PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo

29.4.2011 - (COM(2010)0526 – C7‑0300/2010 – 2010/0280(COD)) - ***I

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Corien Wortmann-Kool

Pakeitimai

• 001-001 (PDF - 243 KB)
• 001-001 (DOC - 172 KB)
• 002-002 (PDF - 259 KB)
• 002-002 (DOC - 189 KB)
• 003-012 (PDF - 179 KB)
• 003-012 (DOC - 348 KB)
• 013-013 (PDF - 265 KB)
• 013-013 (DOC - 199 KB)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo

(COM(2010)0526 – C7‑0300/2010 – 2010/0280(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0526),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 121 straipsnio 6 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0300/2010),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos centrinio banko nuomonę[1],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0178/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

EUROPOS PARLAMENTO POZICIJA

PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ^[2]*

---------------------------------------------------------

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą,

kadangi:

(1)      Sąjungos mastu koordinuojant valstybių narių ekonominę politiką, kaip nustatyta Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), turėtų būti užtikrinta atitiktis pagrindiniams kainų stabilumo, viešųjų finansų būklės bei pinigų politikos sąlygų patikimumo ir mokėjimų balanso tvarumo principams.

(2)      Iš pradžių Stabilumo ir augimo paktą sudarė 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo ir 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl Stabilumo ir augimo pakto. 2005 m. reglamentai (EB) Nr. 1466/97 ir (EB) Nr. 1467/97 iš dalies atitinkamai pakeisti reglamentais (EB) Nr. 1055/2005 ir (EB) Nr. 1056/2005. Be to, buvo priimtas 2005 m. kovo 20 d. Tarybos pranešimas „Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo tobulinimas“.

(3)      Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, kuris būtų grindžiamas finansiniu stabilumu ir leistų kurti naujas darbo vietas; taip būtų remiamas Sąjungos tvaraus augimo ir užimtumo tikslų siekimas.

(4)      Stabilumo ir augimo pakto prevencine dalimi reikalaujama, kad valstybės narės pasiektų vidutinės trukmės biudžeto tikslą ir jo laikytųsi ir tuo tikslu teiktų stabilumo ir konvergencijos programas.

(4a)    Stabilumo ir augimo pakto prevencinei daliai būtų naudinga, jei būtų taikomos griežtesnės priežiūros formos siekiant užtikrinti valstybių narių suderinamumą ir atitiktį Sąjungos biudžeto koordinavimo sistemai.

(5)      Stabilumo ir konvergencijos programų turinį ir jų nagrinėjimo procedūrą reikėtų toliau plėtoti nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą.

(5a)    Nustatant biudžeto tikslus stabilumo ir konvergencijos programose turėtų būti aiškiai atsižvelgiama į priemones, kurios buvo priimtos remiantis bendromis ekonominės politikos gairėmis, valstybių narių ir Sąjungos užimtumo politikos gairėmis ir aplamai nacionalinėmis reformų programomis.

(5b)    Komisija turėtų imtis didesnio ir labiau nepriklausomo vaidmens taikant sustiprintą priežiūros procedūrą, susijusią su atskirų valstybių narių vertinimu, stebėsena, misijomis, rekomendacijomis ir įspėjimais. Ypač turėtų būti apribotas Tarybos vaidmuo vykdant veiksmus, galinčius nulemti sankcijų taikymą, ir vadovaujantis SESV, kur tik įmanoma, reikėtų rengti balsavimą Taryboje pagal atvirkštinės kvalifikuotos daugumos tvarką.

(5c)     Patirtis, įgyta per pirmąjį Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo dešimtmetį, ir padarytos klaidos rodo, kad reikia gerinti Sąjungos ekonomikos valdymą, kuris turėtų būti grindžiamas didesne nacionaline atsakomybe už bendrai sutartas taisykles ir politiką bei tvirtesne Sąjungos lygmens nacionalinės ekonominės politikos stebėsenos sistema.

(5d)    Pagerinta ekonomikos valdymo sistema turėtų būti paremta keliomis tarpusavyje susijusiomis ir tarpusavyje derančiomis tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo politikos kryptimis, ypač Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, ypatingą dėmesį skiriant vidaus rinkos vystymui ir stiprinimui, tarptautinės prekybos ir konkurencingumo skatinimui, taip pat turėtų būti paremta veiksminga perviršinio biudžeto deficito prevencijos ir koregavimo sistema (Stabilumo ir augimo paktas), tvirta makroekonominio disbalanso prevencijos ir panaikinimo sistema, minimaliais nacionalinių biudžeto sistemų reikalavimais, sustiprintu finansų rinkų reguliavimu ir priežiūra (įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos rizikos ribojimo makrolygiu priežiūrą) ir patikimu nuolatiniu krizės įveikimo mechanizmu.

(5e)     Stabilumo ir augimo paktas ir užbaigta ekonomikos valdymo sistema turėtų papildyti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją ir būti su ja suderinami. Tačiau dėl šių tarpusavio ryšių neturėtų būti taikomos Stabilumo ir augimo pakto nuostatų išimtys.

(5f)     Ekonominis valdymas turėtų būti stiprinamas kartu stiprinant Sąjungos ekonominio valdymo demokratinį teisėtumą ir to reikėtų siekti į ekonominės politikos koordinavimo procedūras aktyviau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus.

(5g)    Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (semestras) turėtų atlikti esminį vaidmenį įgyvendinant reikalavimą pagal SESV 121 straipsnio 1 dalį, kad valstybės narės vertintų savo ekonominę politiką kaip bendro intereso sritį ir atitinkamai ją derintų. Skaidrumas, atskaitomybė ir nepriklausoma priežiūra yra neatsiejamos sustiprinto ekonomikos valdymo dalys. Taryba ir Komisija atitinkamais ekonominės politikos koordinavimo procedūrų etapais turėtų paskelbti ir nurodyti savo pozicijų ir sprendimų priežastis.

(5h)    Sutartimi grindžiamos ekonominės politikos koordinavimo ir priežiūros priemonės turėtų būti sustiprintos nustatant bendrą nacionalinių reformų programų, kurios padėtų didinti konkurencingumą ir kaip sudėtinę Europos augimo strategijos dalį skatintų tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą, pateikimo, stebėsenos ir įgyvendinimo sistemą.

(5i)     Siekiant stiprinti nacionalinę atsakomybę įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą, nacionalinės biudžeto sistemos turėtų būti visiškai suderintos su daugiašalės priežiūros Sąjungoje tikslais, ypač atsižvelgiant į semestrą, pagal kurį nacionaliniai parlamentai ir kitos suinteresuotos šalys, ypač socialiniai partneriai, turėtų būti laiku informuoti ir deramai įtraukti.

(5j)     Su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma socialiniais partneriais ir Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano vykdytojais, vykdant semestrui numatytą veiklą konsultuojamasi dėl pagrindinės politikos nustatymo klausimų, kuriuos turi aptarti Sąjungos institucijos.

(5k)    Prie Sutarčių pridedamo protokolo (Nr. 12) dėl perviršinio deficito procedūros 3 straipsnyje nurodoma, kad valstybės narės garantuoja, jog nacionalinės procedūros biudžeto srityje leistų joms vykdyti iš Sutarčių kylančius savo šios srities įsipareigojimus. Todėl valstybės narės, kurių valiuta yra euras, turėtų įtvirtinti Sąjungos fiskalinės sistemos tikslus nacionalinėje teisėje ir užtikrinti, kad šiems tikslams pasiekti būtų taikomos atitinkamos biudžeto procedūros.

(6)      Laikydamosi vidutinės trukmės biudžeto būklės tikslo, valstybės narės turėtų sugebėti užtikrinti patikimumo ribą 3 proc. BVP pamatinės vertės atžvilgiu, kad užtikrintų tvarius viešuosius finansus arba sparčią pažangą siekiant tvarumo, tuo pačiu neužkirsdamos kelio imtis biudžetinių priemonių, visų pirma atsižvelgiant į valstybės investicijų, kurios padeda siekti Sąjungos augimo ir užimtumo tikslų, poreikius.

(6a)    Valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose dėl biudžeto turėtų nustatyti trejų metų deficito ir pertekliaus srities tikslus, pagal kuriuos būtų siekiama vidutinės trukmės viešųjų finansų pusiausvyros.

(7)      Įpareigojimą pasiekti vidutinės trukmės biudžeto tikslą ir jo laikytis reikia pradėti taikyti apibrėžus pertvarkymo priemonių siekiant vidutinės trukmės tikslo principus.

(7a)    Reikėtų labiau atsižvelgti į viešųjų finansų tvarumo vertinimą laikantis nustatyto koregavimo tempo, taip pat skolos lygį ir profilį (įskaitant trukmę), su jos įsisenėjimu susijusias išlaidas bei skolos dinamiką, siekiant valstybių narių konkrečių vidutinės trukmės fiskalinių tikslų, įtrauktinų į stabilumo ir konvergencijos programas.

(8)      Įpareigojimas pasiekti vidutinės trukmės biudžeto tikslą ir jo laikytis turėtų būti vienodai taikomas tiek dalyvaujančioms valstybės narėms, tiek valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis.

(9)      Vertinant, ar pažanga siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra pakankama, reikėtų atlikti bendrą vertinimą, kurio pagrindas – struktūrinis balansas, įskaitant išlaidų, atmetus diskrecines pajamų didinimo priemones, analizę. Šiuo atveju, kol vidutinės trukmės biudžeto tikslas nepasiektas, valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklis paprastai turėtų neviršyti potencialaus BVP augimo pamatinio vidutinės trukmės rodiklio; šios normos perviršis turėtų atitikti diskrecinį valdžios sektoriaus pajamų padidėjimą, o diskrecinis pajamų mažinimas turėtų būti kompensuojamas išlaidų mažinimu. Potencialaus BVP augimo pamatinis vidutinės trukmės rodiklis turėtų būti apskaičiuojamas pagal valstybių narių patvirtintą bendrai sutartą metodiką.

(10)    Laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano turėtų išimties tvarka būti leidžiama dėl neįprasto įvykio, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus struktūriniam balansui (mažiausiai 0,5 proc. BVP per vienerius metus), arba didelio euro zonos ar visos ES ekonominio nuosmukio atveju, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ekonomikai atsigauti.

(11)    Valstybei narei labai nukrypus nuo vidutinės trukmės tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, Komisija jai turėtų pateikti įspėjimą, o Taryba per vieną mėnesį – rekomendaciją, kuria būtų nustatytas ne ilgesnis kaip penkių mėnesių terminas, iki kurio reikia imtis būtinų taisomųjų priemonių. Jei atitinkama valstybė narė per Tarybos nustatytą terminą nesiima tinkamų veiksmų, Komisija turėtų rekomenduoti Tarybai nustatyti, kad nebuvo imtasi efektyvių veiksmų. Turėtų būti laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos rekomendacijos priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jos atmesti. Tuo pat metu Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turėtų pateikti ataskaitą Europos Vadovų Tarybai. Komisija kartu su ECB gali atlikti euro zonos valstybių narių ir VKM II valstybių narių stebėsenos misiją. Komisija turėtų pateikti Tarybai misijos rezultatų ataskaitą ir per vieną mėnesį paskelbti savo išvadas.

(11a)  Taryba ir Komisija atitinkamais ekonominės politikos koordinavimo procedūrų etapais turėtų paskelbti ir nurodyti savo pozicijų ir sprendimų priežastis siekiant užtikrinti veiksmingą kitų šalių spaudimą. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir jo kompetentingam komitetui prevencines ir taisomąsias priemones, rekomenduojamas valstybei narei, ir jas apibūdinti. Europos Parlamentas gali paraginti atitinkamą valstybę narę jo kompetentingam komitetui paaiškinti savo sprendimus ir politiką.

(12)    Siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančios valstybės narės laikytųsi Sąjungos fiskalinės priežiūros sistemos reikalavimų, remiantis SESV 136 straipsniu reikėtų sukurti specialų reikalavimų vykdymo užtikrinimo mechanizmą, taikytiną užsitęsusio didelio nukrypimo nuo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės tikslo atvejais ir tuomet, kai nesiimama taisomųjų veiksmų ar nenorima bendradarbiauti.

(12a)  Šis reglamentas jį priėmus turėtų įsigalioti kuo greičiau. Komisija, teikdama pasiūlymus dėl šio reglamento įgyvendinimo priemonių, turėtų atsižvelgti į atitinkamų valstybių narių, kurioms taikoma ES ir (arba) TVF koregavimo programa, ekonomikos ir biudžeto padėtį.

(13)    Reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuorodose turėtų būti atsižvelgta į naują SESV straipsnių numeraciją.

(14)    Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 iš dalies keičiamas taip:

-1.       1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Šis reglamentas nustato stabilumo ir konvergencijos programų turinį, pateikimą, tikrinimą bei kontrolę apimančias taisykles, sudarančias dalį Tarybos ir Komisijos vykdomos daugiašalės priežiūros, kuria siekiama ankstyvame etape užkirsti kelią perviršiniam valstybės biudžeto deficitui ir skolai ir skatinti ekonominės politikos priežiūrą ir koordinavimą ir tokiu būdu remti Sąjungos augimo ir užimtumo tikslų siekį.

Siekiant užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, šiame reglamente nustatyta bendra taisyklė, kad valstybių narių biudžetai per ekonominį ciklą yra subalansuoti.“

1.        2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Šiame reglamente:

a) „dalyvaujančios valstybės narės“ – valstybės narės, kurių valiuta yra euras;

b) „valstybės narės, kurioms taikoma išimtis“ – valstybės narės, kurių valiuta yra ne euras.“

1a.      Įterpiamas šis skirsnis:

„1-A SKIRSNIS

EKONOMINĖS POLITIKOS KOORDINAVIMO EUROPOS SEMESTRAS

2-a straipsnis

1. Kad užtikrintų glaudesnį valstybės narės ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją, Taryba vykdo daugiašalę stebėseną, kuri SESV 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta kaip Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro (semestro) dalis ir atitinka SESV nustatytus tikslus ir reikalavimus.

2.        Semestras, inter alia, apima:

a) šiame reglamente nustatytą stabilumo ir konvergencijos programų daugiašalę priežiūrą,

b) 2-ac straipsnyje nurodytą nacionalinių reformų programų daugiašalę priežiūrą;

c) valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių (ekonominės politikos bendros gairės) rengimą ir įgyvendinimą, kaip nurodyta SESV 121 straipsnio 2 dalyje, ir užimtumo politikos gairių (užimtumo gairės), į kurias valstybės narės turi atsižvelgti pagal 148 straipsnio 2 dalį, rengimą ir įgyvendinimą;

d) perviršinio makroekonominio disbalanso prevencijos ir panaikinimo pagal Reglamentą (ES) Nr. .../2011 įgyvendinimą;

e) perviršinio deficito procedūros pagal Reglamentą (ES) Nr. 1467/97 įgyvendinimą.

3. Į bet kokį visai Sąjungai taikomą Komisijos pasiūlymą, kuris yra semestro dalis, įtraukiamas siūlomų politikos priemonių poveikio vertinimas, kaip nurodyta SESV 9 straipsnyje.

4. Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai deramai įtraukiami vykdant semestrui numatytą veiklą siekiant padidinti skaidrumą, atsakomybę ir atskaitomybę, kai priimami sprendimai. Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas būtų deramai įtrauktas, iki 2011 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba, Taryba ir Komisija sudaro tarpinstitucinį susitarimą. Šis tarpinstitucinis susitarimas peržiūrimas kas trejus metus ir, jei reikia, pakeičiamas.

2-aa straipsnis

Su Ekonomikos ir finansų komitetu, įsteigtu pagal SESV 134 straipsnį, Užimtumo komitetu, įsteigtu pagal SESV 150 straipsnį, ir Socialinės apsaugos komitetu, įsteigtu pagal SESV 160 straipsnį, jei reikia, konsultuojamasi vykdant semestrui numatytą veiklą.

Su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma socialiniais partneriais, vykdant semestrui numatytą veiklą konsultuojamasi dėl pagrindinės politikos nustatymo priemonių, kurias turi aptarti Sąjungos institucijos.“

1b.      Įterpiamas šis skirsnis:

„1-Aa SKIRSNIS

EKONOMINIS DIALOGAS

2-ab straipsnis

Siekiant sustiprinti Sąjungos institucijų, ypač Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos ir nacionalinių parlamentų, vyriausybių ir kitų svarbių valstybių narių institucijų dialogą ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali organizuoti klausymus ir viešus debatus Tarybos ir Komisijos vykdomos makroekonominės ir biudžetinės priežiūros klausimais.

