PRANEŠIMAS dėl biudžetinės ES finansinės pagalbos Afganistanui kontrolės
18.11.2011 - (2011/2014(INI))
Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Jens Geier
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl biudžetinės ES finansinės pagalbos Afganistanui kontrolės
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Afganistano, visų pirma į 2008 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl Afganistano stabilizavimo[1], 2009 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Afganistane naudojamų ES lėšų biudžetinės kontrolės[2], 2009 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl moterų teisių Afganistane[3] ir 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl naujos Afganistanui skirtos strategijos[4],
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo[5] ir į 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl 2008 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo[6],
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl būsimos ES paramos besivystančių šalių biudžetams[7],
– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 20 d. įvykusią Kabulo konferenciją, kurioje paramos teikėjai susitarė geriau suderinti savo programas ir laikytis pagalbos veiksmingumo principų, taip pat į 2010 m. sausio 28 d. įvykusią Londono konferenciją, kurioje paramos teikėjai susitarė įsteigti nepriklausomą Aukščiausią priežiūros biurą siekiant per Afganistano Islamo Respublikos vyriausybę teikti daugiau paramos vystymuisi, kuri būtų remiama vykdant struktūrų ir biudžetų reformas,
– atsižvelgdamas į Komisijos atsakymus į Biudžeto kontrolės komiteto klausimus, kurie buvo pateikti 2010 m. rugsėjo 7 d. ir 2011 m. birželio 22 d.,
– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2011 „Nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse per Jungtinių Tautų organizacijas skirstomų ES įnašų efektyvumas ir rezultatyvumas“,
– atsižvelgdamas į specialiojo Afganistano atstatymo generalinio inspektoriaus audito ataskaitas,
– atsižvelgdamas į JAV vyriausybės apskaitos biuro (angl. GAO) audito ataskaitas Afganistano klausimu,
– atsižvelgdamas į JAV Tarptautinės plėtros agentūros (angl. USAID) generalinio inspektoriaus audito ataskaitas Afganistano klausimu,
– atsižvelgdamas į galutinę Sutarčių sudarymo karo metu Irake ir Afganistane komisijos JAV Kongresui pateiktą ataskaitą „Sutarčių sudarymo karo metu pertvarka“,
– atsižvelgdamas į Afganistano įstatymo dėl aukščiausiojo audito biuro projektą,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (angl. INTOSAI) 2007 m. patvirtintą Meksiko deklaraciją dėl aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo,
– atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. spalio 27 d. priimtą Afganistanui ir Pakistanui skirtą ES veiksmų planą ir į jos du kartus per metus skelbiamas įgyvendinimo ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vystymo programos, Jungtinių Tautų gyventojų fondo ir Jungtinių Tautų projektų paslaugų biuro vykdomosios valdybos Sprendimą Nr. 2011/23, kuris buvo priimtas per jos metinę 2011 m. sesiją (2011 m. birželio 6–17 d.),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A7-0388/2011),
A. kadangi Europos Parlamento 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliucijoje dėl naujos Afganistanui skirtos strategijos buvo nurodyti keli susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su biudžetine ES finansinės pagalbos Afganistanui kontrole;
B. kadangi organizacija „Integrity Watch“ praneša, kad 2009 m. Afganistane buvo išmokėta daugiau kaip milijardas dolerių kyšiams;
C. kadangi Biudžeto kontrolės komitetas yra atsakingas už ES bendrojo biudžeto įgyvendinimo sąnaudų efektyvumo stebėseną;
D. kadangi viešųjų lėšų atskaitomybės ir skaidrumo principai yra itin svarbūs siekiant demokratijos;
E. kadangi Afganistanas – viena iš šalių, kurios gauna daugiausia civilinės pagalbos iš ES bendrojo biudžeto;
