PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų ir dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, EAPB, Euratomas panaikinimo
14.10.2011 - (2009/2212(INI))
Konstitucinių reikalų komitetas
Pranešėjas: David Martin
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų ir dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, EAPB, Euratomas panaikinimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 226 straipsnio trečią pastraipą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 41 ir 48 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0352/2011),
1. priima pasiūlymą dėl reglamento, pridedamą prie šio sprendimo;
2. ragina Tarybą ir Komisiją pranešti apie savo pritarimą šiam pasiūlymui;
3. ragina Tarybą ir Komisiją, jei jos negali duoti pritarimo dėl tokio pasiūlymo, koks jis pateikiamas dabar, pradėti derybas, ir įgalioja EP pranešėją ir savo atsakingo komiteto pirmininką šiam komitetui vadovaujant derėtis su Taryba ir Komisija siekiant gauti šių dviejų institucijų pritarimą;
4. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
PRIEDAS
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REGLAMENTO
dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų ir dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, Euratomas, EAPB panaikinimo
EUROPOS PARLAMENTAS,
atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 226 straipsnio trečią pastraipą,
atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,
perdavęs įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdamas į Tarybos pritarimą[1],
atsižvelgdamas į Komisijos pritarimą[2],
laikydamasis specialios teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1) Lisabonos sutartimi sukuriamos atnaujintos ir sustiprintos institucinės pusiausvyros Sąjungoje sąlygos, kuriomis Sąjungos institucijos gali veikti veiksmingiau, atviriau ir demokratiškiau; šiomis sąlygomis Parlamento funkcijos, susijusios su politine kontrole, buvo sustiprintos ir išplėstos. Todėl pagal nacionalinių parlamentų praktiką ir pagal Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (toliau - Sutarčių) reikalavimus reikėtų sustiprinti Europos Parlamento tyrimo komitetus ir suteikti jiems konkrečius, tikrus ir aiškiai apibrėžtus įgaliojimus, kurie labiau atitiktų EP politinę svarbą ir įgaliojimus, kartu laikantis proporcingumo principo, įtvirtinto Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Tyrimų komitetams, kurie yra išskirtinės politinės kontrolės priemonės, suteiktos galios turėtų nepažeisti kitų institucijų atsakomybės.
(2) 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija priėmė Sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB[3], kuriame įtvirtintos išsamios Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančios nuostatos. Šiame sprendime daroma užuomina apie tai, kad jo nuostatos galėtų būti persvarstytos atsižvelgiant į patirtį.
(3) Atsižvelgiant į naująją institucijų pusiausvyrą, susidariusią įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ir į patirtį, sukauptą dirbant Europos Parlamento tyrimų komitetams, reikėtų panaikinti Sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB ir jį pakeisti nauju reglamentu.
(4) Atsižvelgiant į naudingumo principą, kurį pripažįsta Teisingumo Teismo praktika[4], Europos Parlamentui ir jo tyrimo komitetams turėtų būti suteikti įgaliojimai, būtini siekiant vykdyti užduotis, kylančias dėl tyrimo teisės. Šiuo tikslu taip pat būtina, kad Europos Sąjungos bei valstybių narių institucijos ir įstaigos imtųsi veiksmų, siekdamos palengvinti šių užduočių atlikimą.
(5) Nereikėtų sudaryti tyrimo komiteto tais atvejais, kai įtariamus faktus nagrinėja teismas ir kai dėl bylos vis dar vyksta teisminis nagrinėjimas; vis dėlto, siekiant išvengti konfliktų tarp politinio pobūdžio ir teisminio pobūdžio tyrimų Europos Parlamentas turėtų galėti – nebūdamas įpareigotas tai daryti pagal Sutartis – sustabdyti tyrimų komiteto atliekamą tyrimą, jei po to, kai buvo sudarytas šis komitetas, dėl to paties dalyko pradėtas teisminis nagrinėjimas.
(6) Iš atvirumo, geros valdysenos ir demokratinės atskaitomybės principų išplaukia, kad tyrimų komitetų darbas, ir ypač klausymas, turėtų būti viešas; tačiau taip pat būtinos nuostatos dėl slapto nagrinėjimo galimybės ir dėl atitinkamų konfidencialumo taisyklių siekiant užtikrinti tyrimų veiksmingumą, apsaugoti gyvybinius valstybių narių interesus, apsaugoti asmens privatumą ir neliečiamumą, ypač pagal Sąjungos teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos arba fizinio arba juridinio asmens komercinių interesų apsaugos.
(7) Tyrimo teise, kuri yra svarbi parlamentinės priežiūros galių dalis, siekiama apibrėžti būdą, kuriuo esamas teisės aktas įgyvendintas praeityje; taigi būtina, kad tyrimų komitetas galėtų remtis faktiniais įrodymais, surinktais atliekant tyrimą. Kad galėtų atlikti savo užduotį, šiuo tikslu tyrimų komitetas, neviršydamas įgaliojimų, turėtų galėti atlikti bet kokius tyrimus, kurie, jo nuomone, reikalingi, ypač atlikti tyrimus vietoje, prašyti dokumentų, apklausti liudytojus, išklausyti pareigūnus ir kitus Sąjungos ar valstybės narės tarnautojus ir prašyti ekspertų ataskaitų.
(8) Siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, leidimas tyrimų komitetui išklausyti parodymus turėtų būti pateikiamas kaip sprendimas, kuris vėliau, turėdamas teisinių padarinių trečiųjų šalių atžvilgiu, turėtų būti laikomas Europos Parlamento aktu, kad būtų galima atlikti tinkamą teisinę peržiūrą.
(9) Tyrimai turėtų būti atliekami visapusiškai gerbiant žmogaus teises ir pagrindines laisves, ypač teisingumo principą, ir su tyrimu susijusių asmenų teisę išreikšti savo požiūrį į su jais susijusius faktus.
(10) Tyrimo komitetai turėtų visapusiškai gerbti asmenų, kuriuos jie kviečia liudyti, teises, vadovaudamiesi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatomis.
(11) Atliekant tyrimus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į principą, kad tyrimo išvados būtų grindžiamos tik įrodymo vertę turinčiais elementais; šiuo tikslu tyrimų komitetas visų pirma turėtų gauti visus svarbius dokumentus, kuriuos turi Sąjungos institucijos ir organai, valstybės narės, arba, jei dokumentas laikomas būtinu siekiant užtikrinti tyrimo sėkmę, bet koks kitas fizinis ar juridinis asmuo.
