PRANEŠIMAS dėl esamos padėties ir būsimųjų sąveikų siekiant didesnio ERPF ir kitų struktūrinių fondų veiksmingumo

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (27.1.2011)

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (2.2.2011)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

8.4.2011 - (2010/2160(INI))

Regioninės plėtros komitetas
Pranešėjas: Georgios Stavrakakis

Procedūra : 2010/2160(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0141/2011

Pateikti tekstai :

A7-0141/2011

Debatai :

PV 23/06/2011 - 5
PV 23/06/2011 - 7
CRE 23/06/2011 - 5
CRE 23/06/2011 - 7

Balsavimas :

PV 23/06/2011 - 12.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0286

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Biudžeto komiteto NUOMONĖ
Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl esamos padėties ir būsimųjų sąveikų siekiant didesnio ERPF ir kitų struktūrinių fondų veiksmingumo

(2010/2160(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnio pirmą pastraipą ir 175 straipsnio pirmą pastraipą,

– atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo[1], ir ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį,

– atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą 2006/702/EB dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių[2],

– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis ir regioninės politikos projektų pagrindo[3],

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Sanglaudos politika. Investicijos į tikrąją ekonomiką“[4],

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos papildymo kaimo plėtros priemonėmis ir suderinimo su jomis[5],

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos apie teritorinę sanglaudą ir diskusijų dėl būsimos sanglaudos politikos reformos eigos[6],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų lėšų panaudojimo miestuose, regionuose, valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą[7],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos indėlio siekiant Lisabonos ir 2020 m. ES strategijos tikslų (2020/2235(INI))[8],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo[9],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl ES sanglaudos ir regioninės politikos po 2013 m.[10],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl gero valdymo ir ES regioninės politikos[11],

– atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. gruodžio 21 d. 20-ąją struktūrinių fondų įgyvendinimo metinę ataskaitą (2008 m.) (COM(2009) 0617/2),

– atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2010 m. kovo 3 d. komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

– atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. kovo 31 d. komunikatą „Sanglaudos politika. 2010 m. strateginė ataskaita dėl 2007–2013 m. programų įgyvendinimo“ (COM(2010) 0110),

– atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. spalio 6 d. komunikatą „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“ (COM (2010) 0553 galutinis),

– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „ES biudžeto peržiūra“ (COM(2010)0700),

– atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. lapkričio mėn. Penktąją ataskaitą dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir sanglaudos politikos ateities („Penktąją sanglaudos ataskaitą“),

– atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. lapkričio 9 d. komunikatą dėl Penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvadų (COM(2010) 0642),

– atsižvelgdamas į Komisijos narių, atsakingų už regioninę politiką, jūrų reikalus ir žuvininkystę, užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį bei žemės ūkį ir kaimo plėtrą raštą Europos Komisijos pirmininkui,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A7-0141/2011),

A. kadangi SESV 174 straipsnyje nurodyta, kad siekdama skatinti visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą,

B. kadangi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 40 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad programavimu turėtų būti užtikrinta, kad fondai veiktų koordinuotai ir kad jų veikla būtų derinama su kitomis esamomis finansinėmis priemonėmis, EIB ir Europos investicijų fondu (EIF), ir kad toks koordinavimas taip pat turėtų apimti kompleksinių finansinių sistemų rengimą ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę,

C. kadangi strategijoje „Europa 2020“ Komisija, aptardama strategijos pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, įsipareigojo įgyvendindama nuoseklią finansavimo strategiją sutelkti ES finansines priemones (kaimo plėtrą, struktūrinius fondus, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas, transeuropinius tinklus, Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (CIP) ir Europos investicijų banką (EIB)), sujungdama ES ir nacionalinių viešojo ir privačiojo sektorių finansinius šaltinius, taip atspindėdama politikos sričių ir priemonių darnos būtinybę,

D. kadangi Penktojoje sanglaudos ataskaitoje aiškiai nurodoma, kad siekiant veiksmingos regioninės plėtros reikia glaudžiai koordinuoti viešąją politiką visais lygmenimis,

E. kadangi Taryba savo 2010 m. birželio 14 d. išvadose dėl Komisijos 2010 m. strateginės ataskaitos dėl sanglaudos politikos programų įgyvendinimo pabrėžė, kad esant būtinybei reikia dar geriau koordinuoti sanglaudos politiką ir kitas ES ir nacionalines politikos strategijas, kad būtų galima didinti veiksmingumą siekiant paprastai ir darniai įgyvendinti bendrus tikslus, ir kad vykdant bendrąją sanglaudos politiką tikroji pridėtinė vertė kuriama taikant vieną strateginį požiūrį ir bendras įgyvendinimo taisykles, kurios taikomos ERPF, Sanglaudos fondui ir ESF,

F. kadangi už regioninę politiką, jūrų reikalus ir žuvininkystę, užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį bei žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingi Komisijos nariai Komisijos pirmininkui J. M. Barroso skirtame rašte pripažino, kad siekiant tvarios ir integracinės ekonominės plėtros, kurią ES privalo pasiekti, būtina į visumą sujungti įvairias ES politikos strategijas, siūlydami parengti bendrą ES lygmens laikotarpio po 2013 m. ERPF, ESF, SF, EŽŪFKP ir EŽF strateginę programą,

G. kadangi dėl 2007–2013 m. programavimo laikotarpio struktūrinės politikos reformos kaimo plėtra atskirta nuo bendrosios struktūrinių fondų sistemos,

H. kadangi siekiant racionalesnio išlaidų panaudojimo reikia, kad ES, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų politika būtų veiksmingesnė bei efektyvesnė, ir kadangi didesnis koordinavimas ir papildomumas yra būtini siekiant modernizuoti sanglaudos politiką ateityje,

I. kadangi nesant pagalbinio politinio pagrindo reali sąveika daugiausia priklauso nuo paramos gavėjų organizacinių ir strateginių gebėjimų suderinti įvairių ES priemonių finansavimą,

J. kadangi į vietos plėtrą orientuotas požiūris gali labai padėti veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti sanglaudos politiką ir kadangi sanglaudos politika ir toliau lieka pagrindinė priemonė sprendžiant visoms vietovėms būdingas problemas, o dėmesys sanglaudos politikos miestų aspektui, atspindinčiam platesnes funkcines sritis, turi būti susietas su suderintomis sąlygomis, skirtomis ir miesto, priemiesčių ir kaimo vietovių sąveikos plėtrai užtikrinti,

