PRANEŠIMAS dėl plačiajuosčio ryšio Europoje. Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinamą augimą

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (13.4.2011)

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (13.4.2011)

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (22.3.2011)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

6.6.2011 - (2010/2304(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėja: Niki Tzavela

Procedūra : 2010/2304(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0221/2011

Pateikti tekstai :

A7-0221/2011

Debatai :

Balsavimas :

PV 06/07/2011 - 6.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0322

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl plačiajuosčio ryšio Europoje. Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinamą augimą

(2010/2304(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 20 d. Komisijos rekomendaciją dėl naujos kartos prieigos (NKP) tinklų prieigos reguliavimo[1],

– atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Plačiajuostis ryšis. Europoje. Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinamą augimą“ (COM(2010)0472),

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11d. rezoliuciją dėl Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma pirmoji radijo spektro politikos programa[2],

– atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

– atsižvelgdamas į Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma pirmoji radijo spektro politikos programa, ir į Komisijos komunikatą „Plačiajuostis ryšis Europoje. Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinamą augimą“ (TEN/434-435 - CESE 362/2011),

– atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui Bendrijos gairės“[3],

– atsižvelgdamas į 2009 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninio konkurencingumo ataskaita. Pagrindiniai i2010 strategijos pasiekimai 2005–2009 m.“ (COM(2009)0390),

– atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Komisijos komunikatą „Daiktų internetas. Europos veiksmų planas“ (COM(2009)0278),

– atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Investuokime šiandien į rytojaus Europą“ (COM(2009)0036),

– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą „Atotrūkio įdiegiant plačiajuostį ryšį mažinimas“ (COM(2006)0129),

– atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 25 d. Komisijos komunikatą „i2010 e. vyriausybės veiksmų planas: e. vyriausybės plėtros spartinimas Europoje visų labui“ (COM(2006)0173),

– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 30 d. Komisijos komunikatą „e. sveikata – Europos piliečiams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų tobulinimas. Veiksmų planas siekiant Europos e. sveikatos erdvės“ (COM(2004)0356),

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl daiktų interneto[4],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“[5],

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 26 d. rekomendaciją Tarybai dėl saugumo ir pagrindinių laisvių internete stiprinimo[6],

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 24 d. rezoliuciją „Kaip pasinaudoti visais skaitmeninio dividendo privalumais Europoje. Bendras požiūris į radijo dažnių, atlaisvinamų pereinant prie skaitmeninio transliavimo, spektrą“[7],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Europos plačiajuosčio ryšio politikos kūrimo[8],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos dažnių spektro politikos[9],

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti[10],

– atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl informacinės visuomenės[11],

– atsižvelgdamas į savo 1998 m. spalio 14 d. rezoliuciją „Globalizacija ir informacinė visuomenė – poreikis stiprinti koordinavimą tarptautiniu mastu“[12],

– atsižvelgdamas į ES pagrindines nuostatas dėl elektroninių ryšių su pakeitimais, ypač į Direktyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva), 2002/20/EB (Leidimų direktyva), 2002/19/EB (Prieigos direktyva), 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva), 2002/58/EB (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) ir Reglamentą (EB) Nr. 1211/2009 (EERRI),

– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos atkūrimo planą (COM(2008) 800 galutinis),

– atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamento (EB) 473/2009 su pakeitimais III priedą,

– atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 189 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A7-0221/2011),

A. kadangi siekiant įgyvendinti strategijos „ES 2020“ tikslus nepaprastai svarbu užtikrinti veiksmingą plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimą visoje ES, kad būtų skatinamas greitas, tvarus, integracinis ir teritorinę sanglaudą užtikrinantis ekonomikos augimas, kuris pagerintų užimtumo padėtį, būtų stiprinamas Europos konkurencingumas, sukuriamos palankesnės sąlygos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ir sudaromos galimybės visiems regionams, miestams, savivaldybėms ir visuomenės grupėms naudotis skaitmenine erdve, joms suteikiant galimybę pasinaudoti naujomis viešųjų paslaugų skaitmeninėmis technologijomis,

B. kadangi prieiga prie plačiajuosčio ryšio galima naudojant daugybę platformų (varį, laidus, pluoštą, fiksuotą ir mobilųjį bevielį ryšį, palydovus ir t. t.), tai pritraukė skirtingų tipų naudotojus, kaip, pvz., vartotojus, verslo įmones, vyriausybę, viešąsias ir ne pelno siekiančias organizacijas, įskaitant mokyklas, bibliotekas, ligonines ir visuomeninės saugos agentūras, kurie naudoja skirtingas plačiajuosčiu ryšiu teikiamas paslaugas (e. prekybą, sveikatos priežiūros paslaugas, garso ir vaizdo komunikaciją, pramogas, laivyno valdymą, vyriausybės paslaugas, švietimą, profesinį mokymą ir daug kitų), taip pat galimi įrenginių sąveikos taikymai (pažangieji elektros skaitikliai ir elektros energijos tinklai, belaidžiai širdies monitoriai, avarinės paslaugos, signalizacijos sistemos, automobilių telematavimas, inventoriaus sekimas ir t. t.),

C. kadangi skirtingų platformų, naudotojų ir paslaugų pripažinimas plačiajuosčio ryšio ekosistemos dalimi ir aprėpimas padėtų užtikrinti 100 % prieigą prie plačiajuosčio ryšio ir turėtų daug naudos visuomenei, o tai savo ruožtu skatintų 100 % plačiajuosčio ryšio naudojimą; kadangi vienas iš ES tikslų turėtų būti siekis sudaryti galimybę visiems regionams ir visuomenės grupėms naudotis skaitmenine erdve,

D. kadangi konkurencija dėl prieigos prie tvarios infrastruktūros ir paslaugų, kartu su realistinių ir gyvybingų tikslų nustatymu „iš viršaus į apačią“, pagal paklausą užtikrins kitos kartos ryšio prieinamą veiksmingumą,

E. kadangi ES plačiajuosčio ryšio politika turi būti pamatu vystymuisi srityse, kuriose ES gali pirmauti, turint mintyje prieigą prie plačiajuosčio ryšio, jo spartą, judrumą, aprėptį ir pajėgumą; kadangi vyraujanti pozicija pasaulyje IRT sektoriuje užtikrintų ES gerovę ir konkurencingumą; kadangi beveik 500 mln. sparčiojo plačiajuosčio ryšio prieigą turinčių žmonių Europos rinka paskatintų vidaus rinkos plėtrą, sukurtų pasaulyje unikalią didelę vartotojų masę, visiems regionams atvertų naujų galimybių, vartotojams sudarytų papildomą vertę, o ES suteiktų pajėgumo būti pasaulyje pirmaujančia žinių ekonomika; kadangi sparti plačiajuosčio ryšio plėtra būtina siekiant skatinti inovacijas ir ES produktyvumą ir naujų MVĮ ir darbo vietų kūrimą ES,

F. kadangi itin svarbu mažinti skaitmeninį atotrūkį ir užtikrinti prieigą prie plačiajuosčio ryšio visoje ES siekiant suteikti pridėtinę europinę vertę, ypač atokiose ir kaimo vietovėse, siekiant užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą,

G. kadangi plačiajuostis ryšys itin svarbus įgyvendinant naujas technologines infrastruktūras, kurios būtinos ES moksliniam, technologiniam ir pramoniniam vyravimui, pvz., nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų (angl. cloud computing), daiktų interneto ir superkompiuterių srityse bei išmaniose kompiuterinėse aplinkose; primena, kad atitinkama prieiga prie plačiajuosčio ryšio ir jo greitis yra esminiai veiksniai plėtojant tokias informacines ir ryšių technologijas ir veiksmingai jomis naudojantis; taip pat pažymi, kad šios technologijos ir jų pagrindu teikiamos paslaugos turi būti naudingos ir vartotojams, ir verslui, įskaitant MVĮ,

H. kadangi viešieji veikėjai gali reikšmingai prisidėti prie plačiajuosčio ryšio visiems ir naujos kartos prieigos (NKP) diegimo zonose, kuriose visai nėra ryšio prieigos arba ryšys nepakankamai išvystytas; kadangi valstybės investicijos turėtų papildyti privačias investicijas ir stiprinti konkurenciją; kadangi investuotojams į NKP reikia išlaikyti atitinkamas paskatas, kad jie toliau investuotų į plačiajuostį ryšį,

I. kadangi pastaruoju dešimtmečiu privatusis sektorius investavo šimtus milijardų eurų į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, paslaugas, taikymus ir turinį, tačiau ne visi Europos piliečiai galėjo patirti plačiajuosčio ryšio privalumus; kadangi valstybės ir privačių investicijų skatinimas turėtų išlikti pagrindinė plačiajuosčio ryšio plitimo ES varomoji jėga,

J. atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 4 d. Marselyje vykusiame Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos ministrų konferencijoje priimtą sprendimą sumažinti Viduržemio jūros regiono valstybių skaitmeninę atskirtį, dėl kurio pateiktas pasiūlymas dėl plačiajuosčio ryšio Viduržemio jūros regione,

1. Plačiajuostis ryšys visiems

1. pažymi, kad šis komunikatas yra tik viena didesnio paketo dalis, į kurį taip pat įeina skaitmeninė darbotvarkė, Inovacijų sąjunga, Radijo dažnių spektro politikos programa, ES ir nacionalinės finansavimo programos ir kuriuo siekiama sukurti tarpusavyje susijusią sistemą, skirtą veiksmingam tolesniam tinklų vystymui, prieigai prie jų ir jų naudojimui, neatsižvelgiant į tai, ar naudojamas antžeminis fiksuotasis ir judrusis ar palydovinis ryšys;

