PRANEŠIMAS dėl aviacijos saugumo, ypač atkreipiant dėmesį į kūno skenerius

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (27.1.2011)

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (27.4.2011)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

30.5.2011 - (2010/2154(INI))

Transporto ir turizmo komitetas
Pranešėjas: Luis de Grandes Pascual

Procedūra : 2010/2154(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0216/2011

Pateikti tekstai :

A7-0216/2011

Debatai :

PV 05/07/2011 - 16
CRE 05/07/2011 - 16

Balsavimas :

PV 06/07/2011 - 6.9
CRE 06/07/2011 - 6.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0329

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl aviacijos saugumo, ypač atkreipiant dėmesį į kūno skenerius

(2010/2154(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl kūno skenerių naudojimo ES oro uostuose (COM(2010) 0311),

– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl susisiekimo oru saugumo užtikrinimo priemonių ir kūno skaitytuvų poveikio žmogaus teisėms, privatumui, asmens orumui ir duomenų apsaugai[1],

– atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių[2],

– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 272/2009, kuriuo papildomi Reglamento (EB) Nr. 300/2008 priede nustatyti bendrieji pagrindiniai civilinės aviacijos saugumo standartai[3],

– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 4 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 185/2010, kuriuo nustatomos išsamios priemonės bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti[4],

– atsižvelgdamas į penktąją Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Reglamento (EB) Nr. 2320/2002, nustatančio civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles, įgyvendinimo (COM(2010) 0725),

– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento poziciją, pareikštą pranešime dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aviacijos saugumo rinkliavų[5],

– atsižvelgdamas į 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 GHz) poveikio gyventojams ribojimo[6],

– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (18-ąją atskirą direktyvą, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)[7],

– atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/25/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (dirbtinės optinės spinduliuotės) keliama rizika darbuotojams (19-ąją atskirą direktyvą, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)[8],

– atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[9],

– atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyvą 96/29/EURATOMAS, nustatančią pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus[10],

– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyriaus nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai dėl kūno skenerių naudojimo ES oro uostuose,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7–0216/2011),

Kūno skeneriai

A. kadangi „kūno skeneris“ yra bendras terminas, kuriuo apibūdinama po drabužiais paslėptų metalinių ir nemetalinių daiktų aptikimo technologija; kadangi aptikimo kokybė – tai pajėgumas kūno skeneriais aptikti bet kokius draudžiamus daiktus, kuriuos tikrinamas asmuo slepia po drabužiais,

B. kadangi ES aviacijos saugumo teisės aktuose numatomi įvairūs tikrinimo metodai ir technologijos, kuriuos taikant galima aptikti po drabužiais slepiamus draudžiamus daiktus ir iš kurių valstybės narės pasirenka vieną ar daugiau; kadangi kūno skeneriai šiuo metu nėra įtraukti į šį metodų ir technologijų sąrašą,

C. kadangi kelios valstybės narės kūno skenerius oro uostuose šiuo metu naudoja laikinai (ne ilgiau kaip 30 mėnesių), įgyvendindamos savo teisę išbandyti naujas technologijas (Komisijos reglamento (ES) Nr. 185/2010 priedo 12.8 skirsnis),

D. kadangi valstybės narės turi teisę taikyti griežtesnes priemones negu pagrindiniai bendrieji standartai, kurių reikalaujama ES teisės aktuose, todėl savo teritorijoje gali naudoti kūno skenerius; kadangi griežtesnes priemones jos turi taikyti remdamosi rizikos vertinimu ir laikydamosi ES teisės; kadangi minėtos priemonės turi būti tinkamos, objektyvios, nediskriminuojančios ir proporcingos kylančiai rizikai (Reglamento (EB) Nr. 300/2008 6 straipsnis),

E. kadangi valstybėms narėms pagal bet kurį iš pirmesnių dviejų punktų naudojant kūno skenerius negalima užtikrinti bendros vienintelės saugumo patikros; kadangi, jeigu ši padėtis nepasikeis, valstybėms narėms taikomos veiklos sąlygos bus nevienodos, todėl jos neturės teigiamo poveikio keleiviams,

F. kadangi diskusija apie kūno skenerius negali vykti atskirai nuo bendros diskusijos apie integruotą bendrą Europos oro uostų saugumo koncepciją,

G. kadangi sveikata yra turtas, kurį reikia saugoti, ir teisė, kurią reikia ginti; kadangi apšvita jonizuojančiąja spinduliuote yra pavojinga ir jos reikia vengti; kadangi todėl Europos Sąjungoje neturėtų būti leidžiama naudoti skenerių, skleidžiančių jonizuojančiąją spinduliuotę, kuri kaupiasi organizme ir yra žalinga žmonių sveikatai,

H. kadangi ir ES, ir valstybių narių teisės aktuose jau nustatytos sveikatos apsaugos nuo pavojų, galinčių kilti naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančias technologijas, taisyklės ir šios spinduliuotės poveikio ribojimo taisyklės; kadangi todėl Europos Sąjungoje turėtų būti uždrausta naudoti jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančius skenerius;

I. kadangi Europos Komisija konsultavosi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, 29 straipsnio darbo grupe ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir jų atsakymuose pateikiama svarbios informacijos apie sąlygas, kuriomis oro uostuose naudojant kūno skenerius nebūtų pažeidžiamos pagrindinės teisės,

J. kadangi prieš svarstant galimybę naudoti kūno skenerius, reikia aptarti sveikatos ir teisės į privatumą, minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos uždraudimo ir duomenų apsaugos klausimus, tiek susijusius su pačia technologija, tiek su jos naudojimu,

K. kadangi kūno skeneriai, be to, kad užtikrina aukštesnio lygio apsaugą negu esama įranga, taip pat turėtų padėti paspartinti keleivių patikrą ir sutrumpinti laukimo laiką,

Aviacijos saugumo finansavimas

L. kadangi Taryba dar nepareiškė savo pozicijos dėl Europos Parlamento pozicijos dėl direktyvos dėl aviacijos saugumo rinkliavų,

Krovinių saugumo priemonės

M. kadangi naujausiuose teroristų sąmokslo planuose, kuriuos atskleidė žvalgybos tarnybos, ketinta panaudoti krovinius išpuoliams vykdyti,

N. kadangi ne tik keleiviams, bet ir kroviniams bei paštui taikomos ir turi būti taikomos tinkamos saugumo priemonės,

O. kadangi kroviniai ir paštas, pakrauti keleiviniuose lėktuvuose, tampa teroristinių išpuolių taikiniu; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad kroviniams ir paštui taikoma daug žemesnio lygio apsauga nei keleiviams, būtina sugriežtinti saugumo priemones keleiviniuose lėktuvuose pakrautam paštui ir kroviniams,

P. kadangi saugumo priemonės reikalingos ne tik oro uostuose, bet ir visoje tiekimo grandinėje,

Q. kadangi pašto operatoriai tvarkydami paštą ir siuntinius atlieka svarbų vaidmenį aviacijos saugumo srityje ir kadangi pagal ES teisės aktus jie investavo dideles pinigų sumas ir įdiegė naujas technologijas, siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių ir Europos saugumo standartų,

Tarptautiniai santykiai

R. kadangi aviacijos saugumo priemones būtina derinti tarptautiniu mastu, siekiant užtikrinti aukšto lygio apsaugą ir išvengti keleivių tikrinimo kelis kartus iš eilės ir su tuo susijusių apribojimų bei papildomų išlaidų,

Saugumo darbuotojų mokymas

S. kadangi pirminis ir tęstinis saugumo darbuotojų mokymas yra ypač svarbus siekiant užtikrinti aukšto lygio aviacijos saugumą, kartu atsižvelgiant į keleivių orumo užtikrinimą ir jų asmens duomenų apsaugą,

