Pranešimas - A7-0142/2011Pranešimas
A7-0142/2011

REKOMENDACIJA dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, patvirtinimo Europos Sąjungos vardu projekto

13.4.2011 - (05571/2011 – C7‑0068/2011 – 2010/0389(NLE)) - ***

Žuvininkystės komitetas
Pranešėja: Carmen Fraga Estévez

Procedūra : 2010/0389(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0142/2011
Pateikti tekstai :
A7-0142/2011
Debatai :
Priimti tekstai :

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, patvirtinimo Europos Sąjungos vardu projekto

(05571/2011 – C7‑0068/2011 – 2010/0389(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05571/2011),

–   atsižvelgdamas į Susitarimo dėl uosto valstybių priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti projektą (05571/2011),

–   atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7‑0068/2011),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją (A7-0142/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  ragina Europos Komisiją aktyviai skatinti Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, pasirašymą, ratifikavimą ir įgyvendinimą sudarant prekybos susitarimus, palaikant santykius su regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis (RŽVO), sudarant žvejybos partnerystės susitarimus ir vykdant Sąjungos vystymosi politiką;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms bei Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) generaliniam direktoratui.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pagrindiniai faktai

Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO, angl. FAO) 2001 m. remdamasi 1995 m. Atsakingos žuvininkystės kodeksu parengė tarptautinį veiksmų planą, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (angl. IPOA-IUU). Šiame plane pateikiamas holistinis požiūris, numatomi veiksmai, kurių turėtų imtis vėliavos, pakrantės ir uosto valstybės. Taigi tai buvo ketvirtasis kartas, kai buvo sutarta dėl uosto valstybių priemonių ir jos išdėstytos tarptautiniame dokumente siekiant stebėti ir kontroliuoti žvejybą. Ankstesnės trys priemonės – tai 1993 m. MŽŪO priemonių laikymosi susitarimas, 1995 m. JT susitarimas dėl žuvų išteklių ir 1995 m. Atsakingos žuvininkystės kodeksas.

Visame pasaulyje greitai pasklido informacija apie sustiprintų ir suderintų uosto valstybių priemonių potencialų veiksmingumą, taip pat buvo pripažįstamas jų ekonomiškumas ir svarbus vaidmuo sustiprinant kitas kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba priemones, pvz., susijusias su tarptautine prekyba ir vėliavos valstybių atsakomybe. Todėl Maisto ir žemės ūkio organizacija 2005 m. priėmė uosto valstybių taikomų kovos su NNN žvejyba priemonių pavyzdinę sistemą.

Ši pavyzdinė sistema – tai savanoriškai taikoma ir neprivaloma priemonė. Joje numatyti minimalūs standartai, kuriais valstybės turėtų remtis priimdamos su užsienio vėliava plaukiojančių laivų, norinčių pasinaudoti jų uostais, stebėjimo, kontrolės ir tikrinimo priemones. Be to, kai kurios regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO, angl. RFMO) priėmė privalomas uosto valstybių procedūras, kurias tų organizacijų Šalys taiko, siekdamos stebėti, ar teisėtai jų uostuose iškraunamos arba perkraunamos žuvys ir atliekamos kitos operacijos. Kai kurios RŽVO priėmė dar ir specialias taisykles, kuriomis siekiama uždrausti į uostą įplaukti laivams, organizacijos įtrauktiems į laivų, vykdžiusių ar rėmusių NNN žvejybos veiklą, sąrašą.

2007 m. MŽŪO Žuvininkystės komiteto susirinkime nutarta, kad reikėtų parengti tarptautinį teisiškai privalomą dokumentą dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai (NNN žvejybai), atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. 2007 m. rugsėjo mėn. Vašingtone įvyko konsultacija su ekspertais šiuo klausimu.