F. kadangi Europos Komisija nuo 2002 m. Afganistanui skyrė 2 mlrd. ir išmokėjo virš 1,8 mlrd. eurų, numatytų paramai vystymuisi ir humanitarinei pagalbai;
Įvairių finansavimo šaltinių, iš kurių teikiama pagalba Afganistanui, privalumai ir trūkumai
1. pakartoja, kad Komisija, skirdama ES lėšas Afganistanui, gali svarstyti įvairius finansavimo šaltinius; primena, kad Afganistano Islamo Respublikos vyriausybė negauna tiesioginės (sektorinės) paramos biudžetui iš ES bendrojo biudžeto;
2. pažymi, kad kiekvienas finansavimo šaltinis turi konkrečius privalumus ir trūkumus, atsižvelgiant į specifinius išlaidų tikslus, kurie nurodomi aiškinamosios dalies lentelėje;
3. laikosi nuomonės, kad nereikėtų atmesti nė vieno finansavimo šaltinio, nes kiekvienas iš jų turi konkrečių privalumų ir trūkumų; mano, kad būtina įvairinti pagalbą siekiant patenkinti individualius poreikius pasinaudojus tinkamais finansavimo šaltiniais;
4. ragina Komisiją apsvarstyti, ar reikėtų pradėti teikti Afganistanui tiesioginę paramą biudžetui laikantis griežtų ir aiškiai apibrėžtų sąlygų, įrodžius, kad esama tam reikalingo makroekonominio stabilumo ir pakankamai patikimo finansų valdymo, nes tai būtų geriausia Afganistano administracijos pajėgumų kūrimo priemonė; mano, kad taip būtų užtikrinami tvarūs ir ilgalaikiai rezultatai;
5. laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų įvertinti Afganistano Islamo Respublikos vyriausybės ministerijų pajėgumus, ir mano, jog būtų galima pradėti teikti paramą biudžetui skiriant mažas sumas pagal griežtas ir aiškiai apibrėžtas sąlygas; pažymi, kad kitų šalių paramos teikėjai sektorinę paramą biudžetui pradeda teikti toms Afganistano ministerijoms, kurios atitinka atskaitomybės ir skaidrumo kriterijus; ragina Komisiją svarstyti, ar reikia pradėti teikti paramą biudžetui laikantis griežtų ir aiškiai apibrėžtų sąlygų ne tik centriniu, bet ir provincijų ir vietos lygmenimis, kai tik bus tam būtinos sąlygos ir bus tenkinami reikalingi kriterijai, nes taip būtų skatinamas pajėgumų kūrimas visais valdžios lygmenimis; mano, kad koordinuotas paramos biudžetui, skirtos įvairiems administraciniams lygmenims, įvairinimas taip pat sustiprintų Komisijos poziciją minėtųjų subjektų atžvilgiu ir užtikrintų dar didesnę Komisijos nepriklausomybę nuo santykių su vienu subjektu; pažymi, kad dėl šio įvairinimo neturėtų nukentėti centrinės vyriausybės vaidmuo ir atsakomybė, taigi reikėtų gauti jos pritarimą tokiam įvairinimui;
6. tuo pat metu ragina Komisiją ateityje galimą paramos biudžetui išmokėjimą susieti su griežtomis ir aiškiai apibrėžtomis sąlygomis, kurios būtų suprantamos ir įvertinamos; laikosi nuomonės, kad įgyvendinant šiuos tikslus turi būti siekiama rezultatų, kuriuos būtų galima įvertinti pritaikius rodiklius ir iš anksto apibrėžtus atskaitomybės ir skaidrumo kriterijus; pabrėžia, kad pagrindinės vertės, pagal kurias bus vertinama būsima pažanga, turi būti nustatytos iš pat pradžių; mano, kad šiomis aplinkybėmis kovai su korupcija ir sukčiavimu skirti mechanizmai yra itin svarbūs; pažymi, kad šalių partnerių vystymosi politikos priemonių veiksmingumas taip pat turi būti tikrinamas remiantis vietos kriterijais; šiuo požiūriu pabrėžia didžiulę valstybės tarnautojų, ypač saugumo pajėgų ir policijos, mokymo svarbą;
7. pakartoja, kad Parlamentas turi atlikti priežiūros vaidmenį, todėl prašo, jog Komisija skaidriu būdų pradėtų taikyti šias priemones ir viešai paskelbtų:
– su Afganistano Islamo Respublikos vyriausybe sudarytus susitarimus;
– pradines vertes, rodiklius, tikslus, skaičiavimo metodus ir tikrinimo šaltinius siekiant įvertinti pažangą ir priimti sprendimus, susijusius su veiklos rezultatais grindžiamų kintamo dydžio galimos būsimos paramos biudžetui dalių išmokėjimu;
– aiškias ir standartizuotas ataskaitas, kuriose objektyviu ir skaidriu būdu būtų įvertinta pažanga, remiantis nustatytais kriterijais ir, jeigu reikia, pateikiant priežastis, kodėl negalėjo būti užtikrinta pradžioje planuota pažanga;
