Procedūra : 2011/0806(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0337/2011

Pateikti tekstai :

A7-0337/2011

Debatai :

Balsavimas :

PV 13/10/2011 - 6.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0437

PRANEŠIMAS     
PDF 297kWORD 267k
10.10.2011
PE 473.807v01-00 A7-0337/2011

dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nario skyrimo

(14862/2011 – C7‑0312/2011 – 2011/0806(NLE))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėja: Sharon Bowles

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
 1 PRIEDAS. Jörgo Asmusseno GYVENIMO APRAŠYMAS
 2 PRIEDAS. JÖRGO ASMUSSENO ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Tarybos rekomendacijos dėl siūlomo kandidato į Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narius

(14862/2011 – C7‑0312/2011 – 2011/0806(NLE))

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 4 d. Tarybos rekomendaciją (14862/2011)(1),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, pagal kurią Europos Vadovų Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0312/2011),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 109 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7‑0337/2011),

A. kadangi 2011 m. spalio 4 d. laišku Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Jörgo Asmusseno skyrimo Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu aštuonerių metų kadencijai nuo 2011 m. lapkričio 1 d.;

B.  kadangi Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir į visiško ECB nepriklausomumo prievolę pagal šios sutarties 130 straipsnį; kadangi atlikdamas šį vertinimą komitetas gavo kandidato gyvenimo aprašymą ir atsakymus į jam raštu pateiktus klausimus;

C. kadangi 2011 m. spalio 10 d. šis komitetas surengė pusantros valandos trukusį kandidato klausymą, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos rekomendacijos skirti Jörgą Asmusseną Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1)

OL L 0, 0000 0 0, p. 0.


1 PRIEDAS. Jörgo Asmusseno GYVENIMO APRAŠYMAS

Gyvenimo aprašymas

Jörg ASMUSSEN

Gimė Flensburge 1966 m.

Vokietijos finansų ministerijos valstybės sekretorius

Profesinė karjera

Nuo 2008 m. liepos mėn.         Vokietijos finansų ministerijos valstybės sekretorius, atsakingas už:

-          I generalinį direktoratą (Fiskalinė politika ir makroekonomikos reikalai)

-          VII generalinį direktoratą (Finansų rinkos politika)

-          E generalinis direktoratą (Europos politika)

Nuo 2003 m. kovo mėn.                     VII generalinio direktorato

iki 2008 m. birželio mėn.                     (Finansų rinkos politika) vadovas

Nuo 2002 m. spalio mėn.         E A direktorato vadovas

iki 2003 m. vasario mėn.                     atsakingas už pagrindinius klausimus, susijusius su Europos reikalais;

                                   atsakingas už bendrus finansų klausimus, susijusius su Europos reikalais

Nuo 1999 m. liepos mėn.                    ministro kanceliarijos vadovas ir

iki 2002 m. spalio mėn.            Vokietijos finansų ministro asmeninis sekretorius

Nuo 1998 m. iki 1999 m.        valstybės sekretoriaus asmeninis sekretorius

(Valstybės sekretoriaus pareigos apėmė Europos reikalus, pinigų ir kredito klausimus, tarptautinę finansų ir pinigų politiką)

Nuo 1996 m. iki 1998 m.        skyriaus, atsakingo už tarptautinės ekonominės ir pinigų plėtros, Tarptautinio valiutos fondo ir aukščiausiojo lygio susitikimų ekonomikos klausimais reikalus, pareigūnas

Nuo 1996 m.              Vokietijos finansų ministerija, Berlynas

Nuo 1994 m. iki 1996 m.        Europos ekonomikos, socialinės ir darbo politikos sričių projektų vadovas

                                   Kelno sociologijos mokslinių tyrimų institute (Institut für Sozialforschung und Gesellschaftspolitik GmbH)

Narystė ir įgaliojimai

-    ES ekonomikos ir finansų komiteto ir Europos darbo grupės narys

-    Vokietijos G7 ir G20 pavaduotojas finansams

-    Finansinio stabilumo valdybos narys

-    Vokietijai Pasaulio banke atstovaujantis pakaitinis valdytojas

-    Vokietijai Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke atstovaujantis pakaitinis valdytojas

-    Vokietijos finansų priežiūros institucijos bendrosios tarybos vadovas

-    Vokietijos kompanijos Deutsche Telekom AG stebėtojų tarybos narys

-    Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo bendrovės (Gesellschaft für Internationale Zusammenarbeit (GIZ)) stebėtojų tarybos narys

-    Vokietijos G20 susitikimų techninis darbuotojas (sherpa)

-    G20 darbo grupės tarptautinės pinigų sistemos (TPS) klausimams svarstyti vadovas

-    Pasaulio ekonomikos forumas: Tarptautinės pinigų sistemos ateities projekto valdančiosios tarybos narys

-    Stabilių kapitalo srautų ir teisingo skolos restruktūrizavimo kontrolės grupės narys

Išsilavinimas

Nuo 1991 m. iki 1992 m.        verslo administravimo magistrantūros studijos Bocconi universitete, Milane

Nuo 1988 m. iki 1994 m.        Ekonomikos studijos Gyseno ir

Bonos universitetuose, specialybė: ekonomikos mokslų diplomas (Diplom-Volkswirt); specializacija: pinigų politika


2 PRIEDAS. JÖRGO ASMUSSENO ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

A.     Biografija ir profesinis pasirengimas

1.     Apibūdinkite pagrindinius savo profesinės patirties pinigų, finansų ir verslo srityse aspektus.

Per savo profesinę karjerą ėjau įvairias pareigas, susijusias su įvairiais pinigų, finansų bei verslo reikalų aspektais.

Prieš pradėdamas dirbti Vokietijos finansų ministerijoje (1996 m.) dirbau Kelne įsikūrusio tyrimų ir konsultacijų instituto Institut für Sozialforschung und Gesellschaftspolitik GmbH projektų vadovu. Vadovavau programos PHARE projektams narystės ES siekiančiose Rytų Europos ir Baltijos šalyse. Iš pradžių (1996–1998 m.) Finansų ministerijoje dirbau Pasaulio ekonomikos, Tarptautinio valiutos fondo ir G7 reikalų padalinyje tuo laikotarpiu, kai Aziją buvo ištikusi finansų krizė. Nuo 1999 iki 2002 m. iš pradžių dirbau valstybės sekretoriaus asmeniniu sekretoriumi, vėliau – ministro asmeniniu sekretoriumi ir ministro kabineto vadovu. Nuo 2002 m. spalio mėn. vadovavau vienam iš Europos politikos direktorato padaliniui, o 2003 m. kovo mėn. buvau paaukštintas tarnyboje ir tapau Finansų rinkos politikos direktorato generaliniu direktoriumi. Šias pareigas ėjau ilgiau kaip penkerius metus.

Nuo tada, kai 2008 m. liepos mėn. buvau paskirtas Finansų ministerijos valstybės sekretoriumi, man tenka labai didelė atsakomybė už pinigų, finansų ir verslo reikalus. Šiuo metu esu atsakingas už trijų (iš devynių) direktoratų darbą.

I direktorate (fiskalinė ir makroekonomikos politika, tarptautinė finansų ir pinigų politika) dirba ministerijos ekonominės politikos ekspertai, jis taip pat atsakingas už įvairią veiklą, kaip antai ekonomikos skatinimo priemonių rinkinio lėšų paskirstymą 2009 m. ir federalinės garantijų sistemos administravimą. Tarptautinių santykių direktorato padalinys atsako už G7 bei G20 finansų ministrų susitikimus, už Tarptautinio valiutos fondo reikalus, dvišalius santykius su trečiosiomis šalimis, daugiašalius plėtros bankus, skolų restruktūrizavimą.

VII direktoratas (finansų rinkos politika) užsiima finansų rinkos – bankų, draudimo, turto valdymo ir vertybinių popierių sričių – reguliavimu tarptautiniu lygmeniu (Finansinio stabilumo taryboje ir G20), Europos ir nacionaliniu lygmenimis. Be to, VII direktoratas prižiūri Federalinės skolų valdymo agentūros (Finanzagentur), bankų grupės KfW, Federalinės finansų rinkos stabilizavimo agentūros (FMSA) ir Federalinės finansų priežiūros tarnybos (BaFin) darbą.

E direktorate (Europos politika) sprendžiami visi klausimai, susiję su dabartine valstybės skolos krize kai kuriose euro zonos pakraščio valstybėse. Jis tvarko Europos pinigų sąjungos (taip pat Europos Centrinio Banko) reikalus ir dvišalius santykius Europoje. Be to, E direktorate tvarkomi visi su Europos politikos ir Europos investicijų banko (EIB) biudžetu susiję reikalai.

Nuo 2009 m. lapkričio iki 2011 m. sausio mėn. taip pat vadovavau direktorato padaliniui, atsakingam už federalinių įmonių, visų pirma federalinio nekilnojamojo turto ir buvusios privatizavimo agentūros Treuhandanstalt, pareigas.

Taip pat ėjau įvairias pareigas federalinių įmonių ir agentūrų stebėtojų tarybose. Šiuo metu esu kompanijos Deutsche Telekom AG ir federalinės vyriausybės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros agentūros (Gesellschaft für Internationale Zusammenarbeit GmbH, GIZ) stebėtojų tarybos narys. Esu Federalinės finansų rinkos stabilizavimo agentūros (FMSA), kuri įsteigta 2008 m. pabaigoje, rengiant Vokietijos bankų gelbėjimo programą, tarpžinybinio ministerijų priežiūros komiteto pirmininkas. Jos priežiūros komitetas priima finansų rinkos stabilizavimo ir bankų restruktūrizavimo politikos sprendimus. Taip pat esu Vokietijos finansų priežiūros tarnybos (BaFin) generalinės tarybos pirmininkas ir vyriausybinio ekspertų komiteto biržos rinkos klausimams (Börsensachverständigenkommission) narys.

Nuo tada, kai pradėjau vadovauti direktoratui (2002 m.), man pavedamos atsakingos valdymo užduotys, susijusios su ministerijos organizacija, darbuotojais ir biudžetu. Trijuose direktoratuose, kuriems vadovauju, yra 7 mažesni direktoratų padaliniai ir 43 skyriai, juose dirba apie 370 darbuotojų.

2.     Apibūdinkite pagrindinius Europoje įgytos ir tarptautinės jūsų profesinės patirties aspektus.

Nuo savo profesinės karjeros pradžios dirbu su Europos ir (arba) tarptautinėmis aplinkybėmis susijusį darbą. Apie tai išsamiau parašiau atsakydamas į 1 klausimą.

Nuo 2003 m., kai tapau generaliniu direktoriumi finansų rinkos politikos reikalams (tuo metu direktoratas apėmė taip pat ir tarptautinės finansų ir pinigų politikos padalinį), ir ypač vėliau, kai 2008 m. buvau paskirtas valstybės sekretoriumi, dalyvauju keliuose Europos ir tarptautiniuose aukšto lygio komitetuose ir atstovauju Vokietijai. Svarbiausios mano pareigos juose:

-          G7 (Didžiojo septyneto) pavaduotojas finansams,

-          G20 (Didžiojo dvidešimtuko) pavaduotojas finansams,

-          Vokietijos kanclerio techninis darbuotojas (sherpa) G20 susitikimuose (2011 m.),

-          Ekonomikos ir finansų komiteto (EFC) pirmininkas,

-          Euro darbo grupės narys,

-          Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) direktorių valdybos narys,

-         Finansinio stabilumo tarybos narys, šios tarybos Standartų įgyvendinimo nuolatinio komiteto narys,

-          Vokietijai Pasaulio banke atstovaujantis pakaitinis valdytojas,

-         Vokietijai Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke (ERPB) atstovaujantis pakaitinis valdytojas,

-         Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 3-ios darbo grupės narys.

Eidamas finansų rinkos politikos generalinio direktoriaus pareigas buvau Finansinių paslaugų komiteto nariu ir 2003–2004 m. pirmininkavau finansinės integracijos darbo grupei.

Lydėjau Vokietijos finansų ministrą į Euro grupės, ECOFIN, Europos investicijų banko, ERPB, G7, G8, G20 ir Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto (Tarptautinis valiutos fondas) rengiamus ministrų susitikimus ir ne kartą atstovavau ministrui šiuose susitikimuose, kai jis negalėjo juose dalyvauti.

Kaip finansų rinkos politikos generalinio direktorius buvau atsakingas už dvišalius santykius su visomis ne ES valstybėmis. Pirmenybę teikiau JAV, Kinijai ir Afrikos šalims. Eidamas valstybės sekretoriaus pareigas esu atsakingas už visus Finansų ministerijos dvišalius santykius Europoje ir už jos ribų. Šiuose santykiuose aiški pirmenybė tenka ES valstybėms narėms, bet taip pat, kiek įmanoma, toliau palaikau artimus santykius su kitomis šalimis, ypač su JAV ir Afrikos valstybėmis.

2011 m. pradėjau bendrai pirmininkauti G20 tarptautinės pinigų sistemos reformos darbo grupei, sudarytai iš iždo pareigūnų ir centrinių bankų atstovų. Esu Pasaulio ekonomikos forumo projekto, kurio tema – tarptautinės pinigų sistemos ateitis, valdančiosios tarybos narys, taip pat buvau paskirtas į kontrolės grupę, atsakingą už tai, kad būtų laikomasi stabilaus kapitalo judėjimo ir teisingo skolų restruktūrizavimo principų.

3.     Prašome aptarti svarbiausius jūsų išsilavinimo aspektus ir paminėti svarbiausius paskelbtus straipsnius ir leidinius pinigų ir ekonominės politikos, taip pat finansų reguliavimo temomis.