1c.      Įterpiamas šis skirsnis:

-1Ab SKIRSNIS

NACIONALINĖS REFORMŲ PROGRAMOS

2-ac straipsnis

1. Valstybės narės parengia nacionalines reformų programas siekdamos vykdyti savo ekonominę politiką ir prisidėti prie Sąjungos tikslų siekimo pagal atitinkamas SESV nuostatas ir atsižvelgdamos į įsipareigojimą savo ekonominę politiką vertinti kaip bendro intereso reikalą pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį.

2. Valstybių narių nacionalinės reformų programos remia Sąjungos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją, į jas įtraukiami konkretūs politikos tikslai ir susijusios reformos, taip pat viešosios ir privačios investicijos bei kitos atitinkamos politikos priemonės ir jos kuriamos laikantis:

a) bendrų ekonominės politikos gairių ir užimtumo gairių;

b) Europos Vadovų Tarybos metinių politikos gairių ir papildomų įsipareigojimų;

c) tarybos nuomonių ir rekomendacijų arba Komisijos atitinkamai valstybei narei pagal tam atitinkamas SESV nuostatas pareikštų įspėjimų.

3. Visos valstybės narės iki kiekvienų metų balandžio 30 d. pateikia Tarybai ir Komisijai nacionalines reformų programas daugiašalės priežiūros vykdymo tikslais, kaip numatyta SESV 121 straipsnio 3 dalyje.

4. Visos valstybės narės paskelbia savo nacionalines reformų programas po to, kai buvo tinkamai įtraukti nacionaliniai parlamentai ir pasikonsultuota su nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius.

5. Taryba, remdamasi Komisijos vertinimais ir vykdydama SESV 121 straipsnyje numatytą daugiašalę priežiūrą, stebi valstybių narių nacionalinių reformų programų įgyvendinimą, atsižvelgdama į politikos gaires, įsipareigojimus, rekomendacijas ir įspėjimus, nurodytus 2 dalyje.

6. Šiuose Komisijos vertinimuose atsižvelgiama į valstybių narių, ypač euro zonai priklausančių narių, pateiktą informaciją, kurią jos teikia viena kitai ir Komisijai prieš priimdamos numatomus ekonominės politikos sprendimus, kurie gali turėti didelį poveikį, dėl kurio galėtų būti pakenkta sklandžiam vidaus rinkos ir Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui.

7. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, įvertina, ar planuojamos ekonominės prielaidos ir politikos veiksmai, kuriais grindžiama nacionalinė reformų programa, yra patikimi.

8. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, parengia nuomonę dėl kiekvienos nacionalinės reformų programos. Jeigu Taryba nusprendžia, kad programos tikslus ir turinį reikia sustiprinti, tuomet ji savo nuožiūra pataria atitinkamai valstybei narei pakeisti jos nacionalinėje reformoje pateiktą politikos priemonę ir per 2 mėnesius pateikti atnaujintą programą. Pataisytą programą patikrina Taryba ir Komisija pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką.

9. Esant rimtam nukrypimui nuo politikos tikslų, nurodytų šio straipsnio 8 dalyje minėtoje nuomonėje, Komisija valstybei narei pateikia įspėjimą. Įspėjimas paskelbiamas viešai. Taryba, remdamasi Komisijos siūlymu, gali pateikti tai valstybei narei rekomendaciją imtis būtinų korekcinių priemonių.

10. Tarybos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas kiekvienais metais pateikia Europos Parlamentui ir Europos Vadovų Tarybai daugiašalės priežiūros rezultatų ataskaitą, kaip numatyta SESV 121 straipsnio 5 dalyje. Jei Taryba turi rimtų abejonių dėl konkrečios valstybės narės pasiektos pažangos, ji, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, gali Europos Parlamentui ir Europos Vadovų Tarybai pateikti ataskaitą.

11. 9 ir 10 dalyse nustatytais atvejais Europos Parlamentas gali paraginti atitinkamą valstybę narę jo kompetentingam komitetui paaiškinti savo politiką.“

1d.      2a straipsnis pakeičiamas taip:

„Kiekvienoje valstybėje narėje biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslas yra diferencijuotas. Šie kiekvienos valstybės narės vidutinės trukmės biudžeto tikslai gali nukrypti nuo reikalaujamos artimo subalansuotam arba perviršinio biudžeto būklės ir juose numatoma saugumo riba laikantis 3 proc. BVP valstybės biudžeto deficito santykio. Kiekvienas vidutinės trukmės biudžeto tikslas užtikrina viešųjų finansų tvarumą arba sparčią pažangą siekiant šio tvarumo ir tuo pat metu suteikia galimybių biudžeto pokyčiams, pirmiausia atsižvelgiant į valstybės investicijų poreikius.“

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, eurą įsivedusioms valstybėms narėms ir VKM2 valstybėms narėms nustatoma vidutinės trukmės biudžeto tikslų skalė, pritaikius juos kiekvienam ciklui bei atėmus vienkartines ir laikinas priemones, kuri svyruotų nuo -1 proc. BVP iki subalansuoto arba perviršinio biudžeto.

Vidutinės trukmės biudžeto tikslas peržiūrimas kas trejus metus arba, jei reikia, dažniau, kai įgyvendinama svarbi struktūrinė reforma.

Vidutinės trukmės biudžeto tikslas yra nacionalinės vidutinės trukmės biudžeto sistemos dalis remiantis šiuo reglamentu ir Tarybos direktyva 2011/.../ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms.“

1e.      Įterpiamas šis skirsnis:

„1Aa SKIRSNIS

NACIONALINĖ ATSAKOMYBĖ

2aa straipsnis

1. Kiekviena dalyvaujanti valstybė narė Stabilumo ir augimo pakto tikslus ir atitinkamus SESV numatytus įsipareigojimus biudžeto politikos srityje įtraukia į savo nacionalinę teisę.

Dalyvaujančios valstybės narės sukuria vidutinės trukmės biudžeto sistemą, kai fiskalinis planavimas apima ne mažiau kaip ketverius metus, kad būtų galima nustatyti prasmingą vidutinės trukmės tikslą.

2. Dalyvaujančioms valstybėms narėms nepriklausomi organai ar institucijos, veikiantys biudžeto politikos srityje, užtikrina kompetentingas nacionalines diskusijas esamos struktūrinės biudžeto būklės ir šiame reglamente nustatyto vidutinės trukmės tikslo tema.

3. Dalyvaujančios valstybės narės parengia nacionalines skaitines fiskalines taisykles, kuriomis veiksmingai skatinama laikytis SESV įtvirtintų atitinkamų įsipareigojimų biudžeto politikos srityje. Minėtosios nacionalinės skaitinės fiskalinės taisyklės visapusiškai atitinka vidutinės trukmės tikslą ir jį papildo.

4. Dalyvaujančios valstybės narės nustato nacionalines biudžeto sistemas, kurios padeda užtikrinti atitiktį Stabilumo ir augimo pakto tikslams. Nacionalinės biudžeto sistemos sukuriamos naudojantis nacionalinės teisės priemonėmis arba nacionalinio lygmens politiniu susitarimu. Kiekviena dalyvaujanti valstybė narė, kurdama nacionalinę biudžeto sistemą, jei reikia, numato reikalavimus, kurie viršija minimalius reikalavimus, nustatytus Tarybos direktyvoje 2011/.../ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms.

Kiekviena dalyvaujanti valstybė narė siekia gauti parlamento pritarimą savo stabilumo programai. Stabilumo programoje nurodoma, jei parlamento pritarimas nebuvo teikiamas.

5. Valstybės narės, visų pirma sudarydamos biudžetus, atsižvelgia į Tarybos ir Komisijos nurodymus ir rekomendacijas ir deramai įtraukia nacionalinius parlamentus į ekonomikos politikos koordinavimo procedūras. Valstybės narės, pateikdamos biudžeto projektą nacionaliniam parlamentui, taip pat pateikia Tarybos ar Komisijos nuomonę dėl stabilumo programos, o didelio nukrypimo nuo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo, kaip nurodyta šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, atveju pateikiama Komisijos rekomendacija ir paaiškinimas, kaip buvo atsižvelgta į šias nuomones ir rekomendacijas.“

6. Valstybės narės užtikrina nacionalinių statistikos institucijų ir nacionalinių audito rūmų profesinį nepriklausomumą, kuris atitinka Europos statistikos praktikos kodeksą, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 223/2009. Juo reikalaujama bent:

a) užtikrinti skaidrų įdarbinimo ir atleidimo iš darbo procesą, kuris turi nepriklausyti nuo politinių rinkimų rezultatų

b) nurodyti biudžeto asignavimus, kurie turi būti skiriami kiekvienais metais;

c) pateikti statistinės informacijos paskelbimo datą, kuri turi būti paskirta mažiausiai prieš vienus metus.

1f.       Įterpiamas šis skirsnis:

„1Ab SKIRSNIS

EURO GRUPĖS PIRMININKO KLAUSYMAS

2ab straipsnis

Euro grupės pirmininko klausymas, visų pirma Euro grupės darbo programos, euro zonos valstybių ekonominės padėties, euro zonos valstybių makroekonominio disbalanso raidos, dalyvaujančių valstybių narių konkurencingumo raidos ir tikros ekonominės konvergencijos, dalyvaujančių valstybių narių biudžeto būklės tvarumo, jų pasiekimų pagal stabilumo programas ir nacionalinius reformų planus ir ES makroekonominio disbalanso raidos klausimais, gali būti surengtas kompetentinguose Europos Parlamento komitetuose Europos Parlamentui paprašius arba Euro grupės pirmininko iniciatyva.“

2.          3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)        1 dalis pakeičiama taip:

"1. Visos dalyvaujančios valstybės narės Tarybai ir Komisijai reguliariai teikia daugiašalei priežiūrai vykdyti reikalingą informaciją, kaip numatyta SESV 121 straipsnyje, teikdamos stabilumo programas; taip sudaromas pagrindas viešųjų finansų tvarumui, leidžiančiam kurti kainų stabilumą, didelį tvarų augimą ir naujas darbo vietas.

b)        2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)       a punktas pakeičiamas taip:

„a) vidutinės trukmės biudžeto tikslas ir šiam tikslui, kuris yra valdžios sektoriaus balansas BVP procentine išraiška, pasiekti reikalingas koregavimo planas, numatoma valdžios sektoriaus skolos santykio raida, numatomas valdžios sektoriaus išlaidų augimas, įskaitant atitinkamą lėšų skyrimą pagrindiniam kapitalui formuoti, ypač atsižvelgiant į sąlygas ir kriterijus siekiant nustatyti išlaidų augimą pagal 5 straipsnio 1 dalį, numatomas valdžios sektoriaus pajamų augimas nesikeičiant politikai, taip pat kiekybinis planuojamų diskrecinių priemonių pajamų srityje įvertinimas;“

ia)       įterpiamas šis punktas:

„aa) numatoma valdžios sektoriaus bendros skolos santykio raida, taip pat informacija apie numanomus ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, pvz., numatomos biudžeto sąnaudos, susijusios su gyventojų senėjimu ir valstybės garantijomis. Tikslus šios informacijos turinys apibrėžiamas suderintoje sistemoje, kurią turi nustatyti Komisija;“

ib)       įterpiamas šis punktas:

„ab) informacija apie stabilumo programos suderinamumą su bendrosiomis ekonominės politikos gairėmis ir nacionaline reformų programa;“

ii)         c punktas pakeičiamas taip:

„c) biudžetinių ir kitų ekonominės politikos priemonių, kurios taikomos arba siūlomos programos tikslams įgyvendinti, kiekybinis įvertinimas, apimantis išsamią pagrindinių struktūrinių reformų, kurios turės tiesioginį ilgalaikį teigiamą poveikį biudžetui, įskaitant didinančias tvarų potencialų augimą, sąnaudų ir naudos analizę;

ba)   įterpiama ši dalis:

„2a. Stabilumo programa grindžiama realiomis ir atsargiomis makroekonominėmis biudžeto prognozėmis, parengtomis naudojantis pačia naujausia informacija. Biudžeto planavimas grindžiamas labiausiai tikėtinu makroekonominiu fiskaliniu scenarijumi arba atsargesniu scenarijumi, išsamiai nurodant nukrypimus nuo labiausiai tikėtino makroekonominio fiskalinio scenarijaus. Makroekonominės ir biudžeto prognozės rengiamos atitinkamai atsižvelgiant į Komisijos ir kitų nepriklausomų įstaigų parengtas prognozes. Stabilumo programoje turi būti paaiškinti svarbūs pasirinkto makroekonominio fiskalinio scenarijaus ir Komisijos prognozės skirtumai.“

c)      3 dalis pakeičiama taip:

„3. Informacija apie numatomą valdžios sektoriaus balanso ir skolos santykio raidą, valdžios sektoriaus išlaidų augimą, planuojamą valdžios sektoriaus pajamų augimą nesikeičiant politikai, planuojamas deramai kiekybiškai įvertintas diskrecines pajamų priemones ir 2 dalies a, aa, ab ir b punktuose nurodytas pagrindines ekonomines prielaidas pateikiama kiekvienais metais ir apima praėjusius metus, einamuosius metus ir bent kitus trejus metus.“

3.          4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

1. Stabilumo programos teikiamos kiekvienais metais nuo balandžio 1 iki 30 d. Eurą įsivedanti valstybė narė stabilumo programą pateikia per šešis mėnesius po to, kai Taryba priima sprendimą dėl jos dalyvavimo euro zonoje.

2. Valstybės narės viešai skelbia savo stabilumo programas.“

4.          5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

1. Remdamasi Komisijos ir Ekonomikos ir finansų komiteto pateiktais vertinimais, Taryba, vykdydama SESV 121 straipsnyje numatytą daugiašalę priežiūrą, išnagrinėja atitinkamų valstybių narių jų stabilumo programose pateiktus vidutinės trukmės biudžeto tikslus ir numatomą bendros skolos santykio raidą, įvertina, ar ekonominės prielaidos, kuriomis grindžiama programa, yra patikimos, ar koregavimo planas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra tinkamas, įskaitant svarstymą dėl kartu pateikiamos skolos santykio raidos, ir ar taikomos arba siūlomos priemonės, skirtos laikytis koregavimo plano, yra pakankamos vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti per ciklą.

Taryba ir Komisija, vertindamos vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti reikalingą koregavimo planą, nagrinėja, ar atitinkamos valstybės narės pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones kasmet tinkamai pagerėja, etalonu nustatant 0,5 proc. BVP pagerėjimą, kuris būtinas valstybės narės vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti. Valstybių narių, kurių skolos lygis viršija 60 proc. BVP arba kuriose didelė bendro skolos netvarumo rizika, atveju Taryba ir Komisija nagrinėja, ar metinis pagal ciklą pakoreguoto biudžeto balanso atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones pagerėjimas yra gerokai didesnis negu 0,5 proc. BVP. Taryba ir Komisija atsižvelgia į tai, ar ekonominio pakilimo laikotarpiais dedama daugiau koregavimo pastangų, o nuosmukio laikotarpiais šios pastangos gali būti labiau ribotos.

Vertinant, ar pažanga siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra pakankama, atliekamas bendras vertinimas, kurio pagrindas – struktūrinis balansas, įskaitant išlaidų, atmetus diskrecines pajamų didinimo priemones, analizę. Tam Taryba ir Komisija įvertina, ar valdžios sektoriaus išlaidų augimo raida, vertinama atsižvelgiant į priemonių, kurių imamasi arba planuojama imtis pajamų srityje, poveikį, atitinka šias sąlygas:

▐

a) valstybių narių, pasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslą, metinis išlaidų augimas neviršija orientacinio vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklio, nebent perviršis kompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis;

b) valstybių narių, dar nepasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslo, metinis išlaidų augimas neviršija rodiklio, kuris yra mažesnis už orientacinį vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklį, nebent perviršis kompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis. Valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklio ir orientacinio vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklio skirtumas turi būti toks, kad būtų užtikrintas tinkamas koregavimas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo;

c) valstybių narių, dar nepasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslo, diskreciniai atskirų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų sumažinimai kompensuojami arba išlaidų sumažinimais, arba diskreciniais kitų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų padidinimais, arba ir išlaidų sumažinimais, ir diskreciniais kitų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų padidinimais.

