PRANEŠIMAS dėl Juodosios jūros žuvininkystės valdymo dabar ir ateityje

17.6.2011 - (2010/2113(INI))

Žuvininkystės komitetas
Pranešėja: Iliana Malinova Iotova

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Juodosios jūros žuvininkystės valdymo dabar ir ateityje

(2010/2113(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Parlamento naujo vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl ES Juodosios jūros strategijos[2],

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos „Bendrosios žuvininkystės politikos reforma“ (COM(2009) 0163)[3],

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl integruotos jūrų politikos (IJP). Padarytos pažangos vertinimas ir nauji uždaviniai[4],

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1256/2010, kuriuo nustatomos 2011 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės[5],

–   atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 1992/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos[6],

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)[7],

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007) 0575),

–   atsižvelgdamas į 1992 m. Konvenciją dėl Juodosios jūros apsaugos nuo taršos (Bukarešto konvencija) ir jos protokolus,

–   atsižvelgdamas į 1993 m. ministrų deklaraciją dėl Juodosios jūros apsaugos (Odesos deklaracija),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. atliktą Juodosios jūros tarpvalstybinę diagnostinę analizę[8],

–   atsižvelgdamas į Juodosios jūros apsaugos nuo taršos komisijos 2008 m. Juodosios jūros aplinkos būklės ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Juodosios jūros apsaugos nuo taršos komisijos 2009 m. Strateginį Juodosios jūros aplinkos apsaugos ir atkūrimo veiksmų planą,

–   atsižvelgdamas į 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijas,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar kelių valstybių vandenyse aptinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo,

–   atsižvelgdamas į susitarimą dėl Jūrų teisės konvencijos XI dalies įgyvendinimo,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. FAO atsakingos žuvininkystės kodeksą,

–   atsižvelgdamas į 1992 m. Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių (Ramsaro konvencija),

–   atsižvelgdamas į 1979 m. Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvenciją (Bonos konvencija),

–   atsižvelgdamas į Susitarimą dėl banginių šeimos gyvūnų apsaugos Juodojoje ir Viduržemio jūrose ir gretimame Atlanto regione (ACCOBAMS),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. Jungtinių Tautų susitarimą dėl žuvų išteklių,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. pranešimą „Bendradarbiavimo Juodojoje jūroje stiprinimas“, kurį per savo 32-ąją sesiją paskelbė Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (angl. GFCM),

–   atsižvelgdamas į GFCM 2009 m. mažųjų tunų regioninį tyrimą Viduržemio ir Juodojoje jūrose,

–   atsižvelgdamas į Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizaciją,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje vykusio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo bendrąją deklaraciją (Prahos deklaracija),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7-0236/2011),

A. kadangi, ES tebevyksta diskusija dėl bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformos ir kadangi būsimoji BŽP reforma pirmą kartą apims ir Juodosios jūros politiką, reikėtų atsižvelgti į šios akvatorijos ypatumus bei poreikius,

B.  kadangi Juodosios jūros regiono valstybių tarpusavio bendradarbiavimas iki šiol buvo silpnas arba jo visai nebuvo, trūko konkrečios suderintos teisės aktų sistemos ir bendro žvejybą reglamentuojančio teisės akto, nes visi šie vandenys priklauso skirtingų pakrantės valstybių jurisdikcijai, taip pat apskritai nepakako išsamių ir sistemingų mokslinių tyrimų bei mokslo duomenų apie Juodosios jūros baseiną,

C. kadangi valdyti žuvininkystę Juodojoje jūroje yra nepaprastai sunku, nes tik dvi iš šešių su jos baseinu besiribojančių valstybių yra ES valstybės narės, be to, šios dvi valstybės narės yra naujos, tik 2007 m. įstojusios į ES,

D. kadangi ilguoju laikotarpiu reikėtų išnagrinėti bendros šešių Juodosios jūros pakrantės valstybių politikos priemonės sukūrimo galimybę, siekiant, be kita ko, užtikrinti aplinkos apsaugą ir palengvinti pakrantės teritorijų ekonominę ir socialinę plėtrą,

