PRANEŠIMAS dėl viešųjų pirkimų modernizavimo

5.10.2011 - (2011/2048(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėja: Heide Rühle

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl viešųjų pirkimų modernizavimo

(2011/2048(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į direktyvas 2004/18/EB ir 2004/17/EB dėl viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo tvarkos[1] ir į Direktyvą 2007/66/EB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų[2],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 22 d. įsigaliojusį Tarybos sprendimą 2010/48 dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu[3], kuriame viešųjų pirkimų direktyvos įvardijamos kaip Bendrijos teisės aktai, susiję su Konvencijoje reglamentuojamais klausimais,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. balandžio 15 d. PPO Susitarimą dėl viešųjų pirkimų,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir ypač į jos 26 straipsnį (neįgaliųjų asmenų integravimas),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl vienodų galimybių patekti į Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas[4],

–   atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą dėl ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimo (COM(2011) 0015),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą „Platesnis e. viešojo pirkimo sistemos naudojimas Europos Sąjungoje“ (COM(2010) 0571),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos siekiant skatinti verslą ir augimą[5],

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl naujovių viešųjų pirkimų sistemoje[6],

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją „Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje“[7],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“ (COM(2010) 0543),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010) 0608),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. profesoriaus Mario Monti ataskaitą „Nauja bendrosios rinkos strategija“,

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą SEC(2010) 1214,

–   atsižvelgdamas į ataskaitą „MVĮ galimybių patekti į ES viešųjų pirkimų rinkas vertinimas“[8],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“ (COM(2008) 0400),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008) 0394),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ (COM(2010) 0546),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11–12 d. Regionų komiteto nuomonę dėl dokumento „ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimas. Efektyvesnės Europos viešųjų pirkimų rinkos kūrimas“,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Žaliosios knygos „ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimas. Efektyvesnės Europos viešųjų pirkimų rinkos kūrimas“,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Žaliosios knygos „Platesnis e. viešojo pirkimo sistemos naudojimas Europos Sąjungoje“,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0326/2011),

A. kadangi tinkamai veikianti ES viešųjų pirkimų rinka yra pagrindinė varomoji ekonomikos augimo jėga ir bendrosios rinkos pagrindas, be to, labai svarbi siekiant skatinti konkurenciją ir inovacijas bei spręsti sparčiai atsirandančius aplinkos ir socialinės viešosios politikos uždavinius, taip pat kokybiško užimtumo problemas, įskaitant atlyginimų, lygybės, socialinės sanglaudos bei įtraukties klausimus, kartu užtikrinant didžiausią naudą piliečiams, verslo įmonėms ir mokesčių mokėtojams,

B.  kadangi sukūrus Europos viešųjų pirkimų taisykles labai prisidėta prie skaidrumo padidinimo ir vienodo požiūrio užtikrinimo, kovos su korupcija ir profesionalumo vykdant viešųjų pirkimų procedūras;

C. kadangi atsižvelgiant į tai, kad šiandienos ekonomikos sąlygomis labiau nei bet kada anksčiau svarbu užtikrinti optimalų viešųjų išlaidų panaudojimo veiksmingumą ir tuo pačiu kuo labiau mažinti įmonių patiriamas išlaidas, ir į tai, kad geriau veikianti viešųjų pirkimų rinka prisidėtų siekiant šių dviejų tikslų;

1.  pritaria Komisijos žaliajai knygai ir plataus masto konsultavimosi procesui kaip viešųjų pirkimų direktyvų peržiūros atskaitos taškui, laikantis Lisabonos sutarties nuostatų ir Europos Teisingumo Teismo (ETT) praktikos bei atsižvelgiant į peržiūrėtas valstybės pagalbos taisykles;

2.  nurodo, kad, nors ES viešųjų pirkimų direktyvų peržiūra 2004 m. prisidėjo prie naudingo tolesnio bendrosios viešųjų pirkimų rinkos kūrimo, praėjus keliems metams po direktyvų 2004/17/EB ir 2004/18/EB perkėlimo į nacionalinę teisę reikia įvertinti, ar būtina patobulinti ir išaiškinti direktyvas siekiant atsižvelgti į trūkumus, kurie paaiškėjo jas taikant; pabrėžia, kad, daugelio suinteresuotųjų subjektų nuomone, viešųjų pirkimų taisyklės yra itin sudėtingos, dėl to administracinės atitikties procedūros yra brangios ir sudėtingos; apgailestauja, kad nustatomi dažni netinkamo taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę atvejai ir kad trūksta mokymo priemonių; ragina Komisiją pasiūlyti esminį taisyklių supaprastinimą ir konsolidavimą, prireikus jas papildomai paaiškinant; be to, pabrėžia, kad platesnio masto IRT naudojimas dabar turi atlikti pagrindinį vaidmenį mažinant administracines procedūras ir sąnaudas ir kad įvairios Europos iniciatyvos dėl e. viešųjų pirkimų ir e. prekybos turėtų būti atitinkamai įgyvendinamos kartu su viešųjų pirkimų taisyklių pertvarka;

3.  ragina direktyvose aiškiai nurodyti, nurodyti, kad jų nuostatomis jokiai valstybei nedraudžiama laikytis TDO konvencijos Nr. C94 nuostatų; ragina Komisiją paskatinti visas valstybes nares laikytis tos konvencijos nuostatų; pabrėžia, kad norint užtikrinti veiksmingą tvarių viešųjų pirkimų sistemos veikimą reikia nustatyti aiškias ir nedviprasmiškas ES taisykles, kuriomis būtų tiksliai apibrėžta valstybių narių teisės aktų ir įgyvendinimo sistema;

Pirmasis uždavinys: teisės aktų aiškumo didinimas

4.  prašo išaiškinti direktyvų taikymo sritį; pažymi, kad pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas – valdžios institucijų vykdomas prekių, darbų ir paslaugų pirkimas siekiant patenkinti savo piliečių poreikius ir užtikrinti veiksmingą valstybės lėšų naudojimą ; nurodo, kad tam, jog procedūra būtų laikoma viešuoju pirkimu, perkančioji organizacija turi gauti tiesioginę naudą;

5.  ragina išaiškinti direktyvose pateiktas apibrėžtis, laikantis ETT praktikos ir nesusiaurinant ES viešųjų pirkimų taisyklių taikymo srities – pvz., apibrėžtį „įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė“;

6.  primena savo 2010 m. gegužės mėn. rezoliuciją dėl naujovių viešųjų pirkimų sistemoje, kurioje atsižvelgta į ETT praktiką ir nuspręsta, kad viešojo sektoriaus subjektų bendradarbiavimui viešųjų pirkimų taisyklės netaikytinos, jeigu tenkinami šie kriterijai: partnerystės tikslas – atlikti visų susijusių valdžios institucijų pareigą, t. y. kokią nors su viešuoju interesu susijusią užduotį šią užduotį atlieka išskirtinai tik atitinkamos viešosios institucijos, t. y. neįtraukiamas privatus kapitalas; taip pat veikla iš esmės vykdoma siekiant įgyvendinti susijusių viešųjų institucijų tikslus; pabrėžia, kad užduočių perdavimas iš vienų viešojo sektoriaus organizacijų kitoms yra valstybių narių vidinio administracinio organizavimo klausimas ir jam netaikomos viešųjų pirkimų taisyklės; laikosi nuomonės, kad šie paaiškinimai turėtų būti kodifikuoti viešųjų pirkimų direktyvose;

7.  pabrėžia, kad viešųjų paslaugų koncesijoms Europos viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos; primena, kad reikia atsižvelgti į procedūrų sudėtingumą ir didelius teisinės kultūros bei praktikos skirtumus valstybėse narėse viešųjų paslaugų koncesijų srityje; mano, kad diskusijos dėl termino „paslaugų koncesijos“ ir dėl tokias koncesijas reglamentuojančio teisinio pagrindo nustatymo pažengė į priekį priėmus 2004 m. direktyvas dėl viešųjų pirkimų ir dėl papildomos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos; pabrėžia, kad teisės akto dėl paslaugų koncesijų pasiūlymas pasiteisintų tik tuo atveju, jei jis padėtų pašalinti vidaus rinkos veikimo iškraipymus; pabrėžia, kad iki šiol nebuvo nustatytas nė vienas tokio pobūdžio iškraipymas, todėl teisės aktas dėl paslaugų koncesijų nebus reikalingas, jei jis nepadės akivaizdžiai pagerinti vidaus rinkos veikimo;

8.  pabrėžia, kad ir toliau turėtų būti skiriamos A ir B paslaugų kategorijos, kaip tai yra daroma, nes B paslaugų kategorijai taikomos mažiau griežtos nuostatos pateisinamos dėl tai kategorijai būdingo daugiausia vietos arba regioniniu lygmeniu teikiamų paslaugų pobūdžio; ragina Komisiją parengti priemones, kurios padėtų vietos ir regioninėms valdžios institucijoms lengviau nuspręsti, kuriai kategorijai priklauso konkrečios sutarties užduotys;

9.  todėl pabrėžia, kad viešųjų pirkimų teisės taikymas teikiant su asmenimis susijusias socialines paslaugas dažnai yra netinkama priemonė siekti optimalių rezultatų tų paslaugų naudotojams; ragina Europos teisės lygmeniu pripažinti išbandytas valstybių narių procedūras, grindžiamas tuo, kad visiems paslaugų teikėjams, tenkinantiems iš anksto įstatymais nustatytas sąlygas, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą turėtų būti leidžiama teikti paslaugas, jei laikomasi bendrųjų vienodo požiūrio, skaidrumo ir nediskriminacijos principų;

10. pabrėžia, kad turėtų būti vengiama nustatyti naujas viešųjų pirkimų rinkoms skirtas taisykles, pagal kurias nustatomos mažesnės nei ES įtvirtintos ribos, nes tai gali sukelti pavojų nacionaliniu lygmeniu nusistovėjusiam teisiniam tikrumui;

11. ragina Komisiją suderinti Teisių gynimo priemonių direktyvą su naująja viešųjų pirkimų sistema, kuri bus parengta po dabartinės peržiūros, ir atlikti tai kartu pateikiant pagrindinį pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto, siekiant užtikrinti nuoseklumą;

12. pabrėžia Komisijos atsakomybę prižiūrėti, ar ES direktyvos į valstybių narių nacionalinę teisę perkeliamos teisingai;

Antrasis uždavinys: visapusiško viešųjų pirkimų potencialo plėtojimas – geriausias kainos ir kokybės santykis

13. mano, kad siekiant visapusiškai išplėtoti viešųjų pirkimų potencialą mažiausios kainos kriterijus nebeturi būti lemiamas sudarant sutartis ir kad jį apskritai reikėtų pakeisti ekonomiškai naudingiausio (ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės naudos požiūriu) pasiūlymo kriterijumi, atsižvelgiant į viso atitinkamų prekių, paslaugų arba darbų gyvavimo ciklo sąnaudas; pabrėžia, kad dėl to neturėtų būti atmetamas lemiamas mažiausios kainos kriterijus itin standartizuotų prekių ar paslaugų atveju; prašo Komisijos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti plataus masto neprivalomą gyvavimo ciklo išlaidų apskaičiavimo metodiką; pabrėžia, kad parama „didžiausios ekonominės naudos“ kriterijui skatintų naujovių diegimą ir pastangas siekti aukščiausios kokybės bei didžiausios naudos, t. y. laikytis strategijos „Europa 2020“ reikalavimų; pabrėžia, kad tai ypač svarbu prekių, kurios turi įtakos vartotojų sveikatai, pvz., maisto sektoriuje, viešųjų pirkimų atveju, kai svarbus vaidmuo tenka kokybei ir gamybos metodams; pabrėžia, kad viešųjų pirkimų taisyklės turėtų būti pakankamai lanksčios siekiant užtikrinti, kad pasyvūs vartotojai, pvz., ligoninėse, vyresnio amžiaus žmonių priežiūros įstaigose, mokyklose ir vaikų darželiuose, turėtų lygias galimybes gauti sveiką maistą už tinkamą kainą, o ne tik prieinamą pigiausią;

14. pripažįsta, kad viešieji pirkimai, jei jie naudojami veiksmingai, gali būti tikra varomoji jėga siekiant remti kokybiškas darbo vietas, darbo užmokestį ir sąlygas, taip pat lygybę, lavinti įgūdžius, skatinti aplinkosaugos politiką ir teikti paskatas moksliniams tyrimams bei naujovėms; ragina Komisiją skatinti vyriausybes ir perkančiąsias organizacijos didinti tvarių viešųjų pirkimų, padedančių remti ir skatinti aukštos kokybės užimtumą ir teikti kokybiškas paslaugas bei prekes Europoje, naudojimą; ragina Komisiją išnagrinėti, kaip viešieji pirkimai padėjo siekti platesnių ES tikslų, ir nurodyti, kas turėtų būti padaryta siekiant geriau įgyvendinti šiuos tikslus ateityje;

15. primena, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai yra nepakankamai naudojama priemonė, kuri gali skatinti inovacijas vykdant viešuosius pirkimus ir ženkliai prisidėti prie pirmaujančių rinkų nustatymo bei kūrimo ir MVĮ galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose gerinimo; taip pat mano, kad dėl siūlomo rizikos ir naudos (INT) pasidalijimo modelio, taikytino vykdant ikiprekybinius viešuosius pirkimus, bus reikalingas teisinis išaiškinimas ir supaprastinimas, kad viešųjų pirkimų dalyviams būtų sudarytos sąlygos nuolat ir veiksmingai naudoti šią priemonę; todėl ragina Komisiją, atliekant bendrą peržiūrą, pasiūlyti atitinkamus viešųjų pirkimų arba valstybės pagalbos taisyklių pakeitimus siekiant jas pritaikyti taip, kad būtų paskatintas ikiprekybinių viešųjų pirkimų naudojimas;

16. pažymi viešųjų pirkimų standartų svarbą, nes jie gali padėti viešųjų pirkimų organizatoriams veiksmingai ir skaidriai pasiekti savo politinius tikslus; taigi ragina plėtoti nuolat atnaujinamą standartų, ypač susijusių su aplinkos ir socialiniais kriterijais, duomenų bazę, kuri turi būti prieinama valdžios institucijoms siekiant užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos, rengiančios pasiūlymus, galėtų susipažinti su atitinkamomis gairėmis ir taisyklėmis ir lengvai patikrinti jų atitiktį atitinkamiems standartams;

17. siekdamas įgyvendinti supaprastinimo ir inovacijų tikslus, ragina viešųjų pirkimų srityje labiau remtis nediskriminaciniais ir atviraisiais standartais, ypač prieinamumo, IRT ir aplinkos srityse;

