Pranešimas - A7-0320/2011Pranešimas
A7-0320/2011
Europos Parlamentas

PRANEŠIMAS dėl naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės

4.10.2011 - (2011/2067(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
Pranešėja: Regina Bastos


Procedūra : 2011/2067(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0320/2011
Pateikti tekstai :
A7-0320/2011
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės

(2011/2067(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. lapkričio 23 d. komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010) 0682),

–       atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 8 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. Strategijos „Europa 2020“ integruotų gairių II dalis[1],

–       atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimą 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių[2],

–       atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo[3],

–       atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl netipinių sutarčių, profesinės veiklos saugumo užtikrinimo, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros ir naujų socialinio dialogo formų[4],

–       atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje[5],

–       atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadas „Užimtumo politika siekiant konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio, efektyvaus išteklių naudojimo ir ekologiškos ekonomikos“,

–       atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro (pranc. CEDEFOP) 2010 m. tyrimą „Gebėjimai ekologiškoms darbo vietoms“,

–       atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio … rezoliuciją dėl darbuotojų judumo Europos Sąjungoje skatinimo[6],

–       atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 7 d. priimtą Briugės komunikatą dėl intensyvesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje 2011–2020 m. laikotarpiu[7],

–       atsižvelgdamas į vidutinės trukmės laikotarpio prognozę iki 2020 m.: „Gebėjimų pasiūla ir paklausa Europoje“, Europos profesinio mokymo plėtros centras, 2010 m.[8],

–       atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės mėn. CEDEFOP atliktą tyrimą „Europos ateities gebėjimai. Profesinių gebėjimų poreikių numatymas“,

–       atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25 d. pagrindų susitarimą dėl įtraukiosios darbo rinkos, kurį pasirašė Europos profesinių sąjungų konfederacija (angl. ETUC), Europos pramonininkų ir darbdavių konfederacijų sąjunga (BusinessEurope), Europos amatų ir mažų bei vidutinių įmonių asociacija (pranc. UEAPME) ir Europos įmonių su valstybiniu kapitalu centras (pranc. CEEP),

–       atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. kovo 3 d. komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–       atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. sausio 12 d. komunikatą „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“ (COM(2011) 0011) ir prie jo pridėtą Bendrosios užimtumo ataskaitos projektą,

–       atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. vasario 23 d. komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011) 0078),

–       atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. lapkričio 9 d. komunikatą „Penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvados. Sanglaudos politikos ateitis“ (COM(2010) 0642),

–       atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Pažanga siekiant bendrų Europos tikslų švietimo ir mokymo srityje“ (SEC(2011) 0526),

–       atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos įsigaliojimą Europos Sąjungoje 2011 m. sausio 21 d. remiantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu[9],

–       atsižvelgdamas į Neįgaliesiems skirtų paslaugų teikėjų Europos asociacijos (EASPD) pranešimą, kuriame nurodoma, kad Europoje didėjant nedarbui neįgaliesiems darosi sunkiau gauti darbą ir jį išsaugoti ir kad daugelyje šalių žmonių su negalia nedarbo rodikliai yra aukštesni, nei žmonių, kurie neturi negalios,

–       atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010) 0491),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadas „Europos lyčių lygybės paktas (2011–2020 m.)“,

–       atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą dėl Komisijos rekomendacijos dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (COM(2008) 0639) ir savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties [10],

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos, Regioninės plėtros, Kultūros ir švietimo bei Moterų teisų ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A7-0320/2011),

A.     kadangi, remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, ištikus visuotinei ekonomikos krizei šiuo metu nedarbo lygis Europos Sąjungoje išaugo iki 9,5 proc., t. y. viso 22 828 mln. žmonių, iš kurių 19,4 proc. yra ilgalaikiai bedarbiai; kadangi jaunimo nedarbo lygis yra 20,4 proc., o kai kuriose valstybėse narėse siekia 40 proc.,

B.     kadangi MVĮ, kurios yra ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir 2020 m. tikslų siekimo varomoji jėga, dėl ekonominės krizės prarasta daugiau nei 3,5 mln. darbo vietų;

C.     kadangi dėl 2008 m. ekonomikos krizės pirminiuose ir gamybos sektoriuose prarasta daugiau negu tikėtasi darbo vietų ir tikimasi, kad iki 2020 m. bus prarasta dar maždaug 2,5 mln. darbo vietų,

D.     kadangi 2008 m. ekonominis nuosmukis neigiamai paveikė ir įgūdžių paklausą, ir pasiūlą darbo sektoriuje, dėl to labai padidėjo netikrumui dėl darbo perspektyvų ir sustiprėjo žmonių poreikis dėl geresnio informavimo apie užimtumo galimybes darbo rinkoje,

E.     kadangi taupymo priemonės, vykdomos daugelyje valstybių narių, sutapo su labai dideliu nedarbo lygio padidėjimu ir iš dalies jį nulėmė,

F.     kadangi politikos formuotojai turi apsaugoti savo piliečius nuo nedarbo grėsmės užtikrindami, kad darbuotojai turėtų tinkamų įgūdžių, kurie kiek įmanoma padidintų jų galimybes įsidarbinti,

G.     kadangi dėl naujų technologijų pažangos ir Europos ekonominės struktūros pokyčių žmonėms tapo būtina atnaujinti ir gerinti savo įgūdžius visą savo profesinį gyvenimą,

H.     kadangi socialinės, efektyvaus išteklių naudojimo, ekologiškos ir konkurencingos ekonomikos skatinimas yra vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų,

I.      kadangi vis dar tikimasi, kad paslaugų sektorius, pvz., prekybos, saugumo, valymo, viešojo maitinimo, slaugos ir tiesiogiai asmeniui teikiamų paslaugų, nuo dabar iki 2020 m. užtikrins daug darbo vietų ir galėtų būti sparčiausiai augantis sektorius,

J.      kadangi žemės ūkio maisto produktų sektorius vėl įgauna pasaulinę reikšmę, dėl to jam reikalingi įvairūs bei aukštesnio lygio įgūdžiai, tačiau smarkiai mažėja žemos kvalifikacijos darbo vietų skaičius,

K.     kadangi siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, aplinkos apsaugą ir naujų ekologiškų technologijų plėtrą bus reikalingi atitinkami įgūdžiai,

L.     kadangi natūralu, kad technologiniai pokyčiai ir naujos darbo organizavimo formos sektoriuose daro įtaką užimtumo tendencijoms, susijusioms su reikiamų darbuotojų profesiniais ir kvalifikaciniais įgūdžiais,

M.    kadangi ekonomikos srityje vis labiau auga kūrybinių, sąveikumo, bendravimo ir problemų sprendimo gebėjimų darbo vietoje poreikis, o žemos kvalifikacijos darbus dirbantiems ar įprastas funkcijas atliekantiems darbuotojams kyla didelė grėsmė prarasti darbą,

N.     kadangi, be kitų pažeidžiamų grupių darbuotojų, darbuotojams, kurių išsilavinimo ir įgūdžių lygis žemas, kyla didesnė grėsmė prarasti darbą, dirbti darbo be garantijų sąlygomis ir skurdo pavojus, nebent jiems būtų suteiktos tinkamos galimybės mokytis ir persikvalifikuoti, kurios jiems leistų neatsilikti nuo rinkos reikalavimų;

O.     kadangi ilgalaikis mokymo ir aukštojo išsilavinimo veiksmingumas priklauso nuo įvairių veiksnių, pvz., nuo aukštos kokybės švietimo ir mokymų galimybių, lygių galimybių ir prieinamumo visiems užtikrinimo, galimybių gauti priežiūros paslaugas, ilgalaikių viešųjų investicijų, viešųjų finansų padėties bei veiksmingo valdymo taip pat nuo geresnio asmeninių ir darbo rinkos poreikių susiejimo,

P.     kadangi ES yra įsipareigojusi gerinti švietimo lygį ir iki 2020 m. sumažinti mokyklos nebaigusiųjų skaičių iki 10 proc. ar mažiau ir padidinti įgijusiųjų aukštąjį ar lygiavertį išsilavinimą skaičių bent iki 40 proc.,

Q.     kadangi tikimasi, kad daugės darbo vietų, kuriose reikalaujama techniniu ir moksliniu požiūriu aukštesnės kvalifikacijos, ir 2020 m. apie pusė visų darbo vietų bus skirta vidutinės kvalifikacijos darbuotojams, o 35 proc. visų darbo vietų bus reikalaujama turėti aukšto lygio kvalifikaciją, palyginti su 29 proc. šiuo metu, ir kadangi siekiant tvarios ekonomijos visose profesijose ir visuose įgūdžių segmentuose prireiks papildomos kvalifikacijos,

R.       kadangi migracija ES viduje, taip pat migracija į ES ir iš ES ir demografiniai pokyčiai daugeliu aspektų ateityje darys vis didesnę įtaką valstybių narių darbingo amžiaus gyventojų kiekiui bei sudėčiai ir darys didelį poveikį įgūdžių paklausai ir pasiūlai, ypatingai tose valstybėse narėse, kuriose gyventojų skaičius sparčiai mažėja, ar kuriose vyksta didelio masto protų nutekėjimo procesai,

S.     kadangi darbuotojų migrantų kompetencija ir sugebėjimai nepakankamai pripažįstami ir nevisiškai išnaudojami ir kadangi darbuotojai migrantai dažnai susiduria su sunkumais patekti į darbo rinką, gauti prieigą prie švietimo ir mokymo, taip pat ir dėl to, kad neturi pakankamai žinių apie savo darbo ir socialines teises ir nedalyvauja darbuotojų asociacijose; kadangi dėl to integracijos politikos sritys, kuriomis skatinamos imigrantų galimybės naudotis švietimu, mokymu ir užimtumu, gali žymiai prisidėti patenkinant darbo rinkos poreikius ateityje,

T.     kadangi, nors mikrokreditas yra labai svarbi priemonė moterų verslumui ir moterų valdomų įmonių kūrimui, Europos Sąjungoje yra vis dar mažai verslininkių, kurios sudaro vidutiniškai 30 proc. visų verslininkų,

U.     kadangi daugiau kaip 60 proc. universitetų absolventų yra moterys; kadangi pernelyg mažai moterų ir mergaičių renkasi mokslo sektorius ir dėl to sektoriuose atsiranda randasi didelė segregacija; kadangi išryškėjo tendencija, kad laikui bėgant atotrūkis tarp IT sektoriuje dirbančių moterų ir vyrų ne mažėja, o didėja,

V.     kadangi moterų padėtis darbo rinkoje yra nepalanki, ir ne visą darbo dieną bei pagal naujas, dažnai neužtikrinančias darbo vietos darbo organizavimo formas dirbančių moterų skaičius yra neproporcingai didelis, ir todėl joms neprieinamos visos socialinės garantijos, socialinė apsauga ir socialinės išmokos,

W.    kadangi tvarus ekonomikos augimas teikia galimybę sukurti daugiau tinkamų darbo vietų ir prisidėti prie ekonomikos atkūrimo visoje ES,

X.     kadangi ES vis dar investuoja mažiau negu jos pasauliniai ekonomikos partneriai ir konkurentai į mokslinius tyrimus, inovacijas ir švietimą, kurie yra pagrindiniai augimo ir gyvenimo lygio gerinimo veiksniai; kadangi reikia daug investicijų į žiniomis pagrįstą ekonomiką, techninį mokymą ir profesinį perkvalifikavimą,

Y.     kadangi tikslingas ir pritaikytas kvalifikacijos kėlimas yra labai svarbus siekiant padėti žmonėms įgyti naujų įgūdžių, kad jie galėtų pasinaudoti perėjimu prie tvaresnės ekonomikos; kadangi kvalifikacijos kėlimas, integracija į darbo rinką ir socialinė įtrauktis grindžiami įtikinamais ekonominiais argumentais; kadangi investicijų į kvalifikacijos kėlimą mažinimas turės neigiamą ilgalaikį poveikį,

Spręstini užimtumo politikos uždaviniai

1.      primena, kad strategijoje „Europa 2020“ valstybės narės sutarė iki 2020 m. pasiekti 75 proc. 20–64 metų amžiaus grupės užimtumo tikslą, kuris glaudžiai susijęs su ekonomikos augimu ir socialinės apsaugos sistemų bei viešųjų finansų tvarumu; primena, kad šiuo metu moterų užimtumo lygis yra 58,2 proc.; pabrėžia, kad norint pasiekti užimtumo tikslą būtina iš esmės sumažinti jaunimo nedarbo lygį, padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir veiksmingai įgyvendinti strategijos prioritetą dėl įtraukties; pabrėžia, kad vykdant daugumą nacionalinių reformų programų nepavyks pasiekti užimtumo ir kovos su skurdu tikslų ir ragina visus suinteresuotus subjektus dėti daugiau pastangų siekiant sėkmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“;

2.      pakartoja, kad penki ES pagrindiniai tikslai yra užimtumo skatinimas, sąlygų inovacijoms, moksliniams tyrimams ir plėtrai gerinimas, klimato kaitos ir energetikos uždavinių įvykdymas, švietimo įvairiais lygmenimis gerinimas ir socialinės integracijos skatinimas;

3.      primena, kad yra didelių kliūčių, trukdančių žymiai padidinti užimtumą ES, kovoti su struktūriniu nedarbu ir kurti naujas darbo vietas, taip didinant našumą ir stiprinant konkurencingumą; mano, kad, be geresnio darbo rinkų veikimo užtikrinimo, visų pirma reikia įveikti iššūkius, susijusius, be kita ko, su šiuo metu nepakankamu daugelio darbuotojų įgūdžių lygiu ir žemais kai kurių Europos šalių švietimo lygio reitingais tarptautiniu mastu; mano, kad integruotas požiūris ugdant būtinus įgūdžius bus labai svarbus siekiant geriausiai išnaudoti naujos tvarios ekonomikos teikiamas galimybes ir ragina Komisiją savo planuojamame komunikate dėl darbo vietų kuriant naujų tvarią ekonomiką atsižvelgti į Parlemento prašymus šiuo klausimu;

4.      pažymi, kad užimtumo lygis ir ekonominė veikla yra vienas kitą papildantys veiksniai, skatinantys ypač spartų ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą; tačiau griežtai rekomenduoja, kad valstybės narės laikytųsi strategijos „Europa 2020“ užimtumo politikos integruotų gairių ir bendrosios ekonomikos politikos gairių ir užtikrintų, kad nustatant politikos priemones būtina atsižvelgti į nacionalines, regionines bei vietos sąlygas ir ypač į padėtį atskirose valstybėse narėse;