1988–1994 m. Gyseno ir Bonos universitetuose studijavau ekonomiką, o Bonos tarptautinės ekonominės politikos institute pasirinkau pinigų ir valiutų kursų politikos studijų kryptį. Bonoje įgijau magistro laipsnį, pateikiau magistro darbą tema „Infliacijos padariniai ekonomikos augimui. Teorinė ir empirinė analizė“ (vok. Die Implikationn von Inflation für Wachstum – eine theoretische und empirische Analyse). 1991–1992 m. studijavau pagal verslo administravimo magistro studijų programą aukštojoje vadybos mokykloje Bocconi’s Scuola di Direzione Aziendale Milane (Italija). Pasirinkau strategijos ir organizavimo studijų kryptį.

Taip pat paskelbiau šiuos straipsnius ir dalyvavau rengiant kelis leidinius:

-         Asmussen, Jörg; Bruch, Eva: Nobelpreis für die Spieltheorie: Die Methoden der Spieltheorie und ihre Anwendung auf Arbeitsmarktfragen, 1995 m.

-         Asmussen, Jörg; Schneider, Carsten: Haushaltskonsolidierung heißt Gerech-tigkeit für kommende Generationen, 2002 m.

-          Asmussen, Jörg: Rating-Agenturen und Finanzaufsicht;

Betriebswirtschaftliche Forschung und Praxis, Heft 3/2005

-         Asmussen, Jörg; Mai, Stefan; Nawrath, Axel: Zur Weiterentwicklung der EU-Finanzmarktintegration; Zeitschrift für das gesamte Kreditwesen, 4/2004

-         Asmussen, Jörg: Ein Jahr Pfandbriefgesetz aus Sicht des Bundesministeri-ums der Finanzen;

Immobilien & Finanzierung, 2006 m. liepos mėn.

-         Asmussen, Jörg: Verbriefungen aus Sicht des Bundesfinanzministeriums;

Zeitschrift für das gesamte Kreditwesen, 19/2006

-         Asmussen, Jörg: Politische Antworten auf die Finanzmarktkrise;

Neue Gesellschaft Frankfurter Hefte, 11/08

-         Asmussen, Jörg: Politische Antworten auf die Finanzmarktkrise;

WPg - Die Wirtschaftsprüfung, 2008 m. lapkričio 15 d.

-         Asmussen, Jörg: Der Pfandbrief - eine Stütze des deutschen Finanzsystems;

Immobilen & Finanzierung, 23/2008

-         Asmussen, Jörg: Mastering Global Financial Crises: A German Perspective;

The Washington Quarterly, 2009 m. liepos mėn.

-         Asmussen, Jörg: Finanz- und wirtschaftspolitische Herausforderungen für Deutschland und Europa;

ifo Schnelldienst 4/10, 2010 m. vasario 26 d.

-         Asmussen, Jörg: Die KfW als Partner des Bundes und der Wirtschaft in der Krise;

Unternehmermagazin 3/2010, 2010 m. birželio mėn.

-         Asmussen, Jörg: Restrukturierungsverfahren für Kreditinstitute;

Die Wirtschaftsprüfung 13/2010, 2010 m. liepos 1 d.

-          Asmussen, Jörg: Neue Eigenkapital- und Liquiditätsvorschriften;

VDMA-Nachrichten, 2010 m. spalio mėn.

-         Asmussen, Jörg: Die Verhandlungsziele der Bundesregierung bei der EU-Umsetzung von Basel III;

Recht der Finanzinstrumente 2/2011, 2011 m. kovo 21 d.

-         Asmussen, Jörg: Umbruch im Weltwährungssystem: Sollte die Zeit freier Wechselkurse beendet werden?;

ifo Schnelldienst 7/11, 2011 m. balandžio 8 d.

-         Asmussen, Jörg: Position des BMF zur Reform der EU-Einlagensicherungsrichtlinie;

Zeitschrift für das gesamte Kreditwesen 15/2011, 2011 m. rugpjūčio 1 d.

Taip pat esu paskelbęs straipsnių laikraščiuose, o šiuo metu rengiu du straipsnius kolektyviniams leidiniams. Vienas jų – straipsnis apie eurą („Euras: praeitis, dabartis ir ateitis“), skirtas straipsnių apie valiutas rinkiniui, redaguojamam „Bloomberg“ laidų vedėjos Saros Eisen, kurį 2011 m. pabaigoje išleis leidykla „McGraw Hill“. Kitas mano straipsnis apie finansų krizės poveikį besivystančioms šalims skirtas straipsnių apie paramą vystymuisi rinkiniui, kuris bus išleistas 2012 m.

4.     Kokie yra svarbiausi jūsų profesinės veiklos sprendimai, kuriuos priimant dalyvavote?

Dalyvavau priimant daug sprendimų ekonomikos ir finansų klausimais nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmeniu. Svarbiausieji būtų šie:

-         Nuo valstybės skolos krizės protrūkio kai kuriose euro zonos pakraščio šalyse aktyviai dalyvavau krizės valdyme, taip pat, be kita ko, dalyvavau steigiant EFSF, pertvarkant euro zonos ekonomikos valdymą, rengiant ESP.

-         2008 m. bankrutavus bankui „Lehman Brothers“, kartu su Jensu Weidmannu, kuris tuo metu dirbo Kanclerio tarnyboje, koordinavau Vokietijos vyriausybės kovos su finansų krize priemones, įskaitant, be kita ko, banko „Hypo Real Estate“ (HRE) stabilizavimą, įstatymo dėl finansų rinkos stabilizavimo projekto rengimą, Finansų rinkų stabilizavimo fondo, o vėliau agentūros (SoFFin/FMSA), kūrimą ir tapau jo tarpžinybinio valdymo komiteto pirmininku. Eidamas šias pareigas, be kita ko, nagrinėjau bankų „WestLB“ ir „Commerzbank“ bylas. Vis dėlto šios funkcijos apėmė net tik nacionalinį, bet ir Europos lygmenį (t. y. valstybės pagalbos aspektus) ir tarptautinį priemonių koordinavimą.

-         Vokietijos vyriausybė, siekdama įveikti realiojoje ekonomikoje plintančią finansų krizę, 2009 m. nusprendė parengti ekonominių paskatų rinkinį; vėlgi, dalyvavau jį rengiant ir įgyvendinant, buvau vadinamojo Vokietijos fondo (vok. Deutschlandfonds) tarpžinybinio valdymo komiteto narys. Taigi, be kita ko, dalyvavau sprendžiant kompanijų „Opel“, „General Motors“ filialo Vokietijoje gelbėjimo klausimus.

-         Rengiau G20 vadovų aukščiausiojo lygio susitikimus, kurie iki šiol daugiausia sprendė finansų padėties atkūrimo ir reformos po finansų krizės darbotvarkės klausimus, ir juose dalyvavau. Ankstesni svarbūs aukščiausiojo lygio susitikimai buvo 1999 m. Kelne vykęs G8 aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame svarstytas dvišalės skolos sumažinimo klausimas, ir 2005 m. Glenyglso mieste vykęs G8 aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame svarstytas daugiašalės skolos sumažinimo klausimas. 2010 m. Seule vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime aktyviai dalyvavau rengiant TVF reformos rinkinį.

-         Finansų rinkų reguliavimo klausimu norėčiau pabrėžti, kad Vokietijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu 2007 m.buvau atsakingas už Vokietijos pozicijos derybose Europos lygmeniu formavimą, pavyzdžiui, dėl Finansų priemonių rinkų direktyvos, Direktyvos dėl įmonių perėmimo pasiūlymų ir Mokėjimų paslaugų direktyvos. Nacionaliniu lygmeniu, be kita ko, vadovavau įgyvendinant ankstesnius projektus ir sistemą „Bazelis 2“.

5.     Ar turite verslą ar finansų kontroliuojančiąsias (holdingo) bendroves ar kitų įsipareigojimų, kurie galėtų būti nesuderinami su numatomomis jūsų pareigomis? Ar yra tam tikrų kitų asmeninių arba kitokių veiksnių, į kuriuos Parlamentui būtina atsižvelgti svarstant jūsų paskyrimą?

Ne.

6.     Kaip jūs užtikrinsite savo nepriklausomumą, juk ateisite tiesiai iš W. Schäuble departamento?

Yra nemažai sėkmingai dirbančių centrinių bankų valdytojų, kurie savo karjerą pradėjo dirbdami Iždo arba kitoje ministerijoje ir kurių nepriklausomumas, jiems dirbant centrinių bankų valdytojais, vis dėlto neabejotinas. Vokietijoje itin ryškus pavyzdys yra Hansas Tietmeyeris ir Jürgenas Starkas arba, labai nauju pavyzdžiu galima laikyti banko „Bundesbank“ pirmininką Jensą Weidmanną, kuris prieš užimdamas šias pareigas dirbo Kanclerio tarnyboje. Kitas naujas pavyzdys - Klaasas Knotas, kuris iki 2011 m. liepos mėn., kai tapo „De Nederlandsche Bank“ valdytoju, dirbo Olandijos finansų ministerijoje. Europos lygmeniu galima paminėti Jean-Claude Trichetą ir Mario Draghi ir net už Europos ribų tokie atvejai, kai centrinio banko valdytojo pareigos užimamos prieš tai dirbus valdžios sektoriuje, nėra reti; visai neseni pavyzdžiai - Kanados banko valdytojas ir jo pavaduotojas Markas Carney ir Tiffas Macklemas. Dar vienas pavyzdys – Lesetja Kganyago, dirbanti banke „South African Reserve Bank“.

Esu įsitikinęs, kad užimant bet kurias pareigas viešajame sektoriuje, būtina priimti įstaigos įgaliojimus, jos aplinką, kultūrą ir istorinę praeitį taip, tarsi būtų tavo. Visi šie ECB, kaip institucijos, aspektai man labai gerai žinomi, nes glaudžiai bendradarbiavau su ECB ir ECB darbuotojais dalyvaudamas įvairių grupių, komitetų ir struktūrų darbe nuo pat banko įsteigimo ir dar anksčiau, kai bendradarbiavau su Europos pinigų institutu. Jei tapsiu ECB valdybos nariu, būsiu lojalus eurui ir ECB.

7.     Kokių pagrindinių tikslų sieksite per savo, kaip Europos Centrinio Banko pirmininko, kadenciją?

Pagrindinis principas bus Sutartyje ECB suteikti įgaliojimai, visų pirma ECB tikslai ir uždaviniai. Tai reiškia, kad pagrindinis tikslas bus išsaugoti kainų stabilumą ir nepažeidžiant kainų stabilumo remti bendrą ES ekonomikos politiką. Dar norėčiau pabrėžti ECB uždavinį padėti užtikrinti finansų sistemos stabilumą - tai kitas pagrindinis Sutartyje nustatytas tikslas.

Mano veikla bus nepriklausoma, laikysiuosi Sutartyje ECB suteiktų įgaliojimų, dirbsiu bendrų visos Europos Sąjungos piliečių ir ypač visos euro zonos interesų labui. Aš puikiai suprantu, kad joks ECB valdybos narys neturėtų veikti kaip valstybės narės, kurios pilietis jis yra, atstovas.

Labai vertinu kompetenciją, aiškumą, darnumą ir patikimumą.

B.     ECB pinigų politika

8.     Kaip vertinate per pastaruosius dvylika metų Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) vykdomą pinigų politiką? Kokius pakeitimus, jeigu turite pasiūlymų, skatintumėte įgyvendinti?

Sutartyje ECB suteiktas įgaliojimas visoje euro zonoje vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinti kainų stabilumą. Negalima nepastebėti, kad ECB veikla buvo labai sėkminga - tai rodo vidutinė infliacija nuo to laiko, kai ECB pradėjo valdyti pinigų politiką. Vidutinis infliacijos lygis euro zonoje yra apie 2 proc., o vidutinis Vokietijos markės infliacijos lygis per paskutinius 30 metų buvo apie 3 proc. Šios sėkmės pasiekta nepaisant priešinių vėjų euro zonoje, t. y. nepaisant nei didelių pagrindinių produktų kainų augimo, nei spaudimo dėl infliacijos mažėjimo, kurį lėmė labai didelis pasaulio ekonomikos nuosmukis.

Dar svarbesnis yra stiprus ir tvirtas visuomenės ir finansų rinkų įsitikinimas ir tikėjimas, kad ECB pasieks savo tikslus. Tikėtinos infliacijos lūkesčiai artimi valdančiosios tarybos tikslui vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikyti infliacijos lygį, kuris būtų mažesnis 2 proc., bet jam artimas. Net ir didelės ekonominės krizės laikotarpiu, kai infliacijos lygis keletą mėnesių euro zonoje buvo neigiamas, vidutinės trukmės laikotarpio lūkesčiai išliko tvirti, panašūs į ECB valdančiosios tarybos tikslą. Tai žymi labai aukštą ECB pinigų politikos patikimumo lygį, o tai yra pagrindinis centrinio banko turtas. Nematau priežasčių keisti šią sėkmingą pinigų politikos kryptį.

9.     Dažnai teigiama, kad dėl struktūrinių pasaulio ekonomikos pokyčių vartotojų kainų infliacija pasikeitė į turto kainų infliaciją. Ar, atsižvelgiant į dabartinės krizės padiktuotas pamokas, ECB turėtų nepaisyti turto kainų evoliucijos?

Prekių ir paslaugų kainų infliacijos lygio ir jų nepastovumo mažėjimas yra aiškus faktas, apibūdinantis pastarųjų 30 metų pasaulio ekonomikos pokyčių ypatumus. Vienas svarbus šiuo pokyčius lemiantis veiksnys - ryžtingas politiką formuojančių įstaigų kokybės gerinimas ir visuotinis pripažinimas, kad kainų stabilumas yra socialinė vertybė, kurią reikia saugoti visų piliečių labui. Struktūriniai pokyčiai, taip pat ir pasaulio ekonomikos globalizacija, ko gero, prisidėjo prie kainų stabilumo užtikrinimo, bet patikima politika išlieka svarbiausias lemiantis veiksnys.

Vis dėlto pinigų politikoje negalima kliautis vidaus prekių ir paslaugų kainų infliacijos stabilumu. Būtina labai atidžiai stebėti visus svarbius pokyčius.