K. kadangi būtina konsoliduoti valstybių biudžetus ir tam reikia imtis naujoviškų veiksmų, kad būtų padidintas bet kurio turimo finansavimo poveikis, ir kadangi dėl veiksmingo politikos ir priemonių koordinavimo bus sutaupyta laiko ir išteklių ir taip bus užtikrintas realus efektyvumas ir veiksmingumas,

L. kadangi reikia užtikrinti tiek horizontalų (siekiant įvairių politikos sričių nuoseklumo), tiek vertikalų (siekiant įvairių valdymo pakopų bendradarbiavimo ir koordinavimo) koordinavimą ir sąveiką,

M. kadangi vadovaujantis nenuosekliu požiūriu gali atsirasti politikos spragų, be to, gali būti įgyvendinamos iš dalies sutampančios arba netgi viena kitai prieštaraujančios politikos strategijos, vykdoma prieštaringa visuomeninė veikla ir dubliuojami ištekliai, o tai turėtų padarinių ir viešosios politikos veiksmingumui regiono lygmeniu, ir jos poveikiui nacionaliniu lygmeniu, ir kadangi naujausiuose Komisijos dokumentuose integruoto požiūrio sąvoka nėra nepakankamai pabrėžta,

N. kadangi integruotesnei, nuoseklesnei, efektyvesnei ir veiksmingesnei sanglaudos politikai reikia didesnių pastangų siekiant pritaikyti ES politiką prie įvairių ES teritorijų ir regionų poreikių ir ypatybių,

O. kadangi Strateginėms gairėms – kaip bendrosioms gairėms, kuriomis siekiama pagerinti galimybes gauti finansavimą – reikalingas geresnis fondų koordinavimas,

P. kadangi Strateginėse gairėse aiškiai raginama padidinti struktūrinės, užimtumo ir kaimo plėtros politikos sąveiką, pabrėžiant, kad šiuo atveju valstybės narės turėtų užtikrinti iš ERPF, Sanglaudos fondo, ESF, Europos žuvininkystės fondo (EŽF) ir Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondo (EŽŪKPF) finansuotinų tam tikros srities veiksmų tam tikroje teritorijoje sąveiką ir nuoseklumą; ir kadangi jose nurodoma, kad esminiai principai, susiję su įvairių fondų finansuojamų veiksmų koordinavimo priemonėmis, turėtų būti apibrėžti nacionaliniuose strateginių krypčių planuose (nacionaliniuose strateginiuose planuose),

Q. kadangi 2011 m. vasario 21 d. Ministrų Tarybos išvadose dėl Penktosios ataskaitos dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Komisijos prašoma apsvarstyti galimybę vykdyti programas, kuriose dalyvautų keli fondai,

R. kadangi kai kurie Europos Sąjungos regionai yra trečiųjų šalių, gaunančių Europos plėtros fondo (EPD) paramą, kaimynystėje, reiktų ypač skatinti kai kurių projektų finansavimo sąveiką, siekiant padidinti tokių Europos regionų plėtros potencialą,

S. kadangi atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą pripažįstama, kad biudžeto lankstumas ribotas ir kad esama kliūčių perskirstyti prioritetus net programų viduje, bet taip pat pažymima, kad programų tarpusavio nenuoseklumas ir didelė administracinė našta kelia grėsmę veiksmingumui,

T. kadangi esamoje pokrizinėje padėtyje kaip niekada anksčiau svarbu suprasti valstybių narių ekonomikoje vykstančius procesus ir ES išteklių panaudojimo rezultatus,

U. kadangi svarbu užtikrinti, kad būtų matoma ES finansavimo „europinė pridėtinė vertė“,

Kada ir kuriose srityse gerinti koordinavimą ir sąveikas

1. ragina laiku kitam finansavimo laikotarpiui po 2013 m. pateikti pasiūlymą dėl bendros strateginės programos, kad būtų užtikrintas bendras požiūris ir pasinaudota visų veiksmų, kuriais prisidedama prie tolesnių Sutartyse apibrėžtų sanglaudos politikos tikslų ir kurie finansuojami iš ERPF, Sanglaudos fondo, ESF, EŽŪKPF ir EŽF, sąveika;

2. atkreipia dėmesį į tai, kad sanglaudos politikos tikslas turėtų būti tvarus, pažangus ir integracinis ekonomikos augimas, kuris vienodai pasiskirstytų teritoriniu ir socialiniu pagrindu, regionų vystymosi skirtumų mažinimas, darbo vietų kūrimas, gyvenimo kokybės gerinimas, darbuotojų rengimas naujoms darbo vietoms, taip pat ir tvarios ekonomikos srityje, socialinė ir teritorinė sanglauda ir socialinio Europos modelio, kuris yra sanglaudos ir Europos ekonomikos konkurencingumo veiksnys, įgyvendinimas;

3. patvirtina, kad sanglaudos politika turėtų būti taikoma siekiant tvaraus augimo visoje ES ir teisingo ir tolygaus gerovės paskirstymo skatinant konkurenciją ir siekiant sumažinti socialinius ir ekonominius ES regionų skirtumus,

4. mano, kad sanglaudos politika yra vienas iš ES ekonominės politikos ramsčių, palankiai veikiančių ilgalaikį strateginį investavimą ir socialinę įtrauktį; mano, kad sanglaudos politika užtikrina paramą mažiau išsivysčiusiems regionams ir sunkesnėje padėtyje esančioms grupėms, o tai lemia tolygų ir darnų Europos Sąjungos vystymąsi; pažymi, kad Europos pridėtinės vertės esmė yra tai, kad visi gali gauti naudos iš ES ekonominės sėkmės; taigi palaiko idėją, kad sanglaudos politika turi išlikti nepriklausoma ir jai turi būti skiriamas didelis finansavimas;

5. teigiamai vertina pasiūlymą, pateiktą Komisijos komunikate dėl biudžeto peržiūros, pagal kurį Komisija priimtų bendrą strateginę programą, kad būtų užtikrintas didesnis ES politikos sričių integravimas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo; šiomis aplinkybėmis ragina skatinti strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų finansavimo būdų sąveiką; vis dėlto pažymi, kad didesnė veiksmų, finansuojamų iš anksčiau minėtų penkių bendros strateginės programos fondų, sąveika būtina ne tik siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, bet visų pirma Sutartyje įtvirtintų sanglaudos politikos tikslų;

