PRANEŠIMAS dėl siūlomos H. G. Wessbergo kandidatūros į Audito Rūmų narius

25.5.2011 - (C7‑0103/2011 – 2011/0803(NLE))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėja: Inés Ayala Sender

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl siūlomos H. G. Wessbergo kandidatūros į Audito Rūmų narius

(C7‑0103/2011 – 2011/0803(NLE))

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0103/2011),

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. gegužės 24 d., posėdyje Biudžeto kontrolės komitetas išklausė Tarybos siūlomą kandidatą į Audito Rūmų narius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0190/2011),

A. kadangi H. G. Wessbergo kandidatūra atitinka Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas,

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti H. G. Wessbergą Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams ir kitoms Europos Sąjungos institucijoms bei valstybių narių audito institucijoms.

1 PRIEDAS: H. G. WessbergO GYVENIMO APRAŠYMAS

Kontaktiniai duomenys

Adresas: Mårdvägen 44, 167 56 Bromma, Sweden

Tel.: [phone]

E. paštas [e-mail]

Biografija

Gimė 1952 m. balandžio 26 d. Geteborge (Švedija).

Nuo 1981 m. susituokęs su Marianne Reimers-Wessberg. Trijų vaikų tėvas.

Išsilavinimas/įgyti laipsniai

Politinių mokslų, istorijos, komunikacijos bakalauro laipsnis.

Pareigos

2007–2010 m. Valstybės sekretorius Ministro Pirmininko kanceliarijoje.

2007 m. Valstybės sekretorius Užsienio reikalų ministerijoje.

2006–2007 m. Valstybės sekretorius Gynybos ministerijoje.

2004–2006 m. Švedijos įmonių registracijos biuro generalinis direktorius.

2001–2004 m. Švedijos įmonių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas.

2001 m. Generalinis direktorius.

1996–2000 m. Generalinio direktoriaus pavaduotojas.

1995–1996 m. Laikinasis generalinis direktorius.

1991–1995 m. Švedijos pramonės įmonių federacijos direktorius informavimo klausimais.

1990–1991 m. Statybų ir nekilnojamojo turto akcinės bendrovės SIAB direktorius informavimo klausimais.

1987–1990 m. Švedijos gynybos štabo vadovas informavimo klausimais ir vyriausiojo vado atstovas.

1985–1987 m. Švedijos gynybos štabo spaudos tarnybos vadovas.

1982–1985 m. Švedijos gynybos štabo spaudos atstovas.

1980–1982 m. Švedijos nacionalinės studentų sąjungos (šv. SFS) pirmininkas.

1979–1980 m. Geteborgo universiteto studentų sąjungos pirmininkas.

Pareigos valdymo organuose ir kitos pareigos

2005–2006 m. Už veiklos suderinamumo klausimus atsakingos valdybos Vyriausybėje narys.

2005–2006 m. Nacionalinės paslaugas universitetams ir universitetų kolegijoms teikiančios agentūros valdybos narys.

2003–2004 m. Centrinės gynybos ir visuomenės federacijos pirmininkas.

2003–2004 m. Švedijos nepaprastųjų padėčių valdymo agentūros tarybos, atsakingos už ryšius su pramonės atstovais, narys.

2003–2004 m. Vyriausiojo vado veiklos patariamosios tarybos narys.

1997–2003 m. Nuosaikiųjų partijos Stokholmo skyriaus pirmininkas.

1998–2002 m. Valstybinio banko valdančiosios tarybos pakaitinis narys.

1999–2002 m. Įmonės „Birka Energi“ valdybos narys.

1999–2001 m. Nekilnojamojo turto bendrovės „Svenska Bostäder“ primininkas.

1999–2001 m. Nuosavybės valdymo bendrovės „Locum AB“ primininkas.

1997 m. Karo mokslų akademijos narys.

1996–1998 m. Švedijos radijo valdybos narys.