ES lėšų Afganistane priežiūra ir atskaitomybė
Trūkumai, apie kuriuos pranešė auditoriai
8. atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtą Europos Audito Rūmų audito ataskaitą dėl nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse per Jungtinių Tautų organizacijas skirstomų ES lėšų, kurioje taip pat svarstomas Afganistano klausimas; apgailestauja dėl šių projektų valdymo Afganistane trūkumų, kuriuos nustatė Audito Rūmai:
– projektų rengimo trūkumų, dėl kurių įgyvendinami netvarūs ir neveiksmingi projektai;
– Jungtinių Tautų agentūrų ataskaitų, kurias gauna Komisija ir kurios teikiamos per vėlai, yra pernelyg bendro pobūdžio, orientuotos į veiklą, o ne į rezultatus ir nesudaro sąlygų Komisijai tinkamai patikrinti atitinkamo projekto veiksmingumo;
– dažnai vėluojančio projektų įvykdymo dėl sunkiai įgyvendinamų tvarkaraščių;
9. išreiškia susirūpinimą dėl kitų audito subjektų, pvz., JAV specialiojo Afganistano atstatymo generalinio inspektoriaus (angl. SIGAR), JAV vyriausybės apskaitos biuro (angl. GAO), Sutarčių sudarymo karo metu komisijos ir JAV Tarptautinės plėtros agentūros (angl. USAID) generalinio inspektoriaus, ataskaitų, kuriose nurodomi šie trūkumai:
– didelė korupcijos ir sukčiavimo rizika šalyje, kuri buvo atskleista per neseniai dėl Kabulo banko kilusį skandalą ir galutinėje Sutarčių sudarymo karo metu komisijos parengtoje ataskaitoje, kurioje apskaičiuota, kad 5–9 proc. visos JAV Irakui ir Afganistanui suteiktos pagalbos atvejų buvo sukčiaujama; taip pat „Integrity Watch“ pranešime pažymima, kad trečdalis iš daugiau kaip milijardo dolerių išmokėtų kyšiams Afganistane 2009 m. buvo panaudota apmokėti kokias nors viešąsias paslaugas (dokumentai, švietimas, sveikatos apsauga); policija yra labiausiai korumpuota institucija;
– daugumos Afganistano ministerijų nesugebėjimas rengti konkursus dėl sutarčių sudarymo ir jas valdyti dėl aukšto neraštingumo lygio ir prastai parengto personalo;
– nepatikimos Afganistano nacionalinės policijos duomenų bazės, kuriose nurodoma nuo 111 774 iki 125 218 policininkų, dėl to kyla abejonių dėl Afganistano policininkams mokamų atlyginimų teisėtumo ir tvarkingumo, o tai yra pagrindinis vienintelio didžiausio ES finansuojamo projekto, Teisėtvarkos patikos fondo (angl. LOTFA), tikslas;
– didelė lėšų iššvaistymo rizika, kaip matyti iš galutinės Sutarčių sudarymo karo metu komisijos ataskaitos, kurioje apskaičiuota, kad iššvaistyta 10–20 proc. visos JAV Irakui ir Afganistanui suteiktos pagalbos;
– paskesnės subrangos sutartys, dėl kurių vėluojama įgyvendinti projektus ir susidaro pridėtinių išlaidų, taip pat ribojama pagrindinės sutarties šalies priežiūra ir mažesnė dalis Afganistano vietos gyventojų gauna naudos iš šių projektų;
– finansuojami trumpalaikiai projektai, kurie turi mažiau galimybių būti tvariais ilguoju laikotarpiu;
– stokojama visiško Afganistano kontrolės ir audito biuro nepriklausomumo nuo Afganistano Islamo Respublikos vyriausybės;
10. laikosi nuomonės, kad Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į JAV ir kitų, ne Europos auditorių nustatytus trūkumus, kai taip pat nurodomi ES finansuojamų projektų rizikos veiksniai, kadangi daugelis jų yra tokie patys ar bent panašaus pobūdžio;
Nustatytų trūkumų ištaisymas
11. pripažįsta sudėtingas sąlygas, kuriomis Komisija turi teikti pagalbą šalyje, kuri jau kelis dešimtmečius kenčia nuo karo; pabrėžia, kad patikrinimai vietoje taip pat buvo vykdomi sudėtingomis saugumo sąlygomis; ragina Komisiją taikyti alternatyvius audito ir kontrolės patikrinimus, kurie vis dar gali būti vykdomi vietoje dabartinėmis saugumo sąlygomis; be to, ragina Komisiją ištaisyti nurodytus trūkumus ir finansuoti projektus, jeigu jie atitinka šiuos kriterijus:
– ilgalaikis finansinis ir veiklos tvarumas;
– Afganistano atsakomybės už projektą kuo didesniu mastu skatinimas;
– sukčiavimo ir korupcijos rizikos veiksnio panaikinimas kuo platesniu mastu;
