REKOMENDACIJA dėl Tarybos sprendimo projekto dėl Susitarimo dėl Presposparko teritorijos apsaugos ir tvaraus vystymo sudarymo Europos Sąjungos vardu

23.3.2011 - (16581/2010 – C7‑0007/2011 – 2010/0300(NLE)) - ***

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėjas Kriton Arsenis

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo projekto dėl Susitarimo dėl Prespos parko teritorijos apsaugos ir tvaraus vystymo sudarymo Europos Sąjungos vardu

(16581/2010 – C7‑0007/2011 – 2010/0300(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (16581/2010),

–   atsižvelgdamas į Susitarimo projektą dėl Prespos parko teritorijos apsaugos ir tvaraus vystymo sudarymo (16581/2010),

–   atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7‑0007/2011),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją (A7-0078/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių, Albanijos bei Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos parlamentams ir vyriausybėms.

AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Sąjungoje nuo seno galioja teisės aktai, skirti jos vandenims apsaugoti, iš kurių, turbūt, svarbiausia – 2000 m. priimta Vandens pagrindų direktyva (2000/60/EB) (VPD)[1], kurioje nustatytas tikslas saugoti visus vandenis (upes, ežerus, požeminius ir pakrančių vandenis) ir siekiant šio tikslo numatyta koordinuoti pastangas valdant bendrus upių baseinų rajonus, kurie driekiasi per administracines ir politines sienas. Pagal VPD, kai upių baseinai driekiasi už ES teritorijos ribų, valstybės narės stengiasi užtikrinti deramą koordinavimą su atitinkamomis ES nepriklausančiomis valstybėmis, kuriose yra tas pats upės baseino rajonas[2]. Jei koordinavimas vykdomas pagal tarptautinį susitarimą, būtina, kad Europos Sąjunga kaip susitariančioji šalis dalyvautų svarstant į susitarimą įtrauktus klausimus, kurie priskiriami ES kompetencijai.

Prespos ežerų baseinas (Prespos parko teritorija) išsidėstęs Graikijos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (BJRM) ir Albanijos teritorijose. Pirmoji šių šalių yra Europos Sąjungos valstybė narė, antroji turi ES šalies kandidatės statusą, o trečioji – potencialios ES šalies kandidatės statusą. Albanija ir BJRM su ES yra sudariusios stabilizacijos ir asociacijos susitarimą.

Prespos parko teritorija dėl geomorfologinės, ekologinės ir kultūrinės svarbos bei svarbos biologinės įvairovės srityje yra tarptautinės reikšmės gamtinė zona . Ji yra gyvybiškai svarbi buveinė saugant daugelį retų ir (arba) tai vietovei būdingų faunos ir floros rūšių, taip pat paukščių, kuriems pasaulio mastu gresia išnykti, perėjimo vieta ir zona, kurioje saugomas svarbus archeologinis ir tradicinis paveldas. Dėl šių priežasčių šios trys šalys:

–       pasirašydamos 2000 m. vasario 2 d. deklaraciją pranešė, kad sukuriama Prespos parko teritorija, pirmoji tokio pobūdžio tarpvalstybiniu mastu saugoma teritorija Pietryčių Europoje;

–       2009 m. lapkričio 27 d. paskelbdamos bendrą savo ministrų pirmininkų pareiškimą įsipareigojo bendradarbiauti siekdamos užtikrinti integruotą ekosistemos apsaugą ir tvarų Prespos parko teritorijos vystymą nustatant konkrečius sisteminius prioritetus, iniciatyvas ir veiksmus;

–       2010 m. vasario 2 d., dalyvaujant ES, pasirašė Susitarimą dėl Prespos parko teritorijos apsaugos ir tvaraus vystymo, kuriam taip pat reikalingas Europos Parlamento pritarimas. Remdamasi pagal EB sutarties 175 straipsnį ir 300 straipsnio 1 dalį Tarybos suteiktu leidimu Komisija Europos Sąjungos vardu dalyvavo derybose rengiant šio susitarimo tekstą[3].

Susitarimo tikslas – įtvirtinti bendradarbiavimą siekiant užtikrinti integruotą ekosistemos apsaugą ir tvarų Prespos parko teritorijos vystymą, įskaitant kompleksinių upių baseinų valdymo planų rengimą pagal tarptautinius ir Europos Sąjungos standartus.

Kad įgyvendintų šį tikslą, susitariančios šalys, vadovaudamosi suverenios lygybės, teritorinio vientisumo, savitarpio naudos ir geros valios principais, įsipareigojo atskirai ir bendradarbiaudamos imtis būtinų priemonių ir taikyti geriausius turimus metodus siekiant:

–       užtikrinti Prespos ežerų vandenų valdymą;

–       kovoti su vandenų tarša Prespos ežerų teritorijoje, taip pat kontroliuoti ir mažinti šių vandenų taršą;

–       saugoti ir išlaikyti teritorijos biologinę įvairovę remiantis tarptautiniais ir ES teisės aktais, įskaitant Direktyvą 92/43/ΕEB ir Direktyvą 2009/147/ΕB;

–       saugoti dirvožemį nuo erozijos, alinimo, užkratų ir taršos;

–       užtikrinti apdairų gamtos išteklių naudojimą ir tvarų vystymą;

–       užkirsti kelią svetimų gyvūnų ir augalų rūšių įvežimui ir veisimui;

–       reguliuoti veiklą, kuri turi arba gali turėti neigiamą poveikį Prespos ežerų teritorijai, kad būtų išvengta tokio poveikio arba jis būtų sumažintas.