Taip pat ir 2007 m. viduryje prasidėjusi finansų krizė yra tik paskutinis ypač rimtas etapas, kuris patvirtina, kaip svarbu, kad centriniai bankai stebėtų turto kainų pokyčius. Tarptautinės mokslo bendruomenės ir politikų diskusijos dėl finansų ir ekonomikos krizės, mano nuomone, padėjo plačiai paplisti iniciatyviam požiūriui į valstybės ir centrinių bankų vaidmenį sprendžiant makroekonominių nukrypimų apskritai ir ypač turto kainų pokyčių klausimus. Strategija „palaukime ir pamatysime“ akivaizdžiai pakoreguota arba, kaip visai neseniai apibūdino profesorius Ottmar Issing: „Klausimas, ką daryti, kai burbulas sprogsta, išlieka. Tačiau tai turėtų būti antras klausimas, keliamas tuo atveju, kai nepaisant visų pastangų neįmanoma išvengti pagrindinio burbulo susidarymo“.

Tai nereiškia, kad siekiama tam tikrų atitinkamo turto kainų, tai greičiau reiškia, kad siekiama išvengti netvarios turto kainų kaitos, kuri galėtų virsti tikra finansų krize, kuri, nors ir labai tolimoje ateityje, galėtų sutrukdyti centriniams bankams išsaugoti kainų stabilumą, taigi, galėtų labai brangiai kainuoti gamybos apimčių ir kainų stabilumo požiūriu.

Pagal ECB pinigų politikos strategiją svarstant politikos aspektus į turto kainų dinamiką atsižvelgiama ne kaip į tikslą, bet kaip į pagrindinius būsimos ekonominės veiklos rodiklius, kurie daro poveikį įvairių euro zonos sektorių kapitalo kokybei, sąnaudoms ir balanso padėčiai. Be to, ECB pinigų politiką rengiant vidutinės trukmės laikotarpiui, galima atsižvelgti į riziką finansų stabilumui, kuri paprastai atsiranda per ilgesnį laikotarpį, palyginti su kitais ekonominiais sukrėtimais. Visų pirma, atsižvelgiant į ECB pinigų politikos analizę, galima stebėti kainų formavimosi nekilnojamojo turto rinkose ir kredito bei likvidumo susidarymo finansų sektoriuje sąveiką, juolab, kad finansinės pusiausvyros sutrikimus dažnai lydi pernelyg didelis pinigų ir kreditų augimas. Ši informacija padeda rengiant bendrus vertinimus, pagal kuriuos formuojama ECB vidutinės ir ilgesnės trukmės kainų pokyčių perspektyva.

Apskritai, ECB pinigų politikos strategiją rengiant vidutinės trukmės laikotarpiui ir bendrame ECB pinigų politikos plane, kurį įgyvendinant siekiama stabilumo, pinigų analizei skiriant ypač daug dėmesio, užtikrinama, kad į finansinės pusiausvyros sutrikimus ir turto kainų netolygumus bei jų didėjimą būtų tinkamai atsižvelgiama ECB priimant pinigų politikos sprendimus.

10.   Kaip vertinate didėjančių pagrindinių produktų kainų įtaką pinigų politikai? Ar yra prieštaravimas pinigų politikos požiūriu, kai siekiama kovoti su ekonomikos nuosmukiu ir išlikti budriems dėl infliacijos (lūkesčių)?

Norint atsakyti į šį klausimą būtina skirti trumpalaikį ir ilgalaikį pagrindinių produktų kainų augimo poveikį ir tai, ar jis nulemia tolesnius pokyčius. Jeigu poveikis trumpalaikis, pinigų politika neturi atlikti aktyvaus vaidmens, turint mintyje tai, kad pinigų politika planuojama vidutinės trukmės laikotarpiui. Vis dėlto pagrindinių produktų kainų augimas pinigų politikai tampa svarbus, kai pagrindinių produktų kainos pastoviai auga arba kai pradinis trumpalaikis poveikis pradeda toliau veikti vartotojų kainų infliaciją dėl poveikio atlyginimams, kainodarai ir didesnės infliacijos lūkesčių. Taip, pavyzdžiui, gali būti, kai atlyginimai ir kainos indeksuojami pagal ankstesnę infliaciją arba bendrai paveikiami lūkesčiai dėl infliacijos. Tokiais atvejais gali prireikti koreguoti pinigų politiką siekiant vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikyti kainų stabilumą ir gerai įtvirtintus infliacijos lūkesčius.

Atsakant į antrą klausimo dalį, ilguoju laikotarpiu infliacija ir augimas nėra suderinami. Kainų stabilumo išsaugojimas vidutinės trukmės laikotarpiu – pagrindinis ir svarbiausias pinigų politikos indėlis skatinant tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą euro zonos ekonomikos srityje.

11.   Kokia jūsų nuomonė dėl euro zonos piniginių sąlygų įvairiarūšiškumo ir jo poveikio bendrai ECB pinigų politikai?

Tam tikras įvairiarūšiškumo laipsnis yra įprastas pinigų sąjungai. Dabartinis piniginių sąlygų įvairiarūšiškumas – apie kurį kalbėdami, manau, omenyje turite infliacijos ir ekonomikos augimo skirtumus – euro zonoje iš esmės atsiranda dėl nenuoseklių makroekonominių pokyčių korekcijos tam tikrose šalyse, kurioms dažnai buvo būdingas turto kainų augimas, einamosios sąskaitos deficitas ir ypač didelės bankų ir privačiojo sektoriaus skolos.

ECB pinigų politika siekiama visoje euro zonoje vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinti kainų stabilumą. Šalyje susidariusios specifinės sąlygos įgyvendinamai pinigų politikai turi tik tiek įtakos, kiek tokios sąlygos (tikimasi) turi poveikį pokyčiams euro zonoje dėl kitoms šalims daromo šalutinio poveikio naudojantis įprastais prekybos kanalais arba darant neigiamą įtaką, arba prarandant pasitikėjimą tokiu būdu, kuris gali priešingai paveikti kainų stabilumą euro zonoje vidutinės trukmės laikotarpiu. Pats bendros pinigų politikos ir kartu bendrų palūkanų normų egzistavimas euro zonos šalyse neleidžia panaudoti pinigų politikos siekiant daryti įtaką šalyje susidariusioms specifinėms sąlygoms. Tai uždavinys, kuris turi būti sprendžiamas kitose ekonomikos, įvairios struktūrinės politikos, fiskalinės ir atlyginimų politikos srityse.

12.   Ar manote, kad euro zonos bankai per daug pasikliauja ECB užtikrinamu likvidumu?

Kaip žinote, 2008 m. spalio mėn. reaguodamas į vis labiau gilėjančią finansų krizę po Lehman Brothers žlugimo, ECB pateikė daugybę su bankais susijusių (atsižvelgiant į euro zonos finansinę struktūrą) nestandartinių pinigų politikos priemonių, įskaitant fiksuotųjų palūkanų normų tolygaus paskirstymo procedūras visose ECB refinansavimo operacijose. Šios procedūros reiškia, kad euro zonos bankai gali savo nuožiūra laisvai siekti pasinaudoti neribotu Eurosistemos pinigų kiekiu atsižvelgdami į fiksuotąsias palūkanų normas tol, kol jie gali pateikti pakankamo dydžio tinkamą užstatą. Iš esmės ECB nesusidaro nuomonės apie banką pagal jo elgesį vykdant refinansavimo operacijas, nes viena iš pagrindinių centrinio banko užduočių – užtikrinti centrinio banko likvidumą. Be to, atsižvelgiant į finansų sistemos struktūrą, bankų reikalavimas vykdant tokias operacijas gali smarkiai keistis. Kartu dėl išorės finansavimo sunkumų kai kurių euro zonos šalių bankų sistemose šiuo metu pastebimas neįprastai didelis pasikliovimas ECB operacijomis. Rimtesniais atvejais šios šalys yra parengusios ekonomikos koregavimo programas, kurios, laikui bėgant, turėtų padėti laipsniškai sumažinti pernelyg didelę šių šalių bankų priklausomybę nuo centrinio banko likvidumo. ECB valdančioji taryba, pagal pinigų politikos kryptį nustatydama trumpalaikes pinigų rinkos palūkanų normas, labai atidžiai stebi padėtį siekdama užtikrinti, kad parama likvidumui nepakenktų pinigų politikos įgyvendinimui.

13.      Kaip, jūsų nuomone, ECB, nepažeisdamas kainų stabilumo tikslo, turėtų įgyvendinti savo antrinius įsipareigojimus, numatytus Sutartyje (prisidėti prie ekonomikos augimo ir visiško užimtumo), ir kokias priemones jis galėtų panaudoti siekdamas įgyvendinti šiuos įsipareigojimus?

Visuotinai sutariama, kad kainų stabilumo išlaikymas vidutinės trukmės laikotarpiu yra geriausia, kuo pinigų politika gali prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Šiais laikais puikiai žinoma, kad centrinis bankas negali daryti įtakos tvariam ekonomikos augimui keisdamas pinigų pasiūlą. Pvz., kainų stabilumas didina santykinių kainų skaidrumą, mažina infliacijos rizikos priedus palūkanų normose bei mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų iškraipymus. Todėl kainų stabilumas – tai svarbiausias indėlis, kuriuo pasinaudojant pinigų politikoje galima pasiekti, kad ekonominė aplinka taptų palanki, o užimtumas – aukšto lygio. Trumpai tariant – kainų stabilumas yra augimo pagrindas. Sutarties dėl ES veikimo 127 straipsnyje nustatytas pagrindinis Eurosistemos uždavinys – palaikyti kainų stabilumą. Todėl jis yra ne tik pagrindinis ECB pinigų politikos uždavinys, bet ir visos ES uždavinys. ECB valdančioji taryba nustatė aiškų kiekybinį rodiklį siekiant kainų stabilumo. Ji siekia vidutiniu laikotarpiu išlaikyti mažesnį, bet artimą 2 proc. infliacijos lygį, ir iš pradžių jai visiškai pavyko įgyvendinti šį tikslą.

Nepažeidžiant kainų stabilumo uždavinio, Sutartyje nustatytos papildomos ECB pareigos siekiant prisidėti įgyvendinant bendras Europos Sąjungos ekonomikos politikos sritis, kurios apima subalansuotą ekonomikos augimą ir visišką užimtumą. Taip Sutartyse nustatoma aiški Eurosistemos uždavinių hierarchija, kuria remiantis tampa aišku, kad patikimai siekiant kainų stabilumo skatinamas bendras makroekonominis stabilumas, kuris geriausiai apsaugo ekonomiką nuo nenumatytų sukrėtimų padarinių. Iš tiesų per finansinę krizę buvo vykdoma tinkama pinigų politika reaguojant į ekonominius ir finansinius sukrėtimus siekiant užtikrinti infliacijos lūkesčių įtvirtinimą ir stabilizuoti makroekonominius rodiklius vidutinės trukmės laikotarpiu. ECB nuolat teikė paramą ekonomikai lanksčiai taikydamas savo pinigų politikos kryptį ir nesukeldamas neigiamų padarinių, susijusių su vidutinės trukmės laikotarpio kainų stabilumo perspektyva, ir taip padėdamas užtikrinti visuotinį vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos lūkesčių lygį.

14.   Ką manote apie neseniai patvirtintą „ekonomikos valdysenos dokumentų rinkinį“? Ką, jūsų manymu, reikėtų daryti toliau siekiant stiprinti ES ekonomikos valdyseną?

Palankiai vertinu neseniai – praėjus vieniems metams po to, kai buvo paskelbti Komisijos pasiūlymai dėl įstatymo galią turinčio akto – patvirtintą ekonomikos valdysenos dokumentų rinkinį, kuriuo ES piliečiams ir finansų rinkai duotas teigiamas, šiuo metu ypač svarbus, pasitikėjimo ženklas. Negali būti jokios abejonės, kad priemonės, dėl kurių susitarta, yra žingsnis teisinga linkme siekiant sustiprinti ir praplėsti ekonominę priežiūrą. Dabar svarbiausias dalykas – griežtai taikyti naujus teisės aktus ir prie jų pridedamas deklaracijas (pvz., taisyklė „laikykis arba paaiškink“), atsižvelgiant ne tik į jų formalų turinį, bet ir į prasmę. Tam reikia, kad visos kompetentingos nacionalinės institucijos laikytųsi sutartų taisyklių. Teisės aktuose numatyta nuostata dėl persvarstymo suteiks galimybę toliau tobulinti ES ir euro zonos ekonomikos valdyseną. Tai leis sustiprinti taisyklėmis pagrįstą sistemą ir ištaisyti kai kuriuos likusius ekonomikos valdysenos trūkumus.

Siekdamos toliau stiprinti ekonomikos valdyseną valstybės narės nacionalinėse konstitucijose turėtų numatyti tvirtas nacionalines fiskalines sistemas, pvz., „skolos stabdžių“ taisykles. Siekiant stiprinti euro zonos valdyseną turėtų būti vykdomos tolesnės institucinės reformos, pvz., reikėtų paskirti Ekonomikos ir finansų komiteto ir Energetikos darbo grupės pirmininką, kuris dirbtų visu etatu. Be to, pakte „Euro plius“ ir strategijoje „Europa 2020“ nustatyti įsipareigojimai galėtų būti perkelti į antrinius teisės aktus ir tapti privalomi, t. y. būtų sudarytas „Europos konkurencingumo paktas“. Taip pat svarbu daryti tolesnę pažangą kuriant bendrąją rinką, ypač paslaugų srityje, siekiant padidinti ES augimo potencialą. Galiausiai tolesnė pažanga kuriant ekonominę sąjungą būtų nepakankama, jeigu nebūtų imamasi papildomų veiksmų siekiant Europos mastu didinti ES finansų rinkų, visų pirma euro zonos, reguliavimą ir priežiūrą, taip pat siekiant nustatyti finansų krizės valdymo priemones (bankų problemų sprendimo fondas, indėlių garantijų sistemos). Atitinkama pažanga, dėl kurios reikės pakeisti Sutartis, labiau integruotos fiskalinės ir politinės sąjungos srityje prisidės kuriant ekonominę sąjungą.

