PRANEŠIMAS  universaliosios paslaugos ir pagalbos telefono numerio 112

1.6.2011 - (2010/2274(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėja: Sylvana Rapti
Nuomonės referentas (*): José Manuel Fernandes, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl universaliosios paslaugos ir pagalbos telefono numerio 112

(2010/2274(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva)[1],

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo[2],

–   atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/136/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo[3],

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva)[4],

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva)[5],

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo[6],

–   atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/140/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, Direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų ir Direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo[7];

–   atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo[8],

–   atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje[9],

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 2 d. Komisijos paskelbtas viešąsias konsultacijas dėl būsimų universaliųjų paslaugų principų elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų srityje,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Plačiajuostis ryšys Europoje. Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinamą augimą“ (COM(2010)0472),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma pirmoji radijo spektro politikos programa (COM(2010)0471),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 20 d. Komisijos rekomendaciją dėl naujos kartos prieigos (NKP) tinklų prieigos reguliavimo,

–   atsižvelgdamas į Komisijos Ryšių komiteto darbinį dokumentą dėl plačiajuosčio ryšio prieigos ES padėties 2010 m. liepos 1 d.,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 25 d. Komisijos komunikatą „Kuriant bendrąją Europos elektroninių ryšių rinką 2009 m. padarytos pažangos ataskaita (15-oji ataskaita) SEC(2010) 630)“ (COM(2010)0253),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. spalio mėn. paskelbtą ketvirtąją vartotojų rinkų rezultatų suvestinę „Kaip priversti rinkas veikti vartotojų naudai“,

–   atsižvelgdamas į 1991 m. liepos 29 d. Tarybos sprendimą 91/396/EEB dėl vieno bendro Europos skubios iškvietos telefono numerio įdiegimo[10],

–   atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl elektroninio ryšio tinklų informacijos apie skambinančio asmens buvimo vietą apdorojimo teikiant skubios pagalbos iškvietos paslaugas su vietos nustatymo funkcija,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Bendrijoje[11],

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią ES ratifikavo 2010 m. gruodžio 23 d.,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, visų pirma į 2 („Žmogaus teisė į gyvybę“), 3 („Teisė į asmens neliečiamybę“), 6 („Teisė į laisvę ir saugumą“), 26 („Neįgaliųjų asmenų integravimas“) ir 35 („Sveikatos apsauga“) straipsnius,

–   atsižvelgdamas į tyrimą „Europos bendrasis pagalbos telefono numeris 112“ (Eurobarometro greitoji apklausa Nr. 314),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Ryšių komiteto darbinį dokumentą „Europos bendrojo pagalbos telefono numerio 112 diegimas. Ketvirtojo duomenų rinkimo etapo rezultatai“ (2011 m. vasario 10 d.),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 25 d. pareiškimą dėl Europos pagalbos telefono 112[12],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0220/2011),

A. kadangi Universaliųjų paslaugų direktyva yra socialinės atskirties prevencija – užtikrinama, kad kaimo ir atokių regionų arba mažas pajamas gaunantiems gyventojams būtų prieinamos bazinės ir pagrindinės telekomunikacijų paslaugos,

B.  kadangi ypatingą dėmesį reikia skirti tam, kad nebūtų atskirtos pažeidžiamos grupės, ir kadangi visada turėtų būti įgyvendinamos konkrečios veiksmingos priemonės siekiant užtikrinti šių grupių socialinę įtrauktį ir tokią pačią galimybę naudotis paslaugomis, kokia užtikrinama kitiems piliečiams,

C. kadangi besivystančios technologijos, visų pirma įperkamas judrusis telefono ryšys, padeda sudaryti galimybę daugumai piliečių naudotis pagrindinėmis telekomunikacijų paslaugomis,

D. kadangi universalioji paslauga apibrėžiama kaip „minimalus nustatytos kokybės paslaugų rinkinys, kuris yra prieinamas visiems galutiniams paslaugų gavėjams priimtinomis kainomis, atsižvelgiant į konkrečias nacionalines sąlygas ir neiškraipant konkurencijos“,

E.  kadangi universaliosios paslaugos turėtų padėti sudaryti galimybes visiems piliečiams naudotis paslaugomis, kurios būtinos, kad jie galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime, tuo atveju, jei rinkos jėgos vienos negali to padaryti,

F.  kadangi vienas iš pagrindinių veiklos pagal skaitmeninę darbotvarkę tikslų – iki 2013 m. užtikrinti visiems ES piliečiams galimybę naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad tose srityse, kuriose plačiajuosčiu ryšiu jau galima naudotis, juo naudojasi apie 50 % namų ūkių,

G. kadangi kol kas neįmanoma įvertinti, kaip įgyvendinama persvarstyta Universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių direktyva, nes jos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas yra 2011 m. gegužės 25 d., ir trejų metų laikotarpis, po kurio bus galima atlikti vertinimą, ar visos direktyvos nuostatos įgyvendinamos teisingai ir visapusiškai, tik prasidėjo,

H. kadangi esami teisės aktai patys savaime nėra tikslas, nors ir duoda teigiamų rezultatų piliečių atžvilgiu, todėl taip pat būtina kuo labiau didinti naujų priemonių teikiamą naudą, valstybėms narėms vykdant nuolatinę priežiūrą ir stengiantis gerinti informacijos kokybę, išsamumą ir matomumą,

I.   kadangi niekada nebus galima galutinai patvirtinti, kad bendroji rinka baigta kurti, ją reikėtų nuolat iš naujo įvertinti, kad būtų atsižvelgiama į socialinės apsaugos garantijas, visuomenės poreikius, technologijų pažangą ir inovatyvių sprendimų atsiradimą; be to, kadangi itin svarbu imtis augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo priemonių siekiant užtikrinti, kad bendroji rinka ir bendroji skaitmeninė rinka būtų įdiegtos, nedelsiant įgyvendintos ir teiktų naudą Europos piliečiams, vartotojams ir verslui,

