Procedūra : 2011/2151(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0351/2011

Pateikti tekstai :

A7-0351/2011

Debatai :

PV 16/11/2011 - 20
CRE 16/11/2011 - 20

Balsavimas :

PV 17/11/2011 - 6.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0515

PRANEŠIMAS     
PDF 193kWORD 174k
27.10.2011
PE 469.850v04-00 A7-0351/2011

dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento veiklą

(2011/2151(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Pranešėjas: Mikael Gustafsson

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PRIEDAS: NARIŲ SĄRAŠAS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento veiklą

(2011/2151(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, įvykusią 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine, į deklaraciją ir veiksmų programą, patvirtintas Pekine ir kitus susijusius dokumentus,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį, kuriame pabrėžiamos valstybėms narėms bendros vertybės, pvz., pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir vyrų bei moterų lygybė,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 2, 3, 4, 5, 21 ir 23 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (angl. CEDAW),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020)(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010) 0491),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. Europos Sąjungai pirmininkavusios Švedijos ataskaitą „Pekinas +15. Veiksmų programa ir Europos Sąjunga“, kurioje nurodomos kliūtys, dėl kurių šiuo metu negalima visiškai užtikrinti lyčių lygybės,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 2 ir 3 d. Tarybos išvadas, kuriose valstybės narės ir Komisija raginamos gerinti institucinius lyčių lygybės propagavimo mechanizmus ir sukurti Pekino veiksmų programos įgyvendinimo vertinimo programą siekiant nuoseklesnės ir labiau sistemingos pažangos stebėsenos,

–   atsižvelgdamas į savo 1995 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Pekine įvykusios Ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos „Kova už lygybę, vystymąsi ir taiką“(2), į 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos – veiksmų platforma (Pekinas + 10)(3) ir į 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl JT veiksmų platformos lyčių lygybės klausimais (Pekinas +15)(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę (angl. gender mainstreaming) Europos Parlamente(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų darbe(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų ir delegacijų darbe(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lyčių lygybės aspekto integravimo ES išorės santykiuose(8),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos novatorišką veiklą siekiant integruoti lyčių aspektą ir ypač į Ministrų komiteto per 119-ąją sesiją priimtą deklaraciją „Kad lyčių lygybė taptų tikrove“(9),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0351/2011),

A. kadangi lyčių aspekto integravimas yra daugiau nei paprastas lyčių lygybės skatinimas taikant konkrečias priemones, skirtas moterims arba, tam tikrais atvejais, lyčiai, kuriai atstovaujama per mažai, padėti, bet labiau pasitelkiamos visos bendros politikos sritys ir priemonės norint pasiekti konkretų tikslą – lyčių lygybę;

B.  kadangi JT įsteigė padalinį „JT Moterys“, kuris nuo 2011 m. sausio 1 d. sustiprino JT sistemos institucinius susitarimus, remdamas lyčių lygybę ir moterų įgalinimą pagal Pekino deklaraciją ir veiksmų programą(10);

C. kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje numatytas lyčių lygybės principas, kuriame teigiama, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę,

D. kadangi Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas lyčių lygybės principas, straipsnyje teigiama, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, ir kad šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė;

E.  kadangi įtraukti lyčių perspektyvą į Parlamento teisėkūros ir politinį darbą tam tikrais atvejais geriausiai galima konkrečiais pranešimų projektų pakeitimais, kurie, kaip lyčių lygybę skatinantys pakeitimai, pateikiami atsakingam komitetui, – tai strategija, kurios nuo 2009 m. aktyviai laikosi Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas;

F.  kadangi ši procedūra buvo sėkmingai taikoma siekiant įtraukti lyčių aspektą į naujausius pranešimus dėl pagrindinių gebėjimų kintančiame pasaulyje: 2010 m. švietimo ir mokymo darbo programos įgyvendinimas(11) ir į Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos tarpinį vertinimą(12);

G. kadangi valstybės narės yra visų pagrindinių tarptautinių dokumentų dėl lyčių lygybės ir moterų teisių šalys ir ES lygmeniu priimta daug politinių dokumentų, be to, kadangi praktinis įsipareigojimas toliau integruoti lyčių lygybės aspektą ir suteikti galių moterims išorės politikoje turėtų būti stiprinamas, nes pažanga įgyvendinant esamus politinius dokumentus nedidelė, be to, biudžeto ištekliai lyčių klausimams spręsti nepakankami;