Į bendrąsias išlaidas neįtraukiamos išlaidos palūkanoms, ES fondų pajamomis visiškai kompensuojamos išlaidos ES programoms ir išlaidų bedarbio pašalpoms nediskreciniai pokyčiai.

Didesnis išlaidų augimas, palyginti su vidutinės trukmės pamatiniu rodikliu, nelaikomas lyginamojo dydžio nesilaikymu, jei jis visiškai kompensuojamas pajamų didėjimu, kaip nurodyta teisės aktuose.

Orientacinis vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklis vertinamas remiantis į ateitį orientuotomis prognozėmis, arba, jei dėl jų nesulėtėja koreguojamojo plano taikymas siekiant vidutinės trukmės tikslo, remiantis į praeitį orientuotomis prognozėmis. Prognozės periodiškai atnaujinamos. Komisija viešai paskelbia skaidrų, nepriklausomą ir pagrįstą šių prognozių metodikos įvertinimą.

Apibrėždamos koregavimo planą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo valstybėms narėms, kurios dar nepasiekė šio tikslo, ir leisdamos laikinai nukrypti nuo šio tikslo valstybėms narėms, kurios jį jau pasiekė, jei išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu ir jei programos įgyvendinimo laikotarpiu biudžeto būklė priartėja prie vidutinės trukmės biudžeto tikslo, Taryba ir Komisija atsižvelgia į įgyvendinamas pagrindines struktūrines reformas, turinčias tiesioginį ilgalaikį teigiamą poveikį biudžetui, įskaitant didinančias potencialų tvarų augimą, ir todėl turinčias įrodomos įtakos ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui.

Ypatingas dėmesys skiriamas pensijų reformoms, kuriomis įvedama daugiapakopė sistema, apimanti ir privalomojo pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopą. Tokias reformas įgyvendinančioms valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo paties tikslo, o toks nukrypimas atitinka reformos grynąsias sąnaudas, kurios patiriamos įgyvendinant valstybės socialinio draudimo pensijų pakopą, jei nukrypimas yra laikinas ir jei išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu.

Taryba ir Komisija taip pat nagrinėja, ar stabilumo programos turiniu padedama siekti tvarios ir tikros konvergencijos euro zonoje, glaudesnio ekonominės politikos koordinavimo, ir ar atitinkamos valstybės narės ekonominė politika atitinka bendras valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gaires ir užimtumo gaires.

Laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano valstybėms narėms turėtų būti išimties tvarka leidžiama dėl neįprasto įvykio, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus struktūriniam balansui (mažiausiai 0,5 proc. BVP per vienerius metus), arba didelio euro zonos ar visos ES ekonominio nuosmukio atvejais, kaip nurodyta trečioje pastraipoje, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ekonomikai atsigauti.

2. Komisija išnagrinėja stabilumo programą ilgiausiai per ▌tris mėnesius nuo jos pateikimo. Komisija, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu, jei būtina, rekomenduoja Tarybai pateikti nuomonę dėl programos. Laikoma, kad Taryba nuomonę priėmė, jei ji per dešimt dienų kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jos atmesti. Jeigu reikia sugriežtinti programos tikslus ir turinį, ypač atsižvelgiant į vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatytą koregavimo planą, nuomonėje ▌ ragina atitinkamą valstybę narę patikslinti savo programą.“

5.          6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1. Vykdydamos SESV 121 straipsnio 3 dalyje numatytą daugiašalę priežiūrą, Taryba ir Komisija, remdamosi dalyvaujančių valstybių narių pateikta informacija ir Komisijos bei Ekonomikos ir finansų komiteto vertinimais, stebi, kaip įgyvendinamos stabilumo programos, visų pirma siekdamos nustatyti didelius faktinius arba numatomus biudžeto būklės nukrypimus nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo atitinkamo tam tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano ▐.

2. Didelio nukrypimo nuo vidutinės trukmės tikslui, nurodytam šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, pasiekti reikalingo koregavimo plano atveju ir siekdama užkirsti kelią perviršinio deficito susidarymui Komisija pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį atitinkamai valstybei narei pateikia įspėjimą. Toks įspėjimas skelbiamas viešai. Europos Parlamentas gali paraginti atitinkamą valstybę narę jo kompetentingam komitetui paaiškinti savo politiką. Tokio didelio nukrypimo atveju Komisija gali atitinkamos valstybės narės paprašyti pateikti papildomą ataskaitą.

Per vieną mėnesį po to, kai stipriai nukrypstama nuo pirmoje pastraipoje nurodyto reikalavimo, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, priima rekomendaciją dėl politinių priemonių ir nustato ne ilgesnį kaip penkių mėnesių terminą nukrypimui ištaisyti. Jei nukrypimas ypač didelis arba atvejis ypač rimtas, šis terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, rekomendaciją paskelbia viešai.

Komisija stebi rekomendacijoje nustatytas priemones rengdama priežiūros vizitus pagal šio reglamento -11 straipsnį ir parengia ataskaitą Tarybai. Ši ataskaita per vieną mėnesį paskelbiama viešai.

Jei atitinkama valstybė narė per Tarybos rekomendacijoje nustatytą terminą, kaip nurodyta antroje pastraipoje, nesiima tinkamų veiksmų, Komisija nedelsdama rekomenduoja Tarybai nustatyti, kad nebuvo imtasi efektyvių veiksmų. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos rekomendacijos priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jos atmesti. Tuo pat metu Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateikia oficialią ataskaitą Europos Vadovų Tarybai.

Laikotarpis nuo tada, kai Taryba pateikia antroje pastraipoje nurodytą rekomendaciją, iki tada, kai pateikiama ketvirtoje pastraipoje nurodyta galutinė Tarybos rekomendacija ir ataskaita Europos Vadovų Tarybai, trunka ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

Vertinant nukrypimą nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba atitinkamo jam pasiekti numatyto koregavimo plano atliekamas bendras vertinimas, kurio pagrindas – struktūrinis balansas, įskaitant išlaidų, atmetus diskrecines pajamų didinimo priemones, analizę, kaip apibrėžta 5 straipsnio 1 dalyje.

Vertinant, ar nukrypimas didelis, visų pirma atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

valstybėms narėms, kurios nepasiekė vidutinės trukmės biudžeto tikslo, įvertinant struktūrinio balanso pokytį, laikoma, kad nukrypimas didelis, jei jis yra ne mažesnis kaip 0,5 proc. BVP per vienerius metus arba ne mažesnis kaip vidutiniškai 0,25 proc. BVP per metus atsižvelgiant į dvejų iš eilės metų laikotarpį; įvertinant išlaidų pokyčius atmetus diskrecines įplaukų didinimo priemones, jei jo bendras poveikis valdžios sektoriaus balansui yra ne mažesnis kaip 0,5 proc. BVP per vienerius metus arba per dvejus metus iš eilės.

Į nuokrypį neatsižvelgiama, jei atitinkama valstybė narė gerokai viršijo vidutinės trukmės biudžeto tikslą, atsižvelgiant į tai, ar yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas, ir jei stabilumo programoje išdėstyti biudžeto planai nekelia grėsmės šiam tikslui programos laikotarpiu.

Į nukrypimą taip pat galima nekreipti dėmesio, jei jo priežastis yra neįprastas įvykis, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus struktūriniam balansui (ne mažiau kaip 0,5 proc. BVP per vienerius metus), arba didelio ekonominio nuosmukio atveju, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu.

3. Jei didelis nukrypimas nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinės trukmės biudžeto tikslo, išlieka arba yra labai didelis, ▌ Komisija ▌ teikia atitinkamai valstybei narei rekomendaciją imtis būtinų koregavimo priemonių. Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali atmesti šią Komisijos rekomendaciją. Taryba ▌ rekomendaciją viešai paskelbia. Europos Parlamentas gali paraginti atitinkamą valstybę narę jo kompetentingam komitetui paaiškinti savo politiką.“

6.          7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)      1 dalis pakeičiama taip:

„1. Visos valstybės narės, kurioms taikoma išimtis, Tarybai ir Komisijai reguliariai teikia daugiašalei priežiūrai vykdyti reikalingą informaciją, kaip numatyta SESV 121 straipsnyje, teikdamos konvergencijos programas; taip sudaromas pagrindas viešųjų finansų tvarumui, kuris leidžia pasiekti kainų stabilumą, didelį tvarų augimą ir kurti naujas darbo vietas.

b)     2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)       a punktas pakeičiamas taip:

„a) vidutinės trukmės biudžeto tikslas ir šiam tikslui, kuris yra valdžios sektoriaus balansas BVP procentine išraiška, pasiekti reikalingas koregavimo planas, numatoma valdžios sektoriaus skolos santykio raida, numatomas valdžios sektoriaus išlaidų augimas, įskaitant atitinkamą lėšų skyrimą pagrindiniam kapitalui formuoti, ypač atsižvelgiant į išlaidų augimo sąlygas ir kriterijus pagal 9 straipsnio 1 dalį, numatomas valdžios sektoriaus įplaukų augimas nesikeičiant politikai ir kiekybinis planuojamų diskrecinių priemonių įplaukų srityje įvertinimas, vidutinės trukmės pinigų politikos tikslai, šių tikslų ryšys su kainų bei valiutos keitimo kurso stabilumu, taip pat su tvarios konvergencijos pasiekimu;

ia)       įterpiamas šis punktas:

„aa) numatoma valdžios sektoriaus bendros skolos santykio raida, taip pat informacija apie numanomus ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, pvz., numatomos biudžeto sąnaudos, susijusios su gyventojų senėjimu ir valstybės garantijomis. Tikslus šios informacijos turinys apibrėžiamas suderintoje sistemoje, kurią turi nustatyti Komisija;“

ib)       įterpiamas šis punktas:

„ab) informacija apie stabilumo programos suderinamumą su bendrosiomis ekonominės politikos gairėmis, užimtumo gairėmis ir nacionaline reformų programa;“

ic)       b punktas pakeičiamas taip:

„b) numatomi planuojamam ekonominio vystymosi ir konvergencijos programos įvykdymui svarbūs ekonominiai rodikliai, tokie kaip vyriausybinių investicijų išlaidos, realus bendrasis vidaus produktas (BVP), užimtumas ir infliacija;“

ii)         c punktas pakeičiamas taip:

„c) biudžetinių ir kitų ekonominės politikos priemonių, kurios taikomos arba siūlomos programos tikslams įgyvendinti, kiekybinis įvertinimas, apimantis pagrindinių struktūrinių reformų, kurios turės tiesioginį ilgalaikį teigiamą poveikį biudžetui, įskaitant didinančias tvarų potencialų augimą, sąnaudų ir naudos analizę;“

ba)   įterpiama ši dalis:

„2a. Konvergencijos programa grindžiama tikroviškomis ir atsargiomis makroekonominėmis ir biudžeto prognozėmis, parengtomis naudojantis pačia naujausia informacija. Biudžeto planavimas grindžiamas labiausiai tikėtinu makroekonominiu fiskaliniu scenarijumi arba atsargesniu scenarijumi, išsamiai nurodant nukrypimus nuo labiausiai tikėtino makroekonominio fiskalinio scenarijaus. Makroekonominės ir biudžeto prognozės rengiamos atitinkamai atsižvelgiant į Komisijos ir kitų nepriklausomų įstaigų parengtas prognozes. Konvergencijos programoje turi būti paaiškinti svarbūs pasirinkto makroekonominio fiskalinio scenarijaus ir Komisijos prognozės skirtumai.“

c)      3 dalis pakeičiama taip:

„3. Informacija apie numatomą valdžios sektoriaus balanso ir skolos santykio raidą, valdžios sektoriaus išlaidų augimą, planuojamą valdžios sektoriaus pajamų augimą nesikeičiant politikai, planuojamas deramai kiekybiškai įvertintas diskrecines pajamų priemones ir 2 dalies a, aa, ab ir b punktuose nurodytas pagrindines ekonomines prielaidas pateikiama kiekvienais metais ir apima praėjusius metus, einamuosius metus ir bent kitus trejus metus.“

7.          8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

1.      Konvergencijos programos teikiamos kiekvienais metais nuo balandžio 1 iki 30 d.

1a.    Šalyse, kuriose fiskaliniai metai nesutampa su kalendoriniais, konvergencijos programa pateikiama po biudžeto pristatymo nacionaliniam parlamentui ir kuo arčiau jo paskelbimo datos.

2.      Valstybės narės viešai skelbia savo konvergencijos programas.“

8.          9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

1. Remdamasi Komisijos ir Ekonomikos ir finansų komiteto pateiktais vertinimais, Taryba, vykdydama SESV 121 straipsnyje numatytą daugiašalę priežiūrą, išnagrinėja atitinkamų valstybių narių jų konvergencijos programose pateiktus vidutinės trukmės biudžeto tikslus ir numatomą bendros skolos santykio raidą, įvertina, ar ekonominės prielaidos, kuriomis grindžiama programa, yra patikimos, ar koregavimo planas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra tinkamas, įskaitant svarstymą dėl kartu pateikiamos skolos santykio raidos, ir ar taikomos ir (arba) siūlomos priemonės, skirtos laikytis koregavimo plano, yra pakankamos vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti per ciklą ir tvariai konvergencijai užtikrinti.

Taryba ir Komisija, vertindamos koregavimo planą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo, atsižvelgia į tai, ar ekonominio pakilimo laikotarpiais dedama daugiau koregavimo pastangų, o nuosmukio laikotarpiais šios pastangos gali būti labiau ribotos. Valstybių narių, kurių skolos lygis viršija 60 proc. BVP arba kuriose didelė bendro skolos netvarumo rizika, atveju Taryba ir Komisija nagrinėja, ar metinis pagal ciklą pakoreguoto biudžeto balanso atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones pagerėjimas yra gerokai didesnis negu 0,5 proc. BVP. VKM II valstybių narių atveju Taryba ir Komisija nagrinėja, ar atitinkamos valstybės narės pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones kasmet tinkamai pagerėja, etalonu nustatant 0,5 proc. BVP pagerėjimą, kuris būtinas valstybės narės vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti.

Vertinant, ar pažanga siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra pakankama, atliekamas bendras vertinimas, kurio pagrindas – struktūrinis balansas, įskaitant išlaidų, atmetus diskrecines pajamų didinimo priemones, analizę. Tam Taryba ir Komisija įvertina, ar valdžios sektoriaus išlaidų augimo raida, vertinama atsižvelgiant į priemonių, kurių imamasi arba siūloma imtis pajamų srityje, poveikį, atitinka šias sąlygas:

▐

a) valstybių narių, pasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslą, metinis išlaidų augimas neviršija orientacinio vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklio, nebent perviršis kompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis;

b) valstybių narių, dar nepasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslo, metinis išlaidų augimas neviršija rodiklio, kuris yra mažesnis už orientacinį vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklį, nebent perviršis kompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis. Valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklio ir orientacinio vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklio skirtumas turi būti toks, kad būtų užtikrintas tinkamas koregavimas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo;

c) valstybių narių, dar nepasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslo, diskreciniai atskirų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų sumažinimai kompensuojami arba išlaidų sumažinimais, arba diskreciniais kitų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų padidinimais, arba ir išlaidų sumažinimais, ir diskreciniais kitų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų padidinimais.

Į bendrąsias išlaidas neįtraukiamos išlaidos palūkanoms, ES fondų pajamomis visiškai kompensuojamos išlaidos ES programoms ir išlaidų bedarbio pašalpoms nediskreciniai pokyčiai.

Didesnis išlaidų augimas, palyginti su vidutinės trukmės pamatiniais rodikliais, nelaikomas lyginamojo dydžio nesilaikymu, jei jis visiškai kompensuojamas pajamų didėjimu, kaip nurodyta teisės aktuose.

Orientacinis vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklis vertinamas remiantis į ateitį orientuotomis prognozėmis, arba, jei dėl jų nesulėtėja koreguojamojo plano taikymas siekiant vidutinės trukmės tikslo, remiantis į praeitį orientuotomis prognozėmis. Prognozės periodiškai atnaujinamos. Komisija viešai paskelbia skaidrų, nepriklausomą ir pagrįstą šių prognozių metodikos įvertinimą.