18. pabrėžia, kad prekės pagaminimo ar paslaugos suteikimo tausumas pagrįstai laikomas produkto kriterijumi, kuris gali būti naudojamas, palyginti su netausiai pagamintomis prekėmis arba suteiktomis paslaugomis, kad perkančiosioms organizacijoms būtų suteikta galimybė skaidriai kontroliuoti jų sudarytų sutarčių aplinkosauginį ir socialinį poveikį, tačiau pat metu nebūtų susilpninta būtina sąsaja su sutarties objektu; nurodo, kad, kai tai tinkama ir tikslinga, reikia aiškiau nustatyti sąlygas, kada į visų rūšių sutarčių technines specifikacijas turi būti įtraukti reikalavimai dėl gamybos proceso; atkreipia dėmesį į bylą Wienstrom, kuri tapo klasikiniu pavyzdžiu, kaip ir kodėl gamybos charakteristikos gali būti laikomos techninėmis specifikacijomis;

19. pabrėžia, kad būtina stiprinti viešųjų pirkimų tvarumo aspektą, sudarant sąlygas įtraukti jį į kiekvieną viešųjų pirkimų procedūrų etapą (t. y. gebėjimų bandymai, techninės specifikacijos, sutarties vykdymo sąlygos);

20. nurodo, kad siekdamos geresnio informuotumo apie prekių, darbų ir paslaugų poveikį aplinkai ir klimatui, viešųjų pirkimų institucijos į „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ įvertinimą turėtų įtraukti aplinkosaugos išlaidas ir pateikti savo atliktą viso gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimą; todėl pabrėžia, kad, jei atsižvelgiama į kriterijus, nesusijusius su viešaisiais pirkimais, tai turi būti daroma savanoriškai, ir kad valdžios institucijos ar atitinkamos sprendimus priimančios institucijos, kurioms tiesiogiai suteiktas demokratinis teisėtumas, turi turėti galimybę pagal individualią politikos formavimo procedūrą vietoje priimti sprendimą naudoti tokius kriterijus; ragina Komisiją išaiškinti sąvokas „vietinis tiekėjas“ ir „pagaminta vietoje“;

21. pabrėžia, kad direktyvų tekstas dėl neįgaliųjų prieigos gerinimo turi būti konkretesnis;

22. mano, kad dabartinės subrangos sutarties sudarymo nuostatos turėtų būti sugriežtintos, nes daugybės subrangos sutarčių lygmenų taikymas gali kelti problemų laikantis kolektyvinių sutarčių, darbo sąlygų ir sveikatos bei saugumo normų; todėl prašo, kad valdžios institucijoms būtų suteikiama visa su subrangovais susijusi informacija prieš sudarant sutartį; prašo Komisijos, atsižvelgiant į būsimą direktyvų peržiūrą, įvertinti, ar reikalingos papildomos subrangos sutarčių sudarymo taisyklės, pavyzdžiui, dėl atsakomybės grandinės nustatymo, ypač siekiant išvengti, kad MVĮ subrangovams nebūtų taikomos blogesnės sąlygos negu pagrindiniam viešojo pirkimo sutartį sudarusiam rangovui taikomos sąlygos;

23. pripažįsta, kad ES gali atlikti labai svarbų vaidmenį palengvindama sėkmingą viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių plėtrą skatindama sąžiningą konkurenciją ir visose valstybėse narėse skleisdama geriausią patirtį, susijusią su socialine ir užimtumo politika; tačiau pabrėžia, kad labai skiriasi šioje srityje taikomi valstybių narių teisiniai ir procedūriniai reikalavimai; todėl ragina Komisiją geriau apibrėžti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės koncepciją, ypač susijusią su šalių prisiimama bendra rizika ir ekonominiais įsipareigojimais;

24. ragina Komisiją iš naujo įvertinti, koks turi būti tinkamas tiekimo ir paslaugų sutarčių ribinių dydžių lygis, ir prireikus jį padidinti siekiant palengvinti galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, be kita ko, nepelno ir socialinės paskirties subjektams, taip pat MVĮ; prašo atidžiai atsižvelgti į PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų teisiškai privalomus reikalavimus; pabrėžia, jog taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad, be ir taip sunkių derybų dėl viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo, padidinus ribinius dydžius Europoje lengvai gali kilti daugiau sunkumų ES prekybos politikai; taip pat mano, kad suderinus šias ribas su jau suderintomis Komunalinių paslaugų sutarčių (2004/17/ EB) ir Viešųjų pirkimų gynybos srityje (2009/81/EB) direktyvų ribomis, būtų aukščiausiu lygiu užtikrintas nuostatų paprastumas ir aiškumas tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek ir tiekėjams;

25. pabrėžia, kad bet kokio masto ES viešųjų pirkimų taisyklių taikymo išplėtimas į „ką pirkti“ sritį būtų svarbus dabartinės tvarkos pokytis ir turėtų būti nuodugniai įvertintas; abejoja, kad tai prisidėtų prie paprastinimo ir racionalizavimo proceso, ir nuogąstauja, kad dėl to taisyklės taptų dar sudėtingesnės, nes būtų pateikiama daug išimčių, kurias realybėje būtų sunku suvaldyti – viešųjų pirkimų direktyvos yra procedūrų direktyvos („kaip pirkti“), kurios neturi būti papildytos nuostatomis dėl to, „ką pirkti“;

Trečiasis uždavinys: taisyklių paprastinimas ir lankstesnių procedūrų nustatymas

26. nurodo, kad direktyvos dažnai vertinamos kaip pernelyg išsamios ir jos tapo daugiau techninio pobūdžio bei sudėtingesnės, taip pat labai padidėjo teisinė rizika, kad šias direktyvas pažeis tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjai; pažymi, kad iššūkių vengimas lemia baimę rizikuoti, o dėl to slopinamos inovacijos ir tvarus vystymasis, todėl tikrai pernelyg dažnai perkančiosios organizacijos pasirenka mažiausią kainą, o ne ekonomiškai geriausią variantą; prašo siekti daugiau lankstumo derybų ir bendravimo srityse, derinant tai su priemonėmis, kurios padėtų užtikrinti skaidrumą ir išvengti piktnaudžiavimo bei diskriminacijos, ir ragina aiškiai leisti vykdyti rinkos konsultacijas, kurios galėtų būti pirmas žingsnis;

27. pažymi, kad viešųjų pirkimų politika, visų pirma, turi užtikrinti veiksmingą valstybės lėšų panaudojimą, siekti optimalių viešųjų pirkimų rezultatų taikant aiškias, skaidrias ir lanksčias procedūras bei sudaryti galimybes Europos įmonėms konkuruoti vienodomis sąlygomis visoje Sąjungoje;

28. pritaria tam, kad peržiūrint Europos viešųjų pirkimų teisę, būtų taikomos aiškios, paprastos ir lanksčios taisyklės, pateikiamos ne taip išsamiai, kurios viešųjų pirkimų procedūras padarytų paprastesnes, lengvesnes, pigesnes, atviresnes MVĮ ir palankesnes investicijoms; taigi mano, kad reikia daugiau vadovautis bendrais skaidrumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principais; mano, kad viešųjų pirkimų taisyklių supaprastinimas suteiktų galimybę sumažinti klaidų riziką ir geriau atitiktų mažų viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių subjektų poreikius;

29. pritaria tam, kad būtų įvertinta, ar galėtų būti leidžiama plačiau, negu numatyta esamose direktyvose, naudoti derybų procedūrą iš anksto apie tai paskelbiant ES mastu, kad perkančiosios organizacijos ir įmonės galėtų geriau palaikyti ryšius ir kad būtų galima geriau tarpusavyje suderinti paklausą bei pasiūlą; mano, kad, jei bus pritarta derybų procedūros taikymo srities išplėtimui, turėtų būti nustatytos papildomos apsaugos nuo piktnaudžiavimo priemonės, pvz., įpareigojimas perkančiosioms organizacijoms nuo pat pradžių bet kuriam konkurso dalyviui nustatyti bent tam tikras minimalias sąlygas dėl procedūros tvarkos, kaip tai daroma patikimų privačiųjų pirkimų atveju, taip pat nustatyti reikalavimus dėl rašytinių dokumentų;

30. ragina Komisiją persvarstyti dabartines nuostatas dėl tiekėjų kvalifikacijos (ypač pagrindų susitarimus, dinamines pirkimo sistemas ir kvalifikacijų sistemų naudojimą komunalinių paslaugų pirkimų atveju), siekiant, kad bet kokios naujos nuostatos dėl kvalifikacijos padėtų sumažinti sąnaudas ir terminus, būtų patrauklios tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek ekonominės veiklos vykdytojams ir padėtų pasiekti geriausių galimų rezultatų;

31. pakartoja savo prašymą dėl sistemingo leidimo teikti alternatyvius pasiūlymus (arba variantus), nes tai lemiamas veiksnys skatinant ir platinant novatoriškus sprendimus; pabrėžia, kad poreikio aprašymas nurodant pajėgumo ir funkcionalumo reikalavimus bei aiškus leidimas teikti variantus pasiūlymo teikėjams suteikia galimybę siūlyti novatoriškus sprendimus, visų pirma daug inovacijų diegiančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, IRT; taip pat prašo, kad būtų išnagrinėtos visos teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusios priemonės, skirtos užtikrinti didesnį viešųjų pirkimų rinkos dalyvavimą skatinant inovacijas Europoje;

32. ragina Komisiją išaiškinti viešųjų pirkimų reglamentavimo sistemą, ypač kai tai sietina su sutarčių vykdymo etapu (pvz., galiojančios sutarties esminius pakeitimus, su rangovu susijusius pakeitimus ir sutarčių nutraukimą);

33. apgailestauja, kad konkurso dalyvių galimybės ištaisyti savo pasiūlymų klaidas yra ribotos; todėl prašo Komisijos nustatyti, kokias klaidas konkurso dalyviai gali ištaisyti, kokius papildomus tikslinimus galima atlikti ir kaip užtikrinti skaidrumą bei vienodą požiūrį;

34. nurodo, kad perkančiosioms organizacijoms turėtų būti galima pasinaudoti, vadovaujantis oficialia įvertinimo ataskaita, ankstesne patirtimi konkurso dalyvio atžvilgiu; rekomenduoja išimčių atžvilgiu nustatyti terminą, kuriuo būtų užtikrintas skaidrumas ir objektyvumas; atkreipia dėmesį į tai, kad direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB turi būti pateiktas teisės aktų išaiškinimas, kuriame būtų nurodyta, kad konkurso dalyvis, kuris buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimo per ankstesnę viešųjų pirkimų procedūrą, gali atgauti patikimumą po to, kai visapusiškai įrodo, kad jis atliko veiksmingą apsivalymo procedūrą; mano, kad toks išaiškinimas skatintų kovos su korupcija priemonių, grindžiamų paskatomis sparčiau įveikti korupciją, taikymą ir panaikintų didelį teisinį neapibrėžtumą;

35. apgailestauja, kad žaliojoje knygoje nepaminėti trūkumai, patirties ir žinių viešųjų pirkimų srityje trūkumas ir viešųjų pirkimų strategijų netinkamumas; pažymi, kaip svarbu skatinti perkančiųjų organizacijų ir rinkos dalyvių profesionalumą ir užtikrinti jų objektyvumą, visų pirma remiant tam skirtų mokymų programų plėtrą; rekomenduoja sukurti kompetencijos centrų tinklą dabartinėse nacionalinėse sistemose ir skatinti valstybių narių keitimąsi informacija ir gerąja patirtimi; taip pat ragina tiek nacionalinio, tiek ir ES lygmens daugelį subjektų vienijančias organizacijas imtis bendros atsakomybės skleidžiant turimą atitinkamą informaciją ir palengvinant jų narių keitimąsi informacija visoje Europoje; pabrėžia aiškių ir suprantamų vadovų reikšmę ir užsakovams, ir konkurso dalyviams; apgailestauja, kad išleisti dokumentai „Ekologiškas pirkimas. Aplinkai naudingų viešųjų pirkimų vadovas“ (angl. ‘Buying green! A handbook on environmental public procurement’) ir „Socialinis pirkimas. Vadovas siekiant atsižvelgti į socialinius viešųjų pirkimų aspektus“ (angl. ‘Buying Social: A Guide to Taking Account of Social Considerations in Public Procurement’), atitinkamai išleisti 2005 ir 2010 m., šiuo aspektu nėra pakankamai naudingi;

36. pažymi, kad tik 1,4 % sutarčių sudaromos su įmonėmis iš kitos valstybės narės; pabrėžia, kad didinant užsakovų ir konkurso dalyvių profesionalumą ir juos geriau apmokant ES sustiprėtų konkurencija ir būtų geriau išnaudojami viešųjų pirkimų vidaus rinkos pranašumai;

Ketvirtasis uždavinys: geresnių galimybių dalyvauti MVĮ sudarymas

37. pabrėžia, kad tai, jog MVĮ kaip Europos ekonomikos varikliui, geros galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, yra gyvybiškai svarbios siekiant išsaugoti darbo vietas, tvarų vystimąsi, inovacijas ir augimą; pažymi, kad supaprastinus procedūras ir administracinius formalumus, taip pat parengus MVĮ palankias strategijas ir įgyvendinus gerosios patirties kodeksą, MVĮ bus suteikta geresnių galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir jos galės juose dalyvauti lygesnėmis ir sąžiningesnėmis sąlygomis; mano, kad mokesčių mokėtojų pinigai galėtų būti panaudojami geriau, visoms įmonėms sukuriant supaprastintas, vienodas ir teisingas sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; pažymi, kad paprastai MVĮ neturi didelių ir specializuotų administracinių gebėjimų, todėl būtina užtikrinti kuo mažesnius administracinius reikalavimus;

38. atkreipia dėmesį į tai, kad atrankos kriterijai dėl finansinės būklės, pvz., susiję su bendrovės apyvarta, turėtų būti proporcingi konkrečios sutarties pobūdžiui; perspėja Komisiją ir valstybes nares, kad jos, priimdamos lanksčias ir patogias priemones, nekurtų naujų kliūčių MVĮ ir visų pirma atsižvelgtų į jų interesus; prašo Komisijos, siekiant pagerinti prieigą prie viešųjų pirkimų konkursų ir didinti jų skaidrumą, ypač siekiant naudos mažesnėms perkančiosioms organizacijoms ir konkurso dalyviams, modernizuoti interneto svetainę „Tenders Electronic Daily“ (TED) siekiant ją padaryti prieinamesnę pagerinus jos patrauklumą ir patogumą naudoti, ypatingą dėmesį skiriant paieškos kriterijams ir kokybei bei kiekvieno konkurso santraukos vertimų išsamumui; rekomenduoja, kad interneto svetainėje TED būtų pasiūlyta įspėjimo paslauga naudotojams, informuojant juos, kai paskelbiamas naujas juos dominantis konkursas;

39. ragina Komisiją užtikrinti, kad į Sutartį dėl viešųjų pirkimų būtų įtraukta sąlyga, pagal kurią Europos Sąjungai būtų leidžiama sudarant tam tikras viešųjų pirkimų sutartis pirmenybę teikti Europos gamintojams, ypač MVĮ, remiantis kitų Sutartį dėl viešųjų pirkimų pasirašiusių valstybių jau taikomų sąlygų modeliu;