E. kadangi pagal šią naują Juodajai jūrai skirtą politikos priemonę reikėtų siekti saugoti ir didinti biologinę įvairovę bei šio regiono žuvininkystės sektoriuje dirbančių asmenų gerovę, kurios yra vienais iš Europos Sąjungos prioritetų,

F. kadangi Juodajai jūrai turėtų būti teikiama derama reikšmė kaip vienam didžiųjų Europos jūrų regionų, nes jis yra jauniausias ir dinamiškiausias iš pusiau uždarų jūrų regionų,

G. kadangi Juodajai jūrai turėtų būti teikiama derama reikšmė reformuotoje BŽP ir integruotoje jūrų politikoje, o Europos žuvininkystės fondo naujojoje laikotarpio po 2013 m. finansinėje programoje reikėtų deramai atsižvelgti į žvejų ir į žvejybos, gamybos bei perdirbimo pramonės poreikius,

H. kadangi šiuo pranešimu galima ne tik remtis reformuojant BŽP, bet ir įtraukti jį į būsimą ES bendradarbiavimo su Rytų partneriais politiką, siekiant kuo labiau vadovautis Komisijos komunikatu dėl Juodosios jūros sinergijos [9] ir taip stiprinti bendradarbiavimą Juodosios jūros regione, kuriame didelė reikšmė teikiama žuvininkystei ir įvairių sektorių plėtrai,

I.  kadangi Juodosios jūros regiono žuvininkystės valdymas labai pagerėtų, jei pakrantės valstybės darniau bendradarbiautų mokslo srityje, o Europos lygmeniu būtų vykdoma nuosekli žuvų išteklių išsaugojimo ir jų būklės gerinimo politika,

J.   kadangi Juodosios jūros ekosistemą, kaip ir daugybę kitų jūrų ekosistemų, labai veikia spartūs su žvejyba, klimato kaita ir tarša tiesiogiai susiję pokyčiai,

K. kadangi jūrų sraigių (lot. Rapana venosa) populiacija kenkia ir kelia grėsmę Juodosios jūros ekologinei pusiausvyrai, naikindama natūraliai vandenį gryninančius moliuskus, kaip antai Viduržemio jūros midijas (lot. Mythilus galloprovincialis) ir paprastąsias Veneros geldutes (lot. Chamelea gallina),

L. kadangi dauguma ES žvejų Juodojoje jūroje naudojamų žvejybos laivų yra trumpesni nei 12 metrų, todėl jų poveikis Juodosios jūros aplinkai yra nedidelis; tačiau juos naudojant vis tiek reikėtų prisidėti prie pastangų, kuriomis siekiama tvarios žuvininkystės, ir laikytis tvarios žuvininkystės įsipareigojimų,

M.       kadangi reikia nedelsiant sustabdyti neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą Juodojoje jūroje,

N. kadangi tai, jog nėra šešių Juodosios jūros pakrantės valstybių bendro susitarimo, galima ištaisyti sudarius bendrąjį susitarimą, kuris galėtų būti priimtas derybose remiantis, kad ir Europos Komisijos komunikatu, kuriame būtų išreikšti ir įtvirtinti visų šalių interesai,

O. kadangi daugelis Juodosios jūros problemų kilo dėl to, kad nebuvo tinkamos institucinės sistemos, kurioje Juodosios jūros žuvininkystė būtų profesionaliai koordinuojama ir valdoma specialistų; kadangi pastaruosius 10 metų tarp valstybių, dalyvaujančių įgyvendinant žuvininkystės politiką, vyriausybių vyksta derybos dėl tokios institucinės sistemos sukūrimo, dėl jos formos ir kompetencijos, ir iki šiol tos derybos nedavė gerų rezultatų; todėl nesiimama tinkamų priemonių sužvejojamiems kiekiams, ypač vykdant tarpvalstybinę žvejybą, valdyti,

P. kadangi Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM), kurios įgaliojimai apima Juodąją jūrą, iki šiol neatitinka (kiek tai būtų įmanoma) suinteresuotųjų subjektų, visų pirma žvejų, poreikių ir lūkesčių ir turėtų naudoti visas turimas su šiuo regionu susijusias priemones,