Bendrosios nuostatos

1. mano, reikalingas integruotas požiūris į aviacijos saugumą, taikant vienintelės saugumo patikros principą, kad keleivių, bagažo ir krovinių, atskraidinamų į vieną ES oro uostą iš kitų ES oro uostų, nereikėtų tikrinti pakartotinai;

2. mano, kad tam tikri veiksmingi ir spartūs keleivių skenavimo metodai, atsižvelgiant į patikros punktuose sugaištą laiką, suteikia papildomą naudą aviacijos saugumo srityje;

3. ragina Komisiją ištirti kitų metodų, kuriais aptinkami sprogmenys, įskaitant kietąsias medžiagas, naudojimo galimybes aviacijos saugumo srityje;

4. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti integruotą rizikos analizės sistemą, taikomą keleiviams, jei kyla pagrįstas įtarimas dėl keliamos grėsmės saugumui, ir bagažo bei krovinių tikrinimui, grindžiamą visa turima ir patikima informacija, ypač policijos, žvalgybos tarnybų, muitinių ir transporto įmonių pateikiama informacija; mano, kad informacija visoje sistemoje turėtų būti skelbiama siekiant veiksmingumo, tačiau laikantis nediskriminavimo principo;

5. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visos dalyvaujančios valdžios institucijos ir tarnybos, taip pat valdžios institucijos ir saugumo bei oro transporto įmonės, veiksmingai bendradarbiautų, rūpintųsi saugumo valdymu ir keistųsi informacija tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis;

6. ragina Komisiją reguliariai peržiūrėti leidžiamų tikrinimo metodų sąrašą ir jų taikymo sąlygas bei būtiniausius standartus ir atsižvelgti į galimas problemas, praktinę patirtį ir technologijų pažangą, siekiant užtikrinti aukšto lygio aptikimo kokybę ir keleivių bei aviacijos sektoriaus darbuotojų teisių ir interesų apsaugą, atitinkančią šią pažangą;

7. pabrėžia kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu svarbą, kurie kelia pavojų Europos Sąjungos saugumui, kaip nustatyta Stokholmo programoje, ir todėl tik šiuo atveju pritaria teisėtoms veiksmingoms saugumo ir teroristinių išpuolių prevencijos priemonėms, kurių būtina imtis laisvoje ir atviroje demokratinėje visuomenėje, jos turi būti proporcingos nustatytam tikslui ir visiškai atitikti ES Pagrindinių teisių chartijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) nuostatas; dar kartą primena, kad piliečių pasitikėjimas institucijomis yra labai svarbus ir kad dėl to turi būti užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp poreikio užtikrinti saugumą ir pagrindinių teisių ir laisvių užtikrinimo;

8. pabrėžia šiuo atžvilgiu, kad visos kovos su terorizmu priemonės turėtų visiškai derėti su demokratinei visuomenei būtinomis pagrindinėmis teisėmis ir Europos Sąjungos įsipareigojimais, taip pat jos turėtų būti proporcingos, griežtai reikalingos, nustatytos teisės aktais ir susietos su konkrečiu tikslu;

Kūno skeneriai

9. ragina Komisiją siūlyti įtraukti kūno skenerius į leidžiamų tikrinimo metodų sąrašą, su sąlyga, kad kartu bus pateiktos tinkamos jų naudojimo taisyklės ir bendri minimalūs standartai, kaip nurodyta šioje rezoliucijoje, tik jeigu prieš tai bus atliktas poveikio vertinimas, kaip tą 2008 m. ragino padaryti Europos Parlamentas, kuris patvirtintų, kad prietaisai nekelia pavojaus keleivių sveikatai, asmens duomenims, asmens orumui ir keleivių privatumui, taip pat patvirtintų šių skenerių veiksmingumą;

10. mano, kad kūno skenerių naudojimas turi būti reglamentuojamas bendromis ES taisyklėmis, procedūromis ir standartais, kuriais ne tik nustatomi aptikimo veiksmingumo kriterijai, bet ir įpareigojama taikyti apsaugos priemones, būtinas siekiant apsaugoti keleivių, darbuotojų, įgulos narių ir apsaugos personalo sveikatą ir ginti jų pagrindines teises ir interesus;

11. mano, kad kūno skeneriai turėtų padėti paspartinti patikrą oro uostuose ir sumažinti nepatogumus keleiviams, taigi ragina Komisiją atsižvelgti į tai savo teisėkūros pasiūlyme;

12. konkrečiai siūlo, kad Komisija, nustačiusi bendrąsias kūno skenerių naudojimo taisykles, jas reguliariai ir, jei reikia, peržiūrėtų, pritaikydama nuostatas dėl sveikatos, privatumo, asmens duomenų ir pagrindinių teisių apsaugos prie technologijų pažangos;

Būtinumas ir proporcingumas

13. mano, kad dėl intensyvėjančios teroristų veiklos valdžios institucijos turi imtis apsaugos ir prevencinių veiksmų, kurių reikalauja demokratinė visuomenė;

14. mano, kad daiktų aptikimo kūno skeneriais kokybė didesnė negu šiuo metu naudojamais metalo detektoriais, ypač nemetalinių daiktų ir skysčių, o išsamus apieškojimas rankomis gali būti nemalonesnė ir nepriimtinesnė procedūra, be to, užima daugiau laiko negu tikrinimas kūno skeneriu;

15. mano, kad kūno skenerių naudojimas, jeigu taikomos tinkamos apsaugos priemonės, yra geresnė priemonė už kitus ne tokius griežtus metodus, kurie neužtikrintų tokio pat apsaugos lygio; primena, kad aviacijos saugumo srityje žvalgybos plačiąja prasme naudojimas ir geras oro uosto saugumo darbuotojų išsilavinimas turėtų ir toliau būti mūsų pagrindiniai prioritetai;

16. mano, kad su privatumu ir sveikata susijusios problemos ir reikalavimai gali būti išspręsti taikant turimas technologijas ir metodus; mano, kad šiuo metu tobulinama technologija yra perspektyvi ir kad turi būti naudojama geriausia turima technologija;

17. mano, kad už kūno skenerių įrengimą arba neįrengimą atsako ir laisvę juos įrengti tebeturi ES valstybės narės, tačiau mano, kad siekiant sukurti suderintą Europos aviacijos saugumo erdvę, reikia labiau derinti kūno skenerių naudojimą;

18. mano, kad valstybėms narėms įrengus kūno skenerius, šie skeneriai turi atitikti būtiniausius standartus ir reikalavimus, Europos Sąjungos nustatytus visoms valstybėms narėms, nepažeidžiant jų teisės taikyti griežtesnes priemones;

19. mano, kad valstybės narės turėtų padidinti kontrolės punktų ir saugumo darbuotojų skaičių, siekiant užtikrinti, jog įrengus kūno skenerius nebus daromas poveikis keleiviams;

20. mano, kad tikrinamiems asmenims turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti, ar naudoti kūno skenerius, o jiems atsisakius, būtų privaloma taikyti alternatyvius tikrinimo metodus, kuriais užtikrinamas toks pat veiksmingumas kaip ir kūno skeneriais ir visiškai gerbiamos jų teisės ir orumas; pabrėžia, kad vien dėl tokio atsisakymo keleivis neturėtų būti įtariamas;

Sveikata

21. primena, kad Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktai iš esmės turi būti taikomi laikantis principo ALARA (racionaliai įmanomi kuo mažesni didžiausios leistinos koncentracijos dydžiai);

22. ragina valstybes nares diegti technologiją, kuri būtų mažiausiai kenksminga žmonių sveikatai ir kurią naudojant būtų rasti priimtini visuomenės privatumo problemų sprendimai;