J.   kadangi pažangos siekis yra varomoji jėga ir priemonė ES teisės aktų leidėjų apibrėžtai vizijai ir tikslams įgyvendinti; kadangi pasiūlymuose dėl naujų teisės aktų arba teisės aktų pakeitimo iš dalies būtina atsižvelgti į faktinę patirtį ir įgyvendinimo pajėgumus; kadangi tikslinant teisės aktus būtina aiški politinė parama, pagrįsta objektyviu ekonominės naudos santykio ir socialiniu ir ekonominiu vertinimu, kuris būtų lemiamas veiksnys,

K. kadangi Europos pagalbos telefono numeris 112, nustatytas 1991 m. Tarybos sprendimu, kad piliečiai galėtų susisiekti su visomis pagalbos tarnybomis (pvz., priešgaisrinės saugos, policijos ir medicinos), yra vienintelis numeris, prieinamas visose Europos Sąjungos valstybėse, ir kadangi labai daug Europos gyventojų apie jį vis dar nežino ir nuo 2000 m. nepastebėta jokios pažangos,

L.  kadangi rašytinį pareiškimą Nr. 100/2007 dėl išankstinio piliečių perspėjimo nepaprastosios padėties atvejais pasirašė 432 EP nariai,

M. kadangi vis dar reikia pastangų, kad būtų įvertinta ir užtikrinta ir telekomunikacijų, ir pagalbos tarnybų paslaugų, teikiamų telefonu 112, kokybė ir suderinti koordinavimo aspektai, kurie priklauso nuo kelių veiksnių, ir kadangi dar nebuvo atliktas išsamus ir detalus vertinimas, kaip, piliečių nuomone, Europos Sąjungoje realiai įgyvendinamos paslaugos telefonu 112, t. y. nebuvo įvertintas prieinamumas, sąveika ir reagavimo laikas,

N. kadangi keletas pastaruoju metu įvykusių nelaimių parodė, kad būtina perspėti ar iš anksto įspėti piliečius, kai gresia ekstremalios situacijos ir nelaimės arba kai jos vyksta, siekiant sumažinti nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų skaičių,

Universalioji paslauga ir naujų tendencijų aplinkybės

1.  pabrėžia universaliųjų paslaugų įpareigojimų, kaip socialinės integracijos minimalios apsaugos sistemos, svarbą, kai vien rinkos jėgomis nepavyksta užtikrinti pagrindinių paslaugų teikimo piliečiams ir įmonėms;

2.  pritaria reguliariam pakartotiniam vertinimui, kuris būtų Universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių direktyvos dalis ir kuriuo būtų nustatomas esamų ES teisės aktų nuostatų tinkamumas universaliosioms paslaugoms teikti, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir technologinius pokyčius, siekiant nustatyti ir įtvirtinti atitinkamas apibrėžtis, kurios atspindėtų kintančius realius poreikius bei piliečių reikmes ir padėtų gerinti paslaugų kokybę;

3.  ragina Komisiją parengti gaires, kaip geriausia įgyvendinti ir vykdyti peržiūrėtą Universaliųjų paslaugų direktyvą, kad rinka nebūtų iškreipiama ir drauge būtų suteikiama galimybė valstybėms narėms priimti nuostatas, kurios geriausiai atitinka padėtį kiekvienoje valstybėje;

4.  pritaria skaitmeninės darbotvarkės „Plačiajuostis ryšys visiems“ tikslams ir yra įsitikinęs, kad visuotinė plačiajuosčio ryšio prieiga padės piliečiams ir verslui visapusiškai išnaudoti skaitmeninės bendros rinkos teikiamą naudą, visų pirma pagerėtų socialinė įtrauktis, atsirastų naujų galimybių plėtoti socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu naujovišką verslą, kuris kurtų darbo vietas ir skatintų augimą, ir didesnių tarptautinės prekybos galimybių; dėl to remia skaitmeninio raštingumo propagavimą;

5.  ragina Komisiją teikti didesnę finansinę paramą vietos projektams, kuriais suteikiama skaitmeninė prieiga, ir visomis bendruomenėms, kurios pasirūpina nemokamu interneto ryšiu viešosiose patalpose ir taip padeda nepalankioje padėtyje esančioms grupėms naudotis technine įranga;

6.  pabrėžia, kad politikos ir technologijų (pvz., laidinio, kabelinio, optinio pluošto, judriojo ir palydovinio ryšio tinklų) derinys gali paskatinti verslą ir viešąsias institucijas plėtoti naujas internetu teikiamas paslaugas ir taikomąsias programas, pvz., e. vyriausybės, e. sveikatos ir e. švietimo, skatinti jungimosi prie spartesnio interneto paklausą, padidinti investicijų į atviruosius plačiajuosčius tinklus pelningumą ir taip paskatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę bei plėtoti skaitmeninę bendrąją rinką, drauge gerinant nepalankioje padėtyje esančių piliečių įtrauktį;

7.   pabrėžia ES viešųjų pirkimų taisyklių svarbą ir mano, kad plačiai persvarstant šias taisykles ypač svarbu, kad ir vietos, ir regionų valdžios institucijos gautų naudos iš priemonių, kuriomis jos skatinamos dalyvauti investuojant į ryšių technologijas ir vykdant ikiprekybinius viešuosius pirkimus (kaip priemonę, kurią taikant rinka galėtų pasinaudoti mokslinių tyrimų teikiama nauda), ir kad elektroniniai viešieji pirkimai būtų plėtojami dideliu mastu;

8.  ragina veiksmingai perkelti į nacionalinės teisės aktus telekomunikacijos teisės aktų sistemą, ypač jos nuostatas dėl tinklo neutralumo, taip, kad galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis paslaugomis ir turiniu ir pačių internete pasirinktomis taikomosiomis programomis;

9.  pabrėžia, kad universaliosios paslaugos nėra vienintelė ar pagrindinė priemonė tikslui „Plačiajuostis ryšys visiems“ pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad reikalingos didelės investicijos, nors negarantuojama, kad vartotojams bus teikiamos žymiai geresnės paslaugos; vis dėlto pažymi, kad Universaliųjų paslaugų direktyvos 15 straipsnyje nustatyta, kad turi būti vykdoma periodinė universaliųjų paslaugų taikymo srities peržiūra, ir pabrėžia, kad atliekant šią peržiūrą turėtų būti atsižvelgiama į vertinimą, kaip įgyvendinamos direktyvos nuostatos, ir į vykstančio poveikio vertinimo rezultatus, visų pirma duomenis apie tai, kokiu mastu įdiegti plačiajuosčio ryšio tinklai ir kiek namų ūkių prie jų prisijungę;

