PRANEŠIMAS dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) sprendžiant problemas ir įveikiant sunkumus

20.10.2011 - (2011/2109(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Wolfgang Kreissl-Dörfler

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) sprendžiant problemas ir įveikiant sunkumus

(2011/2109(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą, kuris įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d.,

–   atsižvelgdamas į Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, kuri įsigaliojo 1951 m. sausio 12 d.,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo, ypač 1998 m. lapkričio 19 d.[1], 2001 m. sausio 18 d.[2], 2002 m. vasario 28 d.[3], 2002 m. rugsėjo 26 d.[4] ir 2010 m. gegužės 19 d.[5] rezoliucijas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl metinių ataskaitų dėl žmogaus teisių pasaulyje ir į paskutinę 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją[6],

–   atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrąją poziciją 2003/444/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo[7],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą 2011/168/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo[8],

–   atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 4 d. veiksmų planą ir 2011 m. liepos 12 d. Veiksmų planą dėl tolesnių priemonių, susijusių su Sprendimu dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo ir pagalbos susitarimą[9],

–   atsižvelgdamas į 2003 m. Europos saugumo strategiją (ESS) „Saugi Europa geresniame pasaulyje“, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2003 m. gruodžio 12 d.,

–   atsižvelgdamas į 2010–2014 m. Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ (2009 m. gruodžio mėn.)[10] ir Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planą (2010 m. balandžio mėn., COM(2010) 0171 galutinis),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos sprendimą 2002/494/TVR, įsteigiantį Europos institucijų tinklą ryšiams dėl už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus atsakingų asmenų palaikyti[11], ir 2003 m. gegužės 8 d. Tarybos sprendimą 2003/335/TVR dėl genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo[12],

–   atsižvelgdamas atitinkamai į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1593 (2005) dėl Sudano / Darfūro ir į Rezoliuciją Nr. 1970 (2011) dėl Libijos,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0368/2011),

A. kadangi teisingumas ir teisinės valstybės principai ir kova su nebaudžiamumu yra tvarios taikos ramsčiai, nes jie užtikrina žmogaus teises ir pagrindines laisves;

B.  kadangi 2011 m. rugsėjo mėn. Romos statutą buvo ratifikavusios 117 valstybių; tačiau kadangi visuotinis jo ratifikavimas ir toliau turėtų išlikti pagrindinis tikslas;

C. kadangi dėl savo visuotinio pobūdžio teisingumas turi būti taikomas visiems vienodai, be išimčių ir netaikant dvejopų standartų; kadangi jokia vieta neturėtų tapti saugiu prieglobsčiu asmenims, vykdžiusiems genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, neteismines egzekucijas, karo nusikaltimus, kankinimus, masinius išžaginimus ar nusikaltimus, susijusius su prievartiniu žmonių dingimu;

D. kadangi teisingumas turėtų būti suvokiamas kaip būtinas elementas, kuriuo grindžiamos pastangos įtvirtinti taiką ir išspręsti konfliktus;

E.  kadangi siekiant užtikrinti visišką TBT veiksmingumą ir skatinti Romos statuto visuotinumą būtina išsaugoti TBT nepriklausomumą;

F.  kadangi TBT yra pirmoji nuolatinė tarptautinė teisminė institucija, galinti teisti asmenis už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, kuri labai prisideda prie žmogaus teisių rėmimo ir tarptautinės teisės, kovodamas su nebaudžiamumu ir taip atlikdamas svarbų atgrasomąjį vaidmenį bei aiškiai parodydamas, kad nebaudžiamumas už šiuos nusikaltimus nebus toleruojamas;

G. kadangi vadinamųjų teisingumo interesų“ užtikrinimas neatsižvelgiant į politinius motyvus (Romos statuto 53 straipsnis) yra pagrindinis Teismo principas; kadangi TBT atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant tarptautinį teisingumą ir tokiu būdu prisideda prie saugumo, teisingumo ir teisinės valstybės principų užtikrinimo, taip pat taikos išsaugojimo ir tarptautinio saugumo stiprinimo;

H. kadangi TBT jurisdikcijai priklauso nusikaltimai, padaryti po Romos statuto įsigaliojimo 2002 m. liepos 1 d.;

I.   kadangi, remiantis Romos statuto preambule ir papildomumo principu TBT imasi veiksmų tik tada, kai nacionaliniai teismai negali arba nenori patys patikimai nagrinėti bylos, taigi Statuto šalims ir toliau tenka pirminė pareiga traukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą; kadangi nepaprastai svarbus Romos Statuto šalių bendradarbiavimas su regioninėmis organizacijomis, ypač atvejais, kai ginčijama Teismo jurisdikcija,

J.   kadangi TBT teigiamo papildomumo principu remiama nacionalinių teismų kompetencija tirti ir persekioti baudžiamąja tvarka karo nusikaltimus;

K. kadangi šiuo metu TBT vykdo tyrimus septyniose šalyse (Ugandoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Darfūro regione Sudane, Centrinės Afrikos Respublikoje, Kenijoje, Libijoje ir Dramblio Kaulo Krante) ir viešai paskelbė, kad analizuoja informaciją apie įtariamus nusikaltimus keliais kitais atvejais; kadangi Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nurodė du atvejus (dėl Darfūro ir Libijos), trimis atvejais į Teismą kreipėsi pačios Statuto šalys (Uganda, Kongo Demokratinė Respublika ir Centrinės Afrikos Respublika), o du (dėl Kenijos ir Dramblio Kaulo Kranto) pradėjo tirti prokuroras pasinaudodamas proprio motu;

L.  kadangi dar neįvykdyti dauguma TBT išduotų 18-os arešto orderių, įskaitant Josepho Kony ir kitų Viešpaties pasipriešinimo armijos vadovų, atsakingų dėl padėties Šiaurės Ugandoje, Bosco Ntagandos Kongo Demokratinėje Respublikoje, Ahmado Muhammado Haruno, Ali Muhammado Ali Abd-Al-Rahmano ir Sudano prezidento Omaro Hassano Ahmado al Bashiro bei Muammaro Mohammedo Abu Minyaro Gaddafi, Saifo al Islamo Gaddafi ir Abdullah Al-Senussi Libijoje arešto orderius;

M. kadangi pagrindiniai Romos statuto principai yra sąžiningas bylos nagrinėjimas, tinkamas teismo procesas ir nukentėjusiųjų teisių apsauga;

N. kadangi Teismo tikslas – nuosekliai ir siekiant atlyginti žalą užtikrinti nukentėjusiųjų ir paveiktų bendruomenių galimybes siekti teisingumo, taip pat sudarant jiems galimybes dalyvauti bylos nagrinėjime, gauti apsaugą, turėti teisinius atstovus ir būti informuotiems;

O. kadangi Teismas, palaikomas liudytojų apsaugos struktūrų, suteikia nukentėjusiesiems teisę dalyvauti;

P.  kadangi dėl Teismui suteiktų įgaliojimų taikyti žalos atlyginimo nusikaltimų aukoms sistemą TBT yra unikali tarptautinė teisminė institucija;

Q. kadangi žalos atlyginimo procedūrų, pradėtų 2011 m., sėkmė priklauso nuo savanoriškų donorų įnašų, taip pat nuo baudų surinkimo ir nuteistų asmenų turto konfiskavimo;

R.  kadangi šiuo metu Teismas raginamas atlikti vis daugiau tyrimų, nagrinėti bylų ir spręsti parengtinio nagrinėjimo klausimų, nors kai kurios Romos statuto šalys siekia išlaikyti tokį patį TBT biudžetą arba jį net sumažinti;

S.  kadangi nuo pat TBT įsisteigimo ES ir jos valstybės narės buvo ištikimos jo sąjungininkės, nuolat jam teikė politinę, diplomatinę, finansinę ir logistinę paramą, taip pat propagavo Romos statuto visuotinimą ir gynė jo vientisumą, siekdamos apsaugoti ir padidinti TBT nepriklausomumą;

T.  kadangi kova su nebaudžiamumu gali būti sėkminga tik tada, jei visos Statuto šalys visapusiškai bendradarbiaus su TBT, o jo nepasirašiusios valstybės irgi teiks pagalbą teisminei institucijai;

Būtinybė vykdant politinius ir diplomatinius veiksmus padidinti paramą TBT

1.  patvirtina, kad visiškai remia TBT, Romos statutą ir tarptautinio baudžiamojo teisingumo sistemą, kurių pagrindinis tikslas – kova su genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui nebaudžiamumu;

2.  dar kartą patvirtina, kad visapusiškai remia prokuratūrą, jos proprio motu įgaliojimus ir pažangą pradedant naujus tyrimus;