5.      pabrėžia, kad valstybės narės tebėra atsakingos už pagrindines socialinės politikos sritis, pvz., apmokestinimą, socialinės gerovės programas, tam tikrą darbo reglamentavimą, sveikatos priežiūrą ir švietimą; mano, kad nustatant socialinės politikos priemones būtina atsižvelgti į nacionalines, regionines bei vietos sąlygas ir ypač į padėtį atskirose valstybėse narėse;

6.      ragina geriau koordinuoti valstybių narių ekonomikos politiką siekiant skatinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą ir palengvinti sudalyti geresnes sąlygas veiksmingai konkurencijai, atsižvelgiant į regioninius užimtumo ir nedarbo lygio skirtumus Europoje; ragina valstybes nares laikytis biudžetinės drausmės taisyklių siekiant sumažinti pernelyg didelio deficito susidarymo riziką ir ragina vykdyti veiksmingą biudžeto priežiūrą bei tuo pat metu sudaryti sąlygas viešosioms investicijoms vadovaujantis ES augimo ir užimtumo tikslais; tačiau pabrėžia socialinio poveikio vertinimo, kurio reikalaujama pagal Sutartį, svarbą ir ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti socialines pasekmes, kurias sukelia išlaidų mažinimas, ypač lėšų, skiriamų švietimui ir aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms, mažinimas, kuris gali kelti grėsmę pažangai, daromai užpildant specialistų trūkumą Europoje ir užtikrinant ekonominį pajėgumą;

7.      pritaria Komisijos pavyzdinei iniciatyvai įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, kuri yra prasmingas konkurencijos ir užimtumo skatinimo pagrindas, daryti pokyčius siekiant tvarios, pažangesnės ir labiau integracinės ekonomikos; pabrėžia Darbotvarkės įgyvendinimo regioninių aspektų svarbą; ragina Komisiją pateikti pavyzdinės iniciatyvos priemonių dėl užimtumo ir įgūdžių, skiriant tinkamą dėmesį skatinti darbo pasiūlą ir paklausą tvarioje ir integracinėje žinių ekonomikoje;

8.      mano, kad Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkę reikėtų vertinti kartu su ES mokslinių tyrimų bendrąja programa ir kad jų abiejų sąveika galėtų sudaryti sąlygas skatinti augimą ir kurti darbo vietas;

9.      pabrėžia, kad atsižvelgiant į pastarųjų metų ekonomikos ir darbo rinkos pokyčius ir ateities iššūkius, pvz., demografiniai pokyčiai ir perėjimas prie tvarios ekonomikos, reikia parengti geresnes užimtumo, švietimo ir darbo organizavimo strategijas siekiant pagerinti ES konkurencingumą ir darbo ir gyvenimo sąlygas ir kurti naujas tinkamas darbo vietas, taigi, skatinti pažangų augimą, kuris apima visišką užimtumą ir gerovę, taip pat aplinką tausojančią gamybą ir gyvenseną; todėl pabrėžia, kad svarbu, kad visos amžiaus grupės turėtų galimybes mokytis visą gyvenimą, įgyti kvalifikaciją ir įgūdžius; pabrėžia, kad kvalifikacijos kėlimas, integracija į darbo rinką, socialinė įtrauktis, veiksminga kova su diskriminacija ir geresnis visų darbuotojų kapitalo panaudojimas grindžiami ekonominiais argumentais; primena, kad darbo ir privataus gyvenimo derinimas, švietimas ir žmogiškojo kapitalo gerinimas taip pat asmeniui teikia neekonominę naudą;

10.    pabrėžia, kad nacionalines darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros priemones būtina peržiūrėti atsižvelgiant į naujas socialines ir ekonomines sąlygas, kai tinkama, išsaugoti, sustiprinti ir pritaikyti atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės specialius poreikius, siekiant užtikrinti lanksčią, įtraukią ir aktyvią darbo rinką, veiksmingą visuotinai prieinamą mokymą ir tinkamas socialinio saugumo sistemas; ragina valstybes nares vykdant jų darbo rinkos reformas kartu stiprinti kelią skurdui užkertančią socialinę apsaugą ir apsaugą nuo nedarbo bei gerinti valstybinių užimtumo tarnybų veiklos kokybę; pabrėžia, kad lankstumo ir užimtumo garantijos neturėtų būti laikomos visiems tinkamu sprendimu;

11.    pabrėžia neoficialaus mokymosi ir įgūdžių ugdymo glaudžiai bendradarbiaujant tarp kartų, kai jauni žmonės gali įgyti naujų įgūdžių mokydamiesi iš patyrusių vyresnio amžiaus darbuotojų, svarbą;

12.    apgailestauja, kad daugumai darbuotojų vis dar sunku suderinti darbą ir šeimos gyvenimą; ragina valstybes nares visiems tėvams, ypač moterims, vienišiems tėvams, skurdžiausiems gyventojams ar neįgaliesiems, suteikti galimybę įsitraukti ne tik darbinę veiklą, bet ir į mokymosi visą gyvenimą procesą; pabrėžia, kad būtina sąlyga yra tai, kad darbo organizavimas ir mokymosi galimybės būtų suderinti su tėvų pareigomis, kad būtų padidintas vaikų priežiūros įstaigų veiksmingumas ir pagerintos galimybės naudotis jų paslaugomis ir kad tėvams būtų teikiama tinkama parama; be to, ragina valstybes nares įgyvendinti politikos priemones ir programas, skirtas remti asmenis, slaugančius šeimos narius;

13.    mano, kad naudinga remti aplinkos sąlygas, kuriomis būtų skatinamas nuotolinis darbas, jeigu jį galima suderinti su šeimos ir profesinio gyvenimo reikalavimais;

Reagavimo būdai

Kvalifikuotos darbo jėgos užtikrinimas

14.    palankiai vertina Europos užimtumo observatorijos sukūrimą ir Komisijos iniciatyvą parengti ES įgūdžių panoramą ir pertvarkyti Europos užimtumo tarnybos (EURES) tinklą siekiant ieškantiems darbo užtikrinti daugiau skaidrumo ir skatinti darbuotojų mobilumą ES; pabrėžia, kad EURES atlieka pagrindinį vaidmenį konsultuojant judžius darbuotojus ir darbo ieškančius asmenis dėl jų teisių ir padeda kurti tikrą vidaus rinką ir palankiai vertina bandomąjį projektą „Tavo pirmasis EURES darbas“, kuris skirtas jauniems darbo ieškantiems asmenims 27 valstybėse narėse; be to, pabrėžia EURES vaidmenį pasienio regionuose ir mano, kad jos tarpvalstybinėms partnerystėms reikia skirti reikiamus išteklius, siekiant reaguoti į iššūkius Europos darbo rinkoje;

15.    pabrėžia, kad svarbu didinti dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą programose, ypač profesinio mokymo ir rengimo srityse, siekiant užtikrinti galimybes įsidarbinti, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir stiprinti konkurencingumą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia padidinti tęstinio mokymo įstaigose besimokančiųjų skaičių, kad aukštesnės kvalifikacijos žmonės ir sulaukę vyresnio amžiaus galėtų rasti ir dirbti sau tinkamą darbą; atsižvelgdamas į tai mano, kad reikia suteikti paskatas ir darbdaviams, ir darbuotojams, ypač MVĮ; taip pat mano, kad reikia įgyvendinti visapusiškesnes visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijas, o profesinio švietimo ir mokymo sistemos turi būti suderintos su sparčiai kintančiais darbo rinkos poreikiais, technologijų pažanga ir naujais darbo organizavimo metodais;

16.    apgailestauja, kad per krizę valstybės narės sumažino savo švietimo ir mokymo biudžetus, ir ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti į švietimo ir mokymo sistemas;

17.    ragina geriau stebėti būsimą įgūdžių paklausą Europoje pagal profesijas ir kvalifikacijos lygį ir numatant valstybių narių švietimo, mokymosi visą gyvenimą politiką ir kitų susijusių sričių politiką nedelsiant atsižvelgti į sukauptus duomenis; pabrėžia, pabrėžia, kad svarbu didinti darbo vietų ir karjeros patrauklumą jauniems darbuotojams ir kad visų pirma jauni žmonės turi būti nuolat informuojami apie tendencijas darbo rinkoje, kad galėtų koncentruotis į gebėjimų, kurie iš tikrųjų paklausūs, ugdymą; mano, kad žinių sąjunga, kuri suartina verslą, socialinius partnerius ir švietimo institucijas, būtų naudinga priemonė užpildant inovacijų srities ir įgūdžių spragas, gerokai prisidedanti prie ekonomikos ir visos visuomenės interesų skatinimo, ypač atsižvelgiant į svarbų iššūkį užtikrinti visišką užimtumą, skurdo panaikinimą, socialinę įtrauktį ir ilgalaikį pasaulio ekonomikos augimą;

18.    pabrėžia, kad svarbu anksti, mažiausiai prieš 10 metų, nustatyti įgūdžių poreikius, ir ragina valstybes nares ir atitinkamai regionus kurti užimtumo stebėsenos centrus, kuriuose dėmesys būtų skiriamas ateities poreikiams; be to, pabrėžia, kad svarbu plėtoti patikimas sistemas, kurios padėtų numatyti įgūdžių poreikius ES ir valstybėse narėse ateityje, taip pat, kad svarbu toliau investuoti į įgūdžių gerinimą ir geresnį darbo vietų derinimą su kvalifikacija; pakartoja, kad reikia užtikrinti piliečiams galimybę gauti atitinkamos kokybiškos informacijos ir ragina šiuo klausimu keistis patirtimi ir geriausia praktika; siekiant šio tikslo pabrėžia, kad reikalingas tvirtesnis ir veiksmingesnis švietimo įstaigų, įskaitant universitetus ir mokslinių tyrimų centrus, bendradarbiavimas su valstybinėmis užimtumo tarnybomis, socialiniais partneriais, įmonėmis ir darbdaviais;

19.    pabrėžia, kad reikia gerinti profesijų ir darbo vietų, kurioms užimti darbo rinkoje trūksta darbo jėgos, žinomumą ir patrauklumą;

20.    ragina Komisiją suteikti daugiau finansinės paramos programai „Leonardo da Vinci“ ir pagerinti jos žinomumą – tai programa, kuri teikia žmonėms galimybę įgyti naujų įgūdžių, žinių ir kvalifikacijų ir kuri padaro profesinį mokymą patrauklesnį visiems; taip pat atkreipia dėmesį į mokymo darbo vietoje svarbą ir ragina remti nacionalines iniciatyvas, kuriomis populiarinama ši profesinio lavinimo forma;

21.    pažymi, kad programos „Erasmus“ paprogramės asignavimai panaudojami beveik 100 proc.; primena gerai dokumentais pagrįstus duomenis, kad programa „Erasmus“ labai palengvina studijas užsienyje ir suteikia studentams įvairių įgūdžių, o tai savo ruožtu gerokai padidina šių studentų galimybes vėliau įsidarbinti ir labai prisideda prie Europos konkurencingumo;

22.    pabrėžia kokybiškos valstybinės švietimo sistemos, kuria suteikiama laisva, vienoda prieiga visiems, svarbą;

23.    mano, kad labai svarbu sukurti glaudžiam mokslinių tyrimų institutų ir pramonės bendradarbiavimui palankią aplinką ir raginti bei skatinti pramonės įmones investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; primena, kad aukštojo išsilavinimo ir mokymo įstaigos atlieka esminį vaidmenį valstybių narių regionų ekonomikoje ir kad jie yra unikali aplinka, kuri apima inovacijas, švietimą ir mokslinius tyrimus ir gali prisidėti prie darbo vietų kūrimo, verslo ir kitų įgūdžių ugdymo ir didesnių įsidarbinimo galimybių; pripažįsta universitetų ir verslo dialogo vaidmenį šioje srityje; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas skatinti taikyti Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) ir visuose ekonomikos sektoriuose raginti siekti EMAS registracijos;

24.    ragina Europos Komisiją skatinti toliau pagal Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkę steigti Europos sektorių tarybas užimtumo ir įgūdžių klausimais, kurios turėtų būti naudojamos kaip valstybių narių ir regionų turimos informacijos rinkimo ir keitimosi ja platformos, siekiant padėti koordinuoti visų susijusių šalių dedamas pastangas, ir kaip paramos socialinio dialogo veiklai priemonė;

25.    mano, kad svarbiausia iš esmės padidinti investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, todėl mano, kad siekiant paskatinti valstybes nares eiti šia linkme, vertinant valstybių narių vidutinės trukmės biudžeto tikslą, reikėtų specialiai apsvarstyti valstybės išlaidas švietimui, moksliniams tyrimams ir profesiniam mokymui;

26.    pažymi, kad šiuo tikslu reikėtų tinkamai paremti tokias priemones kaip vykdant socialinę partnerystę atliekami darbo profilių ir profesijų poreikio tyrimai sektoriuose;

27.    ragina Europos socialinio dialogo komitetus prisidėti derinant esamus mokymus su esama ir būsima paklausa pasinaudojant gairėmis, kuriose nustatyti aiškūs tikslai ir rodikliai, pagal kuriuos galima stebėti pažangą;

28.    pabrėžia, kad reikia įtraukti darbdavius į švietimo įstaigų valdymą, taip pat kursų, mokymo metodų parengimo ir amatų mokymo, vertinimo ir kvalifikacijos teikimo procesą; pabrėžia darbdaviams, kurie siūlo žemos kvalifikacijos arba nekvalifikuotiems asmenims mokymus ir taip suteikia galimybę tiesiogiai darbo vietoje įgyti praktinės patirties, skirtų iniciatyvų svarbą;

29.    apgailestauja, kad ES vis dar per daug jaunuolių neužbaigia mokslo mokyklose; nurodo, kad mokslo mokyklose neužbaigiančių jaunuolių dalį sumažinus tik 1 proc. darbo rinkoje galėtų atsirasti apie 500 000 potencialių darbuotojų; todėl ragina valstybes nares įgyvendinti veiksmingesnę politiką, paremtą aukštos kokybės šiuolaikiniu švietimu ir profesiniu mokymu, kuri padėtų išvengti, kad mokiniai nepaliktų mokyklų nebaigę mokslo programos, pašalinti kliūtis tęsti studijoms, suteikti mokymosi sunkumų turintiems ar neįgaliems mokiniams alternatyvias mokymosi galimybes ir vystyti veiksmingus ryšius tarp pirminio mokymo ir įmonių; pabrėžia ankstyvojo ugdymo svarbą ne tik būsimų funkcinių žmonių įgūdžių ugdymui, bet ir jų gebėjimui mokytis, specializuotis ir toliau vystytis ir ragina parengti nuoseklią, visa apimančią, ilgalaikę ankstyvojo ugdymo ir priežiūros koncepciją, kaip siūloma atitinkamame Komisijos komunikate;