40. prašo Komisijos didinti informuotumą apie tai, kaip svarbu pirkimą skirstyti dalimis, ir svarstyti galimybę taikyti principą „taikyk arba paaiškink“, kuriuo vadovaujantis privaloma laikytis taisyklių dėl tokių aspektų kaip skirstymas į dalis arba jų nesilaikymas turi būti paaiškintas;

41. pažymi, kad perkančiosios organizacijos turėtų labiau išnaudoti galimybes skirstyti viešųjų pirkimų sutartis į dalis, nes tai suteiktų MVĮ daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu ir didintų konkurenciją; skatina MVĮ bendrai dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir sudaryti jungtines sutartis, kurios leistų joms pasinaudoti masto ekonomija, pvz., logistikos ir transporto srityse; ragina, kad valdžios institucijos būtų lanksčios šių šiuolaikinių savanoriškų susitarimo formų atžvilgiu; ragina Komisiją išnagrinėti visas galimybes skatinti MVĮ ir nedidelių struktūrų laikiną arba nuolatinį jungimąsi, siekiant suteikti joms galimybę atitikti kvietimo dalyvauti nesuskirstyto dalimis konkurso sąlygas neprisiimant subrangovo statuso; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją visų pirma ištirti dabartinę subrangos sutarčių su MVĮ sudarymo tvarką atvejus, kai su jomis (dažnai mažiau palankiomis sąlygomis nei suteikiamos pagrindiniam rangovui) sudaromos sutartys vykdyti dalį sutarties, kuri nebuvo padalyta ir todėl buvo pernelyg didelė, kad MVĮ galėtų dalyvauti atitinkamame viešųjų pirkimų konkurse;

42. siūlo, kad, esant galimybei, būtų leista teikti įmonių parengtus pareiškimus, ir kad originalių dokumentų būtų reikalaujama tik iš kandidatų, įtrauktų į galutinį sąrašą, arba konkurso laimėtojų, vis dėlto vengiant galimo vėlavimo ir rinkos iškraipymų dėl neteisingų pareiškimų; prašo, kad Komisija skatintų naudotis visų valstybių narių pripažįstamu „viešųjų pirkimų pasu“, kuriuo būtų patvirtinama, kad ekonominės veiklos vykdytojas atitinka ES teisės aktuose dėl viešųjų pirkimų nustatytas sąlygas; pabrėžia, kad Europos išankstinio kvalifikacijos vertinimo sistema turėtų būti naudinga priemonė, jei ji būtų paprasta, nebrangi ir lengvai prieinama MVĮ;

Penktasis uždavinys: patikimų procedūrų užtikrinimas ir priemonės, skirtos išvengti nesąžiningų pranašumų

43. siekdamas, kad būtų kovojama su viešųjų pirkimų korupcija, ragina Komisiją skatinti veiksmingesnę ataskaitų teikimo praktiką, taip pat valstybių narių keitimąsi informacija apie draudimus dalyvauti konkurse nepatikimiems pasiūlymų teikėjams; ragina Komisiją pateikti aiškias apie teisės pažeidimą pranešusių asmenų apsaugos taisykles pagal Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje 1729(2010) pateiktas rekomendacijas[9], didinti ES lėšomis finansuojamų sutarčių skaidrumą ir skatinti šviečiamuosius veiksmus tiek instituciniu, tiek visuomeniniu lygmeniu;

44. pažymi, kad kai kurios valstybės narės jau vykdo efektyvias viešųjų pirkimų procedūras, kuriomis užtikrinamas skaidrumas ir efektyvus mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas; ragina Komisiją išanalizuoti valstybių narių pažangiąją patirtį šioje srityje ir nustatyti efektyviausius viešųjų pirkimų principus ES mastu;

45. atkreipia dėmesį į tai, kad kova su korupcija ir favoritizmu yra vienas iš direktyvų tikslų; pabrėžia, kad valstybės narės šioje srityje susiduria su skirtingais iššūkiais ir kad dėl siekio parengti Europos lygmens priemones kyla pavojus, kad gali būti sužlugdytos pastangos racionalizuoti ir supaprastinti taisykles ir kad gali atsirasti daugiau biurokratijos; pabrėžia, kad skaidrumo ir konkurencijos principai yra kovos su korupcija pagrindas; ragina parengti bendrą požiūrį dėl vadinamųjų apsivalymo priemonių, siekiant išvengti rinkos iškraipymų ir užtikrinti teisinį tikrumą ekonominės veiklos vykdytojams ir perkančiosioms organizacijoms;

46. laikosi nuomonės, kad atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų sutartys susijusios su viešaisiais fondais, jos turėtų būti skaidrios ir atviros viešai patikrai; ragina Komisiją pateikti atitinkamą išaiškinimą, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą vietos ir kitoms valdžios institucijoms bei suteikti joms galimybę informuoti piliečius apie savo sutartinius įsipareigojimus;

47. ragina Komisiją įvertinti problemas, susijusias su ypač mažos vertės pasiūlymais, ir pasiūlyti tinkamus sprendimus; rekomenduoja perkančiosioms organizacijoms iš anksto pateikti pakankamai informacijos apie gautus neįprastai mažos vertės pasiūlymus kitiems konkurso dalyviams, siekiant sudaryti sąlygas jiems įvertinti, ar yra pagrindo inicijuoti peržiūros procedūrą; prašo geriau suderinti ES bendrąją išorės prekybos politiką ir valstybių narių tvarką, taikomą priimant neįprastai mažos vertės konkurso pasiūlymus;

Šeštasis uždavinys: e. viešųjų pirkimų plėtra

48. palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl e. viešųjų pirkimų plėtros; atkreipia dėmesį, kad nepavyko pasiekti e. viešųjų pirkimų veiksmų plane užsibrėžto tikslo ir kad reikalingas aktyvesnis politinis vadovavimas visais valdžios lygiais, įskaitant ES lygiu, siekiant išlaikyti ir paspartinti perėjimą prie e. viešųjų pirkimų; nori, kad bent 50 proc. viešųjų pirkimų procedūrų ir ES institucijose, ir valstybėse narėse būtų atliekama elektroniniu būdu, atsižvelgiant į įsipareigojimą, kurį valstybių narių vyriausybės prisiėmė 2005 m. Mančesteryje vykusioje ministrų konferencijoje e. valdžios tema;

49. pabrėžia, kad Komisija turi suvaidinti unikalų vaidmenį standartizacijos pažangos ir infrastruktūros plėtojimo klausimais, nes, pvz., e. parašų ir laiko žymėjimo sistemos atveju saugumo tikslais reikalinga bendrai sutarta forma; ragina Komisiją parengti bendrus standartus; pabrėžia, kad dėl konkurso dalyvio tapatybės nustatymui skirtų apsunkinančių techninių reikalavimų gali kilti kliūčių veiklos vykdytojams; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina sukurti standartizuotą elektroninio parašo sistemą; ragina valstybes nares pasirūpinti, kad veiktų sertifikavimo paslaugų teikėjų joms prižiūrint išduotų sertifikatų patvirtinimo sistema;

50. pabrėžia atvirų standartų ir technologijų neutralumo svarbą siekiant užtikrinti skirtingų sistemų sąveiką ir išvengti pardavėjų monopolizmo; prašo Komisijos užtikrinti realią valstybėse narėse jau veikiančių skirtingų e. viešųjų pirkimų sistemų sąveiką, labiau pasinaudojant ES iniciatyvų, pvz., PEPPOL ir e-CERTIS, gautais rezultatais;

51. atkreipia dėmesį, kad visi teisės aktų pasiūlymai išplėsti ir supaprastinti e. viešųjų pirkimų naudojimą turėtų būti integruoti į pagrindinių viešųjų pirkimų direktyvų peržiūrą, be to, jie turėtų atitikti viešųjų pirkimų nuostatų taikymo sritį ir bendrąsias jų taisykles, pvz., įsipareigojimus, susijusius su leistinomis ribomis;

52. pabrėžia, kad e. viešieji pirkimai gali supaprastinti visą viešųjų pirkimų procesą ir užtikrinti šios sistemos veiksmingumą, dėl kurio tiek įmonėms, tiek ir viešojo administravimo institucijoms būtų galima sutaupyti daug išlaidų ir laiko, be to, būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir prieinamumas; pažymi, kad ypač elektroniniais pirkimais atveriamos naujos perspektyvos modernizuoti viešųjų pirkimų administravimą; pakartoja, kad e. pirkimai turėtų būti pigesni, tikslingesni ir skaidresni nei įprasti viešųjų pirkimų konkursai; vis dėlto mano, kad vis dar išlieka galimybių tobulinti ir dar daugiau turėtų būti padaryta prieigos prie patikimos, palyginamos ir objektyvios informacijos ir statistinių duomenų srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naudotis e. viešaisiais pirkimais tarpvalstybiniu mastu;

53. atkreipia dėmesį, kad teisės aktai – ne vienintelė svarbi sritis siekiant skatinti pokyčius; todėl ragina Komisiją ieškoti naujų keitimosi patirtimi būdų, dalytis geriausia patirtimi ir skleisti žinias tarpvalstybiniu lygmeniu vietos ir regionų veikėjams; pabrėžia, kad visų pirma reikia toliau stiprinti su elektroninių viešųjų pirkimų sritimi susijusio personalo gebėjimus ir supratimą, taip pat padėti MVĮ stiprinti reikalingas žinias ir pajėgumus, pasitelkiant nacionalinio ir (arba) ES lygmens paskatas, kad MVĮ ir didelėms įmonėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos; palankiai vertina Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kaip naują tarpvalstybinių e. viešųjų pirkimų skatinimo priemonę, kuri padeda plėtoti skaitmeninę bendrąją rinką;

54. palankiai vertina Europos Komisijos 2011–2015 m. laikotarpio e. vyriausybės veiksmų plane paskelbtą siekį plėtoti epractice.eu platformą, kaip veiksmingą priemonę valstybių narių ir e. valdžios specialistams, skirtą keistis patirtimi ir informacija, be to, ragina išplėsti taikymo sritį, siekiant įtraukti į ją vietos ir regionų specialistus;

55. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

• [1]  OL L 134, 2004 4 30, p. 1.
• [2]  OL L 335, 2007 12 20, p. 31.
• [3]  OL L 23, 2010 1 27, p. 35.
• [4]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0233.
• [5]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0146.
• [6]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0173.
• [7]  OL C 67E, 2010 3 18, p. 10.
• [8]  http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/business-environment/files/smes_access_to_public_procurement_final_report_2010_en.pdf
• [9]        Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliucija dėl asmenų, pranešusių apie teisės pažeidimus, apsaugos; tekstas priimtas 2010 m. balandžio 29 d.

AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisė šiais metais švenčia 40 metų jubiliejų: Retai minima tai, kad 1971 m. liepos 26 d. pirmą kartą įsigaliojo Direktyva 71/305/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų koordinavimo. Komisijos Žaliojoje knygoje dėl ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimo ši direktyva nurodoma tik kartą. Vis dėlto 40-ojo jubiliejaus proga derėtų surinkti duomenis ir išanalizuoti Europos Sąjungos viešųjų pirkimų politikos laimėjimus ir nesėkmes.

Laimėjimai: Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisė labai padėjo didinti viešųjų pirkimų skaidrumą, kovoti su korupcija ir nepotizmu, paskatino perkančiąsias organizacijas tapti profesionalesnes, tokie veiksmai taip pat padėjo sumažinti kainas, tačiau apie tai kalbant reikia paminėti ir neigiamas pasekmes: daugelyje tyrimų ir nuomonių skundžiamasi, kad kainos sumažėjo pablogėjus kokybei ir sumažėjus inovacijoms ir kad per menkai atsižvelgiama į produktų ir paslaugų tvarumo aspektą, t. y. nepakankamai atsižvelgiama į jų sąnaudas viso gyvavimo ciklo metu.

Bet kitos sąnaudos padidėjo: vienpusiškai pabrėžiant teisinius klausimus išaugo sandorių išlaidos, išorės konsultantų paslaugos tapo brangesnės. Taip pat visai to nenorint buvo sustiprinta tendencija viešosiose įstaigose esant teisiniam netikrumui laikytis biurokratinių procedūrų, dėl to buvo vengiama rizikuoti ir kilus abejonių užuot pasirinkus naujoviškiausius ir paprasčiausiai geriausius produktus ar paslaugas, buvo pasirenkami pigiausi. Ši tendencija ypač aktuali ekonomikos krizės metu esant viešųjų finansų stygiui.

Todėl reikia džiaugtis, kad Komisija persvarstydama Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisę siekia ją padaryti paprastesnę ir lankstesnę. Tačiau pateikta žalioji knyga pagrįsta prieštaravimais. Vieno šimto keturiolikos klausimų apimtis ir išsamumas kelia įspūdį, kad norima labai išsamiai reguliuoti viešuosius pirkimus, bet kai kurie klausimai arba pateikti pasiūlymai yra prieštaringi, todėl, pavyzdžiui, kvotos ar įpareigojančio pobūdžio tikslai vykdant viešuosius pirkimus gali prieštarauti iškeltam tikslui – padaryti procedūrą paprastesnę ir suteikti daugiau teisinio tikrumo bei taip gali neigiamai prisidėti didinant biurokratizmą bei teisinį reguliavimą.

Pranešėja mano, kad persvarstant viešuosius pirkimus reglamentuojančias direktyvas reikėtų remtis ta nuostata, jog dabar Europoje sukaupta daug patirties Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisės srityje: kadangi iš pradžių buvo būtinos griežtos oficialios procedūros, kad viešųjų pirkimų praktikoje būtų pasiektas tam tikras profesionalumo lygis ir viešųjų pirkimų organizatoriai priprastų prie skaidrumo, nediskriminavimo bei konkurencijos principų, dabar tai jau tapo įprasta. Dabar reikėtų sumažinti viešųjų pirkimų teisės reguliavimą ir sutelkti dėmesį jos esmę – skaidrumo, nediskriminavimo ir konkurencijos užtikrinimą.

Teisinis aiškumas ir tikrumas

Savaime suprantama, persvarstant direktyvas reikia elgtis atsargiai, nereikėtų abejoti išbandyta praktika, pavyzdžiui, nuostatų suskirstymu į dvi direktyvas ir sutarčių skirstymu pagal pobūdį – darbų, prekių ir paslaugų sutartis, taip pat reikėtų palikti skirstymą į A ir B tipų paslaugas. Specialias B paslaugoms taikomas nuostatas ypač pagrindžia dominuojantis šių paslaugų vietinis pobūdis. Tačiau dėl kai kurių finansinių paslaugų kyla neaiškumų, taip pat reikėtų nustatyti aiškesnes taisykles dėl pagalbos tarnybų klasifikacijos.

Taip pat yra daug kitų teisinio neaiškumo atvejų, dėl kurių buvo skundžiamasi arba iškeltos bylos teismuose. Viešųjų pirkimų sričiai ypač būdingi prieštaringi atvejai, direktyvų persvarstymas taip pat turėtų padėti užkirsti kelią tokiems prieštaringiems atvejams ir padidinti teisinį tikrumą – tik taip galima labiau ir paprasčiau išnaudoti viešųjų pirkimų teikiamas galimybes inovatyviam ir tvariam valstybės ekonomikos vystymuisi, nes šios galimybės esant ekonomikos krizei ir valstybėms smarkiai įsiskolinus yra labai svarbios.