2. pažymi, kad plačiajuosčio ryšio sąvoka nuolat keičiasi, kadangi auga platformų skaičius ir klientų bazė ir naudojimo variantai išaugo eksponentiškai; pažymi, kad šiuo metu plačiajuostis ryšys – tai daugiau nei tiesiog prieiga prie interneto, jis neapsiriboja tiesiogine žmonių sąveika, kadangi labai greitai plinta įrenginių sąveika ir taikymai;

3. pažymi, kad fiksuotu ir mobiliuoju ryšiu perduodamų duomenų apimtys proporcingai didėja, todėl svarbu imtis veiksmų siekiant valdyti padidėjusį duomenų judėjimą, pvz., toliau darniai paskirstyti bevieliam plačiajuosčiam ryšiui spektro dažnius, padidinti spektro veiksmingumą ir greitai diegti naujos kartos prieigos tinklus;

4. taigi mano, kad ES tikslas turėtų būti užimti pasaulyje vyraujančią padėtį IRT infrastruktūros atžvilgiu; norint pasiekti šį tikslą visiems ES piliečiams iki 2013 m. turi būti pradėta teikti 100 % būtiniausio plačiajuosčio ryšio, kurio sparta būtų bent 2Mb/s kaimo vietovėse ir daug didesnė kitose vietovėse, paslauga; atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad, norint sumažinti skaitmeninį atotrūkį, diegiant būtiniausią plačiajuostį ryšį kaimo vietovėse reikės atsižvelgti į didėjančius duomenų perdavimo reikalavimus naujoviškoms interneto paslaugoms, pvz., e. valdžiai, e. sveikatai ir e. mokymuisi; laikosi nuomonės, kad svarstant, kaip šie tikslai turėtų būti finansuojami, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į konkurenciją, kad būtų išvengta rinkos iškraipymų ir leidžiama rinkai visų pirma pateikti sprendimus;

5. pažymi, kad norint pasiekti 100Mb/s tikslą, 2015 m. apie15 % ES namų ūkių turėtų turėti interneto abonementus bent tokia sparta;

6. primena, kad svarbu įvykdyti skaitmeninės darbotvarkės uždavinius, t. y. užtikrinti, kad iki 2020 m. visi ES piliečiai turėtų prieigą prie plačiajuosčio bent 30 Mb/s spartos ryšio ir sudaryti galimybę ES turėti patį sparčiausią ir didžiausio pajėgumo plačiajuostį ryšį; pabrėžia, kad norint pasiekti „ES 2020“ plačiajuosčio ryšio tikslus, skaitmeninėje darbotvarkėje tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu reikia nustatyti tarpinių metų – 2013, 2015 ir 2018 – rodiklius;

7. pabrėžia būtinybę geriausiai pasinaudoti visomis turimomis technologijomis, įskaitant judriojo ir palydovinio ryšio, siekiant ekonomiškai veiksmingiausiu būdu užtikrinti plačiajuosčio ryšio aprėptį kaimo vietovėse, kalnuotuose regionuose ir salose, nesudarant bereikalingos naštos vartotojams, valstybių narių regionams ar pramonei;

8. pažymi, kad ateityje radijo spektro dažnių paskirstymas turi paruošti dirvą Europos pirmavimui belaidžio ryšio taikomųjų sistemų ir naujų paslaugų srityse; pabrėžia, kad prieiga prie žemų radijo dažnių juostų, pasižyminčių sklidimo charakteristikomis, užtikrinančiomis transliavimą per labai didelį atstumą, yra gyvybiškai svarbi norint palengvinti belaidžio plačiajuosčio ryšio įdiegimą kaimo vietovėse, kalnuotuose regionuose ir salose, nes būtų sudarytos sąlygos prieigai prie visų įmanomų interneto paslaugų; pabrėžia, kad Europa turi likti mokslinių tyrimų ir technologinių inovacijų lydere belaidžių paslaugų srityje; pabrėžia, kad būtina palengvinti prieigą prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros, įskaitant antžeminę naudotojams skirtą įrangą, siekiant padėti įdiegti plačiajuosčio palydovinio interneto paslaugas už prieinamą kainą kaimo vietovėse, kalnuotuose ir salų regionuose ir padėti naudotojams pasinaudoti visomis įmanomomis interneto paslaugomis;

9. rekomenduoja skatinti neatidėliojant naudoti skaitmeninį dividendą naujoms mobiliojo plačiajuosčio ryšio paslaugoms pasitelkiant suderintą ir techniniu požiūriu neutralų visą ES apimantį požiūrį, kuris leidžia pasinaudoti masto ekonomija, išvengti tarpvalstybinių trikdžių problemų, tačiau netrukdyti esamam tarptautiniais standartais paremtam skaitmeninės televizijos ir raiškiosios televizijos (angl. HDTV) priėmimui; pabrėžia poreikį ES remti projektus ir eksperimentus su „belaidžiais miestais“ (angl. wireless cities);

10. mano, kad mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigoms būtina turėti prieigą prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros siekiant užtikrinti laisvą žinių judėjimą, kad būtų parengtos jaunesnės kartos ir ES taptų konkurencinga; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti Europos ir nacionalines programas siekiant sudaryti sąlygas ir suteikti finansavimą, kad visos mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigos iki 2015 m. turėtų prieigą prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros; mano, kad iki 2015 m. visos Europos mokslinių tyrimų ir akademinės institucijos turėtų būti prijungtos prie itin sparčių – Gb/s spartos – tinklų ir kad taip būtų sukurtas bendros Europos mokslinių tyrimų erdvės intranetas;

11. ragina valstybes nares skatinti ir išplėsti spartaus ryšio atvirą prieigą prie svarbių viešųjų infrastruktūrų (mokyklos, ligoninės ir kitos valstybinės institucijos), kurios yra atokiose vietovėse, siekiant pagerinti valstybės paslaugas ir atokiuose regionuose įtvirtinti spartųjį ryšį, taip sumažinant vietos privataus skirstymo investicijų kaštus;

12. siūlo raginti valstybes nares įgyvendinti viešąją politiką, kuri padėtų diegti naujas technologijas, ir skatinti pradėti taikyti skaitmeninius mokymo metodus; ragina Komisiją skatinti valstybes nares keistis geriausia patirtimi tarpusavyje ir su ES nepriklausančiomis šalimis;

13. primena, kad naujosios technologijos ir galimybė naudotis sparčiuoju ryšiu daro teigiamą poveikį piliečių ugdymui (taip pat kuriant geras nuotolinio mokymosi galimybes, ypač atokiausiuose regionuose), informavimui, ryšiams ir poilsiui;

14. pabrėžia ilgalaikių investicijų į mokslinius tyrimus Europos Sąjungoje svarbą ateities komunikacinėms (fiksuoto ir judriojo ryšio) technologijoms; ragina Komisiją ir toliau plėtoti bendras technologijos iniciatyvas minėtose srityse, į jas įtraukiant universitetus, mokslinių tyrimų institutus, įrangos gamintojus, paslaugų ir turinio teikėjus; mano, kad šios platformos suteikia geriausias priemones, skirtas kurti ir naudoti naujas technologijas, ir Europos Sąjungai suteiks didelį konkurencinį privalumą;

15. primena, kad transliuotojai turėtų galėti teikti pliuralistinį ir kokybišką garso ir vaizdo turinį naudodami esamas transliavimo platformas, įskaitant antžemines platformas, taip pat plačiajuosčio ryšio tinklus, ypač teikdami paslaugas pagal pareikalavimą, su sąlyga, kad plačiajuosčio ryšio tinklai atitiktų tokius pačius paslaugų kokybės standartus ir kad transliuotojai siektų kuo labiau padidinti spektro veiksmingumą ir aprėptį;

16. ragina Komisiją siekiant sukurti nuoseklią, logišką ir veiksmingą ES struktūrą pasitelkiant visus išteklius skubiai parengti tinkamą pasiūlymą dėl strateginio plano, kuriame būtų išdėstyta vieninga visų ES kibernetinio saugumo aspektų sistema, kad būtų užtikrinta visiška tinklo ir svarbių informacinių infrastruktūrų apsauga ir galimybės greitai juos atkurti, įskaitant minimalius saugumo standartus ir sertifikavimą, bendrą terminologiją, kibernetinių incidentų valdymą ir kibernetinio saugumo planą; laikosi nuomonės, kad šiame plane turėtų būti apibrėžtas iš kiekvienos šalies, įskaitant Komisiją, valstybes nares, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą, Europolą, Eurojustą, ES ir nacionalines kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybas ir kitas susijusias ES ir nacionalines įstaigas ir institucijas, taip pat privatųjį sektorių, reikalaujamas įnašas, taip pat nustatytas ES vaidmuo ir atstovavimas tarptautiniu lygmeniu;

17. mano, kad įpareigojimas teikti universaliąsias paslaugas galėtų būti papildoma plačiajuosčio ryšio plėtros paskata, ir ragina Komisiją šiuo tikslu skubiai persvarstyti universaliųjų paslaugų taikymo sritį;

18. ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiaujant su visomis suinteresuotosiomis šalimis parengti nacionalinius plačiajuosčio ryšio planus ir patvirtinti veiksmų planus su konkrečiomis priemonėmis, skirtomis skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytiems 2013 m. ir 2020 m. tikslams pasiekti; ragina Komisiją išnagrinėti šiuos planus, pasiūlyti geriausių sprendimų ir kartu su valstybėmis narėmis koordinuoti, kaip jie įgyvendinami;

2. Plačiajuostis ryšys ekonomikos augimui, inovacijoms ir pasauliniam konkurencingumui

19. mano, kad ES tarptautiniam konkurencingumui stiprinti ir aukštos kokybės darbo vietoms kurti reikalingi nauji didelės spartos tinklai ir paslaugos;