12. ragina Komisiją nustatyti susijusius rizikos veiksnius turint mintyje korupciją, sukčiavimą, projektų tvarumą, paskesnes subrangos sutartis ir kitus lėšų eikvojimo ir netinkamo panaudojimo šaltinius; be to, ragina Komisiją ir toliau tinkamai atsižvelgti į šiuos klausimus sudarant susitarimus dėl dotacijų ir komercines sutartis ir atidžiai stebėti šių taisyklių taikymą;
13. pabrėžia, kad demokratijos požiūriu labai svarbu įsteigti aukščiausiąją audito instituciją, kuri finansiniu ir veiklos požiūriu būtų visiškai nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios ir turėtų pakankamai pajėgumų ir lėšų atlikti finansinį, atitikties ir veiklos auditą pagal tarptautinius audito standartus;
14. išreiškia susirūpinimą dėl to, kad įvairūs patikimi ir nepriklausomi šaltiniai praneša, jog Afganistano aukščiausio lygio valdžios institucijos trukdo Afganistano prokurorams vykdyti antikorupcinius tokių pareigūnų, kaip gubernatoriai, tyrimus;
15. nepritaria tam, kad pagal naują įstatymo projektą dėl Kontrolės ir audito biuro vis dar nebūtų nustatyta visiška nepriklausomybė, turint mintyje tai, kad, pvz., Generalinį auditorių ir jo pavaduotoją skirtų vykdomoji valdžia, o ne teisės aktų leidžiamoji valdžia; pabrėžia, kad tai neatitinka Meksiko deklaracijos dėl aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo; taigi ragina Komisiją reikalauti teisės aktais nustatyti visišką Afganistano kontrolės ir audito biuro finansinį ir veiklos nepriklausomumą ir stiprinti pajėgumus; primena Komisijai, kad visiškas Kontrolės ir audito biuro nepriklausomumas, pakankami pajėgumai ir finansavimas turėtų būti esminės tiesioginės paramos biudžetui teikimo sąlygos;
16. ragina Komisiją apsvarstyti idėją, kad kontrolės ir priežiūros vizitai būtų vykdomi bendrai su Afganistano kontrolės ir audito biuru; atsižvelgdamas į tai siūlo intensyvinti atsakingų įstaigų abipusius audito srities ir su mokymo įgūdžiais susijusius mainus; mano, kad tai būtų galimybė tarpusavio supratimui pagerinti ir pajėgumams kurti;
Atskaitomybės už pagalbą, suteiktą naudojantis JT agentūromis Afganistane, gerinimas
17. primena, kad kai kurie iš svarbiausių projektų Afganistane, finansuojamų iš ES bendrojo biudžeto, valdomi ir įgyvendinami pagal Jungtinių Tautų vystymo programą (JTVP);
18. primena, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 3 dalį Europos Audito Rūmai turi teisę, jeigu tai būtina, atlikti auditą vietoje bet kurios įstaigos, biuro ar agentūros, kuri Sąjungos vardu valdo pajamas ir išlaidas, patalpose;
19. be to, primena, kad Parlamentas ne kartą prašė Komisijos pagerinti JT valdomų projektų, ypač kelių paramos teikėjų patikos fondų, skaidrumą ir atskaitomybę, pvz., numatant patikinimo pareiškimo pateikimą;
20. atkreipia dėmesį į naują Jungtinių Tautų vystymo programos, Jungtinių Tautų gyventojų fondo ir Jungtinių Tautų projektų paslaugų biuro vykdomosios valdybos sprendimą, priimtą per jos metinį 2011 m. posėdį (2011 m. birželio 6–17 d.), kuriuo tarpvalstybinėms paramos teikėjų organizacijoms, kaip antai Europos Sąjungos institucijoms, suteikiamos tokios pat prieigos prie vidaus auditų ataskaitų teisės, kaip suteiktos JT valstybėms narėms; vis dėlto mano, kad reikia toliau gerinti ataskaitų apie ES lėšų panaudojimą teikimą ir informuoti apie rezultatus, o ne apie veiksmus; be to, primygtinai ragina Komisiją skatinti kitas JT agentūras patvirtinti tokią pat politiką, kaip Jungtinių Tautų vystymo programa, Jungtinių Tautų gyventojų fondas ir Jungtinių Tautų projektų paslaugų biuras; su džiaugsmu pažymi, kad Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) priėmė sprendimą pasekti šiuo pavyzdžiu;
21. be to, mano, kad ateityje reikės kur kas radikalesnio požiūrio siekiant tinkamai atsižvelgti į pakartotinus Parlamento prašymus kartu su efektyvumu ir rezultatyvumu užtikrinti daugiau skaidrumo ir atskaitomybės; ragina Europos Audito Rūmus siekti tarpusavio supratimo su JT agentūromis ir susitarti dėl bendrų audito standartų, pagal kuriuos būtų visiškai atsižvelgiama į tarptautinius audito standartus ir užtikrinamas patikinimo pareiškimas;