3.  primygtinai ragina Romos statuto šalis ir jo nepasirašiusias valstybes nedaryti politinio spaudimo Teismui, kad būtų išsaugotas ir užtikrintas jo nešališkumas bei sudarytos sąlygos vykdyti teisingumą, pagrįstą įstatymais, o ne politiniais motyvais;

4.  pabrėžia universalumo principo svarbą ir ragina EIVT, ES valstybes nares bei Komisiją ir toliau dėti dideles pastangas skatinant visuotinai ratifikuoti Romos statutą bei Susitarimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo privilegijų ir imunitetų ir priimti nacionalinius įgyvendinimo teisės aktus;

5.  palankiai vertina tai, kad ES ir daugelis valstybių narių Kampalos konferencijoje prisiėmė konkrečius įsipareigojimus, bei rekomenduoja laiku įvykdyti šiuos įsipareigojimus ir atsiskaityti apie tai Statuto šalių asamblėjoje, kurios kitas posėdis numatytas 2011 m. gruodžio 12–21 d. Niujorke;

6.  palankiai vertina patvirtintus Romos statuto pakeitimus, įskaitant pakeitimą, susijusį su agresijos nusikaltimu, ir ragina visas ES valstybes nares juos ratifikuoti ir įtraukti į savo nacionalinę teisę;

7.  palankiai vertina tai, kad 2011 m. kovo 21 d. priėmus sprendimą buvo persvarstyta ES bendroji pozicija dėl TBT, pažymi, kad naujajame sprendime atsižvelgiama į iššūkius, su kuriais susiduria Teismas, ir pabrėžia, kad sprendimas yra tinkamas pagrindas ES ir jos valstybėms narėms padėti Teismui šiuos iššūkius atremti;

8.  palankiai vertina persvarstytą ES veiksmų planą, sutartą 2011 m. liepos 12 d., dėl tolesnių priemonių, susijusių su sprendimu dėl TBT, kuriame numatomos veiksmingos ir konkrečios priemonės, kurių turi imtis ES, siekdama ateityje pagerinti savo paramą TBT, ir ragina Tarybai pirmininkaujančią šalį, Komisiją, EIVT ir valstybes nares teikti pirmenybę veiksmų plano įgyvendinimui;

9.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tarptautinio baudžiamojo teisingumo sistemos veiksmingumą ir sėkmę ir toliau būtinas visapusiškas bei operatyvus Statuto šalių, įskaitant ES valstybes nares, ir Teismo bendradarbiavimas;

10. ragina ES ir jos valstybių nares laiku vykdyti visus Teismo prašymus teikti pagalbą ir bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas, inter alia, neįvykdytų arešto orderių įvykdymas ir teikiama informacija, taip pat prašymus padėti nustatyti, įšaldyti ir konfiskuoti įtariamųjų finansinį turtą;

11. ragina visas ES valstybes nares, kurios to dar nepadarė, priimti nacionalinius teisės aktus dėl bendradarbiavimo ir sudaryti bendruosius susitarimus su TBT dėl Teismo nuosprendžių vykdymo ir tyrimo, įrodymų rinkimo, faktų nustatymo, liudytojų apsaugos ir perkėlimo, kaltinamųjų suėmimo, išdavimo, kardomojo kalinimo, paleistų už užstatą kaltinamųjų apgyvendinimo ir nuteistųjų asmenų kalinimo klausimais; ragina valstybes nares bendradarbiauti tarpusavyje pasitelkiant savo policiją, teismus ir kitas atitinkamas priemones, kad būtų užtikrinta pakankama parama TBT;

12. ragina ES valstybes nares iš dalies pakeisti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnį, kad nusikaltimai, priklausantys TBT jurisdikcijai, būtų įtraukti į nusikaltimų, patenkančių į ES kompetencijos sritį, sąrašą; tiksliau sakant, ragina ES valstybes nares perduoti kompetenciją TBT kaltinamų asmenų turto nustatymo ir konfiskavimo srityje Europos Sąjungai, nepaisant to, kad teisminis procesas inicijuojamas TBT; ragina ES valstybes nares bendradarbiauti keičiantis svarbia informacija pasitelkiant veikiančias turto susigrąžinimo tarnybas (angl. Asset Recovery Offices), taip pat Kamdeno turto susigrąžinimo tarpagentūrinį tinklą (CARIN);

13. ragina ES valstybes nares visapusiškai įtraukti Romos statuto ir Susitarimo dėl TBT privilegijų ir imunitetų nuostatas į savo nacionalinę teisę;

14. palankiai vertina tai, kad per Kampalos persvarstymo konferenciją buvo patvirtinti Romos statuto pakeitimai, susiję su agresijos nusikaltimu, ir ragina visas ES valstybes nares juos ratifikuoti ir integruoti į savo nacionalinę teisę; rekomenduoja, siekiant sustiprinti Romos statuto visuotinumą, stengtis bendru sutarimu nustatyti tikslesnes atitinkamų nusikalstamų veikų apibrėžtis, taip pat aiškiai nustatyti, kad agresijos aktas pažeidžia tarptautinę teisę;

15. pažymi, kad, remiantis Kampalos konferencijos rezultatais, Teismas galės vykdyti savo jurisdikciją, susijusią su agresijos nusikaltimais, tik po 2017 m. sausio mėn., jei Statuto šalys tada priims sprendimą pradėti taikyti šią jurisdikciją;

16. palankiai vertina kai kurių ES valstybių narių indėlį kovojant su sunkiausių žmonijos istorijoje nusikaltimų nebaudžiamumu taikant universaliąją jurisdikciją; ragina visas ES valstybes nares daryti tą patį; pabrėžia, kad ir toliau reikia stiprinti ES institucijų ryšių tinklo, nagrinėjančio karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą, vaidmenį padedant bendradarbiauti ES teisėsaugos institucijoms, tiriančioms sunkius nusikaltimus;

17. pabrėžia esminį tarptautinių baudžiamųjų jurisdikcijų vaidmenį kovojant su nebaudžiamumu ir nagrinėjant atitinkamus tarptautinės teisės pažeidimus, susijusius su neteisėtu vaikų kareivių naudojimu ir verbavimu; kategoriškai nesutinka, kad jaunesni negu 18 metų vaikai būtų šaukiami ar verbuojami į karines pajėgas arba kitaip dalyvautų kariniuose veiksmuose; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu saugoti jų teisę į ramią vaikystę, ugdymą, fizinį neliečiamumą, saugumą ir seksualinę nepriklausomybę;

18. ragina parengti veiksmingą politiką ir tobulinti priemones siekiant užtikrinti, kad aukų dalyvavimas TBT procesuose turėtų apčiuopiamą poveikį, įskaitant prieinamesnes psichologines, medicinines ir teisines konsultacijas ir galimybę nesunkiai pasinaudoti liudytojų apsaugos programomis; pabrėžia, kad svarbu kuo išsamiau informuoti apie lytinę prievartą konfliktų zonose, t. y. įgyvendinti teisės programas, dokumentuoti nusikaltimus lyties pagrindu, įvykdytus kilus ginkluotam konfliktui, ir rengti mokymus teisininkams, teisėjams ir asmenims, kovojantiems už Romos statuto nuostatų vykdymą ir tarptautinę jurisprudenciją, susijusią su lyties pagrindu prieš moteris ir vaikus įvykdytais nusikaltimais;

19. ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares užtikrinti, jog būtų parengtos policijos tyrėjų, prokurorų, teisėjų, kariuomenės pareigūnų mokymo programos (bet neapsiribojant vien jomis), kuriose daugiausia dėmesio būtų skirta, pirma, Romos statuto nuostatoms ir atitinkamiems tarptautinės teisės aktams ir, antra, šių principų pažeidimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo priemonėms;

20. atkreipia dėmesį į TBT ir Europos Sąjungos susitarimą dėl bendradarbiavimo ir pagalbos; ragina ES valstybes nares taikyti universalios jurisdikcijos principą kovojant su nebaudžiamumu ir nusikaltimais žmoniškumui, ir primena jo svarbą tarptautinio baudžiamojo teisingumo sistemos veiksmingumui ir sėkmei;

21. labai ragina ES ir jos valstybes nares pasinaudoti visomis diplomatinėmis galimybėmis ir diplomatinėmis priemonėmis, siekiant efektyvaus bendradarbiavimo su TBT, ypač susijusio su neįvykdytų arešto orderių vykdymu;

22. tvirtai ragina ES ir jos valstybes nares, kurioms talkintų EIVT, nustatyti galiojančiomis JT ir TBT gairėmis pagrįstą griežtų vidinių taisyklių rinkinį, kurio laikytųsi prokuratūra ir kuriame būtų apibrėžtas ES ir valstybių narių pareigūnų santykių su asmenimis, kuriuos suimti prašo TBT, ypač jeigu pastarieji vis dar eina oficialias pareigas, elgesio kodeksas, neatsižvelgiant į jų statusą ir į tai, ar jie yra valstybių, kurios yra Romos statuto šalys, piliečiai, ar ne;