H. kadangi Komisija parengė ne tik moterų ir vyrų lygybės strategiją (2010–2015), bet ir nustatė pagrindinius veiksmus, kurių turėtų imtis kiekvienas jos generalinis direktoratas, ir iš to matyti, kad ES siekia taikyti labiau holistinį ir nuoseklesnį požiūrį į lyčių aspekto integravimą(13);

I.   kadangi Komisija Moterų(14) chartijoje pati įsipareigojo per savo kadenciją, vykdydama visų sričių politiką, labiau atsižvelgti į lyčių aspektą;

J.   kadangi Europos lyčių lygybės institutui pavesta rengti, analizuoti, vertinti ir platinti metodines priemones, siekiant paremti lyčių lygybės klausimų integravimą į visas Bendrijos politikos sritis ir pagal jas parengtas nacionalinės politikos sritis bei remti lyčių aspekto integravimą visose Bendrijos institucijose ir įstaigose(15);

K. kadangi būtina glaudžiai bendradarbiauti su Europos lyčių lygybės institutu (ELLI), kurio užduotis yra skleisti tinkamas metodines priemones, ir siekti geriau įvertinti lyčių aspekto integravimą Parlamento darbe;

L.  kadangi Komisija siekia, kad lyčių lygybės aspekto integravimas taptų sudėtine jos politikos dalimi, todėl ji taip pat atlieka poveikio moterims ir vyrams vertinimus ir vykdo vertinimo procedūras, ir šiuo tikslu parengė Poveikio lyčių požiūriu vertinimo vadovą(16)

M. kadangi lyčių aspekto integravimo politika, kaip dvejopas požiūris norint pasiekti lyčių lygybės tikslą, papildo, o ne pakeičia konkrečias lygybės priemones ir teigiamus veiksmus;

N. kadangi diskriminacija dėl lyties daro neigiamą poveikį transseksualams ir kadangi Europos Parlamento, Europos Komisijos ir kai kurių valstybių narių politikoje ir veikloje lyčių lygybės srityje vis labiau apimamas lytinės tapatybės klausimas;

O. kadangi dauguma Parlamento komitetų paprastai pripažįsta lyčių aspekto svarbą (pavyzdžiui, savo teisėkūros darbe, palaikant oficialius santykius su Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetu arba rengiant lyčių lygybės veiksmų programas ir t.t.) ir tik nedaugelis komitetų visiškai nekreipia į jį dėmesio arba į jį atsižvelgia retai;

1.  įsipareigoja reguliariai tvirtinti ir įgyvendinti politinį lyčių aspekto integravimo į Parlamento darbą planą ir siekti bendro tikslo skatinti moterų ir vyrų lygybę veiksmingai įtraukiant lyčių aspektą į visų sričių politiką ir veiklą, kad būtų galima įvertinti skirtingą priemonių poveikį moterims ir vyrams, kad būtų koordinuojamos esamos iniciatyvos ir patikslinti tikslai ir prioritetai, taip pat priemonės, kuriomis galima juos pasiekti;

2.  tvirtina, kad lyčių aspekto integravimo plano pagrindinis tikslas ateinantiems trejiems metams turėtų būti siekti nuosekliau ir veiksmingiau integruoti lyčių aspektą į visą Parlamento veiklą vadovaujantis šiais prioritetais:

     a)  prisiimti nuolatinį įsipareigojimą Parlamento biuro lygmeniu, kurį atlikdama savo darbą vykdytų aukšto lygio lyčių lygybės ir įvairovės grupė;

b)  taikyti dvejopą požiūrį: integruoti lyčių aspektą į Parlamento veiklą, t. y., iš vienos pusės, atsakingas komitetas turi efektyviai atlikti savo darbą, iš kitos pusės, lyčių aspektas turi būti integruojamas į kitų komitetų ir delegacijų darbą;

c)  atkreipti dėmesį į lyčių pusiausvyros būtinybę vykstant sprendimų priėmimo procesams; šios pusiausvyros turėtų būti siekiama didinant moterų skaičių Parlamento valdymo institucijose, politinių frakcijų biuruose, komitetų ir delegacijų biuruose, delegacijose ir kitose misijose, pvz., rinkimų stebėjimo, taip pat padidinant atstovavimą vyrams tose srityse, kur jiems atstovaujama per mažai;