Po to MŽŪO surengė keturias technines konsultacijas (2008 m. birželio mėn., 2009 m. sausio, gegužės ir rugpjūčio mėn.), kuriose galėjo dalyvauti visos MŽŪO Šalys ir kurių tikslas buvo baigti rengti tarptautinio dokumento dėl uosto valstybės priemonių projektą.

Europos Sąjunga (ES) šiame procese dalyvavo nuo pat pradžios ir aktyviai bei konstruktyviai prisidėjo rengiant Susitarimo projektą.

Po intensyvių derybų metų 2009 m. lapkričio 18–23 d. Romoje vykusioje Maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijos trisdešimt šeštojoje sesijoje buvo patvirtintas Susitarimas dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (toliau – Susitarimas), vadovaujantis MŽŪO įstatų XIV straipsniu, siekiant jį pateikti MŽŪO nariams.

Šis Susitarimas Europos bendrijos vardu pasirašytas 2009 m. lapkričio 22 d., atsižvelgiant į tai, kad jis bus sudarytas vėliau.

Šiuo pasiūlymu dėl Tarybos sprendimo siekiama, kad Susitarimas būtų patvirtintas ES vardu po konsultacijos su Europos Parlamentu remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsniu ir 218 straipsnio 6 dalies a punktu.

Susitarimo turinys

Šio Susitarimo tikslas – užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti įgyvendinant veiksmingas uosto valstybės priemones ir taip užtikrinti gyvųjų jūrų išteklių ir jūrų ekosistemų ilgalaikį išsaugojimą ir tausų naudojimą.

Susitariančiosios šalys, kurios yra uosto valstybės, taiko šį Susitarimą teisės plaukioti su jos vėliava neturintiems laivams, kurie siekia įplaukti į jos uostus arba yra viename iš jos uostų. Jis apima ne tik žvejybinius laivus, bet ir laivus, skirtus su žvejyba susijusiai veiklai vykdyti, pvz., transporto laivus, kuriais gali būti naudojamasi pervežant žuvų produktus. Jame taip pat įtvirtinta plati neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos apibrėžtis siekiant apimti kuo platesnį nereguliuojamos žvejybos veiklos spektrą.[1]

Susitariančiosios šalys paskiria uostus, į kuriuos įplaukti laivai gali prašyti. Susitarime nustatomos procedūros, kurių laivai turi laikytis teikdami prašymą įplaukti į uostą, ir procedūros, kurių turi laikytis uostų valstybės tikrindamos laivus, taip pat apibrėžiami kiti įsipareigojimai, pvz., tikrinimų rezultatų perdavimas.

Susitariančiosios šalys, jei turi pakankamų įrodymų, kad į jos uostą norintis įplaukti laivas vykdė NNN žvejybą arba su žvejyba susijusią veiklą, ypač jei laivas yra įtrauktas į tokią žvejybą arba su žvejyba susijusią veiklą vykdžiusių laivų sąrašą, kurį sudarė regioninė žuvininkystės valdymo organizacija, uždraudžia tam laivui įplaukti į jų uostus. Laivui įplaukus į vieną iš susitariančiosios šalies uostų, susitariančioji šalis taip pat uždraudžia tam laivui naudotis uostu, jei, inter alia, ji nustato, kad laivas neturi galiojančio ir taikytino leidimo žvejoti ar vykdyti su žvejyba susijusia veiklą, gauna akivaizdžių įrodymų, kad laive esančios žuvys buvo sugautos pažeidžiant galiojančius reikalavimus arba jei ji turi pagrįstų priežasčių manyti, kad laivas kitokiu būdu vykdė NNN žvejybą ar su ja susijusią veiklą.

Susitarimo 4-oji dalis susijusi su tikrinimais ir tolesniais veiksmais. Susitariančiosios šalys savo uostuose privalo patikrinti tiek laivų, kiek reikia norint pasiekti tokį per metus atliekamų tikrinimų skaičių, kurio pakaktų šio Susitarimo tikslui pasiekti.

