PRANEŠIMAS dėl Žaliosios knygos „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“

5.9.2011 - (2011/2107(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėja: Marisa Matias

Procedūra : 2011/2107(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0302/2011

Pateikti tekstai :

A7-0302/2011

Debatai :

PV 26/09/2011 - 16
CRE 26/09/2011 - 16

Balsavimas :

PV 27/09/2011 - 8.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0401

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
BIUDŽETO KOMITETO NUOMONĖ
VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO NUOMONĖ
REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ
ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ
ŽUVININKYSTĖS KOMITETO NUOMONĖ
MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Žaliosios knygos „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“

(2011/2107(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį) ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į straipsnius, susijusius su moksliniais tyrimais,

– atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“ (COM(2011)0048),

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos tarpinio vertinimo[1],

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Inovacijų sąjungos. Europos pertvarkymas pasaulyje po krizės[2],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo[3],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų lėšų panaudojimo miestuose, regionuose, valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą[4],

– atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 23 d. ekspertų komiteto ataskaitą „Siekiant sukurti pasaulinio lygio mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų organizaciją. Europos mokslinių tyrimų tarybos struktūrų ir mechanizmų peržiūra“,

– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 31 d. nepriklausomų ekspertų grupės ataskaitą „Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės laikotarpio vidurio vertinimas“,

– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 12 d. ekspertų grupės galutinę ataskaitą „Septintosios bendrosios programos tarpinis vertinimas“,

– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 9 d. Komisijos komunikatą „Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl priemonių, kurių bus imtasi atsižvelgiant į ekspertų grupės atlikto Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos tarpinio vertinimo ataskaitą ir į ekspertų grupės atlikto Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės tarpinio vertinimo ataskaitą“ (COM(2011)0052),

– atsižvelgdamas į Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (BP7) laikotarpio vidurio, įskaitant rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, 2011 m. kovo 9 d. Europos Sąjungos Tarybos 3074-osios Konkurencijos tarybos (vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai ir kosmosas) vertinimo išvadas,

– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą „Plečiamos IRT ribos. Europos ateities ir kuriamų technologijų mokslinių tyrimų strategija“ (COM (2009)0184),

– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 9 m. pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl šimto metų sukakties, kai Marijai Skłodowskai-Curie suteikta Nobelio premija, minėjimo[5],

– atsižvelgdamas į 2020 m. ES pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (COM(2011)0021),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0302/2011),

A. kadangi Komisija, atsižvelgdama į biudžeto peržiūros rezultatus, nusprendė inicijuoti diskusiją, siekdama padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo regiono, nacionaliniu ir ES lygmenimis veiksmingumą ir laikyti finansinių išteklių ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoms skyrimą svarbiausiu ES prioritetu,

B. kadangi ES nusistatė tikslą padidinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) finansavimą, kad 2020 m. jis siektų 3 proc. ES BVP, ir kadangi daug šalių vis dar turi nemažai nuveikti, kad pasiektų šį tikslą, ypač svarbu padidinti viešąsias ir privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą,

C. kadangi iš dabartinių tendencijų matyti, kad daromas didelis su nacionaliniu išlaidų mažinimu susijęs spaudimas reikalaujant nedidinti Europos biudžeto arba netgi jį mažinti, ir kadangi moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos yra sritis, kurioje Europos bendradarbiavimas, kitaip nei kai kurių kitų biudžeto eilučių atveju, pasirodė esąs tikrai naudingas, ir dėl to iškilo poreikis perskirstyti turimus ES išteklius,

D. kadangi šiuo metu išgyvename ekonomikos, socialinę ir aplinkosaugos krizę (kurios poveikis ES valstybėms narėms labai skiriasi) ir kadangi moksliniai tyrimai (fundamentiniai ir taikomieji), švietimas ir inovacijos yra labai svarbios ekonomikos atkūrimo ir darbo vietų kūrimo priemonės, naudojamos įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas, taip pat siekiant sukurti tvaraus ir integracinio augimo modelį,

E. kadangi ES ir jos valstybės narės turi imtis priemonių, kad priimtų bendrą sprendimą dėl svarbiausių socialinių, ekonominių, aplinkosaugos, demografinių ir etinių problemų, su kuriomis susiduria Europos tautos, pavyzdžiui, demografinis senėjimas, sveikata, aprūpinimas maistu, tvari plėtra, svarbios ekologinės problemos ir kt., ir kadangi priimami sprendimai turėtų skatinti žmones būti dar atsakingesnius už savo veiksmus,

F. kadangi kiti pasaulio regionai ir šalys vis daugiau investuoja į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas ir kadangi šios srities ES investicijos turėtų būti nukreipiamos į mokslinių pajėgumų didinimą, pramonės investicijų skatinamą ir bendrą ES konkurencingumo gerinimą; kadangi būtina parengti nuoseklių paramos priemonių, kurios būtų taikomos visoje naujovių grandinėje, rinkinį, užtikrinant tinkamą teorinių mokslinių tyrimų, taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų pusiausvyrą,

G. kadangi nepaisant to, kad ES finansavimas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje didėjo, moksliniu ir technologiniu požiūriu labiausiai išsivysčiusios ES valstybės narės vis dar gali įsisavinti didžiausią dalį turimų lėšų pagal įvairius bendrosios programos finansavimo modelius ir programas (įskaitant didelio masto projektus), dėl to kai kurios valstybės narės ir jų regionai neturi pakankamai galimybių gauti finansavimo ir dalyvauti tose programose, kadangi norint sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę reikia siekti didinti kompetenciją visose Europos Sąjungos šalyse ir kadangi struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas yra svarbiausios priemonės siekiant šio tikslo,

H. kadangi Europos Sąjungoje vis dar gerokai ir vis labiau skiriasi nacionalinės galimybės skirti finansavimą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, pramonės struktūroms ir aukštojo mokslo sistemoms ir kadangi apie šiuos skirtumus galime iš dalies spręsti pagal bendrą dalyvavimą septintojoje bendrojoje programoje, kadangi turėtų būti įdiegti balansavimo mechanizmai siekiant didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus visose valstybėse narėse ir visuose Europos regionuose,

I. kadangi Bendra strateginė programa turėtų būti grindžiama tais pačiais bendraisiais principais, kaip ir EMTE, išnaudojant didžiules nepanaudotas galimybes užtikrinti 27 skirtingų nacionalinių mokslinių tyrimų strategijų ir programų koordinavimą ir mažinant nereikalingą susiskaidymą,

J. kadangi MVĮ dalyvavimas naudojant ES lėšas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje neatitinka didelės jų svarbos ES ekonomikai ir užimtumui; kadangi MVĮ dalyvavimas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų bendradarbiavimo projektuose turėtų pasiekti 15 proc. lygį ir kadangi žinant, jog bendradarbiavimas su pramonės atstovais paskatino dideles pramonės investicijas į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, norint pasiekti šį tikslą ir padidinti visos pramonės dalyvavimą būtina supaprastinti reikalavimus ir sumažinti biurokratiją,

K. kadangi su skurdu susijusios ir užleistos ligos stabdo ekonomikos vystymąsi, ypač besivystančiose šalyse; kadangi tokiomis ligomis serga daugiau nei vienas milijardas ir kasmet miršta milijonai žmonių,

L. kadangi daugiau kaip 60 proc. universitetus baigiančių studentų yra moterys, bet daugumą aukštų pareigų universitetuose (pvz., mokslų daktarų ar profesorių vietų) tebeužima vyrai,

M. kadangi nuo Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) įsteigimo 2007 m. buvo atrinkta 1700 projektų gauti EMTT finansavimą, kurio suma siekė apytikriai 2,5 mlrd. eurų subsidijų, ir beveik 90 proc. šių subsidijų atiteko kandidatams vyrams,

N. kadangi panašu, kad mokslininkės moterys susiduria su itin daug problemų keliančiais diskriminuojančiais apribojimais, o tai reiškia, kad kuo aukštesnės pareigos, tuo mažiau mokslininkių moterų jas užima,

O. kadangi daugelio valstybių narių švietimo sistemų mokslinių tyrimų srityse, pvz., gamtos mokslų srityje, vis dar vyrauja lyčių stereotipai[6];

1. palankiai vertina Europos Komisijos žaliąją knygą, kuria nustatoma bendra strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa, ir mano, kad naujoje bendroje strateginėje programoje pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programų ir finansavimo schemų suderinimui atsižvelgiant į Bendrijos mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką ir valstybių narių mokslinių tyrimų programas; mano, kad Bendroji strateginė programa turėtų būti rengiama laikantis integruoto požiūrio, siekiant, kad ji būtų patrauklesnė ir visiems dalyviams būtų lengva ja naudotis;

2. mano, kad ES mokslinių tyrimų lėšomis ir programomis bei struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšomis siekiama skirtingų tikslų, todėl juos reikėtų atskirti;

3. pripažįsta, kad kai kurios valstybės narės palyginti menkai dalyvauja septintojoje bendrojoje programoje ir vis dar yra mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos skirtumų tarp Europos regionų, nepaisant to, jog buvo stengiamasi padidinti jų MTTP pajėgumus naudojant struktūrinių fondų lėšas; yra įsitikinęs, kad reikia išnaudoti visų regionų kompetencijos potencialą; taigi mano, kad reikia naujų metodų norint padėti neefektyviai veiklą vykdantiems regionams ir valstybėms narėms įgyti kompetenciją ir pažangiąją regionų specializaciją;

4. ragina Komisiją didinti visas tinkamas bendros strateginės programos, struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros fondo ir Europos žuvininkystės fondo sąveikas; yra įsitikinęs, kad sanglaudos priemonėmis galima stiprinti kompetencijos ugdymą ir didinti pajėgumus geriau suderinant su regioninio lygmens moksliniais tyrimais ir inovacijų plėtra; mano, kad tai sudarys galimybes laipsniškai plėtoti kompetenciją ir šie regionai galės visapusiškai dalyvauti bendroje strateginėje programoje, pagrįstoje kokybe ir kompetencija;

5. mano, kad į šį naują metodą galima būtų įtraukti lėšas veiklai, kuria būtų siekiama: modernizuoti universitetus, įsigyti mokslinę įrangą, vietos lygmeniu perduoti technologijas, remti naują veiklą pradedančias įmones ir atsiskiriančius verslus, skleisti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų rezultatus, didinti programose numatytas tarptautinio mokslininkų rengimo galimybes, steigti pavyzdinius mokslinių tyrimų centrus, kurti kompetencijos tinklus ir grupes arba plėtoti tarpregioninį bendradarbiavimą atliekant vertinimus MTTP ir inovacijų srityje; mano, kad tam tikri paramos veiksmai pagal septintąją bendrąją programą buvo sėkminga jungiamoji veikla ir juos reikėtų įtraukti į bendrą strateginę programą;

6. ragina valstybes nares apsvarstyti galimybes finansuoti EMTT, Marie Curie programas arba siūlomus bendradabiavimo projektus, kurie atitinka kompetencijos kriterijus, bet negali gauti lėšų, nes trūksta Europos finansavimo;

7. pabrėžia, kad svarbu išlaikyti tinkamas priemones, kurios padėtų vystyti regionų institucinius gebėjimus mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos srityje, kadangi regiono lygio institucijos yra strateginė jungiamoji grandis siekiant veiksmingai integruoti BP finansavimą ir struktūrinių fondų lėšas, atsižvelgiant ir į tai, kad vietos įmonės, paslaugos bei mokslinių tyrimų ir profesinio mokymo centrai būna glaudžiai susiję su teritorijų realijomis;

8. atsižvelgiant į būsimą sanglaudos politikos orientavimą į strategiją „Europa 2020“, ragina užtikrinti, kad prioritetas „inovacijos“ taptų privalomas 1 ir 2 tikslų regionams, ir tai turi atsispindėti skiriant finansavimą visais lygmenimis;

9. mano, kad vietos ir regionų institucijos turėtų būti skatinamos diegti naujoves, ypač toliau vykdant ir stiprinant tokias iniciatyvas kaip „Žinių regionai“ (Regions of Knowledge), „Realybės laboratorijos“ (Living labs) ir „Pažangieji miestai“ (Smart Cities), kuriose puoselėjami teritoriniai mokslinių tyrimų ir plėtros aspektai;

10. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu toliau vykdyti konvergencijos politiką, ir prašo Komisijos toms valstybėms narėms ir regionams, kurie ekonomiškai silpnesni ir socialiai labiau pažeidžiami ir kuriems bendrąja programa suteikiama nepakankamai galimybių, remiantis atitinkamomis jų stipriosiomis pusėmis ir veiksmingais ir aiškiais kriterijais sudaryti sąlygas įgyti kompetenciją siekiant iš esmės padidinti jų žmogiškąjį kapitalą ir mokslinių tyrimų pajėgumus;

11. mano, kad konkurso steigti pavyzdinius mokslinių tyrimų centrus nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose paskelbimas yra tinkama priemonė vystyti Europos mokslinių tyrimų erdvę. mano, kad kai paramos lėšos suteikiamos rengiant konkursus didėja dinamika ir kūrybiškumas, todėl ir struktūriškai silpnuose regionuose galima sėkmingai įsteigti naujas mokslinių tyrimų ir technologijų bazes su perspektyviomis darbo vietomis; mano, kad konkurse turėtų dalyvauti komandos, sudarytos iš tarptautiniu lygmeniu pripažintos mokslinių tyrimų institucijos ir nepalankioje padėtyje esančio regiono, ir kad moksliniai metodai, kuriais grindžiami pasiūlymai fondams, turėtų būti vertinami pagal kompetencijos principą; mano, kad kartu turėtų būti reikalaujama, kad regionas pateiktų tvarią bendrąją koncepciją, kaip sukurti moksliniams tyrimams ir inovacijoms palankią infrastruktūrą ir aplinką, pavyzdžiui, naudojant paramą iš struktūrinių fondų ir sukuriant atitinkamas sąlygas;

12. rekomenduoja Komisijai išnagrinėti galimybę įsteigti bendrą visos Europos fondą, finansuojamą iš struktūrinių fondų, skirtą bendradarbiavimui Europos mokslinių tyrimų srityje skatinti;

13. yra įsitikinęs, kad bendrosios programos patikimumas paremtas mokslo kokybe, taigi mano, kad skiriant finansavimą svarbiausia atsižvelgti į kompetencijos kriterijų; primena, kad skiriasi dalyvių kompetencijos pobūdis arba pats mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų pobūdis (mokslinių tyrimų įstaigai taikomas ne toks pat kompetencijos kriterijus kaip atskiram mokslininkui arba MVĮ, fundamentinių ir taikomųjų mokslų projektams taip pat taikomas skirtingas kompetencijos kriterijus); pabrėžia, kad techninė pažanga, inovacijos, bandomieji projektai ir rinkos kūrimas prireikus turėtų būti laikomi pagrindiniais kriterijais vykdant pramonės ir taikomuosius mokslinius tyrimus;

14. ragina geriau koordinuoti vietos ir regionines, nacionalines ir Europos tarpvalstybines mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas ir užtikrinti didesnę jų sąveiką, atsižvelgiant į skirtingų aplinkybių ypatumus ir kartu sudarant geresnes galimybes papildomumui ir bendradarbiavimui; mano, kad galimybės gauti informacijos ir dalytis ja bei geriausia patirtimi, aktyvios bendros programavimo pastangos, paprastos ir lanksčios taisyklės ir priemonės ir prireikus jų konvergencija – svarbiausi veiksniai siekiant padidinti finansavimo ir galbūt bendro finansavimo veiksmingumą;

15. yra įsitikinęs, kad Europa turi išnaudoti savo didelį potencialą mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų srityse ir prisidėti sprendžiant toliau pateiktas pasaulio visuomenės problemas:

§ senėjančios Europos visuomenės demografiniai pokyčiai, įskaitant su senėjimu susijusias ligas ir šeimos politiką, augantis pasaulio gyventojų skaičius, užleistos ligos, mitybos ir maisto sauga, urbanizacija, mobilumas, socialinė sanglauda ir migracija,

§ perėjimas prie tvaraus išteklių, įskaitant vandenį, valdymo, žemės naudojimas ir dirvožemio valdymas, klimato kaitos švelninimas, biologinė įvairovė, jūrų ekosistemų ir miškų išsaugojimas, atsinaujinantys energijos šaltiniai, energijos vartojimo efektyvumas ir energetinis saugumas, ypač svarbios žaliavos ir kiti biologiniai ir fiziniai gamtos ištekliai,

§ tvirto, stabilaus ir teisingo ekonominio pagrindo sukūrimas, įskaitant ekonomikos atkūrimą, visų sričių – pradedant socialinių ir humanitarinių mokslų sritimis, apimant biologijos ir medicinos mokslų sritis ir mokslinius tyrimus piliečių civilinės saugos ir infrastruktūrų srityje ir baigiant pagrindinių technologijų sritimis – švietimo ir mokymo bei fundamentinių ir taikomųjų žinių gerinimas, siekiant skatinti ES ekonomiką ir užimtumą;

mano, kad vykdant bendrą strateginę programą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama visapusiškam šių visuomenės problemų sprendimui pasitelkiant subalansuotą priemonių rinkinį, taikomą kuo įvairesnei švietimo ir mokymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai;

16. primena, kad svarbu užtikrinti sėkmingai įgyvendinamų bendrosios programos ir bendros strateginės programos priemonių tęstinumą, ypač bendradarbiavimo programose, ragina Komisiją laiku įvertinti esamų priemonių veiksmingumą siekiant konkrečių politikos tikslų ir pritaikyti tas priemones, kurių veiksmingumas ar ypatinga nauda nėra aiškiai įrodyta;

17. prašo, kad būtų atliktas nepriklausomas auditas, pavyzdžiui, Audito Rūmams bendradarbiaujant su nacionalinėmis audito institucijomis, dėl viešųjų išlaidų valstybių narių, Europos Sąjungos ir vietos valdžios institucijų vykdomiems tyrimams, veiksmingumo;

18. ragina Komisiją didinti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių pridėtinės vertės matomumą;

19. ragina derinti viešojo ir privačiojo sektorių pastangas Europos ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų pasiektas Europos tikslas 3 proc. BVP skirti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai; ragina ES institucijas ir valstybes nares nedelsiant susitarti dėl konkretaus veiksmų plano šiam tikslui pasiekti;

20. pabrėžia, kad išlaidas pagal BSP reikia kiek įmanoma labiau derinti su bendrais strategijos „Europa 2020“ politiniais tikslais; ragina užtikrinti aiškų koordinavimą su naujomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Inovacijų sąjunga ir kitais atitinkamais pavyzdiniais projektais;

21. primena, kad būsimu mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimu turėtų būti siekiama sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) užtikrinant didesnę sąveiką tarp ES, valstybių narių ir vietos institucijų skirtingų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos sričių ir finansavimo programų ir geresnį jų bendradarbiavimą;

Bendros strateginės programos (BSP) kūrimas

22. pabrėžia, kad BSP pagrindu turėtų būti laikoma mintis, kad skirtingas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų pobūdis ir mastas kartu su finansavimo schemų gausa turi būti valdomi taip, jog būtų užtikrintas nuoseklumas, platus atstovavimas ir darna, supaprastinamas ir papildomumas, sudarant galimybes gerinti kompetenciją;

23. pažymi, jog norint, kad visi mokslininkai galėtų dalyvauti BSP projektuose, reikia, kad administravimo taisyklėse, kuriomis reglamentuojamos sutarčių sudarymo procedūros, būtų atsižvelgiama į skirtingas nacionalines taisykles dėl universitetų ir mokslinių tyrimų centrų veiklos; ypač pabrėžia, kad naudojant bendro finansavimo mechanizmą neturėtų būti kenkiama universitetams ir mokslinių tyrimų institucijoms ir kad universitetai jokiu būdu negali būti statomi į blogesnę padėtį, palyginti su kitais veikėjais;

24. ragina Komisiją sukurti paprastą ir prieinamą sistemą inovacijoms paspartinti, investuoti į mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektus, skirtus spręsti didžiąsias visuomenei iškilusias problemas, ir laikytis tikrai visa apimančio požiūrio, dėmesį skiriant įvairiems esminiams inovacijų ir vertės kūrimo grandinės etapams (nuo medžiagos teikėjo iki galutiniam vartotojui parengto produkto);

25. yra įsitikinęs, kad skirtingi BSP uždaviniai turėtų būti sprendžiami atskirai, tačiau derinant veiklą ir glaudžiai bendradarbiaujant vieniems su kitais: Europos inovacijų ir technologijų institutas (EITI) turi iš esmės atlikti žinių ir inovacijų bendrijų tinklo funkciją; Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (KIBP) inovacijoms skirtuose skirsniuose dėmesį reikėtų skirti galimybėms pagal ją remti inovacijas diegiančias MVĮ; į kitą bendrąją programą turėtų būti įtraukti visi moksliniai tyrimai; struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšos turėtų būti naudojamos glaudžiau bendradarbiaujant, daug tikslingiau, tačiau atskirai; mano, kad bendros strateginės programos pagrindas ir toliau turėtų būti bendradarbiavimo projektai;

26. pabrėžia būtinybę didinti bendros strateginės programos lankstumą, ne tik tam, kad asignavimai galėtų būti perkeliami iš vieno skyriaus į kitą, bet ir tam, kad bendra strateginė programa būtų pakankamai lanksti ir pagal ją būtų galima skirti asignavimų norint spręsti pagrindines socialines problemas, kylančias biudžetiniu laikotarpiu;

27. ragina aiškiai apibrėžti bendrą finansavimo sistemą ir užtikrinti didesnę mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų integraciją; kadangi vykdant Europos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politiką kuriama Europos pridėtinė vertė, taip pat siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir tinkamai kovoti su dabartine ekonomikos krize bei spręsti svarbius bendrus uždavinius ragina nuo 2014 m. per kitą finansavimo laikotarpį skirti dvigubai daugiau lėšų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoms (neskaičiuojant struktūrinių fondų ir EIB moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms skiriamų lėšų); mano, kad skiriant daugiau viešųjų lėšų moksliniams tyrimams turėtų būti siekiama visapusiškesnės socialinės naudos ir didesnio konkurencingumo; primena, kad visomis ES priemonėmis, įskaitant glaudesnį bendradarbiavimą su EIB ir finansavimo gavimo procedūrų supaprastinimą, reikia skatinti plėtoti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas; todėl siūlo naują organizacinį modelį, grindžiamą trimis skirtingais finansavimo lygiais, kuriais siekiama stabilumo ir konvergencijos:

1 lygis. Gebėjimų stiprinimas ir infrastruktūra

28. šis lygis turėtų apimti ES lėšas, susijusias su infrastruktūra (platesniąja prasme įskaitant ir institucinę infrastruktūrą) ir gebėjimų stiprinimu;

29. šio lygio finansavimo modelis apima dalį bendrosios programos, susijusios su gebėjimų programa ir Marie Curie iniciatyvomis, Europos dalyvavimą mokslinių tyrimų infrastruktūros ir projektų finansavime, galimybę gauti EIB teikiamas paskolas (teikiamas 50 mln. eurų vertę viršijantiems projektams ir RPFP), su minėtais bendrosios programos finansavimo šaltiniais susijusias dotacijas ir bendradarbiavimą su struktūriniais fondais, teikiančiais finansavimą infrastruktūros srityje;

30. ragina sustiprinti Jungtinių tyrimų centro, kuris pagal strategiją „Europa 2020“ turėtų atlikti vidinius mokslinius ir ekonominius tyrimus vystymosi politikos reikmėms, vaidmenį;

31. pabrėžia, kad ateityje dideli Europos investicijų projektai (ITER, „Galileo“ ir Globali aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES)) turėtų būti finansuojami ne pagal bendrąją programą, o jiems sukuriamos atskiros biudžeto eilutės, siekiant užtikrinti skaidrią ir patikimą finansavimo struktūrą ir kartu kontroliuojant ir apribojant jų potencialą, kad nebūtų viršytos išlaidos; siūlo, kad jie būtų iš dalies finansuojami EIB išduodamomis projektų obligacijomis;

32. pabrėžia, kad didelio masto mokslinių tyrimų infrastruktūros labai svarbios plėtojant EMTE ir ragina padidinti mokslinių tyrimų infrastruktūrai skiriamas ES lėšas, ypač tose srityse, kuriose yra daugiausia galimybių gauti pridėtinės vertės Europoje, finansavimą skirti ir po parengiamojo etapo ir užtikrinti galimybes gauti šį finansavimą remiantis atvirumo ir kompetencijos kriterijais;

2 lygis. Moksliniai tyrimai, galimybės, bendradarbiavimas ir konsolidavimas

33. šis lygis turėtų būti skirtas moksliniams tyrimams apskritai – tiek fundamentiniams, tiek taikomiesiems, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus; už koordinavimą atsakingi dalyviai – universitetai ir mokslinių tyrimų centrai (institutai); pramonės sektorius, ypač MVĮ, ir nepelno organizacijos turėtų būti skatinamos dalyvauti veikloje ir bendradarbiauti su akademinėmis institucijomis ir viešaisiais mokslinių tyrimų centrais ir prireikus atlikti koordinatorių vaidmenį; šis lygis turėtų sudaryti didžiausią bendrosios programos dalį ir pagal jį turėtų būti siekiama plėtoti tvirtą tiek fundamentinių, tiek taikomųjų mokslinių tyrimų mokslinį pagrindą, kuris reikalingas siekiant remti inovacijas;

34. šiame lygmenyje svarbiausia originalumas ir idėjos aktualumas, kokybė ir mokslinės kompetencijos potencialas, projektų pridėtinė vertė, įskaitant didelės rizikos mokslinius projektus ir projektus, susijusius su „ne technologinių ir socialinių naujovių“ sritimi; verslo planas ir rinkos galimybės yra teigiami faktoriai, į kuriuos būtų atsižvelgiama, bet jie nėra būtina projektų patvirtinimo sąlyga;

35. šio lygio finansavimo modelis apima ES dotacijų pagal bendrąją programą sistemą ir bendradarbiavimą su struktūriniais fondais, kurių lėšomis finansuojami moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos; būtų naudinga užtikrinti šių dviejų finansavimo šaltinių sąveiką ir supaprastinti Europos Sąjungos finansuojamų projektų ir išorės finansavimo subjektų finansuojamų projektų sąveiką; dotacijos turėtų būti pirmiausia skirtos viešojo ir privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų institucijoms ir novatoriškoms MVĮ;

36. ragina parengti lankstesnę finansavimo sistemą siekiant, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms taptų patraukli bendradarbiavimo tema, pagal kurią tam tikrais atvejais MVĮ galėtų prisijungti prie bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo, be to, projektui galėtų būti skiriamos lėšos pagal atvirą biudžeto eilutę; mano, kad taip MVĮ galėtų aiškiau matyti savo galimybes, nes būtų sutrumpintas laikotarpis nuo projekto vykdymo pradžios iki rezultatų rinkoje;

37. primena, kad Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT) sėkmingai skatino mokslinę kompetenciją ir stiprino Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE); ragina toliau gerinti EMTE struktūras ir mechanizmus ir skatinti jos priemones; pabrėžia, kad būtina skirti daug daugiau lėšų paramai jauniesiems mokslininkams ir mokslininkėms, taip pat mokslininkams, dirbantiems naujoves diegiančiose MVĮ (tiek mokslininkų grupėms, tiek atskiriems mokslininkams) bei stiprinti Marie Curie veiksmus ir iniciatyvas, taip gerinant judumą, (patvirtinant vadinamąją penktąją – žinių laisvę), karjeros vystymąsi ir akademinių įstaigų, viešųjų mokslinių tyrimų įstaigų ir pramonės bendradarbiavimą bei galimybes naudotis didelėmis mokslinių tyrimų infrastruktūromis; ragina pramonės įmones daugiau dalyvauti doktorantų ir baigusių doktorantūros studijas mokslininkų mokslinių tyrimų programose; ragina imtis reikiamų priemonių siekiant ES moksliniams darbuotojams užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, didinant Europos tarptautinį patrauklumą mokslininkams, stabdant geriausių specialistų emigraciją ir siekiant gerinti kompetenciją Europoje;

38. pabrėžia, kad mokslininkų judumui Europoje turėtų būti teikiama pirmenybė ir ragina gerinti priemones (pvz., pensijų perkėlimas ir nuostatos dėl socialinės apsaugos, abipusis jų profesinių kvalifikacijų pripažinimas, priemonės, skirtos šeiminiam gyvenimui ir profesinei veiklai suderinti, ir mokslinių tyrimų krepšelis, kuris keliautų paskui mokslininkus, vykstančius į kitas valstybes nares), kuriomis skatinamas Europos mokslininkų judumas, padedama stabdyti „protų nutekėjimą“ ir didinti mokslininko karjeros perspektyvų ES patrauklumą; ragina prireikus į EMTT dotacijas įtraukti judumo komponentą; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau siekti palengvinti greitą studijų programų tarpusavio pripažinimą;

39. mano, kad yra galimybių toliau plėsti EMTT koncepcijos taikymo sritį įtraukiant bendrus ir daugiadalykius mokslinių tyrimų projektus, jei jie bus vykdomi pagal principą „iš viršaus į apačią“ ir jei mokslinė kompetencija ir toliau bus laikoma svarbiausiu atrankos kriterijumi;

40. palankiai vertina nuolatinę pažangą siekiant subalansuoto vyrų ir moterų dalyvavimo bendrojoje programoje; pritaria tam, kad visuose projektų etapuose reikėtų stiprinti moterų dalyvavimo skatinimo priemones ir kad Komisija savo ketinimui remti moteris mokslininkes turėtų suteikti naujos dinamikos ir stengtis raginti valstybes nares šalinti su lytimi susijusį disbalansą, ypatingą dėmesį skiriant kliūčių dėl lyties, su kuriomis susiduria moterys, šalinimui; pabrėžia, kad turi būti pasiektas tikslas – moterų dalyvavimą programų ir patariamuosiuose komitetuose padidinti iki 40 proc.; ragina Komisiją kartu su Europos lyčių lygybės institutu parengti lyčių lygybės veiksmų planą, jame nustatyti lyčių lygybės rodiklius ir tikslus ir stebėti šio plano įgyvendinimą;

41. atsižvelgdamas į lygias vyrų ir moterų galimybes pabrėžia poreikį užtikrinti, kad mokslo darbuotojams visuose projektuose, kuriuose įmanoma tai padaryti, būtų suteikiama galimybė atidėti dotacijos panaudojimą arba laikinai jį sustabdyti dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų, ir kad mokslo darbuotojai turėtų galimybę dėl šių priežasčių pratęsti dotacijos sutarties galiojimą vis dar aktualių projektų atveju; ragina valstybes nares suteikti mokslo darbuotojams šias galimybes;

42. pabrėžia, kad siekiant pabaigti sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę, būtina imtis teisėkūros priemonių, kurios užtikrintų galimybes visiems Europos subjektams įsitraukimą į nacionalines programas, suteikiant visiems galimybę dalyvauti atskirų valstybių skelbiamuose konkursuose ir suderinant jų taisykles, procedūras, sutartis bei vertinimo kriterijus;

3 lygis. Rinka ir inovacijos siekiant bendrų tikslų

43. šis lygis turėtų apimti inovacinių produktų ir paslaugų diegimo rinkoje plėtojimą bei visuomenės gerovės kūrimą; kuriant naujus produktus, paslaugas ir procesus svarbiausia yra pramonė, ypač inovacijas diegiančios MVĮ;

44. atsižvelgdamas į tai, kad reikia skatinti jaunimą dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje bei remti jaunus verslininkus, kurie prisideda prie mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklos ir diegia jos rezultatus savo vietos ar regiono bendruomenių ekonominio ir socialinio vystymosi labui, ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti jauniems verslininkams skirtą programą „Erasmus“– taip pat ir pagal būsimą daugiametę finansavimo programą – ir didinti šiai programai skirtus asignavimus;

45. pripažįsta, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ įtraukimui, kad būtų sudarytos sąlygos lanksčiai ir veiksmingai išnaudoti naujas atsirandančias idėjas ir galimybes, kuriomis sudaromos naujos sąlygos diegti inovacijas; pabrėžia, kad būtina apibrėžti MVĮ pagal sektorius, kad jos galėtų sėkmingai dalyvauti bendroje strateginėje programoje; pažymi, kad inovacinės veiklos sėkmei įtaką turi vadovaujančio personalo kvalifikacija ir patirtis;

46. pabrėžia, kad reikia gerinti MVĮ galimybes naudotis paslaugomis, susijusiomis su vietos ir Europos moksliniais tyrimais ir inovacijomis; mano, kad per tokias sėkmingas programas kaip „Eurostars“ buvo įgyta svarbios patirties tenkinant inovacijas diegiančių bendrovių poreikius, todėl jas reikėtų toliau gerinti; ragina visais lygiais dėlti pastangas siekiant pateikti inovacinius sprendimus konkretiems viešojo sektoriaus poreikiams tenkinti, pakviečiant mažas įmones dalyvauti idėjų konkursuose, po kurių būtų sudaromos trumpalaikės sutartys;

47. šio lygio finansavimo modelis apima ES lėšas, skirstomas per EIT, taip pat su KIBP susijusias lėšas, geresnes galimybes gauti EIF teikiamą paskolą ir specifines EIB teikiamas paskolas (daugiausia suteikiamos projektams, kurių vertė nesiekia 50 mln. eurų), taip pat bendradarbiavimą su struktūriniais fondais, skatinančiais verslininkystę; vis dėlto ES inovacijų finansavime trūksta tinkamos finansavimo priemonės, pagal kurią būtų atsižvelgta į MVĮ ypatumus; mano, kad EMTE būtų labai naudinga, jei būtų sukurta ES MVĮ programa, kuri galėtų veikti kaip specializuotas EIB filialas dirbantis tik su MVĮ inovaciniais projektais;

48. primena, kad Europos mokslinių tyrimų taryba dirbo sėkmingai ir stiprino Europos mokslinių tyrimų erdvę; pabrėžia, kad reikia labiau sutelkto siauresnės specializacijos, taigi ir mažesnį biudžetą turinčių ŽIB tinklo, kuriame dėl mažesnio metinio įnašo galėtų dalyvauti ir daugiau MVĮ; mano, kad šios mažesnės ŽIB gali tapti viena bendra mokslininkų iš visos ES susitikimo vieta siekiant geriau konkuruoti pasaulio rinkoje;

49. mano, kad norint toliau didinti MVĮ dalyvavimą programose reikėtų apsvarstyti kai kuriomis finansavimo priemonėmis ir veiksmais susijusius klausimus:

· galimybes teikti lengvatines paskolas, kurios sėkmingai įgyvendinus projektą būtų grąžinamos, išskyrus administracinio pobūdžio išlaidas;

· pastangas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (pirmiausia besirengiančioms steigtis ir naujai kuriamoms) teikti kompleksinį finansavimą, apimantį visą inovacijų ciklą, įskaitant galimybes naudotis MTTP paslaugomis ir patarimais;

· galimybes RPFP taikyti taip, kad per nacionalinius tarpininkus būtų galima skirstyti lėšas mažomis sumomis;

· galimybes lengviau gauti rizikos kapitalą;

· didesnio MVĮ dalyvavimo nustatant mokslinių tyrimų darbotvarkę klausimą;

50. ragina išbandyti naujus ir naujoviškus finansavimo metodus, pavyzdžiui, ES projektų obligacijas ir čekius už ES inovacijas, kuriais verslui būtų sudaromos galimybės šiuos išteklius tiesiogiai panaudoti pripažintuose mokslinių tyrimų centruose; išduodant tokius čekius neturėtų būti reikalaujama atsiskaityti už išlaidas, nes jų naudojimą patvirtintų centrai, kuriuose šie čekiai būtų panaudojami; akreditavimo centrai galėtų būti steigiami nacionaliniu ar regioniniu pagrindu, o jų patvirtinimą galėtų atlikti Europos institucija, pvz., Jungtinis tyrimų centras; mano, kad JTC įnašas kuriant inovacijas pagal bendrąją programą turėtų apimti glaudesnį bendradarbiavimą su pramone;

51. palankiai vertina Europos Sąjungos smulkaus verslo inovacijų ir mokslinių tyrimų (angl. SBIR) programą, kuria siekiama nustatyti į technologijas nukreipto viešojo sektoriaus problemas ir finansuoti MTTP projektus siekiant rasti naujus ir senų, ir naujai iškylančių problemų sprendimus;

*****

52. mano, kad ne visos inovacijos grindžiamos moksliniais tyrimais ir ne visų mokslinių tyrimų tikslas yra inovacijos; todėl mano, kad pasiūlyta pertvarka turėtų apimti visą su inovacijomis susijusios veiklos spektrą, nuo koncepcijos iki rinkos, įskaitant netechnologines, ekologines ir socialines inovacijas; mano, kad turėtų būti pertvarkomas naujoviškų praktikų skatinimas (pvz., skatinami naujoviški ir ikiprekybiniai viešieji pirkimai, skatinamosios premijos, intelektinės nuosavybės teisių politika ir pavyzdinės rinkos iniciatyvos) ir palengvinama plati jų sklaida; primena, kad sprendžiant didžiuosius uždavinius ir kuriant bendros strateginės programos prioritetines sritis turėtų būti atsižvelgta į standartizacijos sritį, tačiau tai neturėtų būti nauja atskira priemonė ar veikla;

53. nurodo ligšiolinę KIBP sėkmę ir ragina programą būtinai tęsti ir toliau plėtoti, ypač siekiant stiprinti novatoriškas MVĮ, kaip Europos ekonomikos variklį;

54. vis dėlto pabrėžia, kad dalis Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos priemonių galėtų tapti būsimos pagrindų programos savaiminiu tęsiniu, užtikrinant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų tęstinumą; mano, kad vykdant bendrosios programos projektus sukurta technologija galėtų būti išplėsta iki inovacinių projektų:

– plačiai ją taikant įvairiuose pramonės ir paslaugų sektoriuose,

– pradedant papildomai ją taikyti susijusiose ar papildomose srityse;

55. primena, kad pats mokslinių tyrimų, mokslinio, technologinio ir inovacinio darbo konkurencingumas ir vietos mokslinių ir inovacinių gebėjimų stiprinimas priklauso nuo tam tikro lygmens dubliavimosi ir išsisklaidymo, kurių trūkumas pakenktų bendriems moksliniams tyrimams;

56. pabrėžia, kad norint veiksmingiau pritraukti privačias investicijas ir užtikrinti, kad moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra kuo veiksmingiau prisidėtų prie Europos konkurencingumo didinimo, reikėtų pagal bendrąją programą imtis atitinkamų priemonių, siekiant sukurti tvirtą ir veiksmingą reguliavimo pagrindą intelektinės nuosavybės teisių apsaugai kuo ankstyvesniame mokslinių tyrimų proceso etape;

57. ypač ragina vykdyti mokymo programas visiems galimiems dalyviams, visų pirma valdymo taisyklių taikymo klausimais, ir ragina Komisiją parengti mokymo projektų atrankos ir vertinimo kriterijus atsižvelgiant į kompetencijos ugdymo priemones; ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir padėti valstybių tarnyboms, ypač menkai dalyvaujančių valstybių narių tarnyboms, gerinti jų valdymo sistemas, atlikdama vertinimus ir rengdama šioms institucijoms rekomendacijas kaip pagerinti jų finansavimo paraiškas ir projektų valdymą;

58. pakartoja, kad reikia didelio šuolio norint supaprastinti Europos mokslinių tyrimų finansavimo valdymą; mano, kad svarbiausias supaprastinimo veiksnys yra pereiti nuo dabartinio kontrole grindžiamo prie didesniu pasitikėjimu ir tolerancija rizikai paremto požiūrio, kuris būtų ypač naudingas MVĮ; ragina įgyvendinti visas naujoje bendroje strateginėje programoje nustatytas supaprastinimo priemones, įskaitant didesnę toleruotiną klaidų rizikos ribą, platesnį įprastinės apskaitos praktikos taikymą, vienkartinių ir fiksuoto dydžio išmokų skyrimą (savanorišku pagrindu), paraiškų teikimo ir sutarčių sudarymo procedūrų ir išankstinio finansavimo ir išlaidų tinkamumo taisyklių supaprastinimą, nemenką finansinės ir mokslinės atskaitomybės reikalavimų sumažinimą, laikotarpio iki sutarties pasirašymo sutrumpinimą nustatant jį ne ilgesnį nei 6 mėnesiai ir žymų laiko iki finansavimo paskyrimo ir išmokos išmokėjimo sutrumpinimą, didesnio lankstumo, susijusio su projektų organizavimu ir valdymu ir partnerių pasirinkimu, užtikrinimą dalyviams;

59. įsitikinęs, kad atliekant supaprastinimą turėtų būti mažėjimo linkme koreguojama finansavimo koeficientų ir netiesioginių išlaidų skaičiavimo metodika visose finansavimo schemose nepanaikinant universitetams, mokslinių tyrimų organizacijoms ir pramonei taikomo diferencijavimo;

60. rekomenduoja nustatyti ribotą lengvai suprantamą bendrųjų (administracinių, finansinių ir organizacinių) taisyklių ir principų rinkinį, kurios būtų lengvai suprantamos ir taikomos visoms ES MTTPI programoms ir priemonėms;

61. ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti galimybes lengviau naudotis Europos mokslinių tyrimų programomis, pavyzdžiui, įsteigiant vieną informacinį centrą, nustatant principą „vienas projektas ir (arba) vienas dokumentas“ ir įsteigiant forumą, kuriame būtų galima keistis gerąja patirtimi; atsižvelgdamas į tai, primena, kad reikia lengvai prieinamo vieno informacijos punkto, kuriame potencialiems dalyviams būtų teikiamos konsultacijos ir finansinė parama; kritikuoja būsimų kvietimų teikti pasiūlymus dėl mokslinių tyrimų projektų skaidrumo ir informacijos trūkumą, kurio pasekmė – mokslininkai ir institutai negali tinkamai pasirengti ir taip kliudoma jiems dalyvauti;

62. nurodo, kad vykdant nuoseklią politiką, kuria būtų siekiama kurti žiniomis pagrįstą Europos visuomenę, reikia stiprinti švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sąsajas; pabrėžia, kad BSP turėtų būti apimama visa žinių grandinė, pavyzdžiui, plėtojant infrastruktūrą, nustatant standartus, rengiant mokymo programas ir priemones, skirtas svarbiausioms technologijoms remti; skatina bet kokį universitetų, verslo ir mokslinių institutų bendradarbiavimą ir mano, kad įgūdžių ir technologijų perdavimas yra labai svarbus; prašo numatyti praktines priemones siekiant skatinti moksliniais tyrimais sukuriamų technologijų perdavimą taikyti pramonėje – tiek paslaugų, tiek gamybos sektoriuje;

63. ragina vyriausybes aktyviau bendradarbiauti įgyvendinant bendro programavimo priemones, nes taip sustiprėtų bendradarbiavimas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje visoje Europoje;

64. nurodo, kad bendrų technologijų iniciatyvų (BTI) ir Europos technologijų platformų (ETP) svarbą, rekomenduoja visoms VPP pasiūlyti bendrą savitą programą, nustatant aiškias ir supaprastintas bendras sąlygas, aiškiai atskiriant privačiojo ir viešojo sektorių vaidmenis; pabrėžia, kad reikia imtis veiksmingų priemonių, kad būtų gerinamas skaidrumas ir laisvos galimybės MVĮ ir viešojo mokslinių tyrimų sektoriui naudotis tokiomis priemonėmis; ragina Komisiją išsamiai įvertinti šiuo metu vykdomų įvairių viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių modernumą, poveikį ir aktualumą ir tik po to jas stiprinti arba remti naujų kūrimąsi, kad būtų galima patobulinti jų valdymą norint užtikrinti aktyvesnį pačių įvairiausių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą tiek nustatant mokslinių tyrimų darbotvarkę, tiek užtikrinant naujokų atėjimą; taip pat yra įsitikinęs, kad šios priemonės turėtų būti aiškiau derinamos su viešaisiais prioritetiniais tikslais (vertinant rezultatus visuomenės ir tvarumo požiūriu) ir jomis siekiama pritraukti realias privačias investicijas;

65. pabrėžia, kad BSP turėtų būti patrauklesnis finansavimo mechanizmas privačiojo ir viešojo sektorių subjektams (įskaitant taip pat NVO ir PVO); mano, kad visi didelį poveikį turinčių MTTPI projektų ir Europos technologijų platformų dalyviai turėtų atlikti savo vaidmenį diskutuojant dėl prioritetų ir turėti galimybes naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūromis;

Kai kurios kitos bendrosios programos gairės

66. teikia pirmenybę tam, kad būtų pereita prie mokslu paremto požiūrio, ir ragina visuose finansavimo sistemos etapuose pasitikėti mokslininkais ir dalyvių atžvilgiu laikytis didesne tolerancija rizikai paremto požiūrio, įskaitant mokslo ir mokslinių inovacijų vertinimo požiūrį; ragina kitoje bendrojoje programoje rasti tinkamą mokslinių tyrimų finansavimo modelį;

67. mano, kad bendroje strateginėje programoje neturėtų būti orientuojamasi tik į moksliniais tyrimais ar technologijomis paremtas inovacijas, bet turi būti remiami įvairūs inovacijų šaltiniai; pažymi, kad daugelis įmonių, visų pirma MVĮ, naudoja kitus inovacijų šaltinius, pvz., klientus, rinkas, naudotojus ir netgi darbuotojus, ir kad tokio pobūdžio inovacijos dažnai yra praktiškesnės ir orientuotos į konkrečių probleminių klausimų, susijusių su procesais, paslaugomis ir gaminiais, sprendimą, kadangi sprendimo būdus dažnai pasiūlo darbuotojai, kurie yra arčiausiai gamybos proceso, rinkų ir klientų; taigi mano, kad ES turėtų stiprinti į praktiką orientuotas, darbuotojų inicijuojamas inovacijas;

68. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų persvarstytos pridėtinės išlaidos pagal programą „HORIZON 2020“; taigi ragina Komisiją išanalizuoti, kiek procentų pridėtinių išlaidų numatyta 7-oje BP ir pateikti pasiūlymus dėl to, ką daryti, kad jos būtų kuo mažesnės;

69. ragina daugiausia dėmesio bendrojoje programoje skirti bendradarbiavimui mokslinių tyrimų srityje (dabartinei Bendradarbiavimo programai), stiprinant sąveikas ir siekiant didinti ir spartinti mokslinių tyrimų projektų, atliekamų bendradarbiaujant su gerą vardą pasaulyje turinčiais partneriais tiek iš ES šalių, tiek iš ES nepriklausančių šalių, poveikį ir sklaidą; mano, kad skiriant finansavimą bendradarbiavimo projektams turėtų būti suteikta daugiau lankstumo parenkant temas (platesnio pobūdžio kvietimai) ir taikomos lengvai suprantamos finansavimo taisyklės, kad būtų galima pritraukti garsių mokslininkų ir patenkinami ir didelių konsorciumų, ir mažesnių grupių poreikiai; mano, kad turėtų būti apimta visa inovacijų grandinė nuo žvalgomųjų tyrimų iki plataus masto parodomosios veiklos ir prireikus tikslinis finansavimas turėtų būti skiriamas sektoriams, kurie turi strateginę viziją, kaip spręsti visuomenės problemas naudojant ilgalaikes investicijas;

70. skeptiškai vertina lėšų panaudojimo mokslinių tyrimų kompetencijos centrų kūrimui ir konferencijų bei kitų renginių organizavimui veiksmingumą ir ragina stiprinti elektroninių tinklų kūrimo priemones, skirtas moksliniams tyrimams ir inovacijomis bei mokslinių tyrimų rezultatų sklaidai internetu;

71. abejoja, ar dažnai įmanoma finansuoti tik vieną pasiūlymą, gautą pagal vieną kvietimą teikti paraiškas, nes taip švaistomi ištekliai, investuoti į jų rengimą ir vertinimą, kurie verčiau galėtų būti panaudoti puikioms idėjoms finansuoti; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę finansuoti puikius, bet nelaimėjusius pasiūlymus, tam skiriant papildomą biudžetą moksliniams tyrimams (atitinkantį moksliniams tyrimams skiriamą finansavimą), prie kurio prisidėtų ir valstybės narės bei regioniniai ir struktūriniai fondai;

72. ragina stiprinti daugiadalykius ir tarpdalykinius mokslinius tyrimus ir pripažinti socialinį mokslinių tyrimų aspektą; atsižvelgdamas į tai, primena, kad didelės socialinės problemos turėtų būti sprendžiamos (be technologinių sprendimo būdų) pasitelkiant Europos socialinių ir humanitarinių mokslų sričių mokslinius tyrimus ir socialines inovacijas, kurie ir toliau išlieka pagrindinė priemonė norint jas sėkmingai spręsti; taigi mano, kad BSP turėtų būti numatyta savarankiška teminė sritis, apimanti socialinius, ekonominius ir humanitarinius mokslus, ir užtikrintas jos įtraukimas į visas programoje numatytas priemones;

73. norint piliečius ir pilietinę visuomenę sudominti moksliniais tyrimais ir į juos įtraukti, ragina tęsti temą „Mokslas visuomenėje“ ir kaip atskirą programą, ir išplečiant ją horizontaliai, kad ji apimtų didžiąsias socialines problemas; be to, mano, kad Komisija turėtų toliau remti rekomendacijų dėl etikos kūrimą ir platesnę sklaidą ir tolesnį pilietinės visuomenės organizacijoms (PVO) skirtų priemonių rengimą;

74. ragina mokslinių tyrimų prioritetus ir uždavinius nustatyti skaidriau ir kartu su kitais veikėjais, įskaitant mokslininkų bendruomenę, mokslininkus (taip pat ir iš mažesnių mokslinių tyrimų organizacijų), viešąjį sektorių, pilietinės visuomenės organizacijas ir MVĮ, užtikrinant jų subalansuotą dalyvavimą; ragina sukurti specialią platformą PVO ir mokslininkų dialogui apie mokslinių tyrimų prioritetines kryptis konkrečiuose sektoriuose; mano, kad taip pat reikėtų skatinti kurti specialius forumus siekiant aktyvesnės MVĮ ir mokslininkų tarpusavio sąveikos;

75. mano, kad svarbu vertinti ne tik ekonominę konkrečių mokslinių tyrimų programų naudą, bet ir jų naudą visuomenei, jų etiškumą ir tvarumą ir kad šį vertinimo procesą reikia tobulinti ir plačiau skleisti tiek Europos, tiek valstybių narių lygmeniu; pritaria Komisijos iniciatyvoms šioje srityje, pvz., atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų principų rengimui, ir skatina toliau juos skleisti ir įgyvendinti;

76. ragina išlaikyti pusiausvyrą tarp inicijuojamų iš apačios (tokie kaip dabartinė ateities ir besiformuojančių technologijų (ABT) schema) ir inicijavimo iš viršaus (didelės socialinės problemos) projektų, taip pat palengvinti mažesnių inicijuojamų iš apačios projektų įgyvendinimą; mano, kad sumažinus kliūtis vykdyti bendradarbiavimo projektus sustiprėtų mokslinių tyrimų pajėgumai; mano, kad strateginiai prioritetai turėtų būti derinami su kylančiomis problemomis; prašo Komisijos išanalizuoti iš apačios ir iš viršaus inicijuojamų projektų pusiausvyrą ir apsvarstyti juos atsižvelgiant į socialinį ir finansinį aspektus; pabrėžia būtinybę rengiant mokslinių tyrimų darbotvarkę bendradarbiauti ir konsultuotis su mokslininkais, pramonės sektoriumi ir pilietinės visuomenės veikėjais;

77. mano, kad ateityje remiant mokslinius tyrimus pagrindinį dėmesį reikia skirti mažiems ir vidutiniams projektams; mano, kad mažus ir vidutinius projektus aukštosios mokyklos ir MVĮ gali valdyti lengviau ir su mažesnėmis sąnaudomis; vykdant tokius projektus būtų galima padidinti kol kas mažą teigiamai vertinamų paraiškų skaičių;

78. mano, kad kai esami inovacijų modeliai netenkina tam tikrų visuomenės poreikių, reikia naujomis viešojo licencijavimo schemomis ir inovacijas skatinančiomis premijomis paskatinti vykdyti mokslinius tyrimus tose srityse ir užtikrinti viešųjų išlaidų efektyvumą; ragina Komisiją kuo greičiau pradėti bandomąją iniciatyvą dėl skatinamųjų premijų medicinos sektoriuje;

79. ragina nuosekliai skirti dėmesį visai mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų grandinei taikant skaidrumo taisykles ir užtikrinant aiškų įvairių Komisijos GD, sprendžiančių su mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimu susijusius klausimus, veiksmų koordinavimą;

80. ragina stiprinti abipusišką tarptautinį bendradarbiavimą, jei reikia, su strateginiais Europos Sąjungos partneriais, įskaitant greitai augančias šalis, pvz., BRIC šalis, siekiant geriau spręsti visuotines problemas; primena, kad trečiųjų šalių mokslininkai būtų paskatinti dalyvauti, jei būtų supaprastintos procedūros ir žymiai sutrumpintas paraiškų nagrinėjimo laikas; pabrėžia, kad kaimyninėse valstybėse reikia didinti mokslinius pajėgumus, remiantis geresniu bendros strateginės programos derinimu su ES kaimynystės politikos priemonėmis; mano, kad veiksmingai gerinti gebėjimų stiprinimą ir užmezgti sąžiningos partnerystės santykius su besivystančiomis šalimis yra svarbiausia siekiant skatinti tvarų jų vystymąsi;

81. mano, kad bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis galimo dvejopo naudojimo mokslinių tyrimų srityje neturėtų būti vykdomas su jokia šalimi, kurioje negerbiamos žmogaus teisės, nesilaikoma JT rezoliucijų ir tarptautinės teisės reikalavimų;

82. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0256.
[2] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0236.
[3] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0401.
[4] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0189.
[5] B7-0343/2011.
[6] Žr. Europos Parlamento rezoliucijos dėl moterų ir mokslo 2 dalį. Priimti tekstai: P6_TA(2008)0221.

AIŠKINAMOJI DALIS

1. Bendrosios aplinkybės

Europos Komisija ėmėsi iniciatyvos priimti žaliąją knygą, kurioje siekiama apibrėžti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo strateginę programą laikotarpiui po 2013 m. Šioje bendroje strateginėje programoje Europoje vykdomos programos – konkrečiai Bendroji mokslinių tyrimų programa, Europos inovacijų ir technologijų institutas (EITI) ir Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (KIBP) – derinamos su struktūriniais fondais ir (arba) Sanglaudos fondu, skirtais mokslinių tyrimų ir inovacijų sritims.

Įvairioms priemonėms ir finansavimo programoms, nepaisant jų finansavimo ir įgyvendinimo Europoje lygio skirtumų, pasiūlyta bendra programa, mano nuomone, suteikia progą sustiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir apibrėžti pasiūlymą veiksmingai susiejant šias pastangas su aiškia konvergencijos strategija.

Šiame pranešime siūloma pertvarkyti esamas priemones ir programas, siekiant išspręsti Europai iškilusias problemas. Be to, konkrečiai taip pat siūloma sukurti naują priemonę – mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) Europos investicinį banką – ir, papildant Komisijos pateiktą programą, pasinaudoti projektų obligacijomis projektams finansuoti.

Pagrindiniai pasiūlymo tikslai – stabilumas ir konvergencija. Nei viena bendra programa negali pasisekti, jei ir toliau kiekvieną akimirką keisime žaidimo taisykles; nei pagal vieną reagavimo į dabar išgyvenamą ekonomikos krizę programą investicijos į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas negalės būti laikomos saugiomis, jei ir toliau išliks galimybių pasinaudoti turimais Europos Sąjungos fondais skirtumai ir pusiausvyros trūkumas.

2. Visuma ir pagrindas

Europa yra turtingiausias pasaulio regionas, tačiau ji netapo tokių aplinkybių vertų investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas sinonimu. Jungtinių Valstijų, Japonijos ir BRIC valstybių investicijos yra didesnės. Tiesa, pastaraisiais metais bendrosios Europos investicijos padidėjo, bet dėl to Europa netapo glaudesnė, o esantys dideli skirtumai tarp įvairių valstybių išliko. Šie skirtumai pasireiškia dviem pagrindiniais būdais. Pirma – moksliškai ir technologiškai labiau išsivysčiusios valstybės ir toliau daugiau naudojasi esamomis Europos programomis. Kaip pavyzdį galima pateikti 50 didžiausių paramos gavėjų, pasinaudojusių Septintosios bendrosios programos lėšomis, sąrašus. Šie sąrašai parodo, kad tiek mokslinių institucijų, tiek gamybos srityje ir toliau dalyvauja labai mažai naujųjų valstybių narių ir periferinių valstybių, jei jų iš viso dalyvauja. Antrasis būdas – tai didžiuliai valstybių investicijų skirtumai. Nors Europa paskelbė tikslą, kad 2020 m. jos bendrosios investicijos sudarytų 3 proc., šiuo metu tik 6 valstybės (Vokietija, Danija, Suomija, Prancūzija ir Švedija) investuoja daugiau kaip 2 proc. savo BVP į mokslinius tyrimus ir inovacijas, 10 valstybių investicijos yra mažesnės nei 1 proc. BVP, 12 – svyruoja tarp 1 ir 2 proc. Jei kriterijus būtų investicijos vienam gyventojui, pirmosiose sąrašų vietose liktų tos pačios valstybės, kuriose investicijų procentinė dalis didžiausia. Kitos šalys, kurių investicijos mažesnės tiek absoliučia išraiška, tiek BVP procentine dalimi – kaip tai yra Liuksemburgo atveju, – užima aukščiausias vietas vertinant pagal investicijas vienam gyventojui.

Žemiausiose vietose lieka naujosios valstybės narės ir periferinės valstybės. Taigi, tokioje Europoje, kur prie esamos nelygybės pridedama dar viena, būtina užtikrinti, kad pasirinktinas kelias – artėjimas prie jau dabar užimančių geresnes vietas valstybių ir bendradarbiavimo stiprinimas, o kad tai įvyktų, į šią bendrąją programą kaip papildomus fondus taip pat būtina įtraukti ir sanglaudos fondus, tačiau išsaugant jų autonomiškumą. Pateiktu pasiūlymu siekiama atspindėti bendrąją programą, kurioje atsižvelgiama į tai, kad žinios neturi būti laikomos vien parduodama preke, užtikrinti viešąsias vertybes atitinkantį jų mastą ir į tai, kad inovacijos sukuriamos ne vien moksliniais tyrimais, kaip kad ne visais moksliniais tyrimasis sukuriamos inovacijos, kad būtina sukurti įvairias esamas priemones jungiančią bazę, kad turėtume programą, sklandžiai įgyvendinamą palaikant santykius, susiklosčiusius tarp finansavimo šaltinių ir projektų pobūdžio bei masto. Be to, būtina atsižvelgti į socialinį mokslinių tyrimų ir inovacijų mastą ir jų socialinį poveikį, taip pat reikia šiuos veiksnius ištirti, nes neįmanoma veiksmingai bendrauti su visuomene, kuri nėra pažįstama.

Nesvarbu, kaip suprantame patį gamybinį projektą, projektas „Airbus“ yra aiškus Europos pajėgumo aptariamose srityse stiprėjimo pavyzdys. Tai – įvairius išteklius vienijantis ilgalaikis aukšto lygio inovacijų projektas, kuriam pavyko sėkmingai įsitvirtinti pasauliniu mastu. Mano supratimu, Komisijos pateikto pasiūlymo performulavimas priklausys nuo galimybių suderinti tokio pobūdžio projektus su kitais skirtingo masto ir pobūdžio projektais, kuo labiau išplečiant bendradarbiavimą, tačiau kartu atsižvelgiant į vietos, regionų ir nacionalinius skirtumus ir juos išsaugant.

3. Lipniųjų lapelių efektas

1968 m. Spencer Silver išrado ypatingą lipduką: jį buvo galima priklijuoti nepaliekant žymių ir panaudoti kelis kartus. Tokios gaminio savybės lėmė jo nesėkmę. Penkerius metus gaminio kūrėjas dėjo visas pastangas, norėdamas parodyti savo inovacijos pranašumus, tačiau nesėkmingai. Ir tiktai 1974 m. bažnyčios choro narys Art Fry nusprendė pabandyti panaudoti savo draugo sukurtą „nevykusį“ lipduką, nes jam pabodo, kad kaskart, vos atvertus norimą giesmyno puslapį, žymekliai vis iškrisdavo. Tik 1977 m. Spencerio Silverio sukurtas gaminys buvo pradėtas pardavinėti, o rinka jį priėmė dar po metų. Šiandien žinome, kas yra lipnieji lapeliai ir kokie jie populiarūs. Tačiau tam prireikė dešimt metų. Lipniųjų lapelių pavyzdys mums aiškiai parodo, kad negalima finansuoti tik tų inovacijų arba projektų, kurie žada užtikrintą sėkmę.

Būtent todėl būtina gebėti aiškiai atskirti paramos ir projektų pobūdį: kuo skiriasi parama bendradarbiavimo tinklams arba projektams, turintiems aiškias struktūras, nuo paramos infrastruktūroms, kurias reikia sustiprinti, arba kuo skiriasi gebėjimų stiprinimo ir mokslinių tyrimų projektų parama. Gebėdami tai atskirti galime vėl aiškiai ir strategiškai susivienyti. Pirmiau pateiktas pavyzdys taip pat rodo būtinybę mąstyti apie bendras pastangas, peržengiančias trumpojo ir vidutinio laikotarpio ribas.

Tobulumo siekis – kurio kriterijai priklauso nuo čia aptariamų dalyvių – negali būti įgyvendintas neturint tam būtinų išteklių (iš to ir kyla poreikis gerokai padidinti investicijoms skiriamas sumas) ir nesistengiant supaprastinti ir sumažinti biurokratinių bei administracinių išlaidų. Dėl nuolatinių problemų dažnai nutinka taip, kad paskatinamas pasiūlymų aprašymas, bet ne pats pasiūlymas. Taigi, abi pirmiau nurodytos sąlygos yra esminės norint išplėsti Europos programų dalyvių geografinę įvairovę ir pobūdį. Lygiai taip pat šis siekis negali būti įgyvendintas neatsižvelgiant į mokslo šakų įvairovę, skirtingą inovacijų pobūdį, galimybes siūlyti originalias idėjas ir patirti nesėkmę, kai tai būtina, į mokslo ir inovacijų socialinį vaidmenį bei į skirtingus paramos laikotarpius, būtinus atsižvelgiant į skirtingas projektų rūšis ir mastą.

Pagaliau taip pat svarbu išsaugoti pusiausvyrą tarp projektų, skirtų spręsti svarbias visuomenines problemas, ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiamų projektų, kad būtų sudarytos sąlygos smalsumui – būtinai mokslinės veiklos sąlygai. Lipniųjų lapelių pavyzdys mums taip pat primena, kad kai galutinis žinių kūrimo tikslas nėra rinka, kartais visai netikėtai gali atsirasti puikių rinkos galimybių.

4. Europa, kurią turime

Šiuo pasiūlymu siekiama paskatinti pertvarkyti esamas priemones ir programas, jas suderinant su naujomis priemonėmis, siekiant sukurti įvairiems dalyviams palankią programą. Suprantama, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra ypač svarbios augimo strategijos, kurią norima sukurti tvarią ir įtraukią, stiprinimo priemonės. Atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos ir socialinę krizę tai tampa dar svarbiau.

Konvergencijos stiprinimas ir bendrasis Europos Sąjungos – įkurtos remiantis bendradarbiavimo modeliu – konkurencinio pajėgumo didinimas iš dalies pateikia atsakymą sprendžiant ekonomikos atsigavimo klausimą ir kuriant vystymosi modelį, pagrįstą tvaria plėtra ir darbo vietų kūrimu.

Europos, kurią turime, valstybės labai skiriasi mokslinių tyrimų ir technologijų pajėgumo bei gamybinio lygmens atžvilgiu. Tačiau yra ir kai kas bendra: didžiausią ir labiausiai prie darbo vietų kūrimo prisidedančią Europos pramonės dalį sudaro mažosios ir vidutinės įmonės. Būtent todėl pastaraisiais metais padaugėjo priemonių, skirtų tokių įmonių dalyvavimui ekonominėje veikloje užtikrinti. Tačiau padidinus priemonių skaičių norimas rezultatas nebuvo pasiektas, ir tai yra viena svarbiausių dabartinių aktualijų. Viena menko dalyvavimo priežasčių – esamos priemonės yra netinkamos ir palankesnės mokslinėms institucijoms bei svarbiausioms pramonės šakoms. Taigi, būtina užtikrinti, kad esamose priemonėse ir programose neliktų vienodo požiūrio į tai, kas iš esmės skirtinga. To siekdama, pateikiu į tris dalis suskirstytą modelį, kuris toliau pavaizduotas grafiškai.

Iš tiesų, ir pateikiant kaip pavyzdį – akademinėje institucijoje kurio nors projekto rezultatai vertinami pagal paskelbtų straipsnių skaičių arba pagal tai, kiek kartų jos moksliniai darbuotojai buvo cituojami ir kiek jie yra pripažinti, o mažojoje ir vidutinėje įmonėje rezultatas labiau suprantamas kaip pajėgumas pateikti savo gaminį arba paslaugą į rinką.

Apibendrinant, pateiktu modeliu siekiama sustiprinti esamų programų ir priemonių derinimą su naujomis priemonėmis ir panaikinti esamus skirtumus galimybės gauti finansavimą ir juo pasinaudoti atžvilgiu.

Taigi, galima apibendrinti, kad šiame pranešime pateikti pasiūlymai susiję su Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos vientisumu ir garantijomis, pradedant universitetais ir baigiant rinka, taip pat aktyviau įtraukiant gyventojus ir tradiciškai šiuose procesuose nedalyvaujančius veikėjus, skaidrumu ir aiškiu taisyklių apibrėžimu.

BIUDŽETO KOMITETO NUOMONĖ (13.7.2011)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Žaliosios knygos „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“
(2011/2107(INI))

Nuomonės referentas: Carl Haglund

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia, kad bendros strateginės programos tikslas – apimti visą atitinkamą ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, šiuo metu teikiamą pagal Septintąją bendrąją programą (7BP), Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIP) ir ES iniciatyvas, pvz., Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) iniciatyvas, atsižvelgiant į suderintas užduotis ir bendrus strateginius tikslus;

2. mano, kad struktūriniai ir sanglaudos fondai turėtų prisidėti prie ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo, bet negali jų pakeisti, ir todėl, kadangi pagrindiniai atitinkamų fondų tikslai skiriasi, vykdant būsimą daugiametę finansinę programą jie ir toliau turėtų veikti atskirai; be to, mano, kad veiksmingesnė šių fondų sąveika – tai pagrindinis būdas, siekiant užtikrinti Europos pridėtinės vertės kūrimą;

3. palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl novatoriškų finansavimo priemonių naudojimo išplėtimo siekiant sustiprinti ES biudžeto poveikį, tuo pat metu visapusiškai laikantis biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančių institucijų teisių; ragina Komisiją užtikrinti geresnes pagrindines sąlygas ir galimybes gauti finansavimą svarbiausioms tikslinėms grupėms, pvz., mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ypač iki įmonių parengiamojo ir ankstyvojo veiklos etapų, universitetams bei mokslinių tyrimų centrams; teigia, kad EIB grupė vykdytų visą konkrečiai į MVĮ orientuotą veiklą, tačiau su sąlyga, kad tam nebus perskiriamos Septintajai bendrajai programai finansuoti skirtos lėšos; ragina toliau vertinti vadinamąją lengvatinių paskolų sąvoką (angl. soft loans); reiškia abejones dėl tokių paskolų suteikimo sąlygų, kuriomis paskolas galima pakeisti dotacijomis; prašo Komisijos ir EIB įgyvendinti rizikos pasidalijimo finansinę priemonę kaip pagrindinę priemonę mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams finansuoti ir konkurencingumui gerinti užtikrinant ilgalaikį ekonomikos augimą ir užimtumą Europoje;

4. pabrėžia, kad šiuo metu dėl ES mokslinių tyrimų politikai įprastos rizikos vengimo kultūros užkertamas kelias itin rizikingų mokslinių tyrimų idėjų, turinčių didžiausią proveržio potencialą, finansavimui ir todėl siūlo vadovautis pasitikėjimu grindžiamu principu, kuriuo remiantis būtų labiau toleruojama rizika ir nesėkmė, įskaitant premijas, tačiau nepakeičiant tinkamai struktūrizuoto finansavimo, o ne principu, kuris grindžiamas tik rezultatais, ir kuris neatitinka pačių novatoriškų mokslinių tyrimų pobūdžio;

5. yra įsitikinęs, kad horizontalus veiksmų supaprastinamas įgyvendinant visas mokslinių tyrimų ir inovacijų programas kartu su lankstumą užtikrinančiomis priemonėmis turėtų būti laikomas vienu iš didžiausių naujo programavimo laikotarpio prioritetų, ir atkreipia dėmesį į svarbius sprendimus, susijusius su supaprastinimo veiksmais, kurių turi būti imtasi šiuo metu vykdant finansinio reglamento peržiūrą, ypač kai tai susiję su išankstinio finansavimo ir išlaidų tinkamumo taisyklėmis ir su padidintomis galimybėmis skirti premijas mokslinių tyrimų srityje; pabrėžia poreikį supaprastinti paraiškų teikimo tvarką ir kontrolės mechanizmus Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programų dalyvių naudai;

6. prašo Komisijos sukurti kompetencijos ugdymo priemones, skirtas valstybių narių, kurių dalyvavimo lygis Septintojoje bendrojoje programoje yra žemas, potencialiems mokslinių tyrimų ir inovacijų veikėjams, būtent skatinant šiuo požiūriu veiksmingiau ir lanksčiau naudoti struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą, taip pat didinti fondų sąveiką; pažymi, kad svarbus tarptautinis bendradarbiavimas įgyvendinant bendradarbiavimu pagrįstus projektus ir pabrėžia, kad būtina imtis veiksmų, specialiai skirtų kompetencijai Europoje plėtoti;

7. pakartoja savo poziciją, kad atsižvelgiant į DFP po 2013 m. finansiniai ištekliai, skirti didelės apimties projektams, pvz., ITER ir „Galileo“, turėtų būti numatyti visam programavimo laikotarpiui, nustatant tinkamas ribas, kad būtų užtikrintas jų planavimo tęstinumas ir organizavimo stabilumas; mano, kad kiekvienas išlaidų ribų viršijimas turi būti padengiamas pasitelkiant biudžeto lankstumą, o ne perskirstant lėšas kitų programų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse sąskaita;

8. tvirtai remia tolesnį žymų ES metinio biudžeto, skirto moksliniams tyrimams ir inovacijoms, augimą, kadangi buvo įrodyta, kad tai padeda pasiekti puikią europinę pridėtinę vertę, prisidėti prie ekonominės krizės įveikimo ir skatinti konkurencingumą; pabrėžia, kad Tarybos patvirtintoje strategijoje „Europa 2020“, susijusioje su augimu ir užimtumu, pabrėžiamas papildomo mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo poreikis;

9. pabrėžia, kad svarbu toliau skatinti ES ir nacionalinės MTTP finansavimo papildomumą; šiuo atžvilgiu ragina užtikrinti geresnį koordinavimą ES ir nacionaliniu lygmeniu stiprinant bendras programavimo pastangas, sutartus bendrus standartus ir spartesnes, lankstesnes ir paprastesnes priemones, kad būtų galima teikti bendrą finansavimą;

10. ragina ES institucijas ir valstybes nares neatidėliojant susitarti dėl konkretaus veiksmų plano siekiant Europoje 2020 m. 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti MTTP išlaidoms; ragina kasmet šiuo požiūriu įvertinti 3 proc. tikslo įgyvendinimo rezultatus, atsižvelgiant į ES semestrą ir atkreipia dėmesį į didžiulį su šiuo tikslu susijusį ekonominį įsipareigojimą, kurio apimtis apie 130 mlrd. EUR kiek ES, tiek ir nacionaliniams biudžetams, ir dvigubai daugiau privačiajam sektoriui; pabrėžia šiuo atžvilgiu viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės svarbą sėkmingai kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir Inovacijų sąjungą;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	13.7.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Damien Abad, Alexander Alvaro, Andrea Cozzolino, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Jens Geier, Ivars Godmanis, Estelle Grelier, Carl Haglund, Lucas Hartong, Jutta Haug, Monika Hohlmeier, Anne E. Jensen, Jan Kozłowski, Alain Lamassoure, Giovanni La Via, Barbara Matera, Claudio Morganti, Miguel Portas, Dominique Riquet, László Surján, Angelika Werthmann
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	François Alfonsi, Maria Da Graça Carvalho, Frédéric Daerden, Roberto Gualtieri, María Muñiz De Urquiza

VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (14.7.2011)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Žaliosios knygos „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“
(2011/2107(INI))

Nuomonės referentė: Lara Comi

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. ragina bendrą strateginę programą suderinti su pramonės politika ir skatinti mokslinių tyrimų bei inovacijų programų ir sanglaudos fondų koordinavimą, tačiau nemažinti fondams skirtų išteklių;

2. laikosi nuomonės, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Europos Sąjunga atsilieka nuo didelių išvystytos ekonomikos šalių, pvz., JAV ir Japonijos, taip pat nuo didelių besiformuojančios ekonomikos šalių, pvz., Kinijos; todėl ragina Komisiją pasiūlyti bendrą strateginę programą, kurioje būtų užtikrinta, kad ES moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtos lėšos būtų veiksmingai panaudotos; mano, kad reikia labiau integruoto požiūrio toliau plėtojant švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sritis ir siekiant tikslo 3 proc. BVP investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą;

3. ragina bendroje strateginėje programoje pereiti prie administracinio supaprastinimo kuriant labiau standartizuotą taisyklių rinkinį, taikytiną visiems ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų dalyviams; sutinka su Komisija, kad Europos standartai – tai svarbus žingsnis siekiant perkelti mokslinių tyrimų rezultatus į rinką ir patvirtinti technologijas, ir kad jie gali atlikti šį svarbų vaidmenį tik tuo atveju, jeigu nebus atsiliekama nuo technologijų plėtros ir vis spartesnių produktų vystymo ciklų;

4. pabrėžia, kad standartizavimas labai svarbus skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas, prisidedant prie konkurencingumo ir siūlant vartotojams didesnį saugumą, todėl ragina, kad standartizavimo svarba būtų vienas iš projekto vertinimo kriterijų;

5. mano, kad siekiant ekonomikos atsigavimo ypač svarbu inovacijos ir kūrybingumas ir kad būtina tinkamai įvertinti mokslinių ir technologinių atradimų Europos Sąjungoje pritaikymo kuriant naujas prekes ir paslaugas svarbą; tikisi, kad bus skirta pakankamai lėšų ir naujų investicijų tam, kad būtų sukurta tikra bendroji žinių rinka, kuri pritrauktų naujoviškesnes įmones ir verslininkus, sukurtų naujas didelės pridėtinės vertės darbo vietas ir spręstų svarbiausius visuomeninius uždavinius;

6. pabrėžia, kad yra svarbu sukurti pažangos tikslus ir integruoti ES politiką bei valstybių narių pradėtas strategijas sustiprinant regiono ir vietos valdžios institucijų vaidmenį; laikosi nuomonės, kad sutelkus valstybių narių finansinius išteklius, skirtus moksliniams tyrimams ir inovacijoms, būtų sukurta didesnė pridėtinė vertė rezultatų atžvilgiu, atvertos naujos galimybės finansuoti didelius strateginius projektus;

7. rekomenduoja Europos technologijų institutą visiškai integruoti į bendrą strateginę programą siekiant sukurti Europos kompetencijos centrą įmonėms ir pramonei, kuris galėtų konkuruoti su pasaulio akademiniais subjektais ugdydamas ir skatindamas ES inovacijų diegimo įgūdžius ir konkurencingumą, kartu spręsdamas protų nutekėjimo problemą, pritraukdamas tarptautinius talentus ir investuodamas į žinių ekonomiką;

8. pabrėžia, kad yra svarbu skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kūrimą; ragina supaprastinti bendras technologijų iniciatyvas (BTI) siekiant išvengti didelių finansinių išteklių nukreipimo į vos keletą projektų, taip pat ragina supaprastinti valstybės pagalbos teikimo taisykles užtikrinant visišką skaidrumą ir taikant veiksmingas nebiurokratiškas stebėsenos procedūras, kad inovacijų kūrimas nebūtų stabdomas taikant ilgai trunkančias procedūras;

9. ragina atskleisti viešojo sektoriaus perkamąją galią, kad inovacijos būtų skatinamos, vykdant viešuosius pirkimus, įskaitant ikiprekybinius viešuosius pirkimus, kurie sudarytų galimybę valdžios institucijoms dalytis rizika ir nauda su tiekėjais ir netaikyti valstybės pagalbos; pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti, jog perkančiosios organizacijos saugotų konkurse dalyvaujančių įmonių pateiktų naujoviškų sprendimų konfidencialumą, ypač praktinės patirties srityje; siūlo susijusias valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų taisykles supaprastinti ir padaryti lankstesnes; šiuo tikslu ragina vykdyti iniciatyvią politiką ir teikti paramą bei mokymus, taip pat užtikrinti teisinį tikrumą valdžios institucijoms ir tiems tiekėjams, kurie renkasi naujoviškus sprendimus;

10. ragina Komisiją rengiant kitą finansinę programą atlikti ES biudžeto prioritetų finansinį auditą ir teikti pirmenybę projektams, kuriais kuriama Europos pridėtinė vertė ir kuriais gali būti sustiprintas ES konkurencingumas ir integracija mokslinių tyrimų, žinių ir inovacijų srityse;

11. palankiai vertina Komisijos ketinimą gerinti bendrąsias sąlygas diegiant inovacijas verslo srityje, visų pirma susijusias su intelektinės nuosavybės teisėmis ir ES patento priėmimu, taip pat su teisės aktais, susijusiais su Europos standartų nustatymu; pabrėžia poreikį užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės teisėmis būtų garantuojama technologijų panaudojimo ir perkėlimo, galimybių susipažinti su moksliniais rezultatais ir sparčiai juos skleisti pusiausvyra; mano, kad neseniai įsteigtoms inovacinėms bendrovėms turėtų būti teikiama pagalba, susijusi su patentavimu, ypač diegiant Europos patentą;

12. yra įsitikinęs, kad skaičiuojant moksliniams tyrimams skirtas viešąsias išlaidas, kai atliekamas laikotarpio vidurio biudžeto tikslų vertinimas, turi būti atliekamas kokybinis viešųjų išlaidų vertinimas;

13. taigi laikosi nuomonės, kad Europos Komisija ir valstybės narės turėtų pripažinti, kokios svarbios MVI skatinant inovacijas Europoje; pabrėžia, kad reikalingos tolesnės priemonės, kad būtų galima remti MVĮ mokslinių tyrimų veiklą ir teikiant joms tinkamą informaciją palengvinti jų dalyvavimą ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programose; mano, kad Komisija turėtų sudaryti daugiau galimybių gauti finansavimą ir dalį moksliniams tyrimams skirto biudžeto lėšų skirti smulkiems subjektams, mažiems mokslinių tyrimų institutams, mažoms ir labai mažoms mokslinių tyrimų įmonėms ir MVĮ, kurioms vadovauja jaunimas bei moterys, tuo apdovanojant už tinklų ar grupių sukūrimą;

14. ragina išbandyti naujus ir naujoviškus finansavimo metodus, pavyzdžiui, ES obligacines paskolas ir čekius už ES inovacijas, kurie sudarytų sąlygas verslui šiuos išteklius tiesiogiai panaudoti pripažintuose mokslinių tyrimų centruose; išduodant tokius čekius neturėtų būti reikalaujama atsiskaityti už išlaidas, nes jų naudojimą patvirtintų centrai, kuriuose šie čekiai būtų panaudojami; akreditavimo centrai galėtų būti steigiami nacionaliniu ar regioniniu pagrindu, o jų patvirtinimą galėtų atlikti Europos institucija, pvz., Jungtinis tyrimų centras;

15. rekomenduoja apdovanoti už dalyvavimą rizikos kapitalo fondų ir ne ES subjektų projektuose;

16. pabrėžia poreikį supaprastinti procedūras ir užtikrinti, kad sistemoje būtų nustatyti lankstumo mechanizmai, siekiant prisiderinti prie pasaulinių pokyčių spartos ir sudaryti sąlygas atnaujinti politikos prioritetus;

17. mano, kad nacionalinių ir regioninių administravimo institucijų, universitetų ir mokslinių tyrimų institutų, bendrovių ir MVĮ bei pilietinės visuomenės sąveika yra esminė siekiant sėkmingai derinti mokslinių tyrimų ir visuomenės poreikius; pabrėžia, kad būtina sukurti sistemą, kurioje būtų aktyviai skatinamas mokslo darbuotojų ir mokslininkų judumas iš vienų Europos universitetų ar akademinių centrų į kitus, palengvintas abipusis jų profesinių kvalifikacijų pripažinimas ir užtikrintas pensijų perkėlimas; pabrėžia, kad tai paskatintų dalintis žiniomis ir būtų labai naudinga diegiant inovacijas ir kuriant Europos žinių ekonomiką;

18. ragina sustiprinti Jungtinių tyrimų centro, kaip vidinio mokslinių ir ekonominių tyrimų, skirtų strategiją „Europa 2020“ atitinkančios vystymosi politikos reikmėms, teikėjo, vaidmenį; mano, kad Jungtinių tyrimo centro įnašas kuriant įnovacijas pagal Pamatinę programą turėtų apimti glaudesnį bendradarbiavimą su pramonės atstovais;

19. atsižvelgdamas į tai, kad ES – didžiausia rinka pasaulyje ir kad pasaulio ekonomika tampa vis intensyvesnė žinių požiūriu, mano, jog įvairios ES priemonės, skirtos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, turėtų būti nuolat pritaikomos prie rinkos pokyčių ir, atsižvelgiant į vartotojų poreikius, jas taikant turėtų būti sprendžiamos problemos, susidariusios dėl šių rinkos pokyčių;

20. siūlo Komisijai nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis būtų vertinamas inovacijų diegimo veiksmingumas ir visų skirtingų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų priemonių pažanga; mano, kad reikia gerinti informacijos ir rezultatų, gaunamų iš skirtingų finansavimo programų ir projektų, sklaidą siekiant tobulinti suvokimą apie inovacijų procesą ir sumažinti Europos piliečių ir mokslo bei technologijų vystymosi atotrūkį;

21. ragina supaprastinti ir racionalizuoti taisykles ir procedūras Europos mokslinių tyrimų erdvėje, atsižvelgiant į tai, kad yra daug įvairių priemonių;

22. primena, kad 3 proc. BVP, skirtų MTTP tikslui, sudaro 2 proc. privačių ir 1 proc. viešųjų išlaidų dalis; pažymi, kad vis dar susiduriama su konkrečiais trūkumais privačių mokslinių tyrimų išlaidų srityje, ir šie trūkumai gali būti pašalinti tik pritaikius reguliavimo sąlygas įmonėms, įskaitant MVĮ; ypač remia Komisijos darbą siekiant sukurti naują pagrindinį rodiklį, pagrįstą naujoviškų paslaugų teikimu, nes taip būtų gaunama daugiau informacijos negu vertinant veiklą pagal kiekybinius tikslus;

23. palankiai vertina Europos Sąjungos smulkaus verslo mokslinių tyrimų iniciatyvos (angl. SBIR) programą, kuria siekiama nustatyti technologijoms skirto viešojo sektoriaus iššūkius ir finansuoti MTTP projektus kuriant naujus sprendimus ir senoms, ir naujoms problemoms spręsti;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	12.7.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	33 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pablo Arias Echeverría, Adam Bielan, Lara Comi, António Fernando Correia De Campos, Jürgen Creutzmann, Christian Engström, Evelyne Gebhardt, Louis Grech, Małgorzata Handzlik, Iliana Ivanova, Philippe Juvin, Eija-Riitta Korhola, Edvard Kožušník, Kurt Lechner, Hans-Peter Mayer, Phil Prendergast, Robert Rochefort, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Kyriacos Triantaphyllides, Emilie Turunen, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	María Irigoyen Pérez, Morten Løkkegaard, Emma McClarkin, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Olle Schmidt, Wim van de Camp

REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (12.7.2011)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl žaliosios knygos „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“
(2011/2107(INI))

Nuomonės referentas: Hermann Winkler

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos ES yra itin svarbus veiksniai siekiant išlaikyti bei stiprinti savo konkurencinę padėtį ir pabrėžia sanglaudos politikos svarbą mokslinių tyrimų ir inovacijų vystymui regionuose; šiuo požiūriu pabrėžia, kad regioninės pagalbos inovacijoms, moksliniams tyrimams ir verslumui reikšmė dešimtmečiais pagrįstai didėjo; pažymi, kad per Sanglaudos fondą maždaug 86 mlrd. EUR, t. y. 25 proc. viso sanglaudos biudžeto, buvo skirta inovacijoms ir prašo Komisiją išanalizuoti, ar inovaciniams projektams, finansuojamiems struktūrinių fondų lėšomis, galėtų būti užtikrintas toks pat matomumas, kaip šiuo metu pagal bendrąsias programas finansuojamoms inovacijoms; mano, kad šią tendenciją būtinai reikia išlaikyti remiantis strategijos „Europa 2020“ ir pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ principais ir tikslais, ir kad tvari plėtra, įskaitant aplinkosaugos požiūriu ir socialiniu požiūriu tvarią plėtrą, atsispindėtų skirstant lėšas, o šiuo tikslu tvirta ir ištekliais aprūpinta regioninė politika – tai būtina sąlyga; ragina siekti aiškaus esamų ir naujų strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų koordinavimo, inter alia remiant inovacijas visuomenėje, pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių bei žmonių partnerystes (angl. Public Private People Partnership (PPPP));

2. pabrėžia, jog būtina skatinti geresnį būsimos regioninės politikos bendros strateginės programos ir būsimos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendros strateginės programos koordinavimą ir sinergiją, siekiant sustiprinti Europos inovacijų ciklus; ragina Komisiją užtikrinti papildomumą bei nurodyti, kaip tai bus įgyvendinta praktiškai; šiuo klausimu pabrėžia šių dvejų politikos sričių teikiamas sinergijos galimybes, taip užtikrinant, kad viena politika padeda įgyvendinti kitą; pabrėžia, kad pagrindinis valstybėms narėms bei regionams iškilęs iššūkis yra sukurti įvairių mokslinių tyrimų ir inovacijų viešajame ir privačiame sektoriuose finansavimo priemonių sąveiką, taip pat parengti tolesnes finansavimo priemones tokių projektų rezultatams skleisti bei užtikrinti jų matomumą; ragina valstybes nares skirti dėmesį šių politikos krypčių įgyvendinimui nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, ypač kai atsakomybė už skirtingų ES fondų panaudojimą tenka įvairioms nacionalinėms institucijoms, kad būtų užtikrintas geresnis programų papildomumas;

3. primena, kad tokiu metu, kai finansiniai ištekliai riboti, labai svarbu lėšas paskirstyti pagal protingai atrinktus regionų prioritetus, siekiant sukurti kritinę masę;

4. atsižvelgiant į būsimą sanglaudos politikos orientavimą į strategiją „Europa 2020“, ragina užtikrinti, kad prioritetas „inovacijos“ taptų privalomas 1 ir 2 tikslų regionams, ir tai turi atsispindėti skiriant finansavimą visais lygmenimis; vis dėlto pažymi, kad vien tik didesnio mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo tikslų nustatymas neduos rezultatų, nebent kartu su tokiomis priemonėmis vyks ir bendri struktūriniai visuomenės pokyčiai;

5. ragina ES Komisiją siūlyti kitas alternatyvias paskatas dėl struktūrinių fondų lėšų panaudojimo inovacijų srityje;

6. pritaria principui „iš apačios į viršų“ diegiant inovacijas ir pabrėžia aktyvesnio visų vietos ir regiono suinteresuotųjų šalių dalyvavimo bei įtraukimo rengiant ir vykdant regionų inovacijų strategijas poreikį;

7. ragina regionus, vadovaujantis „pažangiosios specializacijos“ principu, rengti konkretiems poreikiams pritaikytas inovacijų strategijas, kurios būtų pagrįstos regionų kompetencija, turimomis stipriosiomis pusėmis ir pranašumais; pataria regionams išsamiau nurodyti, kaip galimą struktūrinių fondų paramos ir būsimų mokslinių tyrimų ir inovacijų programų sąveikos efektą panaudoti praktikoje siekiant suformuoti stiprias, konkurencingas tarptautines grupes ir regioninius kompetencijos centrus bei spartinti kitų regionų pasivijimo procesą ir taip stiprinti regionų ekonomiką;

8. tačiau pabrėžia, kad, be atskirų regionų ekonomikos augimo interesų, kartu į ES reikėtų žiūrėti kaip į bendrą inovacijų erdvę, kad regionai geriau vienas kitą papildytų siekiant didinti konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu; Šiuo tikslu ragina geriau susieti ir koordinuoti ne tik vietos ir regionų veikėjų bei valdžios įstaigų veiklą, bet taip pat ir nacionalinių ir ES institucijų veiklą; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina ES Komisijos pagalbą, kuria regionams galima duoti vertingos paramos ir gali būti užtikrinta aukšta strategijų kokybė, nepažeidžiant subsidiarumo principo; Šiuo klausimu pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti teritorinį bendradarbiavimą ir teikti jam finansavimą;

9. ragina užtikrinti aktyvesnį tarpvyriausybinį dalyvavimą įgyvendinant bendro programavimo priemones ir priemones pagal INTERREG III B programą, skirtą stiprinti bendradarbiavimui visoje Europoje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje, taip pat ir siekiant padidinti ir sustiprinti naujųjų valstybių narių dalyvavimą visose Europos mokslinių tyrimų programose;

10. mano, kad vietos ir regioninės institucijos turėtų būti skatinamos diegti naujoves, ypač toliau vykdant ir stiprinant tokias iniciatyvas kaip „Žinių regionai“ (Regions of Knowledge), „Realybės laboratorijos“ (Living labs) ir „Pažangieji miestai“ (Smart Cities), kuriose puoselėjami teritoriniai mokslinių tyrimų ir plėtros aspektai;

11. pabrėžia, kad pagrindinė tokios sąveiką skatinančios integruotos strategijos sąlyga yra tai, kad suinteresuotosios valdžios institucijos žinotų apie visas paramos galimybes; nurodo, kad tokios informavimo galimybės finansuojamos ir iš struktūrinių fondų lėšų;

12. pažymi, kad inovacija – tai plati sąvoka, visų pirma susijusi su paklausą ir orientuota į vartotojų poreikius, kadangi atsiranda dėl sąveikos su rinka; supranta, kad egzistuoja naujų žinių mokslinių tyrimų srityje ir jų įgyvendinimo praktiškai atotrūkis; taigi siekiant gerinti į technologijas nukreiptą kompetenciją mokslinių tyrimų srityje būtinai rekomenduoja regionų paramos programose daugiau dėmesio skirti ne tik regionų kompetencijos vystymui, ypač universitetuose ir mokslinių tyrimų centruose, bet ir papildomai inovacijų pritaikymui, kad raginti įmones vystyti metodų inovacijas, kad jos būtų paklausios rinkoje, taip pat perduoti technologijas ir keistis žiniomis bendruomenės labui;

13. pabrėžia, kad būtina sukurti kompetencijos siekimo koncepciją ir kad šios koncepcijos dalis turi būti mokslinių tyrimų institutų, universitetų, MVĮ ir kitų svarbių veikėjų regioninių tinklų gerinimas, taip siekiant sukurti grupes ir regionines technologijų platformas bei nustatyti kompetencijos aspektus, kad išvardyti veikėjai galėtų dalyvauti ES bendradarbiavimo projektuose ir mokslinių tyrimų ir inovacijų programose;

14. ragina parengti kompetencijos siekimo veiksmų planą, kad pagal Sanglaudos fondą ir ERPF būtų steigiama mokslinių tyrimų infrastruktūra, siekiant padidinti susijusių šalių dalyvavimą kitoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų pagrindų programoje;

15. pabrėžia MVĮ svarbą ES regionų it vietos vystimuisi, ekonomikai bei visos ES pramonės konkurencingumui, ir kad šios įmonės yra pagrindinės darbo vietų kūrėjos Europos Sąjungoje; atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti, kad MVĮ gautų daugiau naudos iš mokslinių tyrimų ir inovacijų paramos programų, mano, kad regioninė parama inovacijoms turėtų susikoncentruoti į MVĮ, ir kad reikia mažinti biurokratinę naštą paramos gavėjams, darančią neigiamą įtaką, ir parengti lankstesnes finansavimo programas; todėl ypač pabrėžia pridėtinę sanglaudos politikos vertę kalbant apie MVĮ, orientuotų į regionus ir veikiančių tradicinėse srityse, novatoriškumo didinimą teikiant geresnes galimybes vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus, perduoti technologijas bei inovacijas, skatinti įgūdžių ugdymą bei inovacijų kultūrą, ypač jos tarptautinę dimensiją ir verslumą visais būdais, pavyzdžiui, teikiant daugiau konsultacinių pasiūlymų ir lengvai prieinamą paramą, įskaitant pagal vieno langelio principą parengtas iniciatyvas, skirtas skatinti MVĮ apsvarstyti naujas galimybes ir geriau panaudoti turimus regioninius išteklius; Šiuo požiūriu taip pat pabrėžia potencialią aktyvesnio MVĮ dalyvavimo žinių ir inovacijos bendrijose (ŽIB) pridėtinę vertę;

16. pabrėžia, kad siekiant stiprinti sanglaudą ir padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą reikia diegti atitinkamas priemones, inter alia, skirtas supaprastinti dalyvavimo procedūroms ir didinti informuotumui, kurios padėtų pagerinti MVĮ galimybes dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje, įskaitant mažiau išsivysčiusiuose, kaimo ir atokiuose regionuose;

17. pripažįsta, kad yra pagrįsti ir centralizuotas Septintosios bendrosios programos ir KIBP požiūris, ir decentralizuotas struktūrinių fondų požiūris; tačiau pabrėžia, kad būtina kuo labiau suderinti taisykles, procesus ir metodus užtikrinant būtiną lankstumą ir nepaisant skirtingų valdymo sistemų; pabrėžia, jog turi būti siekiama veiksmingesnio ir efektyvesnio mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo nacionaliniu ir ES lygmenimis ir kad būtina įsipareigoti gerinti finansavimą, kad būtų parengta Europos strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė; mano, kad neproporcingi administraciniai reikalavimai yra didelė kliūtis pasiekti sanglaudos politikos tikslus, todėl ragina imtis efektyvių priemonių siekiant supaprastinti paramos procedūras ir kontrolės sistemas;

18. palankiai vertina ES Komisijos užmojus kartu su EIB, be rizikos pasidalijimo priemonių, ir toliau naudotis moderniomis finansavimo priemonėmis, pavyzdžiui, atnaujinamųjų lėšų fondais, siekiant pritraukti daugiau privačių investuotojų ir veiksmingiau naudoti turimas viešojo sektoriaus lėšas; rekomenduoja regionų veikėjams būtinai pasinaudoti šia galimybe;

19. ragina Komisiją stiprinti skirtingų priemonių ir fondų sąveiką bei parengti įvairių fondų naudojimo koncepciją, ištirti mišraus finansavimo galimybes ir išplėsti kryžminį finansavimą iš struktūrinių fondų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	12.7.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	41 2 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	François Alfonsi, Charalampos Angourakis, Catherine Bearder, Victor Boştinaru, Zuzana Brzobohatá, John Bufton, Alain Cadec, Francesco De Angelis, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Elie Hoarau, Brice Hortefeux, Danuta Maria Hübner, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Mojca Kleva, Petru Constantin Luhan, Riikka Manner, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Miroslav Mikolášik, Franz Obermayr, Jan Olbrycht, Markus Pieper, Monika Smolková, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Michael Theurer, Michail Tremopoulos, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Hermann Winkler, Joachim Zeller, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Andrea Cozzolino, Karima Delli, Ivars Godmanis, Karin Kadenbach, Marek Henryk Migalski, Vilja Savisaar-Toomast, Elisabeth Schroedter, Derek Vaughan
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Norica Nicolai

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (15.07.2011)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Žaliosios knygos: Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas
(COM(2011)0048)

Nuomonės referentas: Giovanni La Via

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vaidmenį, nes tai pagrindiniai veiksniai siekiant socialinės ir ekonominės gerovės Europoje, padėsiantys stiprinti teritorinę sanglaudą; mano, kad mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimas turėtų būti veiksmingesnis nacionaliniu ir ES lygmeniu ypač ūkininkavimo sektoriuje, kuris yra strategiškai svarbus socialiniu ir ekonominiu, aplinkos ir aprūpinimo maistu saugumo požiūriais;

2. atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“, pritaria, kad reikia įgyvendinti su tuo susijusius strategijos pažangaus ir tvaraus augimo tikslus, ir tikslui didinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) išlaidas, kad iki 2020 m. jos siektų 3 proc. BVP;

3. laikosi nuomonės, kad per būsimus dešimtmečius žemės ūkio srityje reikės spręsti konkrečius uždavinius: patenkinti gyventojų, kurių skaičius vis didėja, maisto poreikius taikant veiksmus, kurie būtų veiksmingesni išteklių požiūriu ir aplinkos požiūriu tvaresni, siekiant užkirsti kelią vis didesniam išteklių trūkumui (vandens, energijos trūkumui, dirvožemio eikvojimui ir t. t.) ir atsižvelgiant į poreikį prisitaikyti prie klimato kaitos (sausra, potvyniai, padidėjęs druskingumas) ir švelninti jos poveikį; mano, jog šie iššūkiai reiškia, kad ateityje pokyčių, pvz., labai mažėjančio ūkininkų skaičiaus ir ribotos pasėlių įvairovės, poveikis žemės ūkiui bus dar didesnis; pabrėžia, kad regionų ir vietos lygmuo yra tinkamas kurti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos ir sanglaudos politikos sąveikai, kuri turės poveikio ekonominei ir pramonės veiklai, taip pat socialinei praktikai; pabrėžia, kad, siekiant didesnio žemės ūkio tvarumo, tinkamumo aplinkos apsaugos požiūriu ir konkurencingumo pasauliniu mastu, moksliniai tyrimai ir ekologinės inovacijos yra itin svarbūs;

4. ragina vykdyti daugiau mokslinių tyrimų siekiant pažangiai naudoti biologinius (gyvūnų ir augalų auginimas, sveikata ir sąnaudos, galimybės pasinaudoti biomase, miškininkystės valdymas, atliekos) ir materialius (žemės naudojimas, dirvožemio švarumas, galimybės naudotis vandeniu, klimato kaita) išteklius, plėtoti ekonomiškai ir ekologiškai subalansuotą ūkinę veiklą; mano, kad Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai gali atlikti svarbų vaidmenį plėtojant mokslinius tyrimus ir mokymus žemės ūkio srityje; primygtinai ragina išlaikyti dabartinį šio fondo finansavimo lygį;

5. siekiant spręsti pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo problemą ragina valstybes nares ir Komisiją didinti finansines investicijas į nepriklausomus mokslinius tyrimus biotechnikos ir biotechnologijos srityse;

6. mano, kad atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas augalų ir gyvūnų sveikatos srityje reikėtų atsižvelgti į ligų plitimo galimybę ir kitus augimą stabdančius veiksnius, įskaitant tuos, kurie atsiranda dėl klimato kaitos; žinių kaupimas biologinių išteklių (mikrobų, augalų ir gyvūnų) tvaraus valdymo, gamybos ir panaudojimo srityje sudarytų pagrindą siekiant saugesnių, ekologiniu požiūriu veiksmingesnių ir konkurencingų produktų bei paslaugų žemės ūkyje ir susijusiose pramonės srityse; pabrėžia, kad ES reikia pasinaudoti visomis prieinamomis inovacijomis, jei nori išlikti konkurencinga pasaulinėje rinkoje;

7. su susirūpinimu atkreipia dėmesį į mažėjantį žemės ūkio gamybos augimą, nes daroma mažesnė pažanga mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su žemės ūkiu, srityje;

8. pripažįsta svarbų mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmenį siekiant sumažinti žemės ūkyje išmetamo CO2 kiekį ir vystant atsinaujinančiųjų išteklių energiją bei didinant bioenergijos gamybos veiksmingumą, kad būtų sumažintas poveikis žemės ūkio maisto sektoriui;

9. mano, kad būtina investicijas į mokslą susieti su investicijomis į žmonių įgūdžius, skatinant modernų ūkininkavimą ir kaimo verslų įvairovę; švietimo, mokymo ir konsultavimo paslaugos – pagrindinės žiniomis grindžiamo kaimo verslo įmonių augimo sudėtinės dalys; todėl teikiant konsultavimo ir mokymo paslaugas būtina skatinti inovacijas visais lygmenimis (inovacijos produkto, proceso ir valdymo lygmenimis); visų pirma pabrėžia, kad reikia remti jaunų ūkininkų įgūdžių, kurie reikalingi žemės ūkio įmonių administravimui ir valdymui, vystymą;

10. pažymi, kad žemės ūkis – veikla, apimanti kelias disciplinas, todėl šioje srityje geriausia atlikti tarpdisciplininius mokslinius tyrimus; žemės ūkio veikloje panaudojami kelių mokslinių tyrimų sričių (pvz., technologijos ir gyvosios gamtos mokslai) laimėjimai ir šis sektorius iš esmės priklauso nuo viešosios politikos; taip pat mano, kad itin svarbu pirmenybę teikti žinių ir patirties perdavimui tarp Europos ūkininkų finansuojant jaunų ūkininkų pažintinių vizitų programas;

11. siekiant gerinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, rekomenduoja nustatyti ir panaikinti kliūtis, su kuriomis susiduriama siekiant perduoti mokslinių tyrimų rezultatus iš laboratorijų, kad jie būtų pritaikyti žemės ūkio maisto ir pramonės grandinių technologijų plėtros, prekybos ir taikymo etapais;

12. laikosi nuomonės, kad mokslinių tyrimų ir technologinių inovacijų tikslas turi būti subalansuotos paramos visiems žemės ūkio maisto produktų gamybos grandinės dalyviams užtikrinimas;

13. primena, kad šiuo metu vykdoma ir būsima viešoji politika turėtų prisidėti prie inovacijų skatinimo; reikėtų patvirtinti veiksmingesnį metodą, kurį taikant dėmesys būtų skiriamas esminiams tikslams ir administracinių procedūrų supaprastinimui; mano, kad galimais administracinės ir finansinės sistemos pakeitimais turėtų būti prisidedama prie tarpdisciplininio įvairių politikos krypčių iš įvairių fondų teikiamo inovacijų finansavimo.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	12.7.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	36 3 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Richard Ashworth, Liam Aylward, José Bové, Luis Manuel Capoulas Santos, Vasilica Viorica Dăncilă, Paolo De Castro, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Lorenzo Fontana, Iratxe García Pérez, Béla Glattfelder, Sergio Gutiérrez Prieto, Martin Häusling, Esther Herranz García, Peter Jahr, Elisabeth Jeggle, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Agnès Le Brun, George Lyon, Gabriel Mato Adrover, Mairead McGuinness, Mariya Nedelcheva, James Nicholson, Georgios Papastamkos, Marit Paulsen, Britta Reimers, Ulrike Rodust, Alfreds Rubiks, Giancarlo Scottà, Czesław Adam Siekierski, Sergio Paolo Francesco Silvestris, Alyn Smith, Marc Tarabella
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Luís Paulo Alves, Salvatore Caronna, Spyros Danellis, Giovanni La Via, Maria do Céu Patrão Neves
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Oreste Rossi

ŽUVININKYSTĖS KOMITETO NUOMONĖ (13.07.2011)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

Žalioji knyga „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas
(2011/2107(INI))

Nuomonės referentas: Jarosław Leszek Wałęsa

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia, kad 70 mln. ES gyventojų priklauso nuo žuvininkystės sektoriaus; todėl ragina valstybes nares skatinti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, siekiant kurti konkurencingesnį, tvaresnį ir šiuolaikiškesnį žuvininkystės sektorių; atkreipia dėmesį į tai, kad konsoliduotoms Bendrijos politikos kryptims, tokioms kaip žemės ūkis ir žuvininkystė, kurios yra ES ekonomikos pagrindas, ypač ES pakraštyje, reikia tinkamos ir tikslinės mokslinės paramos; pabrėžia, kad tradiciniai konkrečių sektoriaus problemų sprendimo būdai, kaip antai poveikis aplinkai, pašarų tiekimas, integracija į pakrančių zonas, jau seniai nebėra pagrindinis ir svarbiausias išeičių šaltinis; rekomenduoja įgyvendinant finansinę programą sudaryti sąlygas pagal Europos žuvininkystės fondą finansuoti priemones ir mokslinių tyrimų įrangą žuvininkystės srityje;

2. mano, kad būtina įgyvendinti vieną iš žaliosios knygos tikslų tuo atžvilgiu, kad būsimojo ES biudžeto dėmesys turi būti sutelktas į priemones „su pridėtine verte“ ir „būti labiau orientuotas į rezultatus“; mano, kad nors kompetencija yra pagrindinis mokslo kriterijus, yra sektorių, kaip antai žvejyba, kurioje taikomieji moksliniai tyrimai neišvengiami siekiant nustatyti ir įgyvendinti valdymo priemones; primena, kad naujiesiems BŽP tikslams, pagrįstiems ekosistemas tausojančiu požiūriu ir didžiausiu tausią žvejybą užtikrinančiu sužvejotų žuvų kiekiu, reikia įvairių sričių žinių ir vertinimų vietoje, ir iš kurių būtų galima gauti greitas išvadas, nuo kurių priklauso daugybė verslo sprendimų, darbo vietų ir veikla jūrų ekosistemos srityje;

3. tikisi, kad žaliojoje knygoje šiuo atžvilgiu yra numatytas perėjimas prie dabartinės mokslo politikos, darančios įtaką žuvininkystei, nes vien tik kompetencijos siekimas šiame sektoriuje lėmė pagrindinių skyrių pašalinimą, pavyzdžiui, žinios apie rūšis ir jų elgseną laivų atžvilgiu bei jų santykiai su valdymo priemonėmis, taip pat daugelio mokslininkų pašalinimas iš taikomosios žuvininkystės mokslinių tyrimų ir jaunųjų mokslininkų atsisakymas šioje srityje, dėl viso to atsirado didžiulis specialistų trūkumas, kai atsižvelgiant į išteklių padėtį tai buvo būtiniausia;

4. laikosi nuomonės, kad specialios biudžeto išmokos kvietimams teikti paraiškas pagal naująją pagrindų programą ir iš to išplaukiantys veiksmai, padėtų kovoti su daugeliu šio sektoriaus silpnųjų pusių bei trūkumų ir taip pat padėtų sukurti stipresnę žuvininkystės ir akvakultūros mokslininkų poziciją; taip pat pabrėžia, kad tvirtos mokslinių tyrimų bazės sukūrimas Europos ir valstybių narių lygmeniu padėtų toliau plėtoti tvarų žuvininkystės ir akvakultūros sektorių, padaryti jį konkurencingesnį, stabilesnį ir geriau jį parengti kovai su aplinkosaugos iššūkiais, siekiant užtikrinti Europos žuvininkystės sektoriaus nepriklausomumą likusios pasaulio dalies atžvilgiu, taip pat užtikrinti jūrų ekosistemų gyvybingumą bei žuvininkystės sektoriaus gerovę;

5. pabrėžia, kad vis dar esama didžiulių žinių apie jūrų ekosistemas ir žuvininkystės išteklius, ir patikimų duomenų apie tikslines ir netikslines rūšis, įskaitant giliavandenių žuvų rūšis, spragų, todėl būtina dėti daugiau pastangų, kad būtų atliktas daugelio aspektų įvairių sektorių šios srities mokslinis tyrimas, siekiant tinkamai reguliuoti žuvininkystę, visų pirma taikant ekosistemos metodą; pabrėžia, kad norint pasiekti šį tikslą, bendradarbiavimas ir koordinavimasis tarp ES mokslinių tyrimų komandų ir institutų, taip pat bendradarbiavimas tarp ES mokslinių tyrimų komandų ir jų kolegų ne iš Bendrijos yra labai svarbūs; mano, kad būtina skatinti žuvininkystės regionų bendradarbiavimą, tam, kad žuvininkystės regionai galėtų pasidalyti geriausia praktika bei žiniomis; ragina susijusiuose verslo sektoriuose mokslinių tyrimų rezultatus įgyvendinti teisingai ir veiksmingai; mano, kad tiesiogiai dalyvaujantys suinteresuotieji subjektai ir plačioji visuomenė turėtų būti geriau informuojami apie pradėtas mokslinių tyrimų programas ir jų rezultatus;

6. dėkoja, kad žaliojoje knygoje pabrėžiamas mokslinių tyrimų poreikis, siekiant pagerinti naujovių pajėgumus ir konkurencingumą, kuriuos suderinus su EŽF priemonėmis, galima atverti naujus kelius žvejybos įmonėms, ištirti naujų tvaresnių žvejybos būdų plėtrą, kaip antai nauji žvejybos įrankiai, mažiau teršiantys, saugesni ir tinkami gyventi laivai ir geresnis žuvų produktų panaudojimas;

7. mano, kad būtina veiksmingiau derinti mokslinių tyrimų bendrąsias programas ir Europos žuvininkystės fondo priemones su kitomis Europos programomis;

8. mano, kad siekiant ES konkurencingumo bus labai svarbu padidinti įmonių dalyvavimą kitoje bendrojoje programoje; laikosi nuomonės, kad verslininkai, ypač mažųjų ir labai mažų įmonių, kaip antai mažo masto pakrantės žvejybos įmonės, savininkai galėtų būti skatinami dalyvauti Europos programose sukuriant paprastesnę, mažiau biurokratišką, skaidresnę ir lengvai prieinamą sistemą; mano, kad suinteresuotiesiems subjektams, kaip antai pilietinės visuomenės organizacijoms, žvejų organizacijoms ir regioninėms patariamosioms taryboms, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti mažuose, į praktiką orientuotose projektuose;

9. pažymi, kad pagrindų tyrimo programos visų pirma yra orientuotos į pagrindinius tyrimus, kuriems reikia mokslinių tyrimų programų, kurioms būtų skiriamos konkrečios ir pakankamos lėšos žuvininkystės ir akvakultūros moksliniams tyrimams finansuoti, siekiant išsaugoti šį sektorių ir žuvininkystės produktų, įtrauktų į maitinimo grandinę, aplinkosaugines ir sanitarijos sąlygas;

10. primena, kad bendros žuvininkystės politikos reformos tikslas – užtikrinti tausius žvejybos metodus, todėl būtina finansuoti tyrimus, susijusius su naujųjų technologijų plėtojimu, pavyzdžiui, siekiant didinti laivų atranką arba mažinti laivų variklių suvartojamų degalų kiekį;

11. mano, kad dabartinės mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo priemonės nepakankamai atitinka žuvininkystės ir akvakultūros mokslinių tyrimų poreikius; pabrėžia, kad tinkamas atsakas į šio sektoriaus iššūkius ir poreikius reikalauja pritaikyti šias priemones taip, kad jomis būtų atspindėtos šio sektoriaus specifinės savybės, ypač taikomųjų mokslinių tyrimų srityje;

12. mano, kad taip pat reikia skatinti laivyno vystymą, siekiant sukurti tvarią žvejybą ir palankias sąlygas mažo masto žvejybai, todėl naujojoje finansinėje programoje reikia telkti dėmesį į mokslinius tyrimus ir inovacijas šioje srityje;

13. pažymi, kad naudojant struktūrinių fondų investicijas į mokslinių tyrimų infrastruktūrą prisidedama prie mokslinių pajėgumų spragų valstybėse narėse užpildymo ir didinamas kai kurių valstybių narių ir regionų dalyvavimas Bendrijos mokslinių tyrimų programose;

14. pažymi, kad pagrindinio maisto gamybos ir kitų jūrų veiklų tvarumas bendrose jūrose priklauso nuo bendrų metodų su kaimyninėmis valstybėmis; pabrėžia, kad kaimyninėse valstybėse reikia didinti mokslinius pajėgumus, remiantis geresniu bendros strateginės programos derinimu su ES kaimynystės politikos priemonėmis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	12.7.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	21 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Josefa Andrés Barea, Antonello Antinoro, Kriton Arsenis, Alain Cadec, João Ferreira, Carmen Fraga Estévez, Marek Józef Gróbarczyk, Carl Haglund, Iliana Malinova Iotova, Werner Kuhn, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Guido Milana, Maria do Céu Patrão Neves, Crescenzio Rivellini, Ulrike Rodust, Struan Stevenson, Jarosław Leszek Wałęsa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Chris Davies, Estelle Grelier, Raül Romeva i Rueda, Nikolaos Salavrakos, Antolín Sánchez Presedo, Ioannis A. Tsoukalas

MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO NUOMONĖ (18.7.2011)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl žaliosios knygos „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“
(2011/2107(INI))

Nuomonės referentė: Britta Thomsen

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi daugiau kaip 60 proc. universitetus baigiančių studentų yra moterys, bet daugumą aukštų pareigų universitetuose (pvz., mokslų daktarų ar profesorių vietų) tebeužima vyrai,

B. kadangi nuo Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) įsteigimo 2007 m. buvo atrinkta 1 700 projektų, gavusių finansavimą iš EMTT, kurio suma siekė apytikriai 2,5 mlrd. EUR subsidijų, ir kadangi beveik 90 proc. šių subsidijų atiteko kandidatams vyrams,

C. kadangi panašu, kad mokslininkės moterys susiduria su itin daug problemų keliančiais diskriminuojančiais apribojimais, o tai reiškia, kad kuo aukštesnės pareigos, tuo mažiau mokslininkių moterų jas užima,

D. kadangi moterų verslumas yra pagrindinė priemonė moterų užimtumui didinti, o tai yra vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų, ir kadangi moterų verslumas užtikrina verslo dinamiškumą ir naujovių diegimą, o jo potencialas Europos Sąjungoje menkai tepanaudojamas,

E. kadangi Septintojoje bendrojoje programoje buvo nustatytas tikslas užtikrinti, kad 40 proc. mokslinių tyrimų darbuotojų būtų moterys, o atlikus laikotarpio vidurio įvertinimą paaiškėjo, jog šis skaičius tėra tik 25,5 proc.; kadangi vis dėlto padaryta nedidelė pažanga, palyginti su moterų mokslininkių dalyvavimo rodikliu įgyvendinant 6BP,

F. kadangi viešųjų konsultacijų dėl žaliosios knygos dėl bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos metu nuspręsta, kad lyčių pusiausvyros klausimas turėtų būti visapusiškai integruotas į visus bendros strateginės programos aspektus,

1. primena Komisijai, kad galutiniame Šeštosios bendrosios programos įvertinime rekomenduota priimti lyčių lygybės veiksmų planą; ragina lyčių lygybės veiksmų planą įtraukti į bendrą strateginę programą;

2. kritiškai vertina tai, kad žaliojoje knygoje „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“ nekreipiamas dėmesys į lyčių klausimą, ir tai, kad nėra tinkamai atsižvelgta į lyčių aspekto integravimą;

3. ragina Komisiją bendroje strateginėje programoje numatyti lyčių lygybės aspekto integravimą – taip pat ir visose programose, kurios sudaro bendrą strateginę programą – nustatant lyčių rodiklius, susijusius su moterų dalyvavimu ES finansuojamuose moksliniuose tyrimuose ir renkant pagal lytį suskirstytus duomenis apie moterų ir vyrų dalyvavimą ir finansavimo paskirstymą;

4. ragina Komisiją stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir pabrėžti moterų vaidmens svarbą;

5. ragina universitetus ir mokslinių tyrimų įstaigas įgyvendinti lygybės strategijas ir sudaryti sąlygas moterims dalyvauti mokslinėje veikloje;

6. ragina Komisiją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityse skatinti vadovautis nuopelnų kriterijais, kuriais užtikrinama, kad ir moterys pasiektų tiek, kiek vyrai, ir parengti mokslinių tyrimų projektams skirtus pozityviosios diskriminacijos metodus, kuriuos taikant moterys mokslininkės sudarytų 40 proc. visų mokslinių tyrimų darbuotojų; šis tikslas turėtų būti numatytas ir bendroje strateginėje programoje;

7. ragina Komisiją įsteigti visas sritis apimantį komitetą, kuris įgyvendinant bendrą strateginę programą stebėtų, kaip atstovaujama moterims mokslininkėms, ir konsultuotų šiuo klausimu;

8. pažymi, kad daugelio valstybių narių švietimo sistemų mokslinių tyrimų srityse, pvz., gamtos mokslų srityje, vis dar vyrauja lyčių stereotipai[1];

9. mano, kad būtina persvarstyti aukštesnių pareigų mokslo srityje (pvz., profesorių) skatinimo kriterijus, siekiant aiškiai įtraukti lyčių aspektą ir spręsti nepakankamo tokias pareigas einančių moterų skaičiaus problemą;

10. ragina Komisiją nustatyti aiškius ryšius tarp bendros strateginės programos ir Lyčių lygybės instituto Vilniuje, siekiant sukurti žinių pagrindą lyčių aspektui ir užtikrinti aktyvų moterų mokslininkių dalyvavimą bendroje strateginėje programoje; ragina Europos lyčių lygybės institutą (ELLI) ištirti vadinamąjį „protų praradimo“ klausimą, nes daug jaunų mokslininkių nutraukia savo mokslinę karjerą[2];

11. ragina plėtoti įmonės kultūrą, pabrėžiant nematerialiojo turto ir lėšų socialinėms reikmėms svarbą;

12. ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų siekiant didinti moterų verslininkių skaičių Konkurencingumo ir inovacijų bendrojoje programoje ir remti jų galimybes gauti tinkamą finansavimą; palankiai vertina Komisijos planus skatinti moterų verslumą, kuriant darbdavėms skirtus tinklus, tačiau pabrėžia, kad šiam tikslui reikia skirti pakankamai finansinių išteklių ir nemažai plataus užmojo priemonių;

13. pabrėžia, kad moterų mokslo darbuotojų judumas yra svarbi jų profesinio tobulėjimo prielaida ir rekomenduoja į kitą bendrąją programą įtraukti atitinkamas priemones, kad būtų sudaryta galimybė mokslininkėms judėti visoje ES tinkamai derinant šeimos gyvenimą ir darbą;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti moterų mokslininkių ir verslininkių padėtį sudarant geresnes vaikų priežiūros sąlygas, gerinant socialinės apsaugos nuostatas ir motinystės atostogas; pabrėžia, kad darbo ir šeimos gyvenimo derinimas yra tiek vyrų, tiek moterų atsakomybė;

15. atsižvelgdamas į lygias vyrų ir moterų galimybes pabrėžia poreikį užtikrinti, kad mokslo darbuotojams visuose projektuose, kurių atveju tai įmanoma padaryti, būtų suteikiama galimybė atidėti dotacijos panaudojimą arba laikinai jį sustabdyti dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų, ir kad mokslo darbuotojai turėtų galimybę dėl šių priežasčių pratęsti dotacijos sutartį vis dar aktualių projektų atveju; ragina valstybes nares suteikti mokslo darbuotojams šias galimybes;

16. primygtinai ragina struktūrinius fondus ir sanglaudos politikos priemones naudoti drauge su bendrąja strategine programa finansuojant iniciatyvas, kuriomis siekiama garantuoti vienodas galimybes ir didinti moterų užimtumą technologijų ir inovacijų srityse, ir šviesti moteris mokslininkes;

17. pabrėžia, jog svarbu skatinti pagal lytį neskirstomas mokslinių tyrimų sritis; ragina universitetus, ES institucijas ir valstybes nares propaguoti mokslą kaip abiems lytims svarbią sritį nuo ankstyvų švietimo etapų, moteris mokslininkes nurodant kaip sektinus pavyzdžius ir rengiant informacines kampanijas apie galimybes tapti mokslininku ir apie mokslinių tyrimų srityje egzistuojančias galimybes;

18. pabrėžia, jog svarbu, kad moterys eitų vadovaujamas pareigas mokslinių tyrimų institutuose, taip pat vykdant specifinius ir konkrečius mokslinių tyrimų projektus;

19. ragina aukštąsias mokyklas į savo sprendimus priimančių organų, ypač darbuotojų skyrimo komitetų, sudėtį įtraukti bent vieną profesorę;

20. pritaria platformų, kurios suteikia moterims mokslo srityje galimybę ieškoti informacijos, susijusios su projektais, stipendijomis ir tarptautiniais projektais, ir ja keistis, ir kurios suteikia moterims galimybę prisijungti prie mokslinio tinklo ir padeda užmegzti kontaktus, veiklai ir ją remia; ragina Komisiją bendradarbiauti su socialiniais tinklais ir remti jų veiklą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	13.7.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	30 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Regina Bastos, Edit Bauer, Marije Cornelissen, Silvia Costa, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Zita Gurmai, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Nicole Kiil-Nielsen, Astrid Lulling, Barbara Matera, Angelika Niebler, Siiri Oviir, Antonyia Parvanova, Nicole Sinclaire, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Eva-Britt Svensson, Britta Thomsen, Marina Yannakoudakis, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Izaskun Bilbao Barandica, Vilija Blinkevičiūtė, Christa Klaß, Mojca Kleva, Mariya Nedelcheva, Norica Nicolai, Chrysoula Paliadeli, Antigoni Papadopoulou, Sirpa Pietikäinen, Angelika Werthmann
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Jacek Włosowicz

[1] Žr. Europos Parlamento rezoliucijos dėl moterų ir mokslo 2 dalį. Priimti tekstai: P6_TA(2008)0221.
[2] Žr. Komisijos ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės (2010 m.) (COM(2009) 694).

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	31.8.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	46 0 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Pierre Audy, Jan Březina, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Lena Ek, Ioan Enciu, Vicky Ford, Gaston Franco, Norbert Glante, Fiona Hall, Jacky Hénin, Edit Herczog, Romana Jordan Cizelj, Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Marisa Matias, Judith A. Merkies, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Michèle Rivasi, Paul Rübig, Konrad Szymański, Michael Theurer, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Niki Tzavela, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras, Henri Weber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Francesco De Angelis, Satu Hassi, Jiří Havel, Marian-Jean Marinescu, Alajos Mészáros, Vladko Todorov Panayotov, Mario Pirillo, Silvia-Adriana Ţicău, Lambert van Nistelrooij, Hermann Winkler

Teisinė informacija - Privatumo politika