15.   Kokias matote ECB ir būsimos Europos stabilumo priemonės funkcijas, santykius ir problemas?

Europos stabilumo priemonės (ESP) ir Europos Centrinio Banko (ECB) įgaliojimai skirtingi. ESP pradės veikti, jeigu būtinai reikės apsaugoti visos euro zonos stabilumą: laikantis atitinkamų sąlygų ESP narėms bus suteikiama parama stabilumui išlaikyti. Iš esmės šis mechanizmas turės plataus masto makrofinansinę pakraipą. ECB nustatytas pagrindinis tikslas – vidutinės trukmės laikotarpiu palaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Todėl ECB ir ESP įgaliojimai vienas kitą papildo, ypač dėl to, kad kainų stabilumas yra būtina plataus masto makrofinansinio stabilumo sąlyga.

Be to, ESP sutartyje dar tiksliau aprašomas ECB dalyvavimas Europos stabilumo priemonės pagrindinėse keturiose srityse.

Pirma, euro zonai priklausančiai valstybei narei paprašius finansinės pagalbos, ECB susisieks su Komisija ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir įvertins, ar visos euro zonos finansiniam stabilumui kyla rizika ir ar reikia panaudoti ESP.

Antra, pradėjus naudoti ESP ECB palaikys ryšį su Komisija ir Tarptautiniu valiutos fondu siekdamas įvertinti faktinius atitinkamos valstybės narės finansinius poreikius.

Trečia, ECB darbuotojai, turintys techninės patirties, jeigu reikės, padės derėtis dėl susitarimo memorandumo, kuriame nustatomos atitinkamos politikos sąlygos. Vėliau jie stebės ir įgyvendins šį susitarimo memorandumą.

Ketvirta, atsižvelgiant į liepos 21 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas tikimasi, kad ESP pradės taikyti intervencijas į antrinę rinką remiantis ECB tyrimo išvadomis, kuriose pripažįstamos išimtinės aplinkybės finansų rinkoje ir pavojus finansų stabilumui.

Tikimasi, kad ESP išleidžiami vertybiniai popieriai bus tinkamas ECB pinigų politikos operacijų užstatas, kaip tai yra Europos finansinio stabilumo fondo atveju (EFSF). Tačiau atsižvelgiant į SESV 123 straipsnyje nustatytą piniginio finansavimo draudimą taikant ESP nebus galima vykdyti lygiaverčių ECB pinigų politikos operacijų.

ECB pagrindinis tikslas yra ir išlieka – palaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Bet kokia su ESP susijusi veikla bet kuriuo atveju yra papildomo ir pagalbinio pobūdžio ir jos vykdymą ECB perimtų tik tuo atveju, jei jis aiškiai ir visiškai suprastų, jog tokia veikla nepažeidžia ES sutartyse ECB nustatyto įgaliojimo.

16.   Neseniai buvo pateikta idėja įtraukti ECB siekiant palengvinti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) operacijas. Koks jūsų požiūris šiuo klausimu?

Visuotinai sutariama, kad EFSF lėšos turėtų būti naudojamos kuo veiksmingiau. Tuo siekiama dvejopo tikslo – kuo labiau padidinti naudą visai euro zonai, kurią teikia kiekvienas euras, išleidžiamas įgyvendinant programą bet kurioje šalyje, ir tuo pat metu apsaugoti šiame procese naudojamus Europos mokesčių mokėtojų pinigus. Šiuo atžvilgiu taip pat labai svarbu, kad vyriausybės, atsižvelgdamos į valstybių ir vyriausybių vadovų liepos 21 d. priimtą sprendimą, skubiai įgyvendintų naujas EFSF priemones. Svarbu, kad EFSF būtų pajėgus vykdyti savo funkciją – veiksmingai ir efektyviai užtikrinti finansinį stabilumą.

Atsižvelgiant į ECB dalyvavimą siekiant palengvinti EFSF operacijas, mano nuomone, turėtų būti aišku, kad ECB visada griežtai laikysis Sutartyje numatyto finansavimo draudimo prasmės ir teisiniu aspektais.

Atsižvelgiant į vienintelį EFSF tikslą – suteikti finansavimą finansinių sunkumų patiriančioms euro zonos valstybėms narėms, ECB dalyvavimas suteikiant tokį finansavimą prieštarautų SESV 123 straipsnyje įtvirtintam finansavimo draudimui. Tačiau, neatsižvelgiant į tokį teisinį vertinimą, EFSF finansavimas per ECB bus suprantamas kaip Sutarties nuostatų esmės pažeidimas ir taip sukels didelį pavojų ECB patikimumui ir reputacijai. Laikydamiesi nuostatos, kad pinigų politiką būtų galima naudoti fiskalinėms problemoms spręsti, pažeistume pagrindinį principą, kuris yra skiriamasis šiuolaikinės centrinių bankų sistemų vykdomos pinigų politikos bruožas, t. y., centrinio banko nepriklausomumo principą, be to, dėl to kiltų pavojus pinigų institucijų gebėjimui užtikrinti kainų stabilumą.

17.   Kokią įtaką turėtų euroobligacijų išleidimas ekonomikos valdysenai euro zonoje?

Euroobligacijų terminas apima įvairias skirtingas idėjas. Euroobligacijų emisijos, be kita ko, skiriasi savo garantavimo struktūra, kapitalo struktūra ir valdysenos struktūra, todėl padariniai ekonomikos valdysenai kiekvienu atveju yra skirtingi.

Todėl euroobligacijų emisijos reiškia, kad euro zonos valstybės narės išleidžia bendrus vertybinius popierius ir gauna tam tikrą abipusę garantiją. Jeigu ši garantija yra solidari, ji taptų neteisėta pagal galiojančią Sutartį. Apskritai, tokios abipusės garantijos iš tikrųjų sumažintų dalyvaujančių šalių motyvaciją kurti patikimą fiskalinę (ir makro-) politiką. Labai svarbu, kad bet kurio tokio susitarimo valdysenos struktūra padėtų užtikrinti, kad šiuos motyvaciją silpninančius padarinius visiškai atsvertų kitos priemonės. Atrodo, kad dabartiniuose pasiūlymuose nėra tokių su motyvacija suderinamų sistemų, kurias būtų galima taikyti nekeičiant ES valdysenos struktūros (įskaitant Sutarties pakeitimus). Be to, atsižvelgiant į tai, kad tokia vertybinių popierių emisija tam tikru mastu prisidėtų prie palūkanų normų suvienodinimo dalyvaujančiose valstybėse narėse, ji taptų netiesiogine subsidija fiskaliniu požiūriu patikimoms ir mažiau patikimoms valstybėms narėms, taip dar labiau susilpnindama motyvaciją laikytis fiskalinės drausmės Europos pinigų sąjungoje.

18.   Ar manote, kad ECB reikėtų papildomų naujų priemonių kovai su krize euro zonoje?

Pirmiausia norėčiau pareikšti, kad ECB euro zonos bankų sistemai teikė išimtinai didelę likvidumo paramą per visą finansinę krizę ir įsipareigoja tai daryti tol, kol tokia parama bus reikalinga. Nuo 2008 m. spalio mėn. euro zonos bankai užstatydami labai įvairaus pobūdžio vertybinius popierius kaip tinkamą užstatą ir už fiksuoto dydžio palūkanas turi galimybę gauti neribotas centrinio banko pinigų sumas (bet kuriai ECB refinansavimo operacijai taikant išpirkimo terminus nuo 1 savaitės iki dabar galimų trijų mėnesių). Šia fiksuotųjų palūkanų normų tolygaus paskirstymo procedūra užtikrinamas veiksmingas bankų apsidraudimas nuo likvidumo rizikos patiriant santykinai mažas išlaidas. Dabartinėmis aplinkybėmis toks draudimas yra labai paklausus; jis labai brangus arba jo neįmanoma gauti tik tarpbankinėse rinkose.

Pabrėždamas šios priemonės laikiną pobūdį, ECB jau pareiškė, kad ši priemonė galios tiek, kiek reikia, bet mažiausiai iki 2012 m. pradžios. ECB nuolat iš naujo vertina bendrą padėtį.

Galiausiai atsižvelgiant į tai, kokiu mastu dabartinės problemos euro zonos finansų rinkose viršija mokių bankų likvidumo ribas ir kiek jos susijusios su mokumo klausimais, reikia, kad sprendimo būdų ieškotų ir kiti, visų pirma nacionalinės vyriausybės, kurios turėtų numatyti paramos priemones kapitalo restruktūrizavimui pagal naujausio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis išvadas, jeigu atitinkami bankai negalėtų gauti finansavimo iš rinkos. Tačiau pagrindinė dabartinių problemų priežastis negali ir neturėtų būti sprendžiama naudojantis centrinių bankų intervencija. Todėl nemanau, kad ECB reikia naujų priemonių.

19.   Kokį vaidmenį, jūsų nuomone, turėtų atlikti valstybių reitingai ECB politikoje? Ar manote, kad ECB turėtų visų euro zonos vyriausybių obligacijas automatiškai pripažinti vertybiniais popieriais?

Nustatant tinkamo užstatu naudoti turto kredito standartus vykdant pinigų politikos operacijas, kredito reitingų agentūrų skelbiami reitingai yra vienas, tačiau ne vienintelis, taikomas kriterijus. Eurosistemoje taip pat atsižvelgiama į kitus požymius, padedančius užtikrinti aukštą rizikos apsaugos lygį. Jeigu šalyje vykdoma koregavimo programa, labai svarbu yra tai, kaip šalis jos laikosi ir kaip ECB ją vertina.

Kalbant apie euro zonos vyriausybių obligacijas, kaip ir visų kitų vertybinių popierių atveju, Eurosistema nustato savo kredito vertinimo sistemos standartus. Eurosistema teisėtai pasilieka teisę nustatyti, ar vertybinių popierių emisija, vertybinių popierių emitentas, skolininkas arba laiduotojas atitinka jam keliamus aukštus kredito standartų reikalavimus remiantis bet kokia, Eurosistemos dalyvio manymu, susijusia informacija, ir gali atmesti, riboti turto naudojimą arba taikyti papildomus vertės mažinimus tokiais pagrindais, jeigu to reikia siekiant užtikrinti pakankamą Eurosistemos apsaugą nuo rizikos pagal Europos centrinių bankų sistemos (ESCB) statuto 18 straipsnio 1 dalį.

20.   Koks jūsų požiūris į Europos kreditų vertinimo agentūrą?

Galbūt būtų naudinga įkurti naują ir nepriklausomą Europos kreditų vertinimo agentūrą, visų pirma siekiant padidinti kreditų vertinimo agentūrų tarpusavio konkurenciją, o tai užtikrintų kokybiškesnius vertinimus, taip pat tikėtina, kad tokia agentūra galėtų geriau atsižvelgti į tam tikrus Europos finansams būdingus bruožus. Tačiau reikėtų, kad tokia agentūra išliktų visiškai nepriklausoma nuo politinės arba kitokios įtakos. Taip pat gali prireikti šiek tiek laiko, kad tokia agentūra galėtų patikimai nustatyti griežtus, patikimus, nuolatinius reitingus, kurie būtų patvirtinami remiantis buvusia patirtimi ir laikantis Kredito reitingų agentūrų reglamente nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgdamas į tai, manau, svarbu atkreipti dėmesį į pagrindinę pernelyg didelio pasikliovimo išoriniais reitingais problemą. Finansinio stabilumo taryba (FSB), ES Komisija ir Bazelio bankų priežiūros komitetas (BCBS) dabar atlieka svarbius darbus šioje srityje.

21.   Koks jūsų požiūris į vertybinių popierių rinkų programą (angl. SMP)? Visų pirma, jūsų nuomone, ar dėl vertybinių popierių rinkų programos ECB tampa faktiniu fiskalinės politikos dalyviu ir taip galimai kelia pavojų savo nepriklausomumui?

Kaip pranešė ECB, vertybinių popierių rinkų programa (angl. SMP) pristatyta 2010 m. gegužės mėn. siekiant palengvinti pinigų politikos sprendimų dėl blogai veikiančių rinkos segmentų perdavimą, kad būtų užtikrintas kainų stabilumas visoje euro zonoje. 2011 m. rugpjūčio mėn. sprendimas vėl pradėti pirkti obligacijas buvo priimtas atsižvelgiant į kai kurių vyriausybių skolos vertybinių popierių rinkoms iškilusį pavojų tapti blogai veikiančiomis, taip pat atsižvelgiant į kitas rinkas beapimantį nerimą dėl intervencinių priemonių stokos. Blogai veikiančios vertybinių popierių, o ypač vyriausybės obligacijų rinkos gali sukelti rimtų neigiamų padarinių, nes pinigų politikos problemos persikeltų į realųjį ekonomikos sektorių (ir galiausiai paveiktų kainas). Vertinant iš išorės perspektyvos, beveik neįmanoma numatyti, ar pinigų politikos problemos iš tikrųjų turėtų neigiamų padarinių realiajam ekonomikos sektoriui ir kokio masto jie būtų. ECB leidiniuose, pvz., mėnesiniame biuletenyje, turėtų būti pateikiama kuo daugiau informacijos. Mano nuomone, labai svarbu, kad SMP būtų tik laikino ir riboto pobūdžio ir kad būtų galima numatyti, kada ši programa bus užbaigta, nes padidintas EFSF gali padėti užtikrinti operacijų vykdymą antrinėje rinkoje. Antras svarbus aspektas yra tai, kad antrinės rinkos operacijos yra visiškai „nukenksmintos“ taip, kad, nukreipdamos trumpalaikes pinigų rinkos palūkanų normas pagal pinigų politikoje nustatytą kryptį, netrukdytų įgyvendinti pinigų politikos.