22. atkreipia dėmesį į pastangas, kurias deda atskaitomybės ir audito su stichinėmis nelaimėmis susijusios paramos srityje darbo grupė, įsteigta atsižvelgiant į Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (angl. INTOSAI) veiklą ir vadovaujama Europos Audito Rūmų nario[8]; pritaria dviems pagrindiniams jos tikslams:
– nustatyti vadovavimą ir geriausią atskaitomybės praktiką užtikrinant aiškią, skaidrią ir standartizuotą informaciją visiems suinteresuotiesiems subjektams (paramos teikėjams, paramos gavėjams, tarptautinėms organizacijoms, NVO) tam, kad galiausiai būtų parengtas bendras integruotas ataskaitų teikimo modelis;
– nustatyti vadovavimą ir geriausią audito praktiką, kad galiausiai būtų parengta bendra audito koncepcija, kurią taikant išorės auditoriai, kurių veikla apima visų suinteresuotųjų subjektų patikinimo poreikius, kiekvieną eurą audituotų tik vieną kartą;
23. pritaria INTOSAI darbo grupės pastangoms ir skatina darbo grupę vykdyti savo įpareigojimus pagal nustatytą tvarkaraštį; mano, kad rezultatai taip pat galėtų būti panaudoti bendresnėse srityse, nes dauguma spręstinų uždavinių su nelaimėmis susijusios paramos srityje yra tokie pat, kaip ir uždaviniai, susiję su parama vystymuisi nuo konfliktų nukentėjusiose zonose;
24. mano, kad tai tinkamas būdas su atskaitomybe susijusiems uždaviniams, pvz., kurių iškilo su Jungtinių Tautų agentūromis, spręsti;
25. taigi ragina Europos Audito Rūmus ir atitinkamas JT įstaigas pradėti dialogą siekiant išspręsti likusius uždavinius; šiomis aplinkybėmis pabrėžia bendro audito režimo, kuris padidintų audito veiklos efektyvumą, privalumus; mano, kad šiomis aplinkybėmis INTOSAI darbo grupės darbas yra labai svarbus ir ragina Europos Audito Rūmus remiantis tuo pasiekti susitarimą su JT biurais;
26. šiomis aplinkybėmis primena, kad Parlamentas jau kurį laiką prašo įsteigti Europos kelių paramos teikėjų patikos fondą, ir atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą užtikrinti, kad persvarstytas Finansinis reglamentas (COM(2010)0815) suteiktų teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima steigti nuosavus kelių paramos teikėjų patikos fondus; mano, kad šitaip būtų galima užtikrinti paties aukščiausio masto atskaitomybę, nes ne visos JT agentūros, valdančios kelių paramos teikėjų patikos fondus, atitinka ES skaidrumo ir atskaitomybės standartus;
Paramos teikėjų bendruomenės vykdomas paramos koordinavimas
27. pažymi, kad paramos veiksmingumą ir paramos teikėjų veiksmų Afganistane koordinavimą struktūriškai varžo tai, kad daug paramos teikėjų linkę siekti trumpalaikių rezultatų nepakankamai atsižvelgdami į Afganistano Islamo Respublikos vyriausybės ir Afganistano gyventojų reikmes; pažymi, kad vien tik geografinis pasirinkimas, kuris susijęs su kariuomenės buvimu, ir regioninis susiskaidymas pagal paramą teikiančias šalis, neprisideda prie paramos teikimo geresnio koordinavimo ir didina finansinės pagalbos pakartotino teikimo ir neefektyvaus naudojimo riziką;
28. atkreipia dėmesį į Tarybos išvadas dėl ES veiksmų Afganistane ir Pakistane stiprinimo, į kas dveji metai teikiamas susijusias ataskaitas, į Europos Komisijos 2009 m. mėlynąją knygą, į kurią įtraukta visa pagalba, teikiama iš ES bendrojo biudžeto ir valstybių narių nacionalinių biudžetų, ir į tai, kad neseniai paskirtas ES delegacijos vadovas, kuris taip pat atliks ir ES specialiojo įgaliotinio vaidmenį; mano, kad tai bus tinkamas žingsnis siekiant geriau koordinuoti ES ir jos valstybių narių pastangas;
29. tikisi, kad įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) Afganistane bus geriau koordinuojami, derinami ir skaidriau vykdomi ES projektai bei tvariau ir veiksmingiau panaudojamos ES lėšos; taip pat tikisi, kad ES delegacijoje bus aiškiai nustatytos atsakomybės sritys;