Q. kadangi Juodoji jūra savo žuvų ištekliais, tarša, rūšių įvairove, vyraujančiomis rūšimis, bendra biomase ir baseino produktyvumu labai skiriasi nuo Viduržemio jūros,

R. kadangi Europos Parlamentas 2011 m. sausio mėn. patvirtino pranešimą dėl ES Juodosios jūros strategijos[10], kuriame taip pat pažymėjo, kad žuvininkystės regionams reikia taikyti daugiamečius valdymo planus, be to, reikia įsteigti atskirą regioninę Juodosios jūros žuvininkystės valdymo organizaciją,

Bendrosios nuostatos

1. pažymi, kad Europos mastu reikia sukurti stiprų, stabilų ir tvarų žuvininkystės sektorių, visų pirma Juodajai jūrai reikia numatyti konkrečią politiką, pagal kurią būtų saugomi žuvų ištekliai, gerinama jų būklė ir užtikrinama, jog Juodosios jūros baseino žuvininkystės sektorius būtų pritaikytas prie Juodosios jūros regiono ypatumų ir atsižvelgta į tai, kad Juodosios jūros žuvininkystės politika turėtų būti neatsiejama būsimos BŽP reformos dalis;

2. pabrėžia, kad siekiant išsaugoti Juodosios jūros baseino žuvininkystės išteklius bei ekosistemas ir gerinti jų būklę, būtina atlikti tikslesnius ir regiono, nacionaliniu bei Europos lygmenimis koordinuojamus analitinius ir mokslinius tyrimus;

3. pripažįsta Komisijos pastangas skatinti rimtesnį ir sistemingesnį dialogą su Juodosios jūros pakrantės valstybėmis, kurios nėra ES valstybės narės, ir ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiektas susitarimas dėl labiau organizuotos bendros visą Juodosios jūros baseiną apimančios sistemos atsižvelgiant į regioninio žuvininkystės valdymo regione metodą;

4. mano, kad visi sprendimai dėl Juodosios jūros ir susijusios politikos kryptys turėtų būti grindžiami patikimais moksliniais duomenimis ir ragina visus suinteresuotuosius subjektus bendradarbiauti siekiant šio tikslo;

5. pabrėžia, kad reikia nuolat atlikti mokslinius žuvų išteklių būklės tyrimus ir sukurti nuolatinę ilgalaikę žuvininkystės stebėsenos sistemą, taip pat pažymi, kad atliekant šiuos tyrimus turėtų dalyvauti visos Juodosios jūros pakrantės valstybės;

6. ragina Komisiją visomis turimomis diplomatinėmis ir finansinėmis priemonėmis siekti konkrečių rezultatų kuriant klestintį ir darnų žuvininkystės sektorių ES labui, be kita ko, naudotis visomis EURONEST parlamentinės asamblėjos ir Rytų partnerystės iniciatyvos teikiamomis galimybėmis atsižvelgiant į tai, kad valstybių, kurios yra artimiausios ES kaimynės, vaidmuo ypač svarbus;

7. ragina taikyti geresnę žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemą, kuria būtų veiksmingiau prisidedama prie ilgalaikio tvaraus žuvų išteklių naudojimo ir kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba;

8. remia tarptautinį Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros veiklos pobūdį ir ragina aktyviau ir veiksmingiau prisidėti bei bendradarbiauti vykdant kontrolę, tikrinimą ir stebėjimą Juodosios jūros regione;

9.   laikosi nuomonės, kad reikėtų kruopščiai ir išsamiai ištirti priedugnio rūšių žvejybos būdus, siekiant nustatyti, kurių rūšių gyvūnai nekenkia arba mažiausiai kenkia jūros dugnui; pabrėžia, kad labai svarbu tinkamai naudoti priedugnio rūšių žvejybos būdus, siekiant išvengti nepageidaujamo jūrų sraigių (lot. Rapana venosa) populiacijų plitimo. Ši rūšis kelia grėsmę natūraliai vandenį gryninantiems moliuskams – Viduržemio jūros midijoms (lot. Mythilus galloprovincialis), paprastosioms Veneros geldutėms (lot. Chamelea gallina), taip pat valgomųjų austrių (lot. Ostrea edulis) populiacijoms ir daugeliui kitų kiautuotųjų moliuskų;