6. palankiai vertina Penktąją sanglaudos ataskaitą, nors joje daugiausia dėmesio skiriama siekiui pabrėžti regionų ir sanglaudos politikos galimą indėlį įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus, vis dėlto keliose ataskaitos išvadose atskleidžiama didesnės struktūrinių fondų, įkaitant Sanglaudos fondą, sąveikos reikšmė;

7. mano, kad būtina siekti racionalesnio sanglaudos politikos išlaidų panaudojimo sumažinant finansavimo priemonių ir kanalų susiskaidymą ir skatinant platesnį įvairių finansavimo priemonių tarpusavio papildomumą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą siekti geresnio ES ir nacionalinių išteklių paskirstymo pagal prioritetus ir geresnio sutelkimo pagal temas, kad būtų užtikrintas geresnis fondų koordinavimas, paliekant galimybes stiprinti šios politikos strateginį pobūdį; vis dėlto pabrėžia, kad valstybių narių, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms vis vien reikia pakankamo lankstumo pritaikyti prioritetus pagal specifinius jų plėtros poreikius;

8. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl plėtros ir investicijų partnerystės sutarčių, skirtų užtikrinti geresnį Europos Sąjungos fondų ir nacionalinio finansavimo koordinavimą siekiant tikslų ir įgyvendinant programas; pabrėžia būtinybę į sutarčių sudarymą ir jų vykdymą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas; ragina šias sutartis koordinuoti drauge su nacionalinėmis atskiriems sektoriams taikomos politikos reformomis, turinčiomis teritorinį poveikį (pvz., transportui ir MTTP infrastruktūroms);

9. pabrėžia, kad daugeliu sanglaudos politikos ekonominės plėtros iniciatyvų sukuriamos ne tik galimybes, kurias būtų naudinga įgyvendinti – sėkmingas jų įgyvendinimas priklauso nuo žmogiškųjų ir fizinių veiksnių (pvz., geresnė infrastruktūra savaime nereiškia didesnio augimo, jei kartu nėra investuojama į švietimą, įmones ir inovacijas); todėl mano, kad pasiekus didesnę ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo sąveiką būtų maksimaliai padidintas šių fondų poveikis plėtrai;

10. atkreipia dėmesį į Europos regioninės plėtros fondo vaidmenį veiksmingai panaudojant Europos socialinio fondo lėšas turint mintyje tai, kad už sąlygų sukūrimą, kaip antai tinkamos infrastruktūros ir deramo prieinamumo, be kurių nebūtų veiksmingos su užimtumu susijusios investicijos, atsakingas ERPF;

11. pabrėžia, kad ekonomikos ir finansų krizė dar labiau padidino neatidėliotiną poreikį taikyti priemones sektoriams, kuriuos remia Europos socialinis fondas, ypač daug dėmesio skiriant užimtumui, profesijos keitimui, socialinei įtraukčiai ir skurdo mažinimui;

12. pabrėžia, kad ESF, kaip pagalbinė mokymosi visą gyvenimą, gebėjimų įgijimo ir profesijos keitimo priemonė, turėtų būti laikomas itin svarbiu (tačiau kol kas nepakankamai naudojamu) šaltiniu siekiant skatinti visapusį ir veiksmingą augimą ir žiniomis grindžiamą konkurencingumą Europoje;

13. pabrėžia, kad formuojant tikslinę ir koordinuotą politiką būtų užtikrinama, kad prioritetas būtų teikiamas investicijoms, kurios darytų didesnį poveikį regionų konkurencingumui ir ekonomikos vystymuisi;

14. laikosi nuomonės, kad pagal EŽŪKPF įgyvendinami kaimo plėtros veiksmai ir tvarios žuvininkystės teritorijų plėtros veiksmai, įgyvendinami pagal EŽF, turėtų būti įtraukti į bendrą programą su kitais struktūriniais fondais, t. y. ERPF, Sanglaudos fondu ir ESF; todėl ragina Komisija įvertinti, kiek būtų galima užtikrinti išsamų požiūrį į kaimo ir žuvininkystės bendruomenių plėtrą, atitinkantį teritorinės sanglaudos tikslą, vietos plėtros veiksmus, įgyvendinamus pagal du minėtus fondus, perkėlus prie sanglaudos politikos ar bent jau užtikrinus aiškesnę visų fondų sąveiką; mano, kad vadovaujantis tokiu požiūriu būtų atsižvelgta į teritorinį poveikį turinčias pagrindines politikos sritis, be to, aktyviai regioniniu ar vietos lygmeniu plėtros procesuose dalyvaujantiems subjektams turi būti sudarytos galimybės vykdyti veiksmingą teritorija grindžiamą politiką, pritaikytą kaimo ir žuvininkystės teritorijų ar mažų salų teritoriniams poreikiams;

15. pabrėžia, kad turėtų būti stiprinamas net tik pačių sanglaudos politikos priemonių (ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo) koordinavimas, bet ir pagal šias priemones finansuojamų veiksmų ir pagal TEN, Septintąją bendrąją programą ir CIP įgyvendinamų veiksmų koordinavimas;

16. mano, kad sąveika gali būti naudinga siekiant teritorinio ERPF ir pasirengimo narystei bei kaimynystės priemonių bendradarbiavimo tikslų, vykdant tarpvalstybinius projektus; ragina Komisiją išnagrinėti, kuriais atvejais reikėtų siekti koordinavimo su kitomis ES išorės politikos priemonėmis, pvz. EPF;

17. mano, kad tarpusavyje sustiprinus ir koordinuojant ES politikos sritis galima neabejotinai užtikrinti geriausius ES biudžeto panaudojimo rezultatus; ragina plėtoti finansinės inžinerijos iniciatyvas, kaip antai EIB skiriamos finansavimo priemonės, ir skatinti plačiau taikyti tokias priemones;

18. vis dėlto pabrėžia tai, kad daugelis valstybių narių susiduria su įvairių fondų koordinavimo problemomis ir išreiškė susirūpinimą dėl sąveikos trūkumo, o kai kuriais atvejais – dėl fondų sutapimo; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu dėl sudėtingų fondų valdymo taisyklių reikalingi pernelyg aukšto lygio instituciniai gebėjimai, kad būtų įveiktos kliūtys ir patenkinamai koordinuojamas fondų įgyvendinimas; pažymi bendro finansavimo svarbą ir jo taisyklių supaprastinimo būtinumą siekiant struktūrinių fondų stiprinimo sąveikos;