d)  įtraukti lyčių tyrimus į visus biudžetinės procedūros etapus siekiant užtikrinti, kad būtų vienodai atsižvelgiama į moterų ir vyrų poreikius ir prioritetus ir kad būtų įvertintas ES lėšų skyrimo poveikis moterims ir vyrams;

e)  vykdyti efektyvią spaudos ir informavimo politiką, pagal kurią būtų nuolat atsižvelgiama į lyčių lygybę ir būtų vengiama naudoti lyčių stereotipus;

f)   ir toliau reguliariai teikti pažangos, pasiektos integruojant lyčių aspektą į Parlamento komitetų ir delegacijų darbą, ataskaitas per plenarinius posėdžius;

g)  atkreipti dėmesį į atitinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių poreikį siekiant, kad Parlamento tarnyboms būtų suteiktos reikalingos priemonės, įskaitant lyčių tyrimus ir vertinimo priemones, kad būtų pasirūpinta atitinkama kompetencija lyčių klausimais (tyrimai ir dokumentacija, apmokytas personalas, ekspertai) ir duomenimis bei statistika pagal lytis; ragina generalinį sekretoriatą rengti nuolatinį keitimąsi geriausia patirtimi ir kurti tinklus, taip pat rengti Europos Parlamento darbuotojams mokymus, susijusius su lyčių aspekto integravimu ir lyčių aspekto įtraukimu sudarant biudžetą;

h)  nuolat plėtoti Parlamento lyčių aspekto integravimo tinklą, į kurį kiekvienas komitetas skyrė po narį, atsakingą už lyčių aspekto integravimą į komiteto darbą;

i)   atkreipti dėmesį į tai, kad kalbant apie lyčių aspektą, svarbu vartoti tikslius terminus ir apibrėžimus, atitinkančius tarptautinius standartus;

j)   naudotis metodologine ir analitine Europos lyčių lygybės instituto (ELLI) parama;

3.  kviečia atsakingą komitetą ištirti, kaip į Darbo tvarkos taisykles galima būtų geriausiai integruoti procedūrą, kai Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas, laikydamasis atitinkamo komiteto nustatytų terminų ir procedūrų, priima konkretaus pranešimo pakeitimus, kuriuose pabrėžiami su lytimi susiję tam tikros politikos srities padariniai moterims ir vyrams;

4.  ragina Europos Parlamento komitetus, atsakingus už daugiametę finansinę programą ir struktūrinius fondus, prieš patvirtinant daugiametę finansinę programą įvertinti pasiūlymų dėl išlaidų prioritetų, pajamų šaltinių ir valdymo priemonių poveikį lytims, tokiu būdu siekiant užtikrinti, kad DFP po 2013 m. būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, ir garantuoti, kad visų ES finansavimo programų steigimo reglamentuose būtų nustatyti lyčių lygybės tikslai ir numatytas specialus finansavimas priemonėms, kuriomis siekiama įgyvendinti šiuos tikslus;

5.  džiaugiasi Parlamento lyčių aspekto integravimo tinklu ir tais EP komitetais, kurie veiksmingai integravo lyčių aspektą į savo darbą, ir kviečia kitus komitetus užtikrinti, kad jie prisiimtų įsipareigojimus, susiujusius su lyčių aspekto integravimo strategija, ir įgyvendintų ją savo darbe;

6.  pabrėžia būtinybę, kad EP komitetai disponuotų tinkamomis priemonėmis, kurios leistų jiems gerai susipažinti su integruotu požiūriu į lygybę, pvz., pagal lytis sugrupuoti rodikliai ir statistikos duomenys, bei būtinybę biudžeto išteklius pasiskirstyti lyčių lygybės požiūriu, tokiu būdu skatinant juos pasinaudoti vidine (atsakingo komiteto sekretoriato, politikos departamento, bibliotekos ir t. t.) ir išorine kitų valstybinių ir privačių vietos, regiono, šalies ir viršnacionalinių institucijų, mažų, vidutinių ir didelių įmonių bei lyčių lygybės srityje dirbančių universitetų patirtimi;