20. mano, kad ir infrastruktūros, ir paslaugų konkurencijos ir atidžiai atrinktų tikslų derinys – tai geriausias tvaraus investavimo, naujovių ir diegimo pagrindas; vis dėlto pabrėžia, kad kai kuriais atvejais glaudžiau bendradarbiaujant suinteresuotosioms šalims taip pat gali būti skatinamos investicijos;

21. mano, kad didelių pajėgumų plačiajuosčio ryšio tinklai ir šviesolaidinės ryšio linijos iki galutinio paslaugų gavėjo (FTTH) yra būtini turint mintyje tiek vartotojus ir būsimus jų poreikius, tiek ekonomikos plėtrą, atsižvelgiant į tai, kad plačiajuosčio ryšio taikomosios sistemos naudojamos vis plačiau;

22. rekomenduoja skatinti konkurencingą investicijų į fiksuoto ir belaidžio plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir jos naudojimo rinką; pažymi, kad konkurencinga rinka skatina papildomas ryšių, taikomųjų sistemų ir turinio teikėjų investicijas ir naujoves, taip pat sukuria itin svarbią platformą skaitmeninei ekonomikai; atkreipia dėmesį į tai, kad solidi plačiajuosčio ryšio platforma sujungs vyriausybių atstovus, privačius asmenis ir įmones abejose Atlanto vandenyno pusėse, todėl ypač ES ir JAV turėtų vykdyti ambicingą politiką plačiajuosčiam ryšiui skatinti;

23. ragina Komisiją, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją ir paslaugų teikėjus dirbti siekiant iki 2013 m. parengti bendrą požiūrį, kurio laikantis ES mastu būtų stiprinama bendra verslo ir ryšių rinka;

24. atsižvelgiant į konkurencingų mobilių rinkų kūrimą pabrėžia, kad svarbu laiku konkurencingai paskirstyti bevieliam plačiajuosčiam ryšiui spektro dažnius pagal Radijo spektro politikos programą ir ragina valstybes nares iki 2013 m. sudaryti galimybes naudoti 800 MHz juostą, suderinant jos naudojimą su dabartinėmis paslaugomis;

25. primena, kad skaitmeninis pasaulis ir IRT yra varomosios inovacijų jėgos, taigi prieiga prie didelės spartos plačiajuosčio ryšio yra viena iš esminių išankstinių sąlygų siekiant vykdyti visus Europos inovacijų partnerystės susitarimus, nes taip plėtojamas bendradarbiavimas ir piliečių dalyvavimas;

26. pabrėžia viešųjų ikikomercinių moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra pagrįstų sprendimų, skirtų minėtiesiems sektoriams, pirkimų svarbą, siekiant skatinti efektyvų technologinės plėtros ciklą ir sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų paklausą;

27. mano, kad viešasis finansavimas, skirtas plačiajuosčio ryšio paslaugoms, gali būti veiksminga paskata siekiant stiprinti ES regionų konkurencingumą, jei šios lėšos bus panaudotos aktualiai naujos kartos infrastruktūrai su didelės spartos duomenų perdavimo pajėgumais plėtoti vietovėse, kuriose jaučiamas didžiausias plačiajuosčio ryšio trūkumas; mano, kad tokiose vietovėse, ypač tose, kuriose yra daug pramonės ir didelis gyventojų tankumas, su naujomis paslaugomis susijęs inovacijų ir kūrybinis potencialas labai greitai duotų naudos atskiriems asmenims ir verslo įmonėms;

28. mano, kad plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra, ypač kaimo vietovėse, padės užtikrinti geresnę komunikaciją, visų pirma riboto judumo asmenims arba labiau atskirtose vietovėse gyvenantiems žmonėms, taip pat pagerins galimybę naudotis paslaugomis ir paskatins MVĮ plėtrą kaimo vietovėse, taigi padės kurti naujas darbo vietas ir teikti naujas paslaugas šiose vietovėse;

29. apgailestauja, kad 1 mlrd. EUR finansavimas, apie kurį 2008 m. pranešta Europos ekonomikos atkūrimo plane, pagal kurį buvo siekiama, kad iki 2010 m. pabaigos plačiajuosčio ryšio aprėptis būtų šimtaprocentinė, taip ir nebuvo skirtas, taigi šis tikslas nebuvo pasiektas; ragina Komisiją ir valstybes nares, kai bus persvarstoma dabartinė daugiametė finansinė programa, skirti lėšų, kurių reikia norint pasiekti tikslą iki 2013 m. užtikrinti šimtaprocentinę plačiajuosčio ryšio aprėptį;

30. pabrėžia, kad reikia nedelsiant sukurti konkurencingą skaitmeninę bendrąją rinką, kuri veiktų kaip pirmoji vidaus rinką visiems ES piliečiams atverianti priemonė; ragina kiekvienoje valstybėje narėje sukurti vieno langelio sistemą PVM mokėtojams siekiant palengvinti tarptautinę e. prekybą MVĮ ir verslininkams;

31. mano, kad didelė ryšio paklausa, kuri taip pat skatina ES internetinės ekonomikos profilį, prisideda prie ES tinklo pasirengimo ir reaguoja į visuomenės pokyčius, kurie vyksta bendrojoje rinkoje, ir tam būtina skirti atitinkamų lėšų ir sukurti tvirtą infrastruktūrą, kuri būtina Europos plačiajuosčio ryšio projektui;

32. pabrėžia, kad plačiajuosčio ryšio paslaugos – tai svarbus ES pramonės konkurencingumo veiksnys, kuris labai prisideda prie ES ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos ir kokybiško užimtumo bei visų regionų ir socialinių grupių dalyvavimo ES skaitmeniniame gyvenime; mano, kad siekiant išspręsti nedarbo klausimą, ypač jaunimo nedarbo klausimą, užtikrinant pažangų, tvarų ir įtraukų augimą Europoje, kaip nurodyta strategijoje „Europa 2020“, lemiamą vaidmenį vaidintų sėkmingas plačiajuosčio ryšio dokumentų rinkinio nuostatų įgyvendinimas;

33. palankiai vertina Komisijos iniciatyvą 2011 m. birželio mėn. sušaukti Skaitmeninę asamblėją;

3. Investicijų ir konkurencijos skatinimas

34. pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog valstybių narių ir pramonės sektoriaus priemonės, kuriomis siekiama plačiajuostį ryšį padaryti prieinamą visiems, būtų susijusios su paklausa, neiškreiptų rinkos arba neužkrautų sektoriui bereikalingos naštos;

35. pažymi, kad potenciali rizika, susijusi su daug kainuojančios naujos kartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros statyba, yra didelė, o investicijų atsipirkimo laikotarpis ilgas; teigia, kad reguliavimas neturėtų atgrasinti investuoti į tokią infrastruktūrą ir turėtų užtikrinti pakankamas investavimo paskatas visiems rinkos dalyviams;

36. pabrėžia, kad investicijų į infrastruktūrą išlaidas turi finansuoti rinka; vis dėlto pažymi, kad jei nėra tikėtina, jog per pagrįstą laikotarpį panaudojant rinkos jėgas gali būti sukurta atvira infrastruktūra, plačiajuosčio ryšio skatinimui skirta valstybės paramos sistema ir tikslingas Bendrijos lėšų panaudojimas, įskaitant lėšų panaudojimą per EIB, struktūrinius fondus ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, galėtų būti pažangiausi papildomi plačiajuosčio ryšio plitimo spartinimo būdai; ragina Komisiją persvarstant plačiajuosčio ryšio skatinimui skirtos valstybės paramos gaires numatyti stabilią ir nuoseklią sistemą, kuria būtų remiama konkurencija ir veiksmingas investavimas į atvirus tinklus, ir atitinkamais programavimo laikotarpiais leisti lanksčiai skirti ES lėšas;

37. pritaria visoms priemonėms, skirtoms civilinės inžinerijos išlaidoms mažinti, ir pabrėžia poreikį vystyti naujoviškas paslaugas, kuriomis būtų skatinamas diegimas; pabrėžia, kad reikia skatinti įgyti naujų įgūdžių ir gebėjimų, kad būtų galima teikti naujoviškas paslaugas ir prisitaikyti prie technologinių pokyčių, ir mano, kad, siekiant sumažinti išlaidas, investicijos į naujus, atvirus ir konkurencingus tinklus turi būti remiamos taikant priemones, kurių imasi vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos; ragina skirti viešųjų (nacionalinių ir ES) lėšų plačiajuosčio ryšio infrastruktūros vystymui atskirtose, retai gyvenamose ir atokiose vietovėse, kurios ekonominės naudos aspektu nepakankamai patrauklios investuotojams;

38. pabrėžia, kad vietos ir regioninės valdžios institucijoms reikia geresnių gairių, susijusių su investicijomis į plačiajuostį ryšį, kad jos galėtų skatinti įsisavinti visas ES lėšas, nes iš skaičių, susijusių su išlaidomis iš struktūrinių fondų, matyti, kad regionams sunku pasinaudoti turimomis lėšomis ir nukreipti jas į plačiajuosčio ryšio projektus; mano, kad valstybės pagalba investuojant į plačiajuostį ryšį turėtų būti naudojama drauge su struktūrinių fondų lėšomis tam, kad būtų skatinamas vietos verslumas, vietos ekonomika, vietoje kuriamos darbo vietos ir skatinama konkurencija telekomunikacijų rinkoje; mano, kad norint kuo geriau pasinaudoti ribotu viešuoju finansavimu, nesvarbu, ar tiesioginiu valstybių narių, ar ES finansavimu, reikia, kad šios lėšos būtų vienareikšmiškai skiriamos tiems projektams, kurie, tikimasi, gali turėti didžiausią poveikį pritraukiant privačias investicijas, kad būtų galima toliau didinti aprėptį ir pajėgumus; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Komisijos gaires dėl valstybės pagalbos, reikia tokių valstybinių lėšų ar lengvatinių paskolų, kurios būtų skirtos perspektyviai, ilgalaikei ir atvirai infrastruktūrai, kuri skatintų konkurenciją ir vartotojų pasirinkimą, finansuoti;