Apibrėždamos koregavimo planą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo valstybėms narėms, kurios dar nepasiekė šio tikslo, ir leisdamos laikinai nukrypti nuo šio tikslo valstybėms narėms, kurios jį jau pasiekė, jei išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu ir jei programos įgyvendinimo laikotarpiu biudžeto būklė priartėja prie vidutinės trukmės biudžeto tikslo, Taryba ir Komisija atsižvelgia į įgyvendinamas pagrindines struktūrines reformas, turinčias tiesioginį ilgalaikį teigiamą poveikį biudžetui, įskaitant didinančias potencialų tvarų augimą, ir todėl turinčias įrodomos įtakos ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui.

Ypatingas dėmesys skiriamas pensijų reformoms, kuriomis įvedama daugiapakopė sistema, apimanti ir privalomojo pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopą. Tokias reformas įgyvendinančioms valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo paties tikslo, o toks nukrypimas atitinka reformos grynąsias sąnaudas, kurios patiriamos įgyvendinant valstybės socialinio draudimo pensijų pakopą, jei nukrypimas yra laikinas ir jei išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu.

Taryba ir Komisija taip pat nagrinėja, ar konvergencijos programos turiniu padedama glaudžiau koordinuoti ekonominę politiką ir ar atitinkamos valstybės narės ekonominė politika atitinka bendras valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gaires ir užimtumo gaires. VKM II valstybių narių atveju Taryba ir Komisija taip pat nagrinėja, ar konvergencijos programos turiniu užtikrinamas sklandus dalyvavimas valiutų kurso mechanizme.

Laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano valstybėms narėms turėtų būti išimties tvarka leidžiama dėl neįprasto įvykio, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus struktūriniam balansui (mažiausiai 0,5 proc. BVP per vienerius metus), arba didelio euro zonos ar visos ES ekonominio nuosmukio atvejais, kaip nurodyta trečioje pastraipoje, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ekonomikai atsigauti.

2. Taryba išnagrinėja konvergencijos programą ilgiausiai per tris mėnesius nuo programos pateikimo. Atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu Taryba prireikus pateikia nuomonę apie programą. Jeigu vadovaudamasi SESV 121 straipsniu Taryba nusprendžia, kad programos tikslus ir turinį reikėtų sugriežtinti, ypač atsižvelgiant į vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatytą koregavimo planą, ji savo nuomonėje paragina atitinkamą valstybę narę patikslinti savo programą.“

9.          10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

1. Vykdydamos SESV 121 straipsnio 3 dalyje numatytą daugiašalę priežiūrą, Taryba ir Komisija, remdamosi valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, pateikta informacija ir Komisijos bei Ekonomikos ir finansų komiteto vertinimais, stebi, kaip įgyvendinamos konvergencijos programos, visų pirma siekdamos nustatyti didelius faktinius arba numatomus biudžeto būklės nukrypimus nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo atitinkamo tam tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano nukrypus nuo atsargios fiskalinės politikos.

Be to, Taryba ir Komisija stebi valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, ekonominę politiką pagal konvergencijos programų tikslus, siekdamos užtikrinti, kad jų politika būtų orientuota į stabilumą ir kad būtų išvengta realių valiutų kursų neatitikimų bei pernelyg didelių nominalių valiutų kursų svyravimų.

2. Didelio nukrypimo nuo vidutinės trukmės tikslui, nurodytam šio reglamento 9 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, pasiekti reikalingo koregavimo plano atveju ir siekdama užkirsti kelią perviršinio deficito susidarymui Komisija pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį atitinkamai valstybei narei pateikia įspėjimą. Toks įspėjimas skelbiamas viešai. Europos Parlamentas gali paraginti atitinkamą valstybę narę jo kompetentingam komitetui paaiškinti savo politiką. Tokio didelio nukrypimo atveju Komisija gali atitinkamos valstybės narės paprašyti pateikti papildomą ataskaitą.

Per vieną mėnesį po to, kai stipriai nukrypstama nuo pirmoje pastraipoje nurodyto reikalavimo, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, priima rekomendaciją dėl politinių priemonių ir nustato ne ilgesnį kaip penkių mėnesių terminą nukrypimui ištaisyti. Jei nukrypimas ypač didelis arba atvejis ypač rimtas, šis terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, rekomendaciją paskelbia viešai.

Komisija stebi rekomendacijoje nustatytas priemones rengdama priežiūros vizitus pagal šio reglamento -11 straipsnį ir parengia ataskaitą Tarybai. Ši ataskaita per vieną mėnesį paskelbiama viešai.

Jei atitinkama valstybė narė per Tarybos rekomendacijoje nustatytą terminą, kaip nurodyta antroje pastraipoje, nesiima tinkamų veiksmų, Komisija nedelsdama rekomenduoja Tarybai nustatyti, kad nebuvo imtasi efektyvių veiksmų. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos rekomendacijos priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jos atmesti. Tuo pat metu Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateikia oficialią ataskaitą Europos Vadovų Tarybai.

Laikotarpis nuo tada, kai Taryba pateikia antroje pastraipoje nurodytą rekomendaciją, iki tada, kai pateikiama ketvirtoje pastraipoje nurodyta galutinė Tarybos rekomendacija ir ataskaita Europos Vadovų Tarybai, trunka ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

Vertinant nukrypimą nuo vidutinės trukmės tikslo arba atitinkamo jam pasiekti numatyto koregavimo plano atliekamas bendras vertinimas, kurio pagrindas – struktūrinis balansas, įskaitant išlaidų, atmetus diskrecines pajamų didinimo priemones, analizę, kaip apibrėžta 9 straipsnio 1 dalyje.

Vertinant, ar nukrypimas didelis, visų pirma atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

valstybėms narėms, kurios nepasiekė vidutinės trukmės biudžeto tikslo, įvertinant struktūrinio balanso pokytį, laikoma, kad nukrypimas didelis, jei jis yra ne mažesnis kaip 0,5 proc. BVP per vienerius metus arba ne mažesnis kaip vidutiniškai 0,25 proc. BVP per metus atsižvelgiant į dvejų iš eilės metų laikotarpį; įvertinant išlaidų pokyčius atmetus diskrecines įplaukų didinimo priemones, jei jo bendras poveikis valdžios sektoriaus balansui yra ne mažesnis kaip 0,5 proc. BVP per vienerius metus arba per dvejus metus iš eilės.

Į nuokrypį neatsižvelgiama, jei atitinkama valstybė narė gerokai viršijo vidutinės trukmės biudžeto tikslą, atsižvelgiant į tai, ar yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas, ir jei stabilumo programoje išdėstyti biudžeto planai nekelia grėsmės šiam tikslui programos laikotarpiu.

Į nukrypimą taip pat galima nekreipti dėmesio, jei jo priežastis yra neįprastas įvykis, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus struktūriniam balansui (ne mažiau kaip 0,5 proc. BVP per vienerius metus), arba didelio ekonominio nuosmukio atveju, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu.

3. Jei didelis nukrypimas nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinės trukmės biudžeto tikslo, išlieka arba yra labai didelis, ▌Komisija teikia atitinkamai valstybei narei rekomendaciją imtis būtinų koregavimo priemonių. Taryba ▌ rekomendaciją viešai paskelbia. Europos Parlamentas gali paraginti atitinkamą valstybę narę jo kompetentingam komitetui paaiškinti savo politiką.

3a. Jei paaiškinimui dėl pozicijos, būtinų veiksmų ar su jais susijusių reikalavimų pakviečiama dalyvauti Europos Parlamento atsakingo komiteto ir valstybės narės atstovų susitikime, susitikimą rengia viena iš šių institucijų:

a) Europos Parlamentas,

b) atitinkamos valstybės narės parlamentas,

c) Tarybai pirmininkaujančios valstybės parlamentas.“

9a.        Įterpiamas šis straipsnis:

„-11 straipsnis

1. Vadovaudamasi šio reglamento tikslais, Komisija užtikrina nuolatinį dialogą su valstybių narių valdžios institucijomis. Šiuo tikslu Komisija visose valstybėse narėse rengia vizitus nuolatinio dialogo ir, prireikus, priežiūros tikslais.

Komisija prireikus gali pakviesti Europos centrinio banko ar kitų atitinkamų institucijų atstovus dalyvauti dialoge ir priežiūros vizituose.

2. Rengdama vizitus dialogo ir priežiūros tikslais Komisija, prireikus, perduoda savo preliminarias išvadas atitinkamai valstybei narei, kuri gali pateikti savo pastabas.

3. Rengdama vizitus dialogo tikslais Komisija peržiūri esamą ekonominę padėtį valstybėje narėje ir nustato riziką ar problemas, su kuriomis ji susiduria siekdama šio reglamento tikslų.

4. Rengdama vizitus priežiūros tikslais Komisija stebi procesą ir tikrina, ar buvo imtasi priemonių pagal Tarybos ir Komisijos sprendimus vadovaujantis šio reglamento tikslais. Priežiūros vizitai rengiami tik išskirtiniais atvejais ir tik tuomet, jei siekiant šių tikslų yra didelė rizika ar iškyla problemų.

5. Komisija informuoja Ekonomikos ir finansų komitetą apie priežiūros vizitų priežastis.

6. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, reikalingų sudaryti palankesnes sąlygas vizitams dialogo ir priežiūros tikslais. Komisijos prašymu valstybės narės suteikia jai visų atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų pagalbą ruošiantis vizitams dialogo ir priežiūros tikslais ir juos rengiant.“

9b.        11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Į šiame reglamente apibūdintą daugiašalę priežiūrą įeina bendras Tarybos ir Komisijos atliekamas įvertinimas, numatytas SESV 121 straipsnio 3 dalyje.“

9c.         Įterpiamas šis straipsnis:

„11a straipsnis

Europos Parlamentas ir Taryba vertina šio reglamento įgyvendinimą remdamiesi Komisijos metine ataskaita.“

9d.        Įterpiamas šis straipsnis:

„12a straipsnis

Peržiūra

1. Ne vėliau kaip ... * ir po to kas treji metai Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą.

2. Ataskaita ir bet kokie susiję pasiūlymai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Jei ataskaitoje nustatoma, kad yra kliūčių tinkamam Sutarčių nuostatų, reglamentuojančių Ekonominę ir pinigų sąjungą, veikimui, joje pateikiamos reikiamos rekomendacijos Europos Vadovų Tarybai.

4. Į ataskaitą įtraukiamas pasiūlymas dėl atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimo Taryboje tvarkos taikymo visiems šiame reglamente nurodytos procedūros etapams.

5. Iki ... * Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą su, jei būtina, teisiniais pasiūlymais sukurti, vadovaujantis Sąjungos taisyklėmis, skatinamąją priemonę, pagal kurią būtų suteikiamos garantijos ES projektų obligacijų iniciatyvų rinkiniui.

*OL įrašyti datą: vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.“

10.        Reglamente visos nuorodos į 99 straipsnį pakeičiamos nuorodomis į 121 straipsnį.

2 straipsnisŠis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu                                          Tarybos vardu

Pirmininkas                                                             Pirmininkas

• [1]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
• [2] ^* Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas paryškinamas pusjuod˛iu kursyvu; išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ

Sharon Bowles

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto

Pirmininkei

BRIUSELIS

Tema:              Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (COM(2010)0526 – C7 (0300/2010) – 2010/0287(COD)) teisinio pagrindo

Gerb. Pirmininke,

2011 m. kovo 4 d. Jūs laišku kreipėtės į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 2 dalį, kad šis apsvarstytų įvairių pasiūlymų dėl teisės aktų, kurių teisinio pagrindo pakeitimų pateikė jūsų komitetas kaip atsakingas komitetas ir (arba) Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, teisinio pagrindo tinkamumą.

Komitetas minėtą klausimą apsvarstė 2011 m. balandžio 12 d. posėdyje.

Ekonomikos valdysenos teisės aktų paketu siekiama patenkinti poreikį labiau koordinuoti ir glaudžiau stebėti Ekonominėje ir pinigų sąjungoje vykdomą ekonomikos politiką.

Paketą sudaro šeši pasiūlymai dėl teisės aktų.

Priede pateikiama šių atskirų pasiūlymų analizė. Patogumo sumetimais kiekvienu atveju atskirai toliau pateikiamos komiteto išvados dėl teisinio pagrindo tinkamumo.

– Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo((COM (2010)0527, 2010/0281(COD))

Vienintelis pasiūlymo dėl reglamento tikslas yra išplėsti ekonominės priežiūros procedūrą, kaip leidžiamą pagal SESV 121 straipsnio 6 dalį. Todėl šis teisinis pagrindas atrodo tinkamas.

– Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl valstybių narių biudžeto sistemų reikalavimų (COM (2010)0523 galutinis, 2010/0277(NLE))

Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – skatinti fiskalinę atsakomybę nustatant minimalius nacionalinių sistemų reikalavimus ir užtikrinti perviršinio deficito procedūros veiksmingumą. Taigi Komisijos pasiūlytas teisinis pagrindas, t. y. SESV 126 straipsnio 14 dalies trečia pastraipa, atrodo tinkamas.

– Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo ((COM (2010)0526, 2010/0280(COD))

Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti geresnį valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimą. Taigi SESV 121 straipsnio 6 dalis yra tinkamas šio pasiūlymo teisinis pagrindas.

– Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (COM (2010)0522 galutinis, 2010/0276(CNS))

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – nustatyti išsamias taisykles, kurių turi būti laikomasi taikant perviršinio deficito procedūrą, vienintelis tinkamas teisinis pagrindas yra SESV 126 straipsnio 14 dalis.

– Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje ((COM(2010)0524, 2010/0278(COD))

Manoma, kad SESV 121 straipsnio 6 dalis ir SESV 136 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas.

– Pasiūlymas dėl Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje ((COM(2010)0525, 2010/0279(COD))

Atsižvelgiant į pasiūlymo tikslą, t. y. stiprinti veiksmingą makroekonominio disbalanso naikinimą euro zonoje, atrodo, kad tinkamas teisinis pagrindas yra SESV 121 straipsnio 6 dalis ir 136 straipsnis.

2011 m. balandžio 12 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas vienbalsiai nusprendė pateikti Jums minėtąsias rekomendacijas[1].

Pagarbiai,

(pasirašyta) Klaus-Heiner Lehne

Priedas

Tema: Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo;

Ekonominė ir finansų krizė išryškino poreikį persvarstyti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) pagrindus, siekiant sustiprinti turimas priemones ir praplėsti koordinavimo bei daugiašalės priežiūros procedūras. Kaip Komisija pabrėžia savo Aiškinamajame memorandume, reikia sustiprinti sistemą, „kad būtų galima įtvirtinti makroekonominį stabilumą ir viešųjų finansų tvarumą, nes tai yra ilgalaikio gamybos apimties ir užimtumo augimo sąlyga“[2].

Ekonomikos valdysenos teisės aktų paketą sudaro šeši pasiūlymai, kuriais siekiama pagerinti Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) vykdomos ekonomikos politikos koordinavimą ir priežiūrą atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ ir Europos semestrą, t. y. naują priežiūros ciklą, sujungsiantį procesą laikantis Stabilumo bei augimo pakto[3] nuostatų ir bendrų ekonomikos politikos gairių.

Du nagrinėjami pasiūlymai yra susiję su perviršinio deficito procedūra. Abu jie yra grindžiami SESV 126 straipsnio 14 dalimi. Kiti keturi pasiūlymai susiję su daugiašale priežiūros sistema ir grindžiami 121 straipsnio 6 dalimi. Du iš jų grindžiami SESV 121 straipsnio 6 dalimi ir 136 straipsniu.

Komisija atitinkamai pateikė du komunikatus[4], o Europos Vadovų Taryba 2010 m. birželio mėn. pasiekė susitarimą dėl poreikio sustiprinti valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimą. Ekonomikos valdysenos teisės aktų paketas buvo pateiktas 2010 m. rugsėjo 29 d.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo ((COM (2010)0526, 2010/0280(COD)) šiuo metu pirmą kartą svarstomas Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, kaip atsakingame komitete. Pranešėja – Corien Wortmann-Kool. Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas pateikė nuomonę (pranešėja – Pervenche Berès).

2011 m. kovo 4 d. laišku Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas paprašė Teisės reikalų komiteto, pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 2 dalį, pateikti savo nuomonę dėl teisinio pagrindo. Buvo pateikti pakeitimai, kuriais siekiama pakeisti teisinį pagrindą iš vien 126 straipsnio 6 dalimi grindžiamo pagrindo į 126 straipsnio 6 dalimi kartu su 148 straipsnio 3 bei 4 dalimis arba 121 straipsnio 6 dalimi kartu su SESV 136 straipsniu grindžiamu teisiniu pagrindu.