30.    reiškia apgailestavimą, kad daug galinčių dirbti neįgaliųjų nėra integruoti į darbo rinką, ir ragina valstybes nares įgyvendinti politikos priemones, kuriomis remiantis žmonėms su negalia būtų suteiktos alternatyvios švietimo, mokymosi ir įsidarbinimo galimybės;

31.    ragina valstybes nares valstybės finansuojamas ir tinkamai reguliuojamas pradinio mokymo įstaigas, įskaitant ikimokyklines, pradines ir vidurines mokyklas, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo įstaigas aprūpinti tinkamos kvalifikacijos ir gerai parengtu mokymo bei pagalbiniu personalu, kuris būtų gerai apmokamas ir turėtų geras darbo sąlygas;

32.    pabrėžia visiems prieinamų visuomenės švietimo sistemų svarbą siekiant skatinti lygias galimybes visiems;

33.    džiaugiasi Komisijos pasiūlymu skatinti naujų specializuotų studijų Europos kompetencijų centrus ateities profesijoms rengti ir palengvinti judumo sąlygas jaunimui; pabrėžia, kad svarbu sukurti reikiamas sąlygas plėstis inovacinių įmonių grupėms, kurios gali veikti kaip paskata vietos ekonominei plėtrai ir kuriant naujas darbo vietas regionuose; mano, kad augant ekonomikos restruktūrizavimo tempams tvaraus ekonomikos augimo prielaidos yra kvalifikuota darbo jėga, valdymo kompetencija, inovacijos, moksliniai tyrimai, technologijos ir ekologiškos daro vietos;

34.    skatina valstybes nares į visus švietimo sistemos lygius įtraukti informacijos ir ryšių technologijų kompetenciją, skaitmeninį raštingumą ir pagrindinius visose srityse pritaikomus gebėjimus, pvz., bendravimą užsienio kalbomis ir asmeninės saviraiškos ir vystymosi gebėjimus, aktyvų pilietiškumą, kūrybingumą, kultūrinį sąmoningumą ir skirtingų kultūrų supratimą, taip pat itin svarbius gebėjimus, susijusius su aplinkosauga, klimato kaita ir tvariu vystymusi; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad siekiant pagerinti žmonių užimtumo galimybes svarbu skatinti ir pripažinti tiek privalomus, tiek ir neprivalomus įgūdžius; pažymi, kad naudinga gebėti bendrauti užsienio kalbomis ir remia kalbų mokymąsi ir kalbų mokymo plėtrą;

35.    pabrėžia į inovacijas nukreipto švietimo poreikį; pabrėžia, kad norint patenkinti ateities poreikius turėtų būti skatinamas nešabloniškas ir abstraktus mąstymas ir techninis švietimas;

36.    pabrėžia, jog reikėtų stengtis užtikrinti, kad visi vaikai ankstyvame amžiuje įgytų pagrindinių IT įgūdžių, kad IT būtų įtraukos į pradinį mokyklų švietimą ir kad visi europiečiai turėtų pigią ir paprastą prieigą prie interneto;

37.    atsižvelgiant į tai, kad numatoma, jog 2015 m. trūks nuo 384 000 iki 700 000 IT specialistų ir maždaug vieno milijono darbuotojų trūks sveikatos apsaugos sektoriuje bei dar vienu milijonu bus per mažai mokslinių tyrimų darbuotojų, ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių ir šiose srityse užtikrinti tinkamą kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių lygį;

38.    pabrėžia, kad švietimo internacionalizacija turi socialinę, kultūrinę ir ekonominę reikšmę, todėl primygtinai prašo Komisiją skatinti tyrėjų, studentų, mokslininkų ir docentų mobilumą tarptautiniu mastu ES ir už jos ribų;

39.    reiškia susirūpinimą, kad aukštos kvalifikacijos asmenys priima pasiūlymus dirbti jų gebėjimų neatitinkantį arba nekvalifikuotą darbą ir taip ES vyksta protų nutekėjimas;

40.    ragina valstybes nares parengti mokytojų rengimo programas, kuriose būtų numatytos priemonės, sudarančios galimybę lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ir vystyti visus švietimo lygius atitinkančius įgūdžius;

41.    skatina valstybes nares įgyvendinti mokymo darbo vietoje sistemą, įskaitant dvilypę švietimo / mokymo sistemą, siekiant jau ankstyvuoju etapu supažindinti jaunuolius su darbo rinka, taip pat skatinti diegti stažuočių ir praktikos kokybės sistemą, kuri suteiktų kuo geresnes galimybes gauti stabilų darbą; be to, susijusius suinteresuotus subjektus užtikrinti, kad stažuotės ir praktika vyktų prižiūrint profesionaliems globėjams, padėtų iš tiesų įgyti darbo rinkos poreikius atitinkančių įgūdžių ir patirties ir aprūpinti naujomis darbo vietomis; ragina valstybes nares nustatyti mažiausius stažuočių darbo užmokesčio ir socialinių teisių reikalavimus ir sukurti Europos stažuočių kokybės sistemą nustatant tinkamas darbo sąlygas ir taisykles, kuriomis būtų užtikrinama, kad stažuotojai nebūtų naudojami nuolatiniams darbuotojams pakeisti;

42.    ragina Komisiją ir valstybes nares plačiau keistis duomenimis apie politikos priemones, skirtas perėjimui nuo švietimo ir mokymo į darbo sferą, bei mobilumo mokymo priemonėmis, nes tai prisidėtų prie gebėjimų tobulinimo ir padidintų jaunų žmonių galimybes įsidarbinti;

43.    primygtinai ragina Europos Komisiją vykdant kitą su profesiniais įgūdžiais susijusią teisėkūros iniciatyvą sustiprinti teisinį diplomų ir profesinių kvalifikacijų pripažinimo pagrindą ir sukurti sustiprintą kompetencijos, diplomų ir įgūdžių pripažinimo mechanizmą, įskaitant neformalaus, ir nebūtinai formalaus, pasirengimo metu įgytus įgūdžius ir taip pat išplėsti darbuotojų iš trečiųjų šalių kompetencijos, diplomų ir įgūdžių pripažinimo mechanizmus; mano, kad šis mechanizmas turėtų būti paremtas tinkamomis Europos sistemomis, pvz., Europos kvalifikacijų sistema (EQF) ir Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET);

44.    ragina nacionalines statistikos tarnybas įvesti atitinkamus rodiklius, skirtus įgūdžiams ir savo įvairių lygių švietimo sistemos kokybei įvertinti;

45.    mano, kad Išorės veiksmų tarnyba (IVT), būtent ES delegacijos trečiosiose šalyse, galėtų atlikti svarbų vaidmenį suteikdamos informaciją apie Europoje privalomą kompetenciją ir laisvas darbo vietas bei padėdamos atlikti norint atvykti į Europą būtinus formalumus;

46.    pažymi, kad dėl demografinių pokyčių tarp vyresnio amžiaus žmonių yra daug galimų savanorių, kurie yra mūsų visuomenės nepanaudoti ištekliai; ragina Komisiją sudaryti daugiau galimybių dirbti vyresnio amžiaus savanoriams ir parengti programą „Veiklūs senjorai“, kuri vienytų vis didesnį skaičių itin patyrusių vyresnio amžiaus piliečių, pageidaujančių būti savanoriais, ir kuri būtų vykdoma kartu su anksčiau minėta programa „Veiklus jaunimas“ bei ją papildytų; taip pat ragina toliau skatinti specialias skirtingoms kartoms atstovaujančių savanorių veiklos ir ugdymo programas;

47.    mano, kad, atsižvelgiant į aktyvaus gyvenimo ilginimo strategiją, nepakankamai padaroma siekiant padėti vyresnio amžiaus asmenims įgyti IT įgūdžių, ir ragina Komisiją ir valstybes nares kurti šiai grupei skirtas plataus masto švietimo sistemas;

48.    pabrėžia poreikį išlaikyti tradicinius amatus ir su jais susijusius įgūdžius ir parengti mažmeniniams amatininkams skirtas strategijas, siekiant išlaikyti amatų sektoriaus kultūrinę tapatybę; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu remti su profesine veikla susijusį jaunų amatininkų ir moterų profesinį mokymą ir mobilumą; pažymi, kad skatinimas atlikti praktiką, kaip jaunimo integravimo į šį sektorių priemonę, gali būti aktyvi politika, kurią vertėtų propaguoti, ir ragina valstybes nares imtis atitinkamų priemonių; pabrėžia humanitarinių mokslų, kaip srities, teikiančios galimybę tyrinėti praeitį ir geriau išsaugoti kultūros savitumą, svarbą;

Darbo jėgos poreikio skatinimas ir darbo vietų kūrimas

49.    atkreipia dėmesį tai, kad mažosios ir vidutinės įmonės dėl jų gausos ir strateginės funkcijos kovojant su nedarbu yra svarbios Europos ekonomikai; primena, kad MVĮ sukuriama 85 proc. darbo vietų ES ir sudaro 58 proc. visos Sąjungos įmonių sukuriamos pridėtinės vertės; primygtinai ragina susijusius suinteresuotus subjektus pašalinti visas priemones, galinčias sukelti kliūčių verslo kūrimui ir laisvam verslo judėjimui; ragina valstybes nares ir Komisiją palengvinti mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir skatinti jų augimą, ypatingą dėmesį skiriant moterų verslumui, užtikrinti joms palankią reglamentavimo bei mokesčių aplink, palengvinti jų patekimą į rinką, sudaryti darbuotojų įdarbinimo kliūčių sąrašą, kuo labiau sumažinti biurokratijos lygį ir gerinti jų prieigą prie finansavimo;

50.    mano, kad siekiant padidinti užimtumą būtina tikslingiau naudoti inovacijas ir sukurti konkurencingesnę pramonės bazę; mano, kad būtina skatinti jaunimo užimtumą, diegti mokslo tyrimais ir plėtra grindžiamus verslo modelius ir numatyti konkrečias paskatas, kuriomis būtų skatinama įdarbinti kuo platesnį ratą darbo ieškančių asmenų;

51.    palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ateityje taikyti supaprastintą laikinų leidimų įmonių darbuotojams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, gyventi, galiojančių visoje ES, suteikimo procedūrą;

52.    ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti į darbo vietų kūrimą ir skatinti verslumą, verslo steigimą ir savisamdą siekiant sukurti įdarbinimo galimybių ir sumažinti socialinę atskirtį; mano, kad tinkama aplinka ir paskatos verslo vystymui ir parama naujų technologijų diegimui yra svarbios, tačiau jų nepakanka Europos ekonomikai vystyti; todėl pabrėžia, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama verslumu pagrįstam mąstymui ir įgūdžiams skatinti įvairiais švietimo lygmenimis, naujų verslininkų konsultavimui ir veiksmingam MVĮ darbuotojų įgūdžių plėtojimui; pabrėžia Europos technologijos instituto ir Europos investicijų banko, ypač tokių programų kaip JASMINE ir JEREMIE, vaidmenį skatinant verslo kūrimą ir vystymą ir teikiant paramą MVĮ;

53.    ragina Komisiją rengiant su užimtumu susijusius teisės aktus laikytis „pradėk nuo mažo“ principo ir atsižvelgti į MVĮ poreikius;

54.    pabrėžia laisvo ir pažangiai reguliuojamo interneto svarbą naujiems verslininkams ir darbo vietų kūrėjams; mano, kad interneto naudotojų pasitikėjimas sistema ir jos neliečiamumo užtikrinimu labai svarbus naujiems internetinio verslo modeliams;

55.    pažymi, kad ES veikia nepakankamai moksliniais tyrimais ir taikomąja plėtra užsiimančių inovacinių bendrovių, o dėl didelio inovacijų ir e. įgūdžių trūkumo MVĮ negali taikyti naujų ir pažangių verslo modelių ir naujų technologijų;

56.    ragina Europos Komisiją ir valstybes nares pradėti bendradarbiauti kuriant integruotą ir konkurencingą rizikos kapitalo rinką, būtiną inovatyvių MVĮ kūrimui ir stiprėjimui;

57.    mano, kad privaloma užbaigti kurti nevaržomą ir konkurencingą bendrąją rinką siekiant palengvinti laisvą darbuotojų judėjimą; be to, mano, kad bendrosios rinkos užbaigimas turėtų būti glaudžiai susietas su darbo teisės aktais, kuriais sudaromos vienodos sąlygos, užtikrinama patikima socialinės apsauga ir darbuotojų gebėjimas išsaugoti, išlaikyti ar perkelti įgytas teises, visų pirma perkelti pensijų teises iš vienos valstybės į kitą; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais siekiant panaikinti studentų ir darbuotojų mobilumo kliūtis ir skatinti dalytis geriausia praktika ir patirtimi šioje srityje siekiant įvertinti bendrosios rinkos raidą, susijusią su darbuotojų socialinės apsauga, atsižvelgiant į darbo užmokestį ir darbo sąlygas priimančiojoje šalyje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia išvengti darbo užmokesčio dempingo;

58.    labai smerkia nedeklaruojamą darbą, kuris kelia grėsmę ir visuomenei, ir darbuotojams; ragina valstybes nares vykdyti reguliarius ir dažnesnius patikrinimus, skirti tinkamas baudas ir inicijuoti informavimo kampanijas apie darbuotojų teises tam, kad šešėlinės ekonomikos darbuotojai geriau suvoktų ilgalaikius jos trūkumus; be to, ragina valstybes nares prevencines priemones ir sankcijas derinti su paskatomis, skirtomis užkirsti kelią nedeklaruojamo darbo plitimui ir nedeklaruoto darbo pavertimui teisėtu įdarbinimu;

59.    mano, kad sveikatos priežiūros sektoriui tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus; be to, mano, kad dėl demografinių pokyčių sveikatos ir socialinės priežiūros sektorius yra svarbus darbo vietų šaltinis ir pagrindinis socialinės integracijos veiksnys, kurio svarba didės; ragina plėtoti sveikatos priežiūros ekonomikos sektorių, siekiant patenkinti faktinius poreikius ir užtikrinti aukštos kokybės visiems prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, geras darbo ir darbo apmokėjimo sąlygas, kad būtų išvengta nedeklaruojamo darbo; ragina Europos Komisiją remti TDO konvenciją, papildytą rekomendacija dėl namų darbininkų, kad būtų pagerintos dažnai nežmoniškos šio sektoriaus darbuotojų darbo sąlygos; ragina Komisiją pradėti tyrimą, susijusį su priežiūros darbuotojais, kurie dirba klientų namuose, kuriuo, greta kitų tinkamų ir tvarių sprendimų, kurie padėtų savarankiškai gyventi, būtų nustatyta, ar ES teisės aktai šios srities darbuotojams, kurie dažnai yra moterys, užtikrina pakankamą socialinę apsaugą;