39. pabrėžia, kad šioje srityje daugiausiai imamasi vietos lygmens veiksmų, ir remia Komisijos pastangas parengti ir patobulinti mechanizmus, kad vietos subjektai galėtų gauti reikiamą informaciją ir taip būtų sumažintos investavimo išlaidos; mano, jog siekiant užtikrinti, kad su plačiajuosčiu ryšiu susiję planai būtų visiškai veiksmingi, turi bendradarbiauti ne tik Komisija ir valstybės narės, bet kuriant šiuos planus turi dalyvauti ir regioninės ir vietos valdžios institucijos;

40. pripažįsta, kad reikia reguliavimo tikrumo norint skatinti investicijas ir pašalinti kliūtis investicijoms į naujos kartos tinklus, ir ragina nacionalines reguliavimo institucijas vykdyti konkurencijai palankią politiką, pagal kurią būtų užtikrinamas didmeninės telekomunikacijų rinkos skaidrumas ir nebūtų diskriminuojama, nes taip visi konkuruojantys dalyviai galėtų turėti teisingą prieigą prie infrastruktūros; ragina valstybes nares laikytis ES telekomunikacijos taisyklių, o nacionalines reguliavimo institucijas – įgyvendinti rekomendaciją dėl naujos kartos prieigos; ragina Komisiją pagal reguliavimo sistemą taikyti daugiau investicijų skatinimo priemonių ir skatinti pasinaudoti infrastruktūros projektų sąveika;

41. atkreipia dėmesį į konkurencingų rinkų svarbą siekiant užtikrinti plačiajuostį ryšį už prieinamą kainą ir pabrėžia, jog valstybės narės ir nacionalinės reguliavimo institucijos turi sparčiai įgyvendinti peržiūrėtą ES telekomunikacijos teisės aktų sistemą bei rekomendacijas dėl naujos kartos prieigos;

42. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti, jog lėšos būtų laiku skiriamos pagrindiniams plačiajuosčio ryšio tikslams drauge siekiant, kad priemonės būtų ekonomiškai naudingos ir proporcingos, valstybėms narėms reikia aiškių gairių;

43. ragina sukurti palankų teisinį pagrindą investicijoms į naujos kartos prieigą ir didelės spartos (judriojo ir palydovinio ryšio) belaidį tinklą, kuris, inter alia, užtikrintų teisinį aiškumą, skatintų investicijas, konkurenciją ir technologijų neutralumą, kad rinka galėtų pasirinkti technologijas;

44. ragina valstybes nares užtikrinti nediskriminuojančią prieigą prie inžinerinių darbų ir palengvinti prieigą prie kanalų, žymiai sumažinant investicijų slenkstį;

45. ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti vietovių, kuriose šis tinklas nepakankamai išvystytas arba jo visai nėra, sąrašą;

46. pažymi, kad norint padidinti plačiajuosčio ryšio prieinamumą ir naudojimą, ES politika turėtų skatinti naudoti efektyvius tinklus, taikomąsias programas, prieigos įrangą, paslaugas ir turinį prieinamomis kainomis; ragina valstybes nares kurti e. valdžios, e. demokratijos, e. mokymosi ir e. sveikatos paslaugas, kurios paskatins plačiajuosčio ryšio paklausą;

47. pabrėžia, kad jei rinkos dalyviai gali suteikti konkurencingą prieigą prie plačiajuosčio ryšio, vyriausybės politika turėtų skatinti privačiojo sektoriaus investicijas ir inovacijas šalinant diegimo kliūtis;

48. remia Komisijos darbą su Europos investicijų banku (EIB) siekiant patobulinti sparčiųjų ir itin sparčių tinklų finansavimą ir pabrėžia, kad šis finansavimas turi būti skiriamas atviriems infrastruktūros projektams remiant paslaugų įvairovę;

49. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ištirti naujus finansavimo šaltinius ir novatoriškas finansavimo priemones; atsižvelgdamas į tai, pritaria, kad būtų sukurta su projektais susijusi ES obligacijų sistema, kuri bendradarbiaujant su EIB ir suteikus ES biudžeto garantiją padės įveikti esamą finansavimo trūkumą, atsiradusį dėl privačių investuotojų nenoro investuoti ir didelių valstybių narių biudžeto suvaržymų; taigi primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau pateikti konkrečių teisės aktų pasiūlymų dėl šių alternatyvių finansavimo šaltinių naudojimo svarbiems infrastruktūros projektams, kuriais kuriama Europos pridėtinė vertė;

50. toliau skatina atitinkamas valstybės sektoriaus investicijas ir organizacinius modelius, pagal kuriuos visų pirma įtraukiamos vietos valdžios institucijos, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir mokestinių lengvatų schemas sparčiųjų ir itin sparčių tinklų platinimui; pabrėžia, kad svarbu visais lygmenimis derinti vyriausybės politiką;

51. ragina Komisiją ir valstybes nares susitarti dėl ES plačiajuosčio ryšio diegimo pakto, siekiant veiksmingiau koordinuoti nacionalines ir Europos finansavimo programas ir privačias investicijas, ypač skirtas kaimo vietovėms, laikantis Komisijos gairių dėl valstybės pagalbos, užtikrinant atitinkamą koordinavimą ir nuoseklių rezultatų rodiklių taikymą ES mastu;

52. ragina įsteigti bendrą aukšto lygio ES darbo grupę, sudarytą iš visų suinteresuotųjų šalių atstovų, įskaitant elektroninių tinklų ir paslaugų naudotojus ir teikėjus, nacionalines reguliavimo institucijas ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją, kuri padėtų parengti būsimą IRT infrastruktūros strategiją ir specialias informacinės visuomenės paslaugas;

53. ragina Komisiją išsaugoti interneto neutralumo ir atvirumo principus ir skatinti galutinių vartotojų gebėjimą gauti informaciją ir ją skleisti, taip pat naudotis pasirinkta programine įranga ir paslaugomis; paveda Komisijai įvertinti, ar norint įgyvendinti persvarstytą ES telekomunikacijų sistemą reikia specialių gairių;

54. ragina valstybes nares numatyti, kokių priemonių gali būti imtasi siekiant palengvinti sąlygas naujiems operatoriams patekti į rinką, kad būtų skatinama konkurencinga aplinka;

55. pabrėžia, kad reguliavimo priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės siekdamos taikyti funkcijų atskyrimą, turėtų būti imamasi tik kraštutiniu atveju prieš tai išnagrinėjus poveikį, kurio tikimasi, reguliavimo institucijai, įmonei, visų pirma jos darbo jėgai ir jos paskatoms investuoti į tinklą; šis poveikio vertinimas turėtų būti aptartas su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant darbo jėgos atstovus;

4. Nauda vartotojams

56. atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą parengti gaires dėl įkainių ir nediskriminavimo – pagrindinių ES sistemos principų ir ragina Komisiją skatinti sparčiųjų ir itin sparčių tinklų konkurenciją ir užtikrinti visiems operatoriams sąžiningą prieigą prie infrastruktūros siekiant garantuoti vartotojams didelį paslaugų pasirinkimą, sąžiningus prieigos prie tinklų įkainius ir prieinamas kainas ir ragina skatinti veiksmingas investicijas ir greitą perėjimą prie sparčiųjų ir itin sparčių tinklų;

57. ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti socialinės skaitmeninės atskirties problemą ir šalinti kitas kliūtis, dėl kurių kai kurios visuomenės grupės, ypač mažas pajamas turinčios bendruomenės ir neįgalieji, negalėjo naudotis internetu, ir reikalauti, kad visos atitinkamos suinteresuotosios šalys užtikrintų mokymus ir viešąją prieigą prie plačiajuosčio ryšio paslaugų, ekonominę paramą plačiajuosčio ryšio paslaugoms ir įrangai įsigyti, paskatas plėtoti konkretiems vartotojų poreikiams patenkinti skirtas technologijas ir turinį;

58. ragina Komisiją norint užtikrinti interaktyvių paslaugų teikimą ir stebėti plačiajuosčio ryšio tikslinius rodiklius, nurodyti daugiau kokybinių prieigos prie plačiajuosčio ryšio charakteristikų, įskaitant parsisiuntimo ir išsiuntimo greičius, laukimo trukmę ir greičius, su kuriais susiduria vartotojai, taip pat savybes, kurių reikia, kad tokios paslaugos būtų teikiamos veiksmingai; palankiai vertina Komisijos darbą siekiant parengti su vartotojų patirtimi susijusių aspektų įvertinimo metodologiją;

59. pabrėžia skirtumą tarp teorinio tinklo greičio ir realių vartotojų galimybių, nes vartotojų galimybės taip pat priklauso nuo tinklavietės pajėgumo ir apkrovos bei kt.; ragina Komisiją kartu su Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI) patobulinti realiojo plačiajuosčio ryšio greičio matavimą ir atitinkamai pakeisti savo tikslus; ragina EERRI parengti ES gaires ir užtikrinti, kad reklamuojamas plačiajuosčio ryšio greitis atitiktų vidutinį duomenų išsiuntimo ir atsiuntimo greitį, kurio vartotojas gali realiai tikėtis, taip pat užtikrinti visapusišką vartotojų informaciją apie siūlomas paslaugas siekiant garantuoti naujosios technologijos privalumų skaidrumą, skatinti palyginamumą ir didinti konkurenciją; ragina Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją užtikrinti, kad siekiant skaidrumo bus sąžiningai reklamuojamas standartinės spartos plačiajuostis interneto ryšys, kuriuo vartotojai jau naudojasi, ir kad reklamoje bus pabrėžiami naujosios technologijos privalumai įkeliant duomenis į internetą ir juos parsisiunčiant; ragina nacionalinės reguliavimo institucijas imtis priemonių prieš teikėjus, kurie nesilaiko Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos rekomendacijų;