7.  palankiai vertina konkrečias iniciatyvas šioje srityje, kurių ėmėsi daugelis Parlamento komitetų, įskaitant Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto parengtą pranešimą savo iniciatyva dėl moterų vaidmens žemės ūkyje ir kaimo vietovėse ir Žuvininkystės komiteto surengtą viešąjį klausymą dėl moterų vaidmens tvaraus žuvininkystės rajonų vystymosi požiūriu;

8.  konstatuoja, remdamasis pirmininkams ir pirmininkų pavaduotojams, Parlamento komitetuose atsakingiems už lyčių aspekto integravimą, pateiktais klausimynais, kad lyčių aspekto integravimo darbas Parlamento komitetuose itin skiriasi ir yra savanoriškas, kai kuriose srityse ypač atsižvelgiama į lyčių aspektą, kitose atitinkamos veiklos mažai arba ji nepastebima;

9.  palankiai vertina tarpparlamentinių delegacijų ir rinkimo stebėjimo misijų darbą bei pastangas palaikant santykius su trečiųjų šalių parlamentais, kai siekiama spręsti su lyčių lygybe ir galių moterims suteikimo problemas sistemingiau stebint ir nagrinėjant tokius klausimus kaip moters lyties organų žalojimas ir motinų mirtingumas, taip pat glaudžiau bendradarbiaujant su Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetu, kai rengiami bendri posėdžiai ir keičiamasi su šiais klausimais susijusia informacija;

10. ragina Komisiją nuosekliau ir sistemingiau spręsti lyčių nelygybės klausimus ir teikti jiems pirmenybę rengiant visų sričių politiką ir ją įgyvendinant, taip pat primygtinai ragina siekti, kad lyčių klausimai būtų geriau integruojami į visų sričių politiką, kad būtų galima pasiekti lyčių lygybės tikslus;

11. pabrėžia poreikį sutelkti dėmesį į vyrų ir moterų santykius, dėl kurių atsiranda ir įsigali lyčių nelygybė;

12. mano, kad į Parlamento darbą lyčių aspekto integravimo srityje taip pat turėtų būti įtrauktas lytinės tapatybės klausimas ir įvertinta, kokį poveikį politika ir veikla daro transseksualams; ragina Komisiją atsižvelgti į lytinę tapatybę vykdant bet kokią veiklą ir įgyvendinant politiką lyčių lygybės srityje;

13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Tarybai.

(1)

2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadų priedas.

(2)

OL C 166, 1995 7 3, p. 92.

(3)

OL C 320 E, 2005 12 15, p. 247.

(4)

OL C 348 E, 2010 12 21, p. 11.

(5)

OL C 061 E, 2004 3 10, p. 384.

(6)

OL C 244 E, 2007 10 18, p. 225.

(7)

OL C 184 E, 2010 7 8, p. 18.

(8)

OL C 212 E, 2010 8 5, p. 32.

(9)

119-oji Ministrų komiteto sesija Madride, 2009 m. gegužės 12 d.

(10)

2011 m. liepos 21 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 64/289 dėl sistemos nuoseklumo.

(11)

P7_TA(2010)0164.

(12)

P7_TA(2011)0256.

(13)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl veiksmų siekiant įgyvendinti 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją (SEC(2010)1079/2).

(14)

Komunikatas „Tvirtesnis įsipareigojimas siekti moterų ir vyrų lygybės. Moterų chartija“ (COM(2010) 0078).

(15)

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1922/2006, įsteigiantis Europos lyčių lygybės institutą, OL L 403, 2006 12 30, p. 9.

(16)

http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=4376&langId=en.


AIŠKINAMOJI DALIS

Aplinkybės

Pagrindinis lyčių aspekto integravimo tikslas yra pakeisti įpročius ir oficialias institucijas siekiant labiau atsižvelgti į visos visuomenės – tiek moterų, tiek vyrų poreikius, troškimus ir patirtį. Lyčių aspekto integravimą galima suprasti kaip tyrimą norint nustatyti, ar institucijos neutralios lyčių požiūriu, nes dėl savo vidinio nusistatymo, darbo procedūrų ir veiklos institucijos gali lemti lyčių nelygybę ar prisidėti prie jos.

Lyčių aspekto integravimo koncepcija iš tikrųjų pateko į tarptautinę viešąją politiką 1995 m. rugsėjo mėn., kai buvo pristatyta Pekine, Ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje, kurioje ši sąvoka buvo plačiai apibrėžta ir JT sistemai priklausančios institucijos įpareigotos sistemingai įtraukti lyčių aspektą rengiant politiką.