(12) Laikydamosi lojalaus bendradarbiavimo principo ir įsipareigojimų prisidėti prie teisinės tvarkos Sąjungoje palaikymo Sąjungos institucijos ir įstaigos arba valstybės narės turėtų paskirti pareigūnus ar tarnautojus, kuriems jos suteiktų leidimą dalyvauti tyrimo komiteto posėdyje, kai komitetas juos pakviečia tai daryti. Be to, tyrimo komitetui turėtų būti suteikiama galimybė apklausti už tiriamą klausimą atsakingą Komisijos narį, jeigu jo liudijimas laikomas svarbiu klausimo esmei atskleisti ir būtinas norint nuodugniai įsigilinti į tiriamą klausimą.
(13) Vis dėlto siekiant užtikrinti, kad tyrimo komitetas galėtų būti tikras, jog jo išvados pagrįstos elementais, turinčiais įrodymų vertę, šis komitetas turėtų turėti teisę išsikviesti bet kurį asmenį, kuris yra Europos Sąjungos gyventojas, įskaitant Sąjungos institucijų ar valstybių narių pareigūnus ir kitus tarnautojus, kaip liudytoją, kuris privalėtų atsakyti į klausimus noriai, išsamiai ir nemeluodamas; be to, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai galėtų įvykdyti šią pareigą, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad jiems turi būti suteiktas leidimas, kaip nustatyta pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų, išdėstytų Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68[5], 17 ir 19 straipsnius, taip pat pagal Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų, išdėstytų tame pačiame reglamente, 11 straipsnį paklusti minėto komiteto iškvietimo nurodymams, atvykti į apklausas ir būti liudininkais, taip pat pateikti pareiškimus ir duoti parodymus asmeniškai.
(14) Atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti kuo didesnę liudijimų įrodomąją vertę, tyrimų komitetui taip pat turėtų būti suteikiama teisė prašyti liudininkų duoti parodymus prisiekus; vis dėlto, turint mintyje tai, kad liudijimas prisiekus nėra procedūra, naudojama kiekvienoje Sąjungos teisinėje sistemoje, liudininkai neturėtų privalėti prisiekti. Kiekvienu atveju, kai liudininkas atsisako duoti parodymus prisiekęs, tai būti oficialiai registruojama, kad būtų galima tinkamai palyginti ir įvertinti liudijimų įrodomąją vertę.
(15) Ratifikuodamos Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo valstybės narės taip pat sutiko suteikti Europos Parlamentui teisę atlikti tyrimus dėl įtariamų teisės pažeidimų arba netinkamo administravimo įgyvendinant Sąjungos teisę; atitinkamai valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinės valdžios institucijos, laikydamosi nacionalinės teisės nuostatų, teiktų būtiną paramą, kad tyrimo komitetai galėtų vykdyti savo užduotis, be kitų dalykų, greitai įvykdydamos teisminės pagalbos prašymus, kuriuos parengė tyrimo komitetas.
(16) Siekiant sustiprinti demokratinę kontrolę Sąjungos lygmeniu, pagal šio reglamento nuostatas tyrimo komitetams suteikiami platesni įgaliojimai; kad šios nuostatos būtų įgyvendinamos, siekiant padidinti tyrimų veiksmingumą ir juos labiau suderinti su nacionaline parlamentine praktika, šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas tiksliai nustatytais atvejais; valstybių narių kompetencija turėtų būti užtikrinti, kad tam tikrų pažeidimų atvejais būtų taikomos sankcijos pagal jų nacionalinę teisę ir kad būtų pradedami atitinkami procesiniai veiksmai prieš kaltininkus, padariusius šiuos pažeidimus.
(17) Siekiant užtikrinti platesnį veiksmingų priemonių spektrą, turėtų būti numatyta galimybė taikyti Europos Parlamente ikiteisminio problemų sprendimo priemonę fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nėra Sąjungos ir valstybių narių institucijos ar organai, ir atitinkamai šie asmenys galėtų užginčyti sprendimus, priimtus taikant nuostatas dėl tyrimo, kurie skirti minėtiems asmenims arba yra tiesiogiai ir asmeniškai su jais susiję. Ši priemonė turėtų papildyti teismines ir neteismines priemones, numatytas pagal sutartis ir valstybių narių teisines sistemas.
(18) Turėtų būti laikomasi galių atskyrimo doktrinos, pagal kurią numatyta, kad norint išvengti piktnaudžiavimo galiomis, įstatymo leidžiamoji valdžia (parlamentas), vykdomoji valdžia (vyriausybė) ir teisminė valdžia (teismai) turėtų būti atskirtos.
(19) Šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 skirsnis
Tyrimo objektas ir bendrosios taisyklės, kuriais remiantis sudaromi tyrimo komitetai
1 straipsnis
Dalykas
1. Šiuo reglamentu nustatomos išsamios nuostatos, reglamentuojančios Europos Parlamento, vykdančio savo pareigas, naudojimąsi teise ištirti įtarimus dėl pažeidimų ir netinkamo administravimo įgyvendinant Sąjungos teisę.
2. Europos Parlamento vidaus organizacinę struktūrą reglamentuojančios nuostatos įtvirtinamos Darbo tvarkos taisyklėse.
2 straipsnis
Tyrimo komitetų sudarymas ir įgaliojimai
1. Atsižvelgdamas į sąlygas ir apribojimus, nustatytus pagal Sutartis, Europos Parlamentas gali sudaryti laikinuosius tyrimo komitetus.
2. Europos Parlamentas gali sudaryti šiuos tyrimo komitetus vienos ketvirtosios savo narių prašymu.
3. Sprendime sudaryti tyrimų komitetą nustatomi jo įgaliojimai, visų pirma nurodant:
a) tyrimo dalyką ir tikslą atsižvelgiant į atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas;
b) komiteto sudėtį, pagrįstą proporcingu atstovavimu politinėms jėgoms;
c) komiteto ataskaitos pateikimo terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip dvylika mėnesių nuo pirmojo posėdžio datos, ir, Parlamentui priėmus pagrįstą sprendimą, gali būti du kartus pratęstas ne daugiau kaip trims mėnesiams.