60. pakartoja, kokios svarbios ateityje bus didelės spartos paslaugos, kurios padės užtikrinti ES energijos vartojimo efektyvumą, saugos reikalavimus ir kitas ryšių galimybes (pvz., veiksmingas ir pažangias transporto sistemas, ryšių tarp asmenų, asmenų ir įrenginių, taip pat ryšių tarp atskirų įrenginių sistemas);

61. pažymi, kad nauji šviesolaidžių tinklai vartotojams dažnai yra galimybė naudotis aukštos kokybės prieiga prie vis didesnės spartos interneto, lyginant su iki šiol naudotomis technologijomis; mano, kad šviesolaidžių tinklais paremtą plačiajuostį ryšį pirmiausiai reikėtų diegti tokiose vietovėse, kuriose ilgalaikėje perspektyvoje jis būtų ekonomiškai naudingiausias ir tvariausias sprendimas;

62. ragina Komisiją kasmet teikti Parlamentui ataskaitą apie plačiajuosčio ryšio pasiūlą ir ES vartotojams realiai prieinamą asortimentą, taip pat apie pažangą įgyvendinant elektroninio ryšio sistemą ir rekomendaciją dėl naujos kartos prieigos;

63. ragina Komisiją koordinuoti valstybių narių geriausios patirties pavyzdžius viešai prieinamų nemokamų spartaus belaidžio internetinio ryšio tinklų naudojimo viešojo transporto srityje;

64. pažymi, kad naujų informacinių ir ryšių technologijų ir plačiajuosčio interneto plėtra suteikia puikią galimybę toliau tobulinti Europos Sąjungos piliečių ir institucijų ryšius ir dialogą;

65. ragina Komisiją pateikti išsamesnius galimo tam tikrų plačiajuosčio ryšio technologijų, ypač ryšių tarp asmenų, asmenų ir įrenginių, taip pat ryšių tarp atskirų įrenginių sistemų, poveikio sveikatai vertinimus; pabrėžia, jog būtina, kad ES nuolat stebėtų ir vertintų belaidžio interneto riziką sveikatai, kad piliečiams nekiltų kenksmingos radiacijos pavojus;

5. E. iniciatyvos. Paklausos skatinimas

66. ragina imtis specialių priemonių, siekiant užtikrinti, kad MVĮ turėtų visas galimybes naudotis plačiajuosčio ryšio potencialu elektroninės prekybos ir elektroninių viešųjų pirkimų srityse; ragina Komisiją keistis geriausia patirtimi ir apsvarstyti galimybę MVĮ parengti specialią programą ir į iniciatyvą dėl skaitmeninės darbotvarkės įtraukti plačiajuostį ryšį;

67. pabrėžia, kad siekiant geriausio ir visuomenei palankiausio poveikio plačiajuosčio ryšio įdiegimas turi būti suderintas su informacija apie paklausą ir informuotumą ir mokymo programomis;

68. ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti e. įgūdžių stokos problemas visais švietimo lygmenimis, taip pat užtikrinant visą gyvenimą trunkantį mokymąsi visiems piliečiams, ypač daug dėmesio skiriant tiems, kurie turi menkus IT įgūdžius; atkreipia dėmesį į tai, kad investicijos į plačiajuostį ryšį ES galės būti sėkmingos tik tuomet, jei greta techninių investicijų taip pat bus investuojama į piliečių IT įgūdžius; pabrėžia naujų technologijų vaidmenį švietimo sektoriuje ir pažymi, kad naudojimosi technologijomis įgūdžiai nuo šiol yra ne tik tikslas, bet ir ypač svarbi priemonė siekiant užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą ir socialinę sanglaudą;

69. ragina valstybes nares ir pramonės įmones sudaryti sąlygas žmonėms įgyti naujų įgūdžių įgyvendinant išsamias perkvalifikavimo ir mokymo programas, taip pat atsižvelgiant į technologijų pažangą vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką;

70. ragina valstybes nares atsižvelgti į Komisijos rekomendacijas, pateiktas jos e. valdžios veiksmų plane, ir naudoti e. viešuosius pirkimus, patvirtinti atvirą prieigos prie viešojo sektoriaus duomenų strategiją, skatinti naudoti elektroninę tapatybę ir užtikrinti elektroninių parašų sąveiką visos Europos ir pasaulio mastu; primena, kad visais veiksmais turėtų būti siekiama supaprastinti biurokratinius procesus, susijusius su viešąja administracija;

71. ragina Komisiją paspartinti viešųjų pirkimų operacijas naudojant interneto išteklius ir elektronines sąskaitas (e. sąskaitų iniciatyva);

72. remia iniciatyvas, pvz., e. sveikatą ir visą Europą apimančią sveikatos informacijos infrastruktūrą, kuriomis didinama pacientų autonomija ir gyvenimo kokybė; teigia, kad, atsižvelgiant į ES gyventojų senėjimą, šios paslaugos turėtų būti prieinamos visur ir visada, įskaitant per mobiliojo ryšio prietaisus, ir visų pirma už prieinamą kainą; mano, kad siekiant visoje ES sukurti sveikatos informacijos infrastruktūrą į pacientų poreikius orientuotoje sveikatos sistemoje, būtina imtis tokių veiksmų:

§ įgyvendinti ES sveikatos priežiūros institucijų susitarimus dėl ES masto standartų, kuriuos taikant Europos sveikatos informacijos infrastruktūroje būtų užtikrinta integruota prieiga prie atitinkamos informacijos; būtina įtraukti institucijas visais lygmenimis – vietos, nacionaliniu ir ES lygmeniu;

§ įgyvendinti Europos sveikatos informacijos infrastruktūrą; prireiks didelių plėtros pastangų norint palengvinti įvairiose vietovėse saugomos informacijos integravimą ir įgyvendinti pagrindines į pacientų poreikius orientuotas paslaugas, kurios padėtų pacientams suteikti leidimą gydytis ir apmokėti gydymą bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu;

73. remia novatoriškas plačiajuosčio ryšio paslaugas, skirtas jūrų sektoriui, ir palankiai vertina Komisijos bei valstybių narių diskusijas dėl naujos e. jūrų iniciatyvos, pagrįstos projektu „SafeSeaNet“, pagal kurią taip pat numatyta įtraukti informaciją, susijusią su transportu, muitais, sienų kontrole, aplinka, žvejybos veikla, ryšiais bei saugumo ir saugos klausimais;

74. ragina Komisiją skatinti naudoti naujausios kartos palydovus kaip novatorišką plačiajuosčio ryšio naudojimo būdą projektuose, turinčiuose pridėtinės vertės visai Europai, taip pat skatinti toliau naudoti globalinę jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemą ir naujos kartos plačiajuostį pasaulinį kompiuterių tinklą bei jūrų laivynui skirtas plačiajuosčio ryšio (angl. Fleet Broadband) paslaugas;

75. primena, jog skaitmeninę darbotvarkę būtina susieti su naujų augimą skatinančių paslaugų, pvz., e. prekyba, e. sveikata, e. mokymasis ir e. bankininkystė, teikimu;

76. pabrėžia, kad ES svarbu parengti solidžią privatumo sistemą ir palankiai vertina šiuo metu vykstantį Duomenų apsaugos direktyvos persvarstymą;

77. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] OL L 251, 2010 9 25, p. 35.
[2] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0220.
[3] OL C 235, 2009 9 30, p. 7.
[4] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0207.
[5] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0133.
[6] OL C117E, 2010 5 6, p. 206.
[7] OL C 8E, 2010 1 14, p. 60.
[8] OL C 146 E, 2008 6 12, p. 87.
[9] OL C 287E, 2007 11 29, p. 364.
[10] OL C 291E, 2006 11 30, p. 133.
[11] OL C 133E, 2006 6 8, p. 140.
[12] OL C 104, 1999 4 14, p. 128.