10. mano, kad nustačius įpareigojimą suteikti prieigą prie plačiajuosčio ryšio nebus savaime pradėta labiau naudotis šiuo ryšiu; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares ne vien tik užtikrinti ryšį, bet ir sustiprinti paklausos didinimo ir naudojimo skatinimo priemones; be to, mano, kad įpareigojimai teikti universaliąsias paslaugas, galbūt kaip vidutinio laikotarpio siektinas rodiklis, galiausiai gali tapti papildoma paskata plėtoti plačiajuostį ryšį, tačiau visuotinio plačiajuosčio ryšio tikslų turėtų būti siekiama vykdant tinkamai parengtas nacionalines programas;

11. mano, kad veiksminga radijo spektro politika, kuria būtų sudarytos sąlygos suderintai naudoti atlaisvintus skaitmeninius dažnius, ir investicijoms palankus reguliavimas taip pat yra svarbios priemonės siekiant didinti plačiajuosčio ryšio aprėptį;

12. ragina Komisiją užbaigti atliekamą poveikio vertinimą ir teisės aktų leidėjams pateikti patikimus duomenis apie dabartinę universaliųjų paslaugų įpareigojimų prisiėmimo, numatomos paklausos ir gerėjimo, naudojant plačiajuostį ryšį, padėtį ir galiausiai parengti valstybėms narėms, vartotojams ir įmonėms veiksmingiausios universaliųjų paslaugų įpareigojimų plėtros finansavimo, išvengiant neveiksmingų išlaidų ir pernelyg didelės naštos, alternatyvos analizę;

13. ragina Komisiją paraleliai ir bendradarbiaujant su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis atidžiai stebėti rinkas ir užtikrinti, kad tos valstybės narės, kurios jau gali arba nori diegti universaliųjų paslaugų įpareigojimus naudodamos turimas plačiajuosčio ryšio technologijas ir spartą, galėtų tai daryti, bet faktiškai neiškreiptų rinkos;

14. palankiai vertina Komisijos sprendimą, paskelbus Ketvirtąją vartotojų rinkų rezultatų suvestinę, atlikti nuodugnų interneto paslaugų teikimo tyrimą;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, išnagrinėti vienodo universaliųjų paslaugų įpareigojimo ir paslaugų gavėjų teisių nuostatų taikymo alternatyvas, kuriomis būtų užtikrinama prieiga pažeidžiamoms visuomenės grupėms, visų pirma neįgaliesiems, ne tik diegiant specialią terminalų įrangą ir nustatant specialius prieinamus tarifus, bet ir užtikrinant tinkamą informavimą ir realią galimybę vartotojams rinktis iš teikiamų paslaugų ir paslaugų po pardavimo;

16. vis dėlto mano, kad ES teisės aktuose reikėtų palikti pagrindinę universaliųjų paslaugų finansavimo nuostatą, užtikrinančią, jog finansavimas būtų teikiamas be diskriminacijos ir skaidriai, ir kad šią nuostatą taip pat reikėtų taikyti ir įsipareigojimams duomenų bei balso ryšio srityse;

Europos pagalbos telefono numeris 112

17. pabrėžia, kad Europos pagalbos telefono numeris 112 gali tapti numeriu, kuris padės išgelbėti gyvybes ir padidins ES piliečių apsaugą, veikdamas kaip pagrindinė pagalbos bendroje rinkoje gyvenantiems piliečiams ir vartotojams sistema; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti sklandų pagalbos telefono numerio 112 veikimą visoje Sąjungoje; mano, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad kiekviena visuomenės dalis, įskaitant asmenis su negalia (klausos sutrikimais, kalbos defektais ir kt.) ir kitas pažeidžiamas grupes, turėtų prieigą prie šios paslaugos;

18. tačiau apgailestauja, kad Europos pagalbos telefono numerio 112 galimybės toli gražu nėra išnaudotos; todėl mano, kad dar būtina imtis pagrindinių priemonių, kad piliečiai šį numerį pripažintų, taip pat spręsti kitus technologijų ir geresnio koordinavimo klausimus;

19. pažymi, kad pagal 2011 m. vasario mėn. paskelbtą Eurobarometro tyrimą tik 26 % ES piliečių gali patys identifikuoti 112 kaip numerį, kuriuo ES galima iškviesti pagalbos tarnybas, ir atkreipia dėmesį į tai, kad 58 % ES piliečių vis dar nesutinka su tvirtinimu, jog jų šalies piliečiai yra pakankamai informuoti apie pagalbos telefono numerį 112[13];

20. ragina Europos Komisiją ir valstybes nares kartu dėti daugiau pastangų didinti visuomenės informuotumą apie telefono numerį 112 ir skatinti juo naudotis, visų pirma, parengti tikslingą ir toli siekiančią ryšių strategiją, kuria būtų reaguota į piliečių susirūpinimą ir klausimus dėl sistemos mechanizmo;

21. ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau tęsti informavimo veiklą, kad per žiniasklaidą, ypač spaudą ir garso bei vaizdo žiniasklaidą, informacines kampanijas, pvz., apie visoje ES veikiantį pagalbos numerį, informacija apie pagalbos telefono numerį 112 pasiektų visus ES piliečius ir keliautojus, organizuoti ir remti visuomenės informuotumo didinimo veiklą ir renginius, organizuojamus kasmet vasario 11 d., kuri paskelbta Europos pagalbos numerio 112 diena; pažymi, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas praktinei informacijai, pvz., turi būti pabrėžiama, kad numeris 112 yra Europos pagalbos numeris, kuriuo galima nemokamai skambinti iš fiksuotų ar mobilių telefonų visoje ES;