3 straipsnis
Tyrimo komiteto paleidimas
Tyrimo komitetas paleidžiamas:
a) kai pateikia savo ataskaitą, arba
b) suėjus terminui, kai turi būti pateikta komiteto ataskaita, taip pat
c) bet kuriuo atveju, pasibaigus Parlamento kadencijai.
4 straipsnis
Atnaujinti tyrimai
Tyrimo komitetas negali būti sudarytas ar iš naujo sudarytas siekiant tirti klausimus, kuriuos tyrimo komitetas jau nagrinėjo, nebent nuo šio tyrimo ataskaitos pateikimo ar ankstesniojo komiteto įgaliojimų pabaigos būtų praėję mažiausiai dvylika mėnesių ir tik tuo atveju, jei atsiranda naujų faktų. Komitetas gali būti sudarytas bet kada, kai atsiranda naujų rimtų faktų, kuriais remiantis būtų pakeistos esminės išvados.
2 skirsnis
Bendrosios procesinės taisyklės
5 straipsnis
Nesuderinamumas
1. Negalima sudaryti tyrimo komiteto tais atvejais, kai įtariamus faktus nagrinėja teismas ir kai vis dar vyksta teisminis atitinkamos bylos nagrinėjimas.
2. Jei sudarius tyrimo komitetą pradėtas teisminis nagrinėjimas, susijęs su tuo pačiu dalyku, Europos Parlamentas sprendžia, ar nutraukti komiteto atliekamą tyrimą.
Atitinkamą prašymą tiesiogiai ir asmeniškai pateikia valstybė narė, Komisija arba asmuo, su kuriuo šis tyrimas susijęs.
Tyrimo nutraukimo laikotarpis neįskaitomas į laiką, nurodytą 2 straipsnio 3 dalies c punkte.
6 straipsnis
Komitetų veiklos viešumas
1. Tyrimų komiteto veikla ir ypač jo organizuojami klausymai yra vieši.
2. Išimties tvarka komiteto darbas vyksta uždarame posėdyje, jei to reikalauja ketvirtadalis tyrimo komiteto narių, Sąjungos arba nacionalinė institucija ar įstaiga arba susijusi nacionalinė administracija. Liudininkai ir specialistai gali būti išklausyti uždarame posėdyje, jeigu jie to pageidauja.
Informacija, laikoma slapta pagal 7 straipsnio nuostatas, nagrinėjama uždarame posėdyje.
3. Tyrimo komitetas praneša kiekvienam į tyrimą įtrauktam asmeniui, kuriam šis tyrimas gali pakenkti; jei šis asmuo pageidauja, komitetas išklauso jo parodymus.
7 straipsnis
Konfidencialumas
1. Tyrimo komiteto surinkta informacija naudojama tik jo pareigoms atlikti. Ši informacija negali būti atskleista, jei joje yra konfidencialios medžiagos. Konfidenciali informacija perduodama Parlamentui, kuris ją tvarko ir saugo, vadovaudamasis bendraisiais būtiniausiais saugumo standartais, kuriuos taiko kitos Sąjungos institucijos.
2. Atitinkamai informacijos atskleidimui, kuris pažeistų arba asmens privatumą ir neliečiamumą, ypač pagal Sąjungos teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos, arba fizinio ar juridinio asmens komercinių interesų apsaugos, įskaitant intelektinę nuosavybę, reikalavimus, taikoma 1 dalis.
8 straipsnis
Bendradarbiavimas
Sąjungos institucijos ir įstaigos užtikrina, kad jų nariai ir darbuotojai teiktų reikalingą paramą, kuri leistų tyrimo komitetui atlikti savo užduotį.
Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinės institucijos, laikydamosi nacionalinės teisės nuostatų, teiktų reikalingą paramą, kuri leistų tyrimo komitetui atlikti savo užduotį.
9 straipsnis
Komunikacija
Bet koks su šio reglamento įgyvendinimu susijęs pranešimas valstybių narių nacionalinėms administracijoms arba teismams pateikiamas per valstybių narių nuolatines atstovybes prie Europos Sąjungos.
10 straipsnis
Tyrimų rezultatai
1. Baigęs tyrimą tyrimo komitetas pateikia galutinę ataskaitą Europos Parlamentui, kuris ją tvirtina arba atmeta be pakeitimų.
2. Į komiteto galutinę ataskaitą kaip oficiali teksto dalis gali būti įtrauktos ir mažumos išvados, jeigu joms pritarė mažiausiai ketvirtadalis komiteto narių.
3. Remdamasis šia ataskaita Europos Parlamentas visų pirma gali perduoti atitinkamą klausimą Sąjungos institucijoms ar įstaigoms arba nacionalinėms teismų institucijoms ar kitoms valdžios institucijoms.
Europos Parlamentas gali pateikti Europos Sąjungos institucijoms ar įstaigoms arba valstybėms narėms rekomendacijas, priimtas remiantis tyrimo komiteto ataskaita.
3 skirsnis
Tyrimas
11 straipsnis
Tyrimo atlikimas
1. Tyrimo komitetas, neviršydamas savo įgaliojimų, gali atlikti bet kokius tyrimus, kurie, jo nuomone, reikalingi, kad jis galėtų atlikti savo užduotį. Šiuo tikslu komitetas visų pirma turi teisę:
– atlikti tyrimą vietoje;
– prašyti dokumentų;
– pakviesti liudininkus;
– išklausyti Sąjungos ir valstybių narių pareigūnus ir kitus tarnautojus;
– prašyti ekspertų ataskaitų.
2. Tyrimo komitetas gali prašyti nacionalinių teisminių ir kitų institucijų padėti atlikti tyrimus. Šios institucijos suteikia tyrimo komitetui reikalingą paramą.
3. Kai tariami nusižengimai ar netinkamas administravimas įgyvendinant Sąjungos teisę susiję su galima valstybės narės tarnybos ar valdžios institucijos atsakomybe, tyrimo komitetas gali kreiptis į atitinkamos valstybės narės parlamentą su prašymu bendradarbiauti atliekant tyrimą.
Šiuo tikslu Europos Parlamentas gali sudaryti tarpparlamentinius susitarimus su valstybių narių parlamentais.