10. mano, kad Juodajai jūrai turėtų būti teikiama derama reikšmė Bendrijos politikoje, todėl šioje srityje reikėtų imtis pakankamai diplomatinių bei mokslinių iniciatyvų ir skirti pakankamai finansinių išteklių tvariai žuvininkystei Juodosios jūros baseine; mano, kad ES biudžeto ištekliai, naudojami tvariai žuvininkystei Juodojoje jūroje užtikrinti, turėtų būti valdomi lanksčiai ir skiriami skaidriai, taip pat turėtų būti galimybė juos gauti;

11. pabrėžia, kad integruotos jūrų politikos skatinimo Juodosios jūros regione sėkmė priklauso nuo suinteresuotųjų subjektų dialogo; pažymi, kad integruota jūrų politika turėtų padėti darniai ir be konfliktų, paisant darnaus pakrančių vystymosi, susieti įvairius jūrų ūkio sektorius;

12. pabrėžia, kad svarbus vaidmuo tenka dvišaliam bendradarbiavimui ir tarptautiniams susitarimams, nes dauguma Juodosios jūros regiono valstybių nėra ES narės, taigi neprivalo laikytis Bendrijos teisės aktų;

13. mano, kad visos Juodosios jūros regiono valstybės, ypač ES valstybės narės, taip pat šalys kandidatės, turėtų laikytis Bendrijos ir tarptautinės teisės normų, taikomų žvejybos veiklai ir orientuotų ne tik į žuvų išteklių, bet ir į žvejybos sektoriaus tvarumą;

14. ragina Komisiją toliau skatinti pakrantės teritorijų plėtrą, vystant tvarią žuvininkystę, kuri ypač svarbi atsižvelgiant į Juodosios jūros regionui būdingą didelę nedarbo problemą;

Konkretūs svarstymai

15. džiaugiasi Komisijos pastangomis kartu su Turkija ir Rusijos Federacija žuvininkystės valdymo srityje sudaryti darbo grupes, nes tai atveria kelią tolesnei diskusijai dėl bendradarbiavimo; ragina Komisiją stengtis bendradarbiauti ir vesti dialogą su visomis Juodosios jūros pakrantės šalimis; ragina Komisiją visapusiškai naudotis šiuo metu veikiančiomis organizacijomis, taip pat atitinkamomis priemonėmis, kad būtų daroma pažanga siekiant geriau koordinuoti politiką; laikosi nuomonės, kad atskira Juodosios jūros regioninė žuvininkystės valdymo organizacija (angl. RFMO) ilgainiui galėtų stiprinti ir skatinti ryšius tarp mokslo institutų ir žvejų, gamintojų bei perdirbėjų profesinių organizacijų siekiant spręsti problemas ir stiprinti bendradarbiavimą Juodosios jūros regione; ragina Komisiją dvišaliu pagrindu bendradarbiauti su Juodosios jūros valstybėmis atsižvelgiant į tai, kad dauguma nėra Europos Sąjungos valstybės narės;

16. pabrėžia būtinybę išnagrinėti RFMO, kuri koordinuotų mokslinius tyrimus, tirtų žuvų išteklių būklę ir pagal konkrečias strategijas prižiūrėtų nykstančias rūšis, įsteigimo galimybę atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą; pažymi, kad ji taip pat galėtų siūlyti daugiamečių žuvininkystės valdymo planų aprėptį ir numatyti kiekvienos Juodosios jūros pakrantės valstybės žvejybos kvotas;

17. ragina ES naudotis savo diplomatinėmis galimybėmis ir skatinti kuo daugiau Juodosios jūros pakrantės valstybių, kurios nėra ES narės, laikytis ES bendros žuvininkystės politikos principų, ypač taikant daugiamečius valdymo planus;

18. mano, kad reikėtų naudotis ES priemonėmis, kurios skatintų Europos mokslininkų grupes vystyti glaudesnį Europos mokslininkų bendradarbiavimą su Ukrainos, Rusijos Federacijos, Gruzijos ir Turkijos mokslininkais atliekant mokslinius tyrimus;