23. ragina ES ir jos valstybes nares tais atvejais, kai šalis partnerė kviečia atvykti arba sutinka leisti savo teritorijoje apsilankyti asmeniui, kurį suimti TBT yra išdavęs arešto orderį, nedelsiant daryti didesnį spaudimą tai šaliai siekiant, kad jis būtų suimtas, arba paramos suėmimo operacijos metu, arba bent jau to, kad tas asmuo negalėtų keliauti; pažymi, kad neseniai tokius kvietimus Sudano prezidentui Omarui al-Bashirui buvo išdavęs Čadas, Kinija, Džibutis, Kenija, Malaizija ir kt. šalys;

24. pripažįsta naujausią TBT prokuroro sprendimą išduoti pulkininko M. Gaddafi, jo sūnaus Saido al-Islamo ir žvalgybos viršininko Abdullah al-Sanoussi arešto orderius dėl kaltinimų nusikaltimais žmoniškumui, įvykdytų nuo sukilimo šalyje pradžios; pabrėžia, kad sėkmingas jų areštas ir vėliau surengtas TBT teismo procesas atliks labai svarbų vaidmenį kovojant su nebaudžiamumu šiame regione;

25. reiškia didelį susirūpinimą tuo, kad neseniai tokių valstybių, TBT statuto šalių, kaip antai Čado, Džibučio ir Kenijos, teritorijose lankėsi ir nebuvo suimtas ir Teismui perduotas Sudano prezidentas O. al-Bashiras, nors aišku, kad pagal Romos statutą jos yra teisiškai įsipareigojusios jį suimti ir perduoti Teismui;

26. pabrėžia tvirtų ES veiksmų, kuriais siekiama numatyti ir išvengti arba pasmerkti tokius vengimo bendradarbiauti atvejus, svarbą; dar kartą ragina ES (ir valstybes nares) parengti vidaus protokolą, apibrėžiantį konkrečias standartines priemones, kurios leistų joms laiku ir nuosekliai reaguoti vengimo bendradarbiauti su Teismu atvejais, kai reikia, koordinuojant veiklą su priemonėmis, kurias taiko kitos atitinkamos institucijos, įskaitant Statuto šalių asamblėją;

27. pažymi, kad Afrikos valstybės atliko svarbų vaidmenį steigiant TBT, ir laiko jų paramą ir glaudų bendradarbiavimą būtina veiksmingo Teismo darbo bei nepriklausomumo prielaida;

28. ragina Afrikos valstybes, TBT Romos statuto šalis, vykdyti savo įsipareigojimus pagal TBT Romos statutą ir, laikantis Afrikos Sąjungos steigiamojo akto nuostatų, teikti aktyvią paramą siekiant didžiausius pasaulio nusikaltėlius patraukti atsakomybėn ir išreikšti tvirtą paramą Teismui Afrikos Sąjungos (AS) posėdžiuose, be to, ragina AS sustabdyti sunkiausių nusikaltimų nebaudžiamumą ir padėti žiaurų veiksmų aukoms; reiškia paramą Teismo prašymui atidaryti ryšių su Afrikos Sąjunga biurą Adis Abeboje;

29. ragina ES ir jos valstybes nares įtraukti TBT darbą ir Romos statuto nuostatas į savo vystymosi programas, skirtas teisinės valstybės principams stiprinti; ragina ES ir jos valstybes nares teikti būtiną techninę, logistinę ir finansinę pagalbą bei dalytis patirtimi su besivystančiomis šalimis, kurioms nepakanka išteklių suderinti savo nacionalinius teisės aktus su Romos statuto principais bei bendradarbiauti su TBT, neatsižvelgiant į tai, ar šios šalys ratifikavo Statutą, ar ne; be to, ragina ES ir jos valstybes nares remti besivystančių šalių policijos, teismų, karinių bei administracinės valdžios institucijų atstovų mokymo programas, kad jie būtų supažindinti su Romos statuto nuostatomis;

30. ragina per kitą AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos posėdį aptarti kovą su nebaudžiamumu plėtojant tarptautinį vystomąjį bendradarbiavimą ir atitinkamą politinį dialogą, kaip buvo rekomenduojama keliose rezoliucijose ir persvarstyto Kotonu susitarimo 11 straipsnio 6 dalyje, siekiant įtraukti kovos su nebaudžiamumu ir teisinės valstybės principų stiprinimo priemones į esamas vystomojo bendradarbiavimo programas ir veiksmus;

31. ragina EIVT ir ES valstybių narių diplomatines tarnybas nuolat ir tikslingai naudoti diplomatines priemones, naudojamas tiek paramai TBT didinti, tiek platesniam Romos statuto ratifikavimui ir įgyvendinimui skatinti; be to, šios priemonės taip pat apima demaršus, politines deklaracijas, pareiškimus ir sąlygas dėl TBT susitarimuose su trečiosiomis šalimis, taip pat dialogus dėl politinių ir žmogaus teisių; pataria imtis tinkamų veiksmų vadovaujantis rezultatų vertinimu;

32. pabrėžia, kad TBT turi skirti dėmesio ne tik problemoms, susijusioms su ginkluotais konfliktais, ir aktyviau tirti žmogaus teisių pažeidimus, kurie perauga į nusikaltimus žmoniškumui, ir atvejus, kai nacionalinės valdžios institucijos akivaizdžiai nenori imtis tirti, persekioti ir bausti įtariamų pažeidėjų;

33. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę ir ES valstybes nares imtis diplomatinių veiksmų, siekiant paskatinti JT Saugumo Tarybos nares perduoti atitinkamas bylas TBT, kad jis pradėtų valstybių, kurios nėra Statuto šalys, pareigūnų, įtariamų vykdžius nusikaltimus žmoniškumui, tačiau vis dar besinaudojančių savo nebaudžiamumu, atvejų, įskaitant pastarojo meto įvykius Irane, Sirijoje, Bahreine ir Jemene, tyrimus;

34. pripažįsta ES vaidmenį skatinant Romos statuto ir Susitarimo dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo privilegijų ir imunitetų ratifikavimą visame pasaulyje ir teigiamai vertina tai, kad neseniai prie Romos statuto prisijungė ir (arba) jį ratifikavo Tunisas, Filipinai, Maldyvai, Grenada, Moldova, Sent Lusija ir Seišeliai, taigi dabar iš viso yra 118 valstybių, Romos statuto šalių; ragina, kad dar daugiau Azijos, Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų valstybių ir Afrikos į pietus nuo Sacharos valstybių taptų Romos statuto šalimis;

35. ragina ES, ypač EIVT, ir toliau skatinti Romos statuto ir Susitarimo dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo privilegijų ir imunitetų visuotinumą, taip pat gerbti Teismą, bendradarbiauti su juo ir jam padėti santykiuose su trečiosiomis šalimis, įskaitant pagal Kotonu susitarimą ir vykdant ES ir regioninių organizacijų, pvz., Afrikos Sąjungos, Arabų lygos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBP) ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN), dialogus; pabrėžia, kaip TBT svarbu skatinti ratifikuoti ir taikyti Romos statutą ES dvišaliuose dialoguose su trečiosiomis šalimis dėl žmogaus teisių;

36. ragina Komisiją ir EIVT dar sistemingiau siekti, kad į derybų įgaliojimus ir susitarimus su trečiosiomis šalimis būtų įtraukta sąlyga dėl TBT;

37. ragina ES vadovus palaikyti ryšį su visomis valstybėmis, kurios dar nėra Romos statuto šalys, siekiant jas paskatinti prisijungti prie Statuto; čia dėmesį ypač reikėtų skirti toms valstybėms, kurios yra nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, ir nenuolatinėms JT Saugumo Tarybos narėms;

38. palankiai vertina JAV dalyvavimą stebėtojo teisėmis TBT statuto šalių asamblėjoje ir tikisi, kad JAV greitai taps Romos statuto šalimi;

39. palankiai vertina Tuniso prisijungimą prie Romos statuto ir tikisi, kad tai duos teigiamą ženklą kitoms Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalims, kurios galėtų sekti šiuo pavyzdžiu; be to, palankiai vertina tai, kad neseniai Romos statutą ratifikavo Filipinai, taigi padidėjo Teismo sistemai priklausančių Azijos valstybių skaičius ir tai svarbus signalas, jog didėja Azijos valstybių, TBT narių, skaičius; taip pat palankiai vertina tai, kad neseniai Romos statutą ratifikavo Maldyvai, ir neseniai Žaliojo Kyšulio Nacionalinės Asamblėjos priimtą įstatymą dėl Romos statuto ratifikavimo ir tikisi, kad jo vyriausybė nedelsiant imsis atitinkamų veiksmų; išreiškia viltį, kad visos Lotynų Amerikos šalys taps TBT narėmis;

40. ragina Turkiją, kuri yra vienintelė oficiali ES šalis kandidatė, iki šiol dar neprisijungusi prie Romos statuto, kuo greičiau tapti jo ir Susitarimo dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo privilegijų ir imunitetų šalimi ir pabrėžia, kad ateityje visos šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, taip pat ir šalys partnerės pagal Europos partnerystės politiką (EPP) turės tai padaryti;

41. ragina ES ir jos valstybes nares remti trečiųjų šalių – ypač šalių, kurias TBT laiko probleminėmis, ir šalių, kurių atžvilgiu TBT atlieka preliminarų tyrimą – pajėgumus ir politinį ryžtą pradėti nacionalinius teismo procesus dėl genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir jos valstybes nares remti reformų procesus ir nacionalines gebėjimų stiprinimo priemones, kuriomis siekiama stiprinti visų šalių, įtariamų sunkiais tarptautiniais nusikaltimais, teismų, teisėsaugos sektoriaus ir ilgalaikio įkalinimo sistemos nepriklausomumą;

42. pabrėžia, kad Teismo papildomumo principo veiksmingumas susijęs su Statuto šalių pirmine pareiga tirti karo nusikaltimus, genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn; reiškia susirūpinimą, kad ne visų ES valstybių narių nacionalinė teisė apima teisės aktus, apibrėžiančius šiuos nusikaltimus, kurių atžvilgiu jų teismai galėtų vykdyti jurisdikciją;

43. ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, skaidriai konsultuojantis su pilietine visuomene priimti visapusiškus teisės aktus ir veiksmingai juos įgyvendinti, be to, suteikti savo nacionaliniams teismams būtinas priemones, skirtas tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šiuos nusikaltimus;

44. dar kartą patvirtina, kad ES ir jos valstybės narės turi dėti daugiau diplomatinių pastangų, skirtų valstybėms, kurios nėra Romos statuto šalys, ir regioninėms organizacijoms (pvz., AS, ASEAN ir Arabų lygai), siekdamos, kad būtų geriau suprantami TBT įgaliojimai – vykdyti asmenų, padariusių karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir vykdžiusių genocidą, baudžiamąjį persekiojimą, pvz., parengti specialią ryšių strategiją šiuo klausimu, ir siekti, kad būtų geriau suprantamas ir labiau remiamas Teismas ir jo įgaliojimai, visų pirma JT forumuose, pvz., JT Saugumo Taryboje;

45. patvirtina, kad ES valstybių narių diplomatinė parama labai svarbi TBT vykdant savo įgaliojimus ir dalyvaujant Jungtinių Tautų, įskaitant JT Generalinę Asamblėją ir JT Saugumo Tarybą, forumuose;

46. pabrėžia, kad reikia nuolat dėti diplomatines pastangas ir skatinti JT Saugumo Tarybos nares užtikrinti, kad bylos būtų perduodamos nagrinėti laiku, kaip apibrėžta Romos statuto 13 straipsnio b punkte ir kaip tai neseniai atsitiko, kai JT Saugumo Taryba vienbalsiai nutarė kreiptis į TBT dėl padėties Libijoje; taip pat išreiškia viltį, kad JT Saugumo Taryba susilaikys nuo sprendimų atidėti Teismo tyrimus arba baudžiamąjį persekiojimą, kaip apibrėžta Romos statuto 16 straipsnyje;

47. ragina JT Saugumo Tarybos ir JT Generalinės Asamblėjos nares rasti tinkamų būdų ir priemonių, kaip JT galėtų teikti Teismui finansinius išteklius, skirtus padengti išlaidoms, susijusioms su padėties, dėl kurios kreipėsi JT Saugumo Taryba, tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu, kaip numatyta Romos statuto 115 straipsnyje;

48. ragina ES valstybes nares užtikrinti, kad atitinkamų regionų ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimai apimtų koordinavimo ir bendradarbiavimo su TBT veiklą; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai paskirti ES specialųjį įgaliotinį tarptautinio teisingumo srityje, kurio įgaliojimai apimtų ES įsipareigojimo kovoti su nebaudžiamumu skatinimą, integravimą ir atstovavimą jam, taip pat įsipareigojimą TBT visose ES užsienio politikos srityse;

49. ragina EIVT užtikrinti, kad TBT būtų įtrauktas į visus ES užsienio politikos prioritetus, sistemingai atsižvelgiant į kovą su nebaudžiamumu ir papildomumo principą platesniu mastu teikiant pagalbą vystymuisi ir pagalbą kuriant teisinę valstybę ir ypač skatinti Viduržemio jūros pietų regiono pereinamojo laikotarpio valstybes pasirašyti ir ratifikuoti Romos statutą;

50. patvirtina, kad ES turėtų užtikrinti, jog EIVT turėtų būtinos patirties ir aukšto lygio gebėjimų tam, kad galėtų paversti TBT iš tiesų prioritetine sritimi; rekomenduoja, kad EIVT tiek Briuselyje, tiek delegacijose užtikrintų pakankamai pareigūnų, kurie būtų atsakingi už tarptautinio teisingumo klausimus, taip pat siūlo EIVT ir Europos Komisijai toliau rengti darbuotojų mokymus tarptautinio teisingumo ir TBT tema, parengti su TBT darbuotojų mainų programą, kuri pagerintų abiejų šalių darbuotojų žinias apie šias institucijas ir palengvintų tolesnį bendradarbiavimą;

51. ragina visas TBT statuto šalis, ES ir patį TBT, įskaitant prokuratūrą, dėti visas pastangas, kad būtų patraukti atsakomybėn ir nubausti asmenys, padarę lytinius nusikaltimus žmoniškumui, kurie, kaip apibrėžta pagal TBT jurisdikciją (Romos statuto 7 straipsnis), yra specifinė nusikaltimų žmoniškumui kategorija ir prie kurių priskiriami išžaginimas, seksualinė vergovė, priverstinė prostitucija, priverstinis nėštumas, priverstinė sterilizacija ir bet kuri kita panašaus sunkumo seksualinės prievartos forma bei persekiojimas dėl lyties; pažymi, kad tokie lytiniai nusikaltimai yra ypač niekšiški, nes dažnai būna vykdomi plačiu mastu ir yra tiek karo nusikaltimai, tiek ir nusikaltimai žmoniškumui (Romos statuto 8 straipsnis), nukreipti prieš labiausiai pažeidžiamas grupes – moteris, vaikus ir civilius – konfliktų ir (arba) maisto trūkumo ar bado jau nualintose šalyse;

52. atsižvelgiant į artėjančius šešių naujų teisėjų ir naujo prokuroro rinkimus, vyksiančius per Statuto šalių asamblėjos 2011 m. gruodžio mėn. posėdį, ragina ES valstybes nares, įvykdžius sąžiningus, skaidrius ir nuopelnais pagrįstus rinkimus, išrinkti labiausiai kvalifikuotus kandidatus užtikrinant geografinę ir lyčių pusiausvyrą, ir paskatinti valstybes iš regionų, kurie naudojasi būtinaisiais balsavimo reikalavimais (pvz., Lotynų Amerikos grupė ir Karibų jūros šalys (angl. GRULAC)), pasinaudoti šia galimybe ir paskirti pakankamai kandidatų, tokiu būdu užtikrinant subalansuotą regioninį atstovavimą Teisme; pažymi, kad naujo prokuroro rinkimai yra ypač svarbūs Teismo veiksmingumo ir teisėtumo požiūriu ir palankiai vertina Paieškos komiteto, kurį įsteigė Statuto šalių asamblėjos biuras, darbu;

53. palankiai vertina patariamojo komiteto, kurio užduotis – priimti ir apsvarstyti visų naujų teisėjų kandidatūras, kaip nustatyta Romos statuto 36 straipsnio 4c punkte, taip pat Paieškos komiteto, skirto TBT prokurorui, įsteigimą; be to, laikosi nuomonės, kad Paieškos komiteto darbui neturėtų turėti įtakos politiniai motyvai;

Būtinybė užtikrinti papildomą finansinę ir logistinę paramą Teismui

54. palankiai vertina iki šiol teiktą ES ir valstybių narių finansinę ir logistinę paramą TBT ir rekomenduoja, kad šiuo metu taikomų formų parama, įskaitant įprastą TBT biudžetą, kurį sudaro Statuto šalių įmokos, bei Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (angl. EIDHR), finansuojamą iš ES biudžeto, būtų toliau teikiama, ypač apimant šias sritis: informavimo veiklą, skirtą nukentėjusiesiems ir paveiktoms bendruomenėms padėti; teisinį atstovavimą; liudytojų perkėlimą; nukentėjusiųjų ir (arba) liudytojų dalyvavimą bylos nagrinėjime ir apsaugą, ypač atsižvelgiant į nukentėjusių moterų ir nepilnamečių / vaikų poreikius; paramos, kuri sudarytų galimybes Teismui nedelsiant imtis veiksmų, susijusių su naujais tyrimais, teikimą; ragina ES ir jos valstybes nares remti Teismo pastangas stiprinti savo atstovavimą vietos lygmeniu, pripažįstant atstovavimo TBT vietos lygmeniu svarbą skatinant jo įgaliojimų supratimą ir paramą, taip pat siekiant įtraukti bendruomenes, nukentėjusias dėl Teismo jurisdikcijai priklausančių nusikaltimų, ir joms padėti; išreiškia susirūpinimą, kad išteklių trūkumas ir toliau kliudo optimaliam Teismo funkcionavimui;

55. pabrėžia reikšmingą Romos statuto sistemos poveikį aukoms, t. y. asmenims ir bendruomenėms, nukentėjusiems nuo nusikaltimų, patenkančių į Teismo jurisdikciją; mano, kad Teismo informavimo veikla yra itin svarbi skatinant suprasti ir remti Teismo įgaliojimus patenkinti aukų ir nukentėjusių bendruomenių lūkesčius ir suteikti joms galimybę stebėti ir suprasti tarptautinės baudžiamosios teisenos procesą ir Teismo darbą;

56. rekomenduoja ES valstybėms narėms užtikrinti tinkamą TBT Aukų patikos fondo finansavimą (siekiant papildyti lėšas galimoms būsimoms žalos atlyginimo išmokoms bei toliau vykdyti dabartinę pagalbos veiklą) ir prisidėti prie naujai įsteigto TBT specialaus perkėlimo fondo, šeimos narių apsilankymų pas įkalintuosius Hagos Tribunolo būstinėje fondo, Teisinės pagalbos programos ir išlaidų, susijusių su atstovavimo TBT vietos lygmeniu išlaikymu ir plėtimu, finansavimo;

57. tvirtai remia TBT pastangas plėsti ir stiprinti savo atstovavimą vietos lygmeniu, nes tai labai svarbus veiksnys gerinant jo gebėjimą vykdyti savo funkcijas, įskaitant tyrimus, informavimo veiklą, skirtą padėti nukentėjusiesiems ir paveiktoms bendruomenėms; liudytojų apsaugą ir palankesnių sąlygų aukoms pasinaudoti savo teisėmis dėl dalyvavimo teismo procese ir dėl žalos atlyginimo sudarymą; be to, tai itin svarbus veiksnys siekiant padidinti Teismo įtaką ir gebėjimą padaryti stiprų bei teigiamą poveikį;

58. ragina ES užtikrinti tinkamą ir pastovų pilietinės visuomenės veikėjų, veikiančių su TBT susijusiose srityse pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (angl. EIDHR), finansavimą ir ragina ES valstybes nares bei esamus Europos fondus toliau teikti paramą šiems veikėjams;

59. ragina ES valstybes nares ir EIVT pradėti diskusijas, susijusias su dabartinių ES finansinių priemonių, visų pirma Europos plėtros fondo (EPF), persvarstymu, siekiant išnagrinėti, kaip jos galėtų toliau prisidėti remiant paramą gaunančių šalių papildomą veiklą, siekiant sustiprinti kovą su nebaudžiamumu šiose šalyse;

60. pripažįsta, kad pastangos, kurias Europos Komisija deda rengdama ES papildomumo priemonių rinkinį, kuriuo siekiama plėtoti nacionalinius gebėjimus tirti ir persekioti įtariamus tarptautinius nusikaltimus, ir ragina Komisiją užtikrinti šio rinkinio įgyvendinimą siekiant su papildomumu susijusią veiklą integruoti į pagalbos programas ir labiau suderinti įvairias ES priemones;

61. ragina TBT statuto šalis skatinti bendras pastangas, skirtas teismo procesams dėl sunkiausių nusikaltimų, pvz., karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido, tobulinti nacionaliniu lygiu;

62. palankiai vertina Komisijos iniciatyvą 2011 m. balandžio mėn. Pretorijoje surengti Europos ir Afrikos pilietinės visuomenės seminarą tarptautinio teisingumo klausimams aptarti; atkreipia dėmesį šio susitikimo rekomendacijas ir ragina Komisiją toliau remti tokius renginius;

63. primena, kad Europos Parlamentas buvo vienas iš pirmųjų tvirtų Teismo rėmėjų, ir pažymi jo esminį vaidmenį, atliekant ES veiksmų šiuo klausimu stebėseną; ragina Europos Parlamento metinėje ataskaitoje dėl žmogaus teisių pasaulyje įterpti skyrių dėl kovos su nebaudžiamumu ir TBT veiklos; be to siūlo Europos Parlamentui atlikti aktyvesnį vaidmenį skatinant kovą su nebaudžiamumu ir TBT priemones bei įtraukiant jas į visas ES politikos kryptis ir institucijų, t. y. visų komitetų, grupių ir delegacijų trečiosiose šalyse, veiklą;

64. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

• [1]  OL C 379, 1998 12 7, p. 265.
• [2]  OL C 262, 2001 9 18, p. 262.
• [3]  OL C 293 E, 2002 11 28, p. 88.
• [4]  OL C 273 E, 2003 11 14, p. 291.
• [5]  OL C 161 E, 2011 5 31, p. 78.
• [6]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0489.
• [7]  OL L 150, 2003 6 18, p. 67.
• [8]  OL L 76, 2011 3 22, p. 56.
• [9]  OL L 115, 2006 4 28, p. 50.
• [10]  OL C 115, 2010 5 4, p. 4.
• [11]  OL L 167, 2002 6 26, p. 1.
• [12]  OL L 118, 2003 5 14, p. 12.

AIŠKINAMOJI DALIS

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) nuo pat savo įsisteigimo, t. y. 2002 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Romos statutas, sėkmingai įgyvendina savo išskirtinius visuotinius įgaliojimus persekioti asmenis, padariusius karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą. Vadovaudamasis papildomumo principu, pagal kurį teigiama, kad Teismas imasi veiksmų tik tuo atveju, jeigu nacionaliniai teismai negali arba nenori šių bylų nagrinėti, Teismas pradėjo tyrimus, susijusius su padėtimi Ugandoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Darfūro regione Sudane, Centrinės Afrikos Respublikoje, Kenijoje, Libijoje ir Dramblio Kaulo Krante.

TBT, neatsižvelgiant į jo pastangas, profesionalumą ir atsidavimą, dėl politinių ir finansinių aplinkybių, kurios nuo jo nepriklauso, šiuo metu yra kritinėje padėtyje. Jis vis dažniau patiria nesąžiningų, politiškai motyvuotų puolimų, jos arešto orderiai dažnai nevykdomi, dabartinio jo biudžeto neužtenka reikmėms. Kadangi ES ištikimai rėmė TBT, šio pranešimo tikslas įvertinti, kaip dar būtų galima Teismui padėti pasirengti iššūkiams ir nugalėti sunkumus (politinio ir finansinio pobūdžio), su kuriais jis susiduria.

Nuo pat TBT įsisteigimo ES jį rėmė įvairiais politiniais, diplomatiniais, finansiniais ir logistikos veiksmais, taip propaguodama Romos statuto visuotinumą ir vientisumą ir prisidėdama prie Teismo nepriklausomumo ir efektyvios veiklos.

Teismas, savo ruožtu, pradėjo tyrimus Kongo Demokratinėje Respublikoje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Ugandoje pačių šių šalių prašymu (jei kreipiasi valstybė). JT Saugumo Taryba taip pat kreipėsi į Teismą dėl padėties Sudane (Darfūre) ir Libijoje. Abiem šiais atvejais buvo išduoti arešto orderiai einantiems pareigas valstybių vadovams arba aukštiems pareigūnams: Sudano prezidentui Omarui Hassanui Ahmadui al Bashirui ir Libijos vadovui Muammarui Gaddafi. Taip pat II ikiteisminio tyrimo kolegija leido TBT prokurorui atlikti tyrimą Kenijoje (tai buvo pirmas kartas, kai prokuroras pasinaudojo proprio motu ir pradėjo tyrimą nelaukdamas, kol į jį kreipsis kuri nors valstybė arba JT Saugumo Taryba), o neseniai ir Dramblio Kaulo Krante. Jis pareiškė panašius kaltinimus ir vyriausybės pareigūnams ir sukilėlių vadovams, taigi parodė teisingumo nešališkumą. TBT prokuroras taip pat paskelbė, kad šiuo metu tiriama padėtis bent devyniose šalyse, įskaitant Afganistaną, Kolumbiją, Gruziją, Gvinėją, Hondūrą, Korėjos Respubliką, Nigeriją ir Palestiną, ir keturiuose žemynuose.

Kadangi vis auga Teismo užmojai ir atgrasomasis poveikis, jis vis dažniau susiduria su politinio ir finansinio pobūdžio iššūkiais ir sunkumais. Politiškai jį vis nesąžiningai kritikuoja priešiškai nusiteikusios šalys ir vadovai. Nors išsakant šią kritiką nepripažįstama, kad dėl didžiosios daugumos bylų į TBT kreipėsi arba pačios valstybės, Statuto šalys, arba JT Saugumo Taryba, tai kenkia Teismo autoritetui, neigiamai veikia visuomenės nuomonę ir visą bendradarbiavimo lygį.

Finansiškai Teismui sunku padengti tiesioginius savo veiklos poreikius, kadangi jo biudžetas neauga kartu su darbo krūviu. Naujai kreipiantis beveik neskiriama papildomų lėšų, finansinė krizė bendrai neigiamai paveikė TBT rėmėjus, taigi jo biudžeto ištekliai neauga.

Tradiciškai ES buvo labai aktyvi skatindama teikti paramą Teismui ir naudojo įvairias politinio pobūdžio priemones, įskaitant pareiškimus, deklaracijas, demaršus, dialogus dėl politinių ir žmogaus teisių, santykius su šalimis partnerėmis pagal Kotonu susitarimą arba kitas regionines iniciatyvas, pvz.: EKP, taip pat regioniniuose (ypač palaikant santykius su Afrikos Sąjunga) ir daugiašaliuose (ypač Jungtinių Tautų) forumuose. Ji, naudodamasi diplomatiniais kanalais ir technine pagalba, aktyviai padėjo užtikrinti, kad šalys partnerės ratifikuotų ir įgyvendintų Romos statutą, taip pat tam naudodavo savo politines ir diplomatines priemones.

Neatsižvelgiant į tai, kad ES ir jos valstybės narės teikia daug paramos Teismui, reikia dar daug padaryti politiniu ir diplominiu lygiu, taip pat praktiniu lygiu siekiant padėti Teismui įveikti iššūkius ir sunkumus, su kuriais jis šiuo metu susiduria. Atidžiau stebint, kaip nuolat įgyvendinamos TBT nuostatos susitarimuose su trečiosiomis šalimis, taip pat savo politinių pareiškimų ir deklaracijų poveikį neabejotinai būtų lengviau sutvirtinti ES nuostatas ir poziciją TBT klausimais derantis su šalimis ir organizacijomis, ES partnerėmis, ypač su Afrikos Sąjunga. Taigi ES, vykdydama politinius ir žmogaus teisių dialogus, turėtų nuolat prireikus kelti TBT ir tarptautinio teisingumo klausimus. ES ir jos valstybės narės turėtų laiku ir koordinuotai reaguoti į atvejus, kai nebendradarbiaujama su Teismu, pavyzdžiui, susitardamos dėl vidinio elgesio kodekso, taikytino šiais atvejais.

Taip pat labai svarbu, kas ES kreiptųsi į pagrindines valstybes, kurios nėra Romos statuto šalys, ypač tas, kurios yra nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės (t. y. Rusija, Kinija ir JAV), siekdama užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą ir kreipimąsi į Teismą laiku. Neseniai pavyko priimti vienbalsį sprendimą kreiptis dėl Libijos atvejo, taip pat dėl ES valstybių narių stipraus politinio lobizmo ir informavimo veiklos.

Siekdamos tinkamai padėti Teismui, ES ir jos valstybės narės turi užtikrinti, kad jų institucijos, atsakingos už TBT, galėtų laiku ir veiksmingai vykdyti Teismo prašymus. To galima pasiekti užtikrinant tinkamą Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) darbuotojų ir mokymo lygį ir Briuselyje, ir delegacijose vietoje, ypač tose delegacijose, kurios yra šalyse, susijusiose su TBT nagrinėjamais atvejais[1] ir šalyse, kuriose vykdomas parengtinis nagrinėjimas. Viena iš galimybių tinkamam EIVT darbuotojų apmokymui užtikrinti galėtų būti dalies laikinųjų darbuotojų mainai su Teismu, taip sudarant galimybę darbuotojams mokytis dirbant.

ES valstybės narės tiesiogiai remdamos Teismą galėtų dėti daugiau pastangų siekdamos palengvinti opios liudytojų perkėlimo problemos sprendimą. Viena iš galimybių – aktyviai dalyvauti neseniai TBT įkurto Specialaus perkėlimo fondo veikloje ir prisidėti prie jos. Be to daugiau nei pusė ES valstybių narių dar nevisiškai priėmė TBT įgyvendinimo teisės aktus. Visiškam Romos statuto integravimui į nacionalinę ES valstybių narių teisę turėtų būti teikiama pirmenybė.

Kadangi ES BSGP veiksmais ir toliau labai prisidedama prie visuotinės taikos, teisingumo ir saugumo, būtų teisinga užtikrinti, kad vykdant BSGP misijas būtų laiku ir veiksmingai padedama vykdyti Teismo prašymus[2].

Siekdama tinkamai politiškai paremti Teismą ES turi užtikrinti aukšto lygio politinę ir diplomatinę veiklą minėtuose regionuose ir šalyse. Viena iš galimybių siekiant sustiprinti ES vaidmenį tarptautinio teisingumo srityje būtų įsteigti šakinį ES specialiojo įgaliotinio, kuris būtų atsakingas už pereinamojo laikotarpio teisingumą, postą ir specialiesiems įgaliotiniams minėtuose regionuose ir šalyse suteikti įgaliojimus, kurie apimtų klausimus, susijusius su TBT.

ES valstybės narės, kaip Statuto šalių asamblėjos narės[3], atlieka svarbų vaidmenį skirdamos pagrindinius Teismo pareigūnus ir vykdydamos jų atranką, ypač dabar, kai 2011 m. gruodžio mėnesį bus pakeisti šeši teisėjai ir prokuroras. ES valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų skiriami nusipelnę asmenys ir kad atrinktieji kandidatai būtų yra aukščiausios kompetencijos specialistai, taip pat užtikrinant geografinę ir lyčių pusiausvyrą.

Kadangi Teismas, vykdydamas tyrimus, saugodamas ir perkeldamas liudytojus ir vertindamas įtariamuosius, taip pat vykdydamas bausmes, visiškai priklauso nuo Statuto šalių bendradarbiavimo, labai svarbu, kad ES valstybės narės laiku ir tinkamai atsakytų į įvairius prašymus bendradarbiauti, įskaitant teiktų informaciją, vykdytų arešto orderius arba stebėtų, įšaldytų ir areštuotų įtariamųjų turtą.

Be šiuo metu patiriamų politinių ir diplomatinių iššūkių, pagrindinė problema, kliudanti Teismo veiklai, yra nepakankamas finansavimas. Jis nagrinėja vis naujus atvejus, tačiau inicijuojant naujas bylas finansavimas neauga. Net kai JT Saugumo Taryba kreipiasi dėl naujo atvejo, Teismui neskiriamas papildomas finansavimas, taip atsiranda rimtas lėšų stygius. Taigi labai svarbios sritys, įskaitant nukentėjusiųjų informavimo tarnybas ir TBT tyrimo vietose tarnybas (biurai, kuriuos Teismas steigia šalyse, kuriose vyksta tyrimas), finansuojamos nepakankamai.

ES finansinė parama Teismui lėmė tai, kad ji tapo svarbia donore. Nuo 2007 m. pagal EIDHR[4] beveik 4 milijonai eurų buvo skirti pačiam TBT ir apie 11 mln. eurų – pilietinės visuomenės organizacijoms, dirbančioms su kitų su Teismu susijusių dokumentų ratifikavimu. Pagal šią priemonę buvo prisidedama finansuojant įvairią Teismo veiklą, ypač stažuočių ir ekspertų vizitų programą, į TBT sąrašą įrašytų teisininkų mokymą, taip pat TBT teisinių priemonių projektą.

Be to, ES valstybės narės, kaip Statuto šalys, yra pagrindinės įmokų į Teismo biudžetą mokėtojos ir surinko daugiau negu pusę Aukų patikos fondo išleidžiamų lėšų. Labai svarbu, kad ES valstybės narės ir toliau teiktų pakankamai išteklių, reikalingų tam, jog Teismas galėtų vykdyti savo įgaliojimus, ir kad laikytųsi Kampaloje prisiimtų įsipareigojimų papildomai lėšų skirti fondui.

Neatsižvelgiant į tai reikėtų teikti dar daugiau finansinės ir logistinės paramos, nei teikiama dabar, siekiant užtikrinti, kad būtų sėkmingai panaikintas dabar Teismo patiriamas lėšų stygius. ES ir jos valstybės narės turėtų užtikrinti pakankamą finansinę paramą Teismo biudžetui per gruodžio mėnesį Niujorke vyksiantį Statuto šalių asamblėjos posėdį. Per anksčiau vykusius tokius posėdžius Teismo biudžetas didinamas nebuvo.

Be to EIDHR išlieka vienintelė ES priemonė, kuri gali finansuoti pilietinės visuomenės organizacijas, veikiančias tradicinio teisingumo klausimais, įskaitant tuos klausimus, kurie priklauso TBT kompetencijai. Taip pat labai svarbu aptarti, kokį vaidmenį galėtų atlikti naujos finansinės priemonės, dėl kurių šiuo metu deramasi, ir jau veikiančios, tačiau persvarstomos priemonės, padidindamos šalyse partnerėse vykdomos veiklos papildomą vertę. Taip pat labai svarbu, kad jokios naujos priemonės nepakeistų ar neišstumtų EIDHR.

Kadangi ES ir jos valstybės narės išleidžia milijonus remdamos teisingumo ir saugumo sektorių reformas kitose šalyse, būtų naudinga geriau planuoti ir koordinuoti šias pastangas siekiant išvengti finansavimo spragų ir geriau užtikrinti šios veiklos poveikio papildomumą. Europos Komisija labai laiku bando parengti reikalingą vadinamąjį papildomumo priemonių rinkinį, t. y. numatyti gaires donorams, kurios siekiant didesnio nuoseklumo ir efektyvumo būtų išplatintos ir taikomos visai ES.

Kadangi labai gaila, tačiau pasauliui, kuriame gyvename, būdingas rimtų grėsmių gyvybei ir saugumui plitimas, tai turėtų tinkamai atsispindėti apibrėžiant Teismo jurisdikciją. Labai svarbus žingsnis to siekiant buvo žengtas per Kampalos persvarstymo konferenciją, kuri įvyko 2010 m. birželio 11 d. Per šią konferenciją valstybės, Statuto šalys, susitarė dėl agresijos nusikaltimo apibrėžties[5] ir dėl sąlygų, kurioms esant nuo 2017 m. agresijos nusikaltimas gali patekti į Teismo jurisdikciją. Siekiant, kad taip atsitiktų, bent 30 valstybių, Statuto šalių, turi iki 2017 m. ratifikuoti Romos statuto pakeitimus ir bent du trečdaliai valstybių turi šį pakeitimą patvirtinti balsuodamos. ES valstybių narių parama šiuo klausimu neapsakomai svarbi.

• [1]  TBT naudoja terminą „atvejai“ nurodydamas į šalis ar vietoves, kuriose jis pradėjo tyrimą. Jeigu tose šalyse vykdomas parengtinis nagrinėjimas, jis aktyviai stebi susijusius įvykius ir nepradeda oficialaus tyrimo.
• [2]  Panašiai, kaip JT taikdarių operacijos, kurių buvo paprašyta bendradarbiauti Teismui teikiant informaciją.
• [3]  Valstybių, Statuto šalių, asamblėja yra TBT valdymo priežiūros ir teisėkūros institucija, kurią sudaro visų prie Romos sutarties prisijungusių ir ją ratifikavusių valstybių atstovai.
• [4]  2007 m. prasidėjo paskutinis Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (angl. EIDHR) laikotarpis, per kurį finansuojama tam tikra konkreti TBT veikla ir kai kurios NVO kampanijos, kuriomis remiamas Romos statuto įgyvendinimas.
• [5]  Rezoliucija RC/Res.6 „Agresijos nusikaltimas“ (angl. The Crime of Aggression), http://www.icc-cpi.int/iccdocs/asp_docs/Resolutions/RC-Res.6-ENG.pdf.

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (22.9.2011)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Europos Sąjungos paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui siekiant spręsti problemas ir įveikti kliūtis
(2011/2109(INI))

Nuomonės referentė: Eva Joly

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primygtinai ragina Europos Sąjungą, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), ir valstybių narių diplomatines tarnybas sistemingai naudoti turimas diplomatines priemones siekiant viešinti Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) ir priminti trečiosioms šalims, ypač besivystančioms šalims, kad TBT reikia remti ir pasirašyti arba ratifikuoti jo steigimo dokumentą, jeigu jos dar to nepadarė, ir į susitarimus su trečiosiomis šalimis įtraukti privalomas nuostatas, pagal kurias jos privalėtų bendradarbiauti su TBT, arba asmenims, kuriems iškelta byla TBT, taikyti ribojamąsias priemones; atkreipia dėmesį į tai, kad politiniai dialogai ir dialogai žmogaus teisių klausimais, kuriuos Europos Sąjunga veda su trečiosiomis šalimis, ir aukščiausiojo lygio susitikimai su šiomis šalimis, visų pirma su besivystančiomis šalimis, įskaitant Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupę, yra tinkamos priemonės šiam tikslui siekti;

2.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi atlikti esminį vaidmenį stiprinant teisinę valstybę – ji turi skatinti Romos statuto visuotinumą ir išlaikyti jo vientisumą, nes Europa pati yra patyrusi tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, įskaitant nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir genocidą; taigi ragina Europos Sąjungą ir toliau didinti vietos gyventojų sąmoningumą ir juos informuoti bei šviesti jaunimą apie tarptautinę baudžiamąją teisę ir TBT vaidmenį;

3.  ragina TBT ir Sąjungą prioritetą teikti nacionalinių nepriklausomų ir nešališkų teismų sistemų stiprinimo rėmimui; primena, kad teisingumas yra viena iš pagrindinių teisių, ir, jei teismų sistema tai leidžia, jis pirmiausia turi būti vykdomas nacionaliniu lygmeniu, o kreipimasis į TBT turi būti tik paskutinė priemonė;

4.  pripažįsta labai svarbų TBT vaidmenį vykdant ES užsienio politiką, taip pat pabrėžia tarptautinės teisės svarbą siekiant užtikrinti taiką, saugumą, stabilumą, pasitikėjimą, pagarbą ir susitaikymą, kurie yra būtinas tvaraus vystymosi pagrindas; vis dėlto primena, kad įgyvendindama politiką, galinčią turėti poveikį besivystančioms šalims, ES yra įsipareigojusi pagal Sutartį atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus, iš kurių pagrindinis yra skurdo mažinimas ir galiausiai panaikinimas (SESV 208 straipsnio 1 dalies antra pastraipa);

5.  pabrėžia, kad TBT turi gauti reikiamą finansavimą tam, kad galėtų vykdyti savo vis didesnes užduotis; atsižvelgdamas į tai primena, kad visoms išorės veiksmų finansavimo priemonėms, kurios turi poveikį TBT veiklai besivystančiose šalyse, turės būti numatyta naujų, papildomų išteklių;

6.  ragina ES valstybes nares ir besivystančias šalis stiprinti bendradarbiavimą su Teismu ir sudaryti susitarimus dėl nuosprendžių vykdymo bei dėl liudininkų ir aukų apsaugos;

7.  primena ES išorės politikos nuoseklumo principą; šiuo tikslu priduria, kad ES, vykdydama išorės veiksmus, privalo skatinti demokratiją, nepriklausomą ir nešališką teisingumą ir pagrindines žmogaus teises;

8.  primygtinai ragina visas TBT valstybes, Europos Sąjungą ir patį TBT, įskaitant prokuratūrą, dėti visas pastangas persekiojant ir baudžiant seksualinių nusikaltimų žmogiškumui vykdytojus; tai speciali nusikaltimų žmogiškumui, kurie įeina į TBT materialinės kompetencijos sritį (Romos statuto 7 straipsnis) ir kurie apima prievartavimą, seksualinę vergovę, priverstinę prostituciją, priverstinį apvaisinimą, priverstinę sterilizaciją, visų kitų panašaus sunkumo formų seksualinį smurtą, taip pat persekiojimą lyties pagrindu, kategorija; pažymi, kad šie seksualiniai nusikaltimai yra ypač atgrasūs, nes dažnai vienu metu ir dideliu mastu jie gali būti nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai (Romos statuto 8 straipsnis), ir kad šie nusikaltimai nukreipti prieš silpniausias visuomenės grupes, t. y. moteris, vaikus ir civilius gyventojus, tose šalyse, kurios jau išsekintos konfliktinių situacijų ir (arba) maisto trūkumo ar bado;

9.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad TBT statuto šalims vis nepavykdavo areštuoti Sudano Prezidento Omaro al-Bashiro.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	22.9.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	21 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Thijs Berman, Michael Cashman, Corina Creţu, Véronique De Keyser, Charles Goerens, Catherine Grèze, András Gyürk, Filip Kaczmarek, Michał Tomasz Kamiński, Franziska Keller, Maurice Ponga, Birgit Schnieber-Jastram, Michèle Striffler, Alf Svensson, Eleni Theocharous
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Santiago Fisas Ayxela, Martin Kastler, Cristian Dan Preda, Judith Sargentini
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	María Irigoyen Pérez, Wolfgang Kreissl-Dörfler

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (19.9.2011)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui sprendžiant problemas ir įveikiant kliūtis
(2011/2109(INI))

Nuomonės referentas: Tadeusz Cymański

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statute tarp sunkiausių nusikaltimų paminėti nusikaltimai, vykdomi per didelio masto arba sistemingus išpuolius, nukreiptus prieš civilius gyventojus, ypač moteris ir vaikus;

B.  kadangi 1974 m. gruodžio 14 d. JT deklaracijoje dėl moterų ir vaikų apsaugos ypatingų situacijų ir ginkluotų konfliktų metu raginama imtis veiksmingų kovos su moterų persekiojimu, kankinimu, taip pat su smurtiniu ir moteris žeminančiu elgesiu priemonių;

C. kadangi 2010 m. pasaulio demografinės padėties ataskaitoje pažymima, kad visame pasaulyje krizės apimtose teritorijose padaugėjo smurto prieš moteris atvejų; kadangi lytinis smurtas karo metu vis dažniau naudojamas kaip ginklas, be to, per karinius konfliktus ir po jų išprievartaujama ir persekiojama labai daug moterų ir vaikų;

D. kadangi TBT, baudžiamąja tvarka persekiodamas asmenis, atsakingus už didelio masto nusikaltimus prieš moteris ir vaikus, susiduria su sunkumais, kuriuos labiausiai lemia itin riboti ištekliai ir nepakankamas Romos statutą pasirašiusių valstybių dalyvavimas, ir dėl to šių nusikaltimų vykdytojai dažnai lieka nenubausti;

1.  griežtai smerkia karo taktikai prieš moteris naudojamą lytinę prievartą, įskaitant tokius nusikaltimus, kaip masinis prievartavimas, seksualinė vergovė, vertimas užsiimti prostitucija, priverstinis nėštumas, priverstinė sterilizacija, įvairūs persekiojimo lyties pagrindu būdai, įskaitant moterų lytinių organų žalojimą, prekybą žmonėmis ir visų kitų tipų panašaus sunkumo lytinę prievartą;

2.  primygtinai ragina ES valstybes nares – Romos statuto šalis – remti TBT darbą ir prašo aktyviai teikti TBT tarptautinę paramą siekiant užkirsti kelią nuolatiniam asmenų, atsakingų už šiuos smurtinius veiksmus, de facto nebaudžiamumui ir pagaliau patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn;

3.  pažymi, jog svarbu, kad į TBT tyrimų ir teisminio persekiojimo sritį būtų įtraukti lyties pagrindu įvykdyti nusikaltimai;

4.  pažymi, jog labai svarbu, kad TBT kovotų su asmenų, atsakingų už lytinės prievartos vykdymą prieš moteris konflikto zonose ir vykdant karo nusikaltimus, nebaudžiamumu;

5.  ragina nebaudžiamumo klausimą laikyti esminiu veiksniu užtikrinant teisingumą, taigi dėl jo negali būti deramasi; pažymi, kad nusikaltimus įvykdę asmenys privalo būti teisiami ir nubausti už savo veiksmus;

6.  kategoriškai nesutinka, kad jaunesni negu 18 metų vaikai būtų šaukiami ar verbuojami į karines pajėgas arba kitaip dalyvautų kariniuose veiksmuose; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu saugoti jų teisę į ramią vaikystę, švietimą, fizinį neliečiamumą, saugumą ir seksualinę nepriklausomybę;

7.  ragina rengti veiksmingą politiką ir tobulinti priemones siekiant užtikrinti, kad aukų dalyvavimas TBT procesuose turėtų apčiuopiamą poveikį, įskaitant prieinamesnes psichologines, medicinines ir teisines konsultacijas ir galimybę nesunkiai pasinaudoti liudininkų apsaugos programomis; pabrėžia, kad svarbu kuo išsamiau informuoti apie lytinę prievartą konfliktų zonose, t. y. įgyvendinti teisės programas, dokumentuoti nusikaltimus lyties pagrindu, įvykdytus kilus ginkluotam konfliktui, ir rengti mokymus teisininkams, teisėjams ir asmenims, kovojantiems už Romos statuto nuostatų vykdymą ir tarptautinę jurisprudenciją, susijusią su lyties pagrindu prieš moteris ir vaikus įvykdytais nusikaltimais;

8.  ragina Tarybą ir Komisiją toliau dėti pastangas siekiant, kad TBT Romos statutą pasirašytų naujos narės, ir skatinti visuotinį jo ratifikavimą;

9.  ragina ES Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę ir Komisijos Pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai glaudžiai bendradarbiauti su TBT ir pasikliaujant savo politine įtaka tarptautiniuose forumuose stengtis įtikinti TBT Romos statutą pasirašiusias valstybes vykdyti savo įsipareigojimus, kadangi yra ne vienas atvejis, kai statutą pasirašiusios valstybės savo veiksmais ar aplaidumu trikdė TBT darbą;

10. tikisi, kad JT rezoliucijose ir įgyvendinant JT veiksmus, taip pat taikos procesų metu ir sudarant taikos susitarimus bus atsižvelgiama į prievartos prieš moteris ir vaikus naudojimo per tarptautinius konfliktus problemą vadovaujantis tarptautinės teisės nuostatomis ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis dėl moterų padėties, taikos ir saugumo, kad lyties pagrindu vykdomi nusikaltimai būtų labiau įtraukiami į TBT darbą; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas padėčiai po konflikto siekiant nedelsiant taikyti griežtesnes ir nuoseklesnes sankcijas agresorių atžvilgiu, ir tikisi, kad JT toliau teiks su šiuo klausimu susijusius faktus ir rodiklius;

11. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą keistis gerąja patirtimi ir glaudžiai bendradarbiauti su specialiuoju JT atstovu, atsakingu už lytinės prievartos naudojimo konfliktų metu klausimus, siekiant, kad TBT geriau atliktų darbą šioje srityje.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	15.9.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Edit Bauer, Tadeusz Cymański, Ilda Figueiredo, Iratxe García Pérez, Zita Gurmai, Mary Honeyball, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Nicole Kiil-Nielsen, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Constance Le Grip, Elisabeth Morin-Chartier, Siiri Oviir, Antonyia Parvanova, Raül Romeva i Rueda, Nicole Sinclaire, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Marc Tarabella, Britta Thomsen, Marina Yannakoudakis, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Izaskun Bilbao Barandica, Jill Evans, Christa Klaß, Kartika Tamara Liotard, Mariya Nedelcheva, Katarína Neveďalová, Antigoni Papadopoulou, Joanna Senyszyn

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	11.10.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	61 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gabriele Albertini, Sir Robert Atkins, Bastiaan Belder, Elmar Brok, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Marietta Giannakou, Ana Gomes, Richard Howitt, Anna Ibrisagic, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Evgeni Kirilov, Maria Eleni Koppa, Andrey Kovatchev, Paweł Robert Kowal, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Eduard Kukan, Vytautas Landsbergis, Ryszard Antoni Legutko, Krzysztof Lisek, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Barry Madlener, Mario Mauro, Kyriakos Mavronikolas, Willy Meyer, Francisco José Millán Mon, Alexander Mirsky, Norica Nicolai, Raimon Obiols, Kristiina Ojuland, Ioan Mircea Paşcu, Bernd Posselt, Hans-Gert Pöttering, Cristian Dan Preda, Libor Rouček, Tokia Saïfi, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, Werner Schulz, Marek Siwiec, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden, Sir Graham Watson
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Laima Liucija Andrikienė, John Attard-Montalto, Tanja Fajon, Roberto Gualtieri, Liisa Jaakonsaari, Jaromír Kohlíček, Monica Luisa Macovei, Jacek Protasiewicz, Marietje Schaake, Helmut Scholz, György Schöpflin, Alf Svensson, Indrek Tarand, Traian Ungureanu, Renate Weber, Luis Yáñez-Barnuevo García
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Jolanta Emilia Hibner