Susitarimas padės sėkmingai įgyvendinti ES Vandens pagrindų direktyvą, saugoti aplinką, užtikrinti geresnes vietos gyventojų gyvenimo sąlygas, skatins trijų šalių bendradarbiavimą ir taip stiprins gerus kaimyninius susitariančiųjų salių santykius Balkanuose, kurie yra ypač jautri teritorija.

Plėtojant tvarią ekonomiką ir ekologiškas infrastruktūras, kurios savaime lemia darbo vietų kūrimą vietos lygmeniu, bus sukurtas didelis užimtumo potencialas taip prisidedant prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo. Be to, geriau naudojant išteklius, tvari ekonomikos plėtra ir gamtos apsauga gali ir turi būti suderintos[4].

Paslaugų, susijusių su biologine įvairove ir ekosistemomis, gerinimas suteiks lemiamą indėlį siekiant užtikrinti regiono gerovę. Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos (angl. TEEB)[5] tyrimo duomenimis, biologinės įvairovės nykimas reiškia ypač didelius ekonomikos ir gerovės lygio praradimus, o visi mėginimai užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui finansiškai pasiteisina ir yra įgyvendinami.

Tyrime taip pat nurodoma, kad gamtinė aplinka suteikia veiksmingiausią būdą reguliuoti klimatą, ji taip pat yra didžiausia anglies talpykla, nes sausumos ir jūrų ekosistemos šiuo metu sugeria apie pusę dėl žmonių veiklos išmetamo anglies dioksido kiekio. Sveikos ir atsparios ekosistemos yra apsauga nuo klimato kaitos, nes jos padeda sušvelninti jos padarinius ir prie jos prisiderinti[6].

Susitarimas taip pat suderintas su neseniai Nagojoje (Japonija) vykusioje JT konferencijoje priimtu naujuoju 2011–2020 m. biologinės įvairovės apsaugos strateginiu planu, kuriame numatyti ir iki 2050 m. pasiektini tikslai; jame, inter alia, užsibrėžta siekti, kad iki 2020 m. natūralių buveinių nykimo mastas būtų sumažintas 50 proc. (o kur įmanoma – visiškai sustabdytas), taip panaikinti pavojų tų rūšių gyvūnams ir augalams, kuriems gresia išnykimas[7].

Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 6 dalies a punktu, Tarybai norint pasirašyti šį susitarimą reikalingas Europos Parlamento pritarimas.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas be išlygų sutinka, kad Parlamentas pritartų Susitarimui dėl Prespos parko teritorijos apsaugos ir tvaraus vystymo.

• [1]     2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/ΕB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, OL L 327, 2000 12 22.
• [2]     Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 5 dalis.
• [3]     2006 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos dalyvavimo derybose siekiant sudaryti tarptautinius susitarimus dėl tam tikrų valstybių narių ir trečiųjų šalių, kurių teritorijose yra tie patys upių baseinai, geresnio bendradarbiavimo.
• [4]     2010 m. rugsėjo 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES teisės aktų, pagal kuriuos siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, įgyvendinimo (2009/2108(INI)).
• [5]     Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos tyrimo tarpinė ataskaita (angl. TEEB Interim Report) ataskaita, 2008 m. gegužės mėn.: Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos tyrimas politikos formuotojams (angl. TEEB for Policy-Makers), 2009 m. lapkričio mėn., http://www.teebweb.org.
• [6]     „Patogūs nepatogios tiesos aiškinimo būdai. Ekosistemomis grindžiami kovos su klimato kaita metodai“ (angl. Convenient solutions to an inconvenient truth: ecosystem-based approaches to climate change), Pasaulio bankas, 2009; „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos tyrimas. Naujausios klimato kaitos problemos“ (angl. TEEB Climate Issues Update), 2009 m. rugsėjo mėn.; „Natūralus problemų sprendimas? Ekosistemų vaidmuo švelninant klimato kaitą“, UNEP, 2009 m. birželio mėn.
• [7]     Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos 10-asis susitikimas (ŠK-10), 2010 m. spalio 18–29 d., Nagoja (Japonija).

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	16.3.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	57 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Kriton Arsenis, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Sandrine Bélier, Sergio Berlato, Nessa Childers, Chris Davies, Bairbre de Brún, Bas Eickhout, Edite Estrela, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Dan Jørgensen, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Holger Krahmer, Corinne Lepage, Peter Liese, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Gilles Pargneaux, Antonyia Parvanova, Andres Perello Rodriguez, Sirpa Pietikäinen, Mario Pirillo, Pavel Poc, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Anna Rosbach, Oreste Rossi, Dagmar Roth-Behrendt, Daciana Octavia Sârbu, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Bogusław Sonik, Salvatore Tatarella, Åsa Westlund, Glenis Willmott, Sabine Wils, Marina Yannakoudakis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jutta Haug, Philippe Juvin, Marisa Matias, Bill Newton Dunn, Bart Staes, Eleni Theocharous, Thomas Ulmer, Marita Ulvskog, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Konrad Szymański