22. pažymi, kad esama didelių valstybių narių skirtumų, susijusių su informuotumu apie Europos pagalbos telefono numerį 112, ir ragina valstybes nares keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant, kad iki 2020 m. pagalbos telefono numerį 112 savaime atpažintų kaip numerį, kuriuo galima skambinti pagalbos tarnyboms visoje Europos Sąjungoje, bent 80 % ES piliečių;

23. ragina valstybes nares pasinaudoti geriausiomis vietomis informacijai apie pagalbos telefono numerį 112 skleisti, kuriose lengva informuoti daug gyventojų, visų pirma gydytojų kabinetais ir vaistinėmis, mokyklomis, ligoninėmis ir poliklinikomis, švietimo įstaigomis, pvz., mokyklomis ir universitetais, oro uostais, uostais ir traukinių stotimis (nes pagalbos telefonas 112 yra itin naudingas keliaujantiems), o taip pat nacionalinių pagalbos tarnybų informacijos portalais;

24. ragina Komisiją ir valstybes nares reklamuoti 112, kaip visoje ES veikiantį pagalbos numerį, internete ir per radiją – dvi pačias populiariausias priemones, kuriomis naudojasi jaunimas ir dažnai keliaujantys žmonės; pabrėžia, kad tik 16 % žmonių sužinojo apie numerį 112 per radiją ir tik 11 % – internetu;

25. ragina valstybes nares užtikrinti, kad numeris 112 būtų labai aiškiai nurodomas ant specialiųjų tarnybų transporto priemonių, įskaitant policijos, greitosios pagalbos, ugniagesių ir kitų tarnybų transporto priemones;

26. vis dėlto pažymi, kad valstybės narės jau seniai turi pagalbos telefono numerius, ir pabrėžia, jog svarbu, jei jos ketina išlaikyti tuos nacionalinius numerius, nepakenkti informuotumui ir nesukelti sumaišties, kuriuo numeriu skambinti;

27. apgailestauja, kad valstybės narės dar neužtikrina, kad pagalbos telefono numerio 112 tarnyboms būtų teikiama savalaikė, tiksli ir patikima vietos nustatymo informacija; atitinkamai ragina Komisiją, kad glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis būtų kuo skubiau ženkliai pagerintas informacijos apie skambinančiojo buvimo vietą tikslumą ir patikimumą pagal naujas ES telekomunikacijų taisykles ir modernizuotos technologijos, siekiant galutinio tikslo, kad visų skambinančiųjų pagalbos telefono numeriu 112 buvimo vieta būtų privalomai nustatoma automatiškai per kelias sekundes siekiant, jog dispečeriai ir pirmieji reaguojantys asmenys gautų šią ypač svarbią informaciją ir tokiu būdu ši paslauga būtų nepaprastai naudinga piliečiams; ragina Komisiją numatyti galimybę imtis veiksmų prieš tas valstybes nares, kurios nesilaiko įsipareigojimų šioje srityje;

28. prašo valstybes nares ir Komisiją parengti priemones, kuriomis būtų pagerinta prieiga prie finansavimo ir parama mokslinių tyrimų projektams, siekiant užtikrinti, kad būtų plėtojamos geriausios įmanomos technologijos skambinančiojo buvimo vietai nustatyti, įskaitant IP telefoniją, ir atitinkamai remia naujos kartos standartų ir reglamentų kūrimą; prašo, kad IRT PRP lėšos, numatytos 2009, 2010 ir 2011 m. ES biudžete, būtų skiriamos siekiant remti inovatyvių paslaugų (grindžiamų IP telefonija ir IP prieiga prie pagalbos telefono numerio 112) testavimą ir įgyvendinimą, kuris galėtų būti inicijuotas taikant nuo tinklo nepriklausančias taikomąsias programas, tikintis, jog ES bus sukurta naujos kartos pagalbos telefono 112 sistema; taip pat ragina Komisiją išnagrinėti, kaip diegiamos naujos kartos pagalbos telefono 112 taikomosios programos, pvz., trumpųjų žinučių, vaizdo ir socialinių tinklų, ir kaip šios taikomosios programos, šiuo metu prieinamos piliečiams, gali būti įdiegtos pagalbos ryšių srityje siekiant pagerinti prieigą prie pagalbos telefono numerio 112 paslaugų bei plėtoti piliečių inicijuojamą reagavimą į atvejus, kai reikalinga skubi pagalba;

29. mano, kad reglamentu turėtų būti nustatyta, jog privaloma įdiegti e. iškvietos paslaugą;

30. pabrėžia geresnio pagalbos tarnybų veiklos koordinavimo svarbą ir nacionaliniu, ir tarpvalstybiniu, Europos Sąjungos, lygmenimis, kad būtų pasiektas aukščiausias veiksmingumo lygis, ir šiuo tikslu ragina Komisiją remti valstybių narių administracijas ir kartu su jomis ieškoti jų sistemų sąveikos pagerinimo būdų;

31. ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis kuo skubiau nustatyti patikimumo ir kokybės reikalavimus visam pagalbos telefono numerio 112 paslaugos tinklui ir nustatyti veiklos rezultatų rodiklius ir gaires, susijusius su pagalbos telefono numerio 112 paslaugos kokybe pagal piliečių vertinimą, atsižvelgiant į prieinamumo, pagalbos tarnybų sąveikos, daugiakalbystės ir savalaikio bei kokybiško pagalbos tarnybų reagavimo būtinybę;

32. siekiant gerinti 112 pagalbos paslaugos ES veiksmingumą, rekomenduoja taikyti veiksmų programą, kuria būtų remiamas valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų, pagalbos tarnybų ir pilietinės visuomenės organizacijų keitimasis geriausia patirtimi, taip pat būtų skatinama keistis šia patirtimi su šalių kandidačių ir kaimyninių šalių organizacijomis; siūlo šiuo tikslu įsteigti ekspertų tinklą; ypač rekomenduoja, kad valstybės narės keistųsi geriausia patirtimi iškvietų pagalbos telefono numeriu 112 aptarnavimo klausimais, visų pirma, dėl operatorių mokymų, kad iškvietai priimti būtų naudojamas vienas operatorius, būtų naudojamos internetinės ir vertimo žodžiu paslaugos, nes taip būtų galima padėti nemokantiems šalies, kurios pagalbos tarnybų paslaugomis jie naudojasi, kalbos;

33. ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant sumažinti nesėkmingų bandymų prisiskambinti pagalbos telefonu skaičių, sutrumpinti iškvietimo ir reagavimo laiką ir sumažinti melagingų iškvietų skaičių; ragina valstybes nares keistis gerąja praktika, susijusia su skambučių iš mobiliųjų telefonų be SIM kortelių blokavimu;

34. pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę įvairias negalias turintiems žmonėms ir pažeidžiamoms grupėms naudotis pagalbos telefono numeriu 112, ir ragina standartizuoti telefono numerio 112 prieigą šioms grupėms, visų pirma galbūt būtų galima sudaryti galimybę naudotis klausos ar regėjimo sutrikimų turintiems asmenims skirtais specialiais galiniais įrenginiais, teksto perdavimo ar gestų kalbos paslaugomis, ar kita specialia įranga; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau siekti didinti šių žmonių informuotumą apie pagalbos telefono numerį 112, naudojant specialiai šių žmonių poreikiams pritaikytas ryšių priemones;

35. ragina Komisiją atlikti telefono numerio 112 pagalbos tarnybų veiklos ir atitinkamų institucijų bendradarbiavimo siekiant pagerinti paslaugos kokybę bei atskirų priemonių, kurių iki šiol ėmėsi valstybės narės, tyrimą; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pagalbos telefono numerio 112 paslaugą teikti ne tik tada, kai skambinama, bet ir kai gaunamos trumposios žinutės, kad į trumposios žinutės tekstą „112“ būtų reaguojama pagalbos veiksmais;

36. ragina Komisiją užtikrinti, kad nepriklausomos institucijos iki 2012 m. pabaigos įvertintų tikrąją pagalbos telefono numerio 112 paslaugos įdiegimo visoje ES padėtį, remiantis piliečių vertinimais, ir visų pirma įvertinti prieinamumą, sąveiką ir reagavimo laiką; Komisija taip pat raginama iki tos pačios datos pateikti ES teisiškai privalomo ir praktiškai įgyvendinto reagavimo laiko apžvalgą ir išplėsti poveikio tyrimą, parengtą diegiant e. iškvietos sistemą, kuris apimtų pagalbos telefono numerio 112 veikimo poveikį žmonėms ir finansines pasekmes;

37. atsižvelgdamas į tai, kad tokia technologija jau egzistuoja, ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti įdiegti atvirkštinę pagalbos telefono numerio 112 sistemą, t. y. visoje ES veikiančią universalią, daugiakalbę, prieinamą, supaprastintą ir veiksmingą susietą piliečių perspėjimo ir įspėjimo apie gresiančias ar susidariusias gamtines ar žmonių sukeltas bet kokias ekstremalias padėtis ir nelaimes sistemą; mano, jog tokia sistema turėtų būti įgyvendinta nepažeidžiant privatumo ir derinant ją su piliečių informavimo ir mokymo kampanijomis;

38. ragina Komisiją išnagrinėti panašaus į pagalbos telefoną 112 būsimo pagalbos telefono 116, skirto piliečiams, patyrusiems emocinių sukrėtimų, kenčiantiems nuo depresijos ar kitų psichinės sveikatos problemų, įgyvendinamumą;

39. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

• [1]  OL L 108, 2002 4 24, p. 51.
• [2]  OL L 364, 2004 12 9, p. 1.
• [3]  OL L 337, 2009 12 18, p. 11.
• [4]  OL L 108, 2002 4 24, p. 33.
• [5]  OL L 108, 2002 4 24, p. 7.
• [6]  OL L 108, 2002 4 24, p. 21.
• [7]  OL L 337, 2009 12 18, p. 37.
• [8]  OL L 337, 2009 12 18, p. 1.
• [9]  OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
• [10]  OL L 217, 1991 8 6, p. 31.
• [11]  OL L 171, 2007 6 29, p. 32.
• [12]  OL C 219 E, 2008 8 28, p. 92.
• [13]  „Europos pagalbos telefono numeris 112“, Eurobarometro greitoji apklausa, Europos Komisija, 2011 m., http://ec.europa.eu/information_society/activities/112/docs/report_2011.pdf

AIŠKINAMOJI DALIS

Pranešimo tikslas

Pranešime siekiama įvertinti pokyčius, susijusius su bazine universaliosios paslaugos koncepcija, įtvirtinta Universaliųjų paslaugų direktyvoje, atsižvelgiant į naujausias tendencijas, įskaitant visuotinę plačiajuosčio ryšio prieigą, metodų derinimą ir finansavimą, ir į specifinius pažeidžiamų visuomenės grupių ir neįgalių vartotojų poreikius. Pranešime taip pat daug dėmesio skiriama Europos bendrajam pagalbos telefono numeriui 112, kuris buvo įdiegtas, kad žmonės galėtų kreiptis į pagalbos tarnybas vienu telefono numeriu bet kurioje ES vietoje.

Pagrindinė informacija

Universaliųjų paslaugų direktyva

Liberalizavus telekomunikacijų sektorių 10-ojo dešimtmečio pabaigoje nustatytos universaliųjų paslaugų taisyklės, turėjusios užtikrinti saugumą tose srityse, kur vien rinkos jėgomis nepavyko užtikrinti bazinių paslaugų teikimo. Taip buvo siekiama užkirsti kelią socialinei atskirčiai, užtikrinant, kad kaimo ir atokiausių regionų arba mažas pajamas gaunantys gyventojai galėtų naudotis bazinėmis ir svarbiausiomis telekomunikacijų paslaugomis.