ECB siekia tik stabilizuoti sutrikusias rinkas. Tačiau pirma – ir neabejotinai būtina – sėkmės sąlyga, kad vyriausybės paspartintų fiskalinę konsolidaciją ir ryžtingai įgyvendintų neišvengiamas griežtas priemones. Kai kurių valstybių narių vertybinių popierių rinkos sutrikimai atsirado todėl, kad atskiros vyriausybės vis dar turi užtikrinti savo visišką patikimumą rinkose ir kad pagal Stabilumo ir augimo paktą reikalaujama ekspertų priežiūra nebuvo tinkamai atliekama. Neginčytina, kad kartais ECB buvo vienintelis euro zonos suinteresuotasis subjektas, galėjęs visapusiškai veikti nepaisant to, kad fiskalinė ir pinigų politika iš esmės turi būti atskirtos. Todėl euro zonoje turi būti imamasi veiksmų ir turi būti įgyvendinamos būtinos priemonės (nacionalinės koregavimo priemonės, sustiprintas Europos finansinio stabilumo fondas, ESP, geresnės valdysenos struktūros) siekiant atkurti visapusiškus gebėjimus veikti ir taip leisti ECB nutraukti šią veiklą iš karto, kai tai bus galima padaryti dėl tinkamų rinkos sąlygų.

22.   Kada prognozuojate visišką ECB dalyvavimo įgyvendinant dabartines nestandartines priemones pabaigą?

Atsižvelgdamas į prastą padėtį finansų rinkose ir siekdamas paspartinti pinigų politikos perdavimo procesą ECB ėmėsi nestandartinių pinigų politikos priemonių. Todėl dalyvavimo įgyvendinant šias priemones pabaiga priklauso nuo to, kaip, laikui bėgant, keisis sąlygos finansų rinkose, o tai, savo ruožtu, didele dalimi priklauso nuo tinkamų nacionalinių politikos sričių, kurios turės būti patvirtintos ir įgyvendintos. Ryžtinga fiskalinė konsolidacija ir struktūrinės reformos finansiškai nestabiliose šalyse padėtų riboti iš obligacijų gaunamų pajamų rizikos priedus. Ryžtingos finansinių problemų turinčių bankų kapitalo restruktūrizavimo priemonės iš esmės prisidėtų sugrąžinant šiems bankams galimybes vėl dalyvauti pinigų rinkose, taip leidžiant ECB sumažinti savo kaip tarpininko vaidmenį.

SMP – kaip ir visos kitos nestandartinės pinigų politikos priemonės, kurių reaguodamas į krizę ėmėsi ECB – yra laikino pobūdžio. Ji yra ne tik papildoma pati savaime, bet ir papildo valdančiosios tarybos sprendimus dėl jai taikomų pagrindinių palūkanų normų, nes padeda skatinti pinigų politikos perdavimo procesą. Kaip ir visos nestandartinės pinigų politikos priemonės, vertybinių popierių rinkos programa turėtų baigtis iškart, kai tik išnyks sąlygos, dėl kurių ji buvo pradėta.

23.   Ar manote, kad ECB pozicija dėl tvirto priešinimosi Graikijos skolos restruktūrizavimui pasikeis?

Kalbant apie Graikijos skolos restruktūrizavimą ECB pozicija nuolat grindžiama trimis pagrindinėmis nuostatomis. Pirma, ECB teigė, bet koks privačiojo sektoriaus dalyvavimas turi būti savanoriško pobūdžio ir šio reikalavimo laikomasi. Antra, ECB sakė, kad būtina išvengti „kredito įvykio“ ir atrodo, kad tą taip pat pavyks padaryti. Trečia, ECB taip pat teigė, kad turėtų būti vengiama „nemokumo reitingo“, kad Graikija vykdytų savo skolinius įsipareigojimus ir griežtai laikytųsi sutartos programos ir tai darydama padėtų užtikrinti, kad euro zonos narių išlaidos, susijusios su nuostoliais, šalutiniu poveikiu ir neigiama įtaka būtų minimalios. Valstybių ar vyriausybių vadovų liepos 21 d. priimtuose sprendimuose numatytos reikalingos apsaugos priemonės, skirtos reaguoti į ECB abejones šiuo klausimu.

Atsižvelgiant į Graikijoje planuojamą specifinį privačiojo sektoriaus dalyvavimą, euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovai liepos 21 d. pripažino, kad Graikijai taikomas požiūris buvo išimtinis ir unikalus, taip reaguojant į išimtinę ir unikalią padėtį. Visos kitos euro zonos šalys dar kartą iškilmingai patvirtino esančios tvirtai pasiryžusios visapusiškai laikytis įsipareigojimų, susijusių su valstybės garantuota skola, ir įgyvendinti įsipareigojimus siekti tvaraus fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinės reformos. ECB mano, kad šis tvirtas pasiryžimas yra labai svarbus ir pripažįsta, kad visų valstybės garantuojamų skolų patikimumas yra svarbiausias aspektas siekiant užtikrinti visos euro zonos finansinį stabilumą.

Atsižvelgiant į numatytąją antrąją euro zoną / Tarptautinio valiutos fondo programą Graikijai, dėl kurios iš esmės taip pat buvo apsispręsta liepos 21 d., trejetas turi pateikti skolos tvarumo analizę. Programa ir privačiojo sektoriaus dalyvavimas turi būti sukurti taip, kad padėtų išsaugoti arba pasiekti tvarią skolos padėtį Graikijoje. ECB priklauso trejetui ir laikysis savo pozicijos užtikrindamas visos euro zonos finansinį stabilumą.

24.   Kaip užtikrinsite vertybinių popierių rinkų programos (angl. SMP) ir padengtų obligacijų pirkimo programos skaidrumą?

ECB visiškai pritaria skaidrumo ir atvirumo principams. Tačiau gali būti atvejų, kai reikia nukrypti nuo šių principų. Pateikus daugiau informacijos apie sandorius, sudarytus įgyvendinant SMP arba padengtų obligacijų pirkimo programą, galima pakenkti šių programų veiksmingumui ir efektyvumui. Dėl to finansų rinkos dalyviai galėtų numatyti Eurosistemoje vykdysimus pirkimus ir parengti prekybos strategijas, kurios leistų jiems gauti naudos iš ECB intervencinių veiksmų. Tai reikštų, kad Eurosistemai reikėtų pirkti didesnius obligacijų kiekius, kad pasiektų norimą rezultatą. Kalbant apie vis dar vykstančius pirkimus pagal SMP, ECB jau kas savaitę teikia informaciją pagal suvestinius duomenis apie obligacijų rinkoje išleistas sumas.

25.   Kaip vertinate padidėjusius ECB narių sistemos „Target II“ įsipareigojimus ir gautinas sumas?

Dideli tarpvalstybinių mokėjimų srautai tarp euro zonos bankų yra įprastas pinigų sąjungos bruožas. Prieš finansų krizę srautai iš esmės dažniausiai buvo subalansuoti visose šalyse: šalies bankų sistema galėjo iš esmės kompensuoti mokėjimų nutekėjimą, susijusį su grynuoju prekių ir paslaugų importu arba turto įsigijimu iš įplaukų užsienyje, ypač pritraukiant lėšas tarpvalstybinėje tarpbankinėje rinkoje. Kilus finansų ir valstybės skolos krizei, daugiau to nebėra: kai kurių euro zonos šalių (kaip antai Graikijos, Portugalijos ir Airijos) bankų sistemų nutekėjimai yra didesni negu įplaukos, o kitų euro zonos šalių (kaip antai Vokietijos) – atvirkščiai. Šie nesubalansuoti tarpvalstybinių mokėjimų srautai reiškia, kad kai kuriose šalyse bankų sistemoms reikia daugiau centrinio banko likvidumo negu kitose, kuriose įplaukia komercinių bankų pinigai. Todėl grynojo likvidumo paskirstymas Eurosistemoje yra netolygus: kai kurie nacionaliniai centriniai bankai teikia daugiau grynojo likvidumo (dėl savo šalių bankų sistemų dydžio) negu kiti. Taip sukuriamas vidinis Eurosistemos balansas: kai kurie NCB ECB atžvilgiu įgyja teises, kiti − įsipareigojimus. Šis NCB balansas vadinamas TARGET2 teisėmis ir įsipareigojimais, nes mokėjimo srautų disbalansas atsiranda įvairių šalių mokėjimo sistemoje, kuri skirta tokiems srautams tvarkyti ir atsiskaityti centrinio banko pinigais, o Eurosistemai tai yra TARGET2.

NCB TARGET2 disbalansas (kuris susumavus siekia nulį) atspindi Eurosistemos NCB netolygų centrinio banko likvidumo pasiskirstymą. Šis netolygus pasiskirstymas Eurosistemoje suteikia stabilumo, nes jis leidžia finansiškai patikimiems bankams – netgi tų šalių, kurios išgyvena finansinę įtampą – patenkinti savo likvidumo poreikius pateikus tinkamą užstatą. Tai prisideda prie veiksmingo pinigų politikos perdavimo platesnei euro zonos ekonomikai ir kartu prie kainų stabilumo euro zonoje išlaikymo per vidutinės trukmės laikotarpį.

Ekonominėje ir pinigų sąjungoje NCB teisė TARGET2 pati savaime nerodo galimos NCB finansinės rizikos. Galima Eurosistemos rizika yra susijusi su likvidumo bankams teikimu ir kartu su pačiomis pinigų politikos operacijomis. Veiklos riziką mažina patikima rizikos valdymo sistema, ir bet kokia likutinė rizika paprastai padalinama Eurosistemos nacionaliniams centriniams bankams atsižvelgiant į atitinkamas jų dalis ECB kapitale; tai nėra susiję su atskirų centrinių bankų TARGET2 pozicijomis.

26.   Kokie, jūsų manymu, svarbiausi ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslai iki 2020 m.? Kaip ECB ir ekonomikos bei politikos koordinavimo priemonėmis galėtų būti padedama sėkmingai įgyvendinti šią strategiją? Pagal svarbą išvardykite struktūrines reformas, kurioms, jūsų nuomone, ES turėtų būti teikiama pirmenybė, ir pagrįskite savo pasirinkimą.

Visoms euro zonos valstybėms narėms reikia įgyvendinti esmines ir visapusiškas struktūrines reformas siekiant sustiprinti savo konkurencingumą ir padidinti užimtumą, pagerinti jų ekonomikos lankstumą ir padidinti jų ilgalaikio ekonomikos augimo potencialą. Didelių siekių struktūrinės reformos yra labai svarbios atkuriant pasitikėjimą.

Reikia sutelkti ekonominės politikos koordinavimo priemones šiems tikslams remti. Sukuriant Europos semestrą, dabar pateikiamos ir tuo pačiu vertinamos ne tik stabilumo ir konvergencijos programos, bet ir nacionalinės reformų programos, įskaitant pagal paktą „Euro plius“ prisiimtus įsipareigojimus, siekiant padidinti politinių rekomendacijų nuoseklumą Europos lygmeniu. Dabar ypač svarbu, kad būtų visiškai įgyvendintos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos. Euro zonos valstybės narės turėtų siekti daugiau pateikdamos plačių užmojų reformas. Be to, pagal naująją perviršinio disbalanso procedūrą valstybės narės, kuriose susidarė didelis ekonominis ir fiskalinis disbalansas, bus įpareigotos ištaisyti šiuos skirtumus įgyvendindamos atitinkamas ekonominės ir fiskalinės politikos priemones. Todėl labai svarbu, kad naujai suderintos priežiūros priemonės būtų tvirtai įgyvendinamos per valstybių narių politiką siekiant remti ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslus. Užtikrindamas kainų stabilumą ir prisidėdamas prie finansinio stabilumo ECB taip pat prisideda prie ekonomikos augimą skatinančios aplinkos.

Turint omenyje struktūrines reformas, didžiausias prioritetas turėtų būti skiriamas konkurencingumo stiprinimo ir Europos Sąjungos ekonomikos augimo potencialo didinimo tikslams, atsižvelgiant į konkurenciją su išsivysčiusiomis ir besiformuojančios ekonomikos šalimis pasauliniu mastu. Tai susiję su įvairiomis sritimis, kaip antai švietimo, paslaugų, darbo rinkų, tvarumo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir vidaus rinkos stiprinimo. Šių sričių uždavinių sprendimas tuo pačiu metu gali paskatinti visą procesą ir turėti abipusį teigiamą poveikį. Galimos konkrečios priemonės:

-         švietimo srityje – pakankamos viešosios investicijos, švietimo prieinamumas, neatsižvelgiant į socialinę padėtį ir tarpvalstybinis laipsnių pripažinimas.

-         paslaugų sektoriuje – tolesnis liberalizavimas, pvz., amatininkų profesijų. Sveikatos priežiūros paslaugų sektorius taip pat turi didelį potencialą.

-         darbo rinkų srityje – tolesnis tarpvalstybinis liberalizavimas. Vis dėlto verta nepamiršti to, kad darbas turi daug aspektų. Tai ne tik gamybos veiksnys, bet ir svarbi visuomenės dalyvavimo ir socialinės įtraukties priemonė. Neturi būti abejojama derybų dėl kolektyvinės sutarties laisve; vis dėlto turi būti panaikintos visos indeksais pagrįsto darbo užmokesčio skaičiavimo formos.

-         Kalbant apie tvarumą, fiskalinis tvarumas yra labai svarbus atsižvelgiant į demografinius pokyčius. Senėjanti visuomenė, taip pat migracija ir judumas darbo rinkoje ir už jos ribų kelia sunkumų socialinės apsaugos sistemų tvarumui. Reikia didinti viešojo sektoriaus veiksmingumą ir efektyvumą.

-          Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas      prieinamumui prie rizikos kapitalo.

-         Prekybos kliūtys – atviros ir slaptos – turėtų būti toliau šalinamos siekiant stiprinti vidaus rinką, tuo pačiu reikia išlaikyti aukšto lygio vartotojų apsaugą, visų pirma finansinių paslaugų srityje.

