 - 3
CRE 07/04/2011 - 3

Balsavimas :

PV 07/04/2011 - 6.11
PV 07/04/2011 - 6.12
CRE 07/04/2011 - 6.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0156

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl Europos investicijų banko 2009 m. metinės ataskaitos

(2010/2248(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas 2009 m. į EIB grupės metinę ataskaitą (Veiklos ir banko atsakomybės ataskaita, finansų ataskaita ir statistikos ataskaita),

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2008 m. metinės ataskaitos[1],

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl 2007 m. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko metinių ataskaitų[2],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl ES 2020 [3],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A7-0073/2011),

EIB naujasis statutas

1. pritaria pokyčiams, kuriuos įvedė Lisabonos sutartis, suteikdama daugiau lankstumo EIB finansavimui, įskaitant: įprastinė banko veikla papildyta dalyvavimu nuosavo kapitalo valdyme; galimybė steigti patronuojamąsias įmones ir kitus padaliniu, skirtus kontroliuoti vadinamąją specialią veiklą ir suteikti plataus masto techninės paramos paslaugas; bei sustiprinti Audito komitetą;

2. primena, kad į Lisabonos sutartį įtraukti pokyčiai, kuriuose paaiškinami EIB finansavimo trečiosiose šalyje tikslai, kurie, kaip numatyta Europos Sąjungos Sutarties 3 straipsnio 5 dalyje, skirti pagrindiniams ES santykių su platesniu pasauliu principams remti ir užtikrinti, kad bus siekiama Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje numatytų ES išorės santykių tikslų;

3. supranta, kad kai kurios valstybės narės EIB prašo imtis daugiau rizikos jo finansų veikloje, bet taip pat pripažįsta koks EIB yra svarbus AAA reitingavimas, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tai neturėtų sukelti grėsmės šiam AAA reitingavimui, nes jis yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio EIB turi galimybę teikti paskolas palankiausiomis sąlygomis;

4. primena, kad EIB tikslas yra remti ES politikos tikslus ir, kad jis atsako Audito rūmams, OLAF ir ES valstybėms narėms bei neprivalomai Europos Parlamentui;

5. tačiau rekomenduoja apsvarstyti pasiūlymą taikyti EIB finansinės padėties kokybės, tikslaus rezultatų vertinimo ir geros profesinės praktikos taisyklių paisymo rizikos ribojimu pagrįstą reguliavimo priežiūrą;

6. siūlo, kad minėtąją reguliavimo priežiūrą:

i) vykdytų Europos centrinis bankas pagal SESV 127 straipsnio 6 dalį;

ii) arba, pirmajam variantui nepavykus, EIB savanoriška iniciatyva – Europos bankininkystės institucija dalyvaujant ar nedalyvaujant vienai ar daugiau nacionalinių reguliavimo institucijų ar nepriklausomas auditorius;

7. prašo Komisiją iki 2011 m. lapkričio 30 d. pateikti Europos Parlamentui galimų rizikos ribojimu pagrįstos EIB priežiūros variantų teisinę analizę;

8. siūlo Komisijai, bendradarbiaujant su EIB ir atsižvelgiant į jo žmogiškųjų išteklių kokybę ir patirtį finansuojant dideles infrastruktūras, vykdyti strateginio investicijų finansavimo planavimo funkciją, neatmetant jokių galimų sprendimų: dėl subsidijų, valstybių narių pasirašytųjų EIB kapitalo sumų mokėjimo, Europos Sąjungos įmokų į EIB kapitalą, paskolų, inovacinių priemonių, ilgalaikiams ne iš karto atsiperkantiems projektams pritaikytos finansinės inžinerijos, garantijų sistemų kūrimo, investicijų skirsnio įrašymo į ES biudžetą, Europos, nacionalinių ir vietos valdžios institucijų finansinių konsorciumų, viešojo ir privataus sektorių partnerystės;

9. vis dėlto primena savo perspėjimą ir susirūpinimą, kad kai kurie EIB valdymo aspektai, susiję su Europos programomis ir fondais, nebuvo įtraukti į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, todėl atsiranda konkretus Komisijos ir EIB veiklos koordinavimo poreikis ir yra sunku gauti pasiektų rezultatų bendrą vaizdą; vėl prašo EIB pateikti išsamią informaciją apie rezultatus: nustatytus ir pasiektus tikslus, galimų nukrypimų priežastis ir atliktų įvertinimų rezultatus; ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie veiklos su EIB koordinavimo procedūras ir jų veiksmingumą;