19. pabrėžia, kad supaprastinimas yra labai svarbus sėkmingai sanglaudos politikai ir kad jis turi būti vykdomas tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu, nes tai pagerintų rezultatus; ragina Komisiją pasiūlyti paprastesnę ateities politikos struktūrą, kuri būtų pagrįsta didesniu fondų panaudojimo lankstumu, proporcingumu ir matomumu, siekiant sudaryti geresnes sąlygas visiškam ir greitam lėšų panaudojimui;

20. primena, kad didelio dėmesio skyrimas ne rezultatams, o pajėgumams panaudoti lėšas buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl skiriant finansavimą iš ERPF ir kitų struktūrinių fondų stengtasi veiksmingai nukreipti lėšas tiems projektams, kuriuos įgyvendinant galima geriau užtikrinti ekonominę plėtrą ir užimtumą;

21. pritaria labiau į rezultatus nukreiptai sanglaudos politikai, kuri mažiau dėmesio skiria išlaidų ir procedūrų taisyklingumui, tačiau sukuria veiksmingą pusiausvyrą tarp intervencijų kokybės ir finansinės bei administracinės kontrolės; rekomenduoja įdiegti tinkamus vertinimo mechanizmus, kurie padėtų pagerinti institucijų, atsakingų už programų valdymą, institucinius ir administracinius gebėjimus, nes tai prisidėtų prie išlaidų kokybės ir sumažintų klaidų skaičių;

22. pasisako už paprastesnę ir lankstesnę būsimos sanglaudos politikos struktūrą, kuria būtų sudarytos sąlygos kuo labiau įsisavinti struktūrinius fondus bei padidinti jų veiksmingumą;

23. pabrėžia, kad Europos pridėtinę vertę galima ir privaloma pasiekti sukuriant didesnę sanglaudos politikos finansinių priemonių sąveiką ir labiau koordinuojant šias ir kitas finansavimo priemones;

Vienas tikslas – Sanglauda ir vienas priemonių jai pasiekti rinkinys

24. mano, kad bendromis projektų, finansuojamų iš ERPF, ESF, Sanglaudos fondo, EŽŪKPF ir EŽF (visų pirma skirtų kaimo ir žuvininkystės teritorijų ekonomikos įvairinimo priemonėms paremti), valdymo, tinkamumo, audito ir atskaitomybės taisyklėmis bus labai prisidedama ne tik prie veiksmingesnio sanglaudos politikos programų įgyvendinimo, bet ir prie supaprastinimo; be to, mano, kad tokiomis taisyklėmis būtų supaprastintas tiek paramos gavėjų vykdomas fondų panaudojimas, tiek ir nacionalinių valdžios institucijų vykdomas fondų valdymas, sumažinant klaidų riziką ir užtikrinant reikiamą atskyrimą, kuris atspindėtų politikos sričių, priemonių ir paramos gavėjų specifiką, taip pat palengvinant mažųjų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą sanglaudos politikos programose bei geresnį turimo finansavimo panaudojimą, su sąlyga, kad įdiegus šiuos palengvinimus kartu bus numatytas pakankamas techninei pagalbai skirtas finansavimas;

25. primygtinai reikalauja, kad Europos socialinis fondas turėtų neperžengti bendrųjų nuostatų dėl sanglaudos politikos fondų reguliavimo sistemos; todėl pabrėžia būtinybę toliau naudoti ir stiprinti vieningo bendro reguliavimo modelį, apimantį valdymo, tinkamumo, audito, kontrolės ir atskaitomybės taisykles, kuris būtų naudojamas su glaustais ir konkrečiais atskirų fondų reglamentais, atspindinčiais kiekvieno fondo politinius tikslus; be to, pabrėžia, kad koordinavimas turi būti vykdomas visais politikos formavimo lygmenimis – nuo strateginio planavimo, įgyvendinimo ir mokėjimo iki užbaigimo, audito, kontrolės ir vertinimo;

26. ragina Komisiją išnagrinėti veiksmingiausius būdus padidinti sąveiką; šiuo atveju siūlo apsvarstyti galimybę leisti valstybėms narėms pasirinkti bendrą veiklos programą, skirtą vienam regionui, arba bendrą keliems regionams skirtą pagal makroregioninę strategiją vykdomą programą, apimančią skirtingus fondus (ERPF, ESF, Sanglaudos fondą, EŽŪKPF ir EŽF) ir turinčią bendrą vadovaujančiąją instituciją, skiriant ypatingą dėmesį regionų indėliui į decentralizaciją bei didesnio autonomiškumo ir lankstumo suteikimui regionams, kad šie galėtų dalyvauti kuriant savo pačių strategiją ir kad būtų vertinamos regionų ir vietos valdžios institucijos; siūlo valstybių narių nacionalinėms valdymo institucijoms parengti būsimas veiksmų programas, atitinkančias vietos ir regionų siekiamus tikslus;

27. ragina Komisiją apsvarstyti iš kelių fondų finansuojamų programų, skirtų jomis norinčioms pasinaudoti valstybėms narėms ir regionams, galimybę; mano, kad tai galėtų padėti dirbti integruočiau ir lanksčiau, be to, padidėtų įvairių fondų (ERPF, ESF, Sanglaudos fondo, EŽŪFKP, EŽF ir Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos) veiksmingumas;

28. ragina Komisiją pateikti pasiūlymus peržiūrėti kryžminio finansavimo nuostatas ir sumažinti jų taikymo kliūtis, atsižvelgiant į patikimus ir išsamius duomenis apie jų panaudojimą ir poveikį, kad būtų užtikrintas didesnis supaprastinimas ir teisinis jų taikymo tikrumas, palyginti su esama padėtimi;

29. prašo, kad būtų aiškiai nustatyta ERPF ir EŽŪFKP teritorinė aprėptis ir kad kaimo ir priemiesčių vietovėse būtų derinamos šių dviejų fondų tinkamumo taisyklės, siekiant išvengti neprasmingo šių dviejų fondų dubliavimosi; pabrėžia būtinybę glaudžiai bendradarbiauti konkrečioje teritorijoje atrenkant šių dviejų fondų finansuojamus projektus ir vykdant jų stebėseną;

30. pabrėžia dėl lankstumo atsirandančią pridėtinę ERPF ir ESF kryžminio finansavimo vertę vykdant socialinės įtraukties projektus ir integruotos plėtros strategijas; siekiant užtikrinti, kad visuomenė tinkamai informuojama, ragina Komisiją taikyti vieno langelio principą teikiant praktinius nurodymus, informaciją ir patarimus suinteresuotiems asmenims apie kryžminį finansavimą ir bendrai apie fondų sąveiką; ragina atkreipti visuomenės dėmesį į šį pokytį, kuriuo supaprastinama informacijos teikimo tvarka ir kuriuo siekiama, kad būtų reikalaujama pateikti tik pačią būtiniausią informaciją;