4. Sprendimuose, kuriuos komitetas priima taikydamas 3 skirsnį ir kurie skirti fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris nėra Sąjungos ir valstybių narių institucija ar įstaiga, adresatai informuojami apie priemones, kuriomis jie gali pasinaudoti pagal šio reglamento 21 straipsnį.
Šio komiteto sprendimai, turintys teisinių pasekmių trečiosioms šalims, laikomi Europos Parlamento teisės aktais.
12 straipsnis
Leidimas išklausyti parodymus
Savo tyrimo tikslais komitetas priima sprendimą (nurodymą išklausyti parodymus), kuriame nustatomos numatytos tyrimo priemonės ir nurodomi faktai, kuriuos reikia nustatyti.
13 straipsnis
Tyrimai vietoje
Tyrimo komitetas gali atlikti tyrimą vietoje. Esant reikalui šis tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su nacionalinėmis institucijomis, laikantis nacionalinės teisės nuostatų.
14 straipsnis
Prašymai pateikti dokumentus
1. Tyrimo komiteto prašymu Sąjungos institucijos ir įstaigos pateikia komitetui bet kurį savo turimą svarbų dokumentą.
2. Tyrimo komiteto prašymu valstybių narių valdžios institucijos pateikia komitetui bet kurį savo turimą svarbų dokumentą, laikydamosi nacionalinės teisės nuostatų ir taisyklių, nustatytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose.
3. Tyrimo komitetas gali paprašyti kiekvieno susijusio juridinio ar fizinio asmens pateikti tokius dokumentus, jei mano, kad tai padės sėkmingai atlikti tyrimą. Atitinkami asmenys, nepažeisdami savo įsipareigojimų, nustatytų pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, įvykdo komiteto prašymą. Jie gali reikalauti tokių pačių teisių, kokias turėtų pagal nacionalinę teisę tuo atveju, jei nacionalinės teisėsaugos institucijos vykdytų daiktų poėmį.
4. Prašymuose dėl dokumentų pateikiamas prašymo teisinis pagrindas ir tikslas, taip pat nurodoma, kokių dokumentų prašoma, ir nustatomas terminas, per kurį dokumentus reikia pateikti. Šiuose prašymuose taip pat nurodomos galimos pasekmės, jei be pagrindo atsisakoma pateikti prašomus dokumentus.
15 straipsnis
Liudytojai
1. Kad Tyrimo komitetas galėtų atlikti savo užduotį, jis gali pakviesti bet kurį asmenį, kuris gyvena Europos Sąjungoje, liudyti, jei mano, jog šį asmenį būtina išklausyti.
Kiekviename kvietime įrašoma atitinkamo liudininko pavardė, vardas ir adresas bei tiksliai nurodoma, kokiu reikalu ir dėl kokių priežasčių liudininką reikia apklausti. Komitetas persiunčia kvietimą valstybės narės, kurios nuolatinis gyventojas yra liudininkas, kompetentingai nacionalinei institucijai. Kompetentinga nacionalinė institucija užtikrina, kad pakviestasis atvyks duoti parodymų, kaip reikalaujama pagal nacionalinės teisės nuostatas.
2. Liudininkai, kuriems kvietimai tinkamai įteikti, paklūsta reikalavimui ir atvyksta duoti parodymų. Jie noriai, išsamiai ir nemeluodami atsako į jiems pateiktus komiteto narių klausimus. Jie gali reikalauti tokių pačių teisių, kurias turėtų, jei juos būtų kvietęs ir jų klausęs parlamento komitetas ar panaši institucija, arba teismas, vykdantis teisingumą civiliniuose procesuose valstybėje narėje, kurios nuolatiniai gyventojai yra šie liudininkai. Šiuo tikslu jie gali pasinaudoti advokato patarimais.
Liudininkai iš anksto informuojami apie jų teises ir pareigas bei apie galimas pasekmes, jei be pagrindo atsisakys atvykti pagal kvietimą ir dalyvauti apklausoje, arba jei duos melagingus parodymus ar papirks liudininkus.
3. Jei tinkamai pakviestas liudininkas neatvyksta į tyrimo komiteto posėdį, komitetas gali nurodyti įteikti šiam liudininkui papildomą šaukimą.
4. Komitetas gali nuspręsti išklausyti liudininkų parodymus jiems taip prisiekus: „Prisiekiu, kad sakiau tiesą, visą tiesą ir tik tiesą.“ Liudininkams pageidaujant jie gali prie šios priesaikos pridėti atitinkamą religinę formuluotę. Vis dėlto niekas negali būti įpareigotas duoti parodymų prisiekęs.
Kiekvienu atveju, kai liudininkas atsisako duoti parodymus prisiekęs, įrašoma atitinkama oficiali pastaba.
16 straipsnis
Sąjungos institucijų narių ir valstybių narių vyriausybių atstovų parodymai
Komitetas gali kviesti Sąjungos institucijas (išskyrus Teisingumo Teismą) ar valstybių narių vyriausybes paskirti vieną ar daugiau savo pareigūnų dalyvauti komiteto darbe, jeigu jų liudijimas laikomas svarbiu klausimo esmei atskleisti ir būtinas norint nuodugniai įsigilinti į tiriamą klausimą.
Pateikus prašymą pagal pirmą dalį, Komisija pakviečia vieną ar daugiau Komisijos narių, kurie atsakingi už tiriamą klausimą, dalyvauti tyrimo komiteto posėdyje.
17 straipsnis
Sąjungos ir valstybių narių pareigūnai ir kiti tarnautojai
1. Tyrimo komitetas gali kviesti Sąjungos institucijas ar įstaigas arba valstybes nares paskirti vieną ar daugiau savo pareigūnų ar tarnautojų dalyvauti komiteto darbe.
Sąjungos institucijos ar įstaigos arba valstybės narės paskiria pareigūnus ar tarnautojus, kuriems suteikia leidimą dalyvauti tyrimo komiteto posėdyje.
2. Tyrimo komitetas gali pakviesti konkretų Sąjungos pareigūną ar kitą tarnautoją teikti parodymus klausimais, susijusiais su jo pareigomis, jei mano, kad šio asmens parodymai būtini, kad komitetas galėtų atlikti savo užduotį. Laikoma, kad atitinkamam pareigūnui ar kitam tarnautojui suteiktas leidimas pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 17 ir 19 straipsnius, taip pat pagal Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 11 straipsnį, paklusti minėto komiteto iškvietimų reikalavimams, atvykti į apklausas ir būti liudininkais, taip pat pateikti pareiškimus ir duoti parodymus asmeniškai.