10. ragina Komisiją gauti iš EIB oficialią ataskaitą, susijusią su didžiulį dauginamąjį poveikį turinčia veikla, kurią užtikrina Europos biudžetas;

11. pabrėžia, kad ES biudžeto garantijos EIB suteiktoms paskoloms 2009 m. pabaigoje pasiekė 19,2 milijardų eurų; pabrėžia, kad ši suma ES biudžetui yra gana didelė, ir tikisi sulaukti išsamaus susijusios rizikos išaiškinimo; mano, kad EIB taip pat turėtų pateikti paaiškinimą dėl asignavimų paskolos palūkanoms, kurios yra didelio garantijų skaičiaus rezultatas;

12. prašo išsamiai paaiškinti administracinį mokestį, kurį EIB gavo iš ES biudžeto;

13. pakartoja savo pasiūlymą suteikti Europos Sąjungai galimybę tapti EIB nare;

EIB finansavimas ES

Pasaulinė finansų krizė ir jos pasekmės EIB

14. pritaria banko susitelkimui ties trimis sritimis, kurias Europoje labiausiai palietė krizė, t. y. mažomis ir vidutinio įmonėmis, konvergencijos regionais ir klimato kaitos veikla;

15. pripažįsta svarbų EIB vaidmenį remiant MVĮ, ypač finansinės krizės ir ekonomikos nuosmukio metu, ir ragina EIB palengvinti savo bendrosios paskolų priemonės ir struktūrinių fondų lėšų sąveiką;

16. atkreipia dėmesį į MVĮ svarbą Europos ekonomikai, taigi pritaria tam, kad MVĮ nuo 2008 m. iki 2011 m. paskolintos sumos būtų padidintos iki 30,8 milijardų eurų ir pripažįsta, kad ši suma viršija šiam laikotarpiui numatytą metinę 7,5 milijarų eurų sumą; pritaria, kad 2010 m. kovo mėn. buvo sukurta Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonė, kuriai Komisija ir bankas paskyrė 200 milijonų eurų; tačiau pabrėžia, kad MVĮ susidūrė su sunkumais dėl paskolų skyrimo ir todėl ragina EIB ir toliau didinti skaidrumą dėl paskolų skyrimo per finansinius tarpininkus; todėl ragina nustatyti aiškias finansines sąlygas finansiniams tarpininkams ir jiems taikomus griežtus skolinimo veiksmingumo kriterijus; be to, ragina EIB įsipareigoti kasmet pateikti paskolų teikimo MVĮ ataskaitą, įskaitant jų prieinamumo ir veiksmingumo vertinimą bei priemonių, kuriomis būtų siekiama didesnės skolinimo skverbties;

17. rekomenduoja, kad EIB būtų labiau susitelkęs, išrankesnis, veiksmingesnis ir labiau orientuotas į rezultatus; laikosi nuomonės, kad dirbdamas su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis jis turėtų ypatingai bendradarbiauti su skaidriais ir atskaitingais finansiniais tarpininkais, susijusiais su vietos ūkiu; mano, kad skolinimo MVĮ klausimu EIB turėtų savo tinklavietėje aktyviai teikti informaciją, ypač informaciją apie išmokėtas sumas, iki to meto paskirtų asignavimų skaičių bei lėšas gavusius regionus ir pramonės sektorius; mano, kad taip pat reikėtų teikti informaciją apie sąlygas, kurias turėtų atitikti finansiniai tarpininkai;

18. džiaugiasi dėl to, kad buvo susitarta dėl EIB prieigos prie ECB likvidumo per Centrinį Liuksemburgo banką siekiant palengvinti EIB skolinimo programų įgyvendinimą ir likvidumo valdymą;

19. atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis EIB siekis yra ES sanglaudos politikos konvergencijos tikslas; pabrėžia EIB ir Komisijos bendrų veiksmų techninės pagalbos srityje (JASPERS) naudą teikiant papildomą paramą ir postūmį struktūrinių fondų intervencinėms priemonėms;

20. ragina EIB regionams, kurie priskiriami konvergencijos tikslui, ir toliau suteikti būtiną techninę paramą ir bendrą finansavimą, siekiant, kad jie galėtų įsisavinti didžiąją dalį jiems skirtų lėšų, ypač prioritetinių sektorių projektams, pavyzdžiui, transporto infrastruktūros sektoriui ir kitiems augimą ir užimtumą skatinantiems projektams ir projektams, kurie sudaro dalį Europa 2020 strategijos, vadovaujantis aukštais socialiniais, skaidrumo ir aplinkos standartais;