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl plačiajuosčio ryšio Europoje. Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinamą augimą
(2010/2304(INI))

Nuomonės referentas: Malcolm Harbour

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pastebi, kad visos valstybės narės turi nacionalines plačiajuosčio ryšio strategijas, tačiau tik kelios valstybės turi visapusiškus veiklos planus, į kuriuos įtraukti būtini tikslai, kurie padėtų įgyvendinti pagrindinę iniciatyvą dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės, nurodytos „Europa 2020 m.“ strategijoje;

2. ragina valstybes nares, remiantis naujomis telekomunikacijų taisyklėmis, visiškai atverti tinklus konkurencijai; ragina nacionalinius įstatymų leidėjus vengti subsidijų, kurios iškreipia rinką ir skatina piktnaudžiavimą vyraujančia rinkos padėtimi, ir, kur tinkama, taikyti viešųjų pirkimo taisykles, kuriomis užtikrinama sąžininga konkurencija;

3. pabrėžia konkurencingų rinkų svarbą, įgyvendinant prieinamą plačiajuostį ryšį, ir pabrėžia būtinybę, kad valstybės narės ir nacionalinės reguliavimo institucijos nedelsiant įgyvendintų ir visapusiškai vykdytų peržiūrėtą ES telekomunikacijos teisės aktų sistemą ir rekomendacijas dėl naujos kartos prieigos;

4. pabrėžia, kad plačiajuosčio ryšio paslaugos turi esminės reikšmės ekonomikos konkurencingumui ir yra būtina sąlyga visų regionų ir visuomenės grupių dalyvavimui skaitmeniniame gyvenime Europos Sąjungoje;

5. mano, kad su visuotiniu naujų tinklų diegimu susijusią investicijų riziką galima sumažinti paklausai skatinti skirtomis priemonėmis, ypač elektroninio viešojo pirkimo, elektroninės prekybos, elektroninės valdysenos, elektroninės sveikatos priežiūros paslaugų, interaktyviojo elektroninio mokymo ir mažai anglies dioksido išskiriančios interaktyviosios energijos taupymo įrangos srityje;

6. pabrėžia viešųjų ikikomercinių moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra pagrįstų sprendimų, skirtų minėtiesiems sektoriams, pirkimų svarbą, siekiant skatinti efektyvų technologinės plėtros ciklą ir sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų paklausą;

7. pastebi, kad supaprastinus ir decentralizavus pagalbos procedūrą būtų paspartintas plačiajuosčio ryšio technikos naudojimas; ragina Komisiją patikrinti valstybės pagalbos taisykles užtikrinant, kad valstybės pagalba skiriama priemonėms, kurios gali paskatinti arba konsoliduoti paklausą;

8. ragina imtis specialių priemonių, siekiant užtikrinti, kad MVĮ turėtų visas galimybes naudotis plačiajuosčio ryšio potencialu elektroninės prekybos ir elektroninių viešųjų pirkimų srityse; ragina Komisiją keistis gerąja patirtimi ir apsvarstyti galimybę MVĮ parengti specialią programą ir į pavyzdinę Komisijos iniciatyvą dėl skaitmeninės darbotvarkės įtraukti plačiajuostį ryšį;

9. ragina valstybes nares skatinti ir išplėsti spartaus ryšio atvirą prieigą prie svarbių viešųjų infrastruktūrų, kurios yra atokiose vietovėse (mokyklos, ligoninės ir kitos valstybinės institucijos), siekiant pagerinti valstybės paslaugas ir atokiuose regionuose įtvirtinti spartųjį ryšį, taip sumažinant vietos privataus skirstymo investicijų kaštus;

10. pabrėžia, kad plačiajuosčio ryšio įdiegimas turi būti suderintas su paklausos ir informuotumo informacija ir mokymo programomis, siekiant geriausio ir visuomenei palankiausio poveikio;

11. pažymi, kad, atsižvelgiant į vartotojų, verslo ir viešojo sektoriaus finansinę padėtį, yra sudėtinga įgyvendinti strategijos „ES 2020“ tikslus dėl plačiajuosčio ryšio; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad trečiosios šalys galėtų naudotis infrastruktūra be diskriminacijos, skatinti esamas technologijas ir užkirsti kelia priemonėms, kuriomis vartotojams ir verslui būtų užkrauti neteisingi mokesčiai, ypač mokesčiai, susiję su universaliosiomis paslaugomis; mano, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir viešosios investicijos, taip pat iš struktūrinių fondų, prireikus turėtų būti panaudojamos plėtojant plačiajuostį ryšį ir gerinant prieigą prie didelės spartos interneto;

12. ragina valstybes nares, Komisiją ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją, pasikonsultavus su susijusiomis valdžios institucijomis, sudaryti galimybę kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir naudoti ne Europos regioninės plėtros fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko lėšas; pritaria Komisijos planams į pagalbos teikimo priemonių apimti įtraukti paskolas palankiomis sąlygomis iš Europos investicijų banko;

13. mano, kad didelė ryšio paklausa, kuri taip pat skatina ES internetinės ekonomikos profilį, prisideda prie ES tinklo pasirengimo ir reaguoja į visuomenės pokyčius, kurie vyksta Bendrojoje rinkoje, ir kuriems būtina skirti atitinkamas lėšas bei fundamentalią infrastruktūrą, kuri yra būtina Europos plačiajuosčio ryšio projektui;

14. pripažįsta lėtą struktūrinių fondų lėšų, skirtų plačiajuosčio ryšio infrastruktūros investicijoms, įsisavinimą ir būtinybę parengti gaires kaip naudotis šiomis finansavimo priemonėmis; ragina atlikti išsamų minėtų priemonių tyrimą, siekiant išsiaiškinti ir panaikinti jų panaudojimo kliūtis valstybėse narėse ir regionuose;

15. mano, kad plačiajuosčio ryšio prieigos įgyvendinimas kaimo ir atokiose vietovėse, kuriose rinka mažiau skatinama, gali turėti didelės reikšmės geografinei ir socialinei sanglaudai, kadangi minėtosios teritorijos tampa patrauklesnės, o įmonės konkurencingos; mano, kad visuomeninė parama pirmenybę turėtų skirti plačiajuosčio ryšio infrastruktūros minėtose vietovėse įdiegimui;

16. prašo Komisiją ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją kasmet rinkti ir palyginti įvairių valstybių narių duomenis apie plačiajuosčio ryšio (greičio ir kokybės) specifikacijas ir pasirinkimą, prieinamą vartotojams ir verslo atstovams, taip pat rinkti ir palyginti ES telekomunikacijos teisės aktų sistemos ir rekomendacijų dėl naujos kartos prieigos (NKP) įgyvendinimo pažangos;

17. pažymi, kad šviesolaidžių tinklai vartotojams dažnai yra galimybė naudotis aukštos kokybės prieiga prie vis didėjančio greičio interneto nei kitos technologijos; mano, kad stiklo pluošto linijomis paremtą plačiajuostį ryšį pirmiausiai reikėtų diegti tokiose vietovėse, kuriose ilgalaikėje perspektyvoje jis būtų ekonomiškai naudingiausias ir tvariausias sprendimas; ragina Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją užtikrinti, kad siekiant skaidrumo bus sąžiningai reklamuojamas standartinio greičio plačiajuostis interneto ryšys, kuriuo vartotojai jau naudojasi, ir kad reklamoje bus pabrėžiami naujosios technologijos privalumai įkeliant duomenis į internetą ir juos parsisiunčiant; ragina nacionalinės reguliavimo institucijas imtis priemonių prieš teikėjus, kurie nesilaiko Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos rekomendacijų;

18. pažymi ambicingos, novatoriškos ir daugiametės radijo spektro politikos programos svarbą, visoje Europoje kuriant spartaus plačiajuosčio internetinio ryšio prieigą, siekiant „ES 2020“ strategijos tikslų ir užtikrinant, kad Europa pasauliniu mastu pirmautų inovacijų ir pažangiųjų technologijų pramoninio vystymosi srityse;

19. ragina, nepaisant konkrečių technologijų, sukurti sistemą, kuriai būtų naudojamos fiksuoto, belaidžio, palydovinio ir su radijo spektru susijusio ryšio technologijos; ragina į nacionalines sistemas veiksmingai perkelti telekomunikacijų taisykles, įskaitant nuostatas dėl tinklo neutralumo, kad diegiant plačiajuostį ryšį nebūtų trukdoma naujovėms;

20. ragina Komisiją koordinuoti valstybių narių geriausios praktikos pavyzdžius viešai prieinamų nemokamų spartaus belaidžio internetinio ryšio tinklų naudojimo viešojo transporto srityje;

21. pažymi, kad naujos kartos judriojo ryšio telefonų technologija gali būti labai svarbi atveriant prieigą prie plačiajuosčio internetinio ryšio paslaugų, ypač atokiuose geografiniuose regionuose; mano, kad ateityje skiriant naują spektrą vyriausybės ir telekomunikacijų reguliuotojai galėtų spektro atlaisvinimą susieti su padidėjusiais judriojo ryšio telefono paslaugų operatorių aprėpties įsipareigojimais;

22. pabrėžia ilgalaikių investicijų į mokslinius tyrimus Europos Sąjungoje svarbą ateities komunikacijų (fiksuoto ir judriojo ryšio) technologijoms; ragina Komisiją ir toliau plėtoti bendras technologijos iniciatyvas minėtose srityse, į jas įtraukiant universitetus, mokslo institutus, įrangos gamintojus, paslaugų ir turinio teikėjus; mano, kad šios programos suteikia optimalias priemones, skirtas kurti ir naudoti naujas technologijas, ir Europos Sąjungai suteiks žymų konkurencinį privalumą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl plačiajuosčio ryšio Europoje. Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinamą augimą
(2010/2304(INI))

Nuomonės referentė: Sabine Verheyen

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi siekiant įgyvendinti strategijos „ES 2020“ tikslus nepaprastai svarbu užtikrinti veiksmingą plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimą visoje ES, kad būtų skatinamas greitas, tvarus, integracinis ir teritorinę sanglaudą užtikrinantis ekonomikos augimas, kuris pagerintų užimtumo padėtį, būtų stiprinamas Europos konkurencingumas, sukuriamos palankesnės sąlygos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ir sudaromos galimybės visiems regionams ir visuomenės grupėms naudotis skaitmenine erdve, joms suteikiant galimybę pasinaudoti naujomis viešųjų paslaugų skaitmeninėmis technologijomis,

B. kadangi vienas iš ES tikslų turėtų būti siekis sudaryti galimybę visiems regionams ir visuomenės grupėms naudotis skaitmenine erdve,

1. pabrėžia, kad visuotinis pritaikytas vartotojui plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimas priimtina kaina turi tapti universaliąja paslauga, nes tokios paslaugos yra būtinos visoje Europoje kuriant lygiavertes gyvenimo sąlygas bei galimybes ir itin svarbios siekiant skatinti ekonominę veiklą kaimo vietovėse; ir taip prisidedant prie kovos su Europos kaimo ir miesto vietovių bei valstybių narių skaitmeniniu padalijimu, taip pagerinant ES regionų sanglaudą;