2 PRIEDAS: H. G. WessbergO ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

Klausimynas kandidatams į Audito Rūmų narius

Darbo patirtis

1. Nurodykite svarbiausius savo darbo patirties viešųjų finansų, valdymo ar valdymo audito srityse aspektus.

Daugiau negu 30 metų dirbau darbą, susijusį su Švedijos valstybinių institucijų valdymu aukščiausiuoju lygmeniu ir vadovavimu privačioms įmonėms. Didelę dalį savo karjeros skyriau siekiui pagerinti sąlygas Švedijos privačioms įmonėms – vadovavau organizacijoms, kurios atstovauja pramonės įmonių interesams visuomeniniame gyvenime. Tačiau kaip politikas ir kaip valstybės tarnautojas esu įgijęs ir didelę darbo valstybės tarnyboje patirtį. Vienas iš postų, kurį neseniai užėmiau dirbdamas valstybiniame sektoriuje, yra Švedijos įmonių registracijos biuro – nepriklausomos vyriausybinės agentūros – generalinio direktoriaus postas. Esu dirbęs keleto ministerijų valstybės sekretoriumi. Valstybės sekretorius Švedijoje – aukščiausios pakopos valstybės tarnautojas, tiesiogiai aptarnaujantis ministrus, t. y. vykdantis jų sprendimus ir užtikrinantis kasdienį ministerijų administravimą. Visai neseniai ėjau valstybės sekretoriaus pareigas Ministro Pirmininko Fredriko Reinfeldto kanceliarijoje.

Užimdamas šiuos vykdomuosius postus perpratau finansų valdymo ir biudžeto kontrolės klausimus ir įgijau jų sprendimo patirties. Dalį įvairių mano atliktų vykdomųjų pareigų sudarė tiesioginė atskaitomybė išorės auditoriams. Dirbdamas valstybės sekretoriumi Ministro Pirmininko kanceliarijoje tiesiogiai dalyvaudavau Švedijos vyriausybės vykdomoje metinio biudžeto sudarymo procedūroje. Buvau atsakingas už parengiamojo darbo, susijusio su biudžeto sudarymu, koordinavimą vyriausybėje, už galutinių biudžeto sąskaitų rengimą Parlamentui, taip pat už ankstesnių vyriausybės biudžetų įvykdymo vertinimą. Taigi esu įgijęs tiesioginės patirties, susijusios su valstybės biudžeto sudarymo procedūra, taip pat su jo ex post tikrinimu. Buvau tiesiogiai atsakingas už Ministro Pirmininko kanceliarijos biudžetą. Biudžeto įgyvendinimo tvarkos palaikymas ir finansinės atskaitomybės suinteresuotųjų šalių atžvilgiu užtikrinimas buvo pagrindiniai tikslai, kuriais vadovavausi vykdydamas šias užduotis.

Dirbdamas Švedijos įmonių registracijos biuro generaliniu direktoriumi buvau atsakingas už biuro biudžetą ir jo įgyvendinimą. Įmonių registracijos biuras didžiąja dalimi finansuojamas iš privačių įmonių mokamų mokesčių, todėl būdavo svarbu užtikrinti klientams pridėtinę vertę, kad nekiltų abejonių dėl mūsų veiklos pagrįstumo. Per visą laikotarpį, kai dirbau generaliniu direktoriumi, agentūros finansinė padėtis buvo gera, be to, kadangi dirbome kruopščiai, mūsų paslaugos buvo ne kartą puikiai įvertintos.

Prieš tai dirbau Švedijos pramonės įmonių federacijos generaliniu direktoriumi. Buvau atsakingas už Federacijos biudžeto sudarymą ir jo įgyvendinimo priežiūrą. Taip pat buvau atsakingas už Švedijos pramonės įmonių federacijos ir kitos panašaus pobūdžio organizacijos sujungimą. Nors šis sujungimas buvo sudėtingas keletu aspektų, viso proceso metu sugebėjome užtikrinti aukščiausio lygio vadovavimą ir finansų kontrolę.