60.    pabrėžia socialinių, sveikatos apsaugos, priežiūros ir ugdymo paslaugų potencialą kuriant naujas darbo vietas ir prašo plačiu mastu ir tvariai investuoti į šias svarbiausias paslaugų ir infrastruktūros rūšis, taip pat užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, siekiant padėti teikti kokybiškas paslaugas; tikisi, jog Komisijos veiksmų plane bus numatyta, kaip sumažinti sveikatos darbuotojų trūkumą;

61.    ragina Komisiją, valstybes nares, socialinius partnerius ir kitus suinteresuotus asmenis užtikrinti, kad kuriant darbo vietas ir remiant socialinę ekonomiką būtų veiksmingai naudojami ES fondai, pvz., Europos socialinis fondas (ESF), Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Sanglaudos fondas, taip pat tokios priemonės kaip mikrofinansų priemonė; pažymi privalumus, kuriuos teikia struktūrinių fondų investicijos į didelę pridėtinę vertę technologiniu požiūriu turinčius sektorius - švietimą ir mokymą, taip pat į sektorius, ypač svarbius skatinant perėjimą prie tvaresnių vystymosi modelių; ragina ypatingą dėmesį skirti toms valstybėms narėms, kuriose nedarbo lygis yra didelis, o minimalios mėnesio pajamos yra žemiau skurdo ribos;

62.    pabrėžia, kad įvairių Europos fondų sąveika yra svarbi ir kad naudojant šių fondų lėšas svarbu taikyti decentralizuotą metodą siekiant atsižvelgti į darbo rinkos poreikius; mano, kad taip pat būtina teikti privatiems asmenims ir įmonėms tinkamas paskatas investuoti į mokymą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia įvertinti sanglaudos politikos indėlį į Pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ ir ragina atsižvelgti į jos tvaraus augimo potencialą;

63.    džiaugiasi dėl vis stiprėjančios sanglaudos politikos priemonių svarbos, įskaitant Europos socialinį fondą, kas vyksta sutelkiant lėšas ties keliais pagrindiniais klausimais, dėl geresnių institucinėms reformoms būtinų sąlygų, dėl bendradarbiavimo principo stiprinimo, dėl aiškesnių ir išmatuojamų tikslų formulavimo ir dėl investicinio susitarimo, skirto skatinti partnerystę tarp Komisijos ir valstybių narių, pasirašymo;

64.    ragina Komisiją peržiūrėti jau esamas ES tiesioginės paramos schemas verslui bei apsvarstyti galimybę kuo didesnę tokios paramos dalį numatyti naujų darbo vietų įmonėse kūrimui, darbuotojų įgūdžių lavinimui, kvalifikacijos kėlimui bei mokymosi visą gyvenimą programų įgyvendinimui;

Darbo rinkos veikimo gerinimas

65.    pažymi, kad Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės esmė – darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politika, ir pritaria Komisijos vertinimui, kad krizė buvo sunkus nacionalinių darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros priemonių išbandymas, taip pat ir tais atvejais, kai plačios išorinės lankstumo priemonės darbo rinkoje buvo taikomos be būtino socialinės apsaugos sistemų sustiprinimo; vis dėlto pabrėžia, kad būtina tęsti darbo rinkos reformas, nepakenkiant sėkmingai politikai ir nacionalinių vyriausybių ir socialinių partnerių konsensusui ir tarpusavio pasitikėjimui; mano, kad darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politika turi būti pritaikyta prie realių socialinių sąlygų, nacionalinės darbo rinkos specifinės struktūros ir atitikti darbdavių ir darbuotojų interesus;

66.      vis dėlto pabrėžia, kad vien tik darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros nepakanka išeiti iš krizės, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius tęsti būtinas darbo rinkos reformas, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių darbuotojų integracijai į darbo rinką; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja laikytis principo „iš apačios į viršų“ siekiant palengvinti dialogą ir įtraukti visus politikos bei socialinių reikalų valdymo lygmenis;

67.    mano, kad vykstant naujiems socialiniams ir ekonomikos pokyčiams reikėtų persvarstyti ir sustiprinti keturias darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros sudėtines dalis – lankstūs ir patikimi sutartimis pagrįsti susitarimai, aktyvi darbo rinkos politika, mokymasis visą gyvenimą ir modernios socialinės apsaugos sistemos – ir jų pusiausvyrą siekiant darbuotojų ir įmonių poreikiams šiuolaikinėse darbo rinkose patenkinti, kurti tinkamas darbo vietas ir užtikrinti darbuotojų galimybes įsidarbinti, tinkamą socialinę apsaugą ir kad greta su lyčių lygybės principu būtų laikomasi vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo; mano, kad siekiant užtikrinti, jog darbuotojai galėtų pasinaudoti galimybėmis pakeisti darbo vietą, profesiją, pramonės sektorių ir užimtumo statusą, šio proceso metu itin svarbu stiprinti darbo rinkos institucijas; be to, mano, kad persvarstant šiuos klausimus socialinio dialogo metu turėtų aktyviai dalyvauti socialiniai partneriai;

68.    remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 152 straipsniu, ragina Komisiją ES mastu stiprinti kiekvienos pramonės šakos administracijos ir darbuotojų vaidmenį nepažeidžiant jų savarankiškumo;

69.    remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 155 straipsniu, pritaria administracijos ir darbuotojų dialogui ir skatina juos užmegzti sutartinius santykius, be kita ko, sudaryti susitarimus; įgyvendinant Europos Sąjungos lygmeniu sudarytus susitarimus rekomenduoja kiekvienos pramonės šakos socialiniams partneriams taikyti SESV 155 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką dėl klausimų, kuriems taikomas 153 straipsnis;

70.    ragina valstybes nares plėtoti nuotolinį darbą, tai yra visas nuotolinio darbo formas, visas darbo organizavimo ir (arba) atlikimo formas, kitokias nei klasikinis laiko ir vietos formatas, telekomunikacijos priemonėmis ir internetu, teikiant paslaugas ar darbo santykiuose;

Įtraukiosios darbo rinkos skatinimas

71.    pabrėžia, kad norint, kad po ekonomikos krizės Europa sustiprėtų, taptų konkurencingesnė ir vieningesnė, pasiektų spartesnį ekonomikos augimą ir ilgainiui užtikrintų mūsų gerovės sistemas, ji turi geriau išnaudoti savo visų amžiaus grupių darbo jėgos potencialą, pagerinti savo darbo rinkų veikimą ir socialinę įtrauktį ir apsaugą, taip pat didinti darbo jėgos kvalifikaciją ir įgūdžius;

72.    atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad mažinti darbo rinkos susiskaidymą turi būti siekiama užtikrinant reikiamą saugumą darbuotojams ir gerinant darbo rinkos įtrauktį siekiant padidinti galimybes pagal visų rūšių sutartis dirbantiems darbuotojams, ypač priklausančių nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, patekti į darbo rinką ir joje daryti pažangą;

73.    pabrėžia, kad svarbu į darbotvarkę, taip pat į visus strategijos „Europa 2020“ aspektus įtraukti neįgaliųjų asmenų teises; ragina Komisiją imtis tinkamų priemonių, skirtų skatinti universalių prekių ir paslaugų kūrimą ir prieinamumą prie jų, įskaitant keitimąsi patirtimi, kaip numatyta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnyje;

74.    pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių darbo užmokestis didėja mažiau nei našumas, ir labai susirūpinęs pastebi, kad daugėja „skurstančių darbuotojų“, kurie net gaudami pajamas negali pakilti aukščiau skurdo ribos; todėl mano, kad visų pirma reikia imtis veiksmų tokiai padėčiai taisyti;

75.    pabrėžia, kad svarbu teikti prioritetą jaunimo nedarbo mažinimui; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau dėti pastangas jaunimo integracijai į darbo rinką skatinti, taip pat numatyti paskatas jaunimui ir darbdaviams, taip pat plėtoti stažuočių ir mokymų praktiką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad labai svarbu palengvinti perėjimą iš mokyklos į darbo sferą, teikti asmenines orientavimo konsultacijas ir vykdyti karjeros stebėseną, taip pat svarbu suteikti galimybių įgyti praktinius įgūdžius ir juos atnaujinti, kad jie atitiktų darbo rinkos reikalavimus; pabrėžia, kad šią iniciatyvą reikia glaudžiai susieti su iniciatyva „Judus jaunimas”;

76.    pabrėžia, kad svarbu sukurti tinkamas sąlygas, kad vyresnio amžiaus darbuotojai galėtų ilgiau likti darbo rinkoje, taip pat integruoti kartų solidarumo ir bendradarbiavimo užimtumo srityje aspektus bei įgyvendinti iniciatyvas, pvz., darbo pasidalijimo, pakartotinio įgūdžių ir karjeros įvertinimo, darbuotojų savanoriškos veiklos ir laipsniško išėjimo į pensiją (įskaitant ir laisvai samdomus darbuotojus), kuriomis būtų skatinama ilginti darbingą amžių;

77.    atsižvelgiant į Europos gyventojų senėjimą ragina valstybes nares sukurti priemonių rinkinį siekiant sudaryti geresnes galimybes vyresnio amžiaus žmonėms patekti į darbo rinką ir ragina valstybes nares ir darbo rinką skatinti ir plačiai remti konsultacijas vyresnio amžiaus žmonėms ir jų aktyvumą, atsižvelgiant į Inovacijų partnerystę aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje, taip pat teikti paskatas darbdaviams, nes verslas mažiau domisi vyresnio amžiaus darbuotojais; pabrėžia, kad svarbus yra tolesnis šių asmenų lavinimas ir jų kvalifikacijos tobulinimas, nes tai suteikia jiems galimybę vėl patekti į darbo rinką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikėtų pasinaudoti ir vyresnio amžiaus žmonių žiniomis bei patirtimi, pavyzdžiui, konsultuojamojo ugdymo (angl. „coaching“) projektuose;

78.    atsižvelgdamas į didėjantį nedarbą ragina valstybes nares modernizuoti ir stiprinti viešojo įdarbinimo paslaugas ir atlikti didesnį paslaugų darbuotojams ir darbdaviams visą gyvenimą teikėjų vaidmenį; mano, kad valstybinių užimtumo tarnybos, glaudžiai bendradarbiaudamos su vietos darbdaviais, gali teikti įgūdžių vertinimo, profilio nustatymo, individualaus profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas, taip pat teikti informaciją apie verslumo galimybes ir siūlyti įvairias paramos ir perkvalifikavimo programas;

79.    ragina Europos Komisiją ir valstybes nares oficialiai pripažinti socialinės ekonomikos, sukūrusios 10 proc. visų ES darbo vietų ir atliekančios ES ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ypač svarbų vaidmenį, indėlį; mano, kad būtina paspartinti jos plėtojimą siekiant prisidėti prie socialiai atviro gerovės kūrimo ir padėti kurti integracines darbo rinkas, išsaugoti darbo vietas sektoriuose ir įmonėse, kurias paveikė krizė ir (arba) kurioms gresia uždarymas, padidinti darbo stabilumo lygius, neleisti išnykti įgūdžiams ir plėtoti būdus, suteikiančius galimybę dirbti grupėms, kurios yra ypač nepalankioje padėtyje;

80.    pabrėžia, kad geresnė ir tvirtesnė lyčių lygybę ir profesinio, šeimos ir asmeninio gyvenimo derinimą skatinanti politika turėtų prisidėti prie to, kad darbo rinkoje dalyvautų daugiau darbingų moterų ir vyrų; pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas moterims ateiti į darbo rinką, grįžti į ją po pertraukos ir daryti karjerą, ypač toms, kurioms sunku sugrįžti į darbą po motinystės ar vaiko auginimo atostogų;

81.    mano, kad reikia dėti pastangas skatinti mergaites rinktis technikos ir inžinerijos studijas, pvz., matematiką, informatiką, gamtos mokslus ir technologijas, ir kovoti su moterų profesine atskirtimi švietimo srityje ir darbo rinkoje; ragina valstybes nares imtis tikslingų priemonių didinti vadovaujančius ir kitus svarbius postus užimančių moterų skaičių;

82.    mano, kad ES kovos su diskriminacija teisės aktai gerokai padidino apsaugą ES lygmeniu; tačiau mano, kad reikia dėti daugiau pastangų kovojant su įvairių asmenų grupių diskriminacija, taip pat daugialype diskriminacija, įdarbinimo metu, mokymuose ir darbe, siekiant įgyvendinti vienodo požiūrio į asmenis principą; mano, kad aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje reikėtų taip pat skatinti taikant tikslinę socialinės apsaugos politiką, orientuotą į vaikų priežiūrą ir paramą šeimai, įgyvendinant lyčių aspekto integravimo programas, taip pat taikant priemones, kuriomis skatinamas savanoriškas moterų ir vyrų įsidarbinimą į netradicines darbo vietas, ypatingą dėmesį skiriant sektoriams, kuriuose tradiciškai dominuoja vyrai;

83.    atkreipia dėmesį, kad kova su diskriminacija susijusi ne tik su žmogaus teisių aspektu, bet ir grindžiama ekonominiais motyvais; ragina valstybes nares imtis būtinų veiksmų siekiant kuo greičiau sudaryti susitarimą ir priimti pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas; ragina Komisiją toliau teikti paramą tam, kad būtų įveiktos techninio pobūdžio kliūtys Taryboje ir kad būtų pasiektas toks susitarimas, nes tvirta ES kovos su diskriminacija politika sustiprins strategiją „Europa 2020“;

84.    toliau mano, kad norint kintančioje ekonominėje erdvėje išsaugoti moterų darbuotojų kvalifikaciją ir įgūdžius ir padėti norinčioms grįžti į darbą, būtina į darbdavių organizuojamą kvalifikacijos kėlimo veiklą įtraukti ir vaiko priežiūros atostogų išėjusius darbuotojus;

85.    ragina Komisiją ir valstybes nares remti profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimo priemones ir investuoti į moterų dalyvavimą darbo rinkoje propaguojant įvairovės valdymą, profesine moterų veiklą ir steigiant naujo pobūdžio darbo vietas su lankstesnėmis darbo sąlygomis;

86.    pabrėžia, kad naujos darbo vietos turi būti kuriamos remiantis naujomis darbo organizavimo formomis, kuriomis sudaroma galimybė vaikų turintiems darbuotojams pasirinkti alternatyvų darbo grafiką, mažesnį darbo valandų skaičių arba nuotolinį darbą;

87.    pažymi, kad moterų darbo lygį galima pakelti ne tik didinant darbo vietų skaičių sveikatos apsaugos ir socialinio darbo sektoriuose, bet ir krašto gynybos sektoriuje, logistikos sektoriuje (įskaitant transportą), verslo paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, draudimo ir konsultavimo sektoriuose, ekologijos sektoriuje, taip pat kuriant tvarias darbo vietas;

88.    ragina Europos Komisiją ir valstybes nares remti ir kurti specialias programas, skirtas moterims įdarbinti techninėse srityse, teikiant finansinę paramą universitetuose studijuojančioms jaunuolėms, sekant gerąja kai kurių valstybių narių patirtimi – pavyzdžiui, Austrijoje sukurta programa „Excellentia", kurią įgyvendinant padvigubėjo mokslo ir technologijų srities dėstytojų universitetuose ir buvo sukurti moterų vadovaujami aukščiausios kokybės mokslinių tyrimų centrai;

89.    ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti privatųjį ir viešąjį sektorių imtis visų įmanomų bei būtinų veiksmų ir panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus bei didelę nelygybę įsidarbinimo, darbo užmokesčio, karjeros, dalyvavimo ir valdymo srityse, siekiant pagerinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu renkant geresnius statistinius duomenis užtikrinti skaidrumą ir tinkamai apibrėžti sąvoką „lygiavertis darbas“; palankiai vertina Komisijos raginimus peržiūrėti pensijų sistemą tiems, kurie pensijų kaupimo įmokas mokėjo su pertraukomis, nes tam tikrais laikotarpiais jie neturėjo darbo, sirgo ar ką nors globojo, o tai daugiausia yra moterys.