1997 m. Jungtinės tautos apibrėžė lyčių aspekto integravimą kaip:

„... bet kokio planuojamo veiksmo, įskaitant teisėkūrą, politines priemones ar programas, visose srityse ir visais lygmenimis padarinių moterims ir vyrams vertinimą. Tai

strategija, pagal kurią siekiama, kad moterų ir vyrų reikalai ir patirtis

taptų sudėtine dalimi rengiant, taikant, stebint ir vertinant

visų politinių, ekonominių ir socialinių sričių politines priemones ir programas, kad

moterys ir vyrai gautų vienodą naudą ir kad nelygybė nesitęstų.“(1)

Lyčių aspektas Lisabonos sutartyje

Lyčių aspektas vienareikšmiškai įtvirtinamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje:

„Visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“.

Lyčių lygybės principas nurodomas Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje:

„Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.“

Sąvoka „lyčių aspekto integravimas“ Europos bendrijoje pirmą kartą buvo pavartota 1991 m., kai pasirodė Komisijos trečiojoje veiksmų programoje, skirtoje lygioms galimybėms (1991–1996)(2). Tuo laikotarpiu Komisija moterų vardu ėmėsi konkrečių iniciatyvų ir aktyviai dalyvavo rengiant Pekino konferenciją, kurioje ES vardu pritarė lyčių aspekto integravimo principui.

Baigiantis paskutinio šimtmečio dešimtajam dešimtmečiui siekis sudaryti lygias galimybes ES pasižymėjo tuo, kad buvo prisiimtas naujas įsipareigojimas integruoti lyčių lygybės klausimą į visas politikos sritis.

Lyčių aspekto integravimas į Europos Parlamento veiklą

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas (FEMM) yra Europos Parlamento organas, atsakingas už lyčių aspekto taikymą ir plėtojimą visuose politikos sektoriuose. Šio tikslo siekiama visų pirma taikant pakeitimų, susijusių su lyčių aspekto integravimu, teikimo procedūrą. Pirmas žingsnis siekiant integruoti lyčių perspektyvą naudojantis šia priemone yra tai, kad FEMM komiteto koordinatoriai nusprendžia, jog kito komiteto pranešimo projektas netinkamas nuomonei, tačiau galėtų būti patobulintas pateikus keletą pakeitimų, kuriuose atsižvelgiama į lyčių perspektyvą. Vienam komiteto nariui pavedama užduotis parengti pakeitimus. Tada pakeitimai pateikiami balsavimui komitete, paskui jie pateikiami atsakingam komitetui iki nustatyto termino, iki kurio reikia pateikti pranešimo projekto pakeitimus. Su lyčių aspekto integravimu susijusius pakeitimus pasirašo FEMM komiteto pirmininkas ir kiti nariai.

Dar vienas būdas, kaip FEMM komitetas gali skatinti integruoti lyčių aspektą, tai suteikti išteklių Lyčių aspekto integravimo tinklui, kurį sudaro po vieną kiekvieno komiteto paskirtą narį, atsakingą už lyčių aspekto integravimą į komitetų veiklą (priede pateikiamas išsamus narių sąrašas).

Naujausias politikos ir teisėkūros, kai atsižvelgiama į lyčių aspektą, pavyzdys

Europos Sąjunga pripažino, kad daugelyje neseniai priimtų sprendimų svarbu atsižvelgti į lyčių aspektą. Tarp jų yra ir prekybos žmonėmis direktyva, kurioje nustatomos būtiniausios taisyklės, susijusios su nusikalstamų veikų apibrėžtimi ir sankcijomis prekybos žmonėmis srityje, ir kurios pirmame straipsnyje taip pat minimas lyčių aspektas, siekiant sustiprinti šio nusikaltimo prevenciją ir aukų apsaugą.(3)

(1)

Jungtinės Tautos, 1997, Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba.

(2)

COM(1990) 449.

(3)

2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR.