3. Kad galėtų atlikti savo užduotį, Tyrimo komitetas gali pakviesti konkretų valstybės narės pareigūną ar kitą tarnautoją teikti parodymus klausimais, susijusiais su jo arba jos pareigomis, jei mano, kad šio asmens parodymai būtini. Atitinkama valstybė narė suteikia leidimą savo pareigūnams ir kitiems tarnautojams, laikydamasi savo nacionalinės teisės nuostatų, paklusti minėto komiteto iškvietimų reikalavimams, atvykti į apklausas ir būti liudininkais, taip pat pateikti pareiškimus ir duoti parodymus asmeniškai.
18 straipsnis
Teisminės pagalbos prašymas
1. Tyrimo komitetas gali pateikti teisminės pagalbos prašymus, kad galėtų apklausti tinkamai pakviestus liudininkus.
2. Tokie prašymai surašomi pagal 15 straipsnio 1 dalį kaip komiteto sprendimai ir komitetas juos persiunčia valstybės narės, kurios nuolatinis gyventojas yra liudininkas, kompetentingai teisminei institucijai. Prireikus prie sprendimo pridedamas vertimas į atitinkamos valstybės narės, į kurią yra siunčiamas, valstybinę kalbą arba vieną iš oficialių kalbų.
3. Patikrinusi jo tikrumą ir teisėtumą kompetentinga teisminė institucija įvykdo prašymą laikydamasi savo nacionalinės teisės nuostatų. Vis dėlto gali būti, kad vykdant tyrimo komiteto prašymą reikia laikytis specialaus metodo ar specialios tvarkos, nebent toks laikymasis nesuderinamas su atitinkamos valstybės narės nacionaline teise arba neįgyvendinamas dėl šios valstybės narės vidaus praktikos ir tvarkos, arba dėl praktinių sunkumų.
4. Teisminės pagalbos prašymai vykdomi skubiai.
5. Įvykdžiusi prašymą, kompetentinga teisminė institucija pateikia tyrimo komitetui sprendimą dėl prašymo įgyvendinimo, visus dokumentus, išplaukiančius iš šio įgyvendinimo, ir išsamią išlaidų ataskaitą.
19 straipsnis
Ekspertai
1. Tyrimo komitetas gali nuspręsti prašyti, kad vienas ar daugiau ekspertų pateiktų ataskaitą (-as). Atitinkamame komiteto sprendime apibrėžiama ekspertų užduotis ir nustatomas terminas, per kurį būtina parengti šią ataskaitą.
2. Ekspertai gali pateikti nuomonę tik dėl tų punktų, dėl kurių buvo aiškiai į juos kreiptasi.
3. Eksperto siūlymu komitetas gali nurodyti apklausti liudininkus.
4. Tyrimo komitetas gali išklausyti ekspertą po to, kai šis pateikė savo ataskaitą.
18 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
20 straipsnis
Sankcijos
1. Atsisakymas atlikti pareigas, nustatytas šiuo reglamentu, arba šių pareigų neatlikimas oficialiai užregistruojamas.
Europos Parlamento Pirmininkas gali nurodyti visus arba dalį punktų, į kuriuos buvo oficialiai atsižvelgta, ir pasirūpina, kad šis pranešimas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2. Valstybės narės užtikrina, kad už toliau išvardytus šio reglamento pažeidimus būtų taikomos atitinkamos sankcijos pagal nacionalinę teisę:
– už nepagrįstą atsisakymą pateikti bet kokį prašomą dokumentą;
– už nepagrįstą atsisakymą paklusti kvietimui atvykti ir būti apklausiamu liudininku;
– už melagingą liudijimą; taip pat
– už liudininkų papirkimą.
Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir jos turi atspindėti sankcijas už atitinkamus pažeidimus, susijusius su nacionalinių parlamentų tyrimo komitetų darbu.
3. Kai asmuo pagrįstai įtariamas įvykdęs kurį nors iš 2 dalyje nurodytų pažeidimų, valstybė narė, kurios nuolatinis gyventojas šis asmuo yra, pradeda jo atžvilgiu atitinkamus procesinius veiksmus pagal nacionalinės teisės nuostatas.
21 straipsnis
Teisės gynimo priemonės
1. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra Sąjungos ir valstybių narių institucija ar įstaiga, gali pateikti pagrįstą skundą dėl tyrimo komiteto sprendimo, kurį komitetas priėmė taikydamas 3 skirsnį ir kuris skirtas minėtam asmeniui arba yra tiesiogiai ir asmeniškai su juo susijęs. Skunde nurodomas įtariamas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės pažeidimas, kuriuo kaltinamas ieškovas.
2. Skundas pateikiamas Europos Parlamentui per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie sprendimą ieškovui, arba, jei tokio pranešimo nėra, nuo dienos, kai ieškovas sužinojo apie minėtą sprendimą.
Toks skundas sustabdo sprendimo įgyvendinimą.
3. Europos Parlamentas priima pagrįstą sprendimą dėl minėtojo skundo per pirmą trumpąją plenarinę sesiją, kuri vyksta pasibaigus 10 darbo dienų laikotarpiui nuo skundo gavimo datos. Į sprendimą gali būti įtraukta sąlyga, kad skundas neturi stabdomojo poveikio.
Europos Parlamentas informuoja ieškovą apie šį sprendimą per 10 darbo dienų, taip pat informuoja ieškovą apie tai, kokiomis priemonėmis jis gali ginti savo teises, tai yra: jis gali pradėti teisminį procesą prieš Europos Parlamentą ir (arba) paduoti skundą Europos ombudsmenui, atitinkamai laikydamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 ir 228 straipsniuose numatytų sąlygų.
4. Jei Europos Parlamentas nepraneša apie savo pagrįstą sprendimą per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pradėti teisminį procesą prieš Europos Parlamentą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnyje numatytomis sąlygomis.
22 straipsnis
Išlaidos
Parlamento narių ir Sąjungos institucijų ir tarnybų pareigūnų kelionės ir apgyvendinimo išlaidas padengia šios institucijos ir tarnybos. Kitų asmenų, atvykstančių į komiteto posėdžius, kelionės ir apgyvendinimo išlaidas padengia Europos Parlamentas, vadovaudamasis specialistų svarstymams taikomomis aukščiausiomis ribomis.