Todėl direktyvų taikymo srityje reikėtų aiškiau nustatyti, kad reguliuojama viešoji pirkimo veikla, kuri, remiantis naujausiais Teisingumo Teismo sprendimais, perkančiosioms organizacijoms turi teikti tiesioginę ekonominę naudą; taip pat reikėtų pabrėžti, kad pagal Teisingumo Teismo apibrėžtis viešųjų pirkimų teisė nereglamentuoja viešųjų įmonių tarpusavio bendradarbiavimo ir kad viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos neapima paslaugų koncesijų.

Jei Komisija dėl paslaugų koncesijų pateiks atskirą teisės aktą, jame, remiantis naujausiais Teisingumo Teismo sprendimais, reikėtų apsiriboti būtiniausiomis nuostatomis, taikymo sritį apibrėžti pagal Paslaugų direktyvą ir šį teisės aktą Parlamente svarstyti tada, kai persvarstomos viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos – taip bus išvengta teisinių skirtumų ir užtikrintas nuoseklumas. Pagal tokį patį modelį reikėtų apibrėžti būtiną teisinį tikrumą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei.

Inovacijos ir tvarumą skatinantys viešieji pirkimai

Pranešėja labai džiaugiasi Europos Komisijos siekiu viešąsias perkančiąsias organizacijas veiksmingiau įtraukti siekiant bendrų socialinių tikslų, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad didžiausia kliūtis slypi pačiose viešuosius pirkimus reglamentuojančiose direktyvose. Kol direktyvose pigiausio pasiūlymo kriterijus bus toks pat svarbus, kaip ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, turint omenyje dideles ekonomines perkančiųjų organizacijų problemas šioje srityje, pokyčių bus mažai. Padėtis keisis tik tuomet, jei bus nurodyta, kad sutartys turi būti sudaromos remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu (pavyzdžiui, pagal principą „taikyk arba paaiškink“ (angl. apply or explain) ir jei bus galima lengviau taikyti kriterijus ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti.

Taigi viešieji pirkimai turėtų būti vykdomi pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, įskaitant visas atitinkamų darbų, prekių ir paslaugų gyvavimo ciklo sąnaudas, o Komisija primygtinai raginama parengti metodiką, pagal kurią būtų nustatomos gyvavimo ciklo sąnaudos ir jos būtų apskaičiuojamos ne kaip iki šiol – vienpusiškai remiantis energijos vartojimo efektyvumo metodais, bet įtraukiant visus tvarumo aspektus.

Taip pat reikėtų aiškiau nustatyti, kad į technines specifikacijas galima įtraukti tvarios ir etiškai atsakingos gamybos kriterijus, to uždrausti nėra jokių teisinių priežasčių, priešingai, Teisingumo Teismo sprendimas byloje Wienstrom[1] aiškiai parodė, kad vykdant tvarumo principais grįstą pirkimo veiklą gamybos procesas turi lemiamą vaidmenį.

Persvarstant direktyvas taip pat reikėtų atsakyti į klausimus, keliamus dėl vienpusiško viešųjų pirkimų teisės aiškinimo, kuris gali prieštarauti bendriems socialiniams tikslams, nustatytiems Europos Sąjungos sutartyje ir strategijoje „Europa 2020“. Pavyzdžiui, reikėtų patikrinti, ar viešosios perkančiosios organizacijos (pavyzdžiui, ligoninės), pirkdamos maisto produktus galėtų pasirinkti pirkti regioninius produktus, kad nebūtų nereikalingai teršiama aplinka.

Paprastesnės taisyklės ir lankstesnės procedūros

Paprastesnės Europos Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklės ir geresnės galimybės naudotis lanksčiomis procedūromis padės skatinti tvarią ir inovatyvią pirkimo veiklą. Taigi pranešėja siūlo įvairių galimybių, pavyzdžiui, nuolat stebėti rinką, labiau išnaudoti derybų procedūros galimybę prieš tai apie jas paskelbus ir kitas papildomas priemones, kuriomis būtų didinamas skaidrumas arba leidžiama iš esmės pateikti alternatyvius pasiūlymus, ypač atsižvelgiant į tvaraus vystymosi principu pagrįstus pasiūlymus. Siekiant aplinkai mažiau kenksmingų ir naujoviškesnių pirkimo veiklos rezultatų galimybė remtis rezultatų arba funkciniais reikalavimais yra tinkamesnė nei išsamios techninės specifikacijos. Taip pat reikėtų palengvinti pasiūlymo pritaikymo arba klaidų ištaisymo konkurse procedūrą, žinoma, nustačius atitinkamas saugumo garantijas, kad būtų užtikrintas procedūros skaidrumas ir kontrolė.

Be to, persvarstant direktyvas reikia aptarti taikomų ribinių verčių taikymą, apie tai kalbama daugelyje nuomonių, tačiau šis klausimas kelia daug ginčų, todėl būtų prasminga šia tema surengti papildomą klausymą.

Tačiau pranešėja taip pat pabrėžia, kad nereikėtų pervertinti teisinės viešųjų pirkimų procedūros pusės, Komisija privalo suteikti daugiau paramos praktiniu atžvilgiu, pavyzdžiui, organizuodama keitimąsi patirtimi arba siūlydama pasiteisinusius procedūras ir metodus, taip pat remdama mokymo programas valstybėse narėse. Šie mokymai turėtų būti skirti ne tik vietos perkančiosioms organizacijoms, bet ir politinių sprendimų priėmėjams ir kitiems veikėjams, ypač socialines paslaugas teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms. Šioje srityje gali būti naudinga Prancūzijos patirtis, nes Prancūzijoje šiuo metu bandomas toks modelis.

Galimybė dalyvauti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ)

Pranešėja savo praėjusių metų Pranešime dėl naujovių viešųjų pirkimų sistemoje atkreipė dėmesį į šio klausimo svarbą ir rekomendavo įvairių MVĮ galimybių patekti į viešųjų pirkimų rinkas gerinimo priemonių. MVĮ, norėdamos patekti į viešųjų pirkimų rinkas, susiduria su daug kliūčių, taip pat daugelyje valstybių narių reikėtų geriau įgyvendinti Smulkiojo verslo aktą.

Todėl pranešėja siūlo priemones, padėsiančias sumažinti MVĮ sandorių išlaidas, pavyzdžiui, taikyti principą „pateikti tik vieną kartą“ (angl. only once), pagal kurį paskutiniame viešųjų pirkimų konkurso etape originalius dokumentus pateikti privalo tik konkurso laimėtojai, arba sukurti standartizuotą viešųjų pirkimų konkurso pasą ir elektroninį registrą, kuriame būtų išsaugomi atitinkami sertifikatai – kai kuriose valstybėse narėse jau veikia tokios sistemos.

Kita vertus, reikėtų labiau skatinti sutarčių skirstymą pagal pobūdį ir jo reikalauti, čia galima taikyti procedūrą „taikyk arba paaiškink“ (angl. apply or explain) ir užtikrinti didesnį skaidrumą.

Kitos MVĮ stiprinti skirtos priemonės yra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pasirinkimas, leidimas per patobulintą sistemą pateikti alternatyvius pasiūlymus, dažnesnis derybų procedūros naudojimas ir apskritai paprastesnės ir lankstesnės viešųjų pirkimų taisyklės.

Elektroniniai viešieji pirkimai

Gaila, tačiau veiksmų planas dėl elektroninių viešųjų pirkimų išplėtojimo Europoje nepadėjo pasiekti iškelto tikslo – 2010 m. per elektronines sistemas vykdyti 50 proc. viešųjų pirkimų. Vidurkis nesiekia 5 proc. Šioje srityje sėkmė lydėjo tik keletą šalių, pavyzdžiui, Portugaliją. Todėl pranešėja džiaugiasi Žaliąja knyga dėl elektroninių viešųjų pirkimų plėtojimo ir ragina Europos Komisiją šioje srityje imtis didesnės politinės atsakomybės ir persvarstant viešuosius pirkimus reglamentuojančias direktyvas įtraukti reikalingas nuostatas, kuriomis būtų skatinami elektroniniai viešieji pirkimai ES.

• [1]  2003 m. gruodžio 4 d. Teisingumo Teismo byla C-448/01 EVN AG ir Wienstrom GmbH prieš Austrijos Respubliką, Rink. (2003)  I-14527.

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ  (1.9.2011)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl viešųjų pirkimų modernizavimo
(2011/2048(INI))

Nuomonės referentas: Kader Arif

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina Sutartį dėl viešųjų pirkimų pasirašiusias valstybes atsižvelgiant į daugiafunkcinį viešųjų pirkimų politikos pobūdį kuo greičiau susitarti dėl šios sutarties pakeitimo, kad tarptautiniu lygmeniu būtų labiau skatinamas teisingumas ir skaidrumas veiksmingiau kovojant su korupcija; ragina šias valstybes mažinti teritorinius ir sektorinius apribojimus ratifikuojant būsimą sutartį; vis dėlto apgailestauja, kad nė viena iš besiformuojančios ekonomikos šalių dar nepasirašė Sutarties dėl viešųjų pirkimų; ragina šias šalis dalyvauti dabartiniame persvarstymo procese ir po to greitai pasirašyti ir ratifikuoti būsimą sutartį;

2.  pabrėžia, reikia keisti Europos Sąjungos prekybos politiką, kad ją įgyvendinant būtų skatinamas tvarus vystymasis ir kad būtų kuriama daugiau kokybiškesnių darbo vietų; ragina Komisiją vystyti prekybos politiką, kuri būtų suderinta su stipria pramonės politika, kuri yra darbo vietų kūrimo šaltinis; pabrėžia, kad Europos Sąjungos prekybos partneriams turi būti taikomos taisyklės ir kad jie turi užtikrinti jų laikymąsi, nes nesilaikant taisyklių būtų pažeidžiami tarptautiniai įsipareigojimai ir labai kenkiama bendros rinkos veikimui;

3.  primena, kad Sutartyje dėl viešųjų pirkimų, kuri turi likti pagrindine viešųjų pirkimų reguliavimo priemone tarptautiniu lygmeniu, numatytas specialus ir diferencijuotas režimas besivystančioms šalims; ragina Komisiją laikytis šio principo palaikant dvišalius santykius su šiomis šalimis;

4.  pabrėžia, kad stiprėjant tarptautinei konkurencijai Europos įmonės išsiskiria gebėjimu diegti inovacijas, plėtojamomis aukštosiomis technologijomis ir taikomų socialinių bei aplinkos standartų kokybe; ragina Komisiją skatinti Sutartyje dėl viešųjų pirkimų pripažinti ne tik kainos kriterijų, bet ir papildomus su objektu susijusius kriterijus, taikomus sudarant viešųjų pirkimų sutartis ir ypač susijusius su galimybe padidinti darbo saugą; ragina Komisiją derantis dėl laisvosios prekybos susitarimų su šalimis, kurios nėra pasirašiusios Sutarties dėl viešųjų pirkimų, taikyti papildomus kriterijus, kuriuos ragina parinkti ir apibrėžti atsižvelgiant į kitos šalies išsivystymo lygį; mano, kad patvirtinus geresnes viešųjų pirkimų taisykles būtų galima sukurti daugiau aukštos kokybės darbo vietų, remti Europos pramonės politiką ir skatinti tvarų aplinkos bei socialinį vystymąsi;

5.  prašo Komisiją į ES direktyvas įtraukti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 94 nuostatas dėl darbo nuostatų viešosiose sutartyse, kurių tikslas yra skatinti socialiai atsakingų viešųjų pirkimų sistemą, reikalaujant, kad konkurso dalyviai ir sutarties šalys suvienodintų atlyginimus ir kitas vietos lygmeniu galiojančias darbo sąlygas, nustatomas kolektyviniais susitarimais ar nacionaliniais teisės aktais;

6.  pabrėžia, kad viešieji pirkimai yra tinkama ekonominės politikos priemonė siekiant trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių tikslų, susijusių su ekologiniu požiūriu tvariu vystymusi, o taip pat gali skatinti diegti aukštus socialinius standartus visame pasaulyje; ragina Komisiją į prekybos susitarimus įtraukti nuostatą dėl tikslingų paskatų įmonėms, siekiant socialiniu ir ekologiniu požiūriu tinkamesnių bei inovacijoms palankesnių viešųjų pirkimų;

7.  atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB suteikiama tam tikra pasirinkimo laisvė įtraukti socialinius, aplinkos ir tvarumo standartus, jei jie tiesiogiai susiję su sutartimi, tačiau modernizuojant galiojančius teisės aktus turėtų būti stengiamasi išplėsti šią laisvę ir sumažinti apribojimus, siekiant geriau panaudoti viešųjų pirkimų sąveiką, kad būtų galima pasiekti tikslus kitose atitinkamose politikos srityse;

8.  atkreipia dėmesį į būtinybę didinti viešųjų išlaidų veiksmingumą, atsižvelgiant į jų teigiamą įtaką nacionalinių ir tarptautinių įmonių socialinės ir ekologinės veiklos skatinimui, ir pasinaudoti galimybe užtikrinti, kad vykdant atsakomybe grindžiamus viešuosius pirkimus Europos ir pasaulio prekyba taptų socialiniu požiūriu atsakingesnė ir ekologiškesnė;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovės, kurios taiko aukštus standartus atsakydamos į kvietimus teikti pasiūlymus viešųjų pirkimų konkursams, gali daryti įtaką ir skatinti užimtumą, deramą darbą, darbo įstatymų ir socialinių taisyklių laikymąsi, prieinamumą, sąžiningą prekybą, pagarbą žmogaus teisėms bei socialinių įsipareigojimų laikymąsi; taigi ragina Komisiją apsvarstyti ir modernizuojant viešųjų pirkimų sutartis sukurti tinkamesnę teisėkūros aplinką;

10. ragina Komisiją užtikrinti, kad į Sutartį dėl viešųjų pirkimų būtų įtraukta sąlyga, pagal kurią Europos Sąjungai būtų leidžiama sudarant tam tikras viešųjų pirkimų sutartis pirmenybę teikti Europos gamintojams, ypač MVĮ, remiantis kitų Sutartį dėl viešųjų pirkimų pasirašiusių valstybių jau taikomų sąlygų modeliu;

11. mano, kad galiojantys teisės aktai dėl viešųjų pirkimų sutarčių yra pernelyg sudėtingi, todėl gali būti praktiškai neįvykdomi mažesniems klientams ir MVĮ, taigi sudaryti netarifines kliūtis prekybai; taigi ragina Komisiją savo siūlomuose teisės aktuose dėl viešųjų pirkimų modernizavimo atsižvelgti į mažų klientų bei MVĮ poreikius siekiant padidinti jų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir tarptautinėje prekyboje; tikisi, kad taip pat bus supaprastinta administracinė procedūra, pasitelkiant informacines technologijas, ypač skelbiant apie viešuosius konkursus internete; ragina Komisiją modernizuojant viešųjų pirkimų sistemą atsižvelgti į MVĮ teikiamą socialinę naudą ir priimti konkrečias priemones, kuriomis būtų skatinamas jų dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose ir stiprinama jų konkurencinė padėtis;