Darbo vietų kokybės ir darbo sąlygų gerinimas

90.    mano, kad įgyvendinant visiško užimtumo tikslą reikia papildomai dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti visų darbuotojų darbo kokybę, darbo ir gyvenimo sąlygas, įskaitant sveikatą ir saugą darbe ir lyčių lygybę;

91.    mano, kad darbo kokybę, kuri yra plati sąvoka, reikia skatinti ir darbo santykių, ir paties darbo aspektais; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų peržiūrėta ES darbo kokybės apibrėžtis ir bendrieji rodikliai siekiant, kad jie būtų veiksmingesni vertinant šią valstybių narių politiką ir numatant jos gaires; mano, kad socialinis dialogas vaidina svarbų vaidmenį skatinant deramą darbą ir kokybišką užimtumą, todėl ragina ES lygmens pramonės santykių srities pagrindines suinteresuotąsias šalis imtis veiksmų, kad būtų sukurtas bendras Europos požiūris šioje srityje ir aktyviai dalyvauti peržiūrint darbo kokybės apibrėžtį ir rodiklius;

92.    mano, kad darbo vietų, ypač susijusių su urbanistinės aplinkos ir informacinių technologijų sritimis, prieinamumas yra esminė žmonių su negalia darbo sąlyga ir ypač svarbi jų profesinio integravimo prielaida;

93.    palankiai vertina Komisijos pasiūlymą peržiūrėti sveikatos ir saugos teisės aktus ir įspėja, kad nesaugi darbo aplinka, nuolatinis perėjimas iš vieno darbo į kitą ir didėjantis stresas gali turėti neigiamo poveikio darbuotojų fizinei ir psichinei sveikatai; ragina Komisiją spręsti nepakankamo su darbu susijusių pavojų ir susirgimų pripažinimo problemą;

94.    pabrėžia, kad svarbu įtraukti suinteresuotų subjektų pastangas, skirtas darbo kokybei gerinti, ir taikyti atitinkamas politikos priemones, įskaitant teisės aktus, politikos koordinavimą, keitimąsi gerąja praktika ir autonominius susitarimus su socialiniais partneriais;

95.    laikosi nuomonės, kad didelis ir vis augantis profesinių ligų, ypač raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, susirgimų skaičius turi didelės įtakos darbo vietų kokybei, todėl, jei siekiama užtikrinti tvarų visuomenės senėjimą, turi būti dedama daugiau pastangų jų plitimui sumažinti;

96.    mano, kad darbuotojų teisės, socialinių partnerių, t.y., darbuotojų ir darbdavių, dialogas ir tinkama socialinė apsauga, kuria užkertamas kelias dirbančių asmenų skurdui, turėtų tapti darbo vietos kokybės, taigi ir darbo kokybės koncepcijos branduoliu;

97.    skatina Komisiją užbaigti savo parengiamąją teisėkūros veiklą ir pateikti teisėkūros pasiūlymus, nurodytus darbotvarkėje, visiškai atsižvelgiant į savo ekonominio ir socialinio poveikio vertinimą ir socialinių partnerių savarankiškumą; džiaugiasi, kad Komisija, atsižvelgdama į aplinkybes, planuoja patikrinti teisės aktų, susijusių su darbo kokybe ir darbo sąlygomis, veiksmingumą;

98.    pabrėžia, kad užsibrėžti užimtumo politikos tikslai ir būdai jiems pasiekti turėtų būti stebimi ir derinami su tikslais ir būdais kitose svarbiose srityse, pvz., visuomenės finansų sektoriuje ir susijusiose inovacijų politikos srityse;

99.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

EXPLANATORY STATEMENT

Europą ištikusios ekonomikos, finansų ir socialinės krizės sąlygomis paaiškėjo Europos ekonomikos ir socialinio modelio trūkumai ir sumenkėjo kai kurie anksčiau pasiektos pažangos aspektai.

Kadangi pirmieji krizės padariniai pasireiškė darbo rinkoje 2008 m., Europoje darbo vietų sumažėjo 5,6 mln.

Šiuo metu ES yra 23 051 mln. bedarbių, kurie sudaro 9,5 proc. darbingų gyventojų, ir tai daro didelį poveikį augimui ir gerovei Europoje.

Ne mažiau susirūpinimo kelia sunkumai, su kuriais susiduria kai kurie darbdaviai, įdarbindami darbuotojus, ypač į darbo vietas, kuriose reikia aukštos kvalifikacijos. Netgi krizės metu kai kuriems darbdaviams buvo sunku rasti darbuotojų, kurie turėtų tinkamus įgūdžius, kad galėtų užimti laisvas darbo vietas.

Stiprindama žmogiškąjį kapitalą ir gerindama įsidarbinimo galimybes Europa padės atkurti ekonomiką.

Žmonėms reikia siūlyti tinkamas paskatas, kad jiems būtų lengviau atnaujinti įgūdžius, reikia glaudžiau susieti švietimą ir mokymą su darbu, ugdyti tinkamą gabumų derinį ir efektyviau numatyti, kokių įgūdžių reikės ateityje siekiant užtikrinti geresnį pasiūlos ir paklausos atitiktį darbo rinkoje.[1]

Valstybės narės numatė ambicingų užmojų tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad dirbtų 75 proc. 20–64 metų amžiaus grupės gyventojų.

ES geba išspręsti šį uždavinį ir turi potencialą iš esmės pagerinti užimtumo rodiklį.

2010 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė komunikato „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė: Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ projektą.

Ši naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė – strategijos „Europa 2020“ dalis ir Komisijos indėlis siekiant įgyvendinti valstybių narių plačių užmojų tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad dirbtų 75 proc. 20–64 metų amžiaus grupės gyventojų.

Komisija, siekdama įgyvendinti šį tikslą, siūlo veiksmus skirti keturiems prioritetams:

•       tęsti darbo rinkos reformą, kuria siekiama ir daugiau lankstumo, ir daugiau saugumo (lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra);

•       imtis individualiems subjektams ir kompanijoms skirtų tinkamų iniciatyvų siekiant jiems padėti investuoti į mokymą ir užtikrinti, kad žmonių įgūdžiai nuolat būtų atnaujinami pagal darbo rinkos reikalavimus;

•       Komisija, siekdama užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir taip pat gerinti darbo įstatymų kokybę, turi teikti pasiūlymus: bus persvarstyta darbo laiko direktyva, taip pat teisėkūros iniciatyva siekiant patobulinti direktyvą dėl laikino darbuotojų komandiravimo;

•       imtis veiksmų siekiant užtikrinti darbo rinkos sąlygas, palankias darbo vietoms kurti, be kita ko, mažinant administracinę naštą ir mokesčius, susijusius su darbu ir mobilumu, turint mintyje, kad tai itin svarbu sektoriams, kuriuose vyksta spartūs pokyčiai, pvz., kurie apibūdinami, kaip sektoriai, kurie labai naudojasi moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra.

Jūsų pranešėja pritaria Komisijos požiūriui ir mano, kad yra galimybių padėčiai gerinti, ypač šiose srityse:

•       mažinti administracinę naštą, tenkančią MVĮ, ir biurokratiją siekiant sukurti darbo vietų;

•       mažinti mokyklą nebaigiančių mokinių skaičių, turint mintyje, kad būtent valstybės narės turi imtis prevencinių veiksmų ir pasiūlyti mokiniams mokymo ir praktikos alternatyvas;

•       numatyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros gerinimo priemones;

•       geriau stebėti ir numatyti įgūdžius, kurių reikės ateityje, šitaip suteikiant galimybę geriau juos suderinti su pasiūla ir orientuoti įgūdžių formavimą taip, kad būtų užtikrinamos didesnes užimtumo galimybės visą gyvenimą;

•       taikyti priemones, skirtas jaunuoliams, dar jiems nebaigusiems formaliojo švietimo programos, į darbo rinką įtraukti, visų pirma siūlant jiems stažuotes, kurios suteiktų naujų darbo galimybių;

•       atsižvelgti į poreikį stiprinti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros taisykles ir pritaikyti jas prie kiekvienos valstybės narės socialinių ir ekonominių sąlygų tam, kad būtų galima užtikrinti lanksčią darbo rinką, iniciatyvumą skatinančią politiką, susijusią su darbo rinka, mokymusi visą gyvenimą ir moderniomis gerovės sistemomis;

•       atsižvelgti į poreikį tobulinti direktyvą dėl laikino darbuotojų komandiravimo tam, kad sumažėtų biurokratijos ir būtų išspręsti dvigubo apmokestinimo klausimai siekiant palengvinti laisvą darbuotojų judėjimą;

•       atsižvelgti į poreikį toliau daryti pažangą ES ir trečiųjų šalių abipusio kvalifikacijos pripažinimo srityje;

•       siekti glaudesnio švietimo institucijų ir verslo įmonių bendradarbiavimo.

Jei norime numatyti veiksmingą užimtumo, švietimo bei mokymo politiką ir padėti žmonėms pasirinkti karjerą, turėsime gerinti valstybių narių ir Sąjungos gebėjimus planuoti, numatyti ateityje reikalingų įgūdžių pobūdį ir užtikrinti, kad jie atitiktų darbo rinkos poreikius.

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (1.9.2011)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės
(2011/2067(INI))

Nuomonės referentė: Niki Tzavela

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkę, kaip vieną iš 2020 m. strategijos krypčių, kadangi ES turi nustatyti aiškius uždavinius ir konkrečias priemones, kad įgyvendintų bendrus tikslus, susijusius su naujų darbo vietų kūrimu ir tvaraus ir integracinio augimo skatinimu, o to galima pasiekti tik tuomet, jei valstybės narės koordinuotai imsis atsakomųjų veiksmų;

2.  teigiamai vertina tai, kad Komisija pripažįsta, jog reikia skatinti verslumą ir savisamdą; mano, kad labai svarbu sudaryti tinkamas sąlygas ir siūlyti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama kurti ir išlaikyti verslą, tačiau jų nepakanka Europos ekonomikos vystymui; todėl pabrėžia, kad būtinas tinkamas verslumo įgūdžių mokymas viduriniojo ir aukštesniojo švietimo lygmenimis, kad Europa neatsiliktų nuo kitų veikėjų; pabrėžia Europos technologijos instituto vaidmenį skatinant verslo kūrimą ir vystymą vadovaujantis inovaciniais moksliniais tyrimais ir didelį dėmesį pirmiausia skiriant verslumui;

3.  palankiai vertina tai, kad Europos Komisija teikia pirmenybę naujoms paskatoms siekti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros, stiprindama keturias jos sudėtines dalis: lanksčias ir patikimas sutarčių sąlygas, aktyvią darbo rinkos politiką, mokymąsi visą gyvenimą ir šiuolaikiškas socialinės apsaugos sistemas;

4.  ragina valstybes nares ir atitinkamai regionus įkurti užimtumo stebėsenos centrą, kuriame dėmesys būtų skiriamas ateities poreikiams ir jie numatomi bei suteikiama kvalifikacija, kuri užtikrintų daugiau galimybių integruotis į darbo rinką, ypač jaunimui;

5.  pakartoja, kad penki ES pagrindiniai tikslai yra užimtumo skatinimas, sąlygų inovacijoms, moksliniams tyrimams ir plėtrai gerinimas, klimato kaitos ir energetikos uždavinių įvykdymas, švietimo įvairiais lygmenimis gerinimas ir socialinės integracijos skatinimas;

6.  pabrėžia, kad užimtumo politika priklauso nacionalinei kompetencijai ir kad darbo rinkos skiriasi struktūriniu požiūriu;

7.  pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti studentų ir mokslininkų verslumu pagrįstam mąstymui skatinti, galimybėms pasinaudoti naujomis finansinėmis priemonėmis steigiant verslą ir sparčiai augant įmonėms ir sėkmingų technologijų diegimo ES rinkoje paramai;

8.  ragina Europos socialinio dialogo komitetus prisidėti derinant esamus mokymus su esama ir būsima paklausa pasinaudojant gairėmis, kuriose nustatyti aiškūs tikslai ir rodikliai, pagal kuriuos galima stebėti pažangą;

9.  atkreipia dėmesį į Europos Komisijos išvadą, kad dėl naujų technologijų ir darbo organizavimo pokyčių iš esmės didėja užimtumas tiek žemutiniu, tiek viršutiniu lygmenimis;

10. apgailestauja, kad per krizę valstybės narės sumažino savo švietimo ir mokymo biudžetus, ir ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti į švietimo ir mokymo sistemas;