4 skirsnis
Baigiamosios nuostatos
23 straipsnisPanaikinimas
Sprendimas 95/167/EB, Euratomas, EAPB, yra panaikinamas.
23 straipsnisĮsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja 20-ąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas ...[6]*:
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
AIŠKINAMOJI DALIS
„Truth is an arrow and the gate is narrow...that it passes through.“
Bob Dylan
Įžanga
Tyrimo teisė sudaro svarbią Parlamento priežiūros galių dalį. Iš tiesų, pagal šią teisę suteikiama galimybė stebėti praeitį: kokiu būdu buvo įgyvendintas esamas teisės aktas? Ar buvo kokių nors šio teisės akto pažeidimų arba netinkamo administravimo taikant šį teisės aktą ar jo iškraipymų? Kitaip tariant: tyrimo teise siekiama nustatyti tiesą apie praeitį.
Pasaulio demokratiniai parlamentai naudojasi šia teise daugybe skirtingų būdų. Daugumoje ES valstybių narių tyrimo komitetų sudarymą numato ir reglamentuoja konstitucija, įstatymai arba dekretas. Lyginant skirtingas tyrimo komitetų rūšis skirtingose valstybėse narėse iš tiesų matyti, kad esama didelių skirtumų, susijusių su šių komitetų sudarymo tvarka, jų veikimu ir įgaliojimais[7]. Be to, galima pastebėti ir skirtumų, susijusių su tuo, kaip dažnai sudaromi tyrimo komitetai.
Europos Parlamento teisė sudaryti laikinąjį tyrimo komitetą siekiant ištirti „įtariamus pažeidimus arba netinkamą Bendrijos teisės aktų vykdymą“ iš pradžių buvo iškelta Mastrichto sutartyje. Šioje sutartyje nepateikta informacijos apie konkrečius įgaliojimus, suteikiamus EP tyrimo komitetams, o visų išsamių nuostatų apibrėžties klausimas paliekamas spręsti būsimajame tarpinstituciniame susitarime.
Parlamentas nedelsdamas pradėjo rengti tokį susitarimą, ir tik po ilgų derybų ir pateikus dvi ataskaitas[8] tarpinstitucinis susitarimas dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų buvo priimtas 1995 m.[9]
Parlamentas gana apdairiai naudojosi savo teise. Nuo 1995 m. buvo sudaryti tik trys tyrimo komitetai:
-
TRANSIT – Bendrijos tranzito sistemos tyrimo komitetas,
- ESB1 - GSE (galvijų spongiforminės encefalopatijos) tyrimo komitetas,
- EQUI –Bendrovės „Equitable Life Assurance Society“ krizės tyrimo komitetas.
Per savo posėdžius EQUI komitetas greitai nustatė, kad tyrimų komitetams suteiktos ribotos galios, ir tai akivaizdžiai neatitiko Europos Parlamento politinės reikšmės, poreikių ir kompetencijos. Šiuo klausimu EQUI komitetas savo ataskaitoje pabrėžė, kad:
Išskyrus apribojimus Komisijos atžvilgiu, komitetas turi labai mažai galių: komitetas negali pakviesti liudytojų, tyrimo metu galimam liudytojui atsisakius bendradarbiauti, jis nesusilaukia jokių pasekmių, išlaidų ar baudos, nėra jokių sankcijų už melagingus parodymus ar už atsisakymą atvykti ar duoti parodymus komitetui. Komitetas neturi jokių, panašių į teismų turimas, tyrimo galių nacionalinių administravimo institucijų atžvilgiu, arba tais atvejais, kai administravimo institucija ar privati įstaiga atsisako komitetui pateikti dokumentus. Komitetas taip pat neturi galimybės tyrimo metu paprašyti nacionalinio teismo pagalbos[10].
Šios problemos, į kurias atkreipė dėmesį EQUI komitetas, iš tiesų buvo tie patys prieštaringi klausimai, anksčiau kelti per tarpinstitucines derybas 1995 m. Remdamasis tuo, Europos Parlamentas 2007 m. birželio 19 d.[11] parengė rekomendaciją, kurioje ragino Pirmininkų sueigą priimti šias rekomendacijas, jau įrašytas į EQUI komiteto pranešimą ir daugiausia susijusias su būsima tyrimo komitetų reforma.
Kodėl reikia pradėti šią reformą dabar?
Pagal Lisabonos sutartį iš dalies pakeista Sąjungos institucijų pusiausvyra ir sustiprintas politinis Parlamento vaidmuo. Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnyje aiškiai įtvirtinta, kad Parlamentas vykdo politinę kontrolę. Sutartimi taip pat pakeista tvarka, pagal kurią nustatomos naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančios nuostatos. 226 straipsnyje teigiama: „Išsamias ... nuostatas nustato Europos Parlamentas, priimdamas reglamentą savo iniciatyva pagal specialią teisėkūros procedūrą, gavęs Tarybos ir Komisijos pritarimą.“
Kadangi praeityje tai buvo bendras trijų pagrindinių Europos institucijų sprendimas, Lisabonos sutartyje Parlamentui aiškiai suteikiama iniciatyvos teisė. Vis dėlto Parlamentas dar turi gauti oficialų Tarybos ir Komisijos pritarimą.
Kita priežastis pradėti šį persvarstymą dabar yra ta, kad pagal naujausius dalinius Ombudsmeno statuto[12] pakeitimus ombudsmenui suteikiami platesni įgaliojimai, palyginti su Parlamento tyrimo komitetais.
Siekiant pagerinti būsimų tyrimo komitetų veiklą ir veiksmingumą, Europos Parlamento 2007 m. birželio 19 d. rekomendacijoje, parengtoje remiantis EQUI komiteto pranešimu, jau numatyta taisyklių, reglamentuojančių šių komitetų veiklą, reforma. Remiantis komiteto atliktais tyrimais dėl padėties 12-oje valstybių narių ir Šveicarijoje, nacionaliniams parlamentams suteikta daug geresnių tyrimo atlikimo priemonių nei EP. Vėliau Politikos departamentas atnaujino šį tyrimą ir įtraukė į jį tas valstybes nares, kurios nedalyvavo ankstesniame tyrime. Rezultatai parodė, kad dauguma valstybių narių turi konstitucines sistemas, pagal kurias numatyti tyrimo komitetai. Daugumoje valstybių narių šie komitetai turi tokias pat tyrimo galias kaip teismai, tačiau mažesnės apimties. Daugumoje valstybių narių, kurios turi tyrimo komitetų teisinę bazę, šie komitetai taip pat turi galimybę kviesti liudininkus duoti parodymus. Reikalavimų nevykdymo atveju taikomos sankcijos skirtingose šalyse skiriasi.