12. ragina Komisiją supaprastinti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB ir viešųjų pirkimų procedūras, sumažinti taisyklių išsamumo lygį ir administracinę naštą, tokiu būdu pagerinant verslo aplinką Europos klientams ir įmonėms bei ES prekybos partneriams, užtikrinant sąžiningą konkurenciją ir padidinant Europos viešųjų pirkimų efektyvumą ir veiksmingumą; todėl pabrėžia, jog reikia gerinti MVĮ verslo aplinką, t. y. koreguoti ribines vertes, sumažinti administracinę naštą ir padidinti veiklos galimybes;

13. mano, kad labai svarbu aiškiai susipažinti su Europoje veikiančiomis užsienio įmonėmis, ypač tuomet, kai jų veiklą labai remia užsienio valstybės; reiškia nerimą dėl to, kad užsienio įmonės, Europos Sąjungoje įsteigusios patronuojamąsias įmones arba perpirkusios Europos įmones, gali nesilaikyti vidaus rinkos taisyklių; taigi ragina Komisiją įsteigti įstaigą, atsakingą už išankstinį užsienio investicijų vertinimą, remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio investicijų komiteto (CFIUS) pavyzdžiu;

14. mano, kad Europos rinka negali likti vienašališkai atvira trečiųjų šalių veiklos vykdytojams, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl veiksmingos priemonės, kurią taikant būtų galima, viena vertus, skatinti laikytis didesnio abipusiškumo principo Sutartį dėl viešųjų pirkimų pasirašiusių arba jos nepasirašiusių valstybių, nesuteikiančių lygiaverčių galimybių į savo rinkas patekti Europos veiklos vykdytojams, atžvilgiu, kita vertus, užtikrinti pasaulio mastu teisingos ir sąžiningos konkurencijos sąlygas;

15. ragina Komisiją laikytis griežtesnės pozicijos dvišalėse derybose su pramoninėmis šalimis, siekiant užtikrinti geresnes galimybes patekti į rinką ir siekiant užtikrinti didesnį abipusiškumą viešųjų pirkimų srityje; pabrėžia, kad galimybės patekti į rinką neturėtų būti ribojamos netarifinėmis kliūtimis, ir prašo Komisiją skirti ypatingą dėmesį šiai problemai derantis tarptautiniu lygmeniu;

16. atkreipia dėmesį į tai, kad ES prekybos susitarimų viešųjų pirkimų skyriai yra tarptautiniu mastu privalomi susitarimai, todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad šių skyrių turinys neprieštarautų dabartiniams siekiams modernizuoti Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisės aktus, įskaitant dalyvavimo konkursuose ribinių verčių pakeitimus;

17. mano, kad ginant ES įmonių interesus užsienyje reikia apgalvotai pasirinkti politikos priemones bei tikslus ir kad mažai tikėtina, jog sudėtingais ekonominiu požiūriu laikais bet koks grįžimas prie protekcionizmo būtų naudingas Europos ekonomikos atkūrimui;

18. mano, kad jei Europos Sąjungos arba ne Europos Sąjungos įmonė vienoje valstybėje narėje buvo teismo pripažinta kalta dėl dalyvavimo mafijos arba organizuoto nusikalstamumo veikloje, ji turi būti pašalinta iš viešojo konkurso bet kurioje ES valstybėje narėje;

19. mano, kad, atsižvelgiant į labai svarbų didelių įmonių, jų patronuojamųjų įmonių ir tiekimo grandinių vaidmenį tarptautinėje prekyboje, sudarant Europos Sąjungos prekybos susitarimus turėtų būti atsižvelgiama į įmonių socialinės ir aplinkosaugos atsakomybės klausimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	31.8.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 2 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	William (The Earl of) Dartmouth, Kader Arif, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Yannick Jadot, Metin Kazak, Bernd Lange, David Martin, Vital Moreira, Paul Murphy, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Niccolò Rinaldi, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Keith Taylor, Paweł Zalewski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Catherine Bearder, George Sabin Cutaş, Mário David, Albert Deß, Salvatore Iacolino, Maria Eleni Koppa, Elisabeth Köstinger, Marietje Schaake
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Roger Helmer, Patrice Tirolien

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (14.7.2011)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl viešųjų pirkimų modernizavimo
(2011/2048(INI))

Nuomonės referentas: Bart Staes

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog naudojamos ES lėšos, svarbiausia, jog valstybėse narėse būtų tinkamai laikomasi viešojo pirkimo taisyklių, kad būtų ginami ES mokesčių mokėtojų interesai; primena, kad viešosios išlaidos darbams atlikti ir prekėms bei paslaugoms įsigyti sudaro apie 19 % ES BVP (2009 m.), o beveik penktadalis šių išlaidų priskiriama ES direktyvų dėl viešųjų pirkimų taikymo sričiai (apie 420 mlrd. EUR, arba 3,6 % ES BVP), kaip nurodyta 2011 m. Komisijos komunikate dėl kovos su korupcija ES[1]; primena, kad, Europos Audito Rūmų duomenimis,[2] vien tik dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo susidaro 43 % visų kiekybiškai įvertinamų klaidų, taip pat dėl to atsitinka maždaug trys ketvirtadaliai klaidų, susijusių su išlaidomis sanglaudos politikai;

2.  ragina Komisiją atlikti reikiamą pagal ES teismų praktiką nustatytų taisyklių analizę, kad būtų išaiškinta teisinė sistema ir visoms šalims užtikrinta daugiau teisinio tikrumo;

3.  ragina Komisiją nedelsiant pasiūlyti atitinkamas taisykles, siekiant užkirsti kelią korupcijai ir protegavimui, ir viešųjų pirkimų procedūrose visiems dalyviams sudaryti vienodas sąlygas; ragina Komisiją pateikti bendras sąvokų „interesų konfliktas“ ir „rimtas profesinis nusižengimas“ vykstant viešiesiems pirkimams apibrėžtis ir imtis visų priemonių, kurių reikia, siekiant išvengti korupcijos, kai kaina keliama dirbtinai;

4.  pabrėžia, kad viešųjų pirkimų reforma turi būti siekiama didinti viešųjų išlaidų efektyvumą, užtikrinti veiksmingiausią valstybės lėšų panaudojimą ir siekti optimalių viešųjų pirkimų rezultatų taikant aiškias, skaidrias ir lanksčias procedūras, sudarant pasiūlymų teikėjams galimybę konkuruoti vienodomis sąlygomis visoje ES;

5.  siekdamas, kad būtų kovojama su viešųjų pirkimų korupcija, ragina Komisiją skatinti veiksmingesnę ataskaitų teikimo praktiką, taip pat valstybių narių informacijos apie draudimus dalyvauti konkurse nepatikimiems pasiūlymų teikėjams mainus; ragina Komisiją pateikti aiškias apie teisės pažeidimą pranešusių asmenų apsaugos taisykles pagal Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje 1729(2010)[3] pateiktas rekomendacijas, didinti ES lėšomis finansuojamų sutarčių skaidrumą ir skatinti šviečiamuosius veiksmus tiek instituciniu, tiek visuomeniniu lygmeniu;

6.  pabrėžia, kad sutartį sudarančių šalių mokymai ir informacijos sklaidos kampanijos apie taikytinas viešojo pirkimo taisykles labai svarbūs, nes tai svarbi priemonė, padedanti užtikrinti informuotą dalyvavimą procedūrose ir išvengti klaidų; siūlo kiekvienoje valstybėje narėje įsteigti centrinę pagalbos tarnybą, kuri ypatingą dėmesį skirtų MVĮ;

7.  ragina Komisiją išaiškinti viešųjų pirkimų reglamentavimo sistemą, ypač kai tai sietina su sutarčių vykdymo etapu (pvz., galiojančios sutarties esminius pakeitimus, su rangovu susijusius pakeitimus ir sutarčių nutraukimą);

8.  ragina Komisiją skatinti sudaryti tvaraus viešojo pirkimo sutartis, kuriose būtų laikomasi socialinių, aplinkosauginių ir sąžiningos prekybos kriterijų, ir įpareigoti valstybes nares įtraukti atitinkamus šių sričių reikalavimus į sutarčių dokumentus;

9.  pažymi, kad e. viešieji pirkimai padeda didinti prieinamumą, skaidrumą, veiksmingumą ir konkurencingumą; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naudotis e. viešaisiais pirkimais tarpvalstybiniu mastu;

10. pažymi, kad kai kurios valstybės narės jau vykdo efektyvias viešųjų pirkimų procedūras, užtikrinančias skaidrumą ir efektyvų mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą; ragina Komisiją išanalizuoti valstybių narių pažangiąją patirtį šioje srityje ir nustatyti efektyviausius viešųjų pirkimų principus ES mastu;

11. ragina Komisiją persvarstyti esamus kokybinius atrankos kriterijus ir į balansus kaip ekonominės veiklos vykdytojo ekonominės ir finansinės padėties įrodymą įtraukti pinigų srautų ataskaitas, kurios veiksmingai parodo finansinį patikimumą;

12. ragina Komisija įdiegti viešųjų pirkimų procedūros supaprastinimo ir pasiūlymų teikėjams tenkančios administracinės naštos mažinimo priemones, kad MVĮ turėtų daugiau galimybių sudaryti viešųjų pirkimų sutartis, kaip pabrėžiama Parlamento pranešime dėl Smulkiojo verslo akto (2008/2237(/INI)); atkreipia dėmesį į tai, kad šios priemonės taip pat padės sumažinti administracinių klaidų riziką; siūlo imtis veiksmų ir sukurti centrinį ar regioninį registrą arba pasą, kad būtų sumažinta dėl atrankos etape keliamų reikalavimų MVĮ tenkanti administracinė našta.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	13.7.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Pierre Audy, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Andrea Cozzolino, Tamás Deutsch, Martin Ehrenhauser, Jens Geier, Gerben-Jan Gerbrandy, Ingeborg Gräßle, Iliana Ivanova, Bogusław Liberadzki, Monica Luisa Macovei, Aldo Patriciello, Crescenzio Rivellini, Paul Rübig, Theodoros Skylakakis, Bart Staes, Søren Bo Søndergaard
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Thijs Berman, Zuzana Brzobohatá, Derk Jan Eppink, Christofer Fjellner, Marian-Jean Marinescu, Jan Mulder

• [1]    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos socialinių reikalų ir ekonomikos komitetui „Kova su korupcija ES“ (COM(2011) 308).
• [2]      ^{Audito Rūmų 2009 finansinių metų metinė biudžeto įvykdymo ataskaita su institucijų atsakymais, OL C 303, 2010 11 9, p. 1.}
• [3]      Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliucija dėl apie teisės pažeidimus pranešusių asmenų apsaugos; tekstas priimtas 2010 m. balandžio 29 d^.

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (18.7.2011)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimo
(2011/2048(INI))

Nuomonės referentė: Julie Girling

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad viešieji pirkimai sudaro maždaug 17 % ES BVP ir yra pagrindinė rinka pagrįsta priemonė, kuria, be kitų tikslų, galima prisidėti išlaikant ir skatinant tvarų užimtumą, darbo sąlygas, inovacijas, ypač įmonėms, visų pirma MVĮ, skatinant socialinę įtrauktį ir patenkinti pažeidžiamų ir nepalankioje padėtyje esančių socialinių grupių specialius įdarbinimo poreikius, ir gali svariai prisidėti prie strategijos „ES 2020“ tikslų įgyvendinimo; be to, pabrėžia viešųjų pirkimų svarbą remiant kokybiškomis darbo vietomis, lygiomis galimybėmis, nediskriminavimu ir socialine įtrauktimi grindžiamą Europos socialinį modelį; kartu pabrėžia, kad viešųjų pirkimų teisės taikymas teikiant su asmenimis susijusias socialines paslaugas dažnai yra netinkama priemonė siekti geriausių rezultatų paslaugų naudotojams;

2.  nurodo, kad jau pagal esamą ES viešųjų pirkimų teisę, sudarant viešųjų pirkimų sutartis, leidžiama atsižvelgti į socialinius aspektus; tačiau pažymi, kad norint tai pritaikyti praktiškai dar reikia išaiškinti kai kuriuos neaiškumus;

3.  pritaria, kad reikia išlaikyti esamą A ir B paslaugų kategorijų klasifikaciją, B paslaugų kategoriją taikant klausimams, kurie neskatina tarpvalstybinės konkurencijos arba yra tokio pobūdžio, kad ES viešieji pirkimai jiems netinkami, pavyzdžiui, sveikatos apsauga ir socialinės paslaugos;

4.  pripažįsta, kad valdžios institucijos išleidžia per 16 proc. Europos BVP, todėl jas privaloma skatinti labiau įsipareigoti vykdyti su socialinėmis inovacijomis ir galimybėmis darbo rinkoje susijusius sprendimus naudojant šias išlaidas, visų pirma teikti naudingesnes viešąsias paslaugas;

5.  pritaria socialinių viešųjų pirkimų skatinimui prekių srityje, pvz., taikant sąžiningos prekybos kriterijus;

6.  pripažįsta, kad labai svarbios sutartys dėl viešųjų pirkimų, kurios galėtų apriboti visų teisės aktų pritaikymo ES lygiu apimtį, kadangi dauguma procedūrinių reikalavimų kyla tiesiai iš sutarčių dėl viešųjų pirkimų, tačiau pabrėžia, kad viešųjų pirkimų taisyklės tam tikrose srityse yra dar labiau ribojančios nei sutartyse dėl viešųjų pirkimų; ragina Komisiją, laikantis galiojančių principų (konkurencijos, skaidrumo, nediskriminacijos ir ekonomiškumo) siekti paprastesnių ir lankstesnių taisyklių, kad būtų galima lengviau vykdyti ir paskatinti socialinius viešuosius pirkimus;

7.  pabrėžia, kad nauji Europos Sąjungos teisės aktai viešųjų pirkimų srityje gali padėti išgryninti kai kurias pagrindines idėjas ir sąvokas, siekiant užtikrinti didesnę teisinę perkančiųjų organizacijų, įmonių ir darbuotojų apsaugą;

8.  ragina Komisiją oficialiai pripažinti kitas tiekėjų atrankos priemones, pvz., vidaus arba viešųjų paslaugų koncesijos metodus, ir aiškiai taikyti vienodas vertes visiems visuotinės svarbos socialinių paslaugų (VSSP) sutarčių sudarymo ir finansavimo variantams;

9.  primygtinai reikalauja, kad, remiantis direktyva, perkančiosios organizacijos būtų skatinamos remtis horizontalios politikos tikslais;