21. ragina EIB visiškai suderinti savo veiklą su ES tikslu sklandžiai pereiti prie tokios ekonomikos, kai išmetami nedideli anglies dioksido kiekiai, ir priimti planą laipsniškai nutraukti paskolų teikimą iškastinio kuro projektams bei dėti dvigubai daugiau pastangų siekiant didinti atsinaujinančios energijos technologijų ir energijos požiūriu veiksmingų technologijų perdavimo mastą;

22. reiškia susirūpinimą dėl to, kad nuolat trūksta bendrųjų paskolų skyrimo būdų ir stebėsenos skaidrumo mokesčių valdymo klausimu, taigi mano, kad būtina užtikrinti, jog paskolų gavėjai nesinaudotų mokesčių rojumi ar kitais būdais, siekdami išvengti mokesčių;

23. ragina labiau derinti EIB ir EIF veiklą, ypač labiau nukreipti EIF link Europa 2020 strategijos tikslų ir uždavinių ir todėl ragina šias institucijas pasidalinti darbus ir optimizuoti atitinkamus balansus;

24. džiaugiasi EIB grupės sprendimu artimiau bendradarbiauti su Komisija pagal sanglaudos politiką įgyvendinant tris bendras iniciatyvas: JESSICA, JEREMIE ir JASMINE, skirtas sanglaudos politikos efektyvumui ir veiksmingumui didinti ir struktūrinių fondų poveikiui stiprinti; pripažįsta, kad pasirodė, jog minėtasis bendradarbiavimas naudingas ir veiksmingas, ypač atsižvelgiant į ekonominę krizę;

EIB finansavimas po 2013 metų

25. mano, kad atėjo laikas gerokai padidinti strategines ilgalaikes investicijas Europoje ypatingą dėmesį skiriant pagrindinėms Europos infrastruktūros ir sanglaudos sritims; taigi prašo:

užtikrinti Europos Parlamentui didesnį banko veiklos skaidrumą;

užtikrinti aiškią EIB atskaitomybę Europos Parlamentui;

tikslingai naudoti finansines priemones;

26. skatina EIB parengti jo po 2013 m. Veiklos strategiją, suderintą su Europa 2000 strategija;

27. mano, kad Europa 2020 strategija pateikia įdomų ir teigiamą požiūrį į finansų priemones; siekiant pagerinti jų veiksmingumą ragina EIB ir Komisiją atsižvelgti į šiuos tikslus: supaprastinti procedūras ir padidinti koeficientus ir EIB grupės kanalizuojantį poveikį, siekiant pritraukti valstybės lėšas ir privataus sektoriaus investuotojus;

28. ragina EIB toliau aktyviai teikti bendras iniciatyvas kartu su Komisija, ypač sanglaudos politikos srityje; pripažįsta, kad šios iniciatyvos skatina tolesnį vystymąsi, inter alia padeda ruoštis naujam programavimo laikotarpiui, kuris bus po 2013 m.;

29. ragina EIB paskelbti savo investicinių projektų prioritetus, kad naudojantis tokiais metodais, kaip ekonominės naudos analizė, būtų galima pasiekti didžiausio BVP augimo;

30. remia aukštos kokybės investicijų subjektus, pvz., EIB, už jų patirtį naudojant inovacines priemones, tokias kaip struktūrinė finansavimo priemonė, rizikos pasidalijimo finansinė priemonė ir Europos netaršaus transporto priemonė;

31. ragina dažniau drauge naudoti ES dotacijas ir EIB finansines priemones, kurios gali pagerinti turimų išteklių poveikį, jeigu naujosios finansinės priemonės bus išmanios, integruotos ir lanksčios;

32. mano, kad sukaupusi patirties rengiant ir taikant finansines priemones per šį programavimo laikotarpį Komisija ir EIB turėtų sugebėti išplėtoti šių priemonių apimtis ir taikymo mastą ir pasiūlyti daugiau įvairių produktų;

33. mano, kad EIB išleidžiamoms obligacijoms, skirtoms savi-finansavimui, turi būti nustatyti aiškūs ir atskirti tikslai bei teisinė sistema, o ateityje tas pats parengiama ir „projektų obligacijoms“;