Bendrosios aplinkybės

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 – vadinamoji prevencinė Stabilumo ir plėtros pakto dalis – 2005 m. buvo iš dalies pakeistas reglamentu (EB) Nr. 1055/2005 ir papildytas 2005 m. kovo 20 d. Tarybos pranešimu „Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo tobulinimas“. Nagrinėjamu pasiūlymu siekiama papildomai keisti šį reglamentą.

Reglamente Nr. 1466/97 yra išdėstomos nuostatos, kuriomis užtikrinamas atsargios fiskalinės politikos vykdymas bei valstybių narių viešųjų finansų tvarumas.

Norėdamos pasiekti šiuos tikslus valstybės narės „turėtų pasiekti vidutinės trukmės biudžeto tikslą bei jo laikytis ir tuo tikslu teikti stabilumo ir konvergencijos programas“ (4 konstatuojamoji dalis). Vidutinės trukmės biudžeto tikslas apibrėžiamas kaip BVP procentinė dalis ir valstybėms narėms nustatomas skirtingo dydžio, kuris artimas beveik subalansuotam biudžetui. ES narės, nepasiekusios savo vidutinės trukmės tikslų, privalo artėti prie jų tam tikru metiniu tempu.

Nepaisant šių tikslių gairių, dabartinės ekonominė padėtis byloja, kad pažanga siekiant vidutinės trukmės tikslų iš esmės buvo nepakankama. Be to, praktiškai paaiškėjo, kad struktūrinis balansas nėra tinkama priemonė šalies pagrindinei fiskalinei būklei įvertinti.

Pagal Komisijos Aiškinamąjį memorandumą[5] siekiant pašalinti šiuos trūkumus būtina prevencinės Stabilumo ir plėtros pakto dalies reforma. Pasiūlyme dėmesys kreipiamas į šias priemones:

-  dabartinis vidutinės trukmės tikslas ir 0,5 proc. BVP metinės konvergencijos reikalavimas turi būti taikomi kaip nauji principai formuojant atsargią fiskalinę politiką. Pagal šį principą metinis išlaidų augimas neturėtų viršyti nuosaikaus vidutinės trukmės BVP augimo rodiklio.

Taryba turėtų būti įpareigota stebėti „atitinkamų valstybių narių pateiktus vidutinės trukmės biudžeto tikslus“ (9 ir 10 straipsniai).

- nesugebėjusi laikytis šių nuostatų valstybė narė gauna Komisijos įspėjimą (6 straipsnis).

- jei pažeidimai pastebimi nuolat arba yra labai dideli, Taryba gali pateikti valstybei narei rekomendaciją imtis reikiamų pataisų pagal Sutarties 121 straipsnį. Šią rekomendaciją galima skelbti viešai (6 straipsnis).

Taigi siūlomu reglamentu numatomos konkrečios taisyklės, skirtos užtikrinti valstybių narių ekonominės politikos bei veiklos koordinavimą.

Siūlomas teisinis pagrindas:

121 straipsnio 6 dalis

6. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti 3 ir 4 dalyse nurodytos daugiašalės priežiūros tvarkos išsamias taisykles[6].

136 straipsnis

1.        Siekdama prisidėti prie tinkamo Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo, ir pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas Taryba, vadovaudamasi atitinkama 121 ir 126 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus 126 straipsnio 14 dalyje nustatytą tvarką, patvirtina valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, skirtas priemones, kuriomis siekiama:

(a)    sustiprinti jų biudžetinės drausmės koordinavimą ir priežiūrą;

(b)    nustatyti joms taikomas ekonominės politikos gaires užtikrinant jų suderinamumą su visai Sąjungai priimtomis gairėmis ir užtikrinti jų priežiūrą.

2.        Dėl 1 dalyje nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras.

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punktą.

148 straipsnio 3 ir 4 dalys

3. Kiekviena valstybė narė pateikia Tarybai ir Komisijai metų pranešimą apie svarbiausias priemones, kurių buvo imtasi užimtumo politiką įgyvendinant pagal šio straipsnio 2 dalyje paminėtas užimtumo politikos gaires.

4. Taryba, remdamasi šio straipsnio 3 dalyje paminėtais pranešimais ir susipažinusi su Užimtumo komiteto nuomone, valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimą kasmet nagrinėja atsižvelgdama į užimtumo politikos gaires. Taryba, išnagrinėjusi politikos įgyvendinimą ir remdamasi Komisijos rekomendacija, gali teikti rekomendacijas valstybėms narėms, jei mano, kad tai reikalinga.

Teisingumo Teismo pozicija

Pagal nusistovėjusią Teismo praktiką, iš esmės priemonė turi būti grindžiama tik vienu teisiniu pagrindu. Jei išnagrinėjus Sąjungos priemonės tikslą ir turinį paaiškėja, kad ja siekiama dvejopo tikslo arba kad ją sudaro du komponentai, priklausantys skirtingų teisinių pagrindų taikymo sritims, ir vieną iš kurių galima laikyti pagrindiniu arba svarbiausiu tikslu ar komponentu, o kitas yra tik šalutinis, teisės aktas turi būti grindžiamas vienu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikia pagrindiniam arba svarbiausiam tikslui ar komponentui[7].

Tačiau jeigu išimties tvarka nustatoma, kad minėtąja priemone tuo pat metu siekiama keleto tikslų arba ją sudaro keletas neatsiejamai susijusių komponentų, kurių nė vienas nėra šalutinis ir netiesioginis vienas kito atžvilgiu, tokia priemonė turės būti grindžiama įvairiais derančiais teisiniais pagrindais.[8]

Siūlomų teisinių pagrindų analizė

Pagal 4 konstatuojamąją dalį, pagrindinis siūlomo reglamento tikslas yra užtikrinti, kad „valstybės narės pasiektų vidutinės trukmės biudžeto tikslą ir jo laikytųsi ir tuo tikslu teiktų stabilumo ir konvergencijos programas“. Todėl aišku, kad pasiūlymu siekiama užtikrinti griežtą valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą.

Gilesne pasiūlymo nuostatų analize patvirtinama tokia pati išvada. 5 straipsnyje pateikiamos detalios atsargios fiskalinės politikos principo taisyklės, 6 straipsniu Tarybai suteikiama prievolė stebėti stabilumo programų įgyvendinimą, o 6–7 straipsniais pateikiamos taisyklės, taikomos valstybėms narėms suteikus išimtis.

Visos minėtos priemonės sudaro detalias taisyklės, taikomas siekiant labiau integruotos įvairiašalės priežiūros procedūros, kuri leidžiama pagal SESV 121 straipsnio 6 dalį.

Taigi, SESV 121 straipsnio 6 dalis yra tinkamas šio pasiūlymo teisinis pagrindas.

Toliau tęsiant analizę būtina nustatyti, ar nagrinėjamo pasiūlymo tikslais galėtų būti pateisinamas keliais straipsniais pagrindžiamas teisinis pagrindas. Kaip žinoma, šiuo klausimu Teisingumo Teismas turi griežtą požiūrį.

Pirmiausia, būtina pastebėti, kad 148 straipsnis yra IX antraštinės dalies (Užimtumas) dalis. Pagal šią nuostatą Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, tvirtina gaires, į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti vykdydamos savo užimtumo politiką.

Pagal 148 straipsnio 3 ir 4 dalis Taryba gali nagrinėti „valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimą atsižvelgdama į užimtumo politikos gaires“ ir pateikti valstybėms narėms rekomendacijas. Šios nuostatos stricto sensu nėra teisės akto teisinis pagrindas.

Atsižvelgiant į visą tai, 148 straipsnis nėra tinkamas kaip teisinis pagrindas.

Be to, į klausimą, ar SESV 136 straipsnis galėtų būti laikomas tinkamu teisiniu pagrindu, galima atsakyti trumpai. Kadangi siūlomą priemonę ketinama taikyti visose valstybėse narėse, 136 straipsnis yra netinkamas, nes jis gali būti taikomas tik euro zonos valstybėms.

Išvada ir rekomendacija

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, akivaizdu, kad SESV 121 straipsnio 6 dalis yra tinkamas šio pasiūlymo teisinis pagrindas.

• [1]  Per galutinį balsavimą dalyvavo: pirmininkas (-ė)Klaus-Heiner Lehne , (einantis (-i) pirmininko (-ės) pareigas) Evelyn Regner, (nuomonės referentas (-ė)) Piotr Borys, Sergio Gaetano Cofferati, Christian Engström, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, Antonio López-Istúriz White, Arlene McCarthy, Antonio Masip Hidalgo, Alajos Mészáros, Angelika Niebler, Bernhard Rapkay, Alexandra Thein, Diana Wallis, Rainer Wieland, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka.
• [2]  Pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (ES), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo;
• [3]  Stabilumo ir augimo paktą sudaro 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo bei 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl Stabilumo ir augimo pakto.
• [4]  Sustiprinant ekonominės politikos koordinavimą (2010 m. kovo 12 d.); Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas siekiant stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Tvirtesnio ES ekonomikos valdymo priemonės (2010 m. birželio 30 d.)
• [5]  Žr. Aiškinamąjį memorandumą.
• [6]  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121 straipsnis
  3. Kad užtikrintų glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją, Taryba, remdamasi Komisijos pateiktais pranešimais, stebi kiekvienos valstybės narės ir Sąjungos ekonominius pokyčius bei ar ekonominė politika atitinka 2 dalyje minėtas bendras gaires ir reguliariai atlieka nuodugnų įvertinimą. Dėl tokios daugiašalės priežiūros valstybės narės Komisijai siunčia informaciją apie svarbias priemones, kurių jos imasi ekonominės politikos srityje, ir kitokią jų požiūriu reikalingą informaciją.
  4. Kai laikantis 3 dalyje nurodytos tvarkos yra nustatyta, kad valstybės narės ekonominės politikos kryptys neatitinka 2 dalyje nurodytų bendrųjų gairių arba jos gali kelti grėsmę deramam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, Komisija gali įspėti tą valstybę narę. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali priimti tai valstybei narei reikalingas rekomendacijas. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nutarti viešai paskelbti savo rekomendacijas.
  Šios dalies taikymo srityje Taryba sprendžia neatsižvelgdama į atitinkamai valstybei narei atstovaujančio Tarybos nario balsavimą.
  Kitų Tarybos narių kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punktą.
• [7]  Byla 91/05 Komisija prieš Tarybą [2008] ECR I- 3651.
• [8]  Byla C-338/01. Komisija prieš Tarybą [2004] ECR I- 4829.

NUOMONĖ Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto (18.3.2011)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo

(COM(2010)0526 – C7‑0300/2010 – 2010/0280(COD))

Pranešėja: Pervenche Berès

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Pagrindiniai faktai

2010 m. rugsėjo 29 d. Komisija pateikė teisės aktų paketą. Šiais teisės aktais siekiama stiprinti ES ir euro zonos ekonomikos valdymą. Pakete pateikiami šeši pasiūlymai: keturiuose aptariami fiskaliniai klausimai, įskaitant Stabilumo ir augimo pakto (SAP) reformą, o dviem naujais reglamentais siekiama padėti nustatyti ir spręsti kylančias makroekonominio disbalanso problemas ES ir euro zonoje.

Komisija siūlo priversti valstybes nares laikytis SAP ir gerinti fiskalinės politikos koordinavimą. Stabilumo ir augimo pakto prevencinėje dalyje teigiama, kad galiojantis Reglamentas 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo iš dalies pakeistas siekiant užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendintų atsargią fiskalinę politiką pakilimo laikotarpiais ir sukauptų pakankamai atsargų nuosmukio laikotarpiams. Be to, SAP korekcinėje dalyje siūloma pakeisti Reglamento 1467/97 nuostatas, susijusias su perviršinio deficito procedūros įgyvendinimu, siekiant užtikrinti, kad būtų atidžiau stebimi skolos pokyčiai ir kad jiems būtų skiriama tiek pat dėmesio, kaip ir deficito pokyčiams.

Be to, pasiūlyta direktyva, kurioje pateikiami reikalavimai valstybių narių biudžeto sistemoms siekiant skatinti fiskalinę atsakomybę nustatant minimalius nacionalinių fiskalinių sistemų reikalavimus ir užtikrinant, kad jie atitiktų Sutartyje numatytus įpareigojimus. Komisija, siekdama paremti Stabilumo ir augimo pakto prevencinę ir korekcinę dalis, taip pat pasiūlė stiprinti euro zonos valstybėms narėms skirtas vykdymo užtikrinimo priemones.

Pastabos

Šis nuomonės projektas susijęs su Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti Reglamentą Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo. Pranešėja sutinka, kad Stabilumo ir augimo pakto prevencinės ir korekcinės dalių nepavyko įgyvendinti ir jas reikėtų pakeisti. Pakeitimai turėtų būti grindžiami per pakto galiojimo laikotarpį įgyta patirtimi, įskaitant dabartinę ekonominę ir socialinę krizę. Tačiau pranešėja mano, kad Komisijos pasiūlymas pakeisti prevencinę SAP dalį daugeliu aspektų nepakankamas ir todėl siūlo pakeitimus, kuriais būtų sprendžiami šie pagrindiniai klausimai:

– ES biudžeto priežiūros ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo gairės turėtų būti išplėstos ir apimti užimtumo ir socialinius aspektus. Sutarties 148 straipsnis turėtų būti įtrauktas kaip priežiūros sistemos prevencinės dalies teisinis pagrindas.

– Atsižvelgiant į pirmesnę nuostatą, valstybės narės, pristatydamos savo atitinkamas stabilumo ir konvergencijos programas ir šių programų vykdymo laikotarpiu, turėtų taikyti Sutarties 148 straipsniu grindžiamas priemones. Užimtumo komitetas (EMCO) ir Socialinės apsaugos komitetas (angl. SPC) turėtų aktyviai dalyvauti visose svarbiose priežiūros procedūrose.

– Daugiašalė stabilumo ir konvergencijos programų priežiūra turėtų būti vykdoma kaip Europos semestro dalis, kurią reikėtų įtraukti į reglamentą. Ji turėtų būti vykdoma kartu atliekant makroekonominio ir socialinio disbalanso stebėseną ir nagrinėjant, kaip įgyvendinamos bendros ekonominės politikos gairės ir užimtumo politikos gairės.

– Į valstybių narių stabilumo ir konvergencijos programas reikėtų įtraukti informaciją apie valstybių narių biudžeto tikslų suderinamumą su ES augimo ir užimtumo strategija, kaip antai strategija „Europa 2020“, ir ypač su bendromis ekonominės politikos gairėmis ir užimtumo politikos gairėmis.

– Laikinai nukrypti nuo fiskalinės politikos (pranešėja siūlo ją įvardyti kaip veiksmingą, o ne atsargią, nes nėra pateikta atsargios politikos apibrėžtis), kaip nurodyta reglamente, turėtų būti leidžiama ne tik esant dideliam ekonomikos, bet ir socialiniam nuosmukiui.

– Galimybė valstybėms narėms įgyvendinti struktūrines reformas, nukrypstant nuo jų vidutinės trukmės biudžeto tikslų neturėtų būti siejama su pensijų reformomis, kuriomis siekiama propaguoti tam tikrus modelius. Ši galimybė turėtų būti suteikta valstybėms narėms, kurių įgyvendinamos struktūrinės reformos prisideda prie darbo vietų išsaugojimo ar sukūrimo ir skurdo mažinimo.

Galiausiai, pranešėja mano, kad itin svarbu užtikrinti, jog ekonominio valdymo stiprinimas būtų vykdomas kartu stiprinant Europos valdymo demokratinį teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, visame priežiūros procese turėtų būti sustiprintas Europos Parlamento vaidmuo. Be to, patikimos ir skaidrios priežiūros sistemos būtinos sąlygos yra reguliarios konsultacijos su socialiniais partneriais ir nacionalinių parlamentų dalyvavimas.

PAKEITIMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 nurodomoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
– atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 6 dalį,	– atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 6 dalį kartu su 148 straipsnio 3 ir 4 dalimis,
Pakeitimas  2 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(1a) Siekiant parengti suderintą užimtumo strategiją, kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), valstybės narės ir Sąjunga turėtų nuosekliai laikytis pagrindinių principų, kuriais skatinamas patyrusių, kvalifikuotų ir lanksčių darbuotojų rengimas bei darbo rinkų, pritaikytų prie ekonomikos pokyčių, kūrimas.
Pakeitimas  3 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(1b) Pagal šį reglamentą patvirtintos priemonės turi visiškai atitikti SESV horizontaliąsias nuostatas, ypač SESV 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnius kartu su SESV 153 straipsnio 5 dalimi ir su Protokolu Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, pridedamu prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV.
Pakeitimas  4 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(1c) SESV taip pat numatyta, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politiką ir veiksmus, Sąjunga turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su aukšto lygio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu ir kova su socialine atskirtimi.
Pakeitimas  5 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 3 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, kuris grindžiamas finansiniu stabilumu ir leidžia kurti naujas darbo vietas.	(3) Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, kuris grindžiamas finansiniu stabilumu ir leidžia kurti naujas darbo vietas, todėl turėtų būti didinamos ilgalaikės investicijos siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo.
Pakeitimas  6 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 5 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) Stabilumo ir konvergencijos programų turinį ir jų nagrinėjimo kriterijus reikėtų toliau koreguoti atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą.	(5) Stabilumo ir konvergencijos programų turinį ir jų nagrinėjimo procedūras ir kriterijus reikėtų toliau plėtoti ir aptarti nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą, ypač į jo įnašą skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat Sąjungos konkurencingumą ir konvergenciją.
Pakeitimas  7 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(5a) Ekonominis valdymas turėtų būti stiprinamas kartu stiprinant Europos valdymo demokratinį teisėtumą, kurio turėtų būti siekiama aktyviau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus į ekonominės politikos koordinavimo procedūras, visapusiškai panaudojant SESV numatytas priemones, ypač bendras valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gaires ir valstybių narių užimtumo politikos gaires.
Pakeitimas  8 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 6 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) Laikydamosi vidutinės trukmės biudžeto būklės tikslo, valstybės narės turėtų sugebėti užtikrinti patikimumo ribą 3 % BVP pamatinės vertės atžvilgiu, kad užtikrintų sparčią pažangą siekiant tvarumo ir galėtų imtis biudžetinių priemonių, visų pirma atsižvelgiant į valstybės investicijų poreikius.	(6) Laikydamosi vidutinės trukmės biudžeto būklės tikslo, valstybės narės turėtų sugebėti užtikrinti patikimumo ribą 3 proc. BVP pamatinės vertės atžvilgiu, kad užtikrintų tvarius viešuosius finansus ir sparčią pažangą siekiant tvarumo tuo pat metu suteikdamos laisvę imtis biudžetinių priemonių, visų pirma atsižvelgiant į valstybės investicijų, kurios padeda siekti Sąjungos augimo ir užimtumo tikslų, taip pat gerinti jos valstybių narių konkurencingumą ir konvergenciją, poreikius.
Pakeitimas  9 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a) Taryba, tikrindama ir kontroliuodama stabilumo programas ir konvergencijos programas, ir ypač savo vidutinės trukmės biudžeto tikslus arba šiems tikslams pasiekti reikalingą koregavimo planą, turėtų atsižvelgti į svarbius cikliškus ir struktūrinius kiekvienos valstybės narės ekonomikos bruožus ir į šalutinį poveikį kitų valstybių narių ekonomikai;
Pakeitimas  10 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 7 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) Įpareigojimą pasiekti vidutinės trukmės biudžeto tikslą ir jo laikytis reikia pradėti taikyti apibrėžus atsargios fiskalinės politikos principus.	Išbraukta.
Pakeitimas  11 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(7a) Per ciklą, ekonomikos pakilimo laikotarpiais stiprinant biudžetinę drausmę, turėtų būti pasiektas simetriškas požiūris į fiskalinę politiką, siekiant išvengti anticiklinės politikos ir laipsniškai pasiekti vidutinės trukmės biudžeto tikslą. Vidutinės trukmės biudžeto tikslo siekimas turėtų leisti valstybėms narėms įveikti įprastus cikliškus svyravimus išlaikant mažesnį nei 3 proc. pamatinės BVP vertės valstybės biudžeto deficitą ir užtikrinti sparčią pažangą siekiant fiskalinio tvarumo. Atsižvelgiant į tai, vidutinės trukmės biudžeto tikslas turėtų suteikti erdvės biudžeto pokyčiams, pirmiausia valstybės investicijų, kurios padėtų siekti Sąjungos augimo ir užimtumo tikslų, srityje.
Pakeitimas  12 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(8a) Siekiant stiprinti nacionalinę atsakomybę įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą, nacionalinės biudžeto priemonės turėtų būti visiškai suderintos su daugiašalės priežiūros Sąjungoje tikslais, ypač su politikos koordinavimo Europos semestru, pagal kurį nacionaliniai parlamentai ir kiti susiję suinteresuoti subjektai, ypač socialiniai partneriai, turi būti laiku informuojami ir turi deramai dalyvauti.
Pakeitimas  13 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 9 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(9) Atsargi fiskalinė politika reiškia, kad valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklis paprastai neviršija nuosaikaus vidutinės trukmės BVP augimo rodiklio; minėtos normos viršijimas atitinka diskrecinį valdžios sektoriaus pajamų didinimą, o diskrecinis pajamų mažinimas kompensuojamas išlaidų mažinimu.	(9) Veiksminga ir tvari fiskalinė politika reiškia, kad turi būti laikomasi taisyklių dėl pajamų ir išlaidų rinkinio, pagal kurias struktūrinių fiskalinių pajamų, išskyrus neplanuotas pajamas, ciklines pajamas ir vienkartines priemones, augimas paprastai neturėtų atsilikti nuo vidutinės trukmės BVP augimo rodiklio per verslo ciklo laikotarpį; valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklis paprastai neviršija vidutinės trukmės BVP augimo rodiklio per verslo ciklo laikotarpį, diskreciniai minėtos normos viršijimai ar diskreciniai mokestinių pajamų sumažinimai kompensuojami kartu taikant kitas su išlaidomis ir (arba) mokestinėmis pajamomis susijusias diskrecines priemones. Tvari fiskalinė politika kuriama tinkamai ir aiškiai atsižvelgiant, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1467/97, į sunkinančiuosius ar švelninančiuosius ilgalaikio ekonomikos tvarumo veiksnius, kaip pvz., socialinė įtrauktis, šalutinis poveikis aplinkai, ypač klimato kaita, ir įskaičiuojant kitas neigiamo pašalinio poveikio išlaidas, kurios taptų našta ateities kartoms.
Pakeitimas  14 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 10 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) Laikinai nukrypti nuo atsargios fiskalinės politikos turėtų būti leidžiama esant dideliam bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukiui, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ekonomikos atsigavimui.	(10) Laikinai nukrypti nuo veiksmingos ir tvarios fiskalinės politikos išimtiniais atvejais turėtų būti leidžiama esant dideliam ekonomikos nuosmukiui arba dideliam nedarbo padidėjimui, įskaitant laikotarpį, per kurį ekonomika neišnaudoja savo potencialo, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ekonomikos atsigavimui.
Pakeitimas  15 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 11 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) Didelio nukrypimo nuo atsargios fiskalinės politikos atveju atitinkamai valstybei narei turėtų būti teikiamas įspėjimas, o jei didelis nukrypimas išlieka arba tas nukrypimas yra ypač didelis, atitinkamai valstybei narei turėtų būti teikiama rekomendacija imtis būtinų taisomųjų priemonių.	(11) Didelio nukrypimo nuo veiksmingos ir tvarios fiskalinės politikos atveju atitinkamai valstybei narei turėtų būti teikiamas įspėjimas, o jei didelis nukrypimas išlieka arba tas nukrypimas yra ypač didelis, atitinkamai valstybei narei turėtų būti teikiama rekomendacija imtis būtinų taisomųjų priemonių.
Pakeitimas  16 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 12 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) Siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančios valstybės narės laikytųsi Sąjungos fiskalinės priežiūros sistemos reikalavimų, remiantis Sutarties 136 straipsniu reikėtų sukurti specialų reikalavimų vykdymo užtikrinimo mechanizmą, taikytiną užsitęsusio didelio nukrypimo nuo atsargios fiskalinės politikos atvejais.	(12) Siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančios valstybės narės laikytųsi Sąjungos fiskalinės priežiūros sistemos reikalavimų, remiantis SESV 136 straipsniu reikėtų sukurti specialų reikalavimų vykdymo užtikrinimo mechanizmą, taikytiną užsitęsusio didelio nukrypimo nuo veiksmingos ir tvarios fiskalinės politikos atvejais ir tuomet, kai nesiimama veiksmų ar nenorima bendradarbiauti.
Pakeitimas  17 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 -2 a straipsnis (naujas) (prieš 1A skyrių)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   1a. Įterpiamas šis straipsnis:   „-2a straipsnis   Tarybos daugiašalė priežiūra vykdoma kaip politikos koordinavimo Europos semestro (toliau – semestras) dalis atsižvelgiant į šio reglamento nuostatas ir į reikalavimą, kad valstybės narės savo ekonominę politiką ir užimtumo skatinimą vertintų kaip bendro intereso reikalą ir koordinuotų savo politiką ir veiksmus Taryboje siekdamos tikslų, nustatytų SESV 120 ir 146 straipsniuose.   Semestras pagal ES strategiją, inter alia, apima šiame reglamente numatytą stabilumo ir konvergencijos programų daugiašalę priežiūrą, makroekonominio ir socialinio disbalanso prevenciją ir naikinimą pagal Reglamentą (ES) Nr. .../2011, perviršinio deficito procedūrą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 ir valstybių narių ir Sąjungos bendrų ekonomikos politikos gairių rengimą pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, taip pat užimtumo politikos gaires, kurių turi laikytis valstybės narės, kaip nurodyta SESV 148 straipsnio 2 dalyje, šių gairių įgyvendinimą bei metinės politikos kryptis, dėl kurių buvo susitarta per metinį ekonominį ir socialinį aukščiausiojo lygio susitikimą.   Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai deramai įtraukiami vykdant semestrui numatytą veiklą siekiant padidinti skaidrumą, atsakomybę ir atskaitomybę, kai priimamas bet koks sprendimas. Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas būtų deramai įtrauktas, iki 2011 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba, Taryba ir Komisija sudaro tarpinstitucinį susitarimą. Šis procedūrinis susitarimas persvarstomas kas trejus metus ir pakeičiamas, jei reikia.   Kai reikia, konsultuojamasi su Ekonomikos ir finansų komitetu, įsteigtu pagal SESV 134 straipsnį, Užimtumo komitetu, įsteigtu pagal SESV 150 straipsnį, ir Socialinės apsaugos komitetu, įsteigtu pagal SESV 160 straipsnį.   Vykdant semestrui numatytą veiklą dėl visų pagrindinės politikos nustatymo klausimų, kuriuos turi aptarti Sąjungos institucijos, konsultuojamasi su suinteresuotomis šalimis, visų pirma su socialiniais partneriais.“
Pakeitimas  18 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 2 dalies a punktas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 3 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 1. Visos dalyvaujančios valstybės narės Tarybai ir Komisijai reguliariai teikia daugiašalei priežiūrai vykdyti reikalingą informaciją, kaip numatyta Sutarties 121 straipsnyje, teikdamos stabilumo programas; taip sudaromas pagrindas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.“ 1. Visos dalyvaujančios valstybės narės Tarybai ir Komisijai reguliariai teikia daugiašalei priežiūrai vykdyti reikalingą informaciją, kaip numatyta Sutarties 121 straipsnyje, teikdamos stabilumo programas; taip sudaromas pagrindas kainų stabilumui, konkurencingumui ir konvergencijai, taip pat dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.“
Pakeitimas  19 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 2 dalies b punkto i a papunktis (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 3 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   ia) Įterpiamas šis punktas:   „aa) informacija apie vidutinės trukmės biudžeto tikslo suderinamumą su Sąjungos augimo ir užimtumo tikslais, bendromis valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairėmis ir valstybių narių užimtumo politikos gairėmis;“
Pakeitimas  20 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 3 straipsnio 2 dalies c punktas
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas c) biudžetinių ir kitų ekonominės politikos priemonių, kurios taikomos arba siūlomos programos tikslams įgyvendinti, kiekybinis įvertinimas, apimantis pagrindinių struktūrinių reformų, kurios turės tiesioginį ilgalaikį išlaidų mažinimo poveikį, įskaitant didinančias potencialų augimą, sąnaudų ir naudos analizę;“ c) biudžetinių ir kitų ekonominės politikos priemonių, kurios taikomos arba siūlomos programos tikslams įgyvendinti, kiekybinis įvertinimas, apimantis pagrindinių struktūrinių reformų, kurios padeda siekti Sąjungos augimo ir užimtumo tikslų, sąnaudų ir naudos analizę;
Pakeitimas  21 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 2 dalies c punktas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 3 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas '3. Informacija apie numatomą valdžios sektoriaus balanso ir skolos santykio raidą, valdžios sektoriaus išlaidų augimą, planuojamą valdžios sektoriaus pajamų augimą nesikeičiant politikai, planuojamas diskrecines pajamų priemones ir 2 dalies a ir b punktuose nurodytas pagrindines ekonomines prielaidas pateikiama kiekvienais metais ir apima praėjusius metus, einamuosius metus ir bent kitus trejus metus.“ 3. Informacija apie numatomą valdžios sektoriaus balanso ir skolos santykio raidą, valdžios sektoriaus išlaidų augimą ir jo indėlį siekiant įgyvendinti Sąjungos augimo ir užimtumo tikslus, planuojamą valdžios sektoriaus pajamų augimą nesikeičiant politikai, planuojamas diskrecines pajamų priemones, augimo pobūdį ir ekonomikos konkurencingumo ir konvergencijos rodiklius, taip pat 2 dalies a, aa ir b punktuose nurodytas pagrindines ekonomines prielaidas pateikiama kiekvienais metais ir apima praėjusius metus, einamuosius metus ir bent kitus trejus metus.
Pakeitimas  22 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 1. Remdamasi Komisijos ir Ekonomikos ir finansų komiteto pateiktais vertinimais, Taryba, vykdydama Sutarties 121 straipsnyje numatytą daugiašalę priežiūrą, išnagrinėja atitinkamų valstybių narių pateiktus vidutinės trukmės biudžeto tikslus, įvertina, ar ekonominės prielaidos, kuriomis grindžiama programa, yra patikimos, ar koregavimo planas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra tinkamas ir ar taikomos arba siūlomos priemonės, skirtos laikytis koregavimo plano, yra pakankamos vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti ciklo metu. 1. Remdamasi Komisijos ir Ekonomikos ir finansų komiteto, Užimtumo komiteto ir Socialinės apsaugos komiteto pateiktais vertinimais, Taryba, vykdydama SESV 121 straipsnyje numatytą daugiašalę priežiūrą ir SESV 148 straipsnyje numatytą užimtumo politikos įgyvendinimo patikrinimą, išnagrinėja atitinkamų valstybių narių stabilumo programose pateiktus vidutinės trukmės biudžeto tikslus ir numatomą bendros skolos santykio raidą, įvertina, ar ekonominės prielaidos, kuriomis grindžiama programa, yra patikimos, ar koregavimo planas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra tinkamas ir ar taikomos arba siūlomos priemonės, skirtos laikytis koregavimo plano, yra pakankamos vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti ciklo metu.
Pakeitimas  23 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies pirma a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   Komisijos numatytais bet kokio pobūdžio išorinių sukrėtimų atvejais atitinkamos valstybės prašymu arba Komisijos siūlymu Taryba gali iš dalies pakeisti vidutinės trukmės biudžeto tikslą.
Pakeitimas  24 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Taryba, vertindama vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti reikalingą koregavimo planą, nagrinėja, ar atitinkamos valstybės narės pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones kasmet tinkamai pagerėja, etalonu nustatant 0,5 proc. BVP pagerėjimą, kuris būtinas valstybės narės vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti. Valstybių narių, kurių skola yra didelė arba kuriose yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas, arba kuriose yra ir didelė skola, ir perviršinis makroekonominis disbalansas, atveju Taryba nagrinėja, ar metinis pagal ciklą pakoreguoto biudžeto balanso atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones pagerėjimas yra didesnis negu 0,5 % BVP. Taryba atsižvelgia į tai, ar ekonominio pakilimo laikotarpiais dedama daugiau koregavimo pastangų, o nuosmukio laikotarpiais šios pastangos gali būti labiau ribotos. Taryba, vertindama vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti reikalingą koregavimo planą, nagrinėja, ar atitinkamos valstybės narės pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones kasmet tinkamai pagerėja, etalonu nustatant 0,5 proc. BVP pagerėjimą, kuris būtinas valstybės narės vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti. Valstybių narių, kurių skola yra didelė arba kuriose yra susidaręs perviršinis makroekonominis ir socialinis disbalansas, arba kuriose yra ir didelė skola, ir perviršinis makroekonominis disbalansas, atveju Taryba nagrinėja, ar metinis pagal ciklą pakoreguoto biudžeto balanso atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones pagerėjimas yra bent 0,5 proc. BVP. Taryba atsižvelgia į tai, ar ekonominio pakilimo laikotarpiais dedama daugiau koregavimo pastangų, o nuosmukio laikotarpiais šios pastangos gali būti labiau ribotos.
Pakeitimas  25 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Siekdama užtikrinti, kad vidutinės trukmės biudžeto tikslas būtų veiksmingai pasiektas ir kad jo būtų laikomasi, Taryba tikrina, kad valdžios sektoriaus išlaidų augimo raida, vertinama atsižvelgiant į priemonių, kurių imamasi arba planuojama imtis pajamų srityje, poveikį, atitiktų atsargią fiskalinę politiką. Siekdama užtikrinti, kad vidutinės trukmės biudžeto tikslas būtų veiksmingai pasiektas ir kad jo būtų laikomasi, Taryba tikrina, kad valdžios sektoriaus išlaidų augimo raida, vertinama atsižvelgiant į priemonių, kurių imamasi arba planuojama imtis pajamų srityje, poveikį, atitiktų veiksmingą ir tvarią fiskalinę politiką ir Sąjungos augimo ir užimtumo tikslus.
Pakeitimas  26 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Laikoma, kad fiskalinė politika yra atsargi, ir todėl ja padedama siekti vidutinės trukmės biudžeto tikslo ir laikui bėgant jo laikytis, jei įvykdytos toliau išdėstytos sąlygos: Laikoma, kad fiskalinė politika yra veiksminga ir tvari, ir todėl ja padedama siekti vidutinės trukmės biudžeto tikslo ir laikui bėgant jo laikytis, jei įvykdytos toliau išdėstytos sąlygos:
Pakeitimas  27 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos a punktas
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas a) valstybių narių, pasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslą, metinis išlaidų augimas neviršija nuosaikaus vidutinės trukmės BVP augimo rodiklio, nebent perviršis kompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis; a) valstybių narių, pasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslą, metinis išlaidų augimas neviršija numatomo veiksmingo ir tvaraus vidutinės trukmės BVP augimo rodiklio, o mokestinių pajamų augimas neatsilieka nuo valdžios sektoriaus pajamų augimo, nebent perviršiai ar trūkumai kompensuojami diskrecinėmis pajamų ir (arba) išlaidų priemonėmis;
Pagrindimas
Žr. Europos profesinių sąjungų konfederacijos 1 pakeitimą. Be to, teiginys, kad vyriausybės gali kontroliuoti išlaidas, bet ne pajamas, yra neteisingas. Ir išlaidos, ir pajamos yra labai susijusios su verslo ciklu, o nuosmukis mažina mokestines pajamas lygiai taip pat, kaip ir didina valdžios sektoriaus išlaidas.
Pakeitimas  28 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos b punktas
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas b) valstybių narių, dar nepasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslo, metinis išlaidų augimas neviršija rodiklio, kuris yra mažesnis už nuosaikų vidutinės trukmės BVP augimo rodiklį, nebent perviršis kompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis. Valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklio ir nuosaikaus vidutinės trukmės BVP augimo rodiklio skirtumas turi būti toks, kad būtų užtikrintas tinkamas koregavimas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo; b) valstybių narių, dar nepasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslo, metinis išlaidų augimas neviršija veiksmingo ir tvaraus vidutinės trukmės BVP augimo rodiklio, nebent perviršis kompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis; Valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklio ir veiksmingo ir tvaraus vidutinės trukmės BVP augimo rodiklio skirtumas turi būti toks, kad būtų užtikrintas tinkamas koregavimas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo;
Pakeitimas  29 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies penkta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Nuosaikus vidutinės trukmės augimas turėtų būti vertinamas remiantis dešimties metų projekcijomis, kurios turi būti reguliariai atnaujinamos. Veiksmingas ir tvarus vidutinės trukmės augimas turėtų būti vertinamas remiantis dešimties metų projekcijomis, kurios turi būti reguliariai atnaujinamos.
Pakeitimas  30 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies šešta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Apibrėždama koregavimo planą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo valstybėms narėms, kurios dar nepasiekė šio tikslo, ir leisdama laikinai nukrypti nuo šio tikslo valstybėms narėms, kurios jį jau pasiekė, su sąlyga, kad išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu ir kad programos įgyvendinimo laikotarpiu biudžeto būklė turėtų priartėti prie vidutinės trukmės biudžeto tikslo, Taryba atsižvelgia į įgyvendinamas pagrindines struktūrines reformas, turinčias tiesioginį ilgalaikį išlaidų mažinimo poveikį, įskaitant didinančias potencialų augimą, ir todėl turinčių įrodomos įtakos ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui. Apibrėždama koregavimo planą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo valstybėms narėms, kurios dar nepasiekė šio tikslo, ir leisdama laikinai nukrypti nuo šio tikslo valstybėms narėms, kurios jį jau pasiekė, jei išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu ir jei manoma, kad programos įgyvendinimo laikotarpiu biudžeto būklė turėtų priartėti prie vidutinės trukmės biudžeto tikslo, Taryba atsižvelgia į įgyvendinamas struktūrines reformas, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnį viešųjų lėšų naudojimą, nes tai padėtų sumažinti nebūtinas išlaidas, kurios taip pat padeda siekti Sąjungos augimo, užimtumo ir socialinės ir regioninės sanglaudos tikslų.
Pakeitimas  31 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies septinta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Ypatingas dėmesys skiriamas pensijų reformoms, kuriomis įvedama daugiapakopė sistema, apimanti ir privalomojo pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopą. Tokias reformas įgyvendinančioms valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo paties tikslo, o toks nukrypimas atitinka reformos grynąsias sąnaudas, kurios patiriamos įgyvendinant valstybės socialinio draudimo pensijų pakopą, su sąlyga, kad nukrypimas yra laikinas ir kad išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu. Vykdant šias reformas ypatingas dėmesys skiriamas pensijų sistemų tvarumui. Tokias reformas įgyvendinančioms valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo paties tikslo, jei nukrypimas yra laikinas ir jei išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu.
Pakeitimas  32 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies aštunta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Taryba taip pat nagrinėja, ar stabilumo programos turiniu padedama siekti tvarios konvergencijos euro zonoje, glaudesnio ekonominės politikos koordinavimo ir ar atitinkamos valstybės narės ekonominė politika atitinka bendras valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gaires. Taryba taip pat nagrinėja, ar stabilumo programos sudarytos taip, kad būtų padedama siekti tvarios konvergencijos euro zonoje, glaudesnio ekonominės politikos koordinavimo ir ar atitinkamos valstybės narės ekonominė politika atitinka SESV 9 straipsnį, ypač jame nurodytą siekį skatinti aukštą užimtumo lygį, užtikrinti atitinkamą socialinę apsaugą ir kovoti su socialine atskirtimi, taip pat ar atitinka Sąjungos augimo ir užimtumo tikslus, bendras valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gaires ir valstybių narių užimtumo politikos gaires.