31. mano, kad žmogiškųjų išteklių ugdymas ir geresnis informacijos skleidimas yra būtinos sėkmingo fondų lėšų panaudojimo ir tinkamo įvairių projektų įgyvendinimo sąlygos;

32. taip pat pažymi būtinybę didinti administracinius gebėjimus valstybių narių, regioniniu ir vietos lygmenimis ir suinteresuotųjų subjektų administracinius gebėjimus, kad būtų įveiktos kliūtys veiksmingai struktūrinių fondų ir kitų fondų sąveikai ir užtikrintas veiksmingos politikos formavimas ir įgyvendinimas; pabrėžia, kad Komisijai šiuo atveju tenka svarbiausias vaidmuo;

33. ragina Komisiją didinti valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijoms teikiamą techninę pagalbą ir organizuoti daugiau joms skirtų mokymų, taip siekiant didinti jų gebėjimus ir gilinti jų žinias apie taisykles, taikomas sprendžiant su įgyvendinimu susijusias problemas;

34. ragina valstybes nares teikti pirmenybę investicijoms į institucinius gebėjimus ir, siekiant sumažinti administracinę naštą bei padidinti jų gebėjimus įsisavinti lėšas, supaprastinti savo nacionalinių teisės aktų nuostatas;

35. todėl primena subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principų laikymosi svarbą skatinant įvairių sprendimus priimančių institucijų koordinavimą bei stiprinant įvairių finansavimo priemonių sąveiką;

36. mano, kad siekiant veiksmingiau panaudoti fondų lėšas itin svarbu suteikti socialiniams partneriams galimybę aktyviai dalyvauti, t. y. užtikrinti, kad vyktų nepertraukiamas socialinis ir teritorinis dialogas;

37. pripažįsta, kad ekonomikos krizė daro nevienodą poveikį ES teritorijoms ir gyventojams; mano, kad nauja lėšų naudojimo strategija bus veiksmingesnė, jei ji apimtų regioninį ir vietos valdymo lygmenis, kurie gali strateginius tikslus taikyti vietos sąlygomis, inter alia, užtikrindami struktūruotą dialogą su visomis suinteresuotosiomis šalimis, lyčių lygybę skatinančiomis organizacijomis, socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, taip pat ir finansų ir bankininkystės institucijomis; pabrėžia, kad formuluojant politinius tikslus turi būti deramai atsižvelgiama į vietinius ir regioninius poreikius;

38. ragina Komisiją parengti Europos daugiapakopio valdymo vadovą ir paskatinti valstybes nares juo vadovautis atsižvelgiant į specifinius vietos ir regiono tikslus bei išplėsti sanglaudos politikos valdymo priemonių (t. y. programavimo, finansavimo ir įgyvendinimo remiantis nacionaline, regionine ir vietos partneryste) taikymą ir taikyti jas fondams, kurie pateks į planuojamą bendrą strateginę programą, kad būtų užtikrintas didesnis viešųjų išlaidų efektyvumas;

39. ragina Komisiją, rengiant naująją bendrą strateginę programą ir teikiant pasiūlymus dėl reglamentų, į juos įtraukti nuostatas, pagal kurias būtų leidžiama vietos ir regioninei partnerystei (didmiesčiams, miestams, funkciniams regionams, vietos valdžios institucijų grupėms) sujungti įvairius ES finansavimo šaltinius į nuoseklią ir integruotą programą jų teritorijose;

40. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

[1] OL L 210, 2006 7 31, p. 25.
[2] OL L 291, 2006 10 21, p. 11.
[3] OL C 15 E, 2010 1 21, p. 10.
[4] Priimti tekstai, P6_TA(2009)0124.
[5] OL C 117 E, 2010 5 6, p. 46.
[6] Priimti tekstai, P6_TA(2009)0163.
[7] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0189.
[8] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0191.
[9] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0186.
[10] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0356.
[11] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0468.

Kada ir kuriose srityse gerinti koordinavimą ir sąveikas

Pranešėjas mano, kad dar daugiau įtakos sprendimui atkakliau siekti koordinuoti ES fondų ir programų pastangas turi Europoje prasidėjęs pokrizinis laikotarpis. Akivaizdu, kad per ateinančius kelerius metus dėl poreikio konsoliduoti valstybės biudžetus būsime priversti imtis naujovių ir turimomis lėšomis siekti didesnio poveikio. Daugelis pripažįsta, kad tai yra galimybė tai padaryti.

Ne vienoje rezoliucijoje Parlamentas atkakliai tvirtino, kad „norint užtikrinti optimalų augimą ir plėtrą šioje srityje, būtina skirtingų sektorių politikos sąveika ir visa apimantis požiūris jų atžvilgiu“ ir kad „turėtų būti <...> įsipareigota vykdyti bendrą lanksčią ES politiką“[1]. Bendrus fondų veiksmus sutelkus regiono ir (arba) vietos lygmeniu, didėtų jų pridėtinė vertė, o vietos suinteresuotieji subjektai turėtų galimybę konkrečius veiksmus pritaikyti pagal realius ekonominius ir socialinius poreikius ir kartu pagal užimtumo padėtį kiekviename konkrečiame regione (vietos plėtros strategiją, teritorija grindžiamus plėtros planus ir pan.).

Fondų veiklos koordinavimas ir ligi šiol pasiekti rezultatai

Kalbant apie ESF, iš sukauptos patirties akivaizdu, kad ekonominių veiksmų (inovacijų, mokslinių tyrimų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), aplinkosaugos ir kt.) finansavimas iš ERPF gali būti veiksmingesnis, jeigu jis būtų glaudžiai koordinuojamas ir neatskiriamas nuo šio fondo veiksmų, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugumos programų ir priemonių įgyvendinimo sėkmė daugiausia priklauso nuo sėkmingo kelių veiksnių derinio, iš kurių svarbiausias – žmogiškųjų išteklių plėtra. Abiejų struktūrinių fondų kuriamos pridėtinės vertės Europai didėjimas siejamas su pažanga siekiant ekonominių ir socialinių veiksmų sąveikos.