34. atkreipia dėmesį į tai, kad EIB pats save finansuoja sėkmingai leisdamas bendras obligacijas, kurias remia visos ES valstybės narės;

35. pritaria „projektų obligacijoms“, skirtoms ne tik pagerinti obligacijų, kurias išleido įmonės pagal strategiją „Europa 2020“, kredito rizikos reitingui, bet ir finansuoti Europos transporto, energetikos ir informacinių technologijų infrastruktūroms bei paversti ekonomiką labiau tausojančią aplinką; mano, kad šios „projektų obligacijos“ galėtų turėti teigiamą poveikį kapitalo, skirto augimui ir darbo vietas didinančioms tvarioms investicijoms, papildančioms nacionalines ir sanglaudos fondo investicijas, pasiekiamumui; mano, kad ši priemonė turėtų pagerinti atrinktų projektų kredito reitingus ir pritraukti privatų finansavimą, kuris papildytų nacionalines ir sanglaudos fondo investicijas;

36. ragina Komisiją ir EIB pateikti realius pasiūlymus, skirtus sukurti „projektų obligacijoms“; pabrėžia, kad kuriant šias priemones Parlamentas turi aktyviai dalyvauti ir ragina apsvarstyti kaip per kitą daugiametę finansų programą galėtų būti naudotas ES biudžetas, kaip pirmoji nuostolių rizikos mažinimo buferinė priemonė, o EIB taptų pavaldžiu finansuotoju;

37. mano, kad šiose srityse EIB galėtų skirti papildomą paramą: MVĮ, vidutinėms įmonėms, infrastruktūrai ir kitiems pagrindiniams augimo ir užimtumo skatinimo projektams, kurie sudaro Europa 2020 strategijos dalį;

38. ragina EIB investuoti į Europos geležinkėlių sektoriaus krovininį transportą ir į kitus transeuropinius krovininio transporto tinklus, siekiančius Viduržemio jūros, Juodosios ir Baltijos jūrų uostus, siekiant juos tvirtai susieti su Europos rinkomis;

39. ragina EIB teikti daugiau paramos TEN-T tiesimui siekiant paskatinti viešąjį ir privatų sektorių daugiau investuoti; mano, kad ir šioje srityje projektų obligacijos gali būti papildoma investicijų priemonė, naudojama kartu su TEN-T skirto biudžeto lėšomis; ragina ateityje investicijas sutelkti į TEN-T tarpvalstybines jungtis siekiant padidinti sukuriamą pridėtinę Europos vertę;

40. ragina EIB investuoti į Nabucco dujotiekį ir kitus svarbius TEN-E projektus, kurie padėtų patenkinti Europos ateities energetikos poreikius, diversifikuotų Europos tiekėjų sąrašą, pagerindami ES politikos derinį bei padėtų įgyvendinti Europos aplinkosaugos įsipareigojimus;

EIB finansavimas ne ES teritorijoje

EIB vaidmuo šalyse kandidatėse

41. mano, kad šalyse kandidatėse EIB viena iš veiklos sričių galėtų būti didesnio dėmesio skyrimas energijos efektyvumo priemonėms, atsinaujinančiajai energijai ir ekologiškai infrastruktūrai, TEN ir TEN-E, PPP, vadovaujantis aukštais socialiniais, skaidrumo ir aplinkosaugos standartais ir taip pat atsižvelgiant į ES klimato tikslus skirti pirmenybę tvarioms transporto, ypač geležinkelių transporto, priemonėms;

42. mano, kad EIB turėtų suteikti techninę pagalbą šalims kandidatėms, kaip tai nurodyta banko Statuto 18 straipsnyje;

EIB vaidmuo vystymesi

43. teigiamai vertina pakeitimus, padarytus Lisabonos sutarties EB 209 straipsnyje, skaitomame kartu su EB 208 straipsniu, kuriame numatyta, kad EIB pagal jo statute nustatytas sąlygas prisideda prie priemonių, reikalingų Bendrijos politikos bendradarbiavimo vystymosi labui srityje tikslams pasiekti, įgyvendinimo;

44. primena, kad EIB finansavimo strategija ir veiksmais turėtų būti prisidedama prie bendrų, ES išorės veiksmams taikomų principų įgyvendinimo, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje, tikslo vystyti ir stiprinti demokratiją bei teisinės valstybės principus, gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves bei laikytis tarptautinių susitarimų aplinkos srityje, kurių šalimi yra Europos Sąjunga arba jos valstybės narės; EIB turėtų užtikrinti, kad atitinkamose projektų stadijose būtų laikomasi Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos apsaugos klausimais nuostatų;