Direktyvoje 2002/22/EB apibrėžiamas minimalus nustatytos kokybės paslaugų rinkinys, kuris yra prieinamas visiems galutiniams paslaugų gavėjams priimtinomis kainomis, atsižvelgiant į konkrečias šalies sąlygas ir neiškraipant konkurencijos. Šioje direktyvoje taip pat nustatomi įpareigojimai teikti tam tikras privalomas paslaugas. Pagal dabartines ES taisykles iš valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad piliečiai nustatytose vietose galėtų prisijungti prie viešojo telefono tinklo, naudotis viešojo telefono balso ir duomenų perdavimo paslaugomis su galimybe veiksmingai jungtis prie interneto. Direktyvoje taip pat reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad jų vartotojai turėtų galimybę naudotis abonentų knygos informacija ir informacijos apie abonentus teikimo paslaugomis, taksofonais ir specialiomis priemonėmis, jei yra neįgalūs.

Valstybės narės gali savo teritorijos dalyje arba visoje teritorijoje paskirti vieną arba kelias įmones, kad užtikrintų, ekonomišką universaliųjų paslaugų teikimą. Paskyrimas atliekamas pasitelkiant veiksmingą, objektyvų, skaidrų ir nediskriminacinį mechanizmą. Universaliųjų paslaugų įpareigojimams finansuoti valstybės narės gali nuspręsti įdiegti mechanizmą, kuriuo įmonei skaidriomis sąlygomis kompensuotų tam tiktas grynąsias išlaidas iš viešųjų lėšų, ir (arba) nustatyti, kad šias įpareigojimų išlaidas elektroninių ryšio tinklų ir paslaugų teikėjai pasidalytų.

Komisija persvarsto Universaliųjų pasaugų direktyvos taikymo sritį kas trejus metus. Per 2009 m. persvarstymą, kurio išvados bus taikomos nuo 2011 m. gegužės 25 d., be kitų dalykų, nustatyta nauja „interneto laisvės nuostata“, pagal kurią numatoma, kad visose valstybių narių pritaikytose priemonėse, susijusiose su paslaugų ir taikomųjų programų prieiga arba naudojimo galimybėmis pasitelkiant telekomunikacijų tinklus, turi būti paisoma pagrindinių piliečių teisių ir laisvių.

Universaliųjų paslaugų direktyvoje paaiškinta, kodėl reikalingas reguliarus persvarstymas. Būtent V priede nurodoma, kad:

„Svarstydama, ar reikia keisti, ar iš naujo apibrėžti įpareigojimus teikti universaliąsias paslaugas, Komisija atsižvelgia į šiuos veiksnius:

– ar konkrečios paslaugos prieinamos daugumai vartotojų ir ar jie jomis naudojasi; ar tokių paslaugų trūkumas mažesniajai vartotojų daliai ir nesinaudojimas jomis sąlygoja socialinę atskirtį, ir

-ar galimybė gauti konkrečias paslaugas ir naudojimasis jomis teikia grynąją naudą visiems vartotojams, ar būtinas valstybės įsikišimas tais atvejais, kai konkrečios paslaugos visuomenei neteikiamos įprastomis komercinėmis sąlygomis?“

Viešosios konsultacijos dėl universaliųjų paslaugų

2010 m. kovo mėn. Europos Komisija pradėjo viešąsias konsultacijas dėl to, kaip geriausiai užtikrinti, kad bazinėmis telekomunikacijų paslaugomis galėtų naudotis visi ES piliečiai. Per konsultacijas taip pat siekta įvertinti, ar būtina, atsižvelgiant į skaitmeninį amžių, patikslinti esamas taisykles ir apibrėžtis, o ypač – ar jos turėtų būti išplėstos, kad būtų taikomos plačiajuosčio ryšio prieigai. Per konsultacijas taip pat buvo aptariama pusiausvyra tarp suderintų priemonių ES lygmeniu taikymo ir nacionalinio lankstumo būtinybės, universaliųjų paslaugų finansavimas (telekomunikacijų sektoriaus indėlis, siekiant užtikrinti universalų plačiajuostį ryšį, arba viešojo sektoriaus intervencija).

Neabejodama prasidedančios skaitmeninės eros svarba ir tikėdamas, kad reikia skatinti visas politikos priemones, padedančias piliečiams geriau prisitaikyti prie laikotarpio poreikių, pranešėja mano, kad reikia būti atsargiems ir, siekiant padėti piliečiams, neužkrauti jiems papildomos naštos.

Plačiajuosčio ryšio klausimai: investicijų ir elektroninių paslaugų skatinimas

Strategijoje „Europa 2020“ pabrėžiama, kad, siekiant ES didinti socialinę integraciją ir konkurencingumą, svarbu diegti plačiajuostį ryšį. Toje strategijoje dar kartą nurodytas tikslas – iki 2013 m. visiems Europos gyventojams sudaryti sąlygas naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu; be to, ja siekiama užtikrinti, kad iki 2020 m. visi Europos gyventojai turėtų galimybę naudotis gerokai spartesniu – didesnės kaip 30 Mbps spartos – internetu ir kad 50 proc. ar daugiau Europos namų ūkių užsisakytų spartesnio kaip 100 Mbps interneto ryšio paslaugą.

Kad šie tikslai būtų pasiekti, Europos skaitmeninėje darbotvarkėje raginama vykdyti visapusę politiką, pasitelkiant mišrias technologijas. Tiksliau tariant, skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytos septynios prioritetinės veiklos sritys: vienos bendros skaitmeninės rinkos sukūrimas, didesnė tarpusavio sąveika, pasitikėjimo internetu ir saugumo internete didinimas, daug spartesnė interneto prieiga, investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą didinimas, skaitmeninio raštingumo gebėjimų ir įtraukties gerinimas, taip pat informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimas siekiant spręsti problemas, su kuriomis susiduria visuomenė, pvz., klimato kaita ir gyventojų senėjimas.

Tokiomis aplinkybėmis Europos Komisija 2010 m. rugsėjo mėn. patvirtino tris papildomas priemones, kaip sudaryti palankesnes sąlygas spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio ES plėtrai ir naudojimuisi juo: i) Komisijos rekomendaciją dėl reguliuojamos prieigos prie naujos kartos prieigos tinklų, ii) pasiūlymą dėl sprendimo sukurti radijo bangų spektro politikos programą (siekiant, be kitų dalykų, užtikrinti, kad spektru būtų galima naudotis belaidžio plačiajuosčio ryšio tikslais) ir iii) komunikatą dėl plačiajuosčio ryšio, kuriame aptarta, kaip geriausia skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į spartaus ir itin spartaus ryšio tinklus.