PRIEDAS: NARIŲ SĄRAŠAS

Pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, už integruotą požiūrį į lyčių lygybę atsakingų narių tinklas

AFCO

Zita GURMAI – pirmininko pavaduotoja

AFET

Ana GOMES – Narė

AGRI

Marc TARABELLA – NARYS

BUDG

Alexander ALVARO – pirmininko pavaduotojas

CONT

Bart STAES – pirmininko pavaduotojas

CULT

Mary HONEYBALL – narĖ

DEVE

CORINA CRETU – pirmininko pavaduotoja

DROI

Marie-Christine VERGIAT – Narė

ECON

ARLENE MCCARTHY – pirmininko pavaduotoja

EMPL

Pervenche BÈRES – pirmininkė

ENVI

CORINNE LEPAGE – pirmininko pavaduotoja

INTA

CRISTIANA MUSCARDINI – pirmininko pavaduotoja

IMCO

LARA COMI – pirmininko pavaduotoja

ITRE

ANNI PODIMATA – pirmininko pavaduotoja

JURI

Eva LICHTENBERGER – pavaduojanti narė

LIBE

Juan Fernando LÓPEZ AGUILAR – pirmininkas

PECH

Josefa ANDRES BAREA – narė

 

PETI

CHRYSOULA PALIADELI – pirmininko pavaduotoja

REGI

ELISABETH SCHROEDTER – pavaduojanti narė

SEDE

NORICA NICOLAI – pirmininko pavaduotoja

TRAN

Silvia-Adriana ŢICĂU – pirmininko pavaduotoja

Delegacijų pirmininkų sueiga. Atstovaujantys nariai lyčių aspekto integravimo klausimais

 

AKR

Mc AVAN Linda (Pavaduotoja)

afganistanas

KIIL-NIELSEN

albanija, bosnija ir hercegovina, serbija, juodkalnija ir kosovas

 

andų bendrija

BILBAO BARANDICA Izaskun

Arabijos pusiasalis

CORAZZA BILDT Anna Maria

armėnija, azerbaidžanas ir gruzija

LUNACEK Ulrike

australija ir naujoji zelandija

 

baltarusija

 

kanada

JEGGLE Elisabeth

centrinė amerika

FIGUEIREDO Ilda (pirmininko pavaduotoja)

centrinė azija (Kazachstanas, Kirgizija ir Uzbekistanas Tadžikistanas, Turkmėnistanas ir Mongolija)

 

čilė

PAPANIKOLAOU Georgios (pirmininko pavaduotojas)

kinija

 

kroatija

 

Eurolat

2009-2011: FIGUEIREDO Ilda (pirmininko pavaduotoja)

2011-2014: WEBER Renate

Euromed

 

EURONEST šalių parlamentinė asamblėja

 

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

 

indija

KOLARSKA-BOBIŃSKA Lena (pirmininko pavaduotoja)

iranas

ERNST Cornelia (antroji pirmininko pavaduotoja)

irakas

COSTA Silva (pirmininko pavaduotoja)

THEIN Alexandra

izraelis

SEHNALOVA Olga (PIRMININKO PAVADUOTOJA)

japonija

 

korėjos pusiasalis

ROSBACH Anna (PIRMININKO PAVADUOTOJA)

magrebas ir Magrebo arabų sąjunga

BENARAB-ATTOU Malika

Mašrekas

 

Mercosur

MATHIEU VÉRONIQUE (PIRMININKO PAVADUOTOJA)

meksika

JIMÉNEZ BECERRIL BARRIO Teresa

Moldova

MAŠTÁLKA Jiří

NATO parlamentinė asamblėja

 

Palestinos įstatymų leidybos taryba

LUCAS Caroline

Visos Afrikos Parlamentas

 

rusija

 

ŠINEEE (Šveicarija, Islandija, Norvegija ir Europos ekonominė erdvė)

 

pietų afrika

SARGENTINI JUDITH (PIRMININKO PAVADUOTOJA)

pietų azija

LAMBERT Jean (pirmininkė)

Pietryčių Azija ir ASEAN

WEILER Barbara

turkija

 

ukraina

 

Jungtinės Amerikos Valstijos

TZAVELA Niki

 


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.10.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Emine Bozkurt, Andrea Češková, Silvia Costa, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Iratxe García Pérez, Lívia Járóka, Nicole Kiil-Nielsen, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Astrid Lulling, Barbara Matera, Elisabeth Morin-Chartier, Antonyia Parvanova, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Marc Tarabella, Britta Thomsen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Christa Klaß, Gesine Meissner, Antigoni Papadopoulou, Joanna Senyszyn, Angelika Werthmann

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Veronica Lope Fontagné, Janusz Wojciechowski

Teisinė informacija - Privatumo politika