23. mano, kad neturi būti priimtinos organizme besikaupiančios jonizuojančiosios spinduliuotės dozės; taigi mano, kad bet kokia technologija, kurioje naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, turėtų būti vienareikšmiškai nenaudojama atliekant saugumo patikrą;

24. ragina Komisiją išnagrinėti galimybę, kaip vykdant kitą bendrąją tyrimų programą būtų galima panaudoti technologiją, kuri būtų visiškai nekenksminga visiems visuomenės nariams ir drauge užtikrintų aviacijos saugumą;

25. ragina valstybes nares reguliariai tikrinti ilgalaikį kūno skenerių veikimo poveikį, atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis, ir prižiūrėti, kad šių aparatų įrengimas, naudojimas ir veikimas atitiktų normas;

26. primygtinai ragina tinkamai atsižvelgti į ypatumus, susijusius su sveikatos ir gebėjimo bendrauti požiūriu pažeidžiamais keleiviais, pavyzdžiui, nėščiomis moterimis, vaikais, pagyvenusiais asmenimis, neįgaliaisiais ir asmenimis, kuriems implantuoti medicinos prietaisai (pavyzdžiui, ortopediniai protezai arba stimuliatoriai), taip pat su visais asmenimis, kurie vežasi vaistus ir (arba) medicininius prietaisus (pvz., švirkštus, insuliną), reikalingus jų sveikatai palaikyti, ir dėl šių keleivių imtis tinkamų ir jų asmeniniams poreikiams pritaikytų priemonių;

Kūno atvaizdai

27. mano, kad turėtų būti naudojami tik menami kūno atvaizdai ir primygtinai ragina neleisti daryti tikroviškų kūno atvaizdų;

28. pabrėžia, kad skenavimo metu gauti duomenys negali būti naudojami kitiems tikslams, išskyrus draudžiamų daiktų aptikimą, gali būti naudojami tik tokiam laikui, kurio reikia patikrinimui atlikti, turi būti skubiai sunaikinami, kai tik užbaigiamas asmens saugumo patikrinimas, ir negali būti išsaugomi;

Nediskriminavimas

29. mano, kad naudojimo taisyklėmis turi būti užtikrinta, kad bus taikomas atsitiktinės atrankos būdas ir keleivių atranka patikrai kūno skeneriu nebus grindžiama diskriminaciniais kriterijais;

30. pabrėžia, kad bet koks klasifikavimas, pavyzdžiui, pagal lytį, rasę, odos spalvą, etninę kilmę, genetines savybes, kalbą, religiją arba įsitikinimus yra nepriimtinas atliekant procedūrą, susijusią su atranka patikrinimui arba atsisakymu tikrintis kūno skeneriu;

Duomenų apsauga

31. mano, kad siekiant apsaugoti keleivių tapatybę ir užtikrinti, kad jų nebūtų galima atpažinti iš jokios jų kūno dalies atvaizdų, visuose kūno skeneriuose turėtų būti naudojami menami kūno atvaizdai;

32. reikalauja, kad naudojant šią technologiją nebūtų galima laikyti arba saugoti duomenų;

33. primena, kad kūno skenerių naudojimas turi atitikti 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir tarybos Direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo;

34. pabrėžia, kad tos valstybės narės, kurios nusprendžia naudoti kūno skenerius, turėtų galėti, laikydamosi subsidiarumo principo, taikyti griežtesnius standartus nei ES teisės aktuose dėl piliečių ir jų asmens duomenų apsaugos nustatyti standartai;

Kūno skeneriu tikrinamų asmenų informavimas

35. mano, kad tikrinami asmenys turi iš anksto gauti išsamią informaciją, ypač apie atitinkamo kūno skenerio veikimą, apie teisių į orumą, privatumą apsaugos ir duomenų apsaugos sąlygas ir galimybę nesutikti būti tikrinamam kūno skeneriu;

36. ragina Komisiją į savo informacines kampanijas apie oro keleivių teises įtraukti skyrių, kuriame taip pat būtų išdėstytos keleivių teisės saugumo patikrų metu ir naudojant kūno skenerius;

Elgesys su kūno skeneriu tikrinamais asmenimis

37. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad saugumo darbuotojai būtų specialiai apmokyti naudoti kūno skenerius taip, kad būtų gerbiamos pagrindinės keleivių teisės, asmens orumas, duomenų apsauga ir sveikata; taigi mano, kad saugumo darbuotojams, atsakingiems už skenerių naudojimą, labai naudinga priemonė galėtų būti elgesio kodeksas;

Aviacijos saugumo finansavimas

38. primena 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento poziciją dėl aviacijos saugumo rinkliavų;

39. mano, kad saugumo rinkliavos turi būti skaidrios, kad jos turi būti naudojamos tik saugumo sąnaudoms padengti ir kad valstybės narės, nusprendusios taikyti griežtesnes priemones, turi finansuoti patiriamas papildomas sąnaudas;

40. reikalauja, kad Taryba tuoj pat per pirmąjį svarstymą priimtų poziciją dėl aviacijos saugumo rinkliavų, nes teisės aktai dėl aviacijos saugumo ir teisės aktai dėl aviacijos saugumo rinkliavų yra glaudžiai susiję;

41. rekomenduoja kiekvieno keleivio biliete nurodyti saugumo priemonių sąnaudas;

Skysčių, aerozolių ir gelių draudimas

42. pakartoja ir toliau laikosi savo pozicijos, kad draudimas vežti skysčius turėtų būti panaikintas 2013 m., kaip nustatyta ES teisės aktuose; taigi ragina visas suinteresuotąsias šalis, Komisiją, valstybes nares ir pramonės atstovus glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad apribojimai įsinešti skysčius į lėktuvo saloną būtų panaikinti keleivių naudai;

43. ragina valstybes nares ir oro uostus imtis visų būtinų priemonių siekiant laiku įdiegti tinkamas technologijas, kad numatytu laiku baigus galioti draudimui vežti skysčius nesumažėtų saugumas;

44. mano, kad šiuo požiūriu visi dalyviai turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad baigus galioti draudimui vežti skysčius, aerozolius ir gelius šie daiktai būtų tikrinami kuo patikimiau ir vienodžiau, visada užtikrinant keleivių teises;

Krovinių saugumo priemonės

45. mano, kad krovinių ir pašto tikrinimas, remiantis rizikos analize, turi būti proporcingas grėsmei, susijusiai su jų vežimu, ir kad turi būti užtikrintas tinkamas saugumas, ypač krovinius ir paštą vežant keleiviniais lėktuvais;

46. primena, kad šimtu procentų skenuoti krovinius yra neįmanoma; prašo, kad valstybės narės toliau stengtųsi įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 300/2008 ir atitinkamą Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 185/2010, siekdamos didinti saugumą visoje tiekimo grandinėje;

47. mano, kad krovinių saugumo lygis valstybėse narėse tebėra nevienodas, taigi, siekdamos sukurti bendrą tikrinimo ir saugumo sistemą, valstybės narės turi užtikrinti, kad esamos su Europos kroviniais ir paštu susijusios priemonės būtų teisingai įgyvendinamos, ir pripažinti kitos valstybės narės patvirtintus reguliuojamus subjektus;

48. mano, kad valstybių narių įgyvendinamos saugumo priemonės oro krovinių ir pašto srityje ir Europos Komisijos vykdomas šių priemonių tikrinimas buvo sustiprintas, todėl mano, jog labai svarbu parengti techninę ataskaitą, siekiant nustatyti dabartinės krovinių sistemos trūkumus ir galimus jų šalinimo būdus;

49. ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti oro transportu vežamų krovinių tikrinimą, įskaitant reguliuojamų subjektų ir žinomų siuntėjų patvirtinimą; pabrėžia, kad nacionaliniu mastu turi dirbti daugiau tikrintojų;

50. pabrėžia muitinių informacijos potencialą apskaičiuojant riziką, susijusią su konkrečiais siuntiniais, ir ragina Komisiją tęsti darbą dėl galimo muitinių elektroninių sistemų naudojimo aviacijos saugumo tikslais; ypač ragina panaudoti ES importo kontrolės sistemą (angl. ICS) muitinių administracijų bendradarbiavimui gerinti;

51. ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad kroviniai iš trečiųjų šalių būtų siunčiami saugiai nuo pradinio oro uosto, ir parengti kriterijus didelės rizikos kroviniams apibrėžti, tiksliai nurodant kiekvieno pareigūno atsakomybę;

52. ragina Komisiją užtikrinti, kad saugumo programoje būtų atsižvelgta į visų susijusių dalyvių ypatumus ir suderintos saugumo priemonės, susijusios su pašto bei krovinių mainais, kartu užtikrinant dinamišką ekonomiką, kurioje būtų skatinama prekyba, paslaugų kokybė ir elektroninės prekybos plėtra;

53. ragina Komisiją pasiūlyti suderintą už krovinius atsakingų saugumo darbuotojų mokymo ir tęstinio mokymo sistemą, siekiant atsižvelgti į naujausią techninę pažangą saugumo srityje;

Tarptautiniai santykiai

54. ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ir trečiosiomis šalimis rizikos vertinimo ir žvalgybos sistemų aviacijos saugumo srityje klausimais;

55. ragina Komisiją ir valstybes nares Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje pritarti visuotinių reguliavimo standartų sukūrimui, kad būtų remiamos trečiųjų šalių pastangos įgyvendinti minėtus standartus, skatinamas abipusis saugumo priemonių pripažinimas ir siekiama tikslo veiksmingai ir bendrai tikrinti saugumą;

o o

56. mano, kad komitologijos procedūra aviacijos saugumo sektoriuje, bent jau toms priemonėms, kurios turi poveikį piliečių teisėms, yra netinkama ir ragina aktyviai įtraukti Europos Parlamentą į bendro sprendimo procedūrą;

57. tikisi, kad Komisija dar šią Parlamento kadenciją pateiks teisės akto pasiūlymą dėl Reglamento (EB) Nr. 300/2008 patikslinimo, atsižvelgiant į 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Komisijos pareiškimą, susijusį Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos kontrolės, kai Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, priėmimu;

58. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] OL C 15 E, 2010 1 21, p. 71.
[2] OL L 97, 2008 4 9, p. 72.
[3] OL L 91, 2009 4 3, p. 7.
[4] OL L 55, 2010 3 5, p. 1.
[5] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0123.
[6] OL L 199, 1999 7 30, p. 59.
[7] OL L 184, 2004 5 24, p. 1.
[8] OL L 114, 2006 4 27, p. 3.
[9] OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
[10] OL L 159, 1996 6 29, p. 1.

Visapusis požiūris į aviacijos saugumą

Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai dėl kūno skenerių naudojimo, dėl kurio iš pradžių parengtas šis pranešimas dėl aviacijos saugumo, turinys buvo papildytas atsižvelgiant į įvykius po komunikato parengimo.

Dėl viena po kitos kilusių terorizmo grėsmių – pirmiausia Jungtinėje Karalystėje, kai krovininiame lėktuve rastas paketas su sprogmenimis, o vėliau Graikijos policijai sulaikius kelis paketus su bombomis, siųstus vienam aukštam pareigūnui ir ambasadoms Atėnuose, – Europos Sąjunga privalėjo imtis priemonių, proporcingų naujai nustatytai rizikai.

Taigi Europos Parlamento uždavinys – visapusiškai apžvelgiant civilinės aviacijos saugumą išnagrinėti priimtas priemones ir, jei reikia, pasiūlyti kitas, kuriomis būtų vykdoma rizikos prevencija.

Todėl šiame pranešime aptariamas kūno skenerių klausimas, nagrinėjami priimti sprendimai dėl skysčių, aerozolių bei gelių ir kroviniams bei paštui taikomos saugumo priemonės.

Kova su terorizmu ir civilinės aviacijos saugumas

Gyvename tokiu laikotarpiu, kai globalizacija nėra tikimybė, bet neginčijamas faktas. Pasaulyje stiprėjant tarpusavio ryšiams terorizmas, deja, nėra pavienis reiškinys, kuris vienoms šalims žalingas, o kitoms – ne. Demokratinėje visuomenėje bet kokia terorizmo forma nepateisinama ir nėra priežasties, dėl kurios jis būtų teisėtas.

Taigi atsakingos demokratinės institucijos neišvengiamai privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas piliečių saugumas. Dažnai priėmus sprendimus, kuriais užtikrinamas saugumas, prarandama dalis laisvių ir bet kokiu atveju sukeliama nepatogumų ir keblumų, pakinta įprastos elgesio taisyklės.

Deja, šiuolaikinių visuomenių vertybių skalėje saugumas – tai vertybė, kurią reikia saugoti, nes jis nėra garantuotas. Tačiau demokratinė visuomenė, suteikdama įgaliojimą savo atstovams institucijose užtikrinti jos saugumą, kartu ragina, kad šis saugumas nebūtų užtikrinamas bet kaip ir bet kokia kaina. Europos piliečiai reikalauja, kad priemonės saugumui užtikrinti būtų priimamos nevaržant pagrindinių teisių.

Būtina gerinti civilinės aviacijos saugumą

Užtikrinti civilinės aviacijos saugumą neabejotinai yra viena svarbiausių Europos Sąjungos pareigų. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių buvo parengti keli veiksmų planai, įtraukti į Bendrijos reglamentus, kuriais stengiamasi užkirsti kelią bet kokiam teroristiniam išpuoliui ar piliečių saugumui pavojų keliančiam įvykiui ir prireikus jų išvengti.

Taigi aviacijos saugumo teisės aktų pokyčiai buvo tokie:

· po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių parengtas Bendrijos politikos pagrindas (iki tol politika vykdyta nacionaliniu lygmeniu) ir priimtas Reglamentas (EB) Nr. 2320/2002;

· 2001 m. gruodžio mėn. vadinamasis „batų teroristas“ sprogmenis pabandė paslėpti batų kulne, taigi Europos lygmeniu buvo parengtos konkrečios priemonės siekiant geriau tikrinti keleivių avalynę;

· 2006 m. rugpjūčio mėn. kelis per Atlantą skrendančius lėktuvus pabandžius susprogdinti naudojant skystus sprogmenis, nedelsiant uždrausta vežti skysčius lėktuvuose;

· dėl civilinės aviacijos saugumo srityje sukauptos patirties Reglamentas (EB) Nr. 2320/2002 turėjo būti atnaujintas, taigi patvirtintas pagrindinis ES teisės aktas dėl civilinės aviacijos saugumo – Reglamentas (EB) Nr. 300/2008. Juo supaprastinamos, suvienodinamos ir paaiškinamos esamos šios srities taisyklės;

· 2009 m. gruodžio 25 d. teroristinį išpuolį pabandžius surengti iš Amsterdamo į Detroitą skrendančiame lėktuve, naudojant paslėptus sprogmenis, paaiškėjo, kad dabartinės tikrinimo sistemos, Europos oro uostuose taikomos siekiant aptikti draudžiamus nemetalinius daiktus, yra netobulos. Todėl kelios valstybės narės išbandė kūno skenerius arba parengė griežtesnes saugumo priemones, kūno skenerius įdiegdamos kaip tikrinimo metodą;

· dėl naujausių 2010 m. spalio mėn. pabaigoje surengtų išpuolių, kai paketai su sprogmenimis išsiųsti į Jungtines Amerikos Valstijas ir rasti Jungtinėje Karalystėje bei Dubajuje, sugriežtintos oro transportu vežamų krovinių saugumo priemonės – priimtas artimiausių metų ES veiksmų planas.