Dėl 2007–2013 m. programavimo laikotarpio struktūrinės politikos reformos Regioninės plėtros fondas atskirtas nuo bendrosios struktūrinių fondų sistemos. Pabrėžta, kad dėl šio atskyrimo nereikėtų nepaisyti kai kurių tikslų arba juos dubliuoti, be to, reikėtų užtikrinti plėtros galimybes panašiose kaimo ir miesto vietovėse, tačiau šiuo klausimu esama vienas kitam prieštaraujančių įrodymų. Siekiant kaimo plėtros politikos strategijų efektyvumo, jas būtina glaudžiai koordinuoti su EŽŪFKP priemonių ir panašių regioninės politikos priemonių įgyvendinimu. Šiuo klausimu Europos Parlamentas nuolat atkakliai tvirtino, kad būtina atidžiai stebėti kaimo plėtros atskyrimą nuo sanglaudos politikos, kad būtų galima įvertinti tikrąjį jo poveikį kaimo vietovių plėtrai. EŽŪFKP atskyrimo nuo sanglaudos politikos srities rezultatus reikėtų atidžiai įvertinti.

Didinti lėšų naudojimo lankstumą ir kurti administravimo kultūrą, kuria būtų skatinamas tarpdisciplinis požiūris ir fondų administravimo supaprastinimas, raginama nebe pirmą kartą. Dėl struktūrinių fondų, Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos sąveikų – Europos Parlamentas atkakliai tvirtino, kad būtina vengti didelio pajėgumų sutelkimo ekonominiuose branduoliuose ir įtakingiausiuose ES regionuose, apgailestaudamas, kad finansavimo sąveikos tebėra menkai žinomos.

Sąveikos būtinos, tačiau kaip jas užtikrinti?

Svarbūs koordinavimo elementai jau įdiegti, tačiau siekiant geresnių sąveikų, šiuos elementus galima stiprinti. ES sanglaudos politikos priemonės (ERPF, ESF ir SF) valdomos pagal bendrą sistemą, kuri apima viską – nuo Strateginių gairių iki mokėjimų ir ataskaitų teikimo. Tačiau to nepakanka. Galima gerinti ne tik sanglaudos politikos priemonių koordinavimą.

Integruota planavimo ir įgyvendinimo sistema gali apimti visas politikos sritis, pvz., nacionalinis plėtros planas, arba ji gali apimti kelias politikos sritis, siekiant išspręsti pavienes sudėtingas problemas (t. y. strategija „Europa 2020“). Integruoto planavimo pranašumas yra suvokimas, kad sudėtingų problemų neįmanoma išspręsti taikant vienintelį sprendimą – nedarbo klausimo negalima išspręsti bedarbių mokymu, nes taip pat būtina įgyvendinti naujų darbo vietų kūrimo politiką, pvz., remti MVĮ, veiklą pradedančias įmones ir kt. Jeigu tai yra silpnai išsivysčiusi šalis (regionas) ir siekiama, kad ji pasivytų kitas, atskirai valdomų pavienių sektorių politikos strategijos įgyvendinimas, pvz., transporto ar aplinkosaugos infrastruktūros įdiegimas, neturės didelio poveikio bendram tos šalies vystymuisi[2]. Vadovaujantis nenuosekliu požiūriu, gali būti įgyvendinamos iš dalies sutampančios arba viena kitai prieštaraujančios politikos strategijos, vykdoma prieštaringa visuomeninė veikla ir dubliuojami ištekliai, o tai turėtų padarinių ir viešosios politikos veiksmingumui regiono lygmeniu, ir jos poveikiui nacionaliniu lygmeniu[3].

ES sanglaudos politikos atveju tai reiškia, kad dabartinės planavimo ir įgyvendinimo sistemos, kuri apima žmogiškųjų išteklių, įmonių, ypač VMĮ, infrastruktūros ir kt. plėtros politikos strategijas (ir jų finansavimą), paskirtis – sudaryti sąlygas remtiniems regionams pasivyti kitus. Kiekvieną iš šių politikos strategijų įgyvendinant atskirai nebūtų pasiekta tiek daug, kiek pasiekiama jas įgyvendinant kartu pagal integruotą planavimo ir įgyvendinimo sistemą. Bendras struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo veiksmų planavimas ir įgyvendinimas ir geresnė jų reintegracija į Kaimo plėtros ir Žuvininkystės fondų veiklą yra svarbiausias veiksnys siekiant atskleisti atsiliekančių regionų galimybes.

Sąveikos ir koordinavimas nereiškia, kad visais atvejais tiks vienas sprendimas. Užuot jo ieškojus, raginama atidžiai strategiškai koordinuoti priemones, politikos strategijas ir veikėjų veiksmus, kad būtų parengtos kruopščiai suplanuotos intervencinės priemonės ir programos, kurias įgyvendinant būtų atsižvelgiama į kiekvieno regiono teritorinius ypatumus ir jų pranašumus kitų atžvilgiu arba jų ypatumus, taikant integruotą teritorija grindžiamą požiūrį[4].

******

Atsižvelgdamas į pirmiau pateiktą informaciją, pranešėjas mano, kad šiuo nelengvu laikotarpiu mums žingsnis po žingsnio siekiant pašalinti finansų ir ekonomikos krizės padarinius turime galimybę išnaudoti būsimų derybų dėl kitos daugiametės finansinės programos laiką ir pasiekti didesnę ES fondų ir programų sąveiką, įdiegdami dar didesnį poveikį turintį koordinavimo mechanizmą. Siekdami šio tikslo, dabartines Strategines gaires turėsime perkelti į naują strateginio planavimo lygmenį, sukurdami bendrą strateginę programą ir papildydami bendrąją ES sanglaudos politikos priemonių sistemą papildomomis sąsajomis su kitomis su ES susijusiomis programomis.

[1] 2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija (TA(2009)0163).
[2] Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) leidinys Regions matter: economic recovery, innovation and sustainable growth, 2009, p. 125.
[3] Ten pat.
[4] Tyrimas, EDORA (European Development Opportunities for Rural Areas) taikomųjų mokslinių tyrimų projektas, atliktas įgyvendinant „ESPON 2013“, 2010 m. liepos mėn., B dalis, p. 48.