Dėl plačiajuosčio ryšio - komunikate ES valstybės narės raginamos rengti spartaus ir itin spartaus ryšio tinklų plačiajuosčio ryšio planus, kuriuose būtų nustatytos konkrečios įgyvendinimo priemonės; jame aiškinama, kaip sumažinti investicijų išlaidas, ir nurodoma, kaip viešosios valdžios institucijos gali remti investicijas į plačiajuostį ryšį, įskaitant geresnį ES lėšų naudojimą. Be to, jame skelbiami Europos Komisijos ir Europos investicijų banko planai pasiūlyti plačiajuosčio ryšio diegimo finansavimo priemonių.

Nors valstybės narės, kurios sugebėjo panaudoti pažangias technologijas, turėtų būti geru praktiniu pavyzdžiu, reikia atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės specifiką: geografinę morfologiją, kuri yra tiesiogiai susijusi su elektroninių technologijų plėtra, finansinę padėtį, užtikrinant reikiamą lankstumą taikant tinkamiausias taisykles. Sąveikos, kurios padėtų geriausiai pritaikyti naujas technologijas, turėtų būti palankiai vertintinos ir skatintinos.

Europos bendrasis pagalbos telefono numeris 112

Europos bendrasis pagalbos telefono numeris 112 buvo įdiegtas 1991 m., ES Ministrų Tarybos sprendimu, jis numatytas ir Universaliųjų paslaugų direktyvoje (26 straipsnyje), kurioje po persvarstymo 2009 m. (telekomunikacijų paketas) dabar numatoma:

· visų telekomunikacijų paslaugų prieiga;

· geresnė pagalbos paslaugų prieiga neįgaliesiems;

· atsakymas į skambučius nacionaliniais pagalbos numeriais ir atsakymų tvarkymas, nenumatant su technologinėmis galimybėmis susijusių išlygų;

· griežtinti įpareigojimą nustatyti skambinančiojo buvimo vietą, tikslumo ir patikimumo kriterijus;

· specialiai keliaujantiems asmenims skirtas informavimas.

Europos Parlamentas ir daugelis kitų suinteresuotųjų subjektų ne kartą pabrėžė, kad reikia plačiau informuoti apie pagalbos telefono numerį 112, ir tai, kad pagalbos telefono numeriu 112 iki šiol piliečiams buvo teikiamos menkos kokybės paslaugos.

Pranešėja mano, kad pagalbos telefono numeriui 112 būtina skirti reikiamą paramą, kad jis taptų geriausia piliečių gyvybės apsauga, antraip padariniai gali nusverti visą jo naudą.

Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė

Naujausia vartotojų rinkų rezultatų suvestinė rodo, kad ES lygmeniu telekomunikacijų rinka yra vienas iš sektorių, kurio rezultatai menkiausi: iš 50 tikrintų rinkų fiksuotas telefono ryšys užima 41 vietą, judrusis telefono ryšys – 44 vietą, o interneto paslaugos – 48 vietą.

Visų pirma telekomunikacijų rinka yra viena iš rinkų, kurioje vartotojams sunkiausia palyginti pasiūlymus, kur vartotojai susiduria su daugiausia problemų ir kurioje pateikiama daugiausia skundų. Interneto prieigos paslaugų kainų skirtumai tarp ES valstybių taip pat yra daug didesni. Interneto paslaugų teikimas iš esmės užima trečią vietą tarp blogiausiai vertinamų rinkų, tai rinka, kurioje didžiausia vartotojų dalis susiduria su problemomis ir kurioje kainų skirtumai tarp ES valstybių yra didžiausi.

Todėl pranešėja palankiai vertina Komisijos sprendimą atlikti nuodugnų interneto paslaugų tyrimą paskelbus Ketvirtąją vartotojų rinkų rezultatų suvestinę.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (*) (24.5.2011)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl universaliosios paslaugos ir pagalbos telefono numerio 112
(2010/2274(INI))

Nuomonės referentas(*): José Manuel Fernandes

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. vasario mėn. paskelbtame Eurobarometro tyrime nurodoma, kad tik 26 proc. ES piliečių gali savaime identifikuoti numerį 112 kaip pagalbos tarnybų telefono numerį ES, ir atkreipia dėmesį į tai, kad 58 proc. ES piliečių vis dar nesutinka su tvirtinimu, jog jų šalies piliečiai yra pakankamai informuoti apie pagalbos telefono numerį 112[1];

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau tęsti informavimo veiklą, kad per žiniasklaidą, ypač spaudą ir garso bei vaizdo žiniasklaidą, informacines kampanijas, pvz., apie visoje ES veikiantį pagalbos numerį, informacija apie pagalbos telefono numerį 112 pasiektų visus ES piliečius ir keliautojus, organizuoti ir remti visuomenės informuotumo didinimo veiklą, ypač švietimo įstaigose ir universitetuose, ir remti renginius, organizuojamus kasmet vasario 11 d., kuri paskelbta Europos 112 diena; pažymi, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas praktinei informacijai, pvz., turi būti pabrėžiama, kad numeris 112 yra Europos pagalbos numeris, kuriuo galima nemokamai skambinti iš fiksuotų ar mobilių telefonų visoje ES;

3.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad numeris 112 būtų daugiausiai nurodomas ant specialiųjų tarnybų transporto priemonių, įskaitant policijos, greitosios pagalbos, ugniagesių ir kitų paslaugų transporto priemones;

4   ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat reklamuoti 112 numerį, kaip ES masto pagalbos numerį, internete ir per radiją, dvi pačias populiariausias priemones tarp jaunimo ir dažnai keliaujančių žmonių; pabrėžia, kad tik 16 proc. žmonių sužinojo apie numerį 112 per radiją ir tik 11 proc. internetu;