11. atkreipia dėmesį, kad padaryta nepakankama pažanga mažinant dirbančių, bet vis tiek žemiau skurdo ribos gyvenančių asmenų skaičių; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti kokybiškas gerai apmokamas darbo vietas, kuriose užtikrinamos saugios ir sveikos darbo sąlygos;

12. pabrėžia pateiktų išsamių pasiūlymų mokymosi visą gyvenimą srityje svarbą ir nurodo, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad informacijos ir ryšių technologijų išmanymas ir skaitmeninis raštingumas (e. įgūdžiai) būtų įtraukti į pagrindinę mokymosi visą gyvenimą ir švietimo politiką, siekiant išspręsti rimtą kvalifikuoto personalo (pvz., IRT specialistai ir mokslo darbuotojai) stygiaus problemą, kuri gali neigiamai paveikti ekonominį ES konkurencingumą ateityje;

13. pabrėžia, kad reikia įtraukti darbdavius į švietimo įstaigų valdymą, taip pat kursų, mokymo metodų parengimo ir amatų mokymo, vertinimo ir kvalifikacijos teikimo procesą; pabrėžia darbdaviams, kurie siūlo žemos kvalifikacijos arba nekvalifikuotiems asmenims mokymus ir taip suteikia galimybę tiesiogiai darbo vietoje įgyti praktinės patirties, skirtų iniciatyvų svarbą;

14. pažymi (tai pripažino ir Komisija), jog norint užtikrinti, kad Europa pasiektų savo 2020 m. tikslus dėl aplinkosaugos srities darbuotojų ir kad Europos ekonomika galėtų veikti tvariau ir taip išliktų konkurencinga ateityje, būtina daug investuoti į ekologiškus gebėjimus;

15. pabrėžia į inovacijas nukreipto švietimo poreikį; pabrėžia, kad norint patenkinti ateities poreikius turėtų būti skatinamas nešabloniškas ir abstraktus mąstymas ir techninis švietimas;

16. pabrėžia, jog reikėtų stengtis užtikrinti, kad visi vaikai ankstyvame amžiuje įgytų pagrindinių IT įgūdžių, kad IT būtų įtraukos į pradinį mokyklų švietimą ir kad visi europiečiai turėtų pigią ir paprastą prieigą prie interneto;

17. ragina Komisiją remti žinių sąjungas, kad būtų rengiamos naujos mokymo programos, kuriomis būtų užpildytos su inovacijomis susijusios įgūdžių spragos ir patenkinti darbo rinkos poreikiai;

18. pažymi, kad norint pasiekti 2020 m. ES tikslus, valstybės narės turi lanksčiau reaguoti į pramonės sektoriaus poreikius, susijusius su reikalinga darbo jėga;

19. mano, kad, atsižvelgiant į aktyvaus gyvenimo ilginimo strategiją, nepakankamai padaroma siekiant padėti vyresnio amžiaus asmenims įgyti IT įgūdžių, ir ragina Komisiją ir valstybes nares kurti šiai grupei skirtas plataus masto švietimo sistemas;

20. ragina Komisiją ir valstybes nares visoje Europoje stiprinti profesinį švietimą ir mokymą ir taip padėti formuoti naujus įgūdžius, kurių reikia darbo rinkoje;

21. pastebi, kad darbuotojų judumas ES šalyse yra nedidelis, ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įkurti visos Europos mastu veiksiančią tarnybą, kad būtų galima kvalifikuotiems darbuotojams pasiūlyti laisvas darbo vietas Europoje ir taip sustiprinti Europos pridėtinę vertę turinčią darbo rinką; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares panaikinti kliūtis laisvam darbuotojų judėjimui ir ragina visapusiškai įgyvendinti Komisijos pasiūlytus 2012 m. bendrosios rinkos projektus; pabrėžia platesnės strategijos, kuri apimtų darbo vietų kūrimą, naujų ir atsirandančių Europos darbo rinkos poreikių tenkinimą ir ES viduje esančių darbo apribojimų bei ES vidaus rinkoje likusių kliūčių šalinimą, svarbą;

22. pritaria Komisijos pasiūlymui steigti Europos sektorių tarybas užimtumo ir įgūdžių klausimais siekiant rinkti valstybių narių ir regionų turimą informaciją, kuri padėtų koordinuoti visų suinteresuotųjų subjektų pastangas;

23. pabrėžia, kad reikia ir toliau derinti įgūdžius ir darbo rinkos poreikius; teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą šioje srityje;

24. atsižvelgiant į tai, kad numatoma, jog 2015 m. trūks nuo 384 000 iki 700 000 IT specialistų ir maždaug vieno milijono darbuotojų trūks sveikatos apsaugos sektoriuje bei dar vienu milijonu bus per mažai mokslinių tyrimų darbuotojų, ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių ir šiose srityse užtikrinti tinkamą kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių lygį;

25. pabrėžia mažųjų ir vidutinių įmonių svarbą ir jų indėlį kuriant naujas darbo vietas ir palankiai vertina naujų įmonių kūrimo skatinimo priemones, pvz., biurokratijos mažinimą; atkreipia dėmesį į tai, kokį svarbų vaidmenį galėtų atlikti Europos investicijų bankas remdamas tokias programas kaip JASMINE ir JEREMIE, kurias įgyvendinant gali būti teikiama tvari pagalba tenkinant mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius; pabrėžia, kad teikiant pagalbą MVĮ reikia ne tik rasti tinkamus įgūdžius turinčius asmenis, bet ir tobulinti jų įgūdžius; pažymi, kad, atsižvelgiant į Tausiai išteklius naudojančios Europos veiklos planą, reikia remti MVĮ, kad jos galėtų didinti savo sugebėjimus, kurių reikia tvariam vystymuisi ir moksliniams tyrimams bei inovacijoms;

26. mano, kad MVĮ gali tekti ir tenka labai svarbus vaidmuo mokant darbuotojus labai specializuotuose naujoviškuose sektoriuose ir tokiuose sektoriuose, kuriuose reikia fizinio darbo įgūdžių, reikalingų teikiant daugelį paslaugų; pažymi, jog būtina, kad MVĮ ir švietimo įstaigos glaudžiai bendradarbiautų; mano, jog taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę palengvinti finansinės pagalbos stažuotėms ir praktiniams mokymams MVĮ sektoriuje sąlygas;

27. pabrėžia laisvo ir pažangiai reguliuojamo interneto svarbą naujiems verslininkams ir darbo vietų kūrėjams; mano, kad interneto naudotojų pasitikėjimas sistema ir jos neliečiamumo užtikrinimu labai svarbus naujiems internetinio verslo modeliams;

28. pažymi, kad ES veikia nepakankamai moksliniais tyrimais ir taikomąja plėtra užsiimančių inovacinių bendrovių, o dėl didelio inovacijų ir e. įgūdžių trūkumo MVĮ negali taikyti naujų ir pažangių verslo modelių ir naujų technologijų;

29. pabrėžia, kad dabartinėms darbo rinkos tendencijoms bet kurioje valstybėje narėje įtaką daro struktūrinės tos šalies problemos ir kad dėl to įgyvendinant Europos lygmens iniciatyvas reikėtų atsižvelgti į nacionalines ypatybes;

30. ragina Komisiją rengiant su užimtumu susijusius teisės aktus laikytis „pradėk nuo mažo“ principo ir atsižvelgti į MVĮ poreikius;

31. augant nedarbui ragina valstybes nares užimtumo tarnybose įdarbinti daugiau žmonių, kad būtų galima aptarnauti augantį darbo ieškančių asmenų skaičių; mano, kad valstybinių užimtumo tarnybų kaip paslaugų visą gyvenimą teikėjų veikla gali būti dar platesnė: užimtumo tarnybos galėtų teikti įgūdžių vertinimo, profilio nustatymo, mokymo, individualaus profesinio orientavimo ir klientų (darbuotojų ir darbdavių) konsultavimo paslaugas;

32. remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 152 straipsniu, prašo Komisijos ES mastu stiprinti kiekvienos pramonės šakos administracijos ir darbuotojų vaidmenį nepažeidžiant jų savarankiškumo;

33. mano, kad Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkę reikėtų vertinti kartu su ES mokslinių tyrimų bendrąja programa ir kad jų abiejų sąveika galėtų sudaryti sąlygas skatinti augimą ir kurti darbo vietas;

34. remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 155 straipsniu, pritaria administracijos ir darbuotojų dialogui ir skatina juos užmegzti sutartinius santykius, be kita ko, sudaryti susitarimus; įgyvendinant Europos Sąjungos lygmeniu sudarytus susitarimus rekomenduoja kiekvienos pramonės šakos socialiniams partneriams taikyti SESV 155 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką dėl reikalų, kuriems taikomas 153 straipsnis;

35. pabrėžia regionų ir vietos lygmens partnerystės projektų, kuriuos vykdant sujungiamos viešosios paslaugos, švietimo ir mokymo paslaugų tiekėjai ir darbdaviai, svarbą mažinant regionų ir vietos lygmens nedarbą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

31.8.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

0

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean-Pierre Audy, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Lena Ek, Ioan Enciu, Vicky Ford, Gaston Franco, Norbert Glante, Fiona Hall, Jacky Hénin, Edit Herczog, Romana Jordan Cizelj, Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Marisa Matias, Judith A. Merkies, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Michèle Rivasi, Paul Rübig, Konrad Szymański, Michael Theurer, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Niki Tzavela, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras, Henri Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Francesco De Angelis, Satu Hassi, Jiří Havel, Marian-Jean Marinescu, Alajos Mészáros, Vladko Todorov Panayotov, Mario Pirillo, Silvia-Adriana Ţicău, Lambert van Nistelrooij

Regioninės plėtros komitet oNUOMONĖ  (18.7.2011)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės
(2011/2067(INI))

Nuomonės referentė: Monika Smolková

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pritaria Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkei kaip strategijos „Europa 2020“ daliai ir atkreipia dėmesį, kad reikia vis aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, nes tik pakankamai kvalifikuoti darbuotojai turi teigiamo poveikio ekonomikos konkurencingumo, tvarumo ir naujovių stiprinimui; mano, kad to siekiant reikia sukurti plėtros programas, orientuotas į mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos vertės kėlimą, skatinant įsidarbinimo galimybių gerinimą, augimą ir socialinę sanglaudą, kad Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė būtų pritaikyta laikotarpiui po krizės ir būtų užkirstas kelias tokiai krizei pasikartoti; šiame kontekste pabrėžia, kad konkrečios ir nuoseklios darbuotojų mokymo priemonės yra svarbios;

2.  pritaria integruotų metodų vystymui, įtraukiant į šį procesą pagrindinius veikėjus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; šiame kontekste pabrėžia Darbotvarkės įgyvendinimo regioninių aspektų svarbą naujų įgūdžių įgijimui ir darbo vietų kūrimui; mano, kad Europos regionų dalyvavimu prisidedama prie Darbotvarkės tikrosios sėkmės, ir prašo stiprinti šiuos aspektus;

3.  pabrėžia, kad būtina gerinti ir įvairinti įdarbinimo paslaugas ir darbo ieškantiems asmenims, ir darbdaviams, ir ypač vystyti individualizuotas viešojo įdarbinimo paslaugas bedarbiams, jauniems žmonėms ir pažeidžiamų asmenų grupėms;

4.  ragina skirti daugiau dėmesio ir imtis realių be veiksmingų veiksmų mažinant jaunimo nedarbą, nes jauni žmonės dažnai turi labai gerą išsilavinimą ir itin aukštą kvalifikaciją, tačiau negali rasti darbo, pavyzdžiui, dėl patirties stokos; atkreipia dėmesį, kad šis reiškinys gali prisidėti prie ilgalaikio Europos Sąjungos darbo rinkos iškreipimo;

5.  ragina valstybes nares dėl Europos gyventojų senėjimo sukurti priemonių rinkinį siekiant sudaryti geresnes galimybes vyresnio amžiaus žmonėms patekti į darbo rinką ir ragina valstybes nares ir darbo rinką skatinti ir plačiai remti konsultacijas vyresnio amžiaus žmonėms ir jų aktyvumą, atsižvelgiant į Inovacijų partnerystę aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje, taip pat teikti paskatas darbdaviams, nes verslas mažiau domisi vyresnio amžiaus darbuotojais; pabrėžia, kad svarbus yra tolesnis šių asmenų lavinimas ir jų kvalifikacijos tobulinimas, nes tai suteikia jiems galimybę vėl patekti į darbo rinką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikėtų pasinaudoti ir vyresnio amžiaus žmonių žiniomis bei patirtimi, pavyzdžiui, konsultuojamojo ugdymo (angl. „coaching“) projektuose;

6.  atkreipia dėmesį į didėjantį moterų nedarbą, netgi turinčių aukštą kvalifikaciją ir reikiamų gebėjimų, ir ragina Komisiją imtis priemonių suvienodinti moterų ir vyrų galimybėms darbo rinkoje;

7.  pasisako už tai, kad reikia veiksmingiau užtikrinti naujų kompetencijų vystymui skirtų lėšų panaudojimą ir už didesnį valstybių narių vyriausybių dalyvavimą spartinant naujų užimtumo galimybių kūrimą, įskaitant augančią ekologiškąją ekonomiką; pabrėžia, kad socialine ekonomika gali būti panaudota kaip priemonė kurti darbo vietas mažiau palankias sąlygas turinčioms socialinėms grupėms, o tai daugiausia apima lėšų ir programų sutelkimą: to siekiant ypač reikia didžiausiu įmanomu procentu panaudoti Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Visą gyvenimą trunkančio mokymosi programos, „Progress“ ir Interreg programų lėšas;

8.  pabrėžia, kad įvairių Europos fondų sąveika yra svarbi ir kad naudojant šių fondų lėšas svarbu taikyti decentralizuotą metodą siekiant atsižvelgti į darbo rinkos poreikius; mano, kad taip pat būtina teikti privatiems asmenims ir įmonėms tinkamas paskatas investuoti į mokymą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia įvertinti sanglaudos politikos indėlį į Pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ ir ragina atsižvelgti į jos tvaraus augimo potencialą;

9.  palankiai vertina bandomąjį projektą „Tavo pirmasis EURES darbas“, kuris skirtas jauniems darbo ieškantiems asmenims 27 valstybėse narėse; mano, kad į šį projektą turi būti įtrauktos vietos valdžios institucijos ir organizacijos, atsakingos už jaunų žmonių integraciją, neatsižvelgiant į jų socialinę ar geografinę kilmę;