27.   Kokia jūsų nuomonė apie tempą, kuriuo naujosios valstybės narės turėtų prisijungti prie pinigų sąjungos ir įsivesti eurą, atsižvelgiant į visus konvergencijos kriterijus ir prisijungimą prie antrojo valiutų kursų mechanizmo (VKM II)?

Pirmiausia noriu pasakyti, kad ekonominė ir pinigų sąjunga nėra uždaras skyrius, kaip visai neseniai parodė Estijos pavyzdys.

Pasirašydamos Sutartį, 2004 m. prie ES prisijungusios valstybės narės įsipareigojo įsivesti eurą. Konvergencijos programa, kuri įtraukta į Sutartį ir Protokolą, nustatyta, kad valstybės narės eurą gali įsivesti pasiekusios aukštą tvarios konvergencijos laipsnį, o tai reiškia, kad nėra iš anksto apibrėžto prisijungimo prie euro zonos plano.

Ypač atsižvelgdamas į pirmų 13 metų ekonominės ir pinigų sąjungos patirtį, norėčiau pabrėžti, kad, be keturių nominalių konvergencijos kriterijų, Sutartyje taip pat nustatytos papildomos aplinkybės, visų pirma „rinkų integracijos rezultatai, einamosios sąskaitos mokėjimų balanso būklė ir pokyčiai bei gaminio vienetui tenkančių darbo sąnaudų ir kitų kainų rodiklių pokyčių tyrimas“ (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnis). Šie aspektai, taip pat pasiektas konvergencijos tvarumas, vertinant atliks labai svarbų vaidmenį.

Dalyvavimas VKM II yra esminis konvergencijos proceso aspektas. Jis parodo, ar valstybė narė gali pasiekti pagrindinius politikos tikslus, kaip antai išlaikyti kainų stabilumą, fiskalinę drausmę ir konkurencingumą, kartu laikantis įprastų svyravimo ribų be didelių nukrypimų – ir visų pirma savo iniciatyva nedevalvavus savo dvišalio pagrindinio kurso euro atžvilgiu – mažiausiai paskutinius dvejus metus prieš konvergencijos vertinimą.

28.   Koks jūsų požiūris į trumpalaikių finansinių sandorių apmokestinimą? Ar manote, kad valiutų sandorių, įskaitant sandorius eurais, mokestis galėtų turėti teigiamą poveikį, pvz., stabilizuoti valiutų keitimo kursus šalyse, siekiančiose ateityje prisijungti prie euro zonos?

Šiuo metu vykstančioje diskusijoje aptariami įvairių tipų finansinės veiklos mokesčiai: finansinių sandorių mokestis, finansinės veiklos mokestis arba Tobino mokestis. Bet kokio mokesčio nauda turi būti įvertinta dviem požiūriais: jo tikslas reguliuojant funkcionavimą ir įplaukų funkciją.

Palaikyčiau visapusiško finansinių sandorių mokesčio įvedimą. Tokį mokestį geriau būtų įvesti pasauliniu mastu. Atsižvelgiant į mūsų intensyvias diskusijas šiuo klausimu G20 aukščiausiojo lygio susitikime Toronte, artimiausiu metu tai atrodo nepasiekiama. Šio mokesčio įvedimas Europos Sąjungoje galėtų būti numatytas kaip antra geriausia alternatyva, o šio mokesčio įvedimas euro zonoje turi būti aptartas kaip trečias geriausias pasirinkimas.

Dėl valdymo funkcijos: nors bet kokio finansinės veiklos mokesčio šalininkai dažnai pabrėžia, jog tokiais mokesčiais tikisi sumažinti nepastovumą, šis tvirtinimas negalioja didžiajai daliai teorinės ir empirinės analizės išvadų. Iš tikrųjų, dėl to didesnės sandorių išlaidos sumažintų rinkos likvidumą ir galėtų paskatinti nepastovumo didėjimą.

Todėl finansinių sandorių mokestis kaip priemonė turi būti vertinama atskirai. Jis visų pirma turi būti apsvarstytas kartu su dažnų trumpalaikio pobūdžio prekybos sandorių reguliavimo klausimu ir įvertintas valstybių narių (arba ateityje galbūt Europos Sąjungos) turimų alternatyvų atžvilgiu siekiant padidinti pajamas. Kalbant apie balansą, laukiu teisės akto pasiūlymo, kurį netrukus pateiks ES Komisija.

29.   Koks jūsų požiūris į atitinkamus Tarybos ir ECB vaidmenis išorinio atstovavimo euro zonai srityje?

Euro zonos atstovavimas užsienyje atspindi ekonominės ir pinigų sąjungos struktūrą: kadangi pinigų ir valiutų keitimo kursų politikos kryptys priklauso Europos Sąjungos kompetencijai, jos atstovaujamos per ES institucijas (ECB atstovauja pinigų politikai, ES Taryba kartu su ECB euro zonos sudėtyje atstovauja valiutų keitimo kursų politikai). Priešingai, ekonominės politikos atstovavimas nesureguliuotas ir tai rodo, kad kompetencija daugiausia liko nacionalinių vyriausybių žinioje, jos taip pat atstovauja jai išorėje (pvz., TVF).

Šiuo metu, kaip vieną iš svarbiausių dabartinės finansų ir ekonomikos krizės pamokų, stebime sustiprintas pastangas siekti didesnės ekonominės integracijos euro zonoje, tai taip pat yra neseniai priimto ekonominės valdysenos dokumentų rinkinio ir šiuo metu rengiamų tolesnių pasiūlymų tikslas. Mano nuomone, didesnė Europos aspekto svarba ekonominės politikos sprendimams ilgainiui taip pat turės būti atspindėta atstovaujant jiems užsienio šalyse, pvz., atsižvelgiant į SESV 138 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Taryba, pasikonsultavusi su ECB, turi priimti bendrą poziciją ir atitinkamas priemones siekiant užtikrinti vieningą atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose. Žinoma, tai yra politinis sprendimas, o ne centriniams bankams skirtas spręsti klausimas.

30.   Kaip vertinate JAV dolerio ir euro keitimo kurso raidą pastaruoju metu?

Valdžios institucijos, atsakingos už visus lanksčius pagrindinių valiutų kursus, rodo domėjimąsi stipria ir stabilia tarptautine finansų sistema, kuriai būdingi ekonomikos pagrindus atspindintys valiutų kursai. Visa tai pateikta įvairiuose G7 komunikatuose. Pernelyg didelis nepastovumas ir nežabotas valiutų kursų svyravimas gali turėti neigiamą poveikį ekonominiam ir finansiniam stabilumui.

USD ir EUR keitimo kursas gana nepastovus nuo metų pradžios. Tai iš esmės didelio netikrumo dėl makroekonominių pokyčių ir makroekonominės politikos ir visų pirma dėl fiskalinės padėties problemų sprendimo abiejose Atlanto pusėse atspindys. Iš esmės, nepaprastai aukšto lygio nepastovumas buvo būdingas valiutų kursų rinkoms apskritai, o ne tik euro ir dolerio keitimo kursui.

31.   Kaip vertinate ženminbi juanio (Kinijos nacionalinė valiuta) ir euro keitimo kurso raidą pastaruoju metu? Ar manote, kad centriniai bankai gali pakankamai veiksmingai kovoti su pernelyg dideliu nepastovumu? Ar manote, kad turi būti didinamas tarptautinis euro vaidmuo?

2010 m. birželio mėn. Kinijai atsisakius ženminbi juanį de facto susieti su JAV doleriu, iki 2011 m. liepos mėn. pabaigos ženminbi juanio vertė JAV dolerio atžvilgiu pakilo beveik 6 proc., bet 9 proc. sumažėjo euro atžvilgiu ir 5 proc. – nominaliojo faktinio keitimo kurso atžvilgiu. Kilus pastariesiems finansiniams neramumams, JAV dolerio vertė euro atžvilgiu buvo gerokai padidinta, o ženminbi juanio vertė euro atžvilgiu, kaip šalutinis poveikis, sumažinta ir nominaliojo faktinio keitimo kurso atžvilgiu pasiekė 2010 m. birželio mėn. lygį. Apskritai mes raginame Kinijos valdžios institucijas pasinaudoti lankstumu, kuris numatytas naujoje politikos sistemoje, ir sudaryti sąlygas laipsniškai didinti ženminbi juanio vertę faktinio keitimo kurso atžvilgiu.

Kalbant apie besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, kurios pasižymi einamosios sąskaitos pertekliumi ir nepakankamai lanksčiais valiutų kursais, tarptautinė bendruomenė sutinka – kaip kelis kartus pakartota G20 aukščiausiojo lygio susitikimuose – kad perėjimas prie labiau rinkos sąlygojamos valiutų kursų sistemos ir valiutų keitimo kursų stabilumo didinimas siekiant atspindėti ekonomikos pagrindus naudingas susijusioms šalims ir tarptautinei bendruomenei. Toronto ir Seulo aukščiausiojo lygio susitikimuose besiformuojančios perteklinės ekonomikos šalių atstovai sutiko imtis reformų siekdami didinti valiutų keitimo kurso lankstumą, todėl tolesnės Kinijos politikos formuotojų pastangos šia kryptimi būtų labai palankiai vertintinos.

Kalbant apie pernelyg didelį nepastovumą, mes kartu su valdžios institucijomis, atsakingomis už kitas svyruojančių kursų valiutas, turime bendrą interesą, susijusį su stipria ir stabilia tarptautine finansų sistema, ir palaikome rinkos sąlygojamus valiutų keitimo kursus. Pernelyg didelis nepastovumas ir nežabotas valiutų keitimo kursų svyravimas daro neigiamą poveikį ekonominiam ir finansiniam stabilumui. Tai reiškia, jog reikia nuodugniai konsultuotis dėl veiksmų valiutų rinkose ir tinkamai bendradarbiauti.

Mokslinėje literatūroje pažymima, kad bendradarbiavimas išskirtinėmis aplinkybėmis, pvz., imantis užsienio valiutų rinkų intervencinių veiksmų, gali būti veiksmingas, ypač jei tokie intervenciniai veiksmai yra suderinti ir atitinka pagrindinius principus ir oficialius komunikatus, ir tokio bendradarbiavimo imamasi, kai esama didelių valiutų keitimo kursų neatitikimų. Suderinti G7 šalių ekonomikos intervenciniai veiksmai (pvz., 2000 m. dėl euro arba 2011 m. dėl jenos) iš esmės laikomi sėkmingais šiuo atžvilgiu.

Dėl tarptautinio euro vaidmens atkreipiu dėmesį į neutralią 1999 m. ECB priimtą poziciją, kuria nesiekiama nei riboti, nei skatinti tarptautinio euro naudojimo. Tarptautinis valiutų naudojimas turėtų būti rinkos sąlygojamo proceso rezultatas. Vis dėlto, kadangi tarptautinėje pinigų sistemoje pereinama prie daugiapolės valiutų sistemos, šią politiką būtų galima persvarstyti.

32.   Kaip vertinate G20 laimėjimus? Koks jūsų požiūris į dabartinį koordinavimo lygį?

G20, kaip pagrindinis pasaulio ekonominės valdysenos forumas, atliko labai svarbų vaidmenį teikiant aukšto lygio politinę paskatą, skirtą krizei apriboti, jai valdyti ir būsimos krizės prevencijai užtikrinti. G20 sanglauda turi būti užtikrinta ir pasibaigus krizei. Todėl itin palankiai vertinu tai, kad G20 lyderiai pabrėžė, jog labai svarbu ir toliau tęsti bendradarbiavimą tarptautinės politikos srityje siekiant kovoti su pagrindinėmis finansų krizės priežastimis ir padėti pagrindus patikimam pasaulio ekonomikos augimui. Kadangi pats dalyvavau ne viename G20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikime, taip pat G20 aukščiausiojo lygio susitikimuose, turiu pasakyti, kad man teigiamą įspūdį padarė aukštas kolektyvinės G20 narių atsakomybės lygis.

Be kitų įvairių G20 darbotvarkės punktų, norėčiau pabrėžti šiuos klausimus:

Pirma, šiais metais Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpiu labai daug nuveikta siekiant sustiprinti tarptautinės pinigų sistemos veikimą. Kartu su savo kolega iš Meksikos bendrai pirmininkavome G20 darbo grupei šiuo klausimu. Be kita ko, pasiekėme pažangą priežiūros stiprinimo, nuoseklių išvadų dėl kapitalo srautų valdymo rengimo, taip pat pasaulinio likvidumo vertinimo ir stebėjimo srityse. Svarbiu laimėjimu laikau tai, kad G20 šalys susitarė, jog abi sritys – kartu su valiutų keitimo kursų klausimais ir rezervo kaupimo paskatomis – turėtų tapti įprastine priežiūros sritimi, atsižvelgiant į galimą išorinį poveikį, kurį šios srities šalių politikos kryptys gali turėti kitoms sritims. Kalbant apie likvidumo pasaulio lygiu klausimą, norėčiau pabrėžti, kad iš tikrųjų svarbu pradėti reguliarų stebėjimo ir vertinimo procesą ir kad centriniai bankai gali geriausiai stebėti likvidumo pokyčius pasaulio lygmeniu, atsižvelgiant į centrinių bankų bendradarbiavimo struktūras, susijusias su Tarptautinių atsiskaitymų banku Bazelyje. Kalbant apie likvidumo teikimą po didelių sukrėtimų, G20 buvo pradėtos diskusijos, kurios bus tęsiamos TVF, dėl to, ar ir kaip toliau stiprinti TVF skolinimosi priemonių rinkinį.