5.  pažymi, kad egzistuoja dideli skirtumai tarp valstybių narių, susiję su informuotumu apie Europos pagalbos telefono numerį 112, ir ragina valstybes nares keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant, kad iki 2020 m. pagalbos telefono numerį 112 savaime atpažintų, kaip numerį, kuriuo galima skambinti pagalbos tarnyboms bet kur Europos Sąjungoje, bent jau 80 proc. ES piliečių;

6.  ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant sumažinti nesėkmingų bandymų prisiskambinti pagalbos telefonu skaičių, sutrumpinti iškvietimo ir reagavimo laiką, sumažinti apgaulingų skambučių skaičių ir gerinti informacijos, susijusios su skambintojo vieta, teikimą; ragina valstybes nares keistis gerąja praktika, susijusia su skambučių blokavimu iš mobiliųjų telefonų, neturinčių SIM kortelių;

7.  pabrėžia, kad reikia pagerinti prieigą prie universalių pagalbos paslaugų, taikant naujas elektroninių ryšių technologijas arba plačiajuosčio tinklo paslaugas;

8.  ragina valstybes nares gerinti neįgaliųjų, vyresnio amžiaus asmenų ir pažeidžiamų grupių galimybes pasinaudoti pagalbos skambučiais ir, turint mintyje didesnį ES piliečių judumą, skatinti veiksmingą pagalbos skambučių aptarnavimą užsienio kalbomis;

9.  ragina valstybes nares ir Komisiją imtis reikalingų priemonių siekiant sudaryti sąlygas pasinaudoti universaliomis pagalbos paslaugomis konkrečios kategorijos pažeidžiamiems asmenims pvz., turintiems klausos sutrikimų, taikant alternatyvius balso paslaugoms būdus, pvz., siunčiant teksto žinutę, elektroninį laišką arba faksą;

10. ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis nustatyti pagrindinius veiklos rodiklius ir gaires, susijusias su paslaugos 112 kokybe, atsižvelgiant į prieinamumo, pagalbos tarnybų sąveikos, daugiakalbystės ir savalaikio bei kokybiško pagalbos tarnybų reagavimo būtinybę; ragina Komisiją užtikrinti, kad su pagalbos telefono numeriu 112 susiję reikalavimai būtų tinkamai įgyvendinti;

11. ragina Komisiją paskirti nepriklausomas institucijas, kurios būtų atsakingos už įvertinimą, ir vėliausiai iki 2012 m. pabaigos pranešti apie tikrą numerio 112, kuriuo naudojosi piliečiai, taikymo padėtį Europos Sąjungoje; šiuo atžvilgiu Komisija taip pat raginama iki tos pačios datos pateikti ES teisiškai privalomo ir praktiškai įgyvendinto reagavimo laiko apžvalgą ir išplėsti poveikio tyrimą, parengtą diegiant e. skambučio sistemą žmonėms ir atsižvelgiant į finansines pagalbos telefono numerio 112 veikimo pasekmes;

12. ragina Komisiją sukurti veiksmų programą, kuria siekiama remti ES pagalbos tarnybų keitimąsi patirtimi ir geriausia praktika sukūrus ekspertų tinklą, skiriant ypatingą dėmesį nuolatiniam keitimuisi informacija per posėdžius, diskusijų platformas, apsilankymus pagalbos skambučių centruose ir bendras mokymo programas, įtraukiant nacionalines reguliavimo institucijas, pagalbos tarnybas ir pilietinės visuomenės organizacijas; Komisija taip pat turėtų remti paslaugos 112 plėtrą ES šalyse kandidatėse ir kaimyninėse šalyse;

13. ragina Komisiją ir valstybes nares kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip iki dabartinės kadencijos pabaigos imtis atitinkamų veiksmų, kuriais būtų siekiama sukurti ir išlaikyti visos Europos daugiakalbę, visiems prieinamą ir veiksmingą „atvirkštinės pagalbos telefono numerio 112 sistemą“ teikiant universaliąją paslaugą, t. y. išankstinio piliečių įspėjimo apie artėjančias ar kylančias dideles nelaimes ar avarijas visoje ES naudojant telekomunikacijos priemones sistemą;

14. ragina Komisiją ištirti būsimo pagalbos telefono 116, panašaus į pagalbos telefoną 112, kuris skirtas piliečiams, patyrusiems emocinių sukrėtimų, kenčiantiems nuo depresijos ar kitų psichinės sveikatos problemų, projekto įgyvendinamumą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	24.5.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	56 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Elena Oana Antonescu, Sophie Auconie, Sandrine Bélier, Sergio Berlato, Milan Cabrnoch, Martin Callanan, Nessa Childers, Chris Davies, Esther de Lange, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Edite Estrela, Jill Evans, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Julie Girling, Nick Griffin, Françoise Grossetête, Jolanta Emilia Hibner, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Holger Krahmer, Jo Leinen, Corinne Lepage, Peter Liese, Kartika Tamara Liotard, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vladko Todorov Panayotov, Gilles Pargneaux, Andres Perello Rodriguez, Sirpa Pietikäinen, Pavel Poc, Vittorio Prodi, Oreste Rossi, Dagmar Roth-Behrendt, Daciana Octavia Sârbu, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Bogusław Sonik, Salvatore Tatarella, Åsa Westlund, Sabine Wils, Marina Yannakoudakis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	José Manuel Fernandes, Matthias Groote, Riikka Manner, Marit Paulsen, Rovana Plumb, Marianne Thyssen, Michail Tremopoulos, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Anna Záborská

• [1]  „Europos bendrasis pagalbos telefono numeris 112“, Eurobarometro tyrimas, Europos Komisija, 2011, .

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	25.5.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	33 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pablo Arias Echeverría, Adam Bielan, Cristian Silviu Buşoi, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia De Campos, Jürgen Creutzmann, Evelyne Gebhardt, Louis Grech, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Iliana Ivanova, Sandra Kalniete, Eija-Riitta Korhola, Edvard Kožušník, Hans-Peter Mayer, Phil Prendergast, Mitro Repo, Robert Rochefort, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Laurence J.A.J. Stassen, Catherine Stihler, Kyriacos Triantaphyllides, Emilie Turunen, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Regina Bastos, Cornelis de Jong, Constance Le Grip, Morten Løkkegaard, Sylvana Rapti