Apskritai civilinės aviacijos saugumo srityje taikomi trys pagrindiniai reglamentai:

· Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių;

· Komisijos reglamentas (EB) Nr. 272/2009, kuriuo papildomi Reglamento (EB) Nr. 300/2008 priede nustatyti bendrieji pagrindiniai civilinės aviacijos saugumo standartai;

· Komisijos reglamentas (ES) Nr. 185/2010, kuriuo nustatomos išsamios priemonės bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti.

Šio pranešimo savo iniciatyva pagrindimas

Kūno skeneriai

Bendrosios aplinkybės

Kadangi ES aviacijos saugumo teisės aktuose numatomas tikrinimo metodų ir technologijų sąrašas, iš kurio valstybės narės ir (arba) oro uostai turi pasirinkti metodus ir technologijas, esami teisės aktai turės būti pakeisti, kad į šį sąrašą būtų įtraukti kūno skeneriai (nepažeidžiant galimybės kūno skenerius įrengti bandomuoju laikotarpiu arba kaip griežtesnę saugumo priemonę).

Pagrindas

Kai 2008 m. Europos Komisija Europos Parlamentui pateikė reglamento projektą, kuriame kūno skeneriai nurodyti kaip vienas iš pripažintų asmenų tikrinimo metodų, Europos Parlamentas 2008 m. spalio 23 d. rezoliucijoje pateikė kritišką nuomonę apie juos, nes jie nesuteikia papildomos naudos ir kelia abejonių dėl pagrindinių teisių apsaugos. Europos Parlamento rezoliucijoje pabrėžiamas kūno skenerių poveikis žmogaus teisėms, privatumui, žmogaus orumui ir duomenų apsaugai ir raginama išsamiai išnagrinėti padėtį.

Komisijos komunikatas

Atsakydama į 2008 m. Europos Parlamento rezoliuciją Europos Komisija Parlamentui pateikė komunikatą, kuriame Parlamento iškeltos problemos iš dalies išsprendžiamos, numatant:

· vykdyti konsultacijas su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

· atlikti mokslinį ir medicininį poveikio sveikatai vertinimą;

· atlikti, kai tai įmanoma, ekonominio ir komercinio poveikio, susijusio su sąnaudomis ir nauda, vertinimą ir

· įvertinti poveikį pagrindinėms teisėms.

Todėl šio pranešimo tikslas yra pateikti atsakymą Komisijai, vykstant diskusijoms ir trims institucijoms kartu svarstant klausimą, kad būtų galima siekti pažangos vykdant šį bendrą darbą – saugant Europos piliečius.

Pranešėjo nuomonė

Pranešėjas palankiai vertina Komisijos komunikato nuostatas. Jo nuomone, Komisija tinkamai išsklaidė pagrįstas abejones, kurias 2008 m. pareiškė Europos Parlamentas.

Pranešėjas pritaria tam, kad visoje Europos Sąjungoje būtų įgyvendinamos suderintos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos kūno skenerių naudojimo sąlygos ir bendri aptikimo kokybės standartai.

Naujosios kartos kūno skeneriai yra tinkama priemonė oro transporto saugumui Europos Sąjungoje didinti. Jie teikia papildomą naudą veiksmingai tikrinant saugumą ES oro uostuose, be to, yra išvengiamai rizikai proporcinga priemonė.

Skysčiai, aerozoliai ir geliai

Skysčių, aerozolių ir gelių naudojimo Europos oro uostuose pagrindas

Nuo 2006 m. skysčius, gelius ir aerozolius, kurių pakuotės talpa didesnė negu 100 ml, draudžiama vežti rankiniame bagaže.

2007 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamentas priėmė Rezoliuciją P6-TA (2007) 0374, kurioje Komisija raginama skysčių draudimo klausimą „kuo skubiau imtis peržiūrėti ir, jei nebus pateikta jokių kitų lemiamų faktų, panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1546/2006“. Nuo tada įvairūs bandymai panaikinti šį draudimą baigdavosi tuo, kad trys institucijos priimdavo bendrąją poziciją, kurioje numatydavo leidžiančią nukrypti nuostatą, taikomą draudimo vežti skysčius etapams.

Dabartiniai teisės aktai, taikomi skysčiams, aerozoliams ir geliams

2010 m. balandžio 9 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 297/2010 panaikinami su skysčiais, aerozoliais ir geliais susiję apribojimai ir įdiegiama sistema, pagal kurią jų draudimas laipsniškai panaikinamas pereinant prie skystų sprogmenų tikrinimo metodo.

Reglamente reikalaujama, kad oro uostuose būtų nustatytas veiksmingas mechanizmas, kol juose atsiras galimybių įdiegti patikimą aptikimo įrangą; tikslas įdiegti šią įrangą turi būti pasiektas iki 2013 m. balandžio 29 d. Iki tos dienos visuose oro uostuose skysčiai, aerozoliai ir geliai turės būti tikrinami.

Nustatyti tokie etapai:

į riboto patekimo zonas ir lėktuvus leidžiama įsinešti skysčius, aerozolius ir gelius, jei jie patikrinti laikantis įgyvendinimo taisyklių reikalavimų arba jei pagal tuos reikalavimus skysčiams, aerozoliams ir geliams daroma tikrinimo išimtis.

· Iki 2011 m. balandžio 29 d. į riboto patekimo zonas arba lėktuvą leidžiama įsinešti trečiosios šalies oro uoste arba ne Bendrijos oro vežėjo lėktuve įsigytus skysčius, aerozolius ir gelius.

· Iki 2013 m. balandžio 29 d. visuose oro uostuose skysčiai, aerozoliai ir geliai turi būti tikrinami pagal įgyvendinimo taisyklių, priimtų pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 4 straipsnio 3 dalį, reikalavimus.

Kroviniai ir paštas

Europos krovinių saugumo sistema grindžiama dviem papildomais ramsčiais.

· Krovinių ir pašto saugumo kontrolė. Visiems kroviniams ir paštui, prieš pakraunant juos į lėktuvą, taikomos saugumo kontrolės procedūros. Šias saugumo kontrolės procedūras vykdo: reguliuojamas subjektas (oro vežėjas, atstovas ar kitas subjektas, užtikrinantis saugumo kontrolę), žinomas siuntėjas (siuntėjas, kuris siunčia krovinį arba paštą savo sąskaita ir kurio taikomos procedūros atitinka pakankamas bendrąsias saugumo taisykles ir standartus, dėl kurių tokį krovinį ar paštą galima vežti) arba patikimas siuntėjas (siuntėjas, kuris siunčia krovinį arba paštą savo sąskaita ir kurio taikomos procedūros atitinka pakankamas bendrąsias saugumo taisykles ir standartus, dėl kurių tokį krovinį galima vežti tik tokiam vežimui skirtais orlaiviais). Į lėktuvą nekraunami iš anksto nepatikrinti kroviniai.

· Krovinių ir pašto apsauga tiekimo grandinėje. Lėktuvu vežami kroviniai ir paštas nuo neteisėtų veiksmų saugomi (apsauga) nuo saugumo kontrolės atlikimo momento iki lėktuvo, kuriuo jie vežami, išvykimo. Kroviniai ir paštas, kurie atlikus saugumo kontrolę nebuvo tinkamai saugomi nuo neteisėtų veiksmų, turi būti tikrinami.

Bendrosios aplinkybės

Po 2010 m. spalio mėn. pabaigoje ir lapkričio mėn. pradžioje įvykusių incidentų Europos Sąjunga greitai priėmė papildomas krovinių saugumo priemones, ypač atsižvelgdama į tai, kad šie kroviniai dažnai vežami keleiviniais lėktuvais.

ES aviacijos saugumo ekspertai nedelsdami rekomendavo įvairius veiklos principus: krovinių ir pašto saugumo kontrolė turi būti atliekama remiantis bendru rizikos vertinimu, taip pat siuntinio ypatumais, anksčiau vykdytos saugumo kontrolės kokybe, oro transporto priemonės tipu (keleivinis lėktuvas, tik krovininis arba pašto lėktuvas) ir kilmės vieta.

Be to, susitarta steigti darbo grupę, kuri pateiks naujų pasiūlymų, kaip didinti aviacijos saugumą. Dabartinė veiksmų programa grindžiama Aukšto lygio darbo grupės planu, skirtu prekių vežimo oro transportu saugumui didinti.

Siekiant gerinti oro transportu vežamų krovinių kontrolę nustatytos trys pagrindinės veiksmų kryptys:

· griežtinti ir derinti ES teisės aktus, susijusius su krovinių vežimu oro transportu, konkrečiai vykdant trečiųjų šalių krovinių ir pašto saugumo kontrolę; Europos ir nacionaliniu lygmenimis tobulinti mokymą ir tikrinimą;

· geriau koordinuoti veiksmus ir keistis informacija Europos Sąjungoje. Nuo 2011 m. sausio 1 d. dabartinė muitinių sistema sustiprinta. Būtina, kad valstybės narės tinkamai keistųsi informacija;

· nustatyti aukštesnius visuotinai taikomus standartus. Tam būtina tęsti visapusį bendradarbiavimą su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija, kad iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą įvežami siuntiniai atitiktų Europos Sąjungos teisės aktus arba kitus tokio pat pobūdžio teisės aktus.

Remdamasis šiomis bendrosiomis aplinkybėmis pranešėjas pateikia savo nuomones ir ragina Komisiją toliau siekti pažangos, be to, siūlo imtis priemonių, kurias laiko svarbiausiomis siekiant užkirsti kelią nesaugiam krovinių vežimui.

Nereikia pamiršti, kad tikrinimai, žvalgyba, stebėjimas, keitimasis policijos informacija ir žmogiškųjų veiksnių analizė yra pagrindiniai aspektai, kurie apibūdinant aviacijos saugumą sudaro vieną visumą.

Visa tai atitinka integruotą požiūrį į aviacijos saugumą, kurį taikant siekiama užtikrinti didžiausią Europos piliečių saugumo lygį – tai pagrindinė ir svarbiausia Europos Sąjungos teisės aktų leidėjų pareiga. Apskritai svarbiausia jų pareiga – demokratinių vertybių apsauga ir kova su joms grėsmę keliančiu terorizmu.

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl aviacijos saugumo, ypač atkreipiant dėmesį į kūno skenerius
(2010/2154(INI))

Nuomonės referentas: Crescenzio Rivellini

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad valstybės narės ir oro uostų valdžia vis dažniau naudoja kūno skenerius, manydamos, kad taip gali padidinti saugumo darbuotojų gebėjimą aptikti uždraustus daiktus, pvz., skysčius ar plastikinius sprogmenis, kurių negalima nustatyti naudojant esamus metalo detektorius, taip pat siekdamos, kad keleiviams nereikėtų patirti nepatogumų ir pažeminimo dėl kūno apieškojimo;

2. pripažįsta, kad valstybės narės įstatymiškai turi teisę reikalauti naudoti kūno skenerius, jei mano, kad tai padidins saugumą labiau, negu tai būtų padaryta pagal ES teisės aktus, arba teismo proceso tikslais, ir tikisi, kad dabar Suomijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Italijoje ir JK vykstantys teismo procesai suteiks informacijos, kuri padės Komisijai parengti europinius geriausios patirties standartus, skirtus reguliavimui, ir praktikos kodeksus, kurie padės apsaugoti asmens duomenis ir žmonių sveikatą;

3. atsižvelgia į 2010 m. birželio 15 d. Komisijos komunikatą dėl kūno skenerių naudojimo ES oro uostuose (COM(2010)0311, galutinis) ir į jame pateikiamas išvadas ir rekomendacijas;

4. pripažįsta kūno skenerių, kaip papildomos keliaujančių asmenų apsaugos priemonės, svarbą, tačiau pabrėžia, kad, siekiant nustatyti galimą terorizmo grėsmę, nepaprastai svarbu tinkamai naudoti tarpvalstybines žvalgybos tarnybas, stebėti centrines rezervavimo sistemas ir klasifikuoti keleivius;

5. ragina Komisiją išnagrinėti galimybę, kaip vykdant kitą bendrąją tyrimų programą būtų galima panaudoti technologiją, kuri būtų visiškai nekenksminga visiems visuomenės nariams ir drauge užtikrintų oro erdvės saugumą;

6. ragina valstybes nares diegti technologiją, kuri būtų mažiausiai kenksminga žmonių sveikatai ir kurią naudojant būtų rasti priimtini visuomenės privatumo problemų sprendimai;

7. pažymi, kad jau veikia keleto tipų skeneriai, kuriems naudojamos skirtingos technologijos, mano, kad kiekvienas iš jų turėtų būti įvertintas pagal naudą, ir pritaria Europos Komisijos nuomonei, kurią ji neseniai pareiškė savo komunikate, kad bendras Europos piliečių apsaugos lygis galėtų būti užtikrinamas taikant techninius standartus ir veikimo reikalavimus, kurie turėtų būti nustatyti ES teisės aktuose;

8. kaip medicininiu požiūriu saugiausią išeitį siūlo taikyti technologiją, kuri paremta pasyviąja milimetrinių bangų, neskleidžiančių jokios radiacijos, vaizdo sistema;

9. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl pasyviųjų skenerių naudojimo ir pridėti poveikio vertinimą, kuriame būtų aptarta šios technologijos santykinės išlaidos, veiksmingumas ir teisės į neliečiamybę paisymas, palyginti su kitomis kovos su terorizmu priemonėmis;

10. kaip labiausiai pritaikytą išeitį, t. y. geriausią kompromisą siekiant gauti gerą rezultatą ir atsižvelgti į riziką žmonių sveikatai, siūlo remtis aktyviosiomis milimetrinių bangų vaizdo sistemomis, kurių nejonizuotoji spinduliuotė yra laikoma nekenksminga, jei poveikis yra žemiau ribinių verčių lygio, nurodyto dabartiniuose teisės aktuose

11. nurodo, kad taikant technologiją, paremtą rentgeno spindulių atgaline sklaida, išskiriamas nedidelis rentgeno spindulių kiekis, todėl siūlo vengti šios technologijos, nes akivaizdu, kad jonizuojančiosios spinduliuotės, nors ir nedidelės, poveikis gali turėti ilgalaikių padarinių sveikatai dėl besikaupiančios radiacijos poveikio;

12. ragina tuo atveju, jei neįmanoma nenaudoti rentgeno spindulių atgalinės sklaidos technologijos, numatyti specialų elgesio su jonizuojančiajai spinduliuotei ypač jautriais keleiviais (pvz., nėščiomis moterimis, vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis ir neįgaliaisiais) būdą ir mano, kad reikia leisti nukrypti nuo nuostatų tais atvejais, kai keleiviams implantuoti medicinos prietaisai (pvz., ortopediniai protezai, širdies veiklos stimuliatoriai ir defibriliatoriai);

13. pabrėžia, kad, taikant rentgenografijos technologiją, išskiriamas didelis kiekis rentgeno spindulių ir kad sistema neturėtų būti naudojama vykdant įprastas patikras, kuriomis siekiama užtikrinti oro uostų saugumą;

14. prašo valstybių narių nuolat kontroliuoti ilgalaikį kūno skenerių poveikį atsižvelgiant į naujausią mokslo raidą ir prižiūrėti, kad šių aparatų įrengimas, naudojimas ir veikimas atitiktų normas;

15. primygtinai ragina tinkamai informuoti keleivius apie galimą patikros kūno skeneriu ir skrydžio poveikį bei riziką sveikatai;

16. ragina valstybes nares suteikti keleiviams tinkamą, išsamią ir aiškią informaciją apie visus kūno skenerio naudojimo saugumo tikslais aspektus;

17. ragina tol, kol esama pagrįstų abejonių dėl kūno skenerių saugumo ir poveikio žmonių sveikatai, pakankamai iš anksto informuoti keleivius, kad jie bus tikrinami kūno skeneriu, ir numatyti įmanomą alternatyvą, kuri apimtų kitokią patikrą;

18. ragina Komisiją pasiūlyti vykdyti specialius saugumo darbuotojų, atsakingų už kūno skenerių naudojimą, mokymus, kuriuose būtų atsižvelgiama į asmens orumą, sveikatą ir asmens duomenų apsaugą;

19. ragina Komisiją drauge su valstybėmis narėmis parengti kūno skenerių naudojimo kodeksą, pagal kurį būtų reikalaujama patikrą skeneriais atlikti jautriai ir atsižvelgiant į keleivių privatumą;

20. ragina atitinkamą sektorių bendradarbiaujant su Komisija ir valstybėmis narėmis parengti už kūno skenerių naudojimą atsakingų asmenų profesinės etikos kodeksą, kuriame turi būti atsižvelgiama į labiausiai pažeidžiamus asmenis ir sektoriaus darbuotojus, į teisę į neliečiamybę ir orumą bei atitinkamus teisės aktus dėl duomenų apsaugos;

21. ragina Komisiją po dvejų metų pateikti ekonominės naudos ir poveikio sveikatai ataskaitą;

22. ragina Komisiją nedelsiant pasiūlyti teisinę kūno skenerių naudojimo ES oro uostuose sistemą, pagal kurią būtų paisoma visų pagrindinių teisių ir sprendžiamos su sveikata susijusios problemos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl aviacijos saugumo, ypač atkreipiant dėmesį į kūno skenerius
(2010/2154(INI))

Nuomonės referentė: Judith Sargentini

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu svarbą, kurie kelia pavojų Europos Sąjungos saugumui, kaip nustatyta Stokholmo programoje, ir šiuo tikslu pritaria veiksmingoms teisėtoms saugumo ir teroristinių išpuolių prevencijos priemonėms, kurių būtina imtis laisvoje ir atviroje demokratinėje visuomenėje, jos turi būti proporcingos nustatytam tikslui ir visiškai atitikti ES Pagrindinių teisių chartijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) nuostatas; dar kartą primena, kad piliečių pasitikėjimas institucijomis yra labai svarbus, ir kad dėl to turi būti sudaryta aiški pusiausvyra tarp poreikio užtikrinti saugumą ir pagrindinių teisių ir laisvių užtikrinimo;

2. pabrėžia šiuo atžvilgiu, kad visos kovos su terorizmu priemonės turėtų visiškai derėti su demokratinei visuomenei būtinomis pagrindinėmis teisėmis ir Europos Sąjungos įsipareigojimais, taip pat jos turėtų būti proporcingos, griežtai reikalingos, nustatytos teisės aktais ir susietos su konkrečiu tikslu, kurio jomis siekiama;

3. primena, kad kūno skenerių naudojimas turi atitikti 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir tarybos Direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[1];

4. pabrėžia, kad kūno skenerių naudojimo tikslai ir tikėtina vertė turi būti aiškiai apibrėžta;

5. šiuo atžvilgiu ragina tiksliai ir atitinkamai apibrėžti tikslą, kurio siekiama; ragina atlikti techninį įvertinimą, susijusį su kūno skenerių naudingumu; be to ragina uždrausti skenerių naudojimą bet kokio dviprasmiško arba neigiamo įvertinimo atveju;

6. pažymi, kad tik kelios valstybės narės atliko kūno skenerių testavimą[2], po kurio daugelis iš jų atsisakė kūno skenerių dėl didelių sąnaudų, vėlavimų ir neveiksmingumo[3], kai tuo tarpu daugelyje valstybių narių jie nebuvo įdiegti, valstybės narės pasipriešino arba teigė, kad neketina pirkti, įdiegti ir naudoti kūno skenerių;

7. pažymi, kad nors ir kūno skeneriai buvo įtraukti į leidžiamų patikrinimo metodų sąrašą, valstybės narės, jau naudojančios kūno skenerius, privalo užtikrinti, kad yra laikomasi pagrindinių piliečių teisių, įtvirtintų EŽTK ir Pagrindinių teisių chartijoje, jos yra apsaugotos ir skatinamos, ypač teisė į privatumą ir į sveikatą, kaip to reikalavo Parlamentas;

8. pabrėžia, kad tos valstybės narės, kurios jau naudojo kūno skenerius, jų netaiko kai kurioms pažeidžiamų asmenų kategorijoms pvz., vaikams, besilaukiančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms su negalia ar tiems, kuriems yra implantuoti medicinos prietaisai bei spinduliuotės poveikį dažnai patiriantiems darbuotojams, ir pabrėžia, kad bendros taisyklės šioje srityje turi būti taikomos ES lygmeniu valstybėms narėms diegiant ir naudojant kūno skenerius;

9. mano, kad komitologijos procedūra aviacijos saugumo sektoriuje, bent jau toms priemonėms, kurios turi poveikį piliečių teisėms, yra netinkama ir ragina aktyviai įtraukti Europos Parlamentą į bendro sprendimo procedūrą;

10. pabrėžia, kad sprendimas įdiegti saugumo skenerius oro uostuose priklauso valstybių narių kompetencijai ir šiame kontekste jos turi laikytis minimalių Europos Sąjungos nustatytų bendrų standartų ir reikalavimų;

11. šiuo klausimu mano, kad sprendimas naudoti kūno skenerius oro uostuose neturėtų būti privalomas valstybėms narėms; pabrėžia, kad, jei kuri nors valstybė narė nusprendžia įrengti kūno skenerius savo oro uostuose, šie kūno skeneriai turėtų atitikti minimalius ES lygmeniu nustatytus standartus ir reikalavimus;

12. pabrėžia, kad tos valstybės narės, kurios nusprendžia naudoti kūno skenerius, turėtų pagal subsidiarumo principą galėti taikyti griežtesnius standartus nei ES teisės aktuose dėl piliečių ir jų asmens duomenų apsaugos nustatyti standartai;

13. ragina prieš įtraukiant bet kokį kūno skenerio modelį į leidžiamų patikros metodų sąrašą patikrinti, ar kūno skenerio modelis atitinka minimalius techninius reikalavimus ir mano, kad šie reikalavimai taip pat turėtų užtikrinti bet kokios sveikatai keliamos grėsmės, įskaitant ilgalaikę grėsmę, prevenciją; šiuo požiūriu ragina, kad, atsižvelgiant į dabartinių technologijų lygį, būtų apribojamas šių skenerių, kuriuose naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, pvz., rentgeno spinduliai, galintys turėti ilgalaikių padarinių, naudojimas;

15. taip pat primygtinai ragina užtikrinti, kad kūno skeneriuose būtų naudojamos tik technologijos, nesuteikiančios jokios galimybės atkurti tikroviškų viso kūno atvaizdų, bet perduodančios tik standartizuotus, nuo lyties nepriklausomus visiškai anonimiškus stilizuotus kūno atvaizdus, ir kad neturi būti galimybės tvarkyti arba saugoti jokių duomenų;

16. ragina Komisiją taikyti atgrasomąsias sankcijas dėl neteisėto saugumo tikrinimo atvaizdų duomenų įrašymo ir platinimo;

17. ragina, kad kompetentinga organizacija nuolat vykdytų technines patikras, siekiant užtikrinti sąžiningą prietaisų naudojimą ir patikrinti, ar jie atitinka 13 ir 15 dalyse pateikiamus reikalavimus;

18. pabrėžia, kad kiekvienas keleivis arba darbuotojas turėtų turėti teisę atsisakyti būti tikrinamas šiuo įrenginiu ir neprivalėti pateikti jokio paaiškinimo, taip pat teisę paprašyti atlikti standartinę saugumo patikrą, jokiu būdu nepažeidžiant šio asmens teisių ir orumo; ragina tuo tikslu visam saugumo personalui rengti tinkamus išsamius mokymus; tvirtai pasisako už tai, kad apribojus šių skenerių, kurie skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, pvz., rentgeno spindulius, naudojimą, būtų galima išvengti poreikio daryti išimtis pažeidžiamiems asmenims, kaip antai besilaukiančioms moterims, vaikams, žmonėms su negalia arba asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės tokie patikrinimai netinkami;

19. pabrėžia, kad keleiviai arba darbuotojai vien dėl atsisakymo būti tikrinami kūno skeneriu neturėtų būti įtariami, jiems neturėtų kilti papildomų problemų, pvz., dėl išsamesnio patikrinimo arba užlaikymo, taip pat pabrėžia, kad prieš kūno skenavimą atliekamoje procedūroje arba procedūroje, susijusioje su atsisakymu būti tikrinamam kūno skeneriu, klasifikavimas pagal, pvz., lytį, rasę, odos spalvą, tautybę, priklausomybę etninei grupei, genetines savybes, kalbą, religiją arba įsitikinimus, yra nepriimtinas;

20. ragina keleiviams ir darbuotojams suteikti tinkamą ir suprantamą informaciją apie kūno skenerius, įskaitant apie jų teisę atsisakyti būti tikrinamais kūno skeneriais ir teisę skųstis bei siekti žalos atlyginimo, jei pastebimi pažeidimai, susiję su kūno skenavimo procedūromis arba tokios patikros procedūros atsisakymu ir po to atliekama standartine saugumo patikra; pabrėžia, kad informacija keleiviams ir darbuotojams apie kūno skenerius turėtų būti teikiama ne tik užsakant bilietus oro transporto bendrovėse ar oro uosto interneto svetainėse, bet taip pat ir patikrinimo punktuose; pabrėžia poreikį tuo tikslu visam saugumo personalui rengti tinkamus mokymus;

21. pabrėžia, kad bet koks pasiūlymas dėl kūno skenerių kaip leidžiamų patikros metodų įrengimo ir naudojimo turėtų būti išsamiai pagrįstas poveikio vertinimu, įskaitant, inter alia, kūno skenerių vertinimą pagrindinių teisių aspektu, jų proporcingumo ir tinkamumo tyrimą, atsižvelgiant į jų pridėtinę vertę kovojant su terorizmu, jų įgijimo, įrengimo ir eksploatavimo išlaidas, taip pat galimą grėsmę keleivių ir darbuotojų, ypač pažeidžiamų keleivių ir darbuotojų, sveikatai, atsižvelgiant į Europos Sąjungos, tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių ir duomenų apsaugos organizacijų, pvz., Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP), 29 straipsnio darbo grupės, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, Pasaulio sveikatos organizacijos ir JT specialaus pranešėjo dėl žmogaus teisių apsaugos kovojant su terorizmu, nuomones;

22. tikisi, kad Komisija pagrįs savo pasiūlymą išsamia nepriklausoma ir objektyvia moksline informacija, gauta iš šios srities ES ekspertų, nedalyvaujant pramonės sektorių atstovams, valstybių narių vyriausybėms ir trečiosioms šalims;

23. pabrėžia, kad reikėtų išslaptinti ir viešai skelbti Europos civilinės aviacijos konferencijos Techninės darbo grupės technines specifikacijas ir kūno skenerių pardavimo sutartis;

24. rekomenduoja kiekvieno keleivio biliete nurodyti saugumo priemonių sąnaudas;

25. rekomenduoja paprašyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros pateikti išsamią nuomonę dėl pasiūlymų dėl kūno skenerių įrengimo ir naudojimo poveikio pagrindinėms teisėms atžvilgiu;

26. prašo Komisijos apsvarstyti kūno skenerių alternatyvas, atsižvelgiant į kitas priemones, kurios jau yra naudojamos siekiant aptikti aviacijos saugumo grėsmes, ir įrodant, kad būtina dabartines oro uosto saugumo kontrolės priemones pakeisti šiais skeneriais;

27. ragina Komisiją, Tarybą ir atsakingą komitetą žodžius „saugumo skeneriai“ pakeisti žodžiais „kūno skeneriai“, kai šie įrenginiai naudojami žmonėms tikrinti, taip pat ir pranešimo antraštėje, ir taip bus išvengta nereikalingos painiavos ir dviprasmybių.

[1] OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
[2] Jungtinė karalystė, Nyderlandai, Vokietija, Danija.
[3] Italija ir Suomija.

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

János Áder, Kriton Arsenis, Paolo Bartolozzi, Sandrine Bélier, Sergio Berlato, Martin Callanan, Nessa Childers, Chris Davies, Bairbre de Brún, Bas Eickhout, Edite Estrela, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Julie Girling, Nick Griffin, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Dan Jørgensen, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Jo Leinen, Peter Liese, Kartika Tamara Liotard, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Gilles Pargneaux, Antonyia Parvanova, Andres Perello Rodriguez, Sirpa Pietikäinen, Mario Pirillo, Pavel Poc, Vittorio Prodi, Oreste Rossi, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Bogusław Sonik, Catherine Soullie, Salvatore Tatarella, Marina Yannakoudakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Margrete Auken, Inés Ayala Sender, Tadeusz Cymański, José Manuel Fernandes, Jacqueline Foster, Gaston Franco, Matthias Groote, Jutta Haug, Marisa Matias, Judith A. Merkies, Miroslav Mikolášik, Crescenzio Rivellini, Renate Sommer, Eleni Theocharous, Michail Tremopoulos, Thomas Ulmer, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean

Priėmimo data	24.5.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	37 2 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Antonio Cancian, Michael Cramer, Ryszard Czarnecki, Luis de Grandes Pascual, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Knut Fleckenstein, Jacqueline Foster, Mathieu Grosch, Jim Higgins, Juozas Imbrasas, Ville Itälä, Dieter-Lebrecht Koch, Georgios Koumoutsakos, Werner Kuhn, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Marian-Jean Marinescu, Gesine Meissner, Hubert Pirker, Vilja Savisaar-Toomast, Olga Sehnalová, Debora Serracchiani, Brian Simpson, Dirk Sterckx, Keith Taylor, Silvia-Adriana Ţicău, Giommaria Uggias, Thomas Ulmer, Dominique Vlasto, Artur Zasada, Roberts Zīle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Philip Bradbourn, Guido Milana, Dominique Riquet, Alfreds Rubiks, Laurence J.A.J. Stassen

Teisinė informacija - Privatumo politika