30. ragina Komisiją ir toliau stengtis pagalbą koordinuoti ne tik su valstybėmis narėmis, bet taip pat ir su kitais tarptautiniais pagalbos teikėjais, pvz., priimant bendrus sektoriaus masto metodus, kurie papildytų geografinį požiūrį; atsižvelgdamas į tai pabrėžia Jungtinių Tautų pagalbos misijos Afganistane (angl. UNAMA) ir Afganistano finansų ministerijos vaidmenį;
31. pabrėžia, kad investicijos, kurias Afganistane vykdo tarptautinė bendruomenė, turi būti suderintos su Afganistano Islamo Respublikos vyriausybės ir Afganistano gyventojų poreikiais;
Ataskaitų teikimo gerinimas
32. primena Komisijai, kad Parlamentas ragino Komisiją[9] jam pateikti metinę ataskaitą apie Afganistaną, kurioje būtų išsamiai įvertintas pagalbos veiksmingumas ir poveikis, taip pat patikinimo pareiškimą, kuriame būtų aiškiai nurodyta dalis paramos, kurios panaudojimas buvo stebimas, nurodyti nustatyti trūkumai ir priemonės, kurių imtasi; primena šį raginimą ir skatina Komisiją visapusiškai įgyvendinti Parlamento rekomendaciją jam pateikti metinę ataskaitą apie pagalbos panaudojimą ir jos kontrolę Afganistane;
33. mano, kad reikia didinti ES lėšų panaudojimo skaidrumą ir atskaitomybę ir padėti ES valstybėms narėms ir kitiems paramos teikėjams išvengti įprastų klaidų; taigi ragina Komisiją viešai skelbti savo į veiklos rezultatus orientuotos stebėsenos vizitų, JT agentūrų skirstomų ES lėšų patikrinimų ataskaitas ir kitas audito ir vertinimo ataskaitas;
Ateities uždaviniai
34. atkreipia dėmesį į pastarąjį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento pranešimą, kad iki 2012 m. vasaros bus išvesta maždaug trečdalis Amerikos kariuomenės ir iki 2014 m. atsakomybė bus perduota Afganistano saugumo pajėgoms; primena, kad stabili saugumo padėtis svarbi siekiant tinkamai prižiūrėti ES lėšų naudojimą ir kad dėl saugumo padėties Afganistane pablogėjimo Komisijai ir kitoms organizacijoms vis sunkiau vykti į kontrolės vietoje vizitus Afganistane;
35. pabrėžia, kad kariuomenės išvedimas galėtų turėti neigiamos įtakos Afganistano ekonomikai; primena, kad didžiąją Afganistano biudžeto ir bendrojo vidaus produkto dalį sudaro užsienio pagalba; pažymi, kad bendram Afganistano vystymuisi labai svarbus ekonomikos atkūrimas; mano, kad sumažėjus karinei pagalbai taps svarbesnė civilinė pagalba Afganistanui;
36. laikosi nuomonės, kad tai taip pat galėtų suteikti galimybę skirti ribotų išteklių tiems projektams, kurie, labiausiai tikėtina, duos ilgalaikių rezultatų; primena, kad reikia rengti ekonominiu požiūriu tvaresnius projektus, ir mano, kad tai padėtų išvengti spaudimo paramos teikėjams išmokėti šiuo metu turimas lėšas ir spaudimo paramos gavėjams įgyvendinti projektus be ilgalaikės perspektyvos;
37. laikosi nuomonės, kad pilietinė visuomenė ir parlamentų nariai turi dalyvauti visuose įgyvendinimo, stebėsenos ir rezultatų vertinimo etapuose ir kad šis reikalavimas turi būti lemiamas tinkamumo gauti paramą biudžetui kriterijus;
38. mano, kad Afganistano ateičiai labai svarbios nuolatinės ir vis didesnės tarptautinės bendruomenės pastangos gerinti teismų gebėjimus ir nepriklausomumą; ragina Komisiją ir valstybes nares šioje srityje dėti daugiau pastangų ir dalyvauti konstruktyviame ir išsamiame dialoge su Afganistano Islamo Respublikos vyriausybe siekiant užtikrinti, kad veiksmingos ir nepriklausomos teismų institucijos išliktų bendras visų Afganistano vystymosi procese dalyvaujančių veikėjų tikslas;
39. pabrėžia, kad kovos su korupcija priemonės yra labai svarbi taikos kūrimo Afganistane proceso dalis, nes korupcija lemia netinkamą lėšų paskirstymą, kliudo galimybei naudotis pagrindinėmis viešosiomis paslaugomis, tokiomis kaip sveikatos apsauga ar švietimas, ir yra didžiulė kliūtis socialiniam ir ekonominiam šalies vystymuisi; taip pat pabrėžia, kad korupcija mažina pasitikėjimą viešuoju sektoriumi ir vyriausybe ir kelia rimtą grėsmę nacionaliniam stabilumui; todėl primygtinai ragina ES teikiant Afganistanui pagalbą ypatingą dėmesį skirti kovai su korupcija;