Pakeitimas  33 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies devinta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Didelio bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukio laikotarpiais valstybėms narėms gali būti leidžiama laikinai nukrypti nuo koregavimo plano, kuris reikalingas vykdant atsargią fiskalinę politiką, nurodytą ketvirtoje pastraipoje. Tik esant dideliam ekonomikos nuosmukiui arba labai padidėjus nedarbui, įskaitant laikotarpį po nuosmukio ir laikotarpį, kai ekonomika dar veikia ne visu pajėgumu, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ekonomikos atsigavimui valstybėms narėms leidžiama laikinai nukrypti nuo koregavimo plano, kuris reikalingas vykdant veiksmingą ir tvarią fiskalinę politiką, nurodytą ketvirtoje pastraipoje.
Pakeitimas  34 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 2. Taryba išnagrinėja stabilumo programą ilgiausiai per tris mėnesius nuo programos pateikimo. Atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu Taryba prireikus pateikia nuomonę apie programą. Jeigu vadovaudamasi Sutarties 121 straipsniu Taryba nusprendžia, kad programos tikslus ir turinį reikia sugriežtinti, ypač turint omenyje apdairią fiskalinę politiką, ji savo nuomonėje ragina atitinkamą valstybę narę patikslinti savo programą.“ 2. Taryba išnagrinėja stabilumo programą ilgiausiai per tris mėnesius nuo programos pateikimo. Atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu, Užimtumo komitetu ir Socialinės apsaugos komitetu Taryba prireikus pateikia nuomonę apie programą. Jeigu vadovaudamasi SESV 9 ir 121 straipsniais Taryba nusprendžia, kad programos tikslus ir turinį reikia sugriežtinti, ypač turint omenyje veiksmingą ir tvarią fiskalinę politiką, ji savo nuomonėje ragina atitinkamą valstybę narę patikslinti savo programą.
Pakeitimas  35 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 5 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 6 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 1. Vykdydama 121 straipsnio 3 dalyje numatytą daugiašalę priežiūrą, Taryba, remdamasi dalyvaujančių valstybių narių pateikta informacija ir Komisijos bei Ekonomikos ir finansų komiteto vertinimais, stebi, kaip įgyvendinamos stabilumo programos, visų pirma siekdama nustatyti didelius faktinius arba numatomus biudžeto būklės nukrypimus nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo atitinkamo tam tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano nukrypus nuo atsargios fiskalinės politikos. 1. Vykdydama SESV 121 straipsnio 3 dalyje numatytą daugiašalę priežiūrą, Taryba, remdamasi dalyvaujančių valstybių narių pateikta informacija ir Komisijos, Ekonomikos ir finansų komiteto, Užimtumo komiteto ir Socialinės apsaugos komiteto vertinimais, stebi, kaip įgyvendinamos stabilumo programos, visų pirma siekdama nustatyti didelius faktinius arba numatomus biudžeto būklės nukrypimus nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo atitinkamo tam tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano nukrypus nuo veiksmingos ir tvarios fiskalinės politikos.
Pakeitimas  36 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 5 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 2. Didelio nukrypimo nuo atsargios fiskalinės politikos, nurodytos šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje, atveju ir siekdama užkirsti kelią perviršinio deficito susidarymui, Komisija pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį gali atitinkamai valstybei narei pateikti įspėjimą. 2. Didelio nukrypimo nuo veiksmingos ir tvarios fiskalinės politikos, nurodytos šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje, atveju ir siekdama užkirsti kelią perviršinio deficito susidarymui, Komisija pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį gali atitinkamai valstybei narei pateikti įspėjimą.
Pakeitimas  37 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 5 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 6 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Laikoma, kad nukrypimas nuo atsargios fiskalinės politikos yra didelis, jei egzistuoja šios sąlygos: pernelyg didelis išlaidų augimas, palyginti su atsargią fiskalinę politiką atitinkančiu išlaidų augimu, nekompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis; arba diskrecinės pajamų mažinimo priemonės nekompensuojamos išlaidų sumažinimais; taip pat bendras nukrypimo poveikis valdžios sektoriaus balansui yra ne mažesnis kaip 0,5% BVP per vienerius metus arba ne mažesnis kaip vidutiniškai 0,25 % BVP per metus atsižvelgiant į dvejų iš eilės metų laikotarpį. Laikoma, kad nukrypimas nuo veiksmingos ir tvarios fiskalinės politikos yra didelis, jei susidaro šios sąlygos: pernelyg didelis išlaidų augimas, palyginti su veiksmingą ir tvarią fiskalinę politiką atitinkančiu išlaidų augimu, nekompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis; arba diskrecinės pajamų mažinimo priemonės nekompensuojamos išlaidų sumažinimais; taip pat bendras nukrypimo poveikis valdžios sektoriaus balansui yra ne mažesnis kaip 0,5 proc. BVP per vienerius metus arba ne mažesnis kaip vidutiniškai 0,25 proc. BVP per metus atsižvelgiant į dvejų iš eilės metų laikotarpį.
Pakeitimas  38 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 5 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 6 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Į nuokrypį neatsižvelgiama, jei atitinkama valstybė narė gerokai viršijo vidutinės trukmės biudžeto tikslą, atsižvelgiant į tai, ar yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas, ir jei stabilumo programoje išdėstyti biudžeto planai nekelia grėsmės šiam tikslui programos laikotarpiu. Į nuokrypį neatsižvelgiama, jei atitinkama valstybė narė pasiekė vidutinės trukmės biudžeto tikslą, atsižvelgiant į tai, ar yra susidaręs perviršinis makroekonominis ir socialinis disbalansas, ir jei stabilumo programoje išdėstyti biudžeto planai nekelia grėsmės šiam tikslui programos laikotarpiu.
Pakeitimas  39 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 5 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 6 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Į nukrypimą taip pat galima neatsižvelgti esant dideliam bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukiui. Į nukrypimą taip pat galima neatsižvelgti esant dideliam bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukiui arba labai padidėjus nedarbui.
Pakeitimas  40 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 5 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 6 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 3. Jei didelis nukrypimas nuo atsargios fiskalinės politikos išlieka arba yra labai didelis, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, teikia atitinkamai valstybei rekomendaciją imtis būtinų koregavimo priemonių. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, rekomendaciją viešai paskelbia. 3. Jei didelis nukrypimas nuo veiksmingos ir tvarios fiskalinės politikos išlieka arba yra labai didelis, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, teikia atitinkamai valstybei narei rekomendaciją imtis būtinų koregavimo priemonių. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, rekomendaciją viešai paskelbia.
Pakeitimas  41 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 dalies a punktas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 7 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 1. Visos valstybės narės, kurioms taikoma išimtis, Tarybai ir Komisijai reguliariai teikia daugiašalei priežiūrai vykdyti reikalingą informaciją, kaip numatyta Sutarties 121 straipsnyje, teikdamos konvergencijos programas; taip sudaromas pagrindas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas. 1. Visos valstybės narės, kurioms taikoma išimtis, Tarybai ir Komisijai reguliariai teikia daugiašalei priežiūrai vykdyti reikalingą informaciją, kaip numatyta Sutarties 121 straipsnyje, teikdamos konvergencijos programas; taip sudaromas pagrindas kainų stabilumui, konkurencingumui, konvergencijai ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.
Pakeitimas  42 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 dalies b punkto i a papunktis (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 7 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   ia) Įterpiamas šis punktas:   „aa) informacija apie vidutinės trukmės biudžeto tikslo suderinamumą su Sąjungos augimo ir užimtumo tikslais, bendromis valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairėmis ir valstybių narių užimtumo politikos gairėmis.“
Pakeitimas  43 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 dalies b punkto ii papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 7 straipsnio 2 dalies c punktas
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas c) biudžetinių ir kitų ekonominės politikos priemonių, kurios taikomos arba siūlomos programos tikslams įgyvendinti, kiekybinis įvertinimas, apimantis pagrindinių struktūrinių reformų, kurios turės tiesioginį ilgalaikį išlaidų mažinimo poveikį, įskaitant didinančias potencialų augimą, sąnaudų ir naudos analizę;“ c) biudžetinių ir kitų ekonominės politikos priemonių, kurios taikomos arba siūlomos programos tikslams įgyvendinti, kiekybinis įvertinimas, apimantis pagrindinių struktūrinių reformų, kurios padeda siekti Sąjungos augimo ir užimtumo tikslų, sąnaudų ir naudos analizę;
Pakeitimas  44 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 dalies c punktas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 7 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas „3. Informacija apie numatomą valdžios sektoriaus balanso ir skolos santykio raidą, valdžios sektoriaus išlaidų augimą, planuojamą valdžios sektoriaus pajamų augimą nesikeičiant politikai, planuojamas diskrecines pajamų priemones ir 2 dalies a ir b punktuose nurodytas pagrindines ekonomines prielaidas pateikiama kiekvienais metais ir apima praėjusius metus, einamuosius metus ir bent kitus trejus metus.“ 3. Informacija apie numatomą valdžios sektoriaus balanso ir skolos santykio raidą, valdžios sektoriaus išlaidų augimą ir jo indėlį siekiant įgyvendinti Sąjungos augimo ir užimtumo tikslus, planuojamą valdžios sektoriaus pajamų augimą nesikeičiant politikai, planuojamas diskrecines pajamų priemones, augimo pobūdį ir ekonomikos konkurencingumo ir konvergencijos rodiklius, taip pat 2 dalies a, aa ir b punktuose nurodytas pagrindines ekonomines prielaidas pateikiama kiekvienais metais ir apima praėjusius metus, einamuosius metus ir bent kitus trejus metus.
Pakeitimas  45 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 1. Remdamasi Komisijos ir Ekonomikos ir finansų komiteto pateiktais vertinimais, Taryba, vykdydama Sutarties 121 straipsnyje numatytą daugiašalę priežiūrą, išnagrinėja atitinkamų valstybių narių pateiktus vidutinės trukmės biudžeto tikslus, įvertina, ar ekonominės prielaidos, kuriomis grindžiama programa, yra patikimos, ar koregavimo planas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra tinkamas, taip pat ar taikomos ir (arba) siūlomos priemonės, skirtos laikytis koregavimo plano, yra pakankamos vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti ciklo metu ir tvariai konvergencijai užtikrinti. 1. Remdamasi Komisijos ir Ekonomikos ir finansų komiteto, Užimtumo komiteto ir Socialinės apsaugos komiteto pateiktais vertinimais, Taryba, vykdydama SESV 121 straipsnyje numatytą daugiašalę priežiūrą ir SESV 148 straipsnyje numatytą užimtumo politikos įgyvendinimo patikrinimą, išnagrinėja atitinkamų valstybių narių konvergencijos programose pateiktus vidutinės trukmės biudžeto tikslus ir numatomą bendros skolos santykio raidą, įvertina, ar ekonominės prielaidos, kuriomis grindžiama programa, yra patikimos, ar koregavimo planas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra tinkamas, taip pat ar taikomos ir (arba) siūlomos priemonės, skirtos laikytis koregavimo plano, yra pakankamos vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti per ciklą ir tvariai konvergencijai užtikrinti.
Pakeitimas  46 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 1 dalies pirma a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   Komisijos numatytais bet kokio pobūdžio išorinių sukrėtimų atvejais atitinkamos valstybės prašymu arba Komisijos siūlymu Taryba gali iš dalies pakeisti vidutinės trukmės biudžeto tikslą.
Pakeitimas  47 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Siekdama užtikrinti, kad vidutinės trukmės biudžeto tikslas būtų veiksmingai pasiektas ir kad jo būtų laikomasi, Taryba tikrina, kad valdžios sektoriaus išlaidų augimo raida, vertinama atsižvelgiant į priemonių, kurių imamasi arba planuojama imtis pajamų srityje, poveikį, atitiktų atsargią fiskalinę politiką. Siekdama užtikrinti, kad vidutinės trukmės biudžeto tikslas būtų veiksmingai pasiektas ir kad jo būtų laikomasi, Taryba tikrina, kad valdžios sektoriaus išlaidų augimo raida, vertinama atsižvelgiant į priemonių, kurių imamasi arba planuojama imtis pajamų srityje, poveikį, atitiktų veiksmingą ir tvarią fiskalinę politiką ir Sąjungos augimo ir užimtumo tikslus.
Pakeitimas  48 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Laikoma, kad fiskalinė politika yra atsargi, ir todėl ja padedama siekti vidutinės trukmės biudžeto tikslo ir laikui bėgant jo laikytis, jei įvykdytos toliau išdėstytos sąlygos: Laikoma, kad fiskalinė politika yra veiksminga ir tvari, ir todėl ja padedama siekti vidutinės trukmės biudžeto tikslo ir laikui bėgant jo laikytis, jei įvykdytos toliau išdėstytos sąlygos:
Pakeitimas  49 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos a punktas
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas a) valstybių narių, pasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslą, metinis išlaidų augimas neviršija nuosaikaus vidutinės trukmės BVP augimo rodiklio, nebent perviršis kompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis; a) valstybių narių, pasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslą, metinis išlaidų augimas neviršija veiksmingo ir tvaraus vidutinės trukmės BVP augimo rodiklio, nebent perviršis kompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis;
Pakeitimas  50 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos b punktas
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas b) valstybių narių, dar nepasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslo, metinis išlaidų augimas neviršija rodiklio, kuris yra mažesnis už nuosaikų vidutinės trukmės BVP augimo rodiklį, nebent perviršis kompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis. Valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklio ir nuosaikaus vidutinės trukmės BVP augimo rodiklio skirtumas turi būti toks, kad būtų užtikrintas tinkamas koregavimas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo; b) valstybių narių, dar nepasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslo, metinis išlaidų augimas neviršija veiksmingo ir tvaraus vidutinės trukmės BVP augimo rodiklio, nebent perviršis kompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis; Valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklio ir veiksmingo ir tvaraus vidutinės trukmės BVP augimo rodiklio skirtumas turi būti toks, kad būtų užtikrintas tinkamas koregavimas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo;
Pakeitimas  51 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos c punktas
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas c) diskreciniai atskirų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų sumažinimai kompensuojami arba išlaidų sumažinimais, arba diskreciniais kitų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų padidinimais, arba ir išlaidų sumažinimais, ir diskreciniais kitų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų padidinimais. c) valstybių narių, nepasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslų, diskreciniai atskirų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų sumažinimai kompensuojami arba išlaidų sumažinimais, arba diskreciniais kitų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų padidinimais, arba ir išlaidų sumažinimais, ir diskreciniais kitų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų padidinimais.
Pakeitimas  52 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 1 dalies penkta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Nuosaikus vidutinės trukmės augimas turėtų būti vertinamas remiantis dešimties metų projekcijomis, kurios turi būti reguliariai atnaujinamos. Veiksmingas ir tvarus vidutinės trukmės augimas turėtų būti vertinamas remiantis dešimties metų projekcijomis, kurios turi būti reguliariai atnaujinamos.
Pakeitimas  53 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 1 dalies septinta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Ypatingas dėmesys skiriamas pensijų reformoms, kuriomis įvedama daugiapakopė sistema, apimanti ir privalomojo pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopą. Tokias reformas įgyvendinančioms valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo paties tikslo, o toks nukrypimas atitinka reformos grynąsias sąnaudas, kurios patiriamos įgyvendinant valstybės socialinio draudimo pensijų pakopą, su sąlyga, kad nukrypimas yra laikinas ir kad išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu. Vykdant šias reformas ypatingas dėmesys skiriamas pensijų sistemų tvarumui. Tokias reformas įgyvendinančioms valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo paties tikslo, jei nukrypimas yra laikinas ir jei išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu.
Pakeitimas  54 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 1 dalies aštunta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Taryba taip pat nagrinėja, ar konvergencijos programos turiniu padedama glaudžiau koordinuoti ekonominę politiką ir ar atitinkamos valstybės narės ekonominė politika atitinka bendras valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gaires. VKM II valstybių narių atveju Taryba taip pat nagrinėja, ar konvergencijos programos turiniu užtikrinamas sklandus dalyvavimas valiutų kurso mechanizme. Taryba taip pat nagrinėja, ar konvergencijos programos sudarytos taip, kad būtų padedama glaudžiau koordinuoti ekonominę politiką, ir ar atitinkamos valstybės narės ekonominė politika atitinka SESV 9 straipsnį, ypač jame nurodytą siekį skatinti aukštą užimtumo lygį, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir kovoti su socialine atskirtimi, taip pat ar atitinka Sąjungos augimo ir užimtumo tikslus, bendras valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gaires ir valstybių narių užimtumo politikos gaires. VKM II valstybių narių atveju Taryba taip pat nagrinėja, ar konvergencijos programos sudaryta taip, kad būtų užtikrinamas sklandus dalyvavimas valiutų kurso mechanizme.
Pakeitimas  55 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 1 dalies devinta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Didelio bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukio laikotarpiais valstybėms narėms gali būti leidžiama laikinai nukrypti nuo koregavimo plano, kuris reikalingas vykdant atsargią fiskalinę politiką, nurodytą ketvirtoje pastraipoje. Tik esant dideliam ekonomikos nuosmukiui arba labai padidėjus nedarbui, įskaitant laikotarpį po nuosmukio ir laikotarpius, per kuriuos ekonomika dar neišnaudoja savo potencialo, valstybėms narėms leidžiama laikinai nukrypti nuo koregavimo plano, kuris reikalingas vykdant veiksmingą ir tvarią fiskalinę politiką, nurodytą ketvirtoje pastraipoje.
Pakeitimas  56 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 2. Taryba išnagrinėja konvergencijos programą ilgiausiai per tris mėnesius nuo programos pateikimo. Atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu Taryba prireikus pateikia nuomonę apie programą. Jeigu, vadovaudamasi Sutarties 121 straipsniu, Taryba nusprendžia, kad programos tikslus ir turinį reikia sugriežtinti, ypač turint omenyje apdairią fiskalinę politiką, ji savo nuomonėje ragina atitinkamą valstybę narę patikslinti savo programą.“ 2. Taryba išnagrinėja konvergencijos programą ilgiausiai per tris mėnesius nuo jos pateikimo. Atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu, Užimtumo komitetu ir Socialinės apsaugos komitetu Taryba prireikus pateikia nuomonę apie programą. Jeigu vadovaudamasi SESV 9 ir 121 straipsniais Taryba nusprendžia, kad programos tikslus ir turinį reikia sugriežtinti, ypač turint omenyje veiksmingą ir tvarią fiskalinę politiką, ji savo nuomonėje ragina atitinkamą valstybę narę patikslinti savo programą.
Pakeitimas  57 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 9 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 1. Vykdydama 121 straipsnio 3 dalyje numatytą daugiašalę priežiūrą, Taryba, remdamasi valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, pateikta informacija ir Komisijos bei Ekonomikos ir finansų komiteto vertinimais, stebi, kaip įgyvendinamos konvergencijos programos, visų pirma siekdama nustatyti didelius faktinius arba numatomus biudžeto būklės nukrypimus nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo atitinkamo tam tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano nukrypus nuo atsargios fiskalinės politikos. 1. Vykdydama SESV 121 straipsnio 3 dalyje numatytą daugiašalę priežiūrą, Taryba, remdamasi valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, pateikta informacija ir Komisijos, Ekonomikos ir finansų komiteto, Užimtumo komiteto ir Socialinės apsaugos komiteto vertinimais, stebi, kaip įgyvendinamos konvergencijos programos, visų pirma siekdama nustatyti didelius faktinius arba numatomus biudžeto būklės nukrypimus nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo atitinkamo tam tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano nukrypus nuo veiksmingos ir tvarios fiskalinės politikos.
Pakeitimas  58 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 9 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 10 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Laikoma, kad nukrypimas nuo atsargios fiskalinės politikos yra didelis, jei egzistuoja šios sąlygos: pernelyg didelis išlaidų augimas, palyginti su atsargią fiskalinę politiką atitinkančiu išlaidų augimu, nekompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis; arba diskrecinės pajamų mažinimo priemonės nekompensuojamos išlaidų sumažinimais; taip pat bendras nukrypimo poveikis valdžios sektoriaus balansui yra ne mažesnis kaip 0,5% BVP per vienerius metus arba ne mažesnis kaip vidutiniškai 0,25 % BVP per metus atsižvelgiant į dvejų iš eilės metų laikotarpį. Laikoma, kad nukrypimas nuo veiksmingos ir tvarios fiskalinės politikos yra didelis, jei susidaro šios sąlygos: pernelyg didelis išlaidų augimas, palyginti su veiksmingą ir tvarią fiskalinę politiką atitinkančiu išlaidų augimu, nekompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis; arba diskrecinės pajamų mažinimo priemonės nekompensuojamos išlaidų sumažinimais; taip pat bendras nukrypimo poveikis valdžios sektoriaus balansui yra ne mažesnis kaip 0,5 proc. BVP per vienerius metus arba ne mažesnis kaip vidutiniškai 0,25 proc. BVP per metus atsižvelgiant į dvejų iš eilės metų laikotarpį.
Pakeitimas  59 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 9 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 10 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Į nuokrypį neatsižvelgiama, jei atitinkama valstybė narė gerokai viršijo vidutinės trukmės biudžeto tikslą, atsižvelgiant į tai, ar yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas, ir jei stabilumo programoje išdėstyti biudžeto planai nekelia grėsmės šiam tikslui programos laikotarpiu. Į nuokrypį neatsižvelgiama, jei atitinkama valstybė narė pasiekė vidutinės trukmės biudžeto tikslą, atsižvelgiant į tai, ar yra susidaręs perviršinis makroekonominis ar socialinis disbalansas, ir jei stabilumo programoje išdėstyti biudžeto planai nekelia grėsmės šiam tikslui programos laikotarpiu.
Pakeitimas  60 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 9 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 10 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Į nukrypimą taip pat galima neatsižvelgti esant dideliam bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukiui. Į nukrypimą taip pat galima neatsižvelgti esant dideliam bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukiui arba labai padidėjus nedarbui.
Pakeitimas  61 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 9 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 10 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 3. Jei didelis nukrypimas nuo atsargios fiskalinės politikos išlieka arba yra labai didelis, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, teikia atitinkamai valstybei rekomendaciją imtis būtinų koregavimo priemonių. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, rekomendaciją viešai paskelbia.“ 3. Jei didelis nukrypimas nuo veiksmingos ir tvarios fiskalinės politikos išlieka arba yra labai didelis, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, teikia atitinkamai valstybei narei rekomendaciją imtis būtinų koregavimo priemonių. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, rekomendaciją viešai paskelbia.“