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl esamos padėties ir būsimųjų sąveikų siekiant didesnio ERPF ir kitų struktūrinių fondų veiksmingumo
(2010/2160(INI))

Nuomonės referentas: Ivars Godmanis

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pritaria Komisijos pasiūlymui parengti bendrą strateginę programą, apimančią ERPF, Sanglaudos fondą, ESF, EŽF ir EŽŪFKP, nes ji yra būtina siekiant užtikrinti geresnį strategijos koordinavimą ir geresnį ES 2020 tikslų vykdymą;

2. labai pritaria, kad Europos socialinis fondas būtų integruotas į sanglaudos politiką, nes tai užtikrintų integruotą požiūrį ir padėtų išvengti pasidalijimo į sektorius; rekomenduoja išlaikant dabartinę fondo struktūrą iš naujo įvertinti jo veikimą ir prioritetus siekiant užtikrinti ekonomikos ir socialinės sanglaudos integraciją;

3. pripažįsta, kad integruotas planavimas lems tam tikrą struktūrinių fondų programas reglamentuojančių taisyklių harmonizavimą ir tuo pačiu supaprastintas jų procedūras; yra įsitikinęs, kad šis procesas palengvins partnerių dalyvavimą bendrai finansuojamuose projektuose ir padės išvengti pernelyg didelės administracinės naštos bei neveiksmingo finansavimo paskirstymo;

4. pabrėžia, kad supaprastinimas yra labai svarbus sėkmingai sanglaudos politikai ir kad jis turi būti vykdomas tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu, nes tai pagerintų rezultatus; ragina Komisiją pasiūlyti paprastesnę ateities politikos struktūrą, kuri būtų pagrįsta didesniu fondų panaudojimo lankstumu, proporcingumu ir matomumu, siekiant sudaryti geresnes sąlygas jų visiškam ir greitam įsisavinimui;

5. pritaria labiau į rezultatus nukreiptai sanglaudos politikai, kuri mažiau dėmesio skiria išlaidų ir procedūrų taisyklingumui, tačiau sukuria veiksmingą pusiausvyrą tarp intervencijų kokybės ir finansinės bei administracinės kontrolės; rekomenduoja įdiegti tinkamus vertinimo mechanizmus, kurie padėtų pagerinti institucijų, atsakingų už programų valdymą, institucinius ir administracinius gebėjimus, nes tai prisidėtų prie išlaidų kokybės ir sumažintų klaidų skaičių;

6. primygtinai ragina, kad ES lėšos ir nacionalinis, regioninis ir vietos finansavimas labiau papildytų vienas kitą, nes tai būtina sąlyga pagerinti turimų išteklių panaudojimo koordinavimą ir veiksmingumą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

pateiktas Regioninės plėtros komitetui

dėl esamos padėties ir būsimųjų sąveikų siekiant didesnio ERPF ir kitų struktūrinių fondų veiksmingumo
(2010/2160(INI))

Nuomonės referentas: Sergio Gaetano Cofferati

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. atkreipia dėmesį į tai, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda yra pagrindinis principas, kuriuo remiantis nustatomos visos ES politikos ir veiklos kryptys, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4 straipsnyje, ir kad jį įgyvendinant reikėtų deramai atsižvelgti į SESV 9 straipsnio nuostatas;

4. mano, kad sanglaudos politika yra vienas iš ES ekonominės politikos ramsčių, palankiai veikiančių ilgalaikį strateginį investavimą ir socialinę įtrauktį; mano, kad sanglaudos politika užtikrina paramą mažiau išsivysčiusiems regionams ir sunkesnėje padėtyje esančioms ir grupėms, o tai lemia tolygų ir darnų Europos Sąjungos vystymąsi; pažymi, kad Europos pridėtinės vertės esmė yra tai, kad visi gali gauti naudos iš ES ekonominės sėkmės; taigi palaiko idėją, kad sanglaudos politika turi išlikti nepriklausoma ir jai turi būti skiriamas didelis finansavimas;

5. pripažįsta, kad sanglaudos politikos integracinis požiūris, kurį taikant skirtingų sektorių tikslai suderinami su regionų poreikiais ir pajėgumais, yra vertinga ypatybė, skatinanti šios politikos veiksmingumą, ir todėl jį reikia palaikyti ir toliau stiprinti;

6. yra įsitikinęs, kad ekonomikos ir finansų krizės sukelti sunkumai turėtų paskatinti Komisiją nedelsiant pateikti ambicingą pasiūlymą dėl struktūrinių fondų peržiūros, kuris atitiktų strategijoje „ES 2020“ numatytus tikslus, kuriame, be kita ko, būtų atsižvelgiama į valstybių narių ir regionų poreikius ir galimybes bei į nuomonę, išdėstytą Parlamento rezoliucijoje pavadinimu „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (laikotarpio vidurio ataskaita)“ [1], ir kuriame būtų ieškoma geriausių socialinių naujovių politikos bendro finansavimo būdų;

7. mano, kad taikant sanglaudos politiką reikėtų geriau panaudoti jos ekonominį aspektą siekiant ją geriau integruoti į Europos dabartinę kitų sričių politiką, kad būtų stiprinamas ekonomikos augimas kuriant naujas darbo vietas, didinant užimtumą ir skatinant konkurencinę veiklą;

8. mano, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti strategiją „ES 2020“, socialinės ir teritorinės sanglaudos priemonės turėtų būti glaudžiai susietos ir turėtų sudaryti bendrą naują pagrindą, pagrįstą tvirta ES politikos sričių ir visų struktūrinių fondų sąveika; pabrėžia, kad bendrai siekiant užtikrinti konkrečioms reikmėms pritaikytą paramą turi būti numatyti kiekvienos priemonės tikslai ir konkrečios jos taikymo taisyklės; pabrėžia, kad Europos socialinis fondas yra pagrindinė konkreti priemonė, skirta darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai skatinti, ir kad socialinę įtrauktį būtina stiprinti siekiant strategijos „ES 2020“ tikslų; mano, kad gerai, jog ERPF ir ESF iš dalies dubliuojasi, kadangi, viena vertus, paprasčiau naudoti fondų lėšas, ypač vietiniams integruotiems projektams, ir, antra vertus, stiprinama sąveika;

9. mano, kad susiduriant su dramatiškais ekonominės ir socialinės krizės padariniais, kurie taip pat padidino regionų skirtumus, fondų naudojimo procedūros turėtų užtikrinti greitą atsaką į regionų ar socialines problemas ir trūkumus, taip pat ir taikant tikslingesnį įsikišimą;

10. mano, jog siekiant užtikrinti, kad ESF lėšos būtų panaudotos veiksmingai, reikėtų visų pirma investuoti į kompetencijos kėlimą, nuolatinį mokymąsi, taip pat atsižvelgiant į naujus įgūdžius, susijusius su tvariu vystymusi, ir profesinį persikvalifikavimą, taip pat į gerai veikiančią darbo rinką, darbo galimybių ir socialinių sąlygų užtikrinimą, mokslinius tyrimus ir naujoves siekiant lengviau pereiti prie tvarios ekologiškos ekonomikos, kad būtų skatinamas Europoje darbingumas, produktyvumas, augimas, tinkamas užmokestis, gyvenimo kokybė ir užimtumas, ir į kovos su skurdu ir socialinės įtraukties užtikrinimo priemones;