10. džiaugiasi dėl vis stiprėjančios sanglaudos politikos priemonių svarbos, įskaitant Europos socialinį fondą, kas vyksta sutelkiant lėšas ties keliais pagrindiniais klausimais, dėl geresnių institucinėms reformoms būtinų sąlygų, dėl bendradarbiavimo principo stiprinimo, dėl aiškesnių ir išmatuojamų tikslų formulavimo ir dėl investicinio susitarimo, skirto skatinti partnerystę tarp Komisijos ir valstybių narių, pasirašymo;

11. pritaria politikos kryptims, skirtoms kurti naujas darbo vietas visų pirma atsižvelgiant į MVĮ poreikius, kurioms tenka du trečdaliai privataus sektoriaus darbo vietų, ir laikosi nuomonės, kad turi būti sukurti mokymo mechanizmai, atitinkantys privataus sektoriaus poreikius ir prie kurių pastarasis taip pat turėtų prisidėti; pritaria naujoviškoms priemonėms, kurios skirtos naujiems įgūdžiams kurti, visų pirma MVĮ veikloje;

12. ragina Komisiją peržiūrėti jau esamas ES tiesioginės paramos schemas verslui bei apsvarstyti galimybę kuo didesnę tokios paramos dalį numatyti naujų darbo vietų įmonėse kūrimui, darbuotojų įgūdžių lavinimui, kvalifikacijos kėlimui bei mokymosi visą gyvenimą programų įgyvendinimui;

13. mano, kad veiksmingas paskatų ir išlaidų padalijimas yra itin svarbus, siekiant padidinti valstybines ir privačias investicijas darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programose bei mokymosi visą gyvenimą programose, kuriose didžiausias dėmesys teikiamas IT technologijoms bei kompiuterinio raštingumo gerinimui, kalbų mokymuisi, planavimo, analizės, organizavimo, problemų sprendimo ir komunikacinių įgūdžių lavinimui bei gebėjimui prisitaikyti prie naujų situacijų; pabrėžia, kad svarbu gerinti žmonių galimybes naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą ir socialinę padėtį;

14. mano, kad teikiant paramą privačioms įmonėms mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje bus kuriamos naujos darbo vietos ir sudarytos sąlygos naujiems įgūdžiams plėtoti, atsižvelgiant į rinkos poreikius;

15. atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu yra keistis patirtimi, geriausia patirtimi ir kurti tinklus bei derinti mechanizmus tarp aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institucijų ir bendrovių nacionaliniu ir ES lygmenimis, nes tai labai svarbu tobulinant sugebėjimus bei įgūdžius, ir taip pat padeda geriau prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių; pabrėžia, kad būtina sustiprinti darbdavių tinklus ir paskatinti jų keitimąsi geriausia patirtimi; pabrėžia, kad svarbu sukurti tvirtą pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą tarp darbdavių ir mokymo institucijų; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas skatinti taikyti Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) ir visuose ekonomikos sektoriuose raginti siekti EMAS registracijos;

16. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą skatinti Europos kompetencijos centrų veiklą plėtojant naujas profesines specializacijas būsimoms darbo vietoms; pabrėžia, kad ypač miestuose regionų ir vietos valdžios institucijos turi didžiausias galimybes ir pajėgumus sukurti reikiamas sąlygas inovacinių įmonių grupių plėtrai; atkreipia dėmesį į tai, kad tokios grupės gali veikti kaip paskata vietos ekonominei plėtrai ir kuriant naujas darbo vietas regionuose;

17. taip pat nurodo, kad valstybės narės pačios yra labiausiai atsakingos už Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės tikslų įgyvendinimą; todėl Komisija privalo užtikrinti, kad kiekvienoje valstybėje narėje ir jų regionuose būtų įgyvendinti šios darbotvarkės tikslai;

18. siekiant pagerinti darbuotojų mobilumą ragina Komisiją pateikti priemones, skirtas šalinti administracines bei teisines kliūtis, pasitelkiant dvi priemones: pripažįstant kvalifikacijas ir sudarant galimybes perkelti teises į papildomą pensiją; pabrėžia, kad būtina skatinti darbo jėgos mobilumą ES valstybėse narėse kaip galimą priemonę mažinant regioninius atotrūkius ir įgyvendinant sanglaudos politikos tikslus; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą reformuoti Europos užimtumo tarnybų EURES tinklą siekiant pagerinti paslaugų teikimą mobiliesiems darbuotojams ir darbo ieškantiems asmenims, visų pirma pasienio regionuose;

19. ragina įtraukti nacionalinius, vietos ir regionų veikėjus į vertinimo, prisitaikymo ir pokyčių specifikacijų, atsirandančių įgyvendinant darbotvarkę, procesus;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.7.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Charalampos Angourakis, Catherine Bearder, Victor Boştinaru, Zuzana Brzobohatá, John Bufton, Alain Cadec, Francesco De Angelis, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Elie Hoarau, Brice Hortefeux, Danuta Maria Hübner, Juozas Imbrasas, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Mojca Kleva, Petru Constantin Luhan, Riikka Manner, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Miroslav Mikolášik, Franz Obermayr, Jan Olbrycht, Markus Pieper, Monika Smolková, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Michael Theurer, Michail Tremopoulos, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Hermann Winkler, Joachim Zeller, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Andrea Cozzolino, Karima Delli, Ivars Godmanis, Karin Kadenbach, Marek Henryk Migalski, Vilja Savisaar-Toomast, Elisabeth Schroedter, Derek Vaughan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Norica Nicolai

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (14.7.2011)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkės
(2011/2067(INI))

Nuomonės referentė: Katarína Neveďalová

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad investicijos į švietimą ir mokymą ir gebėjimų poreikių prognozavimas itin svarbūs, jei norima įvykdyti strategijos „Europa 2020“ įsipareigojimus padidinti išsilavinimo lygį, t. y. sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų dalį iki 10 proc. arba daugiau ir padidinti tretinio arba ekvivalentiško švietimo įstaigas baigusių asmenų dalį iki 40 proc.;

2.  apgailestauja dėl neproporcingai didelio jaunimo nedarbo ES; pažymi, kad jaunimo nedarbas turi žalingą poveikį socialinei sanglaudai, teisingumui ir ekonomikos augimui; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti, kad būtų teikiama pirmenybė aktyvių darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimui siekiant įveikti šią krizę;

3.  pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti, jog visi turėtų vienodas galimybes gauti kokybišką valstybinį išsilavinimą ir mokytis visą gyvenimą, siekiant, kad asmenys galėtų vystytis intelektualiai ir socialiai ir įgytų įgūdžių, kurių reikia norint gauti darbą;

4.  pabrėžia, kad siekiant šių tikslų svarbios integruotos švietimo, profesinio mokymo ir darbo programos, kurios padėtų įgyti profesinę kvalifikaciją bei mokslo baigimo dokumentą, ir būtinos tikslingos suaugusiųjų švietimo bei pagrindinių įgūdžių atnaujinimo iniciatyvos; siekiant įtraukti mažiausiai išsilavinusias ir kvalifikuotas, todėl silpniausias piliečių grupes, ragina valstybes nares, sukurti nacionalinio lygmens profesinio orientavimo paslaugas, t. y. teikti tokiems piliečiams naudingą informaciją apie profesinio mokymo ir švietimo galimybes ir įvertinti jų individualius įgūdžius;

5.  pripažįsta, koks svarbus profesinio mokymo įnašas siekiant, kad nemažai jaunimo galėtų išvystyti savo galimybes ir kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai;

6.  mano, kad bus reikalingas tvirtas politinis Komisijos komunikate siūlomų priemonių koordinavimas; todėl ragina valstybes nares, o ypač jų atsakingas ministerijas, aktyviau dalyvauti ankstyvo gebėjimų poreikių nustatymo procese ir siūlo planuoti bent dešimčiai metų; yra įsitikinęs, kad rengiant švietimo ir mokymo programas reikalingas efektyvus darbdavių, socialinių partnerių, mokymo įstaigų ir mokymo paslaugų teikėjų bendravimas ir bendradarbiavimas ir turi būti pasitelkiami specifiniai mechanizmai, siekiant nustatyti darbo rinkos poreikius; kartoja, kad reikia užtikrinti piliečiams galimybę gauti atitinkamos kokybiškos informacijos; todėl skatina valstybes nares į savo švietimo, mokymų ir mokymosi visą gyvenimą programas įtraukti universaliuosius gebėjimus, susijusius su informacinėmis ir ryšių technologijomis, meniniais gebėjimais, judumu, demokratiniu dalyvavimu ir daugiakultūriškumu; šiuo tikslu pabrėžia, kad svarbiausia atpažinti gebėjimus ir įgūdžius, įgytus neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu, ir juos panaudoti;

7.  pažymi, kad šiuo tikslu reikėtų tinkamai paremti tokias priemones kaip vykdant socialinę partnerystę atliekami darbo profilių ir profesijų poreikio tyrimai sektoriuose;

8.  pažymi, kad ES darbo jėga turi būti labiau kvalifikuota, kad galėtų prisidėti ir prisitaikyti prie technologinių pokyčių ir naujų darbo organizavimo būdų; ragina valstybes nares daugiau investuoti į švietimo ir mokymo sistemas, iš anksto numatyti, kokių gebėjimų reikės, derinti pasiūlą ir paklausą ir teikti profesinio orientavimo paslaugas;

9.  palankiai vertina Europos užimtumo observatorijos sukūrimą ir pripažįsta, kad parengus internetines profesinio judumo programas, kaip antai „ES įgūdžių panorama“, kuriose pateikiama aiški informacija apie galimybes įsidarbinti, būtų galima padėti būsimiems darbuotojams pasirinkti specialybę ir įgyti reikalingų įgūdžių, pvz., IRT ir kalbinių įgūdžių, o tai jiems suteiktų daugiau galimybių darbo rinkoje ir padėtų adaptuotis; mano, kad gali būti prognozuojama 10 metų laikotarpiu;

10. mano, kad glaudesni švietimo sistemos ir verslo ryšiai galėtų padėti teisingai nustatyti, kokių gebėjimų reikia konkrečiu metu, taigi jaunimui būtų sudarytos geresnės sąlygos patekti į darbo rinką;

11. primena, kad aukštojo išsilavinimo ir mokymo įstaigos atlieka esminį vaidmenį valstybių narių regionų ekonomikoje ir kad jie yra unikali aplinka, kuri apima inovacijas, švietimą ir mokslinius tyrimus ir gali prisidėti prie darbo vietų kūrimo; pabrėžia, kad tvirtas universitetų fakultetų ir pačių universitetų, kitų aukštojo lavinimo ir mokymo įstaigų, regionų, vyriausybių ir pilietinės visuomenės atstovų, ypač socialinių partnerių, ir verslo bendradarbiavimas yra esminis dalykas siekiant ekonominio ir socialinio Europos vystymosi; pripažįsta universitetų ir verslo dialogo vaidmenį šioje srityje;

12. pabrėžia, kad švietimo internacionalizacija turi socialinę, kultūrinę ir ekonominę reikšmę, todėl primygtinai prašo Komisiją skatinti tyrėjų, studentų, mokslininkų ir docentų judumą tarptautiniu mastu ES ir už jos ribų;

13. reiškia susirūpinimą, kad aukštos kvalifikacijos asmenys priima pasiūlymus dirbti jų gebėjimų neatitinkantį arba nekvalifikuotą darbą ir taip ES vyksta protų nutekėjimas;

14. pabrėžia poreikį išlaikyti tradicinius amatus ir su jais susijusius įgūdžius ir parengti mažmeniniams amatininkams skirtas strategijas, siekiant išlaikyti amatų sektoriaus kultūrinę tapatybę; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu remti su profesine veikla susijusį jaunų amatininkų profesinį mokymą ir judumą; pažymi, kad skatinimas atlikti praktiką, kaip jaunimo integravimo į šį sektorių priemonę, gali būti aktyvi politika, kurią vertėtų propaguoti, ir ragina valstybes nares imtis atitinkamų priemonių; pabrėžia humanitarinių mokslų, kaip srities, teikiančios galimybę tyrinėti praeitį ir geriau išsaugoti kultūros savitumą, svarbą;

15. mano, kad siekiant, jog būtų galima lengviau įgyti naujų įgūdžių ir gauti darbą, taip pat skatinti darbo rinkos įvairovę, turėtų būti įgyvendinamos priemonės, kuriomis būtų diegiama neformaliojo mokymo darbo vietoje sistema, pvz., praktikos sistema (be kita ko, ir mokant tradicinių amatų ir profesijų);

16. pabrėžia, kad reikia gerinti profesijų ir darbo vietų, kurioms užimti darbo rinkoje trūksta darbo jėgos, žinomumą ir patrauklumą;

17. ragina Komisiją suteikti daugiau finansinės paramos programai „Leonardo da Vinci“ ir pagerinti jos žinomumą – tai programa, kuri teikia žmonėms galimybę įgyti naujų įgūdžių, žinių ir kvalifikacijų ir kuri padaro profesinį mokymą patrauklesnį visiems; taip pat atkreipia dėmesį į mokymo darbo vietoje svarbą ir ragina remti nacionalines iniciatyvas, kuriomis populiarinama ši profesinio lavinimo forma;

18. pažymi, kad programos „Erasmus“ paprogramio asignavimai panaudojami beveik 100 proc.; primena gerai dokumentais pagrįstus duomenis, kad programa „Erasmus“ labai palengvina studijas užsienyje ir suteikia studentams įvairių įgūdžių, o tai savo ruožtu gerokai padidina šių studentų galimybes vėliau įsidarbinti ir labai prisideda prie Europos konkurencingumo;

19. pažymi, kad gebėjimas bendrauti užsienio kalbomis svarbus visiems ES piliečiams ir laikomas naudinga kompetencija darbo rinkoje; todėl pritaria raštingumo reikalavimams ir remia kalbų mokymąsi ir kalbų mokymo plėtrą, ypač mokant darbo vietoje, taip pat pritaria tam, kad būtų įgyjama įgūdžių bendrauti tarptautiniu mastu mažiau žinomomis ir mažiau vartojamomis kalbomis;

20. mano, kad, norint patenkinti darbo rinkos poreikius, nepakankamai atsižvelgiama į migrantų iš ne ES šalių potencialą;

21. mano, kad aukštasis neuniversitetinis techninis mokymas yra pagrindinis sektorius, kuriame galima derinti įgūdžių mokymąsi, įmonių poreikius ir ekonomikos bei gamybos augimo tikslus;