2. pabrėžia plačiajuosčio ryšio, kaip teritorinės sanglaudos elemento, svarbą Europoje ir palankiai vertina veiklos koncentraciją ir grupavimą tam tikruose regionuose, jei bus kuriamos tarpusavio sąsajos ir bendradarbiaujama pagal Europos bendradarbiavimo ir vystymo programas;

3. pabrėžia poreikį kuo geriau pasinaudoti papildomųjų technologijų, pvz., palydovinio plačiajuosčio ryšio arba belaidžio ryšio (angl. WiFi) tinklų, privalumais siekiant plačiajuosčio ryšio aprėpties kaimo vietovėse be nereikalingos naštos vartotojams ir pramonei;

4. skaitmeninės technologijos itin svarbios siekiant teritorinės sanglaudos ir užtikrinant svarbesnį atokiausių ES regionų vaidmenį; atsižvelgiant į tai, turi būti imtasi veiksmų siekiant įveikti sunkumus, su kuriais susiduria regionai technologijų ir paslaugų srityse, kalbant apie prieinamumą, kokybę ir kainą, kad šie regionai galėtų priartėti prie vidutinių ES standartų;

5. atkreipia dėmesį į tai, kad greta priemonių, skirtų plačiajuosčio ryšio tinklų ir kitų tinklų technologijų diegimui remti, itin svarbu užtikrinti, kad investicijos taip pat būtų skiriamos siekiant kurti taikomąsias programas ir informacinių technologijų infrastruktūros naudojimo programas, kurios padėtų pagerinti piliečių gyvenimo sąlygas, būtų naudingos teikiant viešąsias paslaugas internetu ir stiprintų viešosios administracijos darbo kokybę;

6. pažymi, kad valstybės pagalba plačiajuosčiam ryšiui diegti, tikslingai panaudojant ES lėšas šioje srityje, yra tinkamas sprendimas tuo atveju, jei plėtoti plačiajuostį ryšį neapsimoka ekonominiu požiūriu; atsižvelgiant į tai, kad nacionalinių ir Europos plačiajuosčio ryšio skatinimo programų įgyvendinimas susijęs su didelėmis administracinėmis ir planavimo sąnaudomis; todėl ragina Komisiją, valstybes nares, regionų valdžios institucijas, vadovaujantis „žinių visuomenės“ iniciatyva, užtikrinti, kad paramos teikimo sąlygos ir procedūros yra kiek galima labiau supaprastintos, siekiant suaktyvinti Europos finansavimo, skirto formacijos ir ryšių technologijų paslaugoms įvairinti, naudojimą; ir todėl padėti paspartinti plačiajuosčio ryšio plitimą ir užtikrinti pakankamas investavimo paskatas visiems rinkos dalyviams bei užtikrinti, kad regionai, miestai ir savivaldybės galėtų kuo skubiau gauti didžiausią galimą finansinę paramą, kuri padėtų skatinti ekonomikos vystymąsi atitinkamose vietovėse;

7. ragina Komisiją pagal reguliavimo sistemą taikyti daugiau priemonių, kuriomis skatinamos investicijos, ir teikti paskatas pasinaudoti sąveikos privalumais įgyvendinant infrastruktūros projektus;

8. pažymi, kad esama Europos valstybės pagalbos teisės aktų sistema kai kuriais aspektais yra nelanksti ir praktikoje dažnai sukelia problemų dėl teisinio netikrumo, todėl tai trukdo planuojamoms investicijoms; todėl ragina Komisiją patikrinti, kokiu mastu būtų galima supaprastinti šias taisykles, kad būtų sukurta patrauklesnė investuotojams sistema, kuri skatintų investicijas ir inovacijas, šalintų plačiajuosčio ryšio diegimo kliūtis, ypač tose vietovėse, kuriose kitu atveju jos nebūtų pelningos; mano, kad Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui Bendrijos gairės taip pat turėtų padėti išaiškinti valstybinių plačiajuosčio ryšio įmonių įsteigimą ir savivaldybių ir viešosios ir privačios partnerystės bendradarbiavimo modelius; ragina Komisiją ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją, pasikonsultavus su viešosios valdžios institucijomis, sudaryti palankesnes sąlygas kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir naudoti ne tik Europos regioninės plėtros fondo, Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko lėšas, bet ir kitas Europos finansines priemones;

9. ragina regionines ir vietos valdžios institucijas bei verslo įmones panaudoti Europos regioninės plėtros fondo lėšas siekiant gerinti teritorinę plačiajuosčio ryšio paslaugų aprėptį, ypač kaimo vietovėse;

10. remia sparčią plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą ir ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti rekomendacijas dėl naujos kartos prieigos, kuriomis siekiama padidinti teisinį tikrumą, skatinti investicijas ir stiprinti konkurenciją; mano, jog reguliavimo institucijos turi užtikrinti, kad visiems rinkos dalyviams tuo pačiu metu būtų teikiama pakankamai paskatų konkuruoti ir investuoti;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl geografinių ir gamtinių kai kurių regionų ypatumų, ypač kalnuotose ir sunkiai prieinamose vietovėse, nėra galimybės įrengti interneto prieigos panaudojant antžeminių ryšių linijas ir kad naujos kartos antžeminio belaidžio ryšio paslaugos yra alternatyvi priemonė siekiant užtikrinti plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimą šiuose regionuose;

12. ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms ir sudaryti palankesnes sąlygas naudoti struktūrines priemones šioje srityje;

13. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pasikeitusių poreikių, atsižvelgiant į vis didėjančius duomenų perdavimo srautus teikiant naujoviškas interneto paslaugas, pvz., e. vyriausybės, e. sveikatos priežiūros ir e. mokymosi iniciatyvas, ateityje reikia atitinkamai pakeisti sąvokos „pagrindinių paslaugų teikimas“ apibrėžtį;

todėl ragina Komisiją, atsižvelgiant į galimai iškilsiančią problemą, kad rinka bus nepajėgi kaimo, salų ir kalnų vietovėse diegti naujos kartos prieigos tinklų, ir siekiant užtikrinti, kad bus įdiegti nauji organizaciniai modeliai, ypač bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis, įskaitant piliečių tinklus ir viešuosius tinklus arba naudojant viešąsias lėšas įsigytus tinklus, į plačiajuostį ryšį reglamentuojančias gaires kaip kitą galimybę įtraukti naujus didelę ir didžiausią interneto spartą užtikrinančių tinklų modelius, siekiant, kad plačiajuosčio ryšio funkcijos būtų prieinamos visiems europiečiams ir užtikrinti, kad miesto ir kaimo vietovėms bei retai apgyvendintoms teritorijoms būtų sudarytos lygios galimybės ir garantuojami vienodi kokybės, prieigos ir kainos standartai ;

14. atkreipia dėmesį į tikslą kurti nuspėjamą reguliavimo aplinką investicijoms ir konkurencijai siekiant skatinti investuoti į didelę interneto spartą užtikrinančius tinklus, techniniu ir ekonominiu aspektais tinkamą ir nediskriminuojamąją prieigą bei bendradarbiavimo galimybes;

15. mano, kad nors ir užtikrinus pagrindinių paslaugų teikimą vadinamojo skaitmeninio dividendo dažniais, remiantis ilgalaikės raidos (angl. LTE) technologija, nebus išspręsta kaimo vietovėse, vertinant ilgalaikiu aspektu, naujos kartos prieigos tinklų trūkumo problema, ypač atsižvelgiant į tai, kad radijo ryšys gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai; todėl mano, kad yra naudinga tokiose teritorijose mobilizuoti visas prieinamas ES, nacionalines ir regionines lėšas siekiant tiesti naujos kartos prieigos tinklams reikalingus kanalus; pirmenybę teikiant skaidulinių optinių plačiajuosčio ryšio tinklų plėtrai tais atvejais, kai ilgalaikiu požiūriu šis sprendimas geriausias ekonominiu ir tvarumo aspektais;

16. mano, kad viešasis finansavimas, skirtas plačiajuosčio ryšio paslaugoms, gali būti veiksminga paskata siekiant stiprinti ES regionų konkurencingumą, jei šios lėšos bus panaudotos aktualiai naujos kartos infrastruktūrai su didelės spartos duomenų perdavimo pajėgumais plėtoti vietovėse, kuriose jaučiamas didžiausias plačiajuosčio ryšio trūkumas; mano, kad tokiose vietovėse, ypač tose, kuriose yra daug pramonės ir didelis gyventojų tankumas, naujoviškos ir kūrybiškos naujų paslaugų galimybės labai greitai duotų naudos atskiriems asmenims ir verslo įmonėms;

17. mano, kad reikėtų imtis priemonių siekiant skatinti investavimo projektus, įskaitant viešojo ir privataus sektorių partnerysčių forma, kad būtų galima kurti atvirus tinklus, kurie padėtų veiksmingai stiprinti konkurenciją ir pasinaudoti technologijų naujovių ir ekonominio vystymosi teikiamomis galimybėmis ES regionuose;

18. ragina numatyti įvairias finansines priemones siekiant tinkamai atsižvelgti į regionų ypatumus, visų pirma kalbant apie regionus, kuriems būdingos specifinės ekonominės, geografinės ir demografinės savybės, pvz., atoki padėtis, esminiai sunkumai sukurti konkurencingą rinką arba masto ekonomiškumo trūkumas;