45. pritaria kompetentingų asmenų valdymo komiteto išvadai, kad reikėtų apmąstyti galimybes vystyti „ ES išorės bendradarbiavimo ir vystymosi platformą“; tačiau ragina EIB ir kitas Europos institucijas atsargiai įvertinti šios naujos iniciatyvos galimybes ir ilgalaikį poveikį visos ES išorės veiksmams siekiant užkirsti kelią tam, kad visos vystymosi politikos sritys ir tikslai, būtų sumenkinti numatant priemones, kurių tikslai ir prioritetai nebuvo iš anksto įvertinti;

46. pritaria naujai pasiūlytam sprendimui, kuris sustiprintų EIB pajėgumus ES vystymosi tikslams įgyventi, pakeistų regioninius tikslus horizontaliais aukšto lygio tikslais ir pagal išorės įgaliojimus padėtų parengti veiklos gaires, skirtas atskiriems regionams; primena, kad reikia numatyti aiškius prioritetus, įskaitant atsinaujinančiąją energiją, miestų infrastruktūrą, savivaldybių vystymąsi, vietos finansines institucijas;

47. EIB vaidmeniui vystymosi srityje padidinti rekomenduoja :

(a) skirti didesnį skaičių atsidavusių ir kvalifikuotų darbuotojų, kurie specializuojasi vystymosi srityje ir besivystančiose šalyse, ir padidinti personalo matomumą trečiose šalyse;

(b) padidinti vietos subjektų dalyvavimą projektuose,

(d) skirti daugiau išmokų,

(e) išnagrinėti galimybę sugrupuoti EIB veiklą trečiosiose šalyse į vieną atskirą subjektą;

48. rekomenduoja EIB daugiau dėmesio skirti investicijoms į atsinaujinančios energijos projektus besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje į pietus nuo Sacharos;

EIB, tarptautinių, regioninių ir nacionalinių finansinių institucijų bendradarbiavimas

49. pripažįsta, kad EIB, daugiašalių plėtros bankų, regioninių plėtros bankų, Europos dvišalių vystymosi agentūrų ir besivystančių šalių valstybinių bei privačių finansų institucijų bendradarbiavimą būtina didinti, remiant ES politikos sritis;

50. mano, kad didesnis bendradarbiavimas, suteikiant tas pačias sąlygas, pagrįstas regioninių ir nacionalinių finansų institucijų abipusiškumu, yra būtinas siekiant veiksmingiau panaudoti išteklius ir tenkinti specifinius vietos poreikius;

51. ragina pasirašyti Supratimo memorandumą, dėl kurio šiuo metu derasi EIB, ERPB ir Komisija, siekiant sustiprinti bendradarbiavimą visose ne ES teritorijoje vykdomos veiklos srityse, taip pat siekiant, kad paskolų politikos būtų suderinamos tarpusavyje ir su ES politikos tikslais, pavyzdžiui, sanglaudos ir aplinkos apsaugos politikos, tikslais;

Ofšoriniai finansiniai centrai

52. ragina EIB nustatyti aiškias finansavimo sąlygas finansiniams tarpininkams ir pranešti apie pažangą siekiant skaidrumo ir didesnės atskaitomybės, ypač skolinant per finansinius tarpininkus; mano, kad EIB turėtų persvarstyti ir sugriežtinti savo politiką lengvatinių mokesčių finansinių centrų atžvilgiu, neapsiriboti dabartinėmis EPBO sąrašuose nustatytomis vienodomis sąlygomis bei atsižvelgti į visas jurisdikcijas, kuriose gali būti leidžiama išvengti mokesčių ar jų nemokėti;

53. mano, kad nėra pakankama pasitikėti tik EPBO ofšorinių finansų centrų sąrašu ir, kad būtina taikyti visus tarptautiniu mastu pripažintus sąrašus tok, kol ES neparengs savo sąrašo; tačiau mano, kad EIB turėtų vykdyti savo nepriklausomą nebendradarbiaujančių šalių vertinimą ir stebėseną ir nuolat viešinti šio vertinimo rezultatus, kurie papildytų tarptautinius ir ES informacinius sąrašų tyrimų rezultatus;