Prieduose, kurie yra sudėtinė Susitarimo dalis, nurodoma, kokią informaciją į susitariančiosios šalys uostą norintis įplaukti laivas turi pateikti iš anksto, taip pat pateikiamos tikrinimo procedūrų, tikrinimo rezultatų tvarkymo gairės, su informacinėmis sistemomis ir mokymu susiję reikalavimai.

Keitimasis informacija realiuoju laiku – tai pagrindinis susitarimo aspektas. Susitariančiosios šalys turi būti pasiruošusios ir pajėgios keistis informacija (su atitinkamomis šalimis, MŽŪO, kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis) apie laivus, kurie įtariami vykdę NNN žvejybą ar laivus, kurie buvo nustatyta, jog vykdė NNN žvejybą.

Susitariančiosios šalys turėtų bendradarbiauti, kad, imdamosi ir kitų susijusių daugiašalių ir tarpvyriausybinių iniciatyvų, sukurtų keitimosi informacija sistemą, kurią galėtų koordinuoti MŽŪO, ir palengvintų keitimąsi informacija su esamomis duomenų bazėmis, susijusiomis su šiuo Susitarimu.

20 straipsnis susijęs su vėliavos valstybių vaidmeniu. Šios valstybės bendradarbiauja su uosto valstybėmis vykdant tikrinimus ir kitus veiksmus pagal šį Susitarimą, įskaitant vykdymo užtikrinimo veiksmus.

Į Susitarimą įtraukta keletas tarptautinę teisę atitinkančių apsaugos mechanizmų nuostatų (force majeure arba nelaimių atvejai ir apeliacinė procedūra).

21 straipsnyje dėmesys skiriamas specialiems besivystančių valstybių poreikiams ir pripažįstama, jog būtina užtikrinti, kad visos šalys, nepriklausomai nuo jų geografinės vietos ir išsivystymo lygios, turėtų žmogiškuosius išteklius ir fizines priemones, reikalingas šiam Susitarimui įgyvendinti. Susitariančiosios šalys bendradarbiauja, siekdamos sukurti tinkamus finansavimo mechanizmus, kad padėtų besivystančioms valstybėms įgyvendinti šį Susitarimą. Jos sudaro ad hoc darbo grupę, kuri teikia ataskaitas ir rekomendacijas dėl finansavimo mechanizmų sukūrimo, įskaitant įnašų schemą, lėšų nustatymą ir sutelkimą, įgyvendinimo kriterijų ir procedūrų parengimo.

Šis Susitarimas įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų po dvidešimt penktojo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumento deponavimo pas depozitarą.

2011 m. sausio 31 d. 23 MŽŪO nariai pasirašė Susitarimą ir du prisijungimo dokumentai buvo deponuoti.

Išvados

NNN žvejyba ir toliau išlieka didžiulė grėsmė pasauliniu mastu tausiam jūros išteklių naudojimui. Kova su NNN žvejyba yra esminė bendrosios žuvininkystės politikos dalis, ir reikėtų, kad ES turėtų galimybę skatinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje, aktyviai ir konstruktyviai dalyvaudama priimant tarptautinį dokumentą dėl uosto valstybės priemonių.

ES yra MŽŪO ir 13-os RŽVO narė. Regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose priimtos uosto valstybių procedūros perkeltos į ES teisės aktus, kuriuose taip pat numatytos išsamios taisyklės[2], taikomos siekiant pasinaudoti uostų paslaugomis, Sąjungos uostuose iškraunant ir perkraunant žuvininkystės produktus iš trečiųjų valstybių laivų, ES ir trečiosioms šalims bendradarbiaujant ir vykdant pagalbos procedūras.

Pranešėjas palankiai vertina Europos Komisijos dedamas pastangas siekiant, kad būtų priimtos RŽVO rezoliucijos, pagrįstos MŽŪO uostų valstybių priemonių susitarimu. Per Indijos vandenyno tunų komisijos plenarinį posėdį, vykusį 2010 m. kovo mėn. Busane (Pietų Korėja), priimta ES pateikta rezoliucija dėl uostų valstybių priemonių (rezoliucija 2010/11). Panašius pasiūlymus ES pateikė kitose RŽVO siekdama, kad būtų sustiprintos ir suderintos jų šiuo metu galiojančios uostų valstybių priemonės atsižvelgiant į Susitarimo reikalavimus. Deja, keletą kartų šie pasiūlymai negalėjo būti priimti, kadangi tam paprieštaravo daugybė šalių, kaip antai Lotynų Amerikos ir mažos Ramiojo vandenyno salų valstybės. Pranešėja aktyviai remia ir ragina Europos Komisiją ir toliau stengtis, kad būtų priimti šie pasiūlymai, nes kovojant su NNN žvejyba Susitarime numatytos priemonės bus tik tuomet iš tiesų veiksmingos, jei jų vykdymas bus užtikrinamas pasauliniu mastu ir tai daroma nuodugniai, vienodu būdu ir skaidriai siekiant, kad būtų išvengta spragų, kuriomis lengvai galėtų pasinaudoti NNN žvejybos vykdytojai.

2011 m. nuo sausio 31 d. iki vasario 4 d. Romoje vykusioje MŽŪO konferencijos 29-ojoje sesijoje sutarta, kad uostų valstybių priemonės – tai veiksmingas ir ekonomiškas būdas kovoti su NNN žvejyba, ir paprašyta MŽŪO sukurti neapibrėžtam laikotarpiui steigiamą darbo grupę ar panašų organą, kuris parengtų 21 straipsnyje numatytos ad hoc darbo grupės įgaliojimų projektą, kad būtų galima padėti besivystančioms šalims įgyvendinti šią priemonę. Kovojant su NNN žvejyba reikia derinti įvairias priemones. Taigi ES aktyviai dalyvaujant vykdant kitas iniciatyvas, kurių MŽŪO pastaruoju metu ėmėsi šioje srityje, pvz., rengiant tarptautinius vėliavos valstybės veiklos vertinimo gaires ir kriterijus, sudarant išsamų visuotinį žvejybos laivų, transportavimo su šaldymo įranga laivų ir tiekimo laivų registrą.

Europos Sąjungai tenka labai svarbus vaidmuo tarptautinės žuvininkystės srityje ir ji yra viena iš svarbiausių pasaulyje žuvininkystės produktų rinkų. Taigi jai svarbu, kad Susitarimas būtų patvirtintas, ir svarbu veiksmingai dalyvauti įgyvendinant šį Susitarimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pranešėja siūlo Parlamentui duoti sutikimą sudaryti šį Susitarimą, nes jis labai prisidėtų prie dabartinės pasauliniu lygmeniu vykdomos kovos su NNN žvejyba.

  • [1]  Kaip laivas apibrėžiamas bet kokios rūšies laivas ar valtis, naudojamas, parengtas naudoti arba numatomas naudoti žvejybai arba „su žvejyba susijusiai veiklai vykdyti“, taip pat bet kokiai operacijai, atliekamai „žvejojant arba rengiantis žvejoti, įskaitant žuvų, kurios prieš tai nebuvo iškrautos uoste, iškrovimą, pakavimą, apdorojimą, perkrovimą arba vežimą, ir darbuotojų“ parūpinimą, kuro, įrankių ir kitų reikmenų tiekimą jūroje.
  • [2]  Visų pirma žiūrėti Tarybos 2008 m. rugsėjo 29 d. reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, ir Komisijos 2009 m. spalio 22 d. reglamentą Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios įgyvendinimo taisyklės ir priemonės.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.4.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

14

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Josefa Andrés Barea, Alain Cadec, Marek Józef Gróbarczyk, Carl Haglund, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Maria do Céu Patrão Neves, Britta Reimers, Struan Stevenson, Catherine Trautmann, Jarosław Leszek Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jean-Paul Besset, Antolín Sánchez Presedo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Agnès Le Brun