2. Nurodykite tris svarbiausius sprendimus per Jūsų karjerą, kuriuos priimant dalyvavote.

Pats svarbiausias mano sprendimas – dalyvauti organizuojant kampaniją už Švedijos narystę Europos Sąjungoje. Tikiu, kad mūsų dėka informacija pasiekė daugybę švedų ir kad tai paveikė jų sprendimą balsuoti už dalyvavimą Europos projekte. Šios kampanijos jėga (o taip pat ir nelengvas išbandymas) buvo tai, kad ji nebuvo vienašalė ir kad jos metu buvo atstovaujama labai skirtingiems visuomenės – pramonės atstovų, profesinių sąjungų ir politinių partijų – interesams. Švedijos sprendimą įstoti į Europos Sąjungą laikau svarbiausiu savo kartos politiniu įvykiu ir nepaprastai didžiuojuosi, kad tam tikra prasme ir aš turėjau įtakos šiam sprendimui.

Vyriausybė paskyrė mane sukurti naują privačių įmonių administravimo agentūrą – Švedijos įmonių registracijos biurą – ir jai vadovauti. Mano vadovavimo laikotarpiu pavyko iš esmės pagerinti darbo rezultatus ir klientų pasitenkinimą. Tai pasiekta priėmus keletą sprendimų reformuoti ankstesnę sistemą, kurią slėgė problemos, susijusios su neveiksmingumu, prastu įmonių aptarnavimu ir ilgu laukimo laiku.

Dirbdamas valstybės sekretoriumi Ministro Pirmininko kanceliarijoje parengiau naują centrinės vyriausybės krizių valdymo tvarką, nes krizės po 2004 m. cunamio Indijos vandenyne valdymas parodė, kad būtina toliau vystyti ankstesnę sistemą. Per gana trumpą laiką man pavyko sukurti gerai veikiančią krizių valdymo sistemą, o ją vėliau pritaikius buvo iš esmės pagerinti vyriausybės krizių valdymo pajėgumai.

Savarankiškumas

3. Sutartyje nustatyta, kad Audito Rūmų nariai, eidami savo pareigas, turi būti „visiškai nepriklausomi“. Kaip Jūs laikytumėtės šio reikalavimo atlikdamas savo pareigas?

Jei būčiau paskirtas Audito Rūmų nariu, be abejo, stengčiausi vadovautis visomis taikomomis taisyklėmis ir likti nepriklausomas nuo bet kokios išorinės įtakos. Niekada neleisčiau būti veikiamas vyriausybių, politinių partijų ar bet kurių kitų išorės interesų. Mano vienintelis rūpestis būtų užtikrinti veiksmingą Europos mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą. Užimdamas ankstesnes pareigas privačiame ir viešajame sektoriuose išsiugdžiau nuostatą itin principingai vertinti išorės interesus ir griežtai vadovautis taikomomis taisyklėmis. Dirbdamas Audito Rūmuose neketinu laužyti šios nuostatos.

4. Ar jums buvo suteiktas anksčiau atliktų vadovavimo įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimas, jei tokia procedūra numatyta?

Už visą laikotarpį, per kurį atlikau Švedijos pramonės įmonių federacijos generalinio direktoriaus pareigas, man be priekaištų suteiktas įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimas. Tai vienintelės mano eitos pareigos, kurioms buvo taikoma įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimo procedūra.

5. Ar turite verslą, finansinių indėlių ar bet kokių kitų įsipareigojimų, kurie galėtų būti nesuderinami su Jūsų būsimosiomis pareigomis? Ar esate pasirengęs deklaruoti visus savo finansinius interesus ar kitus įsipareigojimus Audito Rūmų pirmininkui bei juos paviešinti? Jei šiuo metu esate susijęs su kokiu nors teismo procesu, papasakokite apie tai plačiau.

Neturiu jokių verslo interesų, finansinių indėlių ar kitokių įsipareigojimų, kurie būtų nesuderinami su mano, kaip Audito Rūmų nario, pareigomis. Taip pat esu pasirengęs deklaruoti visus savo finansinius interesus ir kitus įsipareigojimus Audito Rūmų pirmininkui ir, jei būtina, juos paviešinti. Nesu susijęs su jokiu vykstančiu teismo procesu.