19. mano, kad ES savo veikloje, susijusioje su Juodosios jūros žuvininkyste, ir ypač integruotoje jūrų politikoje turėtų daugiausia dėmesio skirti nedidelio masto žvejybai, kurios reikšmė šiam regionui ir pakrantės teritorijų ekonominei padėčiai yra didžiulė;

20. pabrėžia, kad ES savo bendra žuvininkystės politika turėtų skatinti steigti profesionalių Juodosios jūros žvejų organizacijas ir tarpšakines žuvininkystės ir akvakultūros organizacijas, kurių trūksta arba kurių veikla yra labai prastai organizuota;

21. mano, kad dabartinis principas, taikomas nustatant metinius bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius ir kvotas, nėra vienintelė Juodosios jūros žuvininkystės valdymo galimybė; mano, kad reikėtų skatinti laikytis daugiamečių valdymo planų, kurie galėtų užtikrinti ES žuvininkystės tikslų, siejamų su Juodosios jūros regionu, aiškumą ir leisti ES susikurti ryškesnę Juodosios jūros baseino ateities viziją;

22. pabrėžia, kad siekiant visapusiškai tvarios žuvininkystės Juodojoje jūroje, visi šio regiono suinteresuotieji subjektai turėtų dirbti pagal bendrą ir suderintą ilgalaikį metodą, ir todėl palankiai vertina dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų keitimąsi gerąja patirtimi;

23. primena, kad labai svarbu, jog žuvininkystės sektorius būtų valdomas užtikrinant ekosistemų tinkamumą ir tvarumą, teisėtos žvejybos plėtrą ir kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba; ragina įsteigti Europos pakrančių apsaugos tarnybą, kad būtų veiksmingai vystomas valstybių narių bendradarbiavimas siekiant didinti apsaugą jūroje ir kovoti su jūroje, ypač Juodojoje jūroje, kylančiomis naujomis grėsmėmis;

24. mano, kad daugiamečiai valdymo planai yra labai naudingi tiek žvejybos sektoriaus ekonomikai, tiek Juodosios jūros ekosistemų ekologinei būklei; mano, kad taikant daugiamečius valdymo planus kartu reikėtų veiksmingai kontroliuoti sužvejojamus kiekius;

25. pabrėžia, jog būtina skatinti su Juodąja jūra susijusius mokslinius tyrimus, kad atsakingos Europos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos, priimančios sprendimus, atsižvelgtų į tų sprendimų padarinius ekonomikai, visuomenei ir aplinkai; mano, kad būtina atlikti išsamius ir koordinuojamus mokslinius tyrimus, siekiant aiškiai ir nedviprasmiškai atsakyti į klausimą dėl žvejybos valdymo, taip pat į klausimą, koks gali būti įvairių žvejybos būdų (pavyzdžiui, žvejybos dugniniais tralais) poveikis, nes kol neatlikti šio poveikio tyrimai, negalima daryti pagrįstų išvadų; laikosi nuomonės, kad reikėtų toliau skatinti įgyvendinti mokslinių tyrimų programas ir projektus (kaip antai SESAME, KNOWSEAS, WISER ir BlackSeaFish) Juodosios jūros žuvininkystės srityje;

26. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Ukrainos, Rusijos Federacijos, Gruzijos bei Turkijos vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0373.
• [2]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0025.
• [3]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0039.
• [4]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0386.
• [5]  OL L 343, 2010 12 29, p. 2.
• [6]  OL L 206, 1992 7 22, p. 50.
• [7]  OL L 164, 2008 6 25, p. 19.
• [8]  http://www.grid.unep.ch/bsein/tda/main.htm.
• [9]  COM(2007)0160 dėl Juodosios jūros sinergijos.
• [10]  2011 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES Juodosios jūros strategijos (2010/2087(INI)).