22. pripažįsta, kad aukštojo lavinimo ir mokymo įstaigos turi galimybių parengti žmones darbo rinkai; pvz., MVĮ, neturinčios galimybių atlikti mokslinių tyrimų, galėtų pasinaudoti universitetų moksliniams tyrimams skiriamais ištekliais ir atitinkama praktine patirtimi, o MVĮ galėtų siūlyti studentams kokybiškas stažuotes ir gamybinę praktiką, kurios padėtų patobulinti jų žinias ir iš esmės padidinti galimybes gauti darbą; todėl ragina stiprinti aukštojo lavinimo įstaigų, mokymo institucijų ir MVĮ bendradarbiavimą, kad studentams būtų suteikta galimybė įgyti verslumo įgūdžių ir juos tobulinti; pažymi kultūros ir kūrybos pramonės vaidmenį siekiant sukurti tinkamą aplinką mokytis ir mokyti;

23. ragina keistis patirtimi, pristatyti ir propaguoti geriausią patirtį, susijusią su gebėjimų įsidarbinti ugdymu ir lavinimu, atitinkančiu tikruosius darbo rinkos poreikius;

24. pabrėžia, kaip svarbu mokytis visą gyvenimą – visą asmens gyvenimą nuolat ugdyti gebėjimus ir gerinti žinias, be to, taip gerinama socialinė įtrauktis, asmens vystymasis, ugdomas aktyvus pilietiškumas;

25. ragina tvirčiau remti ir pripažinti ir formalųjį, ir neformalųjį švietimą, kaip sudėtinę mokymosi visą gyvenimą proceso dalį;

26. pabrėžia, kokios svarbios ekologiškos darbo vietos – tai naujos darbo vietos dabartinei globalizuotai rinkai, kurios sąlygomis siekiama išsaugoti ir atkurti aplinkos kokybę;

27. ragina valstybes nares nuolat glaudžiai bendradarbiauti stengiantis panaikinti administracines ir teisines studentų ir darbuotojų judumo kliūtis, pripažinti laipsnius ir kvalifikacijas;

28. ragina stengtis visapusiškai integruoti palankių sąlygų neturinčias grupes į užimtumo procesą, t. y., be kitų dalykų, ieškoti neįgaliesiems, kurių gebėjimai dažnai ypatingi ar išskirtiniai, tinkamų darbo vietų;

29. pabrėžia, kad tam tikroms užimtumo sritims ir tam tikroms pareigybėms nuolat būdinga diskriminacija dėl lyties, ir ragina panaikinti vyrų ir moterų traktavimo skirtumus bei tam tikrų darbo vietų skirstymą pagal stereotipus į tik moteriškas arba tik vyriškas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

14.7.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Magdi Cristiano Allam, Zoltán Bagó, Lothar Bisky, Piotr Borys, Jean-Marie Cavada, Silvia Costa, Santiago Fisas Ayxela, Mary Honeyball, Petra Kammerevert, Morten Løkkegaard, Emma McClarkin, Marek Henryk Migalski, Katarína Neveďalová, Doris Pack, Chrysoula Paliadeli, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Marco Scurria, Hannu Takkula, László Tőkés, Helga Trüpel, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Heinz K. Becker, Ivo Belet, Nadja Hirsch, Seán Kelly, Iosif Matula, Georgios Papanikolaou

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Sergio Gaetano Cofferati, Olle Schmidt

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (19.7.2011)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės
(2011/2067(INI))

Nuomonės referentė: Joanna Katarzyna Skrzydlewska

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi vienas iš strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų – moterų ir vyrų užimtumo lygį padidinti iki 75 proc., ir kadangi šiuo metu moterų užimtumo lygis ES yra 58,2 proc. ir valstybėse narėse labai skiriasi,

B.  kadangi strategijoje „Europa 2020“ pabrėžiamas ekologinis pertvarkymas, atsinaujinančiųjų išteklių sektorius ir mokslui bei technologijoms imlios ekologiškos darbo vietos tvariai ekonomikai užtikrinti; kadangi vis dar nepakankamai moterų studijuoja šias sritis ir jose dirba, o tai veda prie stiprios sektorių segregacijos,

C. kadangi, nors mikrokreditas yra labai svarbi priemonė moterų verslumui ir moterų valdomų įmonių kūrimui, Europos Sąjungoje yra vis dar mažai verslininkių, kurios sudaro vidutiniškai 30 proc. visų verslininkų,

D. kadangi daugiau kaip 60 proc. universitetų absolventų yra moterys; kadangi pernelyg mažai moterų ir mergaičių renkasi mokslo sektorius ir dėl to randasi stipri sektorių segregacija; kadangi išryškėjo tendencija, kad laikui bėgant atotrūkis tarp IT sektoriuje dirbančių moterų ir vyrų ne mažėja, o didėja,

E.  kadangi ES darbo rinkoje vis dar esama vyrų ir moterų darbo užmokesčio, darbo ne visą ir visą darbo dieną užmokesčio tarifų ir užimtumo lygio skirtumų, atsirandančių be kita ko ir dėl tėvystės; kadangi segregacija darbo rinkoje yra didžiausia kliūtis geram ES darbo rinkos veikimui,

1.  pabrėžia, kad valstybės narės, norėdamos padidinti moterų užimtumo lygį, turėtų ypač daug dėmesio atkreipti į tai, kad būtų veiksmingai įgyvendinami antidiskriminaciniai teisės aktai ir šeimai palankios nuostatos, skatinti įdarbinimą į netradicines darbo vietas numatant savanoriškas priemones ir pasiekiamus tikslus, taip pat užtikrinti pasiekiamumą ir atskaitomybę; pabrėžia, kad labai svarbu stebėti darbo rinką ir įgūdžių poreikius; ragina valstybes nares savo darbo ir švietimo ministerijoms visapusiškai padėti vykdyti lyčių aspekto integravimo programas;

2.  pabrėžia, kad siekiant, jog darbo rinkoje būtų aukštos kvalifikacijos ir gerus įgūdžius turinčios moterys, būtina sudaryti sąlygas moterims ateiti į darbo rinką, grįžti į ją po pertraukos ir daryti karjerą, ypač toms, kurios susiduria su struktūriniu nedarbu ir kurioms sunku sugrįžti į darbą dėl to, kad per pastarąją finansų krizę jos neteko darbo vietos, arba po motinystės ar vaiko auginimo atostogų arba dėl kitų priežasčių, suteikti kvalifikacijos keitimo ir profesinio mokymo galimybes, neatsižvelgiant į jų darbo sutarties pobūdį, kad būtų pakelta jų kvalifikacija; taip pat pabrėžia, kad būtina moterims visais karjeros laikotarpiais suteikti galimybę ir jas skatinti aktyviai dalyvauti mokyme visą gyvenimą ir skatinti mergaičių technines ir inžinerijos studijas, siekiant mokymą ir lavinimą lanksčiai pritaikyti prie darbo rinkos poreikių, ypač siekiant tenkinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausą;

3.  pabrėžia, kad reikia investicijų į veiksmingas švietimo ir profesinio orientavimo sistemas siekiant paskatinti jaunas moteris rinktis mokslinį, inžinerinė ir akademinį ar neakademinį aukštąjį techninį išsilavinimą; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas IRT kompetencijų, skaitmeninio raštingumo ir komunikacinių gebėjimų integravimui į valstybių narių profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą politiką, taip pat moterų skatinimui tuo pasinaudoti, padidinant kvalifikacijos kėlimo galimybes moterims, kad jos savo profesinės veiklos metu galėtų prisitaikyti prie pokyčių darbo rinkoje, taip padidinat aktyvesnį jų įsitraukimą į strateginius ateities plėtros sektorius; mano, kad būtina kovoti su lyčių stereotipais švietime;

4.  mano, kad norint kintančioje ekonominėje erdvėje išsaugoti moterų darbuotojų kvalifikaciją ir įgūdžius ir padėti norinčioms grįžti į darbą, būtina į darbdavių organizuojamą kvalifikacijos kėlimo veiklą įtraukti ir vaiko priežiūros atostogų išėjusius darbuotojus;

5.  ragina valstybes nares sustiprinti pastangas užkertant kelią darbo rinkų segregavimui įtraukiant į savo struktūrinės darbo rinkos reformą tokias priemones kaip Europos socialinis fondas (ESF), skirtas kovoti su moterų profesine segregacija, pasireiškiančia tuo, kad nepakankamai moterų užima vadovaujamus postus, ir lyčių skirtumais darbo rinkoje, veiksmingas kovos su išankstinėmis nuostatomis ir stereotipais – vadinamosiomis „stiklo lubomis“, priemones ir keistis gerąja patirtimi, taip pat valstybėms narėms numatyti lyginamuosius rodiklius ir teisėkūros priemones, įskaitant kvotas, siekiant padidinti vadovaujamus postus užimančių moterų skaičių;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimo priemones ir investuoti į moterų dalyvavimą darbo rinkoje propaguojant įvairovės valdymą, profesine moterų veiklą ir steigiant naujo pobūdžio darbo vietas su lankstesnėmis darbo sąlygomis;

7.  pabrėžia, kad naujos darbo vietos turi būti kuriamos remiantis naujomis darbo organizavimo formomis, kuriomis sudaroma galimybė vaikų turintiems darbuotojams pasirinkti alternatyvų darbo grafiką, mažesnį darbo valandų skaičių arba nuotolinį darbą;

8.  ragina Europos Komisiją skatinti lyčių aspekto integravimą pramonėje, siekiant vienodo vyrų ir moterų dalyvavimo, ypatingą dėmesį skiriant tiems sektoriams, kuriuose tradiciškai dominuoja vyrai;

9.  ragina Komisiją papildyti esamą teisinę bazę dėl darbo ir šeimos pareigų derinimo ir pateikti naujų pasiūlymų dėl teisės aktų dėl vaiko priežiūros atostogų, įvaikinimo atostogų ir išlaikytinių priežiūros atostogų; su susirūpinimu pažymi dabartinį Europos Komisijos pasyvumą dėl pasiūlymo peržiūrėti Direktyvą 92/85/EEB;

10. pabrėžia, kad darbo rinką reikia organizuoti taip, kad būtų galima derinti darbinį ir šeiminį gyvenimą – įkurti struktūras ir institucijas vaikų, pagyvenusių žmonių ir kitų išlaikytinių priežiūrai siekiant tenkinti realius poreikius ir užtikrinti kokybiškas ir visiems prieinamas priežiūros paslaugas, kad moterys galėtų suderinti motinystę ir profesinę veiklą, siekiant padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir jų ekonominę nepriklausomybę;

11. pabrėžia, kad reikia nustatyti lankstesnį darbo laiką ir įvairius nuotolinio darbo variantus nekeliant grėsmės darbuotojų, ypač moterų, kurios dažniau ne savo noru įdarbinamos laikinai ir ne visam darbo laikui, ekonominei nepriklausomybei; pabrėžia, kad ir visą, ir ne visą darbo dieną dirbantiems asmenims reikia užtikrinti deramą atlyginimą ir socialinį draudimą;

12. pažymi, kad moterų darbo lygį galima pakelti ne tik didinant darbo vietų skaičių sveikatos apsaugos ir socialinio darbo sektoriuose, bet ir krašto gynybos sektoriuje, logistikos sektoriuje (įskaitant transportą), verslo paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, draudimo ir konsultavimo sektoriuose, ekologijos sektoriuje, taip pat kuriant tvarias darbo vietas;

13. ragina Europos Komisiją ir valstybes nares remti ir kurti specialias programas, skirtas moterims įdarbinti techninėse srityse, teikiant finansinę paramą universitetuose studijuojančioms jaunuolėms, sekant gerąja kai kurių valstybių narių patirtimi – pavyzdžiui, Austrijoje sukurta programa „Excellentia", kurią įgyvendinant padvigubėjo mokslo ir technologijų srities dėstytojų universitetuose ir buvo sukurti moterų vadovaujami aukščiausios kokybės mokslinių tyrimų centrai;

14. pabrėžia, kad ekologiškos darbo vietos – potencialiai sparčiausiai augsiantis Europos darbo rinkų segmentas; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad moterims šios darbo vietos duotų tiek pat naudos, kiek vyrams; ragina ypatingą dėmesį skirti tam, kad pereinant prie atsinaujinančiosios energijos ir investicijų į aplinkosaugos technologijas fizinei infrastruktūrai modernizuoti kartu būtų toliau kuriamos geros ir kokybiškos darbo vietos vyrams ir moterims;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti privatųjį ir viešąjį sektorių imtis visų įmanomų bei būtinų veiksmų ir panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus bei didelę nelygybę įsidarbinimo, darbo užmokesčio, karjeros, dalyvavimo ir valdymo srityse, siekiant pagerinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu renkant geresnius statistinius duomenis užtikrinti skaidrumą ir tinkamai apibrėžti sąvoką „lygiavertis darbas“; palankiai vertina Komisijos raginimus peržiūrėti pensijų sistemą tiems, kurie pensijų kaupimo įmokas mokėjo su pertraukomis, nes tam tikrais laikotarpiais jie neturėjo darbo, sirgo ar ką nors globojo, o tai daugiausia yra moterys.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

13.7.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Marije Cornelissen, Silvia Costa, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Zita Gurmai, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Nicole Kiil-Nielsen, Astrid Lulling, Barbara Matera, Angelika Niebler, Siiri Oviir, Antonyia Parvanova, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Eva-Britt Svensson, Britta Thomsen, Marina Yannakoudakis, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Izaskun Bilbao Barandica, Vilija Blinkevičiūtė, Christa Klaß, Mojca Kleva, Mariya Nedelcheva, Norica Nicolai, Chrysoula Paliadeli, Antigoni Papadopoulou, Sirpa Pietikäinen, Angelika Werthmann

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Jacek Włosowicz

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.9.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

3

14

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Jean-Luc Bennahmias, Pervenche Berès, Mara Bizzotto, Philippe Boulland, Milan Cabrnoch, David Casa, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Sergio Gaetano Cofferati, Tadeusz Cymański, Frédéric Daerden, Proinsias De Rossa, Frank Engel, Sari Essayah, Richard Falbr, Ilda Figueiredo, Marian Harkin, Roger Helmer, Nadja Hirsch, Liisa Jaakonsaari, Danuta Jazłowiecka, Martin Kastler, Ádám Kósa, Patrick Le Hyaric, Veronica Lope Fontagné, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Siiri Oviir, Rovana Plumb, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Elisabeth Schroedter, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Raffaele Baldassarre, Jelko Kacin, Ria Oomen-Ruijten, Antigoni Papadopoulou, Evelyn Regner, Emilie Turunen, Cecilia Wikström, Tatjana Ždanoka
Teisinė informacija - Privatumo politika