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo keitimas iš dalies
Nuorodos	COM(2010)0526 – C7-0300/2010 – 2010/0280(COD)
Atsakingas komitetas	ECON
Nuomonę pateikė        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	EMPL 21.10.2010
Nuomonės referentas        Paskyrimo data	Pervenche Berès 21.10.2010
Svarstymas komitete	1.12.2010		25.1.2011
Priėmimo data	16.3.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 2 6
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Regina Bastos, Edit Bauer, Jean-Luc Bennahmias, Mara Bizzotto, Philippe Boulland, David Casa, Alejandro Cercas, Marije Cornelissen, Frédéric Daerden, Karima Delli, Proinsias De Rossa, Frank Engel, Sari Essayah, Richard Falbr, Ilda Figueiredo, Thomas Händel, Nadja Hirsch, Stephen Hughes, Liisa Jaakonsaari, Danuta Jazłowiecka, Martin Kastler, Ádám Kósa, Patrick Le Hyaric, Veronica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Rovana Plumb, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Elisabeth Schroedter, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Georges Bach, Raffaele Baldassarre, Sven Giegold, Antigoni Papadopoulou, Evelyn Regner
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Liam Aylward, Fiona Hall, Janusz Wojciechowski

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo keitimas iš dalies
Nuorodos	COM(2010)0526 – C7-0300/2010 – 2010/0280(COD)
Pateikimo Europos Parlamentui data	29.9.2010
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ECON 21.10.2010
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 21.10.2010		EMPL 21.10.2010
Nuomonė nepareikšta        Nutarimo data	BUDG 20.10.2010
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Corien Wortmann-Kool 21.9.2010
Teisinio pagrindo užginčijimas        JURI nuomonės pateikimo data	JURI 12.4.2011
Svarstymas komitete	26.10.2010		24.1.2011		22.3.2011
Priėmimo data	19.4.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	27 18 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Burkhard Balz, Udo Bullmann, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Rachida Dati, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Markus Ferber, Elisa Ferreira, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Wolf Klinz, Jürgen Klute, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Philippe Lamberts, Astrid Lulling, Arlene McCarthy, Íñigo Méndez de Vigo, Sławomir Witold Nitras, Ivari Padar, Alfredo Pallone, Anni Podimata, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Edward Scicluna, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Ivo Strejček, Kay Swinburne, Marianne Thyssen, Ramon Tremosa i Balcells, Corien Wortmann-Kool
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Marta Andreasen, Robert Goebbels, Carl Haglund, Krišjānis Kariņš, Barry Madlener, Thomas Mann, Claudio Morganti
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Karima Delli
Pateikimo data	29.4.2011