PRANEŠIMAS dėl naujos vartotojų reikalų politikos strategijos

21.10.2011 - (2011/2149(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėjas: Kyriacos Triantaphyllides

Procedūra : 2011/2149(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0369/2011

Pateikti tekstai :

A7-0369/2011

Debatai :

PV 14/11/2011 - 19
CRE 14/11/2011 - 19

Balsavimas :

PV 15/11/2011 - 7.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0491

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl naujos vartotojų reikalų politikos strategijos

(2011/2149(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įtrauktą į Sutartis Europos Sąjungos sutarties 6 straipsniu,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 26 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas“,

– atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį, kurioje Sąjunga įpareigojama siekti didelio konkurencingumo socialinės rinkos ekonomikos, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo,

– atsižvelgdamas į SESV 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, ES atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“,

– atsižvelgdamas į SESV 11 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „nustatant ir įgyvendinant ES politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarų vystymąsi, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus“,

– atsižvelgdamas į SESV 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas ES politikos ir veiklos kryptis“,

– atsižvelgdamas į SESV 14 straipsnį ir 26 protokolą dėl bendrus (ekonominius) interesus tenkinančių paslaugų,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos, priimtos per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinamos direktyvos 87/250/EEB, 90/496/EEB, 1999/10/EB, 2000/13/EB, 2002/67/EB, 2008/5/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 608/2004[1],

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų teisių[2],

– atsižvelgdamas į Europos vartotojų centrų tinklo 2010 m. metinę ataskaitą, kurią 2011 m. išleido Europos Sąjungos leidinių biuras,

– atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 7 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Vartotojų galių stiprinimas Europos Sąjungoje“ SEC(2011) 0469,

– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 11 d. Komisijos pranešimą „Bendrosios rinkos vidaus vartotojai“, Penktąją vartotojų sąlygų rezultatų suvestinę (SEC(2011) 0299),

– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 22 d. Komisijos pranešimą „Kaip priversti rinkas veikti vartotojų naudai“, Ketvirtąją vartotojų rinkų rezultatų suvestinę (SEC(2010)1257),

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: Rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (laikotarpio vidurio ataskaita)[3],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo[4],

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl veiksmingesnės ir sąžiningesnės prekybos ir platinimo rinkos[5],

– atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti 2010 m. gegužės 9 d. pranešimą Komisijai dėl bendrosios rinkos atnaujinimo „Nauja bendrosios rinkos strategija“,

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo[6],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vartotojų apsaugos[7],

– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir 2004 m. liepos 2 d. pranešimą Tarybai dėl 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) (COM(2009) 0336) taikymo,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje (COM(2009) 0557),

– atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl suderintos vartotojų skundų ir pasiteiravimų klasifikavimo ir pranešimo sistemos metodikos (COM(2009) 0346) ir į lydimąjį Komisijos rekomendacijos projektą (SEC(2009) 0949),

– atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl vartotojų acquis vykdymo (COM(2009) 0330), į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo, taikymo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) (COM(2009) 0336),

– atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti[8] ir į 2004 m. liepos 12 d. Komisijos rekomendaciją dėl vidaus rinkos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę[9],

– atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/48/EB dėl žaislų saugos (Žaislų saugos direktyva)[10],

– atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus, kuriuo siekiama sukurti taisyklių ir principų, susijusių su akreditavimu ir rinkos priežiūra, bendrąją sistemą[11],

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija. Vartotojų teisių stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga“ ir į 2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategijos[12],

– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus pranešimą „Europos bendrosios rinkos kliūtys 2008 m.“[13],

– atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje)[14],

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos bendrosios pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos veiksmų programos vartotojų politikos srityje sukūrimo (2007–2013 m.) priėmimo[15],

– atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl vartotojo atžvilgiu nesąžiningos verslo įmonių prekybos veiklos vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios Direktyvą 84/450/EEB dėl klaidinamos reklamos, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB, 2002/65/EB bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos prekybos veiklos direktyva)[16],

– atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo[17],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A7-0369/2011),

A. kadangi ES piliečiams, kaip vartotojams, tenka esminis vaidmuo siekiant strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų, nes vartotojų išlaidos sudaro daugiau kaip pusę ES BVP,

B. kadangi, remiantis materialinio nepritekliaus rodikliu, 16,3 proc. ES gyventojų kyla skurdo pavojus ir kadangi moterų atveju šis procentas yra 17,1 proc.,

C. kadangi pagal 2001 m. balandžio mėn. specialųjį Eurobarometrą Nr. 342 „Vartotojų išprusimas“ žymi dauguma vartotojų jaučiasi savimi pasitikintys ir nusimanantys, tačiau nemažai daliai vartotojų trūksta žinių apie pagrindinius vartotojų srities teisės aktus;

D. kadangi vartotojai nesudaro vienos bendros vienalytės grupės, nes yra didelių skirtumų tarp vartotojų, atsižvelgiant į jų įgūdžius, informuotumą apie teisės aktus, jų atkaklumą ir pasiryžimą siekti žalos atlyginimo;

E. kadangi pagal 2001 m. balandžio mėn. specialųjį Eurobarometrą Nr. 342 „Vartotojų išprusimas“ moterys praleidžia daugiau laiko apsipirkdamos (3,7 val. per įprastą savaitę) negu vyrai (2,8 val.)[18],

F. kadangi, atsižvelgiant į Penktąją vartotojų sąlygų suvestinę vartotojams vis dar taikomos itin skirtingos sąlygos visoje ES;

G. kadangi vartotojų nepasitenkinimą finansų paslaugų veikimu didžia dalimi sukelia tai, kad jie gauna netinkamus patarimus ir dėl to, kad vadovaujantis ketvirtuoju „Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės“ leidiniu, dauguma vartotojų nežino savo pagrindinių teisių finansinių paslaugų srityje, daugiau nei 98 proc. nesugeba pasirinkti labiausiai tinkamo varianto investicijoms, o jiems kylančių problemų dydis vertinamas apie 0,4 proc. ES BVP;

H. kadangi informacijos skleidimas vartotojams yra būtina ir svarbi priemonė visuose finansų paslaugų sektoriuose ir kadangi strategijoje būtina pripažinti, kad ji yra nepakankama priemonė siekiant užtikrinti patikimas ir konkurencines rinkas, kuriose vartotojai galėtų priimti jų pačių interesus geriausiai atitinkančius sprendimus; kadangi norint informaciją atskleisti veiksmingiau, yra svarbu tokią informaciją teikti ES bei regioninėmis oficialiomis kalbomis;

I. kadangi ypač pažeidžiamų kategorijų asmenys, kurie laikomi tokiais dėl jų protinės, fizinės ar psichologinės negalios, amžiaus ar patiklumo, pvz., vaikai, paaugliai, vyresnio amžiaus žmonės, arba tam tikri asmenys, kurie yra pažeidžiami dėl savo socialinės ir finansinės padėties (pvz., turintys itin didelių skolų), turi būti ypač saugomi;

J. kadangi ES nusistatė tikslus mažinti CO2 išmetimą ir dėl to reikia naudoti tvaresnius vartojimo modelius;

K. kadangi tinkamai veikiančioje vidaus rinkoje vartotojai turėtų didesnį kokybiškų produktų ir paslaugų konkurencingomis kainomis pasirinkimą ir kartu būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų ir aplinkos apsauga;

L. kadangi reikia leisti vidaus rinkai augti nemažinant vartotojų apsaugos ir taip pat užtikrinant laisvą paslaugų judėjimą ir atitinkamą dėmesį darbuotojų apsaugai;

M. kadangi išprusę vartotojai sugeba geriau pasirinkti geriausias kainas, pardavimo sąlygas ir kokybę, todėl skatina konkurenciją ir naujoves,

N. kadangi visapusiškai integruota vidaus rinka sukurtų daugybinį teigiamą poveikį vartotojams Europoje, pvz. produktų ir paslaugų žemesnes kainas bei platesnį jų spektrą;

O. kadangi pagal 2011 m. kovo mėn. vartotojų sąlygų rezultatų suvestinę mažmenininkams trūksta žinių apie pagrindines ES vartotojų teises, ir tai gali pakenkti ne tik patiems vartotojams, bet ir sumažinti jų pasiryžimą vykdyti tarpvalstybinę prekybą,

P. kadangi visi suinteresuotieji subjektai (įskaitant Europos Komisiją, nacionalines vykdymo priežiūros institucijas, vartotojų organizacijas ir privatųjį sektorių) turi dėti daugiau pastangų, kad pasiektų aukšto lygio vartotojų apsaugos ir išprusimo tikslą, viešojo teisės aktų vykdymo užtikrinimo veiksmingumas – esminiai veiksniai, kuriais remiantis sulaikomi ir pašalinami neteisėti ir nesaugūs produktai iš Europos rinkos,

Q. kadangi, atsižvelgiant į dabartinį ekonomikos nuosmukį, griežtas ir nuoseklus įgyvendinimas yra dar svarbesnis, nes dėl krizės keičiasi vartotojų pasirinkimas,

R. kadangi Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai toliau glaudžiai bendradarbiaudami tarpusavyje privalo prisidėti prie veiksmingesnio vartotojų apsaugos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir vykdymo,

S. kadangi Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai turėtų saugoti ES piliečių sveikatą ir gerovę;

I. Pagrindiniai tikslai

1. palankiai vertina Komisijos iniciatyvą išleisti vartotojų darbotvarkę ir pabrėžia, kad Komisija turi pasiūlyti aktyvią politiką siekiant apibrėžti pažangų reguliavimą, kad būtų sukurta nuosekli teisinė sistema; be to, ragina visas būsimas vartotojų reikalų politikos priemones grįsti visapusišku požiūriu, o svarbiausias dalykas bendrojoje rinkoje turi būti vartotojai;

2. pabrėžia, kad politikos prioritetai turėtų būti susieti ir remiami pagal vartotojų rinkos rezultatų suvestinės statistiką; ragina Komisiją savo vartotojų politikos strategijoje atsižvelgti į neseniai paskelbtą 20 piliečių ir įmonių pagrindinių lūkesčių, susijusių su bendrąja rinka, sąrašą;

3. palankiai vertina Komisijos pasiūlymus, pateiktus jos 2012 m. darbo programoje, persvarstyti vartotojų politikos ir teisėkūros strategiją, integruojant iniciatyvas į visų atsakingų jos tarnybų veiklą; ypač pabrėžia, kad reikia visoje ES užtikrinti visapusišką vartotojų apsaugą, kurią suteiktų pagrindiniai teisės aktai, kaip antai Nesąžiningos komercinės praktikos ir Vartojimo kreditų direktyvos;

4. teigiamai vertina strateginį požiūrį į vartotojų apsaugą remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant 2007–2013 m. strategiją; pabrėžia, kad strategijos „ES 2020“ apimtyje reikėtų geriau koordinuoti vartotojų politiką ir socialinius bei aplinkosauginius tikslus;

5. pabrėžia, kad reikia tinkamai įgyvendinti ir vykdyti galiojančius teisės aktus (visų pirma naujausią vartotojų teisių direktyvą), o kartu ir tinkamai skleisti informaciją apie kiekvienos iš šalių teises ir pareigas; be to, pabrėžia, kad priėmus vartotojų teisių direktyvą ir numatytas naujas iniciatyvas būtina išanalizuoti esamą acquis;

6. pabrėžia, kad būtina vykdyti nuoseklią vartotojų apsaugos politikos įgyvendinimą, ir šia tema siūlo vėl pradėti svarstyti klausimą dėl atitinkamų pareigų paskirstymo Komisijoje;

7. ragina Komisiją užtikrinti geresnį savo vykdomos politikos sričių, susijusių su vartotojais, koordinavimą;

8. taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija vartotojų apsaugos srityje su trečiosiomis šalimis;

9. pabrėžia, kad vartotojų darbotvarkėje susiduriama su nemažai uždavinių, įskaitant vartotojų išprusimą ir nelygybės mažinimą, skatinti, kad vartojimas taptų tvaresnis, sumažinti pavojingų cheminių medžiagų ir produktų keliamą pavojų vartotojams, ypač vaikams nuo tiesioginės klaidinančios reklamos; ragina politikos kūrėjus nuodugniai apsvarstyti, kaip sukurti pažangesnes politikos kryptis, kurias vykdant vartotojams būtų teikiama reikiama informacija ir jie galėtų iš tikrųjų vartoti, o įmonėms nebūtų kuriama papildoma našta;

10. ragina Komisiją užtikrinti specialią apsaugą ypač pažeidžiamų kategorijų vartotojams, kurie laikomi tokiais dėl jų protinės, fizinės ar psichologinės negalios, amžiaus ar patiklumo, arba kurie tapo pažeidžiamais dėl savo socialinės ir finansinės padėties; remia Komisijos darbą elgesio ekonomikos tyrimų srityje, kadangi mano, kad jis svarbus siekiant užtikrinti vartotojų apsaugos priemonių veiksmingumą praktikoje;

11. primygtinai ragina Komisiją pagerinti poveikio vertinimo kriterijus ir tvarką ir peržiūrėti , kur reikia, ES teisės aktus, kurie turi poveikį vartotojų politikai ir nustatyti geriausius praktikos pavyzdžius, pagal kuriuos valstybės narės galėtų tinkamai įgyvendinti šiuos teisės aktus;

II. Vartotojų įgalinimas

12. pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad gerokai padaugėjo e. prekybos ir kad tai labai svarbu vartotojams, nes 40 proc. ES piliečių perka internetu; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia padidinti vartotojų ir platintojų pasitikėjimą pirkimu ir pardavimu internetu iš kitų valstybių, užtikrinant jų teises ir pareigas internete;

13. apgailestauja dėl didelio vidaus mažmeninės prekybos internetu ir tarpvalstybinių pirkimų atotrūkio; pažymi, kad pagal vartotojų rezultatų suvestinę 44 proc. vartotojų teigia, kad netikrumas dėl jų teisių atgrasė juos pirkti prekes iš kitų valstybių narių ir kad vėluojantis pristatymas arba visai nepristatytos prekės bei sukčiavimas yra pagrindiniai veiksniai, kuriais užkertamas kelias didinti tarpvalstybinių pirkimų apimtį; todėl ragina ES vartotojų politikos strategijoje remti augimą ir inovacijas mažmeninės prekybos sektoriuje, visų pirma vienos skaitmeninės rinkos sukūrimą, kad ES vartotojai turėtų galimybę pirkti iš kitų valstybių;

14. primena, kad pasitikintys vartotojai skatina ekonominę veiklą, susijusią ir su vidaus, ir su tarptautine prekyba, vykdoma internetu ir ne internetu;

15. pabrėžia, kad reikia informuoti vartotojus apie jų teises ir pareigas ir užtikrinti, kad vartotojų teisės yra visiškai gerbiamos naudojantis internetu ir apsaugant intelektinės nuosavybės teises, tuo pat metu apsaugant asmens duomenis ir privatumą;

16. pabrėžia, kad vartotojų asmens duomenys turi didelę ekonominę vertę, pvz., vartotojų savybių duomenų bazės, kurios naudojamos tikslinei reklamai; atkreipia dėmesį, kad vartotojai dažniausiai nežino apie duomenų, kuriuos jie savanoriškai pateikia bendrovėms, vertę; prašo Komisijos užtikrinti pakankamą konkurencijos lygį internetinės reklamos bei paieškos sistemų rinkoje ir kontroliuoti, kaip atitinkamos kompanijos naudoja duomenis pagal galiojančią duomenų apsaugos sistemą;

17. pabrėžia, kad vartotojams ir prekybininkams reikia suteikti skaidresnę ir nuoseklesnę informaciją (pavyzdžiui, taikant vieneto kainos nurodymo taisykles, ir tikslias bei skaidrias interneto kainų palyginimo svetaines), taip pat taikyti tikslingą ir veiksmingą produktų ženklinimą;

18. pabrėžia ženklinimo svarbą ir šiuo pagrindu ragina Komisiją atsižvelgti į konkrečius vartotojų prašymus, kurių pateikiama vis daugiau, pavyzdžiui, susijusius su sąžininga prekyba, anglies pėdsakais, antrinio perdirbimo galimybėmis bei tipu ir kilmės žymėjimu;

19. pabrėžia, kad būtina užtikrinti visuotines galimybes naudotis sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu ir telekomunikacijų tinklais, taip pat plačias galimybes įsigyti prekes ir paslaugas internetu, kartu pašalinti paskirstymo apribojimus, geografinę segmentaciją ir plėtoti elektronines mokėjimo paslaugas;

20. pabrėžia, kad vartotojų darbotvarkėje būtina pabrėžti rinką, kurią sudaro skaitmeniniai produktai, pvz., e. knygos;

21. pabrėžia, kad būtina vartotojams suteikti naudingą, tikslingą ir suprantamą informaciją; primygtinai reikalauja, kad ES ir nacionalinės valdžios institucijos, taip pat vartotojų organizacijos ir įmonės dėtų daugiau pastangų, siekdamos pagerinti vartotojų švietimą; ragina Komisiją pasiūlyti „vartotojui palankius“ bendrosios rinkos teisės aktus siekiant užtikrinti visapusišką vartotojų interesų įtraukimą į bendrosios rinkos veikimą;

22. ragina Komisiją ir valstybes nares teikti tinkamą paramą ir užtikrinti gebėjimų stiprinimą vartotojų organizacijoms kiekvienoje valstybėje narėje, siekiant sustiprinti jų vaidmenį ir išteklius, ir taip suteikti vartotojams daugiau galių;

23. pabrėžia, kad būtina vartotojams nuo pat vaikystės aiškinti ir juos mokyti valdyti informaciją, pateikiamą apie produktus; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos logotipai būtų geriau atpažįstami ir aiškesni, nes atrodo, kad šiuo metu jie dar per mažai atpažįstami (ypač CE logotipas, Europos ekologinis ženklas, antrinio perdirbimo simbolis – kaspinas „Maebius“ arba pavojingumo ženklas);

24. ragina Komisiją pradėti informacines kampanijas visose valstybėse narėse dėl Europos CE ženklo ir jo svarbos, išaiškinant vartotojams, ką jis reiškia (ar nereiškia) ir pateikiant jiems išsamesnę informaciją, kartu stengiantis didinti informuotumą apie produktų saugą profesiniuose sluoksniuose;

25. mano, kad pilietinė visuomenė, kartu su vartotojų organizacijomis ir įmonėmis turėtų toliau nukreipti naujoviškus sprendimus į informacijos apie bendrąją rinką sklaidą siekiant sudaryti gyventojams sąlygas visapusiškai pasinaudoti esamomis galimybėmis; pabrėžia pilietinės visuomenės svarbą padedant vartotojams bei mažoms ir vidutinėms įmonėms, visų pirma pažeidžiamiausių kategorijų asmenims, pvz., jaunimui arba asmenims, kurie neturi galimybės naudotis internetu, įveikti esamas kalbines, technologines ir administracines kliūtis bei apribojimus valstybėse narėse;

26. smerkia, kad vis dar sudėtinga pakeisti paslaugų teikėją ar tarifus tam tikruose sektoriuose, o tai kliudo įgyvendinti vartotojų pasirinkimo laisvę ir kenkia konkurencijai; ragina Komisiją labiau įsigilinti į šią problemą siekiant užtikrinti, kad vartotojai galėtų visapusiškai pasinaudoti vidaus rinkos privalumais;

27. ragina Komisiją išnagrinėti likusias kliūtis vartotojams, susijusias su banko keitimu, ir apsvarstyti, kaip šias kliūtis būtų galima pašalinti, pvz., sukuriant ES masto banko sąskaitos numerio perkėlimo sistemą;

28. atkreipia dėmesį į skaidrių banko mokesčių, greitesnių sandorių ir lengvesnių banko sąskaitų perkėlimo procedūrų svarbą vartotojams;

29. pastebi, kad apie 30 mln. ES piliečių neturi galimybės naudotis pagrindinėmis bankininkystės paslaugomis, ir ragina Komisiją parengti pasiūlymą, kaip ji buvo skelbusi, jog tai padarys, Bendrosios rinkos akte ir jos 2011 m. darbo programoje;

III. Vartotojų apsauga ir produktų sauga

30. pabrėžia, kad reikia sukurti vartotojų politikos kryptis, kuriose būtų atsižvelgiama į pažeidžiamų vartotojų grupių ypatumus;

31. ragina nustatyti aiškias strategijos ir konkurencijos politikos programos sąsajas ir imtis bendrų veiksmų tam pasiekti, kad vartotojai galėtų naudotis paslaugomis, kurios geriau pritaikytos prie jų poreikių ir teikiamos geresnėmis sąlygomis;

32. pabrėžia, kad reikia neatidėliotinai pakelti bendrą ES vartotojų produktų saugos lygį, ypač atsižvelgiant į būsimą Bendros gaminių saugos direktyvos persvarstymą; ragina Komisiją kartu su atsakingomis ES agentūromis atidžiau išnagrinėti chemikalų poveikį vartotojų sveikatai, atsparumui antibiotikams ir nanotechnologijoms, vadovaujantis šios srities galiojančiais ES teisės aktais;

33. taip pat pabrėžia, kad būtina didinti žaislų saugos standartus, ir ragina valstybes nares skubiai perkelti ir visiškai įgyvendinti naują Žaislų saugos direktyvą;

34. ragina Komisiją plėtoti bendrą vertinimo ir ženklinimo sistemą, kaip nurodė savo Rezoliucijoje dėl bendrosios rinkos siekiant skatinti verslą ir augimą, remiantis produkto viso gyvenimo ciklu, ypač siekiant supaprastinti ir suderinti sistemas, išvengti susiskaidymo sąnaudų verslui ir vartotojams, taip pat klaidinančios reklamos;

35. ragina suteikti geresnes produktų saugos garantijas, ypač vidaus rinkos e. prekyboje;

36. ragina sustiprinti ir padidinti pranešimų sistemos RAPEX veiksmingumą ir skaidrumą vartotojams, kad būtų geresnis bendras supratimas apie tai, kokių pavojų kelia konkretūs vartotojų produktai, ir sudarytos sąlygos bendrovėms ir muitinėms imtis skubių ir tinkamų veiksmų;

37. atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad svarbu, jog rinkos būtų skaidrios ir patikimos, kad būtų gerinami profesiniai standartai ir vengiama interesų konfliktų teikiant finansines paslaugas vartotojams ir pabrėžia, kad esminį vaidmenį vaidina finansinis švietimas;

38. pabrėžia galimybės gauti finansinį švietimą ir finansines konsultacijas svarbą ir ragina finansų konsultacijų paslaugas labiau reglamentuoti;

39. pažymi, kad naujoms Europos priežiūros institucijoms (EPI) pavestos konkrečios galios ir pareigos, susijusios su vartotojų apsauga finansinių paslaugų srityje, ir tikisi, kad strategija tai atspindės ir sustiprins EPI pajėgumus vartotojų apsaugos srityje, pasiremiant geriausia nacionalinių institucijų patirtimi ir užtikrinant tinkamą suinteresuotųjų šalių, visų pirma vartotojų atstovų, dalyvavimą;

40. ragina nustatyti aukštą vartotojų apsaugos lygį visoje ES, kad būtų galima toliau stiprinti vidaus rinką finansinių paslaugų srityje ir kovoti su protekcionistinėmis praktikomis;

41. ragina tikslingai finansuoti ir paskirstyti lėšas vartotojų mokslinių tyrimų projektams, visų pirma vartotojų elgesio ir duomenų rinkimo srityje, kad būtų sukurtos politikos kryptys, kuriose atsižvelgiama į vartotojų poreikius;

42. siūlo didinti Europos paramą moksliniams tyrimams, atliekamiems ateities sektoriuose, pavyzdžiui, ekologiškų produktų vartojimo, etikos ar paramos naudotų kasdienio vartojimo prekių (automobilių, dviračių, buitinių aparatų ir kt.) naudojimui sektoriuose;

43. ragina Komisiją ir toliau tęsti savo veiklą dėl prekių pardavimo ir nesąžiningų sutarčių sąlygų, nesąžiningos prekybos praktikos taisyklių peržiūros, Vartotojų kreditų direktyvos, Klaidinančios reklamos direktyvos, ir taip pat dėl platesnio klausimo, ar nesąžiningos prekybos praktikos taisykles reikia taikyti plėtojant įmonių tarpusavio santykius; ragina valstybes nares visiškai ir teisingai įgyvendinti vidaus rinkos taisykles ir teisės aktus, ypač Vartotojų teisių direktyvą, Elektroninės prekybos direktyvą, Reglamentą dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams;

44. ragina Komisiją pabrėžti standartizacijos svarbą vartotojų darbotvarkėje, siekiant supaprastinti sudėtingus procesus ir sudėtingą informaciją vartotojams, pvz., informaciją apie paslaugas, taip pat užtikrinti, kad sprendžiant šią svarbią užduotį būtų įtrauktos vartotojų organizacijos ir nacionalinės valdžios institucijos;

IV. Socialesnės ir tvaresnės Europos vartotojų politikos kūrimas

45. ragina Komisiją į Vartotojų darbotvarkę įtraukti vartotojų prieigos dalį, siekiant užtikrinti, kad pažeidžiamos grupės turi prieigą prie svarbiausių, jiems būtinų, produktų ir paslaugų;

46. atkreipia dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonės ir neįgalieji vis dar susiduria su saugos ir galimybės gauti pagrindinių produktų ir paslaugų problemomis: šiuo atžvilgiu pažymi, kad standartai gali būti sėkmingai panaudoti siekiant užtikrinti galimybę gauti produktus ir paslaugas kuo didesniam vartotojų skaičiui, neatsižvelgiant į jų amžių ar fizinius gebėjimus;

47. ragina Komisiją objektyviai įvertinti lyčių aspektą vartotojų darbotvarkėje, atsižvelgiant į jos įsipareigojimą įgyvendinti lyčių aspekto integravimą kaip neatskiriamą politikos kūrimo dalį; ragina Komisiją užtikrinti, kad vartotojų darbotvarkėje būtų pašalinta bet kokia diskriminacija dėl lyties siekiant naudotis prekėmis ir paslaugomis ir tiekti prekes bei teikti paslaugas;

48. ragina Komisiją spręsti klausimą, kaip privatus vartojimas gali tapti tvaresnis, siekiant skatinti inovacijas, ekonomikos augimą ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką, laikantis strategijoje „Europa 2020“ nustatyto tikslo; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažangios energetikos sistemoms: naujų technologijų taikymas turėtų sudaryti sąlygas visiems tinklo vartotojams dalyvauti vidaus energetikos rinkoje, kad būtų galima taupyti energiją ir sumažinti arba apriboti energijos išlaidas, kartu išsaugant energijos tiekimą pažeidžiamiems vartotojams;

49. ragina Komisiją, valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus koordinuoti savo pastangas siekiant geriau informuoti vartotojus apie veiksmingesnius būdus, kaip pirkti ir vartoti maistą, kad būtų užkirstas kelias maisto atliekoms ir mažinamas jų kiekis;

50. pabrėžia, kad labai svarbu įvertinti liberalizavimo poveikį vartotojų pasitenkinimui ir todėl ragina atlikti energetikos rinkos veikimo vertinimą;

V. Vartotojų teisių įgyvendinimas ir žalos atlyginimo tvarka

51. ragina Komisiją toliau remti ir atkreipti dėmesį į Europos vartotojų centrų darbą, kurie turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį informuojant vartotojus apie jų teises ir remiant juos pateikus skundą; pabrėžia pagrindinį vaidmenį, kurį atlieka Tarptautinio vykdymo užtikrinimo ir bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas, siekiant užtikrinti, kad vartotojų apsaugos įstatymai būtų tinkamai vykdomi, ir skatinant nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą;

52. ragina Komisiją pasinaudoti visais Sutartyse nustatytais įgaliojimais siekiant pagerinti visų su vartotojais susijusių ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, taikymą ir įgyvendinimą; ragina valstybes nares paspartinti savo pastangas, kad šie teisės aktai būtų visiškai ir teisingai įgyvendinti;

53. ragina sukurti prieinamesnes ir veiksmingesnes žalos atlyginimo priemones, kaip antai alternatyvus ginčų sprendimas, kolektyvinis žalos atlyginimas ar tiesioginio ryšio ginčų sprendimas, siekiant visos ES vartotojams suteikti daugiau teisių; su susirūpinimu pažymi, kad dabartinis kompensacijų trūkumas – pagrindinė teisinės sistemos spraga, nes prekybininkai pasilieka sau neteisėtai gautą pelną;

54. ragina sukurti prieinamą ir veiksmingą žalos Europos vartotojams atlyginimo mechanizmą, kuris yra būtinas norint pašalinti kliūtis vidaus rinkoje (ypač elektroninio verslo srityje) ir ragina Komisiją pateikti vieną ar daugiau pasiūlymų, vadovaujantis įprasta teisėkūros procedūra, siekiant užtikrinti tinkamą Parlamento dalyvavimą;

55. pritaria vykdomam darbui siekiant sukurti Europos alternatyvaus ginčų nagrinėjimo sistemą, pasinaudojant turimomis nacionalinėmis bei verslo sistemomis, kurio pagalba būtų galima derinti aukštą vartotojų apsaugą ir sąžiningas verslininkams taikomas prekybos sąlygas;

56. ragina Komisiją pasiremti geriausia valstybių narių praktika, pvz. Šiaurės šalyse taikomą ombudsmeno modelį, ir apsvarstyti galimybę Europos vartotojų centrų tinklui suteikti teisinius įgaliojimus vartotojų ginčų sprendimo srityje;

57. mano, kad tokia sistema būtų sustiprinta bendroji rinka ir sukurta sąžininga žalos atlyginimo vartotojams tarpvalstybiniuose ginčuose sistema, sustiprintas vartotojų ir pramonės pasitikėjimas vienas kitu bei išvengiama tiek pramonei, tiek ir vartotojui brangiai kainuojančių ginčų.

58. ragina Komisiją pradėti tarpinstitucines diskusijas dėl tinkamiausių būsimų veiksmų siekiant užtikrinti tolesnę teisinę vartotojų apsaugą jų rinkos sandoriuose, deramai atsižvelgiant į Vartotojų teisių direktyvoje išdėstytą požiūrį;

59. pabrėžia, kad reikia įtraukti į būsimą laikotarpio po 2013 m. daugiametę finansinę programą atitinkamą finansavimą priemonėms, kurios padėtų įgyvendinti būsimoje vartotojų darbotvarkėje ir šiame pranešime nustatytus tikslus; atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojų organizacijoms reikalingas tinkamas ir garantuotas ES finansavimas, kad jos galėtų atstovauti vartotojams visose valstybėse narėse;

o o

60. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

[1] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0324.
[2] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0293.
[3] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0376.
[4] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0320.
[5] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0307.
[6] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0186.
[7] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0046.
[8] OL L 176, 2009 7 7, p. 17.
[9] OL L 98, 2005 4 16, p. 47.
[10] OL L 170, 2009 6 30, p. 1.
[11] OL L 218, 2008 8 13, p. 30.
[12] OL C 180E, 2008 7 17, p. 26.
[13] http://www.eesc.europa.eu/smo/news/Obstacles_December-2008.pdf.
[14] OL L 364, 2004 12 9, p. 1.
[15] OL L 404, 2006 12 30, p. 39.
[16] OL L 149, 2005 6 11, p. 22.
[17] OL L 373, 2004 12 21, p. 37
[18] http://ec.europa.eu/consumers/consumer_empowerment/docs/report_eurobarometer_342_en.pdf p. 113.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pranešėjas norėtų padėkoti Evai Britai Svensson (buvusiai EP narei), kuri dėl sveikatos problemų turėjo atsisakyti savo pareigų Europos Parlamente, už jos puikų indėlį, rengiant šį pranešimo projektą.

Europos Komisija iki 2012 m. gegužės mėn. ketina paskelbti vartotojų darbotvarkę, kaip tolesnį veiksmą po 2007–2013 m. ES vartotojų strategijos (COM (2007) 99 galutinis). Ši darbotvarkė bus paskelbta kaip Komisijos komunikatas ir į ją bus įtrauktos visos su vartotojais susijusios iniciatyvos nuo 2012 m. ir vėliau, tačiau jos aprėptis bus platesnė nei 2007–2013 m. ES vartotojų strategijos. Palankiai vertiname šį plataus užmojo požiūrį ir primygtinai raginame Komisiją taip pat išleisti žaliąją knygą, kad vartotojų teisių organizacijos, piliečiai, nacionaliniai parlamentai ir vyriausybės turėtų faktinį pagrindą diskusijoms.

Ši vartotojų darbotvarkė turėtų apimti visas svarbias temas ir problemas, su kuriomis susidursime vartotojų reikalų srityje. Ji turėtų būti ES vartotojų reikalų politikos gairė ir pirmąsyk suteikti konkrečią prasmę ES sutarties principui, kuriuo remiantis plėtojant visas kitas susijusias ES politikos kryptis reikia atsižvelgti į vartotojų interesus.

Didžiausias vartotojų darbotvarkės prioritetas turėtų būti užtikrinti saugų maistą, sveikatą ir produktų saugą. Tačiau taip pat mums reikia vartotojų darbotvarkės, kuria būtų sumažinta Europos vartotojų nelygybė, kuri prisidėtų prie ekonomikos, kurioje išmetama mažai anglies junginių, kaip tai nuspręsta strategijoje „Europa 2020“, ir kuria vaikai būtų apsaugoti nuo reklamos. Kalbant plačiau, reikia spręsti naujas problemas, su kuriomis tenka susidurti šiuolaikinėms visuomenėms, kaip antai mūsų rinkų globalizacija, ekonomikos skaitmeninimas, senėjanti visuomenė, taip pat įtraukti vykdymo užtikrinimo ir žalos atlyginimo priemonių svarbą bei paramą vartotojų organizacijoms.

Vartotojų reikalų rezultatų suvestinės ir vartotojų įgalinimo darbotvarkė

Iš Komisijos neseniai atliktų tyrimų matyti, kad vartotojams turi būti teikiama vis daugiau galių. Vartotojų įgalinimas priklauso nuo to, kaip jie išmano vartotojų teises ir žino informaciją, žinomas ir veiksmingas nevyriausybines organizacijas ir visuomenines institucijas, aktyvias žiniasklaidos priemones ir paprastas bei prieinamas žalos atlyginimo priemones.

Vartotojų sąlygų valstybėse narėse kokybė stebima naudojantis 2011 m. kovo mėn. vartotojų sąlygų rezultatų suvestine (SEC (2011)). Iš 2011 m. kovo 11 d. Europos Komisijos paskelbtos Penktosios vartotojų rezultatų suvestinės matyti, kad beveik visose ES valstybėse vartotojų sąlygos pastebimai gerėja po to, kai 2009 m. buvo staiga pablogėjusios. Rezultatų suvestinėje taip pat patvirtinama, kad didėja atotrūkis tarp šalių vidaus ir tarpvalstybinės e. prekybos, kad daug Europos piliečių patiria didelį skurdą ir negali įsigyti pagrindinių prekių ir paslaugų, taip pat kad vartotojams didelį nerimą kelia maisto sauga.

Iš 2011 m. balandžio 11 d. Europos Komisijos paskelbto vartotojų įgalinimo dokumentų rinkinio paaiškėjo, kad vartotojai nepakankamai išmano savo teises, ir buvo patvirtinta, kad reikia spręsti vartotojų įgalinimo klausimą. Vartotojai turi galėti suprasti geriausias galimas interneto amžiaus priemones, kad galėtų būti informuoti, kad galėtų pasirinkti ir kad galėtų kuo geriau pasinaudoti savo teisėmis vis daugiau iššūkių keliančioje rinkoje. Taip pat labai svarbus vaidmuo tenka aktyviai valdžios institucijų veiklai, todėl reikėtų užtikrinti jų finansavimą. Tvirtų ir kompetentingų vartotojų organizacijų kūrimas ir jų rėmimas išties gali padėti vartotojams tapti geriau informuotiems ir atstovauti savo interesams tiek politikoje, tiek kasdieniame gyvenime.

2011 m. spalio mėn. Šeštojoje rezultatų suvestinėje bus skirta daugiau dėmesio 50 pagrindinių vartotojų rinkų, atsižvelgiant į tai, kaip vartotojai supranta skaidrumą, palyginamumą, pasitikėjimą, problemas, skundus, pardavėjo ar paslaugų teikėjo pakeitimą ir bendrą pasitenkinimą.

Minėti tyrimai yra aiški būtinybė Europos Sąjungai imtis konkrečių veiksmų siekiant didinti vartotojų įgalinimą ir geriau apsaugoti vartotojus.

Socialinis ir aplinkos tvarumas

Europoje vartotojų sąlygos labai skirtingos. Kadangi mūsų yra 499 mln. asmenų, piliečių, žmonių, mes visi susiduriame su skirtingomis sąlygomis. Apie 80 mln. žmonių, iš kurių 19 mln. sudaro vaikai, negali sau leisti pagrindinių dalykų, kaip antai šilti namai, nuomos apmokėjimas ar vasaros atostogos ne namuose. Vartotojų nelygybės sąlygas reikia spręsti ir vartotojų darbotvarkėje reikia nustatyti prieinamumo vartotojams perspektyvą. Siekiant mažinti vartotojų ir piliečių nelygybę, labai svarbu, kad gerovės paslaugos būtų finansuojamos pagal solidarumo principą ir būtų visiems prieinamos.

Pagal strategiją „Europa 2020“ Europa siekia kurti pažangų, tvarų ir integracinį augimą. ES išsikėlė ambicingus CO2 dujų išmetamo kiekio mažinimo tikslus, ir jei mes norime šiuos tikslus pasiekti ir Europos Sąjungoje sukurti ekonomiką, kurioje į aplinką būtų išmetama mažai anglies junginių, turime pasirūpinti, kad privatusis vartojimas taptų tvaresnis, nes jis sudaro 56 proc. ES BVP.

Vartotojų darbotvarkėje reikia numatyti, kokiu būdu privačiojo vartojimo srityje būtų galima skatinti ekonomiką, kurioje išmetama mažai anglies junginių. Sparčiausiai išmetamų CO2 dujų kiekis ES yra transporto ir energetikos srityje. Vidaus rinka išmetamų CO2 dujų kiekio požiūriu kuria išorės veiksnius. Vartotojų darbotvarkėje reikia skatinti perėjimą prie ekonomikos, kurioje į aplinką išmetama mažai anglies junginių, vadinasi, norint sumažinti ES transporto išmetamų CO₂ dujų kiekį, reikia vartoti daugiau vietos produktų. Taip pat tai reiškia, kad reikia skatinti grąžinamąjį perdirbimą ir panaudotų daiktų naudojimą, tačiau vien grąžinamojo perdirbimo nepakanka, vartotojams siūlomi gaminiai turi būti pagaminti tausiai naudojant energiją.

Kita problema, kurią reikia įtraukti į vartotojų darbotvarkę, – tai maisto eikvojimas išmetant, nes kasmet ES į atliekas išmetama apie 90 mln. tonų maisto. 2050 m. gyventojų skaičius pasaulyje bus išaugęs iki 9 mlrd. žmonių, o maisto reikės 70 proc. daugiau. Pasaulio žemės ūkio sistemoms ir Europos vartotojams kils didžiulių iššūkių. Tai tik dar viena priežastis, dėl ko reikėtų skatinti labiau vietinę ir ekologiškesnę maisto gamybą.

Vartotojų darbotvarkėje turi būti išdėstyta aiški ateities vizija ir visapusiškas požiūris; joje turi atsispindėti tai, kas vyksta pasaulyje. Šiuo metu susiduriame su galimybe, kad klimato kaita pasuks katastrofiška linkme, todėl vartojančioji visuomenė turi visiškai pasikeisti. Vartotojų darbotvarkėje reikia skatinti strategijoje „Europa 2020“ nustatytą tvaraus augimo tikslą, todėl reikia didinti tvarų visuomeninį paslaugų, kaip antai švietimas, sveikatos priežiūra ir senyvo amžiaus žmonių priežiūra, vartojimą. Būtent tai gyvenime yra išties svarbu – taip kuriama bendruomenė ir į aplinką neišmetama CO₂ dujų.

Siekiant skatinti tvarų vartojimą, labai svarbus vaidmuo tenka ir viešiesiems pirkimams. Viešuosiuose pirkimuose turi būti ne tik leidžiama, tačiau ir privaloma nustatyti aukštus aplinkos apsaugos standartus, taip pat darbo teises ir kolektyvines sutartis.

Maisto ir produktų sauga

Remiantis Europos vartotojų organizacijų asociacijos narių apklausa, du svarbiausi vartotojų prioritetai yra geresnė apsauga finansinių paslaugų ir maisto srityje, įskaitant neseniai padidėjusias maisto kainas. Kaip vartotojai, mes pernelyg didelę dalį savo pajamų išleidžiame maistui, todėl būtina, kad į vartotojų darbotvarkę būtų įtraukta maisto sauga, ženklinimas ir kiti su maistu susiję aspektai.

Siekiant spręsti nutukimo problemą ir skatinti rinktis sveikus maisto produktus, vartotojams reikia suteikti aiškesnę informaciją, nei jie gauna šiandien. Informacija apie maistą turi būti suteikiama visa ir ją turi būti paprasta suprasti. Taip pat reikia aukštesnių maisto saugos standartų ir vizijos, kaip tvariai ženklinti maistą, kad vartotojų pasirinkimas būtų labiau grįstas informacija. Maisto ženklinimo klausimas sprendžiamas pasiūlyme dėl reglamento dėl vartotojams teikiamos informacijos apie maistą, tačiau maisto ženklinimą reikėtų įtraukti ir į vartotojų darbotvarkę, nes maistas vartotojams yra būtinas.

Tačiau siekiant kovoti su nutukimu, pesticidais ir kitomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis vien ženklinimo nepakanka. Rinkoje turime uždrausti ir apriboti daug daugiau medžiagų, kaip antai dirbtiniai trans-riebalai, kurie naudojami daugumoje perdirbto maisto ir kurie prisideda prie širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir didžiulių mūsų sveikatos priežiūros sistemų išlaidų.

Kalbant apie maistą, sveikatą ir saugą, naujojoje vartotojų darbotvarkėje taip pat reikia spręsti antibiotikams atsparių bakterijų grėsmę. Jeigu dabar nesiimsime veiksmų, tai sukels didelių mūsų sveikatos problemų ir kainuos daug sveikatos priežiūrai skiriamų pinigų. Vartotojų darbotvarkėje šią didžiulę grėsmę reikia spręsti pradedant laipsniškai šalinti plačiai paplitusį ir medicinos požiūriu nepagrįstą antibiotikų naudojimą mėsos pramonėje, kuris kelia didelių visuomenės sveikatos problemų.

Taip pat Komisija vartotojų darbotvarkėje turi imtis konkrečių veiksmų, kad sumažėtų vartotojams ir aplinkai daromas pavojingų cheminių junginių turinčių medžiagų poveikis. Vartotojai kasdien susiduria su cheminių medžiagų, kurios, kaip žinoma, sukelia vėžį ir sutrikdo hormoninės sistemos veiklą, kaip antai parabenai, kurie naudojami kaip konservantai beveik visuose kosmetikos gaminiuose, kremuose ir šampūnuose, mišiniais. Kai vartojimo produktuose taip plačiai naudojamos tokios pavojingos cheminės medžiagos, ženklinimo nepakanka. Komisija turėtų pasirūpinti, kad parabenų keliami pavojai sveikatai būtų plačiau ištirti. Taip pat reikėtų atidžiai išnagrinėti Danijos, kurioje mažiems vaikams skirtuose produktuose parabenus naudoti uždrausta, pavyzdį.

Reikia padidinti pranešimų sistemos RAPEX skaidrumą ir veiksmingumą, kad teisės aktų leidėjai žinotų apie tai, kokių pavojų kelia konkretūs vartojimo produktai. Reikia sugriežtinti bendros produktų saugos taisykles ir jas gerai įgyvendinti, taip pat reikia sukurti ar patobulinti taisykles dėl pavojingų produktų. Reikia tinkamai reglamentuoti nanotechnologijas, o produktai, kurių sudėtyje yra nanomedžiagų, privalo būti ženklinami. Taip pat tam tikrais atvejais reikia, kad nepriklausomos trečiosios šalys ištirtų žaislų saugumą.

Vaikai ir reklama

Vaikai yra viena pažeidžiamiausių vartotojų grupių. Tačiau nepaisant to, kad vaikai nėra vartotojai kaip suaugusieji, nes jie negali informuotai rinktis, jiems tenka susidurti su dideliu reklamos kiekiu. Vartotojų darbotvarkėje reikia spręsti šią problemą.

Ypač skubiai vaikus reikia apsaugoti nuo nesveiko maisto reklamos. Pasaulyje 177 mln. vaikų kenčia nuo nutukimo, o viena to priežasčių, anot vartotojų organizacijų, yra didžiulis kiekis reklamos, su kuriuo vaikams tenka susidurti.

Europos Sąjunga turi spręsti šią problemą ir vartotojų darbotvarkėje apsaugoti vaikus nuo reklamos. Švedijoje toks draudimas taikomas nuo 1991 m., juo draudžiama bet kokia televizijos reklama ir tiesioginė reklama, orientuota į jaunesnius nei 12 metų vaikus. Vaikai yra vaikai, o ne vartotojai. Todėl pagrindinis vartotojų darbotvarkės prioritetas turėtų būti vaikų perspektyvos įgyvendinimas ir joje reikėtų pasiūlyti uždrausti televizijos ir tiesioginę reklamą, orientuotą į jaunesnius kaip 12 metų vaikus.

Skaitmeninė aplinka

„Skaitmeninio vartotojo“ interesų propagavimas yra didelis būsimos vartotojų reikalų politikos iššūkis. Šioje srityje yra rimtų problemų, kurias reikia išspręsti, kaip antai saugios skaitmeninės aplinkos suteikimas vartotojui, prieigos prie telekomunikacijų tinklų užtikrinimas, nes tai yra socialinės ir ekonominės įtraukties priemonė, taip pat pagrindinių vartotojų teisių laikymasis, ypač apsaugant jų asmens duomenis. Be to, ES telekomunikacijų srityje turi būti konkurencija, kad vartotojai turėtų pasirinkimą ir gautų kokybiškas paslaugas.

Vykdymo užtikrinimas ir žalos atlyginimo tvarka

Tiek kolektyvinio žalos atlyginimo, tiek alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) sistema yra svarbūs tvirtos vartotojų reikalų politikos strategijos aspektai. Mes palankiai vertiname tai, kad AGS įtrauktas į Komisijos Bendrosios rinkos aktą kaip prioritetas, tačiau alternatyvūs sprendimai neveikia, jei nėra sistemų, kurioms jie yra alternatyva: raginame Komisiją skubiai parengti pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto dėl teisminio pobūdžio priemonės, kad visoje ES būtų galima užtikrinti kolektyvinį žalos atlyginimą vartotojams. Šią akivaizdžią vartotojų teisių įgyvendinimo priemonių rinkinio spragą reikia naikinti dabar.

Galiausiai neatsiejama stiprios pilietinės visuomenės dalis yra tvirto vartotojų interesų atstovavimo svarba. Reikia pasirūpinti, kad toks atstovavimas būtų galimas ir kad jis būtų skatinamas ne tik ES lygmeniu, bet ir nacionaliniu lygmeniu visose valstybėse narėse. Praėjus daug metų nuo įstojimo į ES, ne visose mūsų šalyse taip yra, tad šiose šalyse neišvengiamai būtinos vartotojų judėjimo gebėjimų stiprinimo priemonės.

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (12.10.2011)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl naujos vartotojų reikalų politikos strategijos
(2011/2149(INI))

Nuomonės referentas: Alfredo Pallone

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad vartotojai taip pat yra numatytieji paramos gavėjai konkurencijos politikos ir finansinių paslaugų reguliavimo srityse; pabrėžia poreikį atsižvelgti į pažeidžiamų vartotojų specifinius poreikius; primena, kad ekonomikos krizė vartotojams sukėlė ypatingų sunkumų;

2. teigiamai vertina strateginį požiūrį į vartotojų apsaugą remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant 2007–2013 m. strategiją; pabrėžia, kad strategijos „ES 2020“ apimtyje reikėtų geriau suderinti vartotojų politiką ir socialinius bei aplinkosauginius tikslus;

3. remia Komisijos darbą elgesio ekonomikos tyrimų srityje, kadangi mano, kad jis svarbus siekiant užtikrinti vartotojų apsaugos priemonių veiksmingumą praktikoje;

4. pažymi, kad vartotojai nepatenkinti tuo, kaip veikia finansinės paslaugos, be kita ko, dėl blogų patarimų ir dėl to, kad anot „Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės“, dauguma vartotojų nežino savo pagrindinių teisių finansinių paslaugų srityje, 98 % nesugeba pasirinkti labiausiai tinkamo varianto investicijoms, o jiems kylančių problemų dydis vertinamas apie 0,4 % ES BVP;

5. pabrėžia, kad informacijos atskleidimas yra būtinas ir svarbus visuose finansinių paslaugų sektoriuose, tačiau prašo, kad strategijoje būtų pripažįstama, jog to nepakanka siekiant užtikrinti patikimas ir konkurencines rinkas, kuriose vartotojai galėtų priimti jų pačių interesus geriausiai atitinkančius sprendimus; atkreipia dėmesį, kad norint informaciją atskleisti veiksmingiau, yra svarbu tokią informaciją teikti ES bei regioninėmis oficialiomis kalbomis;

6. atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad svarbu, jog rinkos būtų skaidrios ir patikimos, kad būtų gerinami profesiniai standartai ir vengiama interesų konfliktų teikiant finansines paslaugas vartotojams ir pabrėžia, kad esminį vaidmenį vaidina finansinis švietimas;

7. atsižvelgiant į poveikio subjektams, kurie naudojasi finansinėmis paslaugomis, pobūdį, sudėtingumą ir mastą, prašo, kad strategijoje būtų numatyta galimybė taikyti naujus teisės aktus, susijusius tik su šiuo sektoriumi, o ne sujungti finansinių paslaugų sektorių su kitais sektoriais, kuriuose vartotojų poreikiai ir elgesys yra skirtingi, ir galimybė, kad apsaugos lygis turėtų būti ne žemesnis negu kituose sektoriuose;

8. ragina Komisiją siekti, kad būtų parengta Europos vartotojų teisių chartija finansinių paslaugų srityje, kuri atspindėtų ir supaprastintų dabartines teises bei įtrauktų valstybių narių gerąsias praktikas, aiškiau nustatytų finansinių paslaugų teikėjų atsakomybę ir apimtų tinkamą laikų teikiamą informaciją vartotojams ir aukštą vartotojų apsaugos lygį visuose vartotojams teikiamuose finansinių paslaugų sektoriuose;

9. pabrėžia galimybės gauti finansinį švietimą ir finansines konsultacijas svarbą ir ragina konsultacijas labiau reglamentuoti;

10. pažymi, kad naujoms Europos priežiūros institucijoms (EPI) pavestos konkrečios galios ir pareigos, susijusios su vartotojų apsauga finansinių paslaugų srityje, ir tikisi, kad strategija tai atspindės ir sustiprins EPI pajėgumus vartotojų apsaugos srityje, pasiremiant geriausia nacionalinių institucijų patirtimi ir užtikrinant tinkamą suinteresuotųjų šalių, visų pirma vartotojų atstovų, dalyvavimą;

11. pabrėžia, kad norint pasiekti aukšto vartotojų apsaugos lygio finansinių paslaugų sektoriuje, būtina užtikrinti veiksmingą finansinių įstaigų priežiūrą ir jų skaidrumą;

12. ragina nustatyti aiškias strategijos ir konkurencijos politikos programos sąsajas ir imtis bendrų veiksmų tam pasiekti, kad vartotojai galėtų naudotis paslaugomis, kurios geriau pritaikytos prie jų poreikių ir teikiamos geresnėmis sąlygomis;

13. pabrėžia, kad labai svarbu įvertinti liberalizavimo poveikį vartotojų pasitenkinimui ir todėl ragina atlikti energetikos rinkos veikimo vertinimą;

14. prašo sustiprinti tarpvalstybinių sandorių, ypač interneto produktų ir paslaugų, apsaugą ir užtikrinti, kad vartotojams nebūtų užkirstos galimybės naudotis interneto produktais ir pasaugomis vien dėlto, kad jie yra kitoje valstybėje narėje;

15. pabrėžia, kad vartotojų asmens duomenys, pvz., duomenų bazės, naudojamos tikslinei reklamai, turi didelę ekonominę vertę, apie kurią vartotojai dažniausiai nežino; prašo Komisijos užtikrinti pakankamą konkurencijos lygį internetinės reklamos bei paieškos sistemų rinkoje;

16. ragina užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį visoje ES, kad būtų galima toliau stiprinti vidaus rinką finansinių paslaugų srityje ir kovoti su protekcionistinėmis praktikomis;

17. primena apie daugybinį teigiamą poveikį vartotojams Europoje, pvz. produktų ir paslaugų žemesnes kainas bei platesnį jų spektrą, ką sukurtų visapusiškai integruota vidaus rinka;

18. ragina sukurti prieinamą ir veiksmingą žalos Europos vartotojams atlyginimo mechanizmą, kuris yra būtinas norint pašalinti kliūtis vidaus rinkoje (ypač elektroninio verslo srityje) ir ragina Komisiją pateikti vieną ar daugiau pasiūlymų vadovaujantis įprasta teisėkūros procedūra siekiant užtikrinti tinkamą Parlamento dalyvavimą;

19. ragina Komisiją užtikrinti geresnį savo vykdomos vartotojų politikos srityje taikomų priemonių koordinavimą;

20. taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su ne ES valstybėmis vartotojų apsaugos srityje;

21. pabrėžia, kad reikia remti finansinę įtrauktį, pvz., užtikrinant produktų įvairovę bei uždraudžiant savavališkus sprendimus ir diskriminaciją, keliant vartotojų finansinio raštingumo lygį, informuojant juos apie jų teises ir užtikrinant, kad jie turėtų galimybę naudotis skaitmenine aplinka ir tinkamai reglamentuojamomis bankinėmis paslaugomis;

22. ragina Komisiją išnagrinėti likusias kliūtis vartotojų judumui, susijusias su banko keitimu ir apsvarstyti kaip šias kliūtis būtų galima pašalinti, pvz. sukuriant ES masto banko sąskaitos numerio perkeliamumo sistemą;

23. atkreipia dėmesį, kad svarbu, jog vartotojai galėtų naudotis banko sąskaitomis mokėdami skaidrius banko mokesčius, taip pat atkreipia dėmesį į greitesnių sandorių ir lengvesnių banko sąskaitų perkėlimo procedūrų svarbą;

24. pastebi, kad apie 30 mln. europiečių neturi galimybės naudotis pagrindinėmis bankininkystės paslaugomis, ir ragina Komisiją parengti pasiūlymą, kaip ji buvo skelbusi, jog tai padarys, Bendrosios rinkos akte ir Komisijos 2011 m. darbo programoje;

25. pabrėžia, kad svarbu greitai ir visiškai perkelti, taikyti ir tobulinti dabartinius ES ir nacionalinius teisės aktus, įskaitant Vartotojų teisių direktyvą;

26. pritaria vykdomam darbui siekiant sukurti Europos alternatyvaus ginčų nagrinėjimo sistemą, pasinaudojant turimomis nacionalinėmis bei verslo sistemomis, kurio pagalba būtų galima derinti aukštą vartotojų apsaugą ir sąžiningas verslininkams taikomas prekybos sąlygas;

27. ragina Komisiją pasiremti geriausia valstybių narių praktika, pvz. Šiaurės šalyse taikomą ombudsmeno modelį, ir apsvarstyti galimybę Europos vartotojų centrų tinklui suteikti teisinius įgaliojimus vartotojų ginčų sprendimo srityje;

28. mano, kad tokia sistema būtų sustiprinta bendroji rinka ir sukurta sąžininga žalos atlyginimo vartotojams tarpvalstybiniuose ginčuose sistema, sustiprintas vartotojų ir pramonės pasitikėjimas vienas kitu bei išvengiama tiek pramonei, tiek ir vartotojui brangiai kainuojančių ginčų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	11.10.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	36 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Burkhard Balz, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Pascal Canfin, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Diogo Feio, Elisa Ferreira, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Othmar Karas, Jürgen Klute, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Werner Langen, Astrid Lulling, Arlene McCarthy, Ivari Padar, Alfredo Pallone, Anni Podimata, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Edward Scicluna, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Ivo Strejček, Kay Swinburne, Marianne Thyssen, Ramon Tremosa i Balcells, Corien Wortmann-Kool
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Elena Băsescu, Sari Essayah, Ashley Fox, Sophia in ‘t Veld, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Sirpa Pietikäinen, Gianni Pittella

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	17.10.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 0 10
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Cristian Silviu Buşoi, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia De Campos, Jürgen Creutzmann, Cornelis de Jong, Christian Engström, Evelyne Gebhardt, Malcolm Harbour, Iliana Ivanova, Sandra Kalniete, Kurt Lechner, Hans-Peter Mayer, Gianni Pittella, Mitro Repo, Robert Rochefort, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Barbara Weiler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Ashley Fox, Anna Hedh, Liem Hoang Ngoc, María Irigoyen Pérez, Othmar Karas, Constance Le Grip, Emma McClarkin, Antonyia Parvanova, Konstantinos Poupakis, Olga Sehnalová, Kyriacos Triantaphyllides, Anja Weisgerber

Teisinė informacija - Privatumo politika