PRANEŠIMAS dėl Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnio, susijusio su bendrų komitetų posėdžių procedūra, dalinio keitimo

27.5.2011 - (2010/2061(REG))

Konstitucinių reikalų komitetas
Pranešėjas: Carlo Casini

Pakeitimai

• 001-001 (PDF - 89 KB)
• 001-001 (DOC - 45 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnio, susijusio su bendrų komitetų posėdžių procedūra, dalinio keitimo

(2010/2061(REG))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komitetų pirmininkų sueigos pirmininko 2010 m. kovo 11 d. laišką ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininko 2010 m. kovo 25 d. laišką,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklų 211 ir 212 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0197/2011),

1.  nusprendžia atlikti toliau nurodytą dalinį Darbo tvarkos taisyklių dalinį pakeitimą;

2.  primena, kad šis pakeitimas įsigalioja pirmą kitos sesijos dieną;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Pakeitimas  1 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 51 straipsnis
Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Tuo atveju, kai tenkinamos 49 straipsnio 1 dalyje ir 50 straipsnyje nustatytos sąlygos, Pirmininkų sueiga, įsitikinusi, kad klausimas itin svarbus, gali nuspręsti taikyti bendrų komitetų posėdžių ir bendro balsavimo procedūrą. Tokiu atveju atitinkami pranešėjai parengia vieną pranešimo projektą, kurį susiję komitetai svarsto ir dėl kurio balsuoja bendruose posėdžiuose, bendrai pirmininkaujant susijusių komitetų pirmininkams. Siekdami pasirengti bendriems posėdžiams ir balsavimui, susiję komitetai gali steigti bendras komitetų darbo grupes.	1. Tuo atveju, kai Pirmininkų sueigai pagal 188 straipsnio 2 dalį pateikiamas klausimas dėl kompetencijos, ji gali nuspręsti taikyti bendrų komitetų posėdžių ir bendro balsavimo procedūrą, jeigu:
	– pagal VII priedą klausimas neatsiejamai priklauso kelių komitetų kompetencijai ir
	– ji yra įsitikinusi, kad tas klausimas itin svarbus.
	2. Tokiu atveju atitinkami pranešėjai parengia vieną pranešimo projektą, kurį atitinkami komitetai svarsto ir dėl kurio balsuoja bendruose posėdžiuose, bendrai pirmininkaujant atitinkamų komitetų pirmininkams.
	Visais procedūros etapais atitinkami komitetai atsakingo komiteto teisėmis gali naudotis tik veikdami kartu. Siekdami pasirengti posėdžiams ir balsavimui, atitinkami komitetai gali steigti darbo grupes.
	3. Per įprastos teisėkūros procedūros antrąjį svarstymą Tarybos pozicija nagrinėjama bendrame atitinkamų komitetų posėdyje, kuris, jeigu minėtųjų komitetų pirmininkai nesusitaria, vyksta pirmos Parlamento organų savaitės po to, kai Taryba pateikia Parlamentui savo poziciją, trečiadienį. Jeigu nesusitariama dėl kito posėdžio, jį sušaukia Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkas. Dėl rekomendacijos antrajam svarstymui balsuojama bendrame posėdyje pagal bendrą projektą, kurį parengė atitinkamų komitetų pranešėjai arba, jeigu nėra bendro projekto, pagal pakeitimus, kuriuos pateikė atitinkami komitetai.
	Per įprastos teisėkūros procedūros trečiąjį svarstymą atitinkamų komitetų pirmininkai ir pranešėjai pagal pareigas yra delegacijos Taikinimo komitete nariai.

AIŠKINAMOJI DALIS

I.    PRANEŠIMO PAGRINDIMAS

Per ankstesnę kadenciją Pirmininkų sueiga sudarė Parlamento reformos darbo grupę, kuriai pavesta peržiūrėti Parlamento darbą ir pasiūlyti patobulinimų. Svarstydama komitetų bendradarbiavimui skirtą skyrių, darbo grupė pasiūlė ne tik sustiprinti susijusio komiteto poziciją, kai vykdoma darbo su susijusiais komitetais procedūra (Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis, buvęs 47 straipsnis), bet ir plėtoti naują komitetų bendradarbiavimo formą, apibrėžtą naujajame 51 straipsnyje.

Pasiūlymas grindžiamas samprotavimu, kad konkrečiais atvejais, „kai ypač svarbi teisėkūros dokumentų byla aiškiai nepriskiriama tam tikro komiteto kompetencijai ir gali būti paskirstyta keliems komitetams [...], konfliktą dėl kompetencijos derėtų spręsti vadovaujantis lygybės ir bendradarbiavimo principais. Atitinkami komitetai rengia bendrus posėdžius, kad (...) galėtų iš anksto pasikeisti argumentais ir išsiaiškinti susidarysiančias balsų daugumas bei mažumas. Po to suinteresuotų komitetų nariai kartu balsuoja dėl pateiktų teisėkūros pasiūlymo pakeitimų. Taigi plenariniame posėdyje pristatoma geriau suderinta bendra ataskaita (...).“

2009 m. kovo 19 d. Pirmininkų sueiga balsavo už tai, kad Darbo tvarkos taisyklėse būtų numatyta kita galimybė, suteikiant galimybę Pirmininkų sueigai pradėti bendrų komitetų posėdžių procedūrą su bendru balsavimu ypač svarbiais atvejais, kai mažiausiai du komitetai beveik vienodai kompetentingi spręsti klausimą [....]“.

2009 m. gegužės 6 d. Parlamentas pradėjo Darbo tvarkos taisyklių peržiūrą ir į jų 51 straipsnį įtraukė naują bendrų komitetų posėdžių procedūrą[1]:

„Tuo atveju, kai įvykdomos 49 straipsnio 1 dalyje ir 50 straipsnyje nustatytos sąlygos, Pirmininkų sueiga, įsitikinusi, kad klausimas itin svarbus, gali nuspręsti taikyti bendrų komitetų posėdžių ir bendro balsavimo procedūrą. Tokiu atveju atitinkami pranešėjai parengia vieną pranešimo projektą, susiję komitetai jį svarsto ir dėl jo balsuoja bendruose posėdžiuose, bendrai pirmininkaujant susijusių komitetų pirmininkams. Siekdami pasirengti bendriems posėdžiams ir balsavimui, susiję komitetai gali steigti bendras komitetų darbo grupes.“

2010 m. pradžioje Komitetų pirmininkų sueiga išnagrinėjo Komitetų bendradarbiavimo pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį gairių projektą. J. Leinon, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto (ENVI) vardu, ir S. Bowles, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) vardu, pateikė komentarų ir pasiūlymų, kaip iš dalies pakeisti šį tekstą

Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkas K. H. Lehne, gavęs šią korespondenciją, kreipėsi į Konstitucinių reikalų komitetą dėl trijų klausimų, susijusių su 51 straipsnio taikymu, kuriuos galima apibendrinti taip:

1)   ar 51 straipsnyje numatyta procedūra taikoma per visą įprastos teisėkūros procedūrą, ar tik per pirmąjį svarstymą?

2)   ar su atsakingo komiteto statusu susijusiomis teisėmis, kaip antai, teise pateikti pakeitimus arba siūlyti atmesti projektą plenariniame posėdyje, gali naudotis tiktai kartu veikiantys susiję komitetai?

3)   ar komitetai privalo kartu spręsti, kaip Parlamentas turėtų naudotis savo teisėmis, susijusiomis su deleguotais teisės aktais arba įgyvendinimo priemonėmis, kurios grindžiamos teisės aktu, priimtu taikant 51 straipsnyje nustatytą procedūrą?

Be to, K. H. Lehne pasiūlė, vadovaujantis 215 straipsnio d punktu, prie taisyklių pridėti gaires, kurios palengvintų šios naujos procedūros įgyvendinimą.

K. H. Lehne taip pat Konstitucinių reikalų komitetui pateikė pasiūlymą klausimą išaiškinti persvarstant Darbo tvarkos taisykles. Jis ypač pabrėžė, jog praktiškai neįmanoma derinti dviejų ar kelių komitetų darbo per antrąjį svarstymą bendro sprendimo arba komitologijos procedūros metu. Daugelyje Darbo tvarkos taisyklių straipsnių (43 straipsnio 1 dalyje, 63 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnyje, 88 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir ypač 188 straipsnyje) minimas tik vienas komitetas; tai rodo, kad antrajam komitetui tokiu atveju neatsiranda vietos.

II.  SIŪLOMAS DARBO TVARKOS TAISYKLIŲ DALINIS PAKEITIMAS

Pranešėjas mano, kad šiuo atveju Darbo tvarkos taisyklių aiškinimo ar gairių nepakanka norint palengvinti jų įgyvendinimą. Tai svarbus su procedūra susijęs klausimas, dėl kurio turi būti sprendžiama balsuojant per plenarinį posėdį ir reikia, kad tai būtų patvirtinta Darbo tvarkos taisyklių klausimu reikalinga balsų dauguma, t. y. visų EP narių balsų dauguma, juo labiau, kad pagal dabartinį nuostatos formulavimą ją galima aiškinti dvejopai.

Siūloma nauja 51 straipsnio redakcija iš esmės siekiama trijų tikslų:

1)   nuostatą padaryti suprantamesnę, kad ją taikyti būtų lengviau;

2)   apibrėžti naujas procedūros taikymo sąlygas;

3)   apibrėžti procedūros taikymo sritį.

Siekiant pirmojo tikslo, taikymo sąlygos nebėra apibrėžiamos nurodant kitas procedūras. Dvi sąlygos išdėstytos aiškiai ir suprantamai, be papildomų paaiškinimų.

Siekiant antrojo tikslo ir iš naujo apibrėžiant taikymo sąlygas teko padaryti esminį pakeitimą. Nors ligi šiol pakako, nurodant 50 straipsnį, kad klausimas beveik vienodai priklausytų dviejų ar daugiau komitetų kompetencijai, ar kad skirtingi klausimo aspektai priklausytų dviejų ar daugiau komitetų kompetencijai; dabar būtina, kad klausimas būtų neatsiejamai susijęs su kelių komitetų kompetencija.

Šiuo pakeitimu siekiama pabrėžti išskirtinį bendrų komitetų procedūros pobūdį ir jis pagrindžiamas, be kita ko, atsižvelgiant į administracinio ir techninio darbo, kurio reikia pagal šią procedūrą, apimtį.

Siekti trečiojo tikslo – apibrėžti 51 straipsnio taikymo sritį, t. y., apibrėžti, koks bus praktinis jo taikymo poveikis vykdomai teisėkūros procedūrai, yra sunkiau. Pagrindinis uždavinys yra nustatyti, ar procedūra turėtų būti „bendra“ visos procedūros metu, ar tik per pirmąjį svarstymą?

Nors gali būti pateikta praktinių argumentų antrojo pasiūlymo naudai, pranešėjas pasisako už pirmąjį. Nors, kaip bendrai tvirtinama, naujos procedūros tikslas yra suteikti susijusiems komitetams galimybę ypač svarbiu klausimu keistis argumentais pradiniame etape ir „paruošti dirvą“ plenariniam posėdžiui, pagal įprastą teisėkūros procedūrą ši tvarka galioja visais procedūros etapais iki pat teisės akto priėmimo. Bendri komitetai per šią procedūrą tampa „atsakingu komitetu“, kaip apibrėžta Darbo tvarkos taisyklėse.

• [1]  Konstitucinių reikalų komiteto pranešimas A6-273/2009, pranešėjas Richard Corbett (P6_TA(2009)0359, 2009 m. gegužės 6 d.).

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	24.5.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Andrew Henry William Brons, Carlo Casini, Andrew Duff, Ashley Fox, Matthias Groote, Enrique Guerrero Salom, Zita Gurmai, Gerald Häfner, Daniel Hannan, Constance Le Grip, David Martin, Paulo Rangel, Potito Salatto, Algirdas Saudargas, Søren Bo Søndergaard, Indrek Tarand, Rafał Trzaskowski, Luis Yáñez-Barnuevo García
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	John Stuart Agnew, Zuzana Brzobohatá, Sylvie Guillaume, Íñigo Méndez de Vigo, Rainer Wieland