10. pripažįsta, jog perkančiųjų organizacijų vaidmuo labai svarbus, kadangi jos įgyvendindamos savo perkamąją galią gali įsigyti didesnės socialinės vertės prekes ir paslaugas; pabrėžia, kad socialiniai viešieji pirkimai gali labai prisidėti siekiant „ES 2020“ tikslų ir juos reikėtų skatinti laikantis konkurencijos, skaidrumo, nediskriminavimo principų ir išlaidų veiksmingumo bei tenkinant MVĮ poreikius; todėl ragina perkančiąsias administracijas įvertinti savo veiklos ir tiekimo grandinės keliamą socialinę riziką ir daromą poveikį; ragina Komisiją skatinti ekologiškai atsakingų viešųjų pirkimų informacijos centrų vystymąsi atskirose valstybėse narėse, siekiant plėsti socialiai atsakingų viešųjų pirkimų praktiką ir teikti suinteresuotosioms šalims specializuotas teisines konsultacijas;

11. pabrėžia, kad persvarstant direktyvą privalu perteikti Lisabonos sutarties nuostatas, susijusias su visiško užimtumo įsipareigojimais, socialinės rinkos ekonomika ir atsakomybėmis, kurios siejamos su kokybiškomis viešosiomis paslaugomis, valdžios institucijų laisve ir valstybių narių sprendimu dėl viešųjų paslaugų finansavimo, organizavimo ir teikimo;

12. ragina Komisiją skatinti perkančiąsias organizacijas ir kompetentingas nacionalines institucijas labiau įtraukti socialines ekonomines ir savanorių organizacijas į pradinį viešųjų pirkimų tyrimo etapą, kad rengiant konkurso dokumentus būtų išsamiau nagrinėjamos konkrečios socialinės problemos;

13. pabrėžia, kad siekiant skatinti atsakingą ir socialiai tvarų pirkėjų bei verslininkų bendradarbiavimą svarbus aktyvesnis visų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas ir ryšiai; ragina Komisiją intensyviau rengti informavimo apie socialiai atsakingų viešųjų pirkimų pranašumus bei ryšių kampanijas, valstybėse narėse skleidžiant gerąją patirtį;

14. pabrėžia, kad, viena vertus, perkančiųjų organizacijų ir atskirų ūkio subjektų darbuotojų mokymas yra svarbus ir kad, kita vertus, labai svarbu ilgalaikėje perspektyvoje į sutarčių specifikacijas įtraukti reikalavimus, susijusius su įgūdžiais ir mokymu, pvz., praktikos ir stažuočių programas ar suaugusiųjų mokymo programas; tačiau pabrėžia, kad šie tolesni veiksmai turi būti konkrečiai susiję su pirkimų objektu, proporcingi ir ekonomiškai naudingi;

15. pabrėžia, kad direktyvų tekstas dėl neįgaliųjų prieigos gerinimo turi būti konkretesnis;

16. pabrėžia, kad MVĮ, kurių sudaromų sutarčių vertė preliminariais duomenimis sudaro 31–38 proc. visos viešųjų pirkimų konkursų vertės, yra ES ekonomikos pagrindas ir turi daug galimybių kurti darbo vietas, augimą ir inovacijas, ir kad geresnė prieiga prie viešųjų pirkimų rinkos gali padėti MVĮ išnaudoti šį potencialą, pavyzdžiui, nustačius ne tokius griežtus reikalavimus, sumažinus administracinę naštą ir teikiant technines bei teisines konsultacijas pasiūlymo projekto rengimo klausimais; todėl ragina valstybes nares imtis daugiau priemonių, siekiant skatinti laikytis Europos gerosios patirties kodekso, kuriuo siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir tinkamą prieigą MVĮ; ragina Komisiją išanalizuoti ar būtina numatyti ES lygio teisėkūros priemones, kurios užtikrintų, kad perkančiosios organizacijos vykdydamos viešuosius pirkimus visiškai pasinaudotų ekonominiu ir inovaciniu MVĮ potencialu;

17. pabrėžia, kad ES viešųjų pirkimų rinka yra atviresnė negu ES tarptautinių partnerių rinkos, todėl ES įmonės negali vienodomis sąlygomis konkuruoti su užsienio įmonėmis ir joms išlieka sudėtinga patekti į trečiųjų šalių rinkas; ragina Komisiją prižiūrėti, kad būtų laikomasi abipusio rinkos atvėrimo ir galimybių patekti į ES ir užsienio viešųjų pirkimų rinkas, kaip numatyta ES susitarimuose su trečiosiomis šalimis;

18. pripažįsta naudingą elektroninių viešųjų pirkimų vaidmenį mažinant administracinę naštą, pvz., sandorių išlaidas, ypač MVĮ; šiuo atveju pabrėžia, kad reikėtų toliau skatinti elektroninių viešųjų pirkimų vykdymą ir verslininkams bei darbuotojams siūlyti atitinkamus mokymus;

19. pabrėžia, kad keičiant viešųjų pirkimų praktiką reikėtų siekti supaprastinti viešųjų pirkimų taisykles, padaryti, kad jos būtų lankstesnės ir sumažinti reikalavimus, kuriuos įmonės privalo įvykdyti, kad galėtų viešųjų pirkimų procedūrose, ir taip palengvinti ekonomiškai ir socialiai inovatyvius viešuosius pirkimus, siekiant paskatinti inovacijas ir padidinti įdarbinimo galimybes; pabrėžia, kad jau esamoje ES viešųjų pirkimų teisėje tam numatyta tinkamų priemonių (pvz., pajėgumo įvykdyti sutartį reikalavimai ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (ENP) principas); ragina Komisiją toliau skatinti taikyti šias priemones kaip antai atsižvelgimas į visos sutarties sąnaudas ir apsvarstyti jas viršijančias socialinių inovacijų skatinimo galimybes; pabrėžia, kad reikia gerokai sustiprinti socialinių ir ekologinių kriterijų reikšmę viešųjų pirkimų procedūrose ir kad sudarant viešųjų pirkimų sutartis mažiausios kainos kriterijus neturi būti pats svarbiausias;

20. pabrėžia, kad per socialiai atsakingus viešuosius pirkimus labiau paisoma bendruomenės vertybių ir reikalavimų, nes atsižvelgiama į visų vartotojų, įskaitant neįgaliuosius ir kitokios etninės kilmės asmenis, poreikius;

21. tikisi, kad teisės aktai, susiję su viešaisiais pirkimais, bus pakeisti atsižvelgiant ir į socialinių bendro intereso paslaugų ypatumus;

22. pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad dėl didesnio lankstumo nesumažėtų perkančiųjų organizacijų ir konkurso laimėtojų atskaitomybė, taip darant neigiamą poveikį įdarbinimo galimybėms;

23. pabrėžia, kad kai kurių prioritetų skatinimas socialinės ir užimtumo politikos srityse vykdant viešuosius prikimus gali padidinti subjektyvių sprendimų priėmimo riziką ir šiuos sprendimus gali būti sunku panaikinti;

24. pripažįsta, kad ES gali atlikti labai svarbų vaidmenį palengvindama sėkmingą viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių plėtrą skatindama sąžiningą konkurenciją ir visose valstybėse narėse skleisdama geriausią patirtį, susijusią su socialine ir užimtumo politika; tačiau pabrėžia, kad valstybių narių norminių ir procedūrinių reikalavimų yra didelių skirtumų; todėl ragina Komisiją geriau apibrėžti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės koncepciją, ypač susijusią su šalių prisiimama bendra rizika ir ekonominiais įsipareigojimais;

25. pripažįsta, kad viešieji pirkimai, jei jie naudojami veiksmingai, gali būti tikra varomoji jėga siekiant remti kokybiškas darbo vietas, darbo užmokestį ir sąlygas, lygybę, lavinti įgūdžius, mokyti skatinti aplinkosaugos politiką ir teikti paskatas moksliniams tyrimams bei naujovėms;

26. apgailestauja, kad žaliojoje knygoje neišnaudota galimybė išnagrinėti, kaip iš tiesų taikoma Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 4 dalis, susijusi su darbuotojų komandiravimu[1], ir jos poveikį trečiųjų šalių įmonių patekimui į ES viešųjų pirkimų rinką;

27. ragina Komisiją atsižvelgiant į vykstančią peržiūrą paskelbti praktinį ir aiškų vartotojo vadovą perkančiosioms organizacijoms, kuriame būtų numatyti atvejai, kai socialiniai viešieji pirkimai gali būti sėkmingi;

28. prašo kuo daugiau sumažinti įmonių dalyvavimo viešųjų pirkimų konkursuose sąnaudas, siekiant padidinti jų konkurencingumą ir sukurti darbo vietų;

29. rekomenduoja viešųjų pirkimų procedūras padaryti lankstesnes ir greitesnes, kad padidintų įmonių konkurencingumą ir šios galėtų sukurti daugiau darbo vietų;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	13.7.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 17 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Regina Bastos, Edit Bauer, Pervenche Berès, Mara Bizzotto, Philippe Boulland, David Casa, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Sergio Gaetano Cofferati, Frédéric Daerden, Karima Delli, Proinsias De Rossa, Frank Engel, Sari Essayah, Ilda Figueiredo, Thomas Händel, Roger Helmer, Nadja Hirsch, Stephen Hughes, Danuta Jazłowiecka, Martin Kastler, Ádám Kósa, Jean Lambert, Patrick Le Hyaric, Olle Ludvigsson, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Siiri Oviir, Rovana Plumb, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Elisabeth Schroedter, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Jutta Steinruck
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Georges Bach, Raffaele Baldassarre, Jürgen Creutzmann, Kinga Göncz, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Evelyn Regner, Csaba Sógor, Emilie Turunen, Peter van Dalen, Cecilia Wikström
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Ashley Fox, Marit Paulsen

• [1]  Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje C-346/06 [2008] Advokatas dr. Dirk Rüffert, Objekt und Bauregie GmbH & Co. KG bankroto administratorius, prieš Land Niedersachsen.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (20.7.2011)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl viešųjų pirkimų modernizavimo
(2011/2048(INI))

Nuomonės referentė: Åsa Westlund

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Bendrieji aspektai

1.  džiaugiasi, kad viešuosius pirkimus Komisija laiko svarbia dalimi pereinant prie tvarios ekonomikos bei įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus; pabrėžia, kad valstybėms narėms tenka atsakomybė užtikrinti, kad viešųjų pirkimų politika padeda pasiekti šiuos tikslus ir palankiai vertina, kad Komisija skiria daugiau dėmesio mažų perkančių organizacijų poreikiams;

2.  pažymi, kad ES viešojo sektoriaus vartojimas kasmet sudaro apie 17 proc. ES bendrojo vidaus produkto; dar kartą pakartoja potencialią valdžios institucijų perkamąją galią siekiant bendrų tikslų ir be to, pabrėžia, kad svarbu pasinaudoti galimybe įtraukti į viešųjų pirkimų procedūrą ne tik kainos, bet ir kitus, pvz., aplinkos ir socialinius, veiksnius; mano, kad vykdant viešuosius pirkimus galėtų sumažėti aplinkai žalą darančių gamybos ir vartojimo įpročių;

3.  pritaria paplitusiam vietos, regiono ir nacionalinės valdžios institucijų norui sudaryti sutartis su tvarią plėtrą, įskaitant išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą bei platesnį atsinaujinančiosios energijos vartojimą ir kovą su klimato kaita remiančiais subjektais; pažymi, kad egzistuoja pakankamai įrodymų, kad toks noras šia direktyva ir jos įgyvendinimo nuostatomis yra apsunkinamas ir kad dėl galiojančių viešųjų pirkimų taisyklių neaiškumo kilo nesusipratimų dėl aplinkos tvarumo kriterijų įtraukties į sutartis ir skirtingų jos aiškinimų; pabrėžia, kad pagal ES sutartis reikalaujama, jog teisės aktais būtų siekiama ne slopinti ar varžyti valstybių narių, vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimus skatinti saugoti aplinką ir kelti tvarios plėtros tikslus, o juos ugdyti;

4.  pabrėžia, kad ši direktyva turėtų padėti skatinti perkančiąsias organizacijas ir joms aiškiai sudaryti sąlygas nurodyti horizontaliosios politikos tikslus, pvz., skelbiant konkurso objektą nurodyti tvarios plėtros kriterijus;

5.  rekomenduoja į visas atitinkamas viešųjų pirkimų sutartis įtraukti aplinkos ir kitus susijusius aspektus, turinčius poveikį tvariam vystymuisi; pabrėžia, kad Viešųjų pirkimų direktyva turėtų būti iš dalies pakeista, norint paaiškinti, kad ji perkančioms organizacijoms yra pageidautina ir tinkama, siekiant:

     –   taikyti techninėms specifikacijoms su aplinkos apsauga susijusias sąlygas ir sudarant sutartis jų sudarymo kriterijuose atsižvelgti į poveikį aplinkai,

     –   taikyti socialinius standartus, pvz., siekiant skatinti žmonių su negalia integraciją į darbo rinką, ir saugos darbe standartus,

     –   taikyti ūkiuose auginamų gyvūnų gerovės sąlygas, ir taip pat, jei reikia, gyvų gyvūnų vežimo sąlygas,

     –   nurodyti rangovams tokių pat sąlygų laikytis, sutartį perduodant kitam rangovui;

6.  mano, kad šiuo atžvilgiu paslaugų ekologinio ženklinimo kriterijams reikėtų teikti pirmenybę; pabrėžia, kad perkančiosios organizacijos, pirkdamos ar nuomodamos energiją vartojančius įrenginius, turėtų taikyti kriterijus, kurie atitinka energijos ir ekologinio ženklinimo standartus, naudojamus bendram energijos taupymui įvertinti;

7.  ypač akcentuoja, kad būtina paaiškinti, jog galima taikyti aplinkos, ekosistemos, socialinės apsaugos ir gyvūnų apsaugos nuostatas, kurios yra griežtesnės nei bendros ES taisyklės; ragina direktyvoje aiškiai nurodyti, kad remiantis jos nuostatomis jokiai valstybei nedraudžiama laikytis TDO konvencijos Nr. 94, ir pabrėžia, kad norint užtikrinti veiksmingą aplinką tausojančių viešųjų pirkimų sistemos veikimą reikia nustatyti aiškias ir nedviprasmiškas ES taisykles, kuriomis būtų tiksliai apibrėžta valstybių narių teisės aktų ir įgyvendinimo sistema;

8.  pirmenybę teikia viešųjų veikėjų skatinimui vykdyti tvarumu pasižyminčius viešuosius pirkimus, o ne privalomų tokio tipo sutarčių kvotų nustatymui; vis dėlto mano, kad didžiausia kliūtis vykdyti ekologiškesnius viešuosius pirkimus yra ne noro trūkumas, bet galimybių nežinojimas ir neaiškūs bei nelankstūs teisės aktai;

9.  ragina ES institucijas viešųjų pirkimų srityje taikyti tvarumą kaip standartinį kriterijų;

10. reiškia susirūpinimą dėl neveiksmingo savanoriško ES Žaliųjų viešųjų pirkimų priemonės įgyvendinimo;