19. pabrėžia, kad šioje srityje daugiausiai imamasi vietos lygmens veiksmų, ir remia Komisijos pastangas parengti ir patobulinti mechanizmus, kad vietos subjektai galėtų gauti reikiamą informaciją ir taip būtų sumažintos investavimo išlaidos; mano, jog siekiant užtikrinti, kad su plačiajuosčiu ryšiu susiję planai būtų visiškai veiksmingi, turi bendradarbiauti ne tik Komisija ir valstybės narės, bet kuriant šiuos planus turi dalyvauti ir regioninės ir vietos valdžios institucijos;

20. mano, kad plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra, ypač kaimo vietovėse, padės užtikrinti geresnę komunikaciją, visų pirma riboto judumo asmenims arba labiau atskirtose vietovėse gyvenantiems žmonėms, taip pat pagerins galimybę naudotis paslaugomis ir paskatins mažųjų ir vidutinių įmonių plėtrą kaimo vietovėse, taigi padės kurti naujas darbo vietas ir teikti naujas paslaugas šiose vietovėse;

21. ragina valstybes nares numatyti, kokių priemonių gali būti imtasi siekiant palengvinti sąlygas naujiems operatoriams patekti į rinką, kad būtų skatinama konkurencinga aplinka;

22. palankiai vertina ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos veiksmų planą informacinių technologijų srityje ir ragina imtis priemonių siekiant pagerinti saugumą internete.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl plačiajuosčio ryšio Europoje. Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinamą augimą
(2010/2304(INI))

Nuomonės referentė: Malika Benarab-Attou

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad Komisijos tikslas – kovoti su skaitmenine atskirtimi ir visiems užtikrinti plačiajuostį ryšį, nes tai itin svarbi paslauga siekiant vystyti geografiškai atokias zonas, įskaitant rečiausiai gyvenamas vietoves, salas ir kalnų vietoves, ir gerinti skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius;

2. ragina Komisiją skatinti valstybes nares, siekiant skaitmeninės darbotvarkės tikslų, kai Europoje bus pasiekta plati plačiajuosčio ryšio aprėptis, kaimo vietovėse taip pat įrengti tinkamus sparčiuosius ir itin sparčius tinklus; atsižvelgdamas į tai, mano, jog siekiant išvengti, kad nebūtų imamasi neekonomiškų pereinamojo laikotarpio sprendimų, reikėtų stiprinti į būstą tiesiamų šviesolaidžių (angl. Fibre to the Home, FTTH) ir į pastatus tiesiamų šviesolaidžių (angl. Fibre to the Building, FTTB) sklaidą;

3. primena, kad naujosios technologijos ir galimybė naudotis sparčiuoju ryšiu teigiamai veikia piliečių ugdymą, informavimą, ryšius ir poilsį;

4. mano, kad labai svarbu šalinti kliūtis, dėl kurių dalis gyventojų nesinaudoja internetu, ir įtraukti kuo daugiau suinteresuotųjų subjektų, kad jie teiktų: 1) mokymus ir viešąją prieigą prie plačiajuosčio ryšio paslaugų; 2) ekonominę paramą plačiajuosčio ryšio paslaugoms ir įrangai įsigyti; 3) paskatas plėtoti konkretiems vartotojų poreikiams patenkinti skirtas technologijas ir turinį;

5. mano, kad, kadangi skaitmeninės infrastruktūros sklaida iš pradžių turėtų būti vykdoma vadovaujantis rinkos principais ir nepriklausyti nuo konkrečių technologijų, siekiant užtikrinti kokybės, turinio įvairovės ir prieigos prie plačiajuosčio ryšio demokratizacijos standartus, gali prireikti Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu įgyvendinti priemones, kurių reikia norint gauti valstybės finansinę pagalbą, ypatingą dėmesį skiriant zonoms, kuriose komercinės investicijos yra mažai tikėtinos;

6. tačiau pažymi, kad administraciniu ir planavimo požiūriu ES subsidijų programų, ypač skirtų MVĮ ir vietos ir regioninėms valdžioms institucijoms, įgyvendinimo kaina didelė ir kad faktiškai esama teisinio netikrumo, kuris dažnai kliudo įgyvendinti planuotas investicijas; todėl ragina Komisiją išnagrinėti, kiek būtų galima supaprastinti subsidijų teikimui taikomas taisykles, kad jos taptų patrauklesnės investuotojams, ir kaip pasiekti, kad būtų geriau koordinuojamos Europos ir nacionalinės programos;

7. dar kartą patvirtina tinklo neutralumo principą ir mano, kad atvira, vienoda prieiga prie telekomunikacijų infrastruktūros ir informacijos technologijų yra itin svarbi siekiant užtikrinti socialinę, ekonominę ir kultūrinę pažangą;

8. pabrėžia, kad plėtojant plačiajuostį ryšį pirmenybė turi būti teikiama kokybiškam turiniui, kuris padėtų užtikrinti galimybę naudotis kultūros objektais ir paslaugomis, dalintis jais ir juos skleisti, plėtoti kūrybos ir išraiškos erdves ir padėtų kūrybingiems mainams;

9. primena, kad transliuotojai turėtų galėti teikti pliuralistinį ir kokybišką garso ir vaizdo turinį naudodami esamas transliavimo platformas, įskaitant antžemines platformas, taip pat plačiajuosčio ryšio tinklus, ypač teikdami paslaugas pagal pareikalavimą, su sąlyga, kad plačiajuosčio ryšio tinklai atitiktų tokius pačius paslaugų kokybės standartus ir kad būtų siekiama kuo labiau padidinti spektro efektyvumą ir aprėptį;

10. atsižvelgdamas į plačiajuosčio judriojo ryšio tinklų kūrimo ir tolesnės plėtros ir dažnių politikos sąryšį, pabrėžia, kad vykdant Europos dažnių politiką reikia vienodai atsižvelgti į radijo dažnių ekonominę, socialinę ir kultūrinę vertę;

11. tvirtai pabrėžia, kad reikia veiksmingai naudoti esamus dažnius ir ragina neteikti pirmenybės jokioms konkrečioms technologijoms;

12. pabrėžia, kad dėl dabartinio spektro naudojimo, pvz., radijo ir programų kūrimo ir specialių renginių (angl. Programme-Making and Special Events, PMSE), kurie labai svarbūs kuriant ir skleidžiant kultūrinį turinį, kalbų ir kultūros įvairovę ir nuomonių raišką bei žiniasklaidos pliuralizmą, kuriant ir plėtojant plačiajuosčio judriojo ryšio tinklus tam neturėtų būti keliamas pavojus, todėl jiems turi būti suteikta pakankamai erdvės vystytis;

13. pažymi, kad siekiant, jog vartotojui prieinama kaina būtų teikiamas kokybiškas pliuralistinis garso ir vaizdo turinys, transliuotojams turi būti suteikta galimybė rinktis iš skirtingų transliavimo platformų atsižvelgiant į techninį efektyvumą ir rentabilumą: plačiajuostis ryšys paslaugoms pagal pareikalavimą ir antžeminė linijinio turinio perdavimo didelėms auditorijoms televizija;

14. rekomenduoja valstybėms narėms skatinti politiką, pagal kurią būtų suteikiama vienoda prieiga prie turinio, pirmiausia užtikrinant plačiajuosčio ryšio prieigą, visų pirma viešosioms įstaigoms, ypač mokykloms, bibliotekoms ir universitetams, siekiant skatinti dalijimąsi žiniomis, taip pat populiarinti kultūros ir kalbų įvairovę bei stiprinti Europos kultūrinį paveldą; be to, pažymi, kad švietimas ir kultūra nėra nuo ekonomikos apskritai atskirti veiksniai, ir pabrėžia šio sektoriaus kuriamą didelę pridėtinę vertę;

15. siūlo raginti valstybes nares įgyvendinti viešąją politiką, kuri padėtų diegti naujas technologijas, ir skatinti pradėti taikyti skaitmeninius mokymo metodus; todėl ragina Komisiją skatinti valstybes nares keistis patirtimi tarpusavyje ir su ES nepriklausančiomis šalimis;

16. pažymi, kad skaitmeninės infrastruktūros sklaida atveria geras nuotolinio mokymosi, ypač atokiausiuose regionuose, galimybes;

17. ragina Komisiją paskelbti investavimo į plačiajuosčio ryšio tinklus gaires, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms taikytinas gaires, skirtas vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, kad būtų galima skatinti visapusišką ES išteklių naudojimą;

18. pažymi, kad naujų informacinių ir ryšių technologijų ir plačiajuosčio interneto plėtra suteikia puikią galimybę toliau tobulinti Europos Sąjungos piliečių ir institucijų ryšius ir dialogą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pablo Arias Echeverría, Adam Bielan, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia De Campos, Jürgen Creutzmann, Christian Engström, Evelyne Gebhardt, Louis Grech, Małgorzata Handzlik, Iliana Ivanova, Philippe Juvin, Sandra Kalniete, Eija-Riitta Korhola, Edvard Kožušník, Kurt Lechner, Toine Manders, Mitro Repo, Robert Rochefort, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Matteo Salvini, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Eva-Britt Svensson, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Kyriacos Triantaphyllides, Emilie Turunen, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ashley Fox, María Irigoyen Pérez, Constance Le Grip, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Olle Schmidt, Marc Tarabella

Priėmimo data	26.5.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	36 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Pierre Audy, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Jorgo Chatzimarkakis, Adam Gierek, Fiona Hall, Jacky Hénin, Edit Herczog, Romana Jordan Cizelj, Lena Kolarska-Bobińska, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Judith A. Merkies, Jaroslav Paška, Anni Podimata, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Francisco Sosa Wagner, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Niki Tzavela, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras, Henri Weber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Antonio Cancian, Jolanta Emilia Hibner, Yannick Jadot, Ivailo Kalfin, Vladko Todorov Panayotov, Algirdas Saudargas, Silvia-Adriana Ţicău, Catherine Trautmann

Teisinė informacija - Privatumo politika