Palyginti su šiomis nuostatomis, dabartinis taisyklių rinkinys, susijęs su Europos Parlamento tyrimo komitetais, yra daug labiau ribojantis, ypač kai tai susiję su kvietimais liudyti ir su sankcijų taikymu atsisakantiems bendradarbiauti liudininkams.
Kadangi pagal Sutartį Parlamentui suteikiama iniciatyvos teisė, naudojama procedūra yra procedūra, nustatyta pagal Darbo tvarkos taisyklių 41 straipsnį „Parlamentui Sutartimis suteiktos iniciatyvos teisės“.
Kadangi ši procedūra pakeista, Parlamentas ne paprasčiausiai iš dalies keičia senus sprendimus, bet vietoj jų gali pasiūlyti naują reglamentą, kaip minėta anksčiau[13].
Kokie patobulinimai siūlomi?
Tyrimo komitetai privalo turėti būtinas priemones, kad galėtų atlikti savo užduotis ištirti įtariamus Sąjungos teisės pažeidimus ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejus. Tai atitinka Teisingumo Teismo praktiką: kai pagal Sutarties straipsnį Sąjungos institucijai ar įstaigai patikima konkreti užduotis, būtina pripažinti, kad tai įstaigai neišvengiamai ir per se suteikiami įgaliojimai, būtini tai užduočiai įvykdyti[14]. Priešingu atveju ši nuostata būtų visiškai neveiksminga.
Rengdamas pasiūlymą dėl visiškai naujo reglamento – pirmą kartą šio Parlamento istorijoje – pranešėjas sėmėsi įkvėpimo iš įvairių šaltinių. ES Teisingumo Teismo Statuto ir darbo tvarkos taisyklių, ypač jų 24–30 ir 47–53 bei 75 straipsniai buvo vienas iš svarbiausių įkvėpimo šaltinių. Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų buvo vertingi pavyzdžiai, kaip nustatyti tyrimo galias viršnacionaliniu lygmeniu. Politikos departamento dokumente („Parlamento tyrimo komitetai. Tyrimas“) pateikiama tyrimo komitetų galių ir procedūrų įvairiose šalyse apžvalga. Savaime suprantama, nebuvo pamiršti ir anksčiau parengti dokumentai, susiję su EP tyrimo komitetais[15]. Puikūs teisės tarnybos dokumentai, pastabos ir nuomonės taip pat padėjo tolesniems svarstymams. Pagaliau kai kurios neginčytinos ir naudingos nuostatos, esančios senuose sprendimuose, be abejo, išliks naujojoje teisinėje priemonėje.
Šiame pasiūlyme dėl reglamento pateikiama aiškesnė ir logiškesnė struktūra, palyginti su senuoju sprendimu. Svarbiausi patobulinimai yra 3 skirsnyje (Tyrimas).
Mūsų svarstymo pradžia buvo įsitikinimas, kad tyrimo išvados turėtų būti pagrįstos tik elementais, kurie turi įrodomąją vertę. Kad galėtų atlikti savo užduotį, tyrimo komitetas, neviršydamas savo įgaliojimų, turėtų galėti atlikti bet kokius tyrimus, kurie, jo nuomone, reikalingi; būtent nustatyti tiesą apie tam tikras praeities aplinkybes, pasinaudojant faktiniais įrodymais.
Todėl pagal siūlomo reglamento projektą komitetas gali atlikti bet kokios rūšies tyrimus, iš kurių svarbiausiems turėtų būti parengtos išsamios nuostatos, pvz., kai komitetas atlieka tyrimą vietoje, prašo dokumentų, kviečia liudininkais Sąjungos ir valstybių narių pareigūnus ir tarnautojus bei prašo eksperto ataskaitos.
Tyrimo komitetai turėtų turėti galimybę gauti visus dokumentus – administracinius ar kitokius – ir visą informaciją, kuri galėtų palengvinti jų darbą. Jiems turėtų būti suteikta galimybė gauti šią informaciją iš Sąjungos ir nacionalinių įstaigų ir iš fizinių ar juridinių asmenų. Vis dėlto šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi tik tai atvejais, kai atitinkama informacija ar prašomas dokumentas susiję su atitinkama tyrimo komiteto užduotimi.
Dėl tos pačios priežasties tyrimo komitetams turėtų būti leidžiama pakviesti į komiteto posėdį kiekvieną asmenį (Sąjungos ar nacionalinius pareigūnus, techninius ekspertus, juridinių asmenų atstovus ir kt.), kurio parodymai arba patirtis komitetams atrodo reikalingi, siekiant geriau ištirti atitinkamą bylą.
Kad būtų galima pasiekti anksčiau nurodytus tikslus, reglamento projekte nustatyta tiesioginė pareiga pateikti komiteto prašomus dokumentus ir atvykti į posėdį bei duoti parodymus. Vis dėlto tvarka, numatyta pradiniame sprendime, gali išlikti: ES ar valstybių narių pareigūnus ir kitus tarnautojus, dalyvausiančius komiteto darbe, gali paskirti jų viršininkai. Tokiu atveju būtų logiška manyti, kad šie asmenys dirbs laikydamiesi instrukcijų. Vis dėlto, jei komitetas nepatenkintas pagal šią tvarką pateiktais dokumentais ar ataskaitomis, jis gali pasinaudoti naujais, didesniais įgaliojimais – t. y. pakviesti šiuos asmenis kaip tiesioginius liudininkus. Senoji tvarka (kuri pagrįsta ES institucijų ir valstybių narių geranoriškumu ir lojaliu bendradarbiavimu) nepanaikinama, bet tai, kad esama galimybės, jog komitetas pasinaudos savo naujais didesniais įgaliojimais, gali reikšti, kad ES institucijos arba valstybės narės, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, pradės elgtis išmintingai.