AIŠKINAMOJI DALIS

Svarbiausias šio pranešimo tikslas – nustatyti Juodosios jūros regiono žuvininkystės vidutinės trukmės ir ilgalaikės plėtros pagrindus. Šis pranešimas yra labai svarbus, nes visi Juodosios jūros žuvininkystės sektoriaus subjektai iki šiol nesiėmė suderintų veiksmų. Siekiant išsaugoti žvejų pragyvenimo šaltinius, užtikrinti pakrantės teritorijų ekonominę plėtrą ir saugoti jūros baseino ekologinę pusiausvyrą bei žuvų išteklius, institucinis veiklos koordinavimas gali duoti konkrečių rezultatų. Tai turėtų daryti ne tik ES valstybės narės, bet ir visos kitos Juodosios jūros valstybės.

Šešios Juodosios jūros pakrantės valstybės yra iš dalies pasiskirsčiusios uždaro Juodosios jūros baseino išteklius. Be to, šis regionas turi didžiulę ekonominę, socialinę ir politinę reikšmę. Todėl, pranešėjos nuomone, Juodosios jūros regiono valstybių bendradarbiavimas žuvininkystės srityje bus svarbus laimėjimas siekiant valdyti Juodosios jūros baseino apsaugą ir veiksmingai spręsti problemas.

Išsami Juodosios jūros žuvininkystės sektoriaus analizė atskleidė, kad visos regiono valstybės turi rasti tinkamiausią bendradarbiavimo būdą. Šis unikalus jūros baseinas taip pat turi būti bendrai valdomas dėl jo išskirtinės biologinės įvairovės. Siekiant veiksmingai spręsti Juodosios jūros regiono problemas, būtina stiprinti visų žuvininkystės sektoriaus suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pramonės atstovus, mokslininkus ir žvejybos regionų politikos kūrėjus, bendradarbiavimą, kuris skatintų investicijas į mokslinę veiklą ir mokslinius tyrimus.

Juodosios jūros regiono partnerystės modelio pagrindas turi būti bendrų ilgalaikių valdymo planų įgyvendinimas, taip pat suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas ir jų pastangų koordinavimas įvairiose srityse, kaip antai:

· išteklių ir jiems grėsmę keliančių veiksnių mokslinis vertinimas;

· regiono duomenų bazės, kurioje būtų kaupiama turima informacija, kūrimas;

· Juodosios jūros regiono nacionalinių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas;

· bendrų iniciatyvų, siekiant rinkti duomenis, pradžia ir

· griežta žvejybos kontrolė, įskaitant glaudų šešių Juodosios jūros valstybių bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią neteisėtai, nereglamentuojamai ir nedeklaruojamai žvejybai, jai kliudyti ir ją išnaikinti.

Taikant šį modelį bus užtikrinta Juodosios jūros ekosistemos pusiausvyra ir bus galima gerinti žuvų išteklių būklę nekenkiant regiono žuvininkystės sektoriui.

Prieš pradedant formuoti, įgyvendinti ir remti bet kokią Juodosios jūros žuvininkystės politiką reikėtų aiškiai suprasti, kad visos pastangos, priemonės arba strategijos duos naudos tik jei tos priemonės ar strategijos bus patrauklios valstybėms, kurios nėra ES narės. Taip yra todėl, kad Rumunijai ir Bulgarijai tenkanti Juodosios jūros žvejybos laivyno ir laimikio dalis, ypač palyginti su Turkijos ir Rusijos Federacijos, yra gana maža. Todėl itin svarbu, kad valstybės narės rastų kuo pakeisti metinių kvotų ir BLSK principą, kurį taikydamos jos atsidūrė ypač nepalankioje padėtyje savo Juodosios jūros pakrantės kaimynių atžvilgiu. Pranešėja siūlo pakeisti kvotas BLSK daugiamečiais žuvų išteklių valdymo planais, nes ES nepriklausančios Juodosios jūros valstybės yra pasirengusios tartis dėl šio principo ir jį taikyti. Ši rekomendacija yra viena svarbiausių šio pranešimo dalių.

Ypač daug dėmesio reikėtų skirti neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos keliamiems pavojams. Ir ES valstybės narės, ir kitos Juodosios jūros baseino šalys turėtų griežtomis priemonėmis kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba. Tai įmanoma tik Europos Komisijai ir Juodosios jūros valstybėms aktyviai bendradarbiaujant.