Antra, G20 vadovai pritarė pagrindiniams veiksmams dėl pasaulinės reguliavimo reformos, įskaitant Bazelio komiteto ir Finansinio stabilumo tarybos (FSB) atliktą darbą. Dabar G20 nariams labai svarbu daryti tolesnę pažangą įgyvendinant pasiektus susitarimus ir vadovauti pateikiant prisiimtų įsipareigojimų laikymosi pavyzdį. Pagrindiniai klausimai: i) visiškas sistemų „Bazelis II“ ir „Bazelis III“ įgyvendinimas pagal sutartą tvarkaraštį; ii) sisteminiu požiūriu svarbiems bankams skirtos Bazelio bankų priežiūros komiteto programos įgyvendinimas ir programos išplėtimas siekiant aprėpti visas sistemines finansų įstaigas; iii) susitarimas dėl rekomendacijų siekiant sustiprinti šešėlinių bankų sistemų stebėjimą, priežiūrą ir reguliavimą; iv) visiškas ir nuoseklus ne biržos išvestinių finansinių priemonių rekomendacijų įgyvendinimas. Kitos svarbios sritys apima per didelio pasitikėjimo kredito reitingų agentūromis mažinimą stiprinant jų reguliavimą ir priežiūrą, taip pat Finansų stabilumo tarybos valdymo stiprinimą ir jos išteklių didinimą.

Trečia, G20 programa, kuria siekiama spartaus, tvaraus ir subalansuoto ekonomikos augimo – labai svarbi daugiašalio bendradarbiavimo priemonė. Šios programos tikslas – padėti valdyti perėjimą nuo atsako į krizę prie tvirto, tvaraus ir subalansuoto pasaulinio augimo modelio, taip pat panaikinti prie finansinės krizės prisidėjusį pasaulinį disbalansą. Dabar svarbu, kad visi G20 nariai visiškai laikytųsi savo įsipareigojimų pagal šią programą. Šiuo atžvilgiu svarbu taikyti ryžtingas priemones, kuriomis būtų galima išlaikyti fiskalinį tvarumą, ir vykdyti plačių užmojų struktūrines reformas.

C.     Finansinis stabilumas ir priežiūra

33.   Kaip įsivaizduojate ECB vaidmenį ateityje atliekant bankų priežiūrą?

Trijų priežiūros institucijų įsteigimas yra didelis žingsnis į priekį. Tai leidžia remtis „Lamfalussy“ 3 lygio komitetų, kurie atliko svarbų vaidmenį skatindami priežiūros konvergenciją Europoje ir kurdami nacionalinių priežiūros institucijų savitarpio pasitikėjimą, patirtimi ir atliktu darbu. EPI įsteigimu siekiama ištaisyti vieną iš pagrindinių šių komitetų trūkumų, būtent jų neprivalomojo pobūdžio gaires. Galimybė priimti teisiškai privalomus techninius standartus remiantis bendru sprendimu Parlamento ir Tarybos priimtais reglamentais ir (arba) direktyvomis leis sukurti ES finansinių paslaugų taisyklių sąvadą, kuris paskatins kurti vienodas sąlygas ir prisidės prie tinkamos Europos indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsaugos.

Kalbant apie galimą ECB vaidmenį prižiūrint bankus, galima atkreipti dėmesį į šiuos dalykus. Pirma, finansų krizės patirtis sustiprino argumentus už centrinių bankų dalyvavimą vykdant riziką ribojančią priežiūrą. Vis labiau į rinką orientuotos ir tarpusavyje susijusios finansų sistemos sutrikimai gali paveikti pagrindinius rinkos mechanizmus, kaip antai likvidumo pasiskirstymą, daryti neprognozuojamą tarpvalstybinį poveikį. Siekiant tinkamai įvertinti tokią dinamiką reikia tarpvalstybinio sisteminio požiūrio, taip pat tinkamų išteklių ir finansų stabilumo analizės žinių, to reikia ir centrinių bankų atveju. Be to, finansų krizės metu centrinių bankų ir priežiūros funkcijų sąveika akivaizdi, visų pirma renkant ir vertinant informaciją.

Antra, atsižvelgiant į krizės metu sukauptą patirtį, kai kuriose valstybėse narėse centrinių bankų vaidmuo vykdant riziką ribojančią priežiūrą labai sustiprintas. Tokie pokyčiai laikui bėgant gali palengvinti tolesnį ECB institucinio vaidmens svarstymą ir Sutartimi suteikiamą galimybę pavesti ECB konkrečias užduotis riziką ribojančios priežiūros srityje, taip pat atsižvelgiant į galimą tolesnę euro zonos plėtrą.

Eurosistemos institucinė sistema pagrįsta decentralizuotu veiklos metodu, kuris leidžia visiškai išnaudoti nacionalinių valdžios institucijų praktines žinias ir esamą infrastruktūrą. Ši nuostata taip pat pasirodė esanti veiksminga valdant pagal Sutartį paskirtas užduotis ištikus finansų krizei. Ji galėtų būti tinkamas pagrindas priežiūros įsipareigojimams vykdyti.

Šią mikrolygio rizikos ribojimo priežiūrą papildo ECB vaidmuo naujai įsteigtoje ESRV dėl mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros.

D. ECB veikla ir demokratinė atskaitomybė bei skaidrumas

34.   Ar, jūsų nuomone, laikui bėgant ir keičiantis ECB užduotims bei prioritetams, turėtų kisti įvairūs valdybos narių įsipareigojimai?

ECBS statuto 12 straipsnyje ir ECB statute nustatyti ECB vykdomosios valdybos įsipareigojimai. Šiame straipsnyje vykdomajai valdybai priskiriamas pinigų politikos įgyvendinimas remiantis valdančiosios tarybos priimtais sprendimais ir valdančiosios tarybos posėdžių rengimas. Be to, remiantis Statuto 11 straipsniu, vykdomoji valdyba atsakinga už einamąją ECB veiklą, tačiau nepateikta tiksli „einamosios veiklos“ apibrėžtis.

Abiejuose straipsniuose vykdomoji valdyba nurodoma kaip visuma ir konkrečios užduotys atskiriems vykdomosios valdybos nariams juose neskiriamos, atsižvelgiant į tai, kad vykdomoji valdyba yra kolegialus sprendimų priėmimo organas. Tai reiškia, kad sprendimus priima visa vykdomoji valdyba, o ne atskiri vykdomosios valdybos nariai. Be to, klausimai dažnai tarpusavyje susiję, ir sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į visus klausimo aspektus, t. y. teisines, veiklos ir strategines aplinkybes. Todėl iš esmės visi vykdomosios valdybos nariai domisi visomis vykdomosios valdybos kompetencijos sritimis ir yra įtraukti į jas visas, nesvarbu, ar tai būtų pinigų politika, mokėjimų sistemos, banknotai, ar kt.

Tuo pat metu siekiant palengvinti veiksmingą administracinį dokumentų tvarkymą, vertinant iš šalies atrodo, kad vykdomosios valdybos nariai tarpusavyje susitarė priskirti atskiros ECB veiklos srities tiesioginę atskaitomybę vienam vykdomosios valdybos nariui, o tai vis dėlto nesumažina kolektyvinės visos vykdomosios valdybos atsakomybės.

Šis metodas turi papildomą pranašumą – galima geriausiai išnaudoti kiekvieno atskiro vykdomosios valdybos nario kvalifikaciją. Tiesioginės atskaitomybės paskirstymas kartas nuo karto yra persvarstomas, visų pirma, kai pasikeičia vykdomosios valdybos sudėtis. Be to, valdybos narių pareigomis nustatytų atsakomybių perskirstymas taip pat prisideda prie kolegialumo stiprinimo.

35.   Kaip manote, kokia sistema būtų tinkama ECB vykdomosios valdybos narių nešališkai rotacijai tautybės ir lyties pagrindu užtikrinti?

Renkantis vykdomosios valdybos narį Sutartyje nustatytas tik profesinės patirties ir žinių kriterijus. Sutartyje nustatyta, kad ECB vykdomosios valdybos nariai „turi būti skiriami iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityse turinčių asmenų“. Vienintelė su pilietybe susijusi aplinkybė – ir tai yra beveik savaime suprantama – yra reikalavimas numatomam vykdomosios valdybos nariui turėti euro zonos šalies pilietybę. Teisiniuose dokumentuose sąmoningai susilaikoma nuo bet kokių kitų išankstinių sąlygų, susijusių su pilietybe arba lytimi, nustatymo, nes tai vargu atitiktų kvalifikacija grindžiamą atranką. Nepaisant visų šių teisinių aplinkybių, aš manau, kad institucijų įvairovė yra svarbi; tai susiję su tautybe, lytimi, amžiumi, profesine patirtimi ir asmenine patirtimi.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad ECB yra viršvalstybinė institucija, jos sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant tik į euro zoną, ir tai, savaime suprantama, neapima konkrečių nacionalinių interesų. Tai yra Eurosistemos kūrimo pagrindas, kad ECB sprendimų priėmimo organų nariai dalyvauja sprendimų priėmimo procese pagal savo asmeninius gebėjimus ir neatstovauja valstybėms narėms, iš kurių jie kilę.

Tuo, kad skyrimo procedūra Europos Parlamentui suteikiamas svarbus vaidmuo, užtikrinamas objektyvus procesas, atitinkantis nustatytus kriterijus.

36.   Koks jūsų požiūris į būtinybę įdarbinti „geriausią (t. y. geriausiai dirbančią kolektyvinę) vykdomosios valdybos narių komandą“, palyginti su „geriausia asmenybe“

Teisinė sistema yra labai aiški, nurodoma, kokios kvalifikacijos reikia vykdomosios valdybos nariui, ir būtų gana pavojinga sugalvoti papildomus „negriežtus“ kriterijus, kuriuos sunku įvertinti ir įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomoji valdyba yra kolegialus organas, turintis kolegialią atsakomybę už visus priimamus sprendimus, akivaizdu, kad tai yra būtina sąlyga, kad jis kaip komanda veiktų tinkamai. Galima pagrįstai tikėtis, kad asmenys, pasiūlyti kaip vykdomosios valdybos kandidatai, be pripažinto autoriteto ir profesinės patirties pinigų arba bankininkystės klausimais, taip pat turėtų šių papildomų įgūdžių. Šia prasme nėra jokio kompromiso tarp didelės profesinės kandidato patirties ir buvimo puikiai veikiančios komandos dalimi. Iš savo profesinės patirties manau, kad vidutiniškai komandos geriau pasiekia ilgalaikius sprendimus ir yra kūrybingesnės negu pavieniai asmenys (tai gali skirtis kalbant apie talentingus asmenis, tačiau tai yra reti atvejai) – tai taip pat buvo įrodyta per verslo mokyklos kursus Milane.

37.   Koks jūsų požiūris į poreikį ECB valdyboje didinti narių įvairovę pagal išsilavinimą, užuot pasikliovus centrinių bankų atstovais?

Šis klausimas taip pat nėra nustatytas nei Sutartyje, nei statute. Žinoma, turint pripažintą autoritetą ir su piniginiais arba bankų klausimais susijusią patirtį nereiškia, kad reikia būtinai būti bankininku. Nepaisant to, didelė patirtis centriniame banke dažnai yra labai svarbi ir reikalinga, ir būtina į ją atsižvelgti. Tačiau aš pats esu pavyzdys šiuo klausimu, įrodydamas, kad skirtinga patirtis, mano atveju finansų ministro, taip pat gali pasirodyti esanti reikalinga ruošiantis tapti ECB vykdomosios valdybos nariu. Mano įgyta profesinė patirtis ir įžvalgos neabejotinai padėtų man dirbant ECB.

Tai aiškiai parodo, kad kita profesinė kvalifikacija ir profesinė patirtis gali būti ypač naudingos. Dabartinių ir buvusių vykdomosios valdybos narių išklausyta mokymo programa ir profesinė patirtis gali tikrai duoti didelės patirties ir žinių, kurios neabejotinai yra vertingas indėlis sprendimų priėmimo procese.

38.   Koks jūsų asmeninis požiūris į socialinį dialogą ECB?

Manau, kad tvirtas socialinis dialogas yra vienas pagrindinių gerai veikiančios organizacijos sėkmės veiksnių. Tai patyriau savo dabartiniame darbe Vokietijos ižde. Esu visiškai įsipareigojęs dalyvauti vykdant dialogą su ECB darbuotojais, taip pat jų atstovais, ir tikiuosi vaisingo bei veiksmingo keitimosi nuomonėmis, pvz., dėl darbo sąlygų ir kitų socialinių klausimų.

Visų pirma palaikau požiūrį, kuriuo remiantis dalijamasi informacija su darbuotojų atstovais ir ankstyvajame etape inicijuojamos konsultacijos atitinkamais klausimais. Toks požiūris reikalauja ir atvirumo, ir atsakomybės jausmo siekiant galutinio tikslo turėti puikiai veikiantį ECB, tenkinantį eurą įsivedusių šalių piliečių ir Europos Sąjungos kaip visumos interesus. Neabejotinai bendradarbiausiu pasitelkęs plačias pažiūras, vadovaudamasis pasitikėjimo, partnerystės ir pagarbos principais.

ECBS lygmeniu, kai ECB palaiko dialogą su nacionalinių centrinių bankų ir prekybos sąjungų federacijų, su kuriomis jie susiję, darbuotojų atstovais, esu tikras, kad, pvz., ECB, darbuotojų atstovų ir prekybos sąjungų federacijų susitikimai, kurie du kartus per metus vyksta Frankfurte, suteikia galimybę surengti turiningas ir naudingas diskusijas dėl ECBS (Eurosistemos) projektų. Šie mainai taip pat teikia galimybes skatinti vidaus sistemų bendradarbiavimą ir komandinę dvasią, o tai visiškai palaikau.

39.   Ar pritartumėte Europos Parlamento patvirtinimo procedūrai (nepaisant konstitucinių problemų, kurių kiltų dėl tokio pakeitimo)?

Sutartyje nustatyta aiški ECB vykdomosios valdybos narių skyrimo tvarka. Pirmininkas paskiriamas „iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityse turinčių asmenų“. Sutartyje Europos Parlamentui numatytas konsultacinis vaidmuo. Praktiškai Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas (ECON) organizuoja viešąjį klausymą dalyvaujant Tarybos pasiūlytiems kandidatams.