6. Ar jus paskyrus Audito Rūmų nariu būsite pasirengęs atsisakyti visų pareigų, į kurias esate išrinktas, ir atsakingų pareigų politinėje partijoje?

Šiuo metu nesu išrinktas į jokį postą ir neatlieku jokių pareigų jokioje politinėje partijoje. Taip pat esu pasirengęs atsisakyti bet kokių pareigų, kurios būtų nesuderinamos su Audito Rūmų nario pareigomis.

7. Kaip spręstumėte šiurkščių pažeidimų ar netgi sukčiavimo ir (arba) korupcijos atvejus, su kuriais susiję asmenys būtų kilę iš tos pačios valstybės narės, kaip ir Jūs?

Šiurkštų pažeidimą ar sukčiavimo atvejį Švedijoje vertinčiau ne kitaip negu tokį pat pažeidimą ar sukčiavimo atvejį bet kurioje kitoje valstybėje narėje. Visoms valstybėms narėms taikomi tie patys biudžeto tvarkos ir finansų valdymo principai. Dirbdamas Audito Rūmuose būčiau atsakingas už visos Europos piliečių ir mokesčių mokėtojų finansinių interesų apsaugą. Taikyti savo gimtajai šaliai kitokius standartus negu kuriai nors kitai valstybei narei būtų nepriimtina. Įtardamas sukčiavimo atvejį laikyčiausi Audito Rūmų nustatytos procedūros ir praneščiau apie šį atvejį OLAF.

Pareigų vykdymas

8. Kokie turėtų būti pagrindiniai patikimo finansų valdymo kultūros bet kurioje viešojoje įstaigoje bruožai?

Pirmiausia, valdant viešąsias išlaidas ir kartu tarnaujant mokesčių mokėtojams turi būti taikomi trys patikimo finansų valdymo principai – taupumo, veiksmingumo ir naudingumo. Išties turėtų būti užtikrintas kiekybiniu ir kokybiniu požiūriais tinkamas lėšų naudojimas užsibrėžtiems tikslams už kuo mažesnę kainą pasiekti. Naudojamų išteklių ir siektinų tikslų santykis turėtų būti optimalus, o užsibrėžti tikslai – pasiekti.

Visos patikimo finansų valdymo kultūros turi būti grindžiamos skaidrumu ir sąžiningumu. Užtikrinus skaidrumą ir sąžiningumą yra daugiau galimybių nustatyti trūkumus, išsiaiškinti, kodėl dirbama neveiksmingai ir vadovaujamasi prasta tvarka. Patikimo finansų valdymo kultūrai taip pat būtini tiksliai suformuluoti ir gerai apgalvoti siekiai. Šie siekiai turi būti aiškūs, realistiški, aktualūs ir laiku iškelti.

Be to, kiekvienai gerai funkcionuojančiai organizacijai būdinga atskaitomybė. Siekiant maksimalios atskaitomybės už veiksmus ir sprendimus gyvybiškai svarbu aiškiai atskirti atsakomybę.

Tačiau gerai parengta kontrolės sistema būtina net ir puikiai veikiančioje organizacijoje. Šias kontrolės sistemas turėtų sudaryti vidaus audito, patikimos apskaitos ir atskaitomybės programos, taip pat adekvati informavimo apie valdymą sistema.

Pagaliau visus minėtuosius bruožus suderinus su skaidria vidaus komunikacija (iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų) ir gerai apibrėžtu etiniu pagrindu bus pagerintas bet kurios organizacijos skaidrumas, sąžiningumas ir atskaitomybė.

Mano nuomone, tai svarbiausi patikimo finansų valdymo bet kurioje valstybinėje įstaigoje bruožai.

9. Pagal Sutartį Audito Rūmai padeda Parlamentui įgyvendinti biudžeto vykdymo priežiūros įgaliojimus. Kaip apibūdintumėte savo pareigas, susijusias su ataskaitų Europos Parlamentui, ypač Biudžeto kontrolės komitetui, rengimu?

Audito Rūmai atlieka svarbų vaidmenį padėdami Parlamentui įgyvendinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą. Abi institucijos siekia pagerinti ES finansų valdymą, skatinti skaidrumą ir atskaitomybę ir užtikrinti, kad už ES lėšų valdymą atsakinga institucija, t. y. Komisija, būtų atskaitinga piliečiams.

Esu įsitikinęs, kad problemos ir rūpimi klausimai, kuriuos Parlamentas iškėlė savo rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, rengiant Audito Rūmų metinę darbo programą turėtų būti laikomi prioritetiniais siekiant užtikrinti, kad atlikus finansų ir atitikties auditą būtų parengtos tikslios ir patikimos metinės ataskaitos ir kad atlikus veiklos auditą Parlamentui būtų laiku pateiktos aktualios specialiosios ataskaitos. Žvelgiant iš tolimesnės perspektyvos, Audito Rūmų naujojoje audito strategijoje (po 2012 m.) turėtų būti panašiai atsižvelgta į Parlamento prioritetus ir į jo pateiktus pasiūlymus.

Vykdydamas mano atsakomybės sričiai priskirtas audito užduotis siekčiau užmegzti skaidrius santykius su Parlamento pranešėjais ir rengti tinkamus pristatymus Biudžeto kontrolės komiteto diskusijoms bei jose dalyvauti. Be to, kartu su būsimaisiais kolegomis siekčiau toliau gerinti abiejų institucijų bendradarbiavimą ir rengiant nuolatinius posėdžius, ypač su Biudžeto kontrolės nariais, gerinti atskaitomybės procesą.

10. Kokia, Jūsų nuomone, yra veiklos audito pridėtinė vertė ir kaip į jo išvadas turėtų būti atsižvelgta sprendžiant valdymo klausimus?

Veiklos auditas gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant atskaitomybę ir veiksmingą viešųjų lėšų naudojimą, nes taip patikimai informuojama daugybė suinteresuotųjų šalių, įskaitant politikos kūrėjus ir visuomenę apskritai. Taigi atliekant vidaus auditą suteikiamos didžiulės galimybės rengti viešas diskusijas viešųjų išlaidų klausimais ir apie jas informuoti. Atsižvelgiant į tai, kad ES mastu nepakankamai viešai diskutuojama apie veiksmingą biudžeto lėšų naudojimą, tai ypač aktualu ES lygmeniu.

Manau, kad kalbant apie pridėtinę vertę valdymo požiūriu turėtų būti atkreiptas dėmesys į tris aspektus.

Pirma, šios rūšies audito tikslas – įvertinti politikos ar programos poveikį. Audito išvados yra valdantiesiems skirta informacija apie tai, ar jiems pavyko pasiekti savo tikslus, ir patikimais audito įrodymais pagrįsti sėkmingos ar nesėkmingos veiklos paaiškinimai.

Antra, remiantis specialiosiose ataskaitose pateiktomis rekomendacijomis valdantiesiems pateikiama naudinga informacija apie tai, kaip jie galėtų toliau plėtoti ar pagaliau netgi keisti išlaidų programą, užtikrinti didesnį poveikį ir dirbti veiksmingiau ir naudingiau.

Veiklos audito metu įvertinama daugiau negu sąskaitų patikimumas ir pagrindinių sandorių teisėtumas ir tvarkingumas: taip siekiama patarti, kaip nukreipti išlaidas, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai, ir užsitikrinti daugiau galimybių įvykdyti tai, kad buvo numatyta pagal programą.

Trečia, taip galima stebėti, kaip valdantieji įgyvendino Audito Rūmų rekomendacijas, o tai svarbus veiksnys, į kurį biudžeto institucija atsižvelgia biudžeto įvykdymo patvirtino procedūros metu.

Veiklos auditas turėtų būti laikomas valdymo organo galimybe persvarstyti ir (arba) pakeisti išlaidų programą ar politiką ir užtikrinti didesnę atskaitomybę.

11. Kaip būtų galima pagerinti Audito Rūmų, nacionalinių audito institucijų ir Europos Parlamento (Biudžeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimą atliekant ES biudžeto auditą?

Remiantis Sutartimi, Audito Rūmai atlieka auditą valstybėse narėse bendradarbiaudami su nacionalinėmis audito tarnybomis, o siekiant išsaugoti šių tarnybų savarankiškumą tai daroma puoselėjant pasitikėjimą jomis.

Bėgant metams Audito Rūmai, padedami įsteigto ES aukščiausiųjų audito institucijų vadovų kontaktinio komiteto, bendradarbiavo su aukščiausiomis audito institucijomis, keitėsi patirtimi ir žiniomis ES lėšų audito ir kitais su ES susijusiais klausimais, pvz., dėl bendrų audito standartų ir audito kriterijų, kuriuos būtų galima palyginti, parengimo.

Audito Rūmų ir aukščiausiųjų audito institucijų bendradarbiavimas galėtų būti vystomas toliau, kad Audito Rūmai galėtų pasikliauti aukščiausiųjų audito institucijų atliktu ES lėšų auditu. Neseniai savo nuomonėje Audito Rūmai pažymėjo, kad darbas turi būti atliktas tinkamai ir kokybiškai, t. y. kad nacionalinis auditas turėtų būti tinkamos apimties, jį atliekant turėtų būti vadovaujamasi tinkamais principais, taip pat kad jis turi būti atliekamas laiku ir pagal tarptautinius standartus.

Tačiau nacionalinių aukščiausiųjų audito institucijų darbas pirmiausia susijęs su nacionalinių lėšų auditu. Todėl suprantama, kad nacionalinė audito praktika, nacionalinių suinteresuotųjų šalių reikmės ir nacionalinių viešojo administravimo institucijų struktūra itin svarbios nustatant audito metodologiją, kuria būtų vadovaujamasi bet kurioje valstybėje narėje. Gali būti, kad atliekant ES lėšų auditą ne visuomet gali būti norima keisti šią metodologiją ar taikyti kitą. Todėl labai svarbu, kad vyktų dialogas.

Atsižvelgiant į tai, labai įdomūs Audito Rūmų ir dviejų ES aukščiausiųjų audito institucijų neseniai koordinuoti žemės ūkio išlaidų audito atvejai ir vienas struktūrinių lėšų auditas, kurį dar ketinama atlikti. Tikiuosi, gali būti įvardyta ir kitų rezultatyvaus bendradarbiavimo sričių. Taip pat manau, kad yra pagrindo rengti nuolatinius posėdžius/seminarus ES lėšų tvarkymo ir audito kliūčių ir įpareigojimų klausimais. Juose turėtų dalyvauti ne tik Europos Parlamento ir Audito Rūmų, bet – atsižvelgiant į vis didesnį valstybių narių vaidmenį kontroliuojant ir įgyvendinant ES lėšas po Lisabonos sutarties patvirtinimo – ir ES aukščiausiųjų audito institucijų ir nacionalinių parlamentų atstovai.

Kiti klausimai

Ar atsiimtumėte savo kandidatūrą, jei Parlamentas pateiktų neigiamą nuomonę dėl Jūsų paskyrimo Audito Rūmų nariu?

Taip. Laikausi nuomonės, kad, jei nėra pasitikėjimo, Parlamento ir Audito Rūmų bendradarbiavimas negali būti veiksmingas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	24.5.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	11 3 8
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marta Andreasen, Jean-Pierre Audy, Inés Ayala Sender, Andrea Češková, Jorgo Chatzimarkakis, Andrea Cozzolino, Ryszard Czarnecki, Tamás Deutsch, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Cătălin Sorin Ivan, Iliana Ivanova, Monica Luisa Macovei, Crescenzio Rivellini, Paul Rübig, Theodoros Skylakakis, Georgios Stavrakakis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Zuzana Brzobohatá, Christofer Fjellner, Ivailo Kalfin, Jan Mulder, Derek Vaughan