Pranešime taip pat pabrėžiama būtinybė įsteigti atskirą nuo GFCM Juodosios jūros regiono žuvininkystės valdymo organizaciją. Tvirčiausias argumentas už tokios organizacijos įsteigimą yra abiejų jūrų baseinų skirtumai, dėl kurių žuvininkystės ištekliai ir žvejyba Viduržemio jūroje ir Juodojoje jūroje turi būti valdomi skirtingais metodais. Žuvininkystės komitetas ne kartą pabrėžė, kad formuojant ateities politiką labai svarbu atsižvelgti į regioninius ypatumus. Ši pozicija perteikta daugybėje dokumentų, kuriuos patvirtino EP, įskaitant Žuvininkystės komiteto savo iniciatyva parengtą pranešimą dėl bendros žuvininkystės politikos reformos (M. do Céu Patrão Neves pranešimas). Žinoma, bet kokia Juodosios jūros žuvininkystės politika turėtų atitikti bendrąjį tvarumo principą, pagal kurį Europos Sąjunga valdo savo teritorijoje esančias jūras. Naujajai atskirai Juodosios jūros valdymo organizacijai teks spręsti daugybę problemų, tačiau pranešėja mano, kad tai būtų gera ES darbo šioje srityje pradžia. Todėl pranešėja pritaria Europos Komisijos neseniai pradėtam aktyviam dialogui su svarbiausiomis Juodosios jūros regiono veikėjomis, pavyzdžiui su Rusijos Federacija ir Turkija. Visų pirma, pranešėjos nuomone, teisingas Europos Komisijos žingsnis yra įsteigti bendras darbo grupes su šiomis dviem valstybėmis, kad būtų galima aptarti bendradarbiavimo su jomis pobūdį ir aplinkybes. Europos Komisijos ir jos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato laukia sunki užduotis siekti, kad Turkija, Gruzija, Rusijos Federacija ir Ukraina kuo labiau laikytųsi ES bendros žuvininkystės politikos principų ir derintų šį tikslą su savo interesais Juodojoje jūroje. Tačiau šios pastangos per tinkamą ir pagrįstą laikotarpį turi duoti konkrečių rezultatų, nes nuo to priklauso Juodosios jūros baseino ateitis, pakrantės teritorijų plėtra ir žuvininkystės ekologija.

Europos žuvininkystei būdinga tvirta regioninė struktūra, kiekvienas regionas turi tik jam būdingų ypatumų, todėl valdant žuvininkystę būtina vadovautis regioniniu požiūriu. Todėl pranešėja rekomenduoja taikyti dviejų pakopų sprendimų priėmimo procesą šia tvarka:

-    Europos lygmeniu (patvirtinami bendrieji principai, sistema ir ilgalaikiai tikslai, taip pat šių tikslų įgyvendinimo veiksmų planas);

-    regioniniu lygmeniu (nustatomas ir patvirtinamas tinkamas būdas šiems tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, vietos lygmens sprendimus priimantiems asmenims turėtų būti leista savarankiškai, nenukrypstant nuo bendrųjų nuostatų, valdyti žuvininkystę savo regione).

Taikant šį dviejų pakopų procesą ir priimant sprendimus reikiamu politiniu lygmeniu, politika bus paprastesnė ir labiau pagrįsta ekonomiškai.

Taigi, vadovaujantis Baltijos jūros organizacijos pavyzdžiu, reikėtų įsteigti Juodosios jūros regioninę žuvininkystės valdymo organizaciją (RFMO). Steigiant RFMO susitariančiosios šalys turėtų būti visos Juodosios jūros valstybės ir Europos Sąjunga. Šis regioninis komitetas turėtų stebėti žuvų išteklių būklę visoje Juodojoje jūroje ir, remdamasis mokslinėmis rekomendacijomis, nustatyti BLSK ir kvotas visoms regiono valstybėms. Žuvininkystė būtų valdoma kur kas veiksmingiau, jei ribojamosios priemonės, skirtos nykstančioms rūšims išsaugoti, būtų taikomos ne tik Bulgarijai ir Rumunijai, bet ir visoms Juodosios jūros valstybėms.