Praeityje įgyta patirtis parodė, kad šis susitarimas tinkamas. Nuo ECB įsteigimo jis užtikrino sklandžią ir patikimą skyrimo procedūrą ir didelės kompetencijos, nepriklausomumo ir sąžiningumo asmenų atranką. Atsižvelgiant į tai, mano nuomone, nėra pagrindo keisti dabartinę tvarką. Jei kuriame nors etape ši procedūra būtų persvarstyta, tai, kokią poziciją palaikyti, priklauso nuo priimant Sutarties pakeitimus dalyvaujančių šalių.

40.   Koks jūsų požiūris į darbuotojų, pereinančių iš priežiūros ir reguliavimo institucijų į toje pačioje srityje veikiančias privačias įstaigas ir atvirkščiai (angl. revolving doors) problemą? Ar manote, kad reikalingas susilaikymo laikotarpis tarp profesinės veiklos viešose ir privačiose institucijose?

Kalbant apie ECB valdančiosios tarybos ir vykdomosios valdybos narius, pripažinta, jog esama interesų konflikto ir į jį atkreiptas dėmesys. Kalbant apie valdančiosios tarybos narius, valdančiosios tarybos etikos taisyklėse numatytas vienų metų atsisakymo laikotarpis prieš pradedant vykdyti bet kokią naują privačią ar profesinę veiklą, dėl kurios gali išlikti interesų konfliktas. NCB valdytojams gali būti nustatytos papildomos įdarbinimo nacionaliniame centriniame banke nuostatos ir sąlygos. Kalbant apie vykdomosios valdybos narius, jų darbo nuostatomis ir sąlygomis nustatomas įsipareigojimas nepriimti jokių darbuotojų į vadovo, patarėjo arba konsultanto poziciją, atlygintiną arba ne, einančių analogiškas pareigas kaip ECBS pinigų ir valiutos keitimo operacijų srityje bet kokioje įmonėje arba organizacijoje, arba bet kokioje įmonėje arba organizacijoje, susijusioje su konsoliduota įmonių grupe, vienus metus nustojus eiti pareigas, laikantis valdančiosios tarybos sprendimo. Apibendrinant manau, kad šis 12 mėnesių susilaikymo laikotarpis yra tinkamas.

41.   Koks jūsų bendras požiūris į ECB ir apskritai centrinės bankininkystės demokratinę atskaitomybę?

Mano manymu, nepriklausomumas ir atskaitomybė yra tarsi dvi vienos monetos pusės. Centrinio banko nepriklausomumas yra neatsiejama šiuolaikinės ekonomikos pinigų politikos sistemų ir, konkrečiai, EPS „piniginės konstitucijos“ dalis. Taip pat, siekiant užtikrinti teisėtumą, nepriklausomas centrinis bankas turi būti atskaitingas demokratinėms institucijoms ir visuomenei už tai, kaip jis vykdo savo įgaliojimus. Kitaip tariant, savo sprendimus jis turi tinkamai pagrįsti ir išaiškinti piliečiams bei jų atstovams.

ECB santykiai su Europos Parlamentu, kuris yra europiečiams tiesiogiai atstovaujanti institucija, grindžiami demokratinės atskaitomybės principu. ECB, įgyvendindamas savo atskaitomybę, vykdo ne tik įsipareigojimus pagal statutą: pavyzdžiui, ECB pirmininkas kas ketvirtį susitinka su Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komitetu, Europos Parlamentui teikiama metinė ECB ataskaita, vykdomosios valdybos nariai dalyvauja posėdžiuose konkrečiomis temomis.

Atskaitingumą ir skaidrumą didina, be kita ko, ir mėnesinės ECB spaudos konferencijos, kuriose ECB pirmininkas paskelbia įvadinį pranešimą, ECB mėnesinis biuletenis, vykdomosios valdybos narių kalbos ir pokalbiai su jais. Manau, kad ECB per pirmus 13 veiklos metų įrodė, jog demokratinė atskaitomybė jam labai svarbi. Jei tapsiu šios įstaigos nariu, rūpinsiuosi, kad taip būtų ir toliau.

42.   Kokias išvadas padarytumėte palyginęs JAV federalinio atsargų banko ir ECB veiklos skaidrumo politiką? Ką manote apie JAV federalinio atsargų banko arba Anglijos banko posėdžių protokolų paskelbimą? Ar manote, kad šį metodą būtų galima taikyti ECB?

Siekiant skaidrumo reikia, kad centrinis bankas tiksliai paaiškintų, kaip jis supranta savo įgaliojimus ir kaip vadovaujasi savo pinigų politikos strategija vertindamas ekonomikos būklę bei priimdamas pinigų politikos sprendimus. Taip ne tik visuomenė gali geriau stebėti ir vertinti centrinio banko veiklą – taip pat mažėja netikrumas dėl ateities politikos veiksmų, taigi mažėja ir infliacijos svyravimai. Apskritai skaidrumas ir aiškus bendravimas padeda geriau suprasti pinigų politiką, kuria siekiama kainų stabilumo, ir ši politika tampa patikimesnė bei veiksmingesnė.

Lyginant tarptautiniu mastu, ECB yra vienas pirmaujančių centrinių bankų pasaulyje pagal skaidrumą. ECB paskelbė oficialią pinigų politikos strategiją ir pagal ją aiškina savo pinigų politikos sprendimus. Savo strategijoje ECB aiškiai kiekybiškai apibrėžė, ką reiškia kainų stabilumas. Turėdamas aiškų ir nedviprasmį tikslą palaikyti kainų stabilumą, ECB pagrindžia visus savo sprendimus ir, remdamasis šiuo tikslu, geba derinti privačiojo sektoriaus lūkesčius. JAV federalinio atsargų banko, taip pat turinčio dvejopus įgaliojimus, pozicija praeityje nebuvo tokia aiški, tačiau naujausiuose pranešimuose užsimenama, kad JAV federalinis atsargų bankas kainų stabilumą apibrėžia panašiai kaip ir ECB.

Centrinis bankas gali turėti keletą būdų paaiškinti savo sprendimus, parodyti savo politikos tikslus ir atskleisti pinigų politikos proceso įvairovę. Iš mokslinės literatūros ir praktinės patirties ne visada aišku, kokia skaidrumo forma yra tinkamiausia konkrečiomis aplinkybėmis. Todėl skelbiant posėdžių protokolus galima suteikti papildomos informacijos apie įvarius komiteto narių požiūrius ir argumentus, kuriais remiantis priimami sprendimai. Anglijos banko Pinigų politikos komitete, kuriame taikoma asmeninė atskaitomybė, visiškai prasminga skelbti susirinkimų dėl politikos protokolus. ECB atskaitomybės tvarka yra kitokia – valdančiosios tarybos nariai kolektyviai atsako už savo sprendimus. Be to, ECB pagal statutą turi užtikrinti valdančiosios tarybos svarstymų konfidencialumą, taigi posėdžių protokolų skelbti negalima. Taip sudaromos sąlygos valdančiajai tarybai visiškai nepriklausomai priimti sprendimus pinigų politikos klausimais, pabrėžiant komiteto kolektyvinę atskaitomybę. ECB naudoja kitas komunikacijos priemones, kuriomis teikiama informacija, kurią galima palyginti su kitų minėtų centrinių bankų protokolais. Ypač išsamią su politika susijusių ekonomikos įvykių vertinimo santrauką pateikia pirmininkas spaudos konferencijos įvadiniame pranešime. Be to, mėnesinėse spaudos konferencijose būna klausimų ir atsakymų sesija, per kurią galima tinkamu laiku ir suderintai išaiškinti visuomenei pinigų politikos sprendimus ir įvairius vidaus požiūrius.

43.   Kokia jūsų nuomonė apie dialogą su Europos Parlamentu pinigų klausimu? Ar galėtų ECB valdybos nariai aptarti pinigų politikos klausimus ir savo sprendimus su kitais politikais, o gal tai kenktų banko nepriklausomumui?

Kas ketvirtį Ekonomikos ir pinigų politikos komitete vykstantys ECB pirmininko klausymai – svarbi ECB demokratinės atskaitomybės dalis. Tai puiki proga ne tik ECB išaiškinti ir pagrįsti savo vykdomą politiką ir taip prisidėti didinant ECB sprendimų supratimą visoje Europoje, be ir Europos gyventojų atstovams užduoti klausimus ir prašyti ECB paaiškinimų. Šie klausymai sudarė galimybes vykdyti nuodugnų ir veiksmingų šių abiejų institucijų dialogų ne tik ekonomikos ir pinigų klausimais, bet ir svarbių teisėkūros dokumentų klausimu (pvz., dėl ES priežiūros sistemos reformos, ekonomikos valdysenos dokumentų rinkinio).

ECB palaiko glaudžius santykius su kitais ES politikos formuotojais, pvz., su Euro grupe, Ekonomikos ir finansų reikalų taryba, o žemesniu lygmeniu – su ES Ekonomikos ir finansų komitetu ir Darbo grupe euro klausimais ir ES Ekonomikos politikos komitetu. Galiausiai ECB turi konkretų ir aiškiai apibrėžtą vaidmenį finansinės pagalbos valdymo ir neseniai sukurtų krizių valdymo sistemų srityje.

Visa ši sąveika vyksta visiškai laikantis ECB įgaliojimų ir nepriklausomumo principo. Vis dėlto nemanau, kad pinigų politikos ir savo sprendimų aptarimas su kitais politikos veikėjais kenkia ECB nepriklausomumui.

E.     Bendra informacija

44.   Kokie didžiausi pavojai ir uždaviniai, jūsų nuomone, laukia ECB?

ECB šiuo ypatingu metu susiduria su daugybe uždavinių. Norėčiau apsiriboti trimis, vienas su kitu susijusiais, uždaviniais.

Pirmiausia paminėsiu svarbiausią ECB tikslą, t. y. palaikyti kainų stabilumą euro zonoje vidutinės trukmės laikotarpiu. Dabartinėmis aplinkybėmis tai padaryti toli gražu nelengva, atsižvelgiant į labai didelį netikrumą ir susilpnėjusius pinigų politikos poveikio kanalus. ECB politikos palūkanų normomis turėtų būti siekiama kainų stabilumo visoje euro zonoje vidutinės trukmės laikotarpiu. Pinigų politikos poveikio mechanizmą reikia remti nestandartinėmis pinigų politikos priemonėmis taip, kad ECB palūkanų normos paveiktų ekonomiką ir galiausiai, kainas daugiau ar mažiau įprastu būdu. Atsižvelgiant į didelį netikrumą dėl makroekonomikos plėtros užsienyje ir euro zonoje ir į kintančias finansines sąlygas, susijusias su valstybės garantuotos skolos krize, tai labai sunki užduotis, kuriai reikia nuolatinio budrumo, o jei bus būtina, ir drąsių politinių veiksmų. Taip pat ECB, laikydamasis savo pinigų politikos, orientuotos į vidutinės trukmės laikotarpį, turi galvoti apie ateitį ir būti pasirengęs panaikinti nestandartines priemones, kai finansų rinkos sąlygos taps įprastos.

Pagalba užtikrinant finansų stabilumą – dar viena labai svarbi ECB užduotis. Per daugelį finansų krizės etapų iškilo šie uždaviniai. Veiksminga ESRV veiklos parama yra ir bus sudėtinga užduotis, kuriai reikia nuolatinio makrolygio rizikos ribojimo nustatymo ir vertinimo, taip pat šiam tikslui galima naudoti esamas priemones. Bus svarbu užtikrinti, kad neatsirastų painiavos, susijusios su labai skirtingais ESRV ir ECB valdančiosios tarybos įgaliojimais: visų pirma reikia pabrėžti, kad nėra kompromiso tarp kainų stabilumo tikslo ir vaidmens, kurį ECB gali vykdyti skatindamas finansų stabilumą. Atsižvelgiant į tai, finansų krizės laikotarpiu iškilo nemažai klausimų dėl pinigų politikos ir finansinio stabilumo sąsajų. Todėl labai svarbu geriau suprasti finansų sektoriaus vaidmenį poveikio mechanizme.

Galiausiai, kaip jau minėta pirmiau, visos Europos, o ypač euro zonos vystymasis, yra didžiulis uždavinys. Valstybės garantuotos skolos krizė atskleidė Europos ekonomikos valdysenos trūkumus, kuriuos reikia skubiai šalinti. Būti ekonominės ir pinigų sąjungos dalimi labai naudinga, tačiau ši nauda negaunama veltui. Narystei ekonominėje ir pinigų sąjungoje reikia stiprios politinės valios, kad euro zonos vyriausybės įgyvendintų įsipareigojimus ir laikytųsi bendrųjų taisyklių. Valstybių narių vyriausybės, kurias tiesiogiai paveikė valstybės garantuotos skolos krizė, pirmiausia turėtų susitvarkyti viduje. Be to, reikia sustiprinti institucinį EPS pagrindą ir nacionaliniu, ir Europos lygmenimis, kad būtų geriau atsispindėta didelė euro zonos valstybių integracija. Pinigų sąjungoje turi būti didesnė integracija siekiant finansų ir politinės sąjungos, o tam reikia pakeisti ES Sutartį. Tai turėtų padėti išvengti pakartotinio disbalanso susidarymo. ECB svarbu, kaip šie uždaviniai bus sprendžiami, nes tai veikia ECB veikimo aplinką. Man, kaip atsidavusiam europiečiui, suprantančiam didelę Europos Sąjungos ir euro svarbą sukuriant gerovę jos piliečiams, šis klausimas labai svarbus.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.10.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Sharon Bowles, Udo Bullmann, Pascal Canfin, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Gunnar Hökmark, Jürgen Klute, Werner Langen, Íñigo Méndez de Vigo, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Peter Skinner, Ivo Strejček, Ramon Tremosa i Balcells, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Elena Băsescu, Iliana Ivanova, Danuta Jazłowiecka, Olle Ludvigsson

Teisinė informacija - Privatumo politika