Labai svarbus šių naujų teisinių įgaliojimų patobulinimas būtų tai, kad tinkamai pakviesti liudininkai privalės noriai, išsamiai ir nemeluodami atsakyti į komiteto narių jiems pateiktus klausimus. Tai bus taikoma ir Sąjungos pareigūnams bei kitiems tarnautojams. Pagal šį reglamentą jiems suteikiamas leidimas paklusti tyrimo komiteto reikalavimams atvykti ir duoti parodymus.
Šios teisinės nuostatos atrodo pakankamos ir tinkamos, kad būtų galima užtikrinti, jog Europos Parlamento – vienintelės tiesiogiai išrinktos Sąjungos institucijos – vykdoma politinė kontrolė yra tikrai rimta, veiksminga ir atitinka Europos piliečių lūkesčius dėl demokratinės atskaitomybės ir geros valdysenos.
Dėl tos pačios priežasties šių pareigų nevykdymo atveju turėtų būti taikomos tinkamos sankcijos. Siekiant laikytis Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnyje nustatytų principų nullum crimen sine lege ir nulla poena sine lege šiuo reglamentu valstybės narės turėtų būti įpareigotos užtikrinti, kad už šiuos tiksliai nustatytus pažeidimus: nepagrįstą atsisakymą pateikti prašomus dokumentus, nepagrįstą atsisakymą paklusti reikalavimui atvykti ir būti apklausiamu liudininku, melagingą liudijimą ir liudininkų papirkimą – būtų taikomos atitinkamos sankcijos pagal atitinkamus nacionalinius teisės aktus.
Europos Parlamentas nėra teismas; iš tiesų jis pats neturi įgaliojimų skirti nuobaudas atskiriems piliečiams. Vis dėlto, kai visos valstybės narės priėmė Lisabonos sutartį, jos taip pat sutiko suteikti Europos Parlamentui teisę tirti teisės pažeidimus arba netinkamą administravimą įgyvendinant Sąjungos teisę. Dėl to valstybėms narėms teisiškai privaloma įpareigoti savo administracijos sistemą teikti paramą visiems galimiems EP tyrimo komitetams. Kita vertus, Sąjungos institucijos neturėtų leisti, kad tinkamai pakviesti liudyti pareigūnai, kurie pažeidė šį reglamentą, slėptųsi už savo imuniteto, suteikto pagal Protokolą Nr. 7 tik dėl Sąjungos interesų; todėl aiškiai nurodyta, kad tokiais atvejais imuniteto atšaukimas laikomas veiksmu, neprieštaraujančiu Sąjungos interesams.
Pagaliau tikslas, dėl kurio sudaromas tyrimo komitetas, yra pateikti priemones, kurias įgyvendinant būtų ištaisyta neteisėta ar neteisinga padėtis. Todėl turėtų būti ieškoma įvairių problemų sprendimo būdų, kad būtų galima pateikti tinkamiausią sprendimą. Ta proga reikėtų prisiminti, kad galutinė sprendimo teisė – nepaisant įgaliojimų, suteiktų tyrimų komitetams, kad šie galėtų atlikti savo pareigas, – priklauso Parlamentui. Taigi, tyrimo komitetų išvadas galima pateikti Parlamentui kaip galutinį pranešimą. Tada Parlamentas priima vieną ar daugiau rekomendacijų, pateiktų galutiniame pranešime, pavyzdžiui, nusprendžia paskelbti tą pranešimą, pateikia teisėkūros iniciatyvą, perduoda klausimą kompetentingoms Sąjungos ar nacionalinėms institucijoms, perduoda klausimą ombudsmenui arba imasi bet kokių kitų tinkamų veiksmų atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes.
- [1] OL ...
- [2] OL ...
- [3] OJ L 78, 6.4.1995, p. 1.
- [4] 1987 m. liepos 9 d. sprendimas dėl sujungtų bylų 281,283–285 ir 287/85, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Danija ir Jungtinė karalystė prieš Komisiją [1987], ECT 3203, 28 dalis.
- [5] OL L 56, 1968 3 4, p. 1.
- [6] * OL: Įrašyti datą: dvylika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
- [7] Plg. tyrimą, kurį atliko Politikos departamentas C: „Parliamentary committees of inquiry in national systems: a comparative survey of EU Member States.“
- [8] A3-0302/92 ir A4-0003/95.
- [9] Sprendimas 95/167/EB, Euratomas, EAPB.
- [10] A6-0203/2007.
- [11] P6_TA(2007) 0264.
- [12] OL L 189, 2008 7 17, p. 25.
- [13] Techninė detalė, bet verta paminėti: Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 107b straipsnis panaikintas Protokolu Nr. 2, pridėtu prie Lisabonos sutarties, kuria pakeičiama Europos Sąjungos sutartis ir Europos bendrijos steigimo sutartis; vis dėlto pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, Sutarties dėl ES veikimo 226 straipsnis taikomas Europos atominės energijos bendrijai.
- [14] Plg. 1987 m. liepos 9 d. sprendimą byloje 281/85.
- [15] Pranešimas apie bendrovės „Equitable Life Assurance Society“ krizę (A6-0203/2007); 1995 m. liepos 21 d. pranešimas apie Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio pakeitimą (A4-0187-95); 1995 m. sausio 12 d. pranešimas dėl išsamių EP naudojimąsi tyrimo teisę reglamentuojančių nuostatų (A4-0003/95); 1995 m. sausio 3 d. darbo dokumentas dėl EP tyrimo teisės (pranešėjas: Alexander Langer); 1992 m. spalio 14 d. pranešimas dėl Parlamento tyrimo komitetų (A3-0302/92); 1992 m. birželio 2 d. darbo dokumentas dėl Parlamento tyrimo komitetų (pranešėjas: François Musso).
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
11.10.2011 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
17 1 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Carlo Casini, Andrew Duff, Ashley Fox, Matthias Groote, Roberto Gualtieri, Enrique Guerrero Salom, Zita Gurmai, Gerald Häfner, Constance Le Grip, David Martin, Morten Messerschmidt, Paulo Rangel, Algirdas Saudargas, György Schöpflin, Rafał Trzaskowski, Luis Yáñez-Barnuevo García |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Helmut Scholz, Rainer Wieland |
||||