54. mano, kad EIB neturėtų dalyvauti jokioje veikloje, kuri yra įgyvendinama nebendradarbiaujančiose šalyse ir teritorijose, kaip nustatyta EPBO, FATF ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų, taip pat atliekant savo nepriklausomą vertinimą ir stebėseną;

55. mano, kad EIB turėtų labai grižtai taikyti atnaujintą ir paskelbtą Ofšorinių finansų centrų (angl. Offshore Financial Centres, OFC)/NCJ (nebendradarbiaujančių šalių) politiką, siekiant, kad jo vykdoma finansinė veikla jokiu būdu neprisidėtų prie mokesčių slėpimo ar pinigų plovimo;

56. prašo EIB į savo metinę ataskaitą EP įtraukti detales, dėl savo politikos, susijusios su ofšoriniais finansų centrais, ypač informuoti apie prašymų, atmestų dėl to, kad jie neatitiko reikalavimų, skaičių ir pateiktų bei patenkintų įmonių perkėlimo prašymų skaičių;

57. ragina EIB toliau aktyviai ir laiku atskleisti projektų informaciją, įskaitant savo vertinimus, susijusius su projektų poveikiu aplinkai, socialinei apsaugai, žmogaus teisėms ir vystimuisi, stebėsenos ataskaitas ir ex-post vertinimo ataskaitas;

58. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui, Pasaulio banko grupei, visiems regioninės plėtros bankams, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

[1] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0156.
[2] OL C 117E, 2010 5 6, p. 147.
[3] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0223.

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl Europos investicijų banko 2009 m. metinės ataskaitos
(2010/2248(INI))

Nuomonės referentas: Jean-Pierre Audy

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. mano, kad atėjo laikas gerokai padidinti strategines ilgalaikes investicijas Europoje ypatingą dėmesį skiriant pagrindinėms Europos infrastruktūros ir sanglaudos sritims; taigi prašo:

- užtikrinti Europos Parlamentui didesnį banko veiklos skaidrumą;

- užtikrinti aiškią EIB atskaitomybę Europos Parlamentui;

- tikslingai naudoti finansines priemones;

2. remia aukštos kokybės investicijų subjektus, pvz., EIB, už jų patirtį naudojant inovacines priemones, tokias kaip struktūrinė finansavimo priemonė, rizikos pasidalijimo finansinė priemonė ir Europos netaršaus transporto priemonė;

3. pritaria tam, kad EIB būtina išsaugoti AAA reitingą;

4. dar kartą prašo, kad EIB būtų taikoma rizikos ribojimu pagrįsta reguliavimo priežiūra siekiant užtikrinti jo finansinės padėties kokybę, tikslų rezultatų įvertinimą ir geros profesinės praktikos taisyklių paisymą;

5. siūlo, kad minėtąją reguliavimo priežiūrą:

i) vykdytų Europos centrinis bankas pagal SESV 127 straipsnio 6 dalį;

6. prašo Komisiją iki 2011 m. lapkričio 30 d. pateikti Europos Parlamentui galimų rizikos ribojimu pagrįstos EIB priežiūros variantų teisinę analizę;

7. siūlo Komisijai, bendradarbiaujant su EIB ir atsižvelgiant į jo žmogiškųjų išteklių kokybę ir patirtį finansuojant dideles infrastruktūras, vykdyti strateginio investicijų finansavimo planavimo funkciją, neatmetant jokių galimų sprendimų: dėl subsidijų, valstybių narių pasirašytųjų EIB kapitalo sumų mokėjimo, Europos Sąjungos įmokų į EIB kapitalą, paskolų, inovacinių priemonių, ilgalaikiams ne iš karto atsiperkantiems projektams pritaikytos finansinės inžinerijos, garantijų sistemų kūrimo, investicijų skirsnio įrašymo į ES biudžetą, Europos, nacionalinių ir vietos valdžios institucijų finansinių konsorciumų, viešojo ir privataus sektorių partnerystės ir kt.