Pranešėja mano, kad yra visos priežastys steigti Juodosios jūros regioninę žuvininkystės valdymo organizaciją. Ją įsteigus bus galima derinti įvairią žvejybos veiklą siekiant vieno bendro tikslo – atkurti ir išsaugoti Juodosios jūros žuvininkystės išteklius. Valdant žuvininkystę Juodojoje jūroje iki šiol trūko būtino nuoseklaus pakrantės valstybių veiksmų koordinavimo. Bulgarija ir Rumunija yra ES valstybės narės, todėl jos privalo savo vandenyse imtis tam tikrų priemonių žuvų ištekliams išsaugoti. Tačiau didžiausio šių priemonių poveikio pasiekti neįmanoma, jei jos netaikomos ir kitose Juodosios jūros valstybėse.

Todėl šios valstybės, siekdamos išsaugoti žuvų išteklius, turi tarpusavyje bendradarbiauti instituciniu lygmeniu. Ėmusis šios iniciatyvos, ES bendros žuvininkystės politikos priemonės bus taikomos visame Juodosios jūros baseine. Šis argumentas grindžiamas mokslinių tyrimų duomenimis, kad bendradarbiavimas instituciniu lygmeniu yra būtinas siekiant tausojančiai naudoti gyvuosius jūrų išteklius pagal darnaus vystymosi principus.

Reikia pabrėžti, kad įsteigus tokią organizaciją bus įtvirtintas ES vaidmuo šiame regione siekiant tvarios žuvininkystės plėtros, nes jos įsteigimas atneš ilgalaikės naudos visoms Juodosios jūros valstybėms.

Be to, pradėjus bendradarbiauti instituciniu lygmeniu žuvininkystės srityje ir įsteigus šią regioninę organizaciją ES tarptautinis bendradarbiavimas su Turkija, Ukraina, Gruzija ir Rusija žuvininkystės srityje galėtų būti grindžiamas jos bendros žuvininkystės politikos principais.

Pranešėja mano, kad Europos Sąjunga, siekdama įtvirtinti savo prioritetus derybose su valstybėmis, kurios nėra ES narės, turėtų naudotis visais diplomatiniais ir finansiniais ištekliais, kaip antai Rytų partnerystės iniciatyva, EURONEST parlamentine asamblėja ir įvairiomis Europos finansavimo priemonėmis.

Pranešime teigiama, kad sprendimai turi būti grindžiami mokslo duomenimis. Be to, ES turi stengtis, kad visų valstybių narių mokslinių tyrimų institutai kuo plačiau tarpusavyje bendradarbiautų; į šį procesą reikėtų įtraukti ne tik tyrėjų grupes, bet ir kitus dalyvius. Šiam tikslui reikėtų užtikrinti pakankamą ES finansavimą. Jei to nebus, negausime išsamios informacijos apie tikrąją žuvų išteklių būklę, todėl bet kokie Juodosios jūros žuvininkystės valdymo sprendimai kels rimtų abejonių.

Pranešime pažymima, kad labai svarbu moksliniais tyrimais nustatyti saugiausius priedugnio rūšių, ypač jūrų sraigių (lot. Rapana venosa), žvejybos būdus. Tai itin svarbu Juodosios jūros ekosistemai, nes nustatyta, kad jūrų sraigės (lot. Rapana venosa) yra „natūralių priešų neturinčios plėšrūnės“, keliančios didelę grėsmę natūraliai vandenį gryninantiems moliuskams, kaip antai Viduržemio jūros midijoms (lot. Mythilus galloprovincialis) ir paprastosioms Veneros geldutėms (lot. Chamelea gallina), ir bendrai Juodosios jūros ekologinei pusiausvyrai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	15.6.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Josefa Andrés Barea, Antonello Antinoro, Kriton Arsenis, Alain Cadec, Carmen Fraga Estévez, Pat the Cope Gallagher, Marek Józef Gróbarczyk, Iliana Malinova Iotova, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Guido Milana, Britta Reimers, Crescenzio Rivellini, Ulrike Rodust, Struan Stevenson, Catherine Trautmann, Jarosław Leszek Wałęsa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Luis Manuel Capoulas Santos, Chris Davies, Raül Romeva i Rueda, Ioannis A. Tsoukalas
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Sławomir Witold Nitras