Gyvavimo ciklas

11. tvirtai tiki, kad direktyva turėtų būti iš dalies pakeista norint aiškiau nurodyti, kad yra galima ir pageidautina atsižvelgti į sutarties objekto poveikį aplinkai viso gyvavimo ciklo metu, įskaitant visą gamybos procesą bei jo sąlygas iki pat vartojimo atsižvelgiant į statistinius duomenis apie su tiekimu susijusius nuostolius; siekiant perkančiosioms organizacijoms suteikti atitinkamą informaciją, susijusią su aplinkos apsaugos ir (arba) kitų tvarių aspektų taikymu, Komisija turėtų joms parengti gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimo metodą;

12. pabrėžia, kad reikėtų skatinti valdžios institucijas nustatyti nuo pat pradžių pasiūlymams taikytinas aplinkos apsaugos sąlygas ir joms patarti, kaip tai padaryti, be to, ragina iš dalies pakeisti teisės aktus siekiant užtikrinti, kad sutartys paprastai būtų sudaromos remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu, įskaitant viso gyvavimo ciklo sąnaudas ir atsižvelgiant į dėl aplinkos taršos patiriamas išlaidas, jeigu tai įmanoma;

13. pabrėžia, kad didesnis dėmesys aplinkai vykdant viešuosius pirkimus sukuria didelį taupymo potencialą, nes taip labiau atsižvelgiama į gyvavimo ciklo išlaidas;

14. pabrėžia, kad valstybėms narėms ir Komisijai yra svarbu skatinti tarptautinių klimato ir aplinkos apsaugos standartų, paremtų viso gyvavimo ciklu vystymą, kuo būtų palengvinami viešojo sektoriaus vykdomi ekologiški viešieji pirkimai, o verslui būtų sudaromos geresnės sąlygos įvairiose šalyse konkuruoti dėl tokių sutarčių pasirašymo;

Santykiai su verslo atstovais

15. pabrėžia, kad siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų ir teisinio netikrumo, dėl kurio tam tikros įmonės, būtent MVĮ, negali dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, šie aplinkos apsaugos kriterijai turėtų būti susieti su sutarties objektu;

16. pabrėžia, kad labai svarbu, jog valstybės narės skatintų MVĮ dalyvauti konkursuose dėl viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo ir įtrauktų jas į šį procesą; mano, kad naujoves diegiančios MVĮ gali pateikti naujų būdų, kuriuos taikant būtų galima išspręsti viešųjų pirkimų srities aplinkos apsaugos klausimus;

17. rekomenduoja esant galimybei prekę ar paslaugą, kuri yra viešųjų pirkimų objektas, įsigyti vietos lygmeniu atsižvelgiant į artumo principą ir sudaryti sąlygas viešųjų pirkimų procedūroje dalyvauti vietos įmonėms (visų pirma MVĮ), taip kartu mažinant viešųjų pirkimų keliamą naštą, susijusią su aplinkos apsaugos reikalavimais (pvz., dėl išmetamo anglies dioksido kiekio);

18. pabrėžia, kad vykdant viešuosius pirkimus ir subsidijuojant aplinkai nekenksmingus logistikos sprendimus galima sumažinti kelionių skaičių, būtinybę naudotis automobiliais ir išmetamą CO2 kiekį;

19. mano, kad dėl padidėjusio susirūpinimo dėl produktų ir veiklos poveikio aplinkai ir klimatui reikia persvarstyti galimybę teikti pirmenybę vietos tiekėjams; šiame kontekste ragina iš naujo išnagrinėti nustatytas ribas ir mano, kad tvarumo principas turėtų būti viršesnis už ribotą vidaus rinkos taisyklių aiškinimą;

20. atkreipia dėmesį į ekologiškų viešųjų pirkimų ir naujovių skatinimo ryšį; pabrėžia, kad šis ryšys yra dar akivaizdesnis, kai suderinamos techninėse specifikacijose nustatytos aplinkos apsaugos sąlygos ir aukštesnių balų skyrimas paraiškoms, kurios atitinka tam tikras pažangias nuostatas dėl aplinkos apsaugos ir ekologiškų sprendimų, sutarties sudarymo etape;

Procedūriniai aspektai

21. mano, kad yra labai svarbu atlikti pirkimo sutarčių vykdymo ex post auditus ir vykdyti tolesnę kontrolę; pabrėžia, kad perkančiosioms organizacijos turėtų sugebėti taikyti bausmes dėl tikslų, susijusių su tvarumu ir (arba) aplinka, nevykdymo, remiantis pasiūlyme pateiktais kriterijais, įskaitant subrangos sutarties sudarymą;

22. tvirtai tiki, kad intensyviau taikant derybų procedūrą būtų skatinamos tiek investicijos, tiek ir tvarūs sprendimai, su sąlyga, kad bus nustatytos tinkamos garantijos siekiant išvengti bet kokio piktnaudžiavimo;

23. pabrėžia, kad tai, ar produktas arba paslauga pagaminta tvariai, pagrįstai laikoma produkto ypatybe; pabrėžia, kad reikėtų paaiškinti galimybę į visų sutarčių rūšių technines specifikacijas įtraukti su gamybos procesu susijusius reikalavimus, siekiant perkančiosioms organizacijoms suteikti galimybę kontroliuoti jų sudarytų sutarčių poveikį aplinkai ir socialinį poveikį;

24. mano, kad mažiausios kainos kriterijus sudarant sutartis gali būti taikomas tik tuo konkrečiu atveju, jei ekologiniai ir (arba) kiti tvarumo reikalavimai nėra svarbūs arba jeigu techninėms specifikacijoms buvo taikomos griežtos aplinkos apsaugos ir (arba) socialinės sąlygos; vis dėlto pažymi, kad perkančioji organizacija ir toliau turėtų prisiimti atsakomybę už galutinio sprendimo priėmimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	13.7.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	49 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Kriton Arsenis, Sophie Auconie, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Sandrine Bélier, Nessa Childers, Bairbre de Brún, Esther de Lange, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Edite Estrela, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Julie Girling, Françoise Grossetête, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Jo Leinen, Corinne Lepage, Peter Liese, Linda McAvan, Miroslav Ouzký, Antonyia Parvanova, Andres Perello Rodriguez, Sirpa Pietikäinen, Mario Pirillo, Pavel Poc, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Anna Rosbach, Dagmar Roth-Behrendt, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Salvatore Tatarella, Åsa Westlund, Glenis Willmott, Sabine Wils
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Matthias Groote, Romana Jordan Cizelj, Riikka Manner, Marisa Matias, James Nicholson, Alojz Peterle, Michèle Rivasi, Crescenzio Rivellini, Giommaria Uggias
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Lorenzo Fontana

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (19.7.2011)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimo
(2011/2048(INI))

Nuomonės referentas: Konrad Szymański

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi gerai veikianti pirkimų rinka yra labai svarbi siekiant plėtoti bendrąją rinką, skatinti naujoves, aukšto lygio aplinkos ir klimato apsaugą, taip pat socialinę įtrauktį visoje ES, ir kurti optimalią vertę valdžios institucijoms, piliečiams, verslui ir mokesčių mokėtojams;

1.  ragina Europos Komisiją pateikti kruopščiai ir išsamiai persvarstytas esamas direktyvas dėl viešųjų pirkimų, nes taip turėtų supaprastėti procedūros, padaugėti lankstumo, skaidrumo ir teisinio tikrumo visoms pirkimų šalims, taip pat sumažėtų ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę klaidų ir nesąžiningos prekybos rizika; toks persvarstymas padėtų išvengti dažnų reformų ateityje, nes jos pagrindinė priežastis, dėl kurios dalyviai patiria daug išlaidų ir didelę administracinę naštą, todėl gerokai ir neproporcingai sumažėja MVĮ galimybės pasirašyti viešųjų pirkimų sutartis;

2.  ragina vykdyti viešuosius pirkimus vadovaujantis principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“, taip pat ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti Europos gerosios patirties kodeksą, kuriuo siekiama suteikti MVĮ daugiau galimybių sudaryti viešųjų pirkimų sutartis; atkreipia dėmesį į tai, kad norint pasiekti šį tikslą labai svarbu supaprastinti procedūras; taip pat ragina Komisiją pateikti ne tik persvarstytus teisės aktus, bet ir su teisėkūra nesusijusių iniciatyvų, pvz., valstybių narių keitimosi gerąja patirtimi platformą, nes kai kurios valstybės narės jau taiko viešųjų pirkimų procedūras, pagal kurias užtikrinamas veiksmingas mokesčių mokėtojų lėšų naudojimas;

3.  pažymi, kad atliekant šį persvarstymą turėtų būti siekiama sugrįžti prie pirminio viešųjų pirkimų tikslo, t. y. užtikrinti, kad valstybės narės veiksmingai naudotų lėšas, taip pat užtikrinti konkurenciją rinkoje norint, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai; mano, kad siekiant paskatinti MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, reikėtų taikyti aiškesnius, paprastesnius ir lankstesnius bei skaidresnius reikalavimus; be to, ragina Komisiją išnagrinėti galimybes stiprinti viešųjų pirkimų vykdytojų ir galimų pasiūlymų teikėjų dialogą, taigi padaryti taip, kad tai taptų viešųjų pirkimų procedūros dalimi;

4.  primygtinai ragina Komisiją teikti pirmenybę biurokratijos mažinimui ir įvairių viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimui tiek mažinant bendrą procedūrų skaičių, tiek supaprastinant atitinkamų procedūrų tvarką; mano, kad vieši konkursai ir toliau turėtų būti viešųjų pirkimų pagrindas, tačiau jų vykdymo tvarka turėtų būti supaprastinta, visų pirma plačiau taikant funkcionalumu pagrįstus sutarčių sudarymo kriterijus, užuot taikius pernelyg išsamias technines specifikacijas, taip sudarant sąlygas galimiems tiekėjams apibrėžti konkrečius naudotinus metodus, duomenis, technologijas ir kt.; be to, mano, kad administracinė našta galėtų būti sumažinta sudarant galimybes vienu metu vertinti atrankos ir sutarties sudarymo kriterijus ir suteikiant daugiau lankstumo tais atvejais, kai yra atitikties formato reikalavimams trūkumų, pvz., leisti pasiūlymų teikėjams vėliau pateikti trūkstamus dokumentus; pažymi, kad ypač MVĮ kenčia nuo lankstumo trūkumo ir netenka teisės dalyvauti konkursuose dėl nedidelių ir netyčinių procedūrinių klaidų;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių, įskaitant konkrečių nuostatų įtraukimą į būsimą viešųjų pirkimų direktyvą, siekiant užtikrinti, kad bent 50 proc. viešųjų pirkimų procedūrų ir ES institucijose, ir valstybėse narėse būtų atliekama elektroniniu būdu, atsižvelgiant į įsipareigojimą, kurį valstybių narių vyriausybės prisiėmė 2005 m. Mančesteryje vykusioje ministrų konferencijoje e. valdžios tema;

6.  palankiai vertina e. viešųjų pirkimų naudojimą, kuris atliks teigiamą vaidmenį mažinant išlaidas ir didinant galimybes dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose; taigi ragina įtraukti visus teisėkūros pasiūlymus dėl e. viešųjų pirkimų naudojimo išplėtimo ir supaprastinamo į planuojamą pagrindinių direktyvų dėl viešųjų pirkimų persvarstymą; pabrėžia atvirų standartų ir technologijų neutralumo svarbą siekiant užtikrinti skirtingų sistemų sąveiką ir išvengti pardavėjų monopolio; ragina Komisiją užtikrinti tikrą valstybėse narėse jau veikiančių skirtingų e. viešųjų pirkimų sistemų sąveiką;

7.  pažymi, kad dauguma viešųjų pirkimų sutarčių sudaroma su tos pačios valstybės narės, kurioje yra sutartis sudarančios institucijos, įmonėmis, ir skatina sukurti tikrą viešųjų pirkimų rinką visos ES mastu;

8.  taip pat ragina Komisiją atlikti tyrimą visose 27 valstybėse narėse siekiant nustatyti tarpvalstybinių pasiūlymų dalį ir įvertinti nustatytų ribų tinkamumą ir galbūt padidinti tas ribas, kad būtų patraukliau teikti tarpvalstybinius pasiūlymus;

9.  pripažįsta, kad dabartinis paslaugų skirstymas į A ir B paslaugas yra pasenęs, nes kai kurios B paslaugos neabejotinai turi tarpvalstybinę reikšmę, pvz., vandens ir geležinkelių transporto, įdarbinimo ir saugumo paslaugos; todėl ragina Komisiją vykdant viešųjų pirkimų taisyklių reformą persvarstyti ir direktyvų priedus; tačiau mano, kad pagrindinės socialinės paslaugos ir toliau turėtų būti priskiriamos B paslaugoms, kurioms netaikomos ES viešųjų pirkimų taisyklės;

10. pabrėžia, kad viešieji pirkimai turi būti pagrindinė inovacijų, energijos vartojimo efektyvumo ir kitų politikos sričių, nurodytų strategijoje „Europa 2020“, varomoji jėga ir kad jie gali suteikti postūmį tausių produktų ir paslaugų rinkai; pritaria veiksmams, kurių imamasi siekiant užtikrinti, kad valdžios institucijos atsižvelgtų į šias sritis į paraiškų vertinimo kriterijus; tačiau pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokias papildomas administracines išlaidas gali patirti įmonės ir valdžios institucijos, todėl iš pradžių turi būti atliktas tinkamas poveikio vertinimas, taip pat atskirų MVĮ tyrimai, siekiant išvengti pernelyg didelės biurokratinės naštos;

11. pažymi, kad įtraukiant privalomus reikalavimus dėl inovacijų arba pernelyg išsamiai formuluojant technines specifikacijas, pvz., viešųjų pirkimų sutarties subjekto energijos vartojimo efektyvumo specifikacijas, kyla grėsmė, kad bus ribojama konkurencija ir sumažės perkančiųjų institucijų pasirinkimo galimybės;

12. pritaria 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos s išvadoms, kuriose valstybės narės raginamos nuo 2012 m. sausio 1 d. įtraukti energijos vartojimo efektyvumo standartus vykdant viešuosius pirkimus; pripažįsta, kad dėl išankstinių išlaidų, susijusių su energiją ir aplinką tausojančiomis prekėmis ar paslaugomis, gali kilti konfliktas, kadangi dabartinėse viešųjų pirkimų taisyklėse sudarant sutartis numatyta vadovautis ekonomiškiausios kainos kriterijumi, tačiau pabrėžia, kad šias išlaidas kompensuoja mažesnės veiklos, priežiūros ar šalinimo išlaidos; siekiant skatinti naujoviškus sprendimus, rekomenduoja taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo principu, kuris apimtų ne tik kainos, bet ir kokybės aspektus, taip pat gyvavimo ciklo sąnaudas;

13. mano, kad ateityje ES viešųjų pirkimų teisės aktais turėtų būti sustiprintos dabartinės nuostatos, pagal kurias reikalaujama vertinant konkurso paraiškas atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumą kaip į privalomą sąlygą, nepažeidžiant laisvos konkurencijos taisyklių; tvirtina, kad toks požiūris skatins inovacijas ir tiekimo įvairovę;

14. ragina Komisiją pasiūlyti aiškius energijos vartojimo efektyvumo kriterijus, kurie būtų įtraukti į viešųjų pirkimų technines specifikacijas;