8. vis dėlto primena savo perspėjimą ir susirūpinimą, kad kai kurie EIB valdymo aspektai, susiję su Europos programomis ir fondais, nebuvo įtraukti į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, todėl atsiranda konkretus Komisijos ir EIB veiklos koordinavimo poreikis ir yra sunku gauti pasiektų rezultatų bendrą vaizdą; vėl prašo EIB pateikti išsamią informaciją apie rezultatus: nustatytus ir pasiektus tikslus, galimų nukrypimų priežastis ir atliktų įvertinimų rezultatus; ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie veiklos su EIB koordinavimo procedūras ir jų veiksmingumą;

9. ragina Komisiją gauti iš EIB oficialią ataskaitą, susijusią su didžiulį dauginamąjį poveikį turinčia veikla, kurią užtikrina Europos biudžetas;

10. pabrėžia, kad ES biudžeto garantijos EIB suteiktoms paskoloms 2009 m. pabaigoje pasiekė 19,2 milijardų eurų; pabrėžia, kad ši suma ES biudžetui yra gana didelė, ir tikisi sulaukti išsamaus susijusios rizikos išaiškinimo; mano, kad EIB taip pat turėtų pateikti paaiškinimą dėl asignavimų paskolos palūkanoms, kurios yra didelio garantijų skaičiaus rezultatas;

11. prašo išsamiai paaiškinti administracinį mokestį, kurį EIB gavo iš ES biudžeto;

12. teigiamai vertina pakeitimus, padarytus Lisabonos sutarties EB 209 straipsnyje, skaitomame kartu su EB 208 straipsniu, kuriame numatyta, kad EIB pagal jo statute nustatytas sąlygas prisideda prie priemonių, reikalingų Bendrijos politikos bendradarbiavimo vystymosi labui srityje tikslams pasiekti, įgyvendinimo;

13. primena, kad EIB finansavimo strategija ir veiksmais turėtų būti prisidedama prie bendrų, ES išorės veiksmams taikomų principų įgyvendinimo, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje, tikslo vystyti ir stiprinti demokratiją bei teisinės valstybės principus, gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves bei laikytis tarptautinių susitarimų aplinkos srityje, kurių šalimi yra Europos bendrija arba jos valstybės narės; EIB turėtų užtikrinti, kad atitinkamose projektų stadijose būtų laikomasi Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos apsaugos klausimais nuostatų;

14. rekomenduoja, kad EIB būtų labiau susitelkęs, išrankesnis, veiksmingesnis ir labiau orientuotas į rezultatus; laikosi nuomonės, kad dirbdamas su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis jis turėtų ypatingai bendradarbiauti su skaidriais ir atskaitingais finansiniais tarpininkais, susijusiais su vietos ūkiu; mano, kad skolinimo MVĮ klausimu EIB turėtų savo tinklavietėje aktyviai teikti informaciją, ypač informaciją apie išmokėtas sumas, iki to meto paskirtų asignavimų skaičių bei lėšas gavusius regionus ir pramonės sektorius; mano, kad taip pat reikėtų teikti informaciją apie sąlygas, kurias turėtų atitikti finansiniai tarpininkai;

15. ragina EIB atlikti mokėjimus, kurie vidutinio finansų rinkoje nustatyto mokėjimų pagal garantijas dydžio, pagal garantiją, kurią Europos Sąjunga numato tam atvejui, kai patiriami nuostoliai, susiję su paskolomis ir garantijomis už Sąjungos ribų vykdomiems projektams; mano, kad Audito Rūmai turėtų atlikti garantijos, kurią Sąjunga teikia EIB, ir mokėjimų pagal ją auditą;

16. pakartoja savo pasiūlymą suteikti Europos Sąjungai galimybę tapti EIB nare;

17. ragina EIB nustatyti aiškias finansavimo sąlygas finansiniams tarpininkams ir pranešti apie pažangą siekiant skaidrumo ir didesnės atskaitomybės, ypač skolinant per finansinius tarpininkus; mano, kad EIB turėtų persvarstyti ir sugriežtinti savo politiką lengvatinių mokesčių finansinių centrų atžvilgiu, neapsiriboti dabartinėmis EPBO sąrašuose nustatytomis vienodomis sąlygomis bei atsižvelgti į visas jurisdikcijas, kuriose gali būti leidžiama išvengti mokesčių ar jų nemokėti.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marta Andreasen, Jean-Pierre Audy, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Andrea Češková, Jorgo Chatzimarkakis, Martin Ehrenhauser, Jens Geier, Gerben-Jan Gerbrandy, Ingeborg Gräßle, Iliana Ivanova, Bogusław Liberadzki, Monica Luisa Macovei, Søren Bo Søndergaard

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Zuzana Brzobohatá, Derk Jan Eppink, Christofer Fjellner, Edit Herczog, Ivailo Kalfin, Derek Vaughan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

László Surján

Teisinė informacija - Privatumo politika