40. yra labai susirūpinęs, kad paskirstymo grandinėje prarandama didelė dalis tarptautinės paramos, ir nurodo keturias to priežastis: išeikvojimas, per didelės tarpininkavimo ir saugumo išlaidos, per didelės sąskaitos ir korupcija; todėl primygtinai ragina ES stebėti visos ES pagalbos Afganistane išlaidas ir veiksmingumą siekiant užtikrinti efektyvesnį pagalbos naudojimą;
41. mano, kad saugumo padėties Afganistane raida ateityje bus pagrindinė Afganistano atstatymo problema, ir ragina Komisiją kartu su tarptautine bendruomene parengti strategiją, kurioje numatoma, kaip užtikrinti Afganistano saugumą ir skatinti savarankišką tvarią ekonomiką, be kita ko, numatant galimybę tinkamai kontroliuoti teikiamą pagalbą;
42. pabrėžia, kad lyčių lygybė ir moterų teisės yra esminiai klausimai Afganistano vyriausybės nacionalinėje vystymosi strategijoje ir 2007–2013 m. nacionalinės strategijos dokumente, kuriame nurodomas būsimas lyčių aspekto integravimas;
Požiūris iš užsienio politikos perspektyvos
43. pakartoja ES įsipareigojimą toliau remti Afganistaną; pabrėžia, kad pagrindinis Afganistanui skiriamos ES paramos vystymuisi tikslas turėtų būti pagalba ilgalaikiam ir tvariam šalies vystymuisi, įskaitant socialinių ir ekonominių standartų gerinimą, darbo vietų kūrimą ir MVĮ plitimą, švietimo sektoriaus stiprinimą ir lyčių lygybės užtikrinimą; pabrėžia, kad teikiant pagalbą turėtų būti toliau prisidedama prie viešojo administravimo pajėgumų gerinimo, teisinės valstybės principų sutvirtinimo ir korupcijos mažinimo, taigi turėtų būti kuriamos sąlygos saugumo įsipareigojimų perdavimui Afganistano Islamo Respublikos vyriausybei; rekomenduoja dalį finansinės paramos Afganistanui skirti pagal penkerių metų planą siekiant palaipsniui išnaikinti aguonų laukus ir pakeisti juos kitais pasėliais; pabrėžia, kad reikia palengvinti subregioninį bendradarbiavimą padedant spręsti tarpvalstybinio pobūdžio problemas;
44. pakartoja, kad reikia nedelsiant didinti pagalbos veiksmingumą, kadangi iš daugelio vystymosi rodiklių vis dar negalima pastebėti aiškaus pagerėjimo, o korupcija ir ilga tarptautinės pagalbos platinimo grandinė išlieka svarbiausiomis kliūtimis teikiant pagrindines paslaugas žmonėms; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares siekiant šio tikslo veiksmingai naudotis visomis turimomis finansinėmis priemonėmis, įskaitant būsimais ES patikos fondais, kai jie bus įsteigti, ir taip užtikrinti, kad gyventojams būtų teikiamos pagrindinės paslaugos;
45. pažymi, kad didžioji dalis lėšų, skirtų socialiniam ir ekonominiam Afganistano vystymuisi, teikiama naudojantis tarptautinėmis priemonėmis, tačiau didelė šios pagalbos dalis nepasiekia numatytų naudos gavėjų, Afganistano žmonių; atkreipia dėmesį į tai, kad ES, ypač Komisija ir (arba) EIVT, artimai bendradarbiaudamos su kitomis pagalbos teikėjomis, pavyzdžiui, JAV ir Japonija, turėtų vadovauti tobulinant pagalbos teikėjų koordinavimą ir ragina nuosekliai vertinti paramos veiksmingumą siekiant pagerinti skaidrumą ir paramos teikėjų atskaitomybę už pagalbą;
46. mano, kad Europos Sąjunga, kuri yra viena pagrindinių paramos teikėjų oficialios paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos Afganistanui srityje (nuo 2002 iki 2010 m. pabaigos buvo suteikta daugiau nei 2 mlrd. eurų), turi ypatingą pareigą įvertinti, ar šios lėšos pasiekė numatytus gavėjus ir pagerino jų gyvenimo sąlygas;
47. primygtinai ragina, kad EIVT ir Komisija, teikdamos pagalbą per tarptautines organizacijas, skirtų daugiau dėmesio švaistymo, per didelių tarpininkavimo sąnaudų, neveiksmingumo, per didelių sąskaitų ir korupcijos naikinimui, taip pat primygtinai reikalautų, kad joms laiku būtų pateikiama tinkama informacija apie lėšų panaudojimo rezultatus;
48. pakartoja savo raginimą ES sukurti centralizuotą išlaidų duomenų bazę ir išnagrinėti visos ES paramos, skirtos Afganistanui, išlaidas ir poveikį, nes dėl naujausių ir patikimų duomenų stokos mažėja pagalbos veiksmingumas ir skaidrumas;
49. laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę taikyti sektorinę biudžeto paramą; tačiau pabrėžia, kad tokia parama turėtų visiškai priklausyti nuo pamatuojamų poveikio rodiklių, ją turėtų būti galima naudoti tik kartu su pajėgumų didinimo priemonėmis ir ja galėtų naudotis tik tos administravimo institucijos, kurių organizacinė struktūra ir finansų valdymo pajėgumai buvo tinkamai įvertinti ir manoma, kad yra tinkami ir skaidrūs;
Požiūris iš vystymosi politikos perspektyvos
50. pabrėžia, kad pagalba konfliktų paliestoms šalims rodo pripažinimą, kad kyla didelis pavojus, jog rezultatų nebus pasiekta; pabrėžia, kad dėl bendradarbiavimo su JT pavyko pasiekti vystymosi rezultatų ypatingai sudėtingomis veiklos sąlygomis; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad reikia daugiau pažangos ES, kuri yra didžiausia JT sistemos pagalbos teikėja, atskaitomybės ir skaidrumo aspektais;
51. pabrėžia, kad pagalbos Afganistanui veiksmingumas gali būti didinamas tik tuomet, jeigu iš esmės būtų keičiamas požiūris į korupcijos problemą, dėl kurios šalis žlugdoma nuo 2001 m. ir kuri būdinga visiems, nuo aukščiausiojo iki žemiausiojo, administracijos lygmenims; pabrėžia, kad aukščiausiojo lygmens korupcija, su kuria buvo besąlygiškai susitaikyta per laikotarpį po 2001 m., dabar, kaip įsitikinę Afganistano gyventojai, labai kenkia pagal Afganistano konstituciją įsteigtų institucijų autoritetui; taigi pabrėžia, kad reikia nedelsiant ir visiškai atsisakyti šio susitaikymo su korupcija ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad Afganistano teismų sistema ir Afganistano audito rūmai galėtų veiksmingai spręsti šią svarbią problemą ir pasitikėti Europos Sąjunga kaip stipria, patikima ir tvirta sąjungininke, kuri imtųsi pagrindinio vaidmens siekiant kovoti su šiuo sunkumu – tai itin svarbu šalies ateičiai;
52. ragina EIVT ir Komisiją apibrėžti aiškią pagalbos teikimo strategiją tokioje pažeidžiamoje ir didelės rizikos aplinkoje; pažymi, kad pagalbos veiksmingumas turi būti pagrindinis ES vystymosi politikos principas; atkreipia dėmesį į tai, kad būtinas tinkamas rizikos valdymas ir kad tai reiškia, jog bus užtikrinti pakankami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, siekiant garantuoti visapusišką pagalbos srautų kontrolę ir rezultatų vertinimą;
53. pažymi paramos teikėjo įsipareigojimą per dvejus metus ne mažiau kaip 50 proc. vystymosi pagalbos suteikti per Afganistano vyriausybės pagrindinį biudžetą; tačiau pabrėžia, kad paramą biudžetui reikia skirti, jeigu šalies valdymo padėtis akivaizdžiai gerėja ir pagalbos teikėjai labiau pasitiki Afganistano viešųjų finansų valdymu (VFV), ir reikalauja skubiai vykdyti reformas ir sustiprinti gebėjimus, siekiant sutvirtinti VFV sistemas, sumažinti korupciją ir pagerinti biudžeto vykdymą; prašo Komisijos, atsižvelgiant į Afganistano institucijų finansinį pajėgumą ir į VFV pagrindinių reformų pažangos tempą, įvertinti, ar ateityje tam tikros Afganistano ministerijos ar kitos institucijos, įskaitant decentralizuotu lygmeniu, galėtų tapti tinkamomis sektorinės paramos biudžetui gavėjomis ir, jei taip, kokiomis sąlygomis;
54. pabrėžia Afganistano valdžios institucijų atsakomybę už struktūrinį ir ilgalaikį vystymąsi; primygtinai ragina vyriausybę labiau įsitraukti į pastangas, susijusias su atkūrimu, demokratizacija ir skurdo mažinimu, ir kovoti su korupcija; skatina ES paramos teikėjus savo projektuose ypatingą dėmesį skirti ilgalaikiam pagalbos tvarumui, skatinant Afganistano atsakomybę, sistemingai investuojant į pajėgumų didinimą ir vengiant atskirų projektų, kuriais būtų siekiama tik trumpalaikių rezultatų; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia pagrindinį pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį siekiant užtikrinti atsakomybę už atkūrimo procesą ir apsaugoti nuo korupcijos rizikos;
55. ypač ragina Afganistano vyriausybę skirti dėmesį institucinių gebėjimų vystymui valstybės sektoriuje ir