15. pažymi, kad turi būti atliekama bet kokių geriausių turimų technologijų (angl. BAT) ir energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų sąnaudų ir naudos analizė, grindžiama nusidėvėjimu;

16. ragina Komisiją nustatyti taisykles, grindžiamas turima gerąja patirtimi, pagal kurias perkančiosios institucijos galėtų palyginti išlaidas su tam tikros prekės arba paslaugos energijos taupymo galimybėmis, pvz., taikyti su gyvavimo ciklu susijusių sąnaudų kriterijų, kai renkasi ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą; taigi rekomenduoja Komisijai laikytis Direktyvos 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones modelio, pagal kurį valdžios institucijos kaip vertinimo kriterijų vykstant viešųjų pirkimų procedūroms gali naudoti visas transporto priemonės naudojimo išlaidas per normalų naudojimo laikotarpį, ne tik pradinę pirkimo kainą;

17. pritaria tam tikrų valstybių narių iniciatyvai remti inovacijas vykdant ikiprekybinius viešuosius pirkimus, kai sutartys siūlomos konkretiems viešųjų įstaigų nustatytiems poreikiams patenkinti; pažymi, kad dėl pernelyg didelių reikalavimų ir techninių specifikacijų vykstant viešiesiems pirkimams gali atsirasti per didelė administracinė našta, todėl būtų trukdoma inovacijoms; mano, kad vykdant viešuosius pirkimus reikėtų sutelkti dėmesį į jų funkciją ir galutinius rezultatus;

18. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skirti daugiau politinio dėmesio konkrečiam klausimui, susijusiam su vienodo požiūrio ir sąžiningos konkurencijos apsauga ES ir trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkose, visų pirma atsižvelgiant į dabartines problemas, susijusias su patekimu į trečiųjų šalių viešojo sektoriaus rinkas, lėta pažanga derybose dėl PPO Sutarties dėl viešųjų pirkimų persvarstymo ir akivaizdžiu daugelio trečiųjų šalių nenoru prisijungti prie šios sutarties.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	12.7.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	47 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Lena Ek, Ioan Enciu, Vicky Ford, Gaston Franco, Adam Gierek, Norbert Glante, Fiona Hall, Romana Jordan Cizelj, Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Marisa Matias, Jaroslav Paška, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Michèle Rivasi, Jens Rohde, Paul Rübig, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras, Henri Weber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Antonio Cancian, Rachida Dati, Francesco De Angelis, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Jolanta Emilia Hibner, Holger Krahmer, Bernd Lange, Mario Pirillo, Silvia-Adriana Ţicău

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (13.7.2011)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl viešųjų pirkimų modernizavimo
(2011/2048(INI))

Nuomonės referentė: Ramona Nicole Mănescu

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad skaidri ir patikima viešųjų pirkimų praktika yra ypač svarbi siekiant didinti viešųjų išlaidų efektyvumą, taip pat ir siekiant viešosiomis investicijomis daryti poveikį ekonomikai, visų pirma tvariam augimui ir inovacijoms; mano, kad kaina daugiau nebeturėtų būti kriterijus, turintis įtakos pagal konkursą perkamų paslaugų kokybei, kaip buvo iki šiol, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad viešuosiuose pirkimuose nereikėtų laikytis mažiausios kainos principo, o reikėtų rinktis tvarų ir ekonomiškai palankiausią pasiūlymą, atsižvelgiant ir į gyvavimo ciklo išlaidas; prašo Komisijos ištirti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus taikymo galimybę tam tikroms sutartims ir sektoriams;

2.  laikosi nuomonės, kad Komisija valstybėms narėms turi pateikti pasiūlymą dėl bendro standartizuoto modelio, siekiant suderinti teisinį viešųjų pirkimų pagrindą;

3.  mano, turėdamas mintyje tai, jog viešosios investicijos vis labiau decentralizuojamos ir dvi trečiąsias jų vykdo subnacionalinio lygmens valdžios institucijos, kad vietos ir regionų perkančiosioms institucijoms reikėtų numatyti svarbiausią vaidmenį persvarstant ES viešųjų pirkimų taisykles ir šio proceso metu reikėtų joms suteikti daugiau autonomijos ir lankstumo pirkti tai, kas, jų manymu, atitinka jų poreikius;

4.  pažymi, kad viešųjų pirkimų taisyklės ypač mažoms savivaldos institucijoms ir MVĮ yra labai sudėtingos; mano, kad supaprastintos palyginti mažos vertės sutarčių sudarymo procedūros, skirtos mažesnėms vietos ir regionų perkančiosioms institucijoms, padėtų sumažinti administracinę naštą būtent tose srityse, kuriose ji gali būti neproporcinga; ragina Komisiją apsvarstyti, kokiu mastu mažiems viešųjų pirkimų vykdytojams būtų galima taikyti supaprastintas viešųjų pirkimų taisykles; tačiau primena, kad tokios supaprastintos procedūros neturi pakenkti būtinam skaidrumui ir patikimam finansų valdymui;

5.  ragina vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis užtikrinti atstovams, valstybės tarnautojams ir ekspertams geresnę galimybę susipažinti su aiškia informacija apie ES viešųjų pirkimų taisykles ir skatinti glaudų visų šių veikėjų bendradarbiavimą;

6.  primena, kad MVĮ turi daug galimybių kurti darbo vietas ir skatinti augimą ir inovacijas; laikosi nuomonės, kad MVĮ reikėtų skatinti dalyvauti vietos ir regionų valdžios institucijų skelbiamuose viešuosiuose konkursuose, siekiant per viešuosius pirkimus kuo geriau išnaudoti šių įmonių ekonominį ir inovacijų potencialą; mano, kad būtų naudinga patobulinti konkursus atsižvelgiant į dalyvavimo sąlygas ir lygių galimybių užtikrinimą, ypač atrankos etapuose, kurie, kaip paaiškėjo, MVĮ yra didžiausia kliūtis dalyvauti viešuosiuose konkursuose; todėl ragina imtis papildomų priemonių, kuriomis būtų skatinamas MVĮ dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose;

7.  mano, kad svarbu parengti priemones, skirtas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui viešųjų pirkimų lygmeniu stiprinti, ir užtikrinti tinkamas MVĮ galimybes taikyti tarpvalstybines procedūras, kuriomis siekiama išlaikyti užimtumo lygį, pvz., siekiant veiksmingiau panaudoti lėšas įgyvendinant programas, finansuojamas pagal sanglaudos politikos priemones; mano, kad vykdant tarpvalstybinius viešuosius pirkimus taip pat būtina teikti paaiškinimus dėl intelektinės nuosavybės teisės aspektų;

8.  laikosi nuomonės, kad toliau plėtojant ES viešųjų pirkimų teisę kartu turi būti siekiama supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras, padaryti jas pigesnėmis ir palankesnėmis MVĮ ir investuotojams; pažymi, kad procedūrų peržiūra turi atitikti išlaidų mažinimo, teisinio tikrumo ir viešųjų pirkimų taisyklių supaprastinimo poreikį; laikosi nuomonės, jog šis procesas, kaip ir suderinimo procesas, turi būti pagrįstas bet kokių pokyčių poveikio vietos ir regionų institucijoms, taip pat MVĮ, įvertinimu, kad kompetentingoms valdžios institucijoms nebūtų užkrauta per didelė našta;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares rengti mokymus, konsultacijas ir informuotumo didinimo kampanijas, skirtas regionų ar vietos valdžios institucijoms bei MVĮ, ir įtraukti kitus suinteresuotuosius subjektus, siekiant užtikrinti informuotą dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose ir sumažinti klaidų lyg ir plėtoti reikiamą vietos ir regionų perkančiųjų institucijų kompetenciją, kad būtų įgyvendinti novatoriški viešieji pirkimai; taip pat rekomenduoja valstybėms narėms, vykdant veiksmų programas, skirtas techninei pagalbai, rengti kursus ar skatinti keitimąsi patirtimi viešųjų pirkimų srityje;

10. ragina Komisiją skatinti diegti patikimą „pirkimų paso“ elektroninės registracijos sistemą, kuri galiotų tam tikrą laikotarpį ir galėtų padėti sumažinti MVĮ tenkančią administracinę viešųjų pirkimų procedūrų naštą;

11. pažymi, kad sumažėjus procedūrų išlaidoms, sumažėtų griežtas Europos viešųjų pirkimų teisės formalizavimas, dėl to padidėtų efektyvumas ir ekonomiškumas (angl. best value for money), o viešųjų pirkimų vykdytojai priimdami sprendimus turėtų daugiau laisvės;

12. mano, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės yra labai svarbios, kad ES tam tikruose sektoriuose galėtų vykdyti reikalingas investicijas; ragina Komisiją imtis visų būtinų veiksmų siekiant pašalinti esamas kliūtis ir, remiantis viešųjų pirkimų procedūroms ir struktūriniams fondams taikomomis taisyklėmis, kurti nuoseklų viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių naudojimo pagrindą; rekomenduoja valstybėms narėms kurti lankstesnę teisinę sistemą ir užtikrinti teisės aktų nuostatų nuoseklumą, kad būtų galima formuoti veiksmingesnes viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

13. prašo Komisijos ištirti Audito Rūmų pakartotinai nustatytus rimtus trūkumus, susijusius su viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymu Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšomis įgyvendinant projektus, ir veiksmingai spręsti šį klausimą, nes šie trūkumai, kaip nurodyta Audito Rūmų 2009 m. ataskaitoje, sudaro 43 proc. visų kiekybiškai įvertinamų klaidų, ir atsižvelgti į tai, kad juos dažniausiai lemia su viešaisiais pirkimais susijusių procedūrų sudėtingumas bei nepakankamas suderinamumas su struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo panaudojimo procedūromis ir netinkamas ES teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę; pabrėžia, kad būtina teisiškai išaiškinti direktyvas, siekiant ateityje išvengti netinkamo viešųjų pirkimų taisyklių taikymo; pritaria Komisijos priemonėms, kuriomis siekiama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir regionų bei vietos valdžios institucijomis peržiūrėti teisės aktus dėl viešųjų pirkimų, kad jie būtų supaprastinti ir tokiu būdu sumažinta klaidų rizika bei būtų užtikrintas veiksmingesnis struktūrinių fondų lėšų panaudojimas;

14. mano, kad Europoje lieka neišnaudotas didžiulis inovacijų skatinimo per viešuosius pirkimus potencialas, todėl ragina Komisiją rengti lanksčią strategiją, kuria remdamiesi viešųjų pirkimų vykdytojai galėtų taikyti į inovacijas orientuotas konkursų procedūras, kuriomis pramonės sektorius galėtų būti skatinamas ieškoti naujų ir pažangių sprendimų;

15. ragina Komisiją supaprastinti visą procedūrų sistemą panaikinant išimtis ir perkančiųjų institucijų taikomas nukrypti leidžiančias nuostatas, taip pat paaiškinti susijusius neaiškumus dėl sutarčių sudarymo esant mažesniems, negu nurodyta direktyvose, rodikliams, ypač teikiant tolesnius nurodymus, padedančius perkančiosioms institucijoms įvertinti, ar konkrečiais atvejais yra kokių nors tarptautinių interesų, ar nėra; mano, kad, kalbant apie viešuosius pirkimus ir geriausių rezultatų siekį, būtina rasti pusiausvyrą tarp siekio supaprastinti procedūras ir būtinybės užtikrinti sąžiningą konkurenciją; laikosi nuomonės, kad viešųjų paslaugų ir tiekimo sutarčių ribinės vertės turėtų būti padidintos;

16. ragina Komisiją parengti geriausios ikiprekybinių viešųjų pirkimų patirties vadovą, taip pat praktinių pavyzdžių, kaip vykdyti novatoriškus viešuosius pirkimus laikantis viešųjų pirkimų taisyklių, vadovėlį, ir taip padėti mažesnėms vietos ir regionų valdžios institucijoms suprasti procesą ir pamatyti, kuo jis joms gali būti naudingas;

17. mano, kad siekiant užtikrinti inovacijas ir augimą Europos regionuose labai svarbu daug dėmesio skirti skaidriai veikiantiems elektroniniams viešiesiems pirkimams, su kuriais galėtų lengvai susipažinti smulkesni vietos ir regionų paraiškų teikėjai, kurie turėtų vieną bendrą informacinį punktą ir kurių atrankos procedūrų rezultatai būtų skelbiami internetu; todėl ragina valstybes nares labiau taikyti elektronines viešųjų pirkimų procedūras, nes jomis galima užtikrinti procedūrų skaidrumą;

18. pažymi, kad viešųjų pirkimų vykdytojai nepakankamai naudojasi konkurenciniu dialogu ir sudėtingomis dinaminėmis pirkimo sistemomis, todėl ragina Komisiją apsvarstyti, kokiu mastu šias procedūras būtų galima padaryti praktiškesnėmis, o dialogo procedūrą taikyti ne tik ypač sudėtingų, bet ir įprastų viešųjų pirkimų procedūrų atveju;

19. laikosi nuomonės, kad valdžios institucijoms, atliekančioms viešųjų pirkimų vykdytojų funkciją, reikia teikti paramą, siekiant išvengti Bendrijos lėšų praradimo dėl vėlavimo ir didinti struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo rodiklį; pritaria tam, kad siekiant nekelti pavojaus projektams plačiu mastu būtų taikomos supaprastintos procedūros, nes, jei būtų galima sutrumpinti terminus, viešųjų pirkimų procedūros vyktų sparčiau ir apskritai procesas būtų lankstesnis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	12.7.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	44 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Charalampos Angourakis, Catherine Bearder, Victor Boştinaru, Zuzana Brzobohatá, John Bufton, Alain Cadec, Francesco De Angelis, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Elie Hoarau, Brice Hortefeux, Danuta Maria Hübner, Juozas Imbrasas, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Mojca Kleva, Petru Constantin Luhan, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Riikka Manner, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Miroslav Mikolášik, Lambert van Nistelrooij, Franz Obermayr, Jan Olbrycht, Markus Pieper, Monika Smolková, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Michael Theurer, Michail Tremopoulos, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Hermann Winkler, Joachim Zeller
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Andrea Cozzolino, Karima Delli, Ivars Godmanis, Karin Kadenbach, Marek Henryk Migalski, Vilja Savisaar-Toomast, Elisabeth Schroedter, Derek Vaughan
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Norica Nicolai

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	26.9.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pablo Arias Echeverría, Adam Bielan, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia De Campos, Jürgen Creutzmann, Cornelis de Jong, Evelyne Gebhardt, Mikael Gustafsson, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Philippe Juvin, Sandra Kalniete, Edvard Kožušník, Kurt Lechner, Toine Manders, Phil Prendergast, Mitro Repo, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Emilie Turunen, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Pascal Canfin, Frank Engel, Marielle Gallo, Anna Hedh, María Irigoyen Pérez, Othmar Karas, Constance Le Grip, Antonyia Parvanova, Sylvana Rapti, Olle Schmidt, Kyriacos Triantaphyllides, Anja Weisgerber