11. pabrėžia, kad ESF, kaip pagalbinė mokymosi visą gyvenimą, gebėjimų įgijimo ir profesijos keitimo priemonė, turėtų būti laikomas itin svarbiu (tačiau kol kas nepakankamai naudojamu) šaltiniu siekiant skatinti visapusį ir veiksmingą augimą ir žiniomis grindžiamą konkurencingumą Europoje;

12. mano, kad ESF ne tik bendrai prisideda prie strategijos „ES 2020“ tikslų siekimo, bet ir yra pagrindinė ES projektų, skirtų dviem konkretiems šios strategijos tikslams įgyvendinti – iki 75 proc. padidinti užimtumo lygį 20-64 metų asmenų amžiaus grupėje ir daugiau kaip 20 milijonų žmonių padėti atsikratyti skurdo – finansavimo priemonė;

13. ragina Komisiją stiprinti ESF vaidmenį atsižvelgiant į būsimą struktūrinių fondų formą siekiant, kad būtų geriau įgyvendinamos integruotos priemonės; mano, jog svarbu užtikrinti, kad ESF veiktų pagal nustatytą reglamentą ir turėtų strateginį pagrindą, kuris būtų grindžiamas bendromis priemonių, kuriomis būtų skatinama sanglauda, įgyvendinimo nuostatomis, ir kad tuo pat metu laikytųsi savų veiklos ir finansavimo taisyklių; pažymi, kad iš ankstesnės patirties žinoma, kad kartu ESF ir ERPF, panaudojus iki 10 proc. ESF lėšų, davė sėkmingų ir tvarių rezultatų, todėl šią lanksčią tvarką būtina taikyti toliau; ragina Komisiją ieškoti, jei reikės, galimybių padidinti ESF finansavimą, ypač ESF ateityje veiklos programoms, kuriomis siekiama skatinti užimtumą, apibrėžiant aiškias ir paprastas taisykles, kurias taikant būtų galima koordinuočiau naudoti lėšas;

14. mano, kad žmogiškųjų išteklių ugdymas ir geresnis informacijos skleidimas yra būtinos sėkmingo fondų lėšų panaudojimo ir tinkamo įvairių projektų įgyvendinimo sąlygos;

15. mano, kad darbuotojų gebėjimus svarbu priderinti prie darbo rinkos poreikių ir kad mokymosi visą gyvenimą programos turi būti orientuotos į ateities darbo vietas ir įgūdžius, kurių prireiks greitai besiformuojančioje žinių visuomenėje;

16. atkreipia dėmesį į Europos regioninės plėtros fondo vaidmenį veiksmingai panaudojant Europos socialinio fondo lėšas turint mintyje tai, kad už sąlygų sukūrimą, kaip antai tinkamos infrastruktūros ir deramo prieinamumo, be kurių nebūtų veiksmingos su užimtumu susijusios investicijos, atsakingas ERPF;

17. pripažįsta, kad ekonomikos krizė daro nevienodą poveikį ES teritorijoms ir gyventojams; mano, kad nauja lėšų naudojimo strategija bus veiksmingesnė, jei ji apimtų regioninį ir vietos valdymo lygmenis, kurie gali strateginius tikslus taikyti vietos sąlygomis inter alia užtikrindami struktūruotą dialogą su visomis suinteresuotosiomis šalimis, lyčių lygybę skatinančiomis organizacijomis, socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, o taip pat ir finansų ir bankininkystės institucijomis; pabrėžia, kad formuluojant politinius tikslus turi būti deramai atsižvelgiama į vietinius ir regioninius poreikius;

18. mano, kad siekiant veiksmingiau panaudoti fondų lėšas itin svarbu suteikti socialiniams partneriams galimybę aktyviai dalyvauti, t. y. užtikrinti, kad vyktų nepertraukiamas socialinis ir teritorinis dialogas;

19. pabrėžia, kad ekonomikos ir finansų krizė dar labiau padidino neatidėliotiną poreikį taikyti priemones sektoriams, kuriuos remia Europos socialinis fondas, ypač daug dėmesio skiriant užimtumui, profesijos keitimui, socialinei įtraukčiai ir skurdo mažinimui;

20. ragina Komisiją pateikti struktūrinių fondų reformos projektą siekiant gerokai supaprastinti fondo lėšų panaudojimo procedūras ir taisykles, kad jos būtų naudingos ir mažoms įmonėms, ypač turint mintyje tai, kad nepanaudojama didelė dalis ES numatytų lėšų, pagerinti kontrolės ir vertinimo sistemą ir padidinti fondų lėšų skyrimo skaidrumą ir ES sanglaudos politikos matomumą; mano, kad rengiant šią reformą visų pirma reikia siekti, kad jos nuostatos būtų palankios vartotojui, kad būtų užtikrinama, jog galutiniai gavėjai greičiau gautų patvirtintas lėšas ir nesusidurtų su pinigų srautų problemomis laukdamos, kol valstybės narės perves fondų lėšas;

21. ragina diegti paskatas siekiant užtikrinti teigiamus rezultatus ir mano, kad skiriant lėšas projektams kiekvienam iš jų turi būti numatyti aiškūs ir pamatuojami tikslai, atitinkantys fondų politikos nuostatas, kad būtų galima tiksliau įvertinti jų veiklą;

22. siekiant užtikrinti, kad visuomenė tinkamai informuojama, ragina taikyti vieno langelio principą teikiant praktinius nurodymus, informaciją ir patarimus suinteresuotiems asmenims; ragina atkreipti visuomenės dėmesį į šį pokytį, kuriuo supaprastinama informacijos teikimo tvarka ir kuriuo siekiama, kad būtų reikalaujama pateikti tik pačią būtiniausią informaciją.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0376.

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marta Andreasen, Reimer Böge, Lajos Bokros, Giovanni Collino, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Jens Geier, Ivars Godmanis, Lucas Hartong, Jutta Haug, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Sergej Kozlík, Alain Lamassoure, Giovanni La Via, Barbara Matera, Claudio Morganti, Dominique Riquet, Helga Trüpel, Derek Vaughan, Angelika Werthmann, Jacek Włosowicz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jan Mulder

Teisinė informacija - Privatumo politika