PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (nauja redakcija)
27.9.2011 - (COM(2010)0784 – C7‑0030/2011 – 2010/0387(CNS)) - *
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Sven Giegold
(Išdėstymas nauja redakcija. Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnis)
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (nauja redakcija)
(COM(2010)0784 – C7‑0030/2011 – 2010/0387(CNS))
(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis – nauja redakcija)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2010)0784),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0030/2011),
– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo[1],
– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 25 d. Teisės reikalų komiteto laišką Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0314/2011),
A. kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas, ir su toliau pateikiamais pakeitimais;
2. ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(9) Kalbant apie nuolatines buveines, valstybėms narėms gali tekti pagal Sutarties principus ir atsižvelgiant į tarptautiniu mastu priimtas mokesčių taisykles nustatyti sąlygas bei teisines priemones apsaugoti nacionalines mokestines pajamas ir neleisti apeiti nacionalinius teisės aktus. |
(9) Kalbant apie nuolatines buveines, valstybėms narėms gali tekti pagal Sutarties principus ir atsižvelgiant į tarptautiniu mastu priimtinas mokesčių taisykles nustatyti sąlygas bei teisines priemones, siekiant apsaugoti nacionalines mokestines įplaukas ir neleisti apeiti nacionalinių teisės aktų bei išvengti kraštutinių per menko apmokestinimo arba atleidimo nuo mokesčių formų. |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
a) tokio pelno neapmokestina; arba |
a) tokio pelno neapmokestina, jeigu dukterinės bendrovės šalyje jis jau apmokestintas teisės aktais nustatytu pelno mokesčiu, kurio tarifas ne mažesnis kaip 70 % teisės aktais nustatytų pelno mokesčio tarifų, taikytinų valstybėse narėse, vidurkio; arba |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
b) tokį pelną apmokestina, suteikdama patronuojančiai bendrovei ir jos nuolatinei buveinei teisę atskaityti iš priklausančio mokėti mokesčio sumos tą bendrovių pelno mokesčio dalį, kurią nuo to pelno sumokėjo dukterinė bendrovė ir žemesnės grandies dukterinė bendrovė, laikantis nuostatos, kad kiekvienos grandies bendrovė ir jos žemesnės grandies dukterinė bendrovė atitinka 2 straipsnyje pateiktas sąvokų apibrėžtis ir 3 straipsnyje numatytus reikalavimus, neviršijant atitinkamo priklausančio mokėti mokesčio sumos. |
b) tokį pelną apmokestina teisės aktais nustatytu pelno mokesčiu, kurio tarifas ne mažesnis kaip 75 % teisės aktais nustatytų pelno mokesčio tarifų, taikytinų valstybėse narėse, vidurkio, suteikdama patronuojančiai bendrovei ir jos nuolatinei buveinei teisę atskaityti iš priklausančio mokėti mokesčio sumos tą bendrovių pelno mokesčio dalį, kurią nuo to pelno sumokėjo dukterinė bendrovė ir žemesnės grandies dukterinė bendrovė, laikantis nuostatos, kad kiekvienos grandies bendrovė ir jos žemesnės grandies dukterinė bendrovė atitinka 2 straipsnyje pateiktas sąvokų apibrėžtis ir 3 straipsnyje numatytus reikalavimus, neviršijant atitinkamo priklausančio mokėti mokesčio sumos. |
- [1] OL C 77, 2002 3 28, p. 1.
AIŠKINAMOJI DALIS
Didelis krūvis valstybių finansams verčia parlamentus kūrybingai mėginti iš naujo subalansuoti jų biudžetus. Taip yra ne tik nuo finansinės krizės pradžios. Greta nevaldomai didelio valstybės garantuotos skolos ir biudžeto deficito lygio auganti socialinė nelygybė visose Europos visuomenėse skatina imtis plataus užmojo iniciatyvų.
Tačiau kadangi bendroji rinka yra neatskiriama Europos projekto dalis, ji tuo pačiu metu apriboja valstybių narių suverenumą, ypač mokesčių srityje. Bendros vidaus rinkos sukūrimas verslo ir vartotojų naudai buvo esminis argumentas priimant beveik visas Europos direktyvas įmonių pelno mokesčių srityje. Deja, taip pat ir dėl besitęsiančios visiško nacionalinių teisės aktų leidėjų nepriklausomumo mokesčių srityje ideologijos vis labiau ryškėjo itin žalingas poveikis.
Kuo kapitalas ES galėjo laisviau judėti, tuo labiau nuolat mažėjo savarankiško sprendimo laisvė.
Šiuo metu mokesčių konkurencija ES sudaro kliūtis valstybių narių veiksmų laisvei vykdant viešojo sektoriaus politiką. Dėl šios priežasties vidutinis ES įmonių pelno mokesčio tarifas sumažėjo nuo 44 proc. 1980 m. iki 35 proc. 1995 m. ir iki 23,2 proc. 2010 m.[1] Tampa vis sunkiau užtikrinti tvaresnę ir socialiai integruotą visuomenę, kai vieni gali lengvai ir naudingai perkelti kapitalą ir pelną, o kitiems to padaryti neįmanoma.
Asmenims ir įmonėms, veikiančioms visoje Europos Sąjungoje, taikomos skirtingos nacionalinės mokesčių sistemos. Nacionalinė mokesčių bazės apsauga beveik visuomet yra neteisėta, o dvigubas apmokestinimas įmonėms reglamentuojamas dvišaliuose susitarimuose ir Bendrijos teisės aktuose. Siekiant sustabdyti konkurenciją mažinant įmonių pelno mokesčio tarifus ir šią tendenciją pakeisti priešinga, reikalinga bendra ES politika.
Todėl dabar reikia nuodugniai peržiūrėti Tarybos direktyvą dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms. Jos tikslas – palengvinti sąlygas daugiašaliams įmonių sujungimams. Todėl ketinama atsisakyti pajamų, gautų už dividendus, dvigubo apmokestinimo:
„Kai patronuojanti bendrovė dėl savo ryšių su savo dukterine bendrove, gauna paskirstyto pelno dalį, patronuojančios bendrovės valstybė narė privalo arba tokio pelno neapmokestinti, arba tokį pelną apmokestinti, suteikdama teisę patronuojančiai bendrovei atimti iš priklausančio mokėti mokesčio sumos tą bendrovės pelno mokesčio dalį, kurią nuo to pelno sumokėjo dukterinė bendrovė.“
Dėl šios nuostatos Europos viduje palankesnių mokesčių sąlygų ieškojimas tapo labai svarbus mokesčių planavimo tikslais. Prasidėjo kova tarp valstybių narių ir investuotojų dėl pagrindinių būstinių vietos. Tik kodifikuojant vadinamąją Patronuojamų ir dukterinių įmonių direktyvą nebus išspręstos vis labiau neatidėliotinomis tampančios problemos, susijusios su ilgalaikiu neapmokestinimu ir net su dvigubu neapmokestinimu.
Be to, abejotina, ar pelnas, kurį gavo (Europos) daugiašalė bendrovė už Europos ribų esančioje dukterinėje bendrovėje, pateks į bendrą rinką, pasinaudojant tam tikromis nacionalinėmis mokesčių sistemomis, kurios pritraukia tokius kapitalo srautus numatydamos menką įplaukų iš trečiųjų šalių apmokestinimą ar visai jo nenumatydamos. Toks pelnas paprastai ateina iš vadinamųjų mokesčių rojų ir yra grindžiamas sandorių kainodara licencijų išdavimo sistemose (pvz., autorinis atlyginimas už intelektinės nuosavybės naudojimą). Po tokio menko pradinio apmokestinimo pelnas gali cirkuliuoti ES viduje ir patekti į patronuojančią bendrovę, įsikūrusią bet kurioje kitoje valstybėje narėje, nė karto neapmokestintas ES.
Ypatingas atvejis yra Šveicarija, kuri pasirašius dvišalį Šveicarijos ir ES susitarimą pateko į direktyvos taikymo sritį[2]. Čia pasikartoja pirmiau aprašyta situacija. ES patronuojančių bendrovių gauti dividendai iš Šveicarijos dukterinių bendrovių nėra apmokestinami arba gali būti atskaičiuojami bet kurioje ES valstybėje narėje. Valstybė pralaimi daugiašalėms bendrovėms, kurios nebemoka socialinėms reikmėms finansuoti skirtos dalies, kurią jos turėtų sąžiningai atiduoti. Todėl reikia įgyvendinti reikalavimą, kad, jei neleidžiama apmokestinti išeinančių pelno srautų, valstybėje, į kurią patenka pelnas, turi būti taikomas mažiausiai 25 proc. mokesčių tarifas.
Iš šių atvejų matyti, kad į direktyvą reikėtų įtraukti griežtesnes nuostatas dėl kovos su piktnaudžiavimu. Dividendų įplaukoms iš trečiųjų šalių dukterinių bendrovių turėtų būti taikomi minimalūs reikalavimai siekiant apriboti ES bendrovių vykdomą mokesčių bazės eroziją.
Be to, reikalingos kitos priemonės, skirtos kovai su dvigubu neapmokestinimu. Neseniai Komisija paskelbė pasiūlymą dėl bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčio bazės (BKĮPMB)[3]. Tačiau ši priemonė gali būti veiksminga tik jei bus apribotos galimybės vengti mokėti įmonės pelno mokesčius ES, taip pat palengvinta našta, tenkanti taisyklių besilaikančioms įmonėms, jei taisyklės bus privalomai taikomos visoms ES įmonėms, kurios vykdo tarpvalstybinę veiklą, ir jei bus bendrai taikomas vienodai apmokestinimo bazei taikomas minimalus mokesčių tarifas.
- [1] Šaltinis: Taxation trends in the European Union, 2010 m.
- [2] Plg. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo, numatančio priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, 15 str.; OL L 385, 2004 12 29, p. 30.
- [3] COM/2011/121.
PRIEDAS. TEISĖS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
Ref.: D(2011)16256
Sharon BOWLES
Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkei
ASP 10G201
Briuselis
Tema: Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (nauja redakcija)
(COM(2010)0784 - C7-0030/2011 - 2010/0387(CNS))
Gerb. Pirmininke,
Teisės reikalų komitetas, kuriam vadovauju, išnagrinėjo nurodytą pasiūlymą pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnį dėl išdėstymo nauja redakcija.
Minėtojo straipsnio 3 dalyje numatyta:
„Jei už teisės klausimus atsakingas komitetas mano, kad, be tų esminių pakeitimų, kurie jau buvo nurodyti pasiūlyme, jame nėra kitų esminių pakeitimų, apie tai jis praneša atsakingam komitetui.“
Šiuo atveju, be 156 ir 157 straipsniuose išdėstytų sąlygų, atsakingas komitetas laiko priimtinais tik tuos pakeitimus, kurie susiję su pasiūlymo dalimis, kuriose yra pakeitimų.
Tačiau, jei atsakingas komitetas pagal Tarpinstitucinio susitarimo 8 punktą taip pat ketina pateikti kodifikuotų pasiūlymo dalių pakeitimus, jis nedelsdamas praneša apie tai Tarybai ir Komisijai, o pastaroji iki 54 straipsnyje numatyto balsavimo turėtų pranešti komitetui savo poziciją dėl šių pakeitimų ir ar ji ketina atsiimti pasiūlymą išdėstyti nauja redakcija.
Atsižvelgdamas į Teisės tarnybos, kurios atstovai dalyvavo išdėstymo nauja redakcija pasiūlymą nagrinėjusios konsultacinės darbo grupės posėdžiuose, nuomonę ir laikydamasis nuomonės referento rekomendacijų, Teisės reikalų komitetas mano, kad aptariamajame pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kad, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės.
Taigi Teisės reikalų komitetas po diskusijų savo 2011 m. kovo 22 d. posėdyje rekomenduoja atsakingam komitetui apsvarstyti minėtąjį pasiūlymą vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsniu (už balsavo 17 narių, susilaikiusiųjų nebuvo)[1].
Pagarbiai
Klaus-Heiner LEHNE
Pridedama: Konsultacinės darbo grupės nuomonė.
- [1] Posėdyje dalyvavo šie Parlamento nariai: Klaus-Heiner Lehne, Tadeusz Zwiefka, Luigi Berlinguer, Françoise Castex, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Antonio Masip Hidalgo, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Alexandra Thein, Diana Wallis, Cecilia Wikström, Jiří Maštálka, Kurt Lechner, Angelika Niebler, Jan Philipp Albrecht, Eva Lichtenberger, Sajjad Karim.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Bendroji mokesčių sistema, taikoma įvairių valstybių narių patronuojančiosioms ir dukterinėms bendrovėms (išdėstymas nauja redakcija) |
||||
|
Nuorodos |
COM(2010)0784 – C7-0030/2011 – 2010/0387(CNS) |
||||
|
Konsultacijos su EP data |
25.1.2011 |
|
|
|
|
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ECON 3.2.2011 |
|
|
|
|
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
JURI 3.2.2011 |
|
|
|
|
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data |
Sven Giegold 15.2.2011 |
|
|
|
|
|
Svarstymas komitete |
24.5.2011 |
31.8.2011 |
|
|
|
|
Priėmimo data |
22.9.2011 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
30 1 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Udo Bullmann, Pascal Canfin, George Sabin Cutaş, Rachida Dati, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Elisa Ferreira, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Othmar Karas, Wolf Klinz, Philippe Lamberts, Astrid Lulling, Hans-Peter Martin, Ivari Padar, Olle Schmidt, Marianne Thyssen |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Pervenche Berès, Thijs Berman, David Casa, Herbert Dorfmann, Saïd El Khadraoui, Sari Essayah, Sophia in ‘t Veld, Mojca Kleva, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Gianni Pittella, Andreas Schwab |
||||
|
Pateikimo data |
27.9.2011 |
||||