PRANEŠIMAS dėl Europos Sąjungos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programos laikotarpio vidurio peržiūros

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (1.4.2011)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

15.4.2011 - (2011/2043(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: Jean-Pierre Audy

Procedūra : 2011/2043(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0160/2011

Pateikti tekstai :

A7-0160/2011

Debatai :

PV 06/06/2011 - 18
CRE 06/06/2011 - 18

Balsavimas :

PV 07/06/2011 - 8.10
CRE 07/06/2011 - 8.10
PV 08/06/2011 - 6.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0256

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Biudžeto komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl Europos Sąjungos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programos laikotarpio vidurio peržiūros

(2011/2043(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį) ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į straipsnius, susijusius su moksliniais tyrimais,

– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Europos bendrijos (įsigaliojus Lisabonos sutarčiai tapusios Europos Sąjunga) mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)[1],

– ypač atsižvelgdamas į minėto sprendimo 7 straipsnį, susijusį su Septintosios bendrosios programos stebėsena, vertinimu ir peržiūra,

– atsižvelgdamas į SESV 182 straipsnio 2 dalį dėl bendrosios programos pritaikymo keičiantis aplinkybėms,

– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 9 d. Komisijos komunikatą „Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl priemonių, kurių bus imtasi atsižvelgiant į ekspertų grupės atlikto Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos tarpinio vertinimo ataskaitą ir į ekspertų grupės atlikto Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės tarpinio vertinimo ataskaitą“ (COM(2011) 0052),

– atsižvelgdamas į Septintosios bendrosios programos (BP7) laikotarpio vidurio, taip pat į 2011 m. kovo 9 d. Europos Sąjungos Tarybos 3074-osios Konkurencijos tarybos (vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai ir kosmosas) rizikos pasidalijimo finansinės priemonės vertinimo išvadas,

– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 12 d. ekspertų grupės galutinę ataskaitą „Septintosios bendrosios programos tarpinis vertinimas“,

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo[2],

– atsižvelgdamas į 2009 m. vasario mėn. ekspertų grupės ataskaitą „2002–2006 m. mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros šeštosios bendrosios programos vertinimas“ (angl. Evaluation of the Sixth Framework Programmes for Research and Technological Development 2002-2006),

– atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 23 d. ekspertų komiteto ataskaitą „Siekiant sukurti pasaulinio lygio mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų organizaciją. Europos mokslinių tyrimų tarybos struktūrų ir mechanizmų peržiūra“ (angl. Towards a world class Frontier research Organisation - Review of the European Research Council's Structures and Mechanisms),

– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 31 d. nepriklausomų ekspertų grupės ataskaitą „Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės laikotarpio vidurio vertinimas“ (angl. Mid-Term Evaluation of the Risk-Sharing Financial Facility (RSFF)),

– atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 20 d. ekspertų komiteto ataskaitą „Pirmasis tarpinis bendrosios įmonės „Naujoviškų vaistų iniciatyva“ vertinimas“ (angl. First Interim Evaluation of the Innovative Medicines Initiative Joint Undertaking),

– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 30 d. ekspertų komiteto ataskaitą „Pirmasis tarpinis bendrų technologijų iniciatyvų ARTEMIS ir ENIAC vertinimas“ (angl. First Interim Evaluation of the ARTEMIS and ENIAC Joint Technology Initiatives),

– atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio mėn. nepriklausomų ekspertų komiteto ataskaitą „Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos bendros programos tarpinis vertinimas“ (angl. Interim Evaluation of the Ambient Assisted Living Joint Programme),

– atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo, priimtą per 2011 m. sausio 27 ir 28 d. plenarinę sesiją,

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų lėšų panaudojimo miestuose, regionuose, valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą[3],

– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 9/2007 dėl ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrųjų programų vertinimo: ar Komisijos taikomas metodas galėtų būti pagerintas?

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 8/2009 „Kompetencijos tinklai ir integruoti projektai Bendrijos mokslinių tyrimų politikoje“

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 2/2010 „Parengiamųjų tyrimų ir naujos infrastruktūros kūrimo paramos priemonių, įgyvendinant šeštąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, veiksmingumas“,

– atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimas“,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0160/2011),

A. kadangi Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa yra didžiausia paramos moksliniams tyrimams priemonė pasaulyje ir pagrindinė Europos Sąjungos mokslinių tyrimų politikos priemonė,

B. kadangi būtina dėl daugelio pokyčių, įvykusių po 2006 m., kai derėtasi dėl šios programos ir jos priėmimo, (naujos institucijos, nauji politiniai organai, ekonomikos krizė), taip pat dėl didelių iki programos įgyvendinimo pabaigos panaudotinų sumų būtina atsižvelgti į pokyčius, atsiradusius po Septintosios bendrosios programos laikotarpio vidurio peržiūros,

C. kadangi Lisabonos sutartyje Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimas įvardijamas kaip konkreti Europos Sąjungos politikos priemonė,

D. kadangi strategijoje „Europa 2020“ nurodoma, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra pagrindinis pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo aspektas,

E. kadangi moksliniai tyrimai yra procesas, kai ekonominė galia tampa žiniomis, o inovacijos yra priešingas procesas, kai žinios tampa ekonomine galia,

F. kadangi ES ir jos valstybės narės turi nustatyti priemones, kuriomis būtų bendrai reaguojama į didelius visuomeninius, ekonomikos, aplinkos apsaugos, demografinius ir etninius iššūkius, su kuriais susiduria Europos gyventojai, pvz., demografinio sesėjimo, sveikatos, maisto tiekimo, tvarios plėtros, didžiausi aplinkos apsaugos sunkumai, ir kadangi tokiu būdu rastais sprendimo būdais asmenys turi būti motyvuojami prisiimti didesnę atsakomybę už savo veiksmus,

G. kadangi investavimas į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas yra pats geriausias ilgalaikis atsakas į dabartinę ekonomikos ir finansų krizę, ES suteikiantis galimybę tapti pasaulyje konkurencinga žinių visuomene,

H. kadangi Europos Sąjunga konkuruoja su ekonomiškai stipriomis valstybėmis, pavyzdžiui, Kinija, Indija, Brazilija, Australija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Rusija, ir kadangi nuo ES gebėjimo suvienyti ir derinti Europos Sąjungos ir valstybės narės pastangas, visų pirma mokslinių tyrimų srityje, labai priklauso ES ekonominis konkurencingumas, taigi ir galimybė finansuoti socialinius tikslus bei laikytis įsipareigojimų, susijusių su Europos piliečių gerove ir aplinkos apsauga,

I. kadangi išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai bei investicijoms Europoje yra mažos palyginti su kitomis pasaulio jėgomis, be viso ko įtakotos privačių investicijų ir inovacijų palankių sistemos sąlygų; kadangi Septintosios bendrosios programos patrauklumas pramonės sektoriui ir mokslinių tyrimų naudojimas ekonomikos labui nėra visiškai įrodyti; kadangi taip pat aišku, kad būtina geriau koordinuoti ir bendrai finansuoti valstybių narių ir Europos Sąjungos ir regionų veiksmus, viršijant tam nustatytas sumas ir visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių ypatumus ir pasirinktus etikos veiksmus,

J. kadangi gana menkai bendradarbiaujama Europos mastu viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas srityje,

K. kadangi būtina palaikyti geresnius akademinės aplinkos, mokslinių tyrimų ir pramonės atstovų ryšius, kad naudojantis mokslinių tyrimų rezultatais būtų galima gaminti produktus ir teikti paslaugas, kuriais skatinamas ekonomikos augimas ir teikiama nauda visai visuomenei,

L. kadangi Septintoji bendroji mokslinių tyrimų programa turėtų būti modeliuojama taikant tuos pačius bendruosius principus, kurie taikomi Europos mokslinių tyrimų erdvei (EMTE),

M. kadangi iš programoje numatytos 54,6 mlrd. EUR sumos per pirmuosius ketverius metus (2007–2010 m.) panaudota 25,8 mlrd. EUR, taigi vidutiniškai 6,5 mlrd. EUR per metus, o per paskutiniuosius trejus metus (2011–2013 m.) reikia panaudoti 28,8 mlrd. EUR – vidutiniškai 9,6 mlrd. EUR per metus,

N. kadangi 2011–2013 m. yra sudėtingi ir ypatingą dėmesį nedelsiant būtina skirti konkurencingumo ir socialinės sanglaudos veiksniams, tarp kurių svarbiausi yra moksliniai tyrimai ir inovacijos,

O. kadangi sudėtingas administravimas, daug biurokratinių procedūrų, biurokratija, skaidrumo trūkumas, neveiksmingumas ir nepateisinti vėlavimai tebėra pagrindinis Septintosios bendrosios programos trūkumas ir labai stabdo mokslininkų, pramonės ir MVĮ dalyvavimą programoje ir todėl didžiausia pirmenybė turėtų būti teikiama pasistūmėjimui į priekį siekiant supaprastinimo,

P. kadangi tikslas užtikrinti, kad 40 proc. Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje dalyvaujančių mokslininkų būtų moterys, yra ambicingas ir teisingas; kadangi šiuo metu Septintosios bendrosios programos mokslinių tyrimų projektų įgyvendinime dalyvaujančios mokslininkės moterys sudaro tik 25,5 proc.,

1. palankiai vertina ekspertų ataskaitų dėl Septintosios bendrosios programos ir rizikos pasidalijimo finansinės priemonės vertinimo, veiksmų kokybės, įgyvendinimo ir rezultatų atžvilgiu, nors ekspertų grupėms suteiktas įgaliojimas yra bendras; tačiau nurodo, kad nebuvo vertinama valstybių narių ir ES veiksmų visuma;

2. nesupranta, kodėl Komisija vėlavo paskelbti komunikatą, – jis paskelbtas 2011 m. vasario 9 d., nors Komisija privalėjo jį paskelbti ne vėliau kaip 2010 m., ir apgailestauja, kad atsižvelgiant į tokius dabartinius uždavinius kaip esama ekonomikos krizė, sumos, kurias dar reiks skirti pagal Septintąją bendrąją programą ir t. t. Komisijos komunikate yra trūkumų,

3. prašo Komisijos ypač laikytis dešimties konkrečių, ekspertų grupės pateiktų, rekomendacijų;

4. atkreipia dėmesį į tarpinio vertinimo išvadų sąlyginumą, nes didžioji Septintosios bendrosios programos lėšų dalis dar nebuvo skirta, pradėti projektai vis dar vykdomi, o kiti projektai, finansuojami pagal šia programą, bus vykdomi jai pasibaigus;

Septintosios bendrosios programos rezultatai

5. mano, kad rezultatais, pasiektais įgyvendinant Septintąją bendrąją programą, nepaisant fakto, kad Europa ir toliau atsilieka nuo JAV bei praranda lyderės poziciją, kurią iki tol turėjo besiformuojančios ekonomikos šalių atžvilgiu, stengiamasi parodyti Europos pridėtinę vertę, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų bei technologijų plėtrą Europoje; be to, ragina Komisiją padidinti pastangas, pranešant sėkmingus rezultatus valstybėms narėms, mokslinei visuomenei ir Europos piliečiams;

6. apgailestauja, kad nėra parengta mokslo žinių pažangos, pasiektos vykdant pagal Septintąją bendrąją programą finansuojamus projektus, vertinimo metodikos;

7. ragina Komisiją ir valstybes nares paskatinti komunikacines pastangas, susijusias su Septintąja bendrąja programa (įskaitant naujų technologijų naudojimą, pvz., pažangios informacijos apie mokslinius tyrimus paslaugos), palengvinant priėjimą prie informacijos, susijusios su dalyvavimu, pranešant mokslinių tyrimų iššūkius ir platinant tyrimo rezultatus; remia Komisijos iniciatyvas skatinti galimybę, jei būtina ir galima, susipažinti su valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatais nuosavybės teisių atžvilgiu ;

8. palankiai vertina dalyvavimo atrenkant projektus lygmenį ir kokybę; tačiau apgailestauja, kad apskritai sėkmingų šios programos įgyvendinimo atvejų yra gana nedaug ir tai turi atgrasomąjį poveikį, ypač kalbant apie mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), kurios atlieka ypač svarbų vaidmenį, kai rezultatai naudojami gaminant produktus ir teikiant paslaugas; mano, kad padėtį galėtų pagerinti administravimo ir finansinių taisyklių, taip pat ir projektų bei procedūrų, labiau tinkančių MVĮ, supaprastinamas;

9. konstatuoja, kad daugėjant tikslų bei aprėpiamų temų ir įvairinant priemones padidėjo Septintosios bendrosios programos užmojis ir sumažėjo galimybė pasiekti konkretų Europos Sąjungos tikslą;

10. pritaria programos dalies „Bendradarbiavimas“, kurią įgyvendinant tinkamai sprendžiami konkretūs moksliniai ir technologiniai uždaviniai, stiprinimui; pabrėžia šios dalies įtaką didinant mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų kritinę masę, kurios nebūtų galima pasiekti nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu, ir tai įrodo Europos lygmeniu teikiamą papildomą naudą; mano, kad pirmenybe ir toliau bus teikiama bendriems tarpvalstybiniams moksliniams tyrimams. rekomenduoja įgyvendinti būsimų ir naujų technologijų veiklą ir į veiksmų planus bendrai įtraukti visas temas; ragina lanksčiau nustatyti temas, į kurias turi būti kreipiamas dėmesys, ir žemutines bei viršutines finansavimo ribas, atskiriant didelius ir mažus projektus; pažymi, kad dabartinė bendradarbiavimo programa yra per siaura, o temos dažnai per daug specifinės, kad tiktų svarbiausioms socialinėms problemoms spręsti; rekomenduoja įgyvendinant kitą bendrąją programą skelbti kvietimus teikti paraiškas nurodant platesnes temas;

11. pabrėžia, kad veiksmingam didėjančių socialinių problemų sprendimui prireiks platesnių tarpdalykinių perspektyvų; pabrėžia, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant dideles ES kilusias problemas; apgailestauja dėl to, kad kadangi pagal programos „Bendradarbiavimas“ dalį, skirtą socialiniams, ekonomikos ir humanitariniams mokslams, skelbiami kvietimai teikti paraiškas yra labai specifiniai ir apima siaurą sritį, yra labai sunku atlikti naujus, su inovacijomis susijusius mokslinius tyrimus šioje srityje;

12. siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus siūlo, kad pagal Septintąją bendrąją programą vykdomi moksliniai tyrimai būtų skirti aktualiausioms ES problemoms Septintosios bendrosios programos skyriuje „Bendradarbiavimas“ nurodytuose sektoriuose spręsti: sveikatos (įskaitant klinikinius ir profilaktinius mokslinius tyrimus ir medicinos technologijas), maisto ir biotechnologijos (įskaitant maisto saugą), informacinių ir ryšių technologijų, nanomokslų ir nanotechnologijų, energetikos (įskaitant energijos veiksmingumą, išmaniuosius tinklus, atsinaujinančią energiją, CCS ir SET planą ir biodujų naudojimą), aplinkos paslaugų (įskaitant klimato kaitą, vandenį, žemę, medieną ir miškus), tvaraus transporto, ekonomikos, socialinių ir humanitarinių mokslų, kosmoso ir saugumo sektoriuose;

13. siūlo stiprinti bendrus mokslinius tyrimus, pvz., tokius, kurie finansuojami pagal specialią programą „Bendradarbiavimas“; ragina sudaryti galimybę rengti mažesnius ir vidutinio dydžio projektus ir sudaryti partnerių konsorciumus, kurie padėtų ne tik kelti mokslinę kompetenciją, bet ir užtikrinti veiksmingo koordinavimo galimybę; pabrėžia, kad bendrų mokslinių tyrimų principas turi likti esminiu bendrosios programos elementu;

14. palankiai vertina tai, kad pagal programos dalį „Idėjos“ Europos mokslinių tyrimų taryba (angl. ERC) pasiekė daug žadančių rezultatų ir kad ši taryba atlieka svarbų vaidmenį didinant Europos mokslinių tyrimų žinomumą ir patrauklumą; apgailestauja, kad privatus sektorius neprisideda prie ERC veiklos; ragina Komisiją padidinti Europos mokslinių tyrimų tarybos finansavimą (tai padidintų ir sėkmingumo lygį), taip pat įvertinti galimybes toliau gerinti struktūras ir mechanizmus, įskaitant galimybę padaryti Europos mokslinių tyrimų taryba nepriklausomu juridiniu asmeniu, galinčiu priimti sprendimus ir tiesiogiai atsakingu už administravimą, kuris taip pat gali būti naudojamas kaip vadovas siekiant didesnės finansavimo agentūrų nepriklausomybės MTTP ir inovacijų srityje; pritaria būtinybei užtikrinti didesnį skaidrumą skiriant Mokslo tarybos ir peržiūros grupių narius; rekomenduoja užtikrinti, kad Europos mokslinių tyrimų taryba toliau teiktų didelę pagalbą pavieniams kompetentingiems mokslininkams; ragina Europos mokslinių tyrimų tarybą sudaryti galimybę teikti paramą komandiniams projektams visada užtikrinant, kad tokie projektai būtų rengiami pagal principą „iš apačios į viršų“;

15. remia pagal programos dalį „Žmonės“ įgyvendinamus veiksmus „Marie Curie“, kurie naudingi mokslininkų karjerai, kuriais užtikrinami pavieniai moksliniai tyrimai pagal principą „iš apačios į viršų“ pačiomis įvairiausiomis temomis, kuriais stabdomas protų nutekėjimas, labiau užtikrinamas su moksliniais tyrimais susijusių profesijų patrauklumas jauniems mokslininkams tiek iš Europos, tiek iš trečiųjų šalių; atsižvelgiant į pakankamai didelį paraiškų perteklių pataria tęsti judumui skirtą programą „Marie Curie“ su padidintomis Septintosios bendrosios programos lėšomis siekiant padidinti mokslininkų ir doktorantūros studentų mobilumo galimybes (įskaitant mobilumą tarp akademinio ir privataus sektoriaus ar valstybių narių, pvz., nustatant mokslinių tyrimų čekių sistemą, pagal kurią moksliniams tyrimams numatytos lėšos); tačiau mano, kad daugelį „Marie Curie“ veiksmų galima supaprastinti; apgailestauja, kad dauguma mokslinių darbų ES vis dar atliekami pavojingomis darbo sąlygomis;

16. mano, kad norint didinti žmogiškuosius išteklius mokslinių tyrimų Europoje srityje, būtina užtikrinti didesnį šios srities profesijų patrauklumą pašalinant administracines kliūtis ir pripažįstant mokymosi trukmės ir darbo bet kuriame mokslinių tyrimų centre naudą; šiuo tikslu ragina Komisiją ir valstybes nares įdiegti bendrą sistemą, siekiant įvertinti mokslininkų kompetenciją ir profesinę veiklą, taip pat įvertinti universitetų veiklą; pabrėžia, kad yra svarbu investuoti į švietimą, mokymą ir įgūdžių gerinimą bei papildyti ryšius tarp švietimo, mokslinių tyrimų bei inovacijų;

17. nepalankiai vertina programos dalies „Pajėgumai“ tikslų įvairovę ir su tuo susijusius įvairius sunkumus, visų pirma patiriamus įgyvendinant tarptautinį bendradarbiavimą ir susijusius su pagrindinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų (ESFRI) pažanga; mano, kad reikia veikti MVĮ bei inovacinių MVĮ naudai ir prašo Komisijos išsaugoti šiuos veiksmus ir su jais susijusias lėšas, drauge imantis priemonių užtikrinti geresnę jų įgyvendinimo kokybę; tačiau mano, kad „infrastruktūros“ projektai ERA-NET bei ERA-NET PLUS ir SESV 185 straipsniu grindžiamos iniciatyvos yra naudingos siekiant formuoti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE);

18. pripažįsta, kad bendros technologijų iniciatyvos naudingos užtikrinant Europos pramonės konkurencingumą; tačiau apgailestauja, kad yra sudarytos teisinės bei administracinės kliūtys (juridinio asmens statusas, finansinės taisyklės ir kai kuriais atvejais intelektinė nuosavybė), galinčios suvaržyti daugelio pagrindinių mokslinių tyrimų subjektų ir MVĮ norą dalyvauti; taip pat apgailestauja, kad numatytas įvairiarūšis valdymas ir teisinės struktūros ir kad veiklos išlaidos, susijusios su bendrų technologijų iniciatyvų įgyvendinimo pradžia, yra didelės; ragina valstybes nares vykdyti įsipareigojimus, jei jau nusprendė bendrai finansuoti bendras technologijų iniciatyvas; ragina Komisiją užtikrinti, kad visose bendrose technologijų iniciatyvose būtų supaprastintos panašioms dalyvių kategorijoms taikomos taisyklės ir finansavimo normos atsižvelgiant į Septintosios bendrosios programos pavyzdį ir į nacionalinį bendrąjį finansavimą; ragina aktyviau dalyvauti vykdant politinę šių priemonių peržiūrą, visų pirma užtikrinant tinkamą dalyvavimo ir veiklos pusiausvyrą; pabrėžia, kad vykdant šias iniciatyvas viešojo finansavimo lėšos neturėtų atitekti kitiems subjektams ir turi nepažeisti teisinių apribojimų, susijusių su valstybine pagalba ir iki konkurencine padėtimi;

19. prašo Komisijos suteikti Parlamentui aiškią informaciją apie bendras technologijų iniciatyvas, kiekvienu atveju nurodant teisinį statusą, tarybą sudarančius asmenis ir įmonių veiklą;

20. pripažįsta sistemingesnį kvietimų teikti paraiškas, kurie yra per daug vieši, naudojimą (metodas „iš apačios į viršų“) siekiant užtikrinti ilgalaikio pajėgumo tyrimą; pabrėžia būtinybę išlaikyti metodo „iš apačios į viršų“ ir metodo „iš viršaus į apačią“, kurių kiekvienas atitinka konkrečius poreikius, pusiausvyrą; pabrėžia būtinybę konsultuotis ir dirbti kartu su mokslininkais, pramonės sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovais siekiant parengti mokslinių tyrimų darbotvarkes;

21. mano, kad konkrečiai atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ ir į „pažangaus augimo“ tikslą, reikia nustatyti, kurios bendrosios tyrimų sritys teikia daugiausia vilčių konkretaus pritaikymo srityje, ir kuriose jų galima plačiausiai veikti etikos požiūriu. pabrėžia, kad šios sritys galėtų sudaryti bendrą ES finansuojamą mokslinių tyrimų platformą, kuri būtų remiama bendro duomenų mainų tinklo ir turėtų būti laikoma išskirtinai svarbia bei jai teikiama pirmenybė;

22. apgailestauja dėl fakto, kad mokslinių tyrimų finansavimas Europoje vis dar yra labai fragmentiškas, naudojamasi įvairiais valstybių narių ir Bendrijos finansavimo šaltiniais taikant skirtingus prioritetus, vertinimo kriterijus, apibrėžimus ir procedūras, dėl kurių atsiranda nereikalingi nesutapimai, painiava, klaidos ir kritinės masės trūkumas; prašo Komisijos ir Tarybos savo darbotvarkėje pirmenybę teikti įvairių ES ir nacionalinių programų bendradarbiavimo ir koordinavimo klausimams; ragina Komisiją išnagrinėti padėtį, kad būtų geriau derinami ES ir nacionaliniai veiksmai, įskaitant galimą koordinavimą paraiškų teikimo formulavimo etape ir vertinant projektus, taip pat identifikuojant nacionalines taisykles ar teisės aktus, kurie trukdo tarptautinių mokslinių tyrimų bendradarbiavimo projektų finansiniam valdymui; ragina, kad kvietimai teikti paraiškas, įskaitant 2011 m. liepos mėn. kvietimus, būtų skelbiami suderinus su valstybėmis narėmis, nedubliuojant nacionalinių iniciatyvų ar nekonkuruojant su jomis, bet jas papildant; šiuo atžvilgiu mano, kad reikėtų stiprinti ERA-NET schemą kaip kompetencijos ir kokybės rodiklių kriterijų plėtros, kuri yra programų arba bendrųjų įmonių koordinavimo pagrindas, paramos priemonę; siūlo, kad įgyvendinant Septintąją bendrąją programą dalyvautų nacionalinių programų administratoriai, dalyvaujantys vykdant bendrą programavimą, kad mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrosioms programoms būtų taikomas nebe projekto valdymo, o programos valdymo metodas, drauge nenustumiant į šalį nedidelių projektų valdymo; mano, kad siekiant, kad Bendras programavimas pasisektų, projektai turi būti atrenkami remiantis kompetencijos principais atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus ypatumus, Komisijos koordinavimo vaidmuo turi būti stiprinamas ir dalyvaujančios valstybės narės turi laikytis finansinių įsipareigojimų; ragina paskutiniuosius trejus Septintosios bendrosios programos įgyvendinimo metus skirti Europos mokslinių tyrimų erdvei formuoti;

23. skeptiškai vertina tai, kad labai dažnai įmanoma skirti finansavimą vienam ir tik vienam pasiūlymui, atrinktam iš visų pagal vieną kvietimą teikti paraiškas pateiktų pasiūlymų, todėl švaistomi ištekliai, kurie buvo naudojami aukšto lygio pasiūlymams rengti ir vertinti, be to, lėšų neskiriama kai kurioms iš tiesų puikioms idėjoms finansuoti; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę finansuoti aukšto lygio neatrinktus mokslinių tyrimų pasiūlymus papildomo mokslinių tyrimų biudžeto lėšomis (derinant mokslinių tyrimų lėšas), kurias kauptų valstybės narės, regioniniai ir struktūriniai fondai ir privatus sektorius;

24. pabrėžia Jungtinio tyrimų centro tiesioginių veiksmų svarbą ir jų indėlį į tvarią plėtrą, konkurencingumą, saugumą ir atominės energetikos saugą;

25. pripažįsta Juodosios jūros regiono tinklų sujungimo projekto (BSI) svarbą, nes kuriamas regiono mokslinių tyrimų ir švietimo tinklas didžiojoje Juodosios jūros regiono dalyje susiejant jį su GEANT, ir ragina Komisiją toliau remti Juodosios jūros regiono mokslinių tyrimų projektus, pavyzdžiui, HP-SEE, SEE-GRID, SCENE, CAREN ir BSRN;

26. ragina Komisiją užtikrinti, kad Septintojoje bendrojoje programoje ir būsimose finansinėse sistemose būtų numatytas reikiamas MTTP finansavimo lygmuo Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) technologijų taikymui ir paslaugoms;

27. pabrėžia, kad visi pagal Septintąją bendrąją programą vykdomi tyrimai turi būti vykdomi laikantis Europos chartijoje nustatytų pagrindinių teisių; todėl labai ragina Komisiją nedelsiant pateikti visus su INDECT (mokslinių tyrimų projektas, finansuojamas iš Septintosios bendrosios programos lėšų, kurio tikslas sukurti automatinio stebėjimo sistemą, kuri nuolat stebėtų interneto svetaines, stebėjimo kameras ir atskiras kompiuterių sistemas) susijusius dokumentus ir nustatyti aiškius ir griežtus mokslinių tyrimų tikslo, INDECT taikymo ir galutinių naudotojų įgaliojimus; pabrėžia, kad kol galimas poveikis pagrindinėms teisėms nebus kruopščiai ištirtas, INDECT iš Septintosios bendrosios programos lėšų finansuoti negalima;

Dalyvavimas Septintojoje bendrojoje programoje

28. pabrėžia, kad, palyginti su ankstesnėmis bendrosiomis programomis, pramonės atstovai aktyviau nedalyvauja, ypač įgyvendinant programos dalį „Bendradarbiavimas“; todėl ragina Komisiją išsamiai išnagrinėti galimybę įgyvendinant šią dalį geriau panaudoti privačiojo sektoriaus investicijų;

29. mano, kad konkurencingi papildomų partnerių kvietimai turėtų būti grindžiami pagrindine prielaida, kad dalyvaujančios bendrovės ir tyrėjai labai gerai išmano projektą ir žino, kurio partnerio jiems labiausiai reikia, ir kad vietoj to, kad verstų juos laikytis vertinimo ekspertų sudarytų reitingavimo sąrašų, Komisija turėtų vertinti raštišką konsorciumo pasirinkimo pagrindimą.

30. palankiai vertina MVĮ naudingus rezultatus, pasiektus įgyvendinant Septintąją bendrąją programą, tiek susijusius su MVĮ paramos priemonėmis programos dalyje „Pajėgumai“, Eurostars programa, tiek dalyje „Bendradarbiavimas“ nustatytu tikslu skirti 15 % lėšų; siekiant ir toliau lengvinti MVĮ dalyvavimą ragina išleisti daugiau neteminių kvietimų MVĮ konkrečiai veiklai (ar taikyti neriboto galiojimo kvietimą), toliau supaprastinti taisykles (įskaitant Eurostars programai taikomas taisykles) ir sutrumpinti dotacijų suteikimo laiką; rekomenduoja MVĮ aktyviau naudotis pasiektais rezultatais;

31. mano, kad reikėtų skatinti jaunuosius mokslininkus dalyvauti pramonės ir mokslo organizacijų bendrų mokslinių tyrimų projektų grupėse; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų, kad bendrosiose programose dalyvautų daugiau jaunų mokslininkų; ragina Komisiją pasinaudoti Septintosios bendrosios programos laikotarpio vidurio peržiūra jaunųjų mokslininkų užimtumui skatinti nustatant tokias dalyvavimo taisykles ir būdus, pagal kuriuos didžioji dalis finansavimo lėšų būtų skiriama jaunųjų mokslininkų samdymui;

32. pabrėžia susirūpinimą dėl gana nedidelio kai kurių valstybių narių dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje, kurios neprisideda prie teritorinės sanglaudos ir subalansuoto vystimosi Europoje; mano, kad geresnis Septintosios bendrosios programos ir struktūrinių ir sanglaudos fondų koordinavimas, darnumas ir sinergija bei geresnis Žmonių programos panaudojimas galėtų pagerinti nepakankamai atstovaujamų valstybių narių dalyvavimą; mano, kad struktūrinių fondų naudojimas stiprinant mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir puoselėjant mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumo didinimą visoms valstybėms narėms suteikiama galimybė pasiekti aukštą kompetencijos lygį (laiptai į kompetenciją); be to, palankiai vertina Ekspertų grupės sinergijos klausimais (SEG) įdiegimą, taikomą siekiant atrasti sinergijas tarp Septintosios bendrosios programos, struktūrinių fondų ir konkurencingumo ir inovacijų programos; tačiau pabrėžia, kad būtina skirti Septintosios bendrosios programos ir struktūrinių fondų kriterijus, nes skiriant finansavimą pagal Septintąją bendrąją programą turi vyrauti kompetencijos principas (programą koordinuoja ir tvarko tik Europos Komisija), siekiant užtikrinti didžiausią pridėtinę vertę Europos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms; su malonumu pažymi, kad 2007–2013 m. laikotarpiu iš sanglaudos fondų (ERPF) inovacijoms remti skiriami 86 mlrd. EUR (25 proc. visos sumos), iš kurių pagrindiniams moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skiriama 50 mlrd. EUR, t. y., tokia suma, kaip ir visas Septintosios bendrosios programos biudžetas; pabrėžia MTTP teritorinę svarbą, kuriant politiką, atsižvelgti į teritorijos specifinius poreikius ir pajėgas („pažangi specializacija“); be to, mato regiono ir vietos valdžios institucijų įsitraukimo svarbą stiprinant regiono mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus; rekomenduoja esamas neišleistas ES biudžeto struktūrinių fondų lėšas iki 2013 m. pabaigos ir 2014–2020 m. skirtas lėšas labiau orientuoti į inovacijas, mokslą ir mokslinius tyrimus, tiek žmogiškųjų išteklių, tiek plėtros ir infrastruktūros požiūriu;

33. palankiai vertina pastovų, bet nedrąsų progresą, siekiant geresnės vyrų ir moterų dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje pusiausvyros, kadangi kūrybingumui ir inovacijoms yra svarbi įvairovė; pabrėžia, kad mokslininkės moterys įgyvendina mažesnius ir mažiau profiliuotus mokslinių tyrimų projektus ir užduotis ir kad mokslininkės moterys susiduria su itin daug problemų keliančiais diskriminuojančiais apribojimais, reiškia, kuo aukštesnės pareigos, tuo mažiau mokslininkių moterų jas užima, tai taip pat nurodo ir mažas mokslininkių moterų, kurioms skirtos Europos mokslinių tyrimų tarybos dotacijos pažengusiesiems tyrėjams, skaičius; sutinka, kad reikėtų stiprinti moteris dalyvauti skatinančias priemones visais projekto įgyvendinimo etapais (ypač kreipiant dėmesį į lanksčias darbo valandas, pagerintas vaiko priežiūros įstaigas, socialinės apsaugos nuostatas ir tėvystės atostogas) ir kad Komisija turėtų atgaivinti mokslininkių moterų dalyvavimą skatinančią iniciatyvą ir stengtis raginti valstybes nares spręsti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu susijusias problemas; pabrėžia, kad siekis, užtikrinti, kad programose ir patariamuosiuose komitetuose dalyvaujančios moterys sudarytų 40 proc., būtų įgyvendinamas atsargiai; ragina Komisiją įsteigti visas sritis apimantį komitetą, kuris stebėtų ir patartų dėl moterų tyrėjų atstovavimo ir vystytų lyčių veiksmų planą, kaip rekomenduota galutiniame Šeštosios bendrosios programos įvertinime; ragina universitetus ir ES institucijas propaguoti mokslą kaip abiems lytims įdomią sritį pradedant nuo ankstyvų švietimo etapų, pateikiant moteris tyrėjas kaip sektinus pavyzdžius;

34. mano, kad ypač svarbų vietinių inovacijas diegiančių MVĮ ir Europos Komisijos jungties vaidmenį regiono mastu atlieka tarpinės organizacijos (kaip antai Prekybos rūmai, Europos verslo ir inovacijų tinklas (angl. Enterprise Europe Network) bei regionų inovacijų agentūros;

35. mano, kad reikia atverti programas tarptautiniams partneriams; pabrėžia, kad pagrindinis principas turėtų būti tas, kad visos programos būtų atviros ir užsienio grupių (turinčių specialių kompetencijų) finansavimui; nepritaria nuomonei, kad Komisija galėtų geriau nei tyrėjai nustatyti, kokius bendradarbiavimo partnerius pasirinkti;

36. mano, kad turėtų būti patvirtinti Septintosios bendrosios programos prioritetai; mano, kad šalys bei subjektai, su kuriais numatoma bendradarbiauti tarptautiniu mastu, turi būti pasirenkami susitarus su valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti, kad šie veiksmai tinka visoms dalyvaujančioms šalims; tačiau dar kartą patvirtina, kad reikia skirti dėmesį bendradarbiavimui su besivystančiomis šalimis;

Finansavimas

37. mano, kad Septintosios bendrosios programos finansavimo dydis, kuris yra vertas pasitikėjimo ir reikalingas, turi būti bent jau išlaikytas siekiant reaguoti į pagrindinius visuomenei kylančius iššūkius ir primena, kad investicijos į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas yra ilgalaikės ir svarbiausios siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

38. mano, kad Septintosios bendrosios programos išlaidos, taip pat ir bendra mokslinio tyrimo pakraipa turi kaip galima geriau derėti su visais svarbiausiais strategijoje „Europa 2020“ nustatytais politikos tikslais, mano, kad mokslinei pažangai didelių iššūkių srityse reikia vidutinės trukmės ar ilgalaikio finansavimo priemonių, kuriomis būtų remiami tiek fundamentiniai moksliniai tyrimai, tiek bendradarbiavimas su pramone ir išoriniais partneriais, įsipareigojimo;

39. pabrėžia lemiamą mokslinių tyrimų institutų vaidmenį ir pabrėžia, kad jų vystymas ir finansavimas (paremtas ESFRI sąrašu ir apimantis aprūpinimą laboratorine įranga ir instrumentais bei jų priežiūrą) turi būti geriau derinamas ir bendrai finansuojamas kartu su Septintąja bendrąja programa, Europos investicijų banko (EIB) priemonėmis, struktūriniais fondais ir nacionaline bei regionine politika; mano, kad reikia vengti mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų pasikartojimo valstybėse narėse ir kad būtina užtikrinti geresnę galimybę nevaržomai ir pagal kompetenciją naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūromis; ragina imtis pastangų padidinti mokslinių tyrimų institutų vaidmenį Septintojoje bendrojoje programoje, ypač kai galima gauti daugiausia ES pridėtinės vertės;

40. mano, kad mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų finansavimo paramos gavėjai turi aiškiai pagrįsti savo vaidmenį ir įrangos, laboratorijų bei mokslinių tyrimų ar techninių darbuotojų naudojimą; todėl mano, kad reikia sukurti stebėjimo ir tikrinimo sistemą, kuria būtų tikrinama, ar laikomasi sutarčių;

41. ragina valstybes nares ir Europos Sąjungą laikytis finansinių įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimus dėl veiksmų, atsižvelgiant į 185 ir 187 straipsnius, prisiimtų pagal tarptautinius mokslinių tyrimų susitarimus;

42. atsižvelgdamas į tikslą skirti 3 proc. BVP moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai iki 2020 m. ir į pripažindamas, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra vienintelis užtikrintas ES ekonomikos atgaivinimo kelias, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti privalomą laikiną mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimo lygį, kuris sudarytų apie 1 proc. BVP, iki 2015 m.;

Inovacijų vaidmuo

43. ragina stiprinti inovacijų apimtį ateities darbo programose; mano, kad siekiant, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų programos turėtų aiškų poveikį rinkai ir visuomenei, turi būti taikomi veiksmai, leidžiantys optimaliai išnaudoti ir komercializuoti mokslinių tyrimų rezultatus, pateikus specialias paraiškas ar įvertinant kriterijus atitinkamose teritorijose; ragina Komisiją pradėti finansuoti parodomuosius, bandomuosius ir koncepcijos įrodymo projektus iki Septintosios bendrosios programos pabaigos ir apsvarstyti finansavimo sistemą, siekiant teikti lėšas sėkmingiems projektams ir paremti jų įtraukimą į rinką taip papildant joms iš anksto skirtas finansavimo lėšas; taip pat šiuo atžvilgiu mano, kad reikalingas glaudus Septintosios bendrosios programos, struktūrinių fondų ir konkurencingumo ir inovacijų programos bendradarbiavimas;

44. atkreipia dėmesį į tai, kad jei Septintoji bendroji programa struktūriškai bus padalyta atskiriant mokslą mokslui, mokslą konkurencijai ir mokslą visuomenei, kils rizika, jog bus neatsižvelgiama į laipsnišką perėjimą nuo fundamentinių tyrimų prie taikomųjų tyrimų ir naujovių; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad sėkmingam integruotų projektų įgyvendinimui nekliudys nelanksčios struktūros;

45. mano, kad Septintoji bendroji programa, tiek ir būsima Aštuntoji bendroji programa turėtų labiau prisidėti prie pramonės plėtros Europoje, ir ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus;

46. pripažindamas, kad vykdant Septintąją bendrąją programą pirmiausia siekiama mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, pabrėžia, kad yra svarbu rengti ES politiką ir programas tokiu būdu, kad būtų pilnai išnaudojama visos mokslinių tyrimų ir plėtros pridėtinės vertės grandinės sąveika (nuo mokslinių tyrimų ir švietimo iki darbo vietų sukūrimo, taikant inovacijas); mano, kad tai yra vienintelis būdas pasiekti Inovacijų sąjungos nustatytus tikslus ir pagreitinti Europos perėjimą prie žiniomis grįstos visuomenės; šiuo tikslu, palankiai vertindamas šiuo metu plėtojamą inovacijų diegimo rezultatų suvestinę, ragina plačiai apibrėžti inovacijas (įskaitant netechnologines ir į darbuotojus orientuotas inovacijas) ir vystyti veiksmingesnius modelius, metodus ir priemones siekiant išmatuoti ir paskatinti inovacijas per viešuosius pirkimus ir nustatant finansinės inžinerijos standartus;

47. pripažįsta, kad Europos technologijų platformos, bendros technologijų iniciatyvos bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, padeda užtikrinti didesnį pramonės sektoriaus atstovų dalyvavimą ir ragina jas įtraukti į būsimas programas; pabrėžia poreikį užtikrinti tinkamas dalyvavimo taisykles (įskaitant intelektinės nuosavybės teises) ir finansavimo įkainius (įskaitant netiesioginių išlaidų finansavimo įkainius), taip pat ir toliau veikti kuo paprasčiau, siekiant pritraukti kuo didesnį skaičių MVĮ, viešųjų mokslinių tyrimų institutų ir mažesnių mokslinių tyrimų organizacijų, ir tokiu būdu užtikrinti geresnę pusiausvyrą suinteresuotų šalių prieigą ir dalyvavimą Bendrose technologijų iniciatyvose ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėje;

Paprastinimo priemonių stebėsena

48. reiškia susirūpinimą dėl per didelės Septintosios bendrosios programos administracinės naštos; pabrėžia, kad paprastinimo priemonės, dėl kurių nereikia keisti reglamentavimo tvarkos, turi būti taikomos kaip galima greičiau, remiantis paprastumo, stabilumo, nuoseklumo, teisinio aiškumo, nuoseklumo, pažangos ir pasitikėjimo principais, ir ragina Komisiją išnagrinėti kitas paprastinimo priemones, įskaitant paraiškų teikėjų įnašus natūra, taip pat ir tolesnį suderinimą su skaičiavimo ir apskaitos metodais, naudojamais nacionalinėse finansavimo sistemose; ragina Komisiją imtis skubių priemonių siekiant gerokai sutrumpinti laikotarpį nuo paraiškos pateikimo iki išmokos suteikimo, mažinti biurokratines projektų paraiškų parengimo, pateikimo ir vertinimo ir audito procedūras (įskaitant ES paraiškų teikimo portalą, paremtą atitinkamu JAV pavyzdžiu), sumažinti periodinių finansinės būklės ataskaitų skaičių ar rasti geresnę pusiausvyrą tarp mokslinių tyrimų rizikos ir kontrolės; pabrėžia, kad vadovaujantis ES mokslinių tyrimų finansavo politikai įprasta rizikos vengimo kultūra užkertamas kelias itin rizikingų mokslinių tyrimų idėjų, turinčių didžiausią proveržio potencialą, finansavimui ir todėl siūlo vadovautis pasitikėjimu grindžiamu principu, kuriuo remiantis būtų labiau toleruojama rizika ir nesėkmė ir kuris yra priešingas vien tik rezultatais grindžiamam principui, kuris galėtų trukdyti vykdyti novatoriškus mokslinius tyrimus; rekomenduoja supaprastinti sąvokos „tinkamos finansuoti sąnaudos“ interpretavimą ir labiau ją paaiškinti; remia pasiūlymą peržiūrėti Finansinį reglamentą, siekiant supaprastinti procedūras, ir ragina peržiūrėti ir (arba) papildomai išaiškinti ES tarnybos nuostatus asmeninės atsakomybės atžvilgiu; ragina parengti tikslesnes, nuoseklesnes ir skaidresnes audito procedūros taisykles, taip pat mažiau naudojantis atsitiktinės atrankos būdais ir daugiau remtis realiais kriterijais pvz., dalyvių patirtimi ir su klaidomis bei atitiktimi susijusiomis aplinkybėmis;

49. dar kartą pakartoja, kad valdant dabartinę Septintąją bendrąją programą svarbu nedelsiant įdiegti procedūrų, administravimo ir finansavimo paprastinimo priemones, nustatytas 2010 m. lapkričio 11 d. Parlamento rezoliucijoje; džiaugiasi 2011 m. sausio 24 d. Komisijos priimtu sprendimu, kuriuo nustatomos trys paprastinimo priemonės, taip pat ir vieningos registracijos priemonės sukūrimu; ragina Komisiją greitai įgyvendinti šias priemones vienodu būdu ir ištirti, kur dar galima būtų taikyti papildomas paprastinimo priemones; apgailestauja dėl rimtų aiškinimo problemų ir teisinio netikrumo Septintosios bendrosios programos dalyviams ir dar kartą pakartoja savo pageidavimą, kad šiuo metu nagrinėjami Komisijos ir naudos gavėjų ginčai dėl visų bendrųjų programų būtų greitai išspręsti, laikantis griežto viešųjų finansų valdymo principo; prašo Komisijos leisti paramos gavėjams konsultuotis su mokslinių tyrimų aiškinimo komitetu projekto metu ar po jo, kad išsiaiškintų su išlaidų apskaičiavimu, dalyvavimo taisyklėmis ir auditu, įskaitant baigiamąjį auditą, susijusius klausimus; pabrėžia poreikį išsaugoti tai, kas gerai veikia, keisti tik tas taisykles, kurias reikia pritaikyti;

50. ragina imtis priemonių laikui, kurį trunka suteikti paramą, sumažinti, padidinant išmokų, patvirtintų per mažiau nei aštuonis mėnesius, procentą tam tikru procentu iki 2011 m., o patvirtintų per mažiau nei šešis mėnesius – per likusį laikotarpį;

51. pritaria rekomendacijoms sutrumpinti konkursų laiką ir ragina įvertinti esamas priemones, prieš kuriant kokias nors naujas priemones pagal Septintąją bendrąją programą;

52. siūlo, kad Komisija padėtų valstybės institucijoms tobulinti savo valdymo sistemas, atliekant įvertinimus be ekonominių padarinių, kurie leistų šioms institucijoms pasirinkti veiksmus, siekiant pagerinti savo projektų valdymą įgyvendinant juos per konkretų, ne ilgesnį nei vienerių metų, laikotarpį;

Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė

53. mano, kad rizikos pasidalijimo finansinė priemonė buvo svarbiausias svertas ir kokybės, ir kiekio atžvilgiu, siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas krizės metu, kai bankai nebegalėjo daug investuoti, – pirmaisiais metais pagal šią priemonę suteikta 8 mlrd. EUR paskolų, padėjusių investicijoms skirti daugiau negu 20 mlrd. EUR;

54. tačiau reiškia susirūpinimą dėl nedidelių sumų, skirtų mokslinių tyrimų infrastruktūrai, mokslinius tyrimus atliekantiems universitetams ir organizacijoms bei MVĮ, ypač inovacinėms MVĮ, ir dėl to, kad pastebimas akivaizdžiai nevienodas suteiktų paskolų pasiskirstymas geografiniu ir sektoriniu požiūriu; todėl palaiko konkrečias ekspertų grupės rekomendacijas, kuriomis siekiama gerinti tam tikrų tikslinių grupių, kurioms nepakankamai atstovaujama, dalyvavimą ir remia 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, ypač dėl to, kad būtina išbandyti visus įmanomus veiksmus siekiant Europos lygmeniu padidinti intelektinės nuosavybės teisių vertę, visų pirma tam, kad MVĮ būtų sudarytos palankios sąlygos patekti į žinių rinką;

55. apgailestauja, kad rizikos pasidalijimo finansinės priemonės projektai vykdomi tik 18 valstybių narių ir dviejose bendradarbiaujančiose šalyse ir kad MVĮ, universitetai ar mokslinių tyrimų institucijos ir mokslinių tyrimų infrastruktūros objektai šiuo metu nepakankamai atstovaujami rizikos pasidalijimo finansinės priemonės programoje; ragina Komisiją įvertinti priežastis, kodėl devynios kitos ES narės nesinaudoja šia nauja priemone, kuri gerokai prisideda prie mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo, ir užtikrinti visų susijusių šalių dalyvavimą;

56. ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti su rizikos pasidalijimo finansinių priemonių paskolų prieinamumu valstybių narių lygmeniu susijusį viešumą ir užtikrinti, kad potencialūs dalyviai gautų tinkamą informaciją ir pagalbą, norėdami gauti pasidalijimo finansinių priemonių paskolas, ypač tose valstybėse narėse, kurių valiuta ne euras;

57. rekomenduoja šią inovacinę finansinę priemonę toliau taikyti ir stiprinti įgyvendinant Septintąją bendrąją programą ir būsimą Aštuntąją bendrąją programą, nes tai padeda gerinti galimybes gauti finansavimą ir didinti privačių investicijų naudą; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad šios finansinės priemonės būtų tinkamos MVĮ;

Bendra išvada ir ateities gairės

58. ragina įgyvendinant Septintąją bendrąją programą atsižvelgti į skirtingą ekonomikos krizės poveikį baigiamiesiems programos įgyvendinimo metams (2011–2013 m.) kiekvienoje valstybėje narėje, nes lieka didelės sumos (28,8 mlrd. EUR per trejus metus), kurių panaudojimas turi būti suplanuotas, turi būti pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai ir pasirengta įgyvendinti Europos mokslinių tyrimų erdvę bei iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“; ypač ragina suderinti Septintosios bendrosios programos tikslus su ES strategijomis dėl išteklių veiksmingumo, žaliavų ir su skaitmenine darbotvarke;

59. mano, kad likusios sumos neturėtų būti atimtos iš mokslinių tyrimų srities ir naudojamos kitų, su mokslinių tyrimų ir inovacijų sektoriumi bei Septintosios bendrosios programos tikslais nesusijusių programų ar priemonių, išlaidoms padengti;

60. pabrėžia, kad reikia stiprinti, skatinti ir užtikrinti mokslinių tyrimų plėtros Europos Sąjungoje finansavimą, gerokai padidinant susijusias išlaidas nuo 2013 m.; mano, kad toks finansavimo padidinimas, idealiu atveju padidinant biudžetą, turi puoselėti tvarų augimą ir konkurenciją per kompetenciją; šiuo pabrėžia, kad tokį lėšų derinimą reikia derinti su labiau į rezultatus orientuotu, į veiksmingumą nukreiptu požiūriu ir radikaliu finansavimo procedūrų supaprastinimu; remia tolesnį ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programų bendradarbiavimą pvz., programą „Bendroji strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų programa“; mano, kad kartą įdiegtos ateities programos tęstinumas yra svarbus visiems susijusiems subjektams;

61. pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į kiekvienoje iš sričių, priskirtų politiniams finansavimo prioritetams, gautų rezultatų įvertinimą ir veiksmingumą, siekiant pagerinti būsimų programų vertinimą;

62. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

[1] OL L 412, 2006 12 30, p. 1.
[2] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0401.
[3] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0189.

Mokslo artinimas prie piliečių

„XXI amžiuje matome keistą paradoksą: nors kyla labai svarbių mokslinių iššūkių, o mokslo ir technikos poveikis mūsų kasdieniame gyvenime visur pastebimas, mokslas niekada nebuvo toks tolimas ir neprieinamas ir niekada nekėlė tiek nerimo.“ Claudie Haigneré, įstaigos UNIVERSCIENCE prezidentė, buvusi Prancūzijos Respublikos mokslinių tyrimų ministrė (2002–2004 m.) ir Europos reikalų ministrė (2004–2005 m.), gydytoja ir kosmonautė.

2000 m. kovo 23 ir 24 d. Europos Vadovų Taryba Lisabonoje vykusiame susitikime nustatė plataus užmojo strateginį Europos Sąjungos (ES) tikslą: 2010 m. tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis grindžiama ekonomika pasaulyje. Šioje strategijoje pripažįstamas pagrindinis mokslinių tyrimų vaidmuo.

Šis tikslas atrodė pasiekiamas penkiolikai autoritetingų ES valstybių; kai kurioms iš jų, su nostalgija prisimenančioms pasibaigusį savo dominavimą, Europos Sąjunga teikė viltį, kad bus sukurta nauja visuomenė.

Ši strategija, vadinama „Lisabonos strategija“, nebuvo sėkmingai įgyvendinta, o ES iš tikrųjų neišnagrinėjo tos nesėkmės priežasčių.

Ar dėl to kaltos valstybės, nesilaikiusios ES įsipareigojimų, kuriuos jos prisiėmė?

Ar kalti gyventojai, besijaučiantys nepakankamai įtraukti į ES gyvenimą ir dėl to priversiantys brangiai sumokėti elitą?

Ar kaltas elitas, nesuvokęs gyventojų troškimo suprasti jiems siūlomų idėjų prasmę?

Ar tam poveikį darė nepalankūs politiniai įvykiai, kurių įtaka didesnė negu ES ir jos valstybių narių?

Istorikai turės išsiaiškinti tai, kas įvyko šiuo sudėtingu dešimtmečiu nuo 2000 iki 2010 m., su kuriuo tikriausiai baigėsi taikos, klestėjimo ir Europos tautų brolybės laikotarpis, prasidėjęs po Antrojo pasaulinio karo ir pasibaigęs sugriovus Berlyno sieną ir patyrus šio sugriovimo padarinius.

Šis dešimtmetis prasidėjo euro įvedimu; tai teikė didelių vilčių užtikrinti valiutos stabilumą, virtusių didžiule nesėkme, patirta biudžeto srityje, nes pamiršome, kad pinigų sąjunga negali gyvuoti be ekonominės sąjungos, o valstybės nesilaikė savo pasirašyto stabilumo pakto.

Paskui pasirašyta Nicos sutartis, įsigaliojusi 2003 m. vasario 1 d.; ji buvo tokia paini ir sudėtinga, kad signatarai nedelsdami pradėjo diskusijas dėl ES ateities, kurioms pasibaigus patvirtintas naujas tekstas.

Šį dešimtmetį patirta daug džiaugsmo, kai žemynas 2004 ir 2007 m. galiausiai susivienijo, į ES įstojus dvylikai valstybių, iš kurių dešimt – buvusios komunistinės šalys, bet prasidėjusi krizė pažadino šalių egoizmą, kuris turėjo įtakos tam tikrai viešajai nuomonei.

Šiuo laikotarpiu kilo gyventojų nepasitenkinimas – nuo 2005 m. jie, kartu su Prancūzija ir Nyderlandais, reiškė savo siekį suprasti ir nebūti pamiršti kuriant jiems nebesuprantamą Europos Sąjungą. Prancūzija ir Nyderlandai neturėtų jausti kaltės: nors 2005 m. surengti 25 referendumai, juose nepritarimą pareiškė daugiau negu dvi valstybės.

Dešimtmetis baigėsi finansų ir ekonomikos krize, prasidėjusia 2008 m.

Paskutiniaisiais 2009 metais įsteigta naujų institucijų, paskirta nauja Europos Komisija, išrinktas naujas Europos Parlamentas.

Tuo metu ES įsipareigojo įgyvendinti du didelius projektus: GALILEO ir ITER, o siekiant sėkmingai juos įgyvendinti svarbiausia – mokslas ir moksliniai tyrimai; iš įgyvendinant projektus patirtų sunkumų matyti, kad tikroji Europos Sąjungos padėtis sudėtinga.

Kaip vykstant tokiems politiniams įvykiams galima tikėtis tapti pirmaujančia konkurencingiausia žiniomis grindžiama ekonomika pasaulyje?

Praėjus šiam dešimtmečiui ES ir valstybės narės susiduria su didžiuliu iššūkiu: užtikrinti gyventojų gerovę ir socialinę pažangą greitai besivystančioje planetoje, kurioje gyvenimas vis sudėtingesnis.

Pamiršus nostalgiją dėl pasibaigusio dominavimo valstybėms reikėjo laiko suprasti, kad jos per mažos ir turi vienytis.

Europai reikės laiko suprasti, kad ji nebėra didelis žemynas.

Europa turi suvokti, kad jos konkurentai – tai valstybės žemynai: Kinija, Rusija, Indija, Brazilija, nepamirštant Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos.

Tačiau Europos Sąjunga nėra valstybė: tai valstybių sąjunga.

Ji turi vienytis siekdama nustatyti savo prioritetus.

Šiomis aplinkybėmis mokslas tikriausiai yra vienybę skatinanti sritis, nes mokslinė veikla vykdoma remiantis žiniomis ir, be abejo, nepriklauso nuo ES svetimų interesų.

Šis pranešimas pateiktas siekiant išnagrinėti, ar peržiūrint Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą negali būti sustiprintas šis auksinis trikampis: žinios, švietimas ir moksliniai tyrimai, kuris yra svarbiausias europiečių ateities garantas.

Kodėl tai daryti siūloma peržiūrint Septintąją bendrąją programą, o nelaukiama, kol bus tvirtinama Aštuntoji bendroji programa?

Nes nuo 2006 m., kai Europos Parlamentas ir Taryba priėmė galutinį sprendimą dėl Septintosios bendrosios programos, iškilo keturios naujos aplinkybės:

· 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai pradėjo veikti naujos institucijos;

· paskirta nauja Europos Komisija ir išrinktas naujas Europos Parlamentas;

· priimtas naujas strategijos „Europa 2020“ planas;

· tęsiasi labai didelė finansų ir ekonomikos krizė, prasidėjusi 2007 m. pabaigoje baigus derybas dėl Septintosios bendrosios programos ir 2008 m., o baigiamieji programos įgyvendinimo metai (2011–2013 m.) yra sudėtingi siekiant užtikrinti augimą ir įveikti krizę: todėl nė viena problema neišsispręs netyčia.

Įgyvendindama Septintąją bendrąją programą Europos Sąjunga mokslinių tyrimų politiką gali iškelti aukščiau savo ekonominių ir socialinių siekių, visų pirma stiprindama Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE). Septintoji bendroji programa, kurios 2007–2013 m. biudžetas – 54 mlrd. EUR, bėgant metams tapo viena svarbiausių paramos moksliniams tyrimams programų pasaulyje ir yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų politikos priemonė. Nustatyti keturi pagrindiniai tikslai, atitinkantys keturias konkrečias programos dalis, pagal kurias turi būti organizuojama Europos mokslinių tyrimų veikla: „Bendradarbiavimo“, „Idėjų“, „Žmonių“ ir „Pajėgumų“ dalis. Tikslas – sudaryti sąlygas Europos Sąjungai reaguoti į pagrindinius visuomenei kylančius iššūkius, kurie susiję su visomis valstybėmis narėmis ir kurių valstybės narės vienos negali įveikti (senėjanti visuomenė ir sveikata, energijos ir vandens tiekimas arba aprūpinimas maistu, tvarus vystymasis, kova su klimato kaita ir pan.), taip pat plėsti žinias, suteikiant galimybes įmonėms diegti daugiau inovacijų ir didinti savo konkurencingumą.

Siekiant užtikrinti, kad Septintoji bendroji programa visada atitiktų ES politikos poreikius, numatyta iki 2010 m. pabaigos atlikti tarpinį vertinimą, grindžiamą konkrečiais duomenimis pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1982/2006/EB 7 straipsnio 2 dalį.

Europos Parlamento pranešėjas palankiai vertina gerai atliktą ekspertų grupių darbą – Septintosios bendrosios programos ir rizikos pasidalijimo finansinės priemonės tarpinį vertinimą, nors šioms grupėms suteiktas labai platus įgaliojimas, pagal kurį būtų buvę galima laikytis daug techniškesnio požiūrio, todėl jis tikisi, kad tai bus padaryta vertinant būsimas bendrąsias programas. Tačiau pranešėjas apgailestauja, kad pavėluota paskelbti Europos Komisijos komunikatą šia tema: iš tikrųjų komunikato buvo laukiama 2010 m. pabaigoje, bet jis galiausiai paskelbtas tik 2011 m. vasario mėn.

Pranešėjas ypač apgailestauja, kad šiame vertinime nepakankamai atsižvelgiama į bendrus ES ir valstybių narių vykdomų mokslinių tyrimų aspektus.

Šiame vertinime turi būti lyginamos likusios didelės sumos, panaudotinos įgyvendinant programą: trejiems metams (2011–2013 m.) skirta 28,8 mlrd. EUR suma turi būti palyginta su pirmiesiems ketveriems Septintosios bendrosios programos įgyvendinimo metams (2007–2010 m.) skirta 25,8 mlrd. EUR suma ir su Šeštajai bendrajai programai (2002–2006 m.) skirta 17 mlrd. EUR suma. 2011 m. numatyta daugiau kaip 8,5 mlrd. EUR, 2012 m. – daugiau kaip 9,5 mlrd. EUR, o 2013 m. – daugiau kaip 10,5 mlrd. EUR, kurie turėtų būti skirti moksliniams tyrimams. Tokios sumos turi būti konkrečiai išnagrinėtos siekiant skatinti atitinkamų veikėjų dalyvavimą ir užtikrinti, kad lėšos nebūtų išeikvotos netinkamai įgyvendinamoms arba poreikių neatitinkančioms programoms. Europos Parlamento pranešėjas mano, kad būtina patikimai administruoti viešuosius finansus neatsižvelgiant į tai, ar kilusi krizė, tačiau bet koks pakeitimas arba perorientavimas turi būti atliekamas laikantis stabilumo, bendro nuoseklumo ir teisinio tikrumo principų, kurie yra suinteresuotųjų šalių tarpusavio pasitikėjimo pagrindas.

Štai kelios pagrindinės šios laikotarpio vidurio peržiūros gairės:

– paprastinimas: prie šio klausimo, kuris jau aptartas 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo, būtina grįžti siekiant apžvelgti, kokių veiksmų imtasi Europos Parlamentui pateikus savo pageidavimus. Iš tikrųjų vienas nustatytų sunkumų yra sudėtingos ir veiklą apsunkinančios administracinės procedūros, dėl kurių mokslininkams lengviau gauti ne Europos Sąjungos, o nacionalinį finansavimą ir mokslinių tyrimų srityje Europa tampa nepopuliari. Ši problema tapo dar didesnė dėl naujausios Europos Komisijos finansų audito politikos. Šiuo metu atrodo daugiau negu būtina išspręsti praeities problemas, visų pirma susijusias su Šeštąja bendrąja programa, ir neleisti, kad jos pasikartotų įgyvendinant Septintąją bendrąją programą arba būsimas bendrąsias programas. Išspręsti kilusius ginčus nesikreipiant į Teisingumo Teismą ir šiuo metu bei ateityje atlikti paprastinimą laikantis patikimo viešųjų finansų valdymo principo – tai būtina sąlyga, kad mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimas galėtų būti svarstomas Europos mastu, visų pirma ateityje derantis su valstybėmis narėmis dėl Aštuntosios bendrosios programos, jeigu moksliniams tyrimams norime suteikti europinę plotmę ir galiausiai įgyvendinti Europos mokslinių tyrimų erdvę;

– MVĮ dalyvavimas: šis klausimas dažnai laikomas viena silpniausių bendrųjų programų vietų ir šioje srityje dar reikia įdėti pastangų, tačiau pastebimas pagerėjimas, pavyzdžiui, beveik pasiektas programos dalies „Bendradarbiavimas“ tikslas MVĮ skirti 15 % lėšų;

– inovacijos: šiuo metu pastebima, kad inovacijų svarba išaugo, todėl paskutiniaisiais programos įgyvendinimo metais dėmesį svarbu skirti šio tipo projektams. Vis dėlto Europos Parlamento pranešėjas nori pabrėžti, kad Europoje mokslinius tyrimus ir inovacijas atsisakoma sieti su prekyba, tačiau į prekybos potencialą visada turėtų būti atsižvelgiama;

– rizikos pasidalijimo finansinė priemonė: šios priemonės sukūrimas turėjo labai teigiamą poveikį ir baigiant įgyvendinti Septintąją bendrąją programą bei pagal būsimąsias programas ši priemonė turėtų būti toliau įgyvendinama ir stiprinama;

– pranešėjas siūlo, kad mokslinių tyrimų ir plėtros politika būtų įgyvendinama teritoriniu pagrindu, siekiant mokslinius tyrimus darniai paskirstyti visiems universitetams. Kokybę, kuri dažnai pasiekiama miestuose, būtų galima užtikrinti stiprinant nematerialius ryšius, pavyzdžiui, rengiant nuolatines vaizdo konferencijas ir sumaniai sujungiant teritorinius mokslinių tyrimų centrus su kompetencijos centrais;

– pranešėjas taip pat siūlo, kad ES ir valstybės narės priimtų plataus užmojo Europos mokslinių tyrimų, vykdomų technologijų ir gynybos srityje, planą taikydamos ES sutarties 45 straipsnio d punktą, kad būtų sustiprinta gynybos sektoriaus technologinė bei pramoninė bazė ir kartu padidintas viešųjų karinių išlaidų veiksmingumas. Šiuo planu turėtų būti siekiama stiprinti Europos gynybos pramonę.

Apskritai pranešėjas siūlo, kad kvietimais teikti paraiškas projektams įgyvendinti, kurie turi būti paskelbti, būtų pasinaudota siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir įrodyti, kad gali būti suteikta papildoma nauda Europos lygmeniu; viso to reikia ateityje derantis su valstybėmis narėmis ir moksliniams tyrimams finansinėse perspektyvose, kurios bus įgyvendinamos nuo 2014 m., suteikti europinę plotmę.

pateiktas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Europos Sąjungos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programos laikotarpio vidurio peržiūros
(2011/2043(INI))

Nuomonės referentas: Carl Haglund

PA_Non_Leg

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. apgailestauja, kad Komisija pernelyg vėlai priėmė komunikatus dėl 7-osios bendrosios programos ir rizikos pasidalijimo finansinės priemonės, taigi beveik neliko laiko pakeitimams;

2. pabrėžia, kad, kaip matyti iš tarpinio įvertinimo, esama trūkumų, ragina Komisiją juos atidžiai išnagrinėti ir, savo ruožtu, paspartinti 7-osios bendrosios programos įgyvendinimą;

3. pabrėžia, kad dabartinės 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos ir būsimų bendrųjų programų rengimas ir įgyvendinimas turi būti grindžiamas paprastumo, stabilumo, teisinio tikrumo, nuoseklumo, kompetencijos ir pasitikėjimo principais;

4. nors visapusiškai gerbia biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančių institucijų teises, palankiai vertina rizikos pasidalijimo finansinę priemonę ir kitas inovacines priemones, kurias taikant stiprinamas ES biudžeto poveikis; pabrėžia, kad būtina sukurti veiksmingus šių priemonių taikymo mechanizmus; ragina Komisiją užtikrinti geresnę prieigą svarbiausioms tikslinėms grupėms, pvz., mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ) ir aukštojo mokslo institucijoms;

5. ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip būtų galima stiprinti mokslinių tyrimų institucijų ir pramonės atstovų ryšius siekiant kurti darbo vietas ir didinti našumą visiškai išnaudojant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimo galimybes;

6. yra įsitikinęs, kad atlikus 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos laikotarpio vidurio peržiūrą, vienas iš svarbiausių prioritetų turėtų būti supaprastinimas; pabrėžia, kad būtina supaprastinti administracines procedūras siekiant skatinti mažesnių organizacijų ir MVĮ dalyvavimą ir didinti jų teikiamų paraiškų skaičių;

7. pabrėžia, kad būtina toliau siekti pažangos mokslinių tyrimų infrastruktūros srityje, kuri taip pat naudinga MVĮ ir pramonės atstovams;

8. pabrėžia, kad vadovaujantis ES mokslinių tyrimų finansavo politikai įprasta rizikos vengimo kultūra užkertamas kelias itin rizikingų mokslinių tyrimų idėjų, turinčių didžiausią proveržio potencialą, finansavimui ir todėl siūlo vadovautis pasitikėjimu grindžiamu principu, kuriuo remiantis būtų labiau toleruojama rizika ir nesėkmė ir kuris yra priešingas vien tik rezultatais grindžiamam principui, kuris galėtų trukdyti vykdyti novatoriškus mokslinius tyrimus;

9. palankiai vertina supaprastintas nuostatas dėl personalo išlaidų priimtinumo ir ragina Komisiją įvertinti, ar įmanoma imtis tolesnių paprastinimo priemonių, taip pat atsižvelgiant į paraiškų teikėjų įnašus natūra; pakartoja, kad yra pasiryžęs dalyvauti toliau paprastinant su ES biudžeto įgyvendinimu ir ypač su moksliniams tyrimams skirtomis išlaidomis susijusias taisykles; ragina Komisiją labiau supaprastinti paraiškų teikimo procesą, taip pat teikti pagalbą mokslininkams ieškant projekto partnerių; prašo Komisijos savo darbotvarkėje pirmenybę teikti mainų ir bendradarbiavimo tarp įvairių programų ir valstybių narių programų klausimams, taip pat skaidrumui;

10. rekomenduoja supaprastinti sąvokos „tinkamos finansuoti sąnaudos“ interpretavimą ir labiau ją paaiškinti; ragina parengti tikslesnes, nuoseklesnes ir skaidresnes audito procedūros taisykles;

11. prašo Komisijos skubiai baigti spręsti ankstesnius klausimus, susijusius su atliekamais patikrinimais, ir atlikti tai taktiškai bei laikantis patikimo finansų valdymo principų;

12. ragina Komisiją toliau derinti 7-ąją bendrąją programą atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus ir apskritai išsaugoti 7-osios bendrosios programos finansavimo lygį;

13. pakartoja, kad visi 7-osios bendrosios programos patobulinimai turi būti atlikti atsižvelgiant į tai, kokia bus kita bendroji programa.

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai Marta Andreasen, Francesca Balzani, Reimer Böge, Lajos Bokros, Giovanni Collino, Jean-Luc Dehaene, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Carl Haglund, Lucas Hartong, Monika Hohlmeier, Sergej Kozlík, Jan Kozłowski, Alain Lamassoure, Giovanni La Via, Vladimír Maňka, Claudio Morganti, Nadezhda Neynsky, Miguel Portas, László Surján, Angelika Werthmann, Jacek Włosowicz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Maria Da Graça Carvalho, Jan Olbrycht, Peter Šťastný, Theodor Dumitru Stolojan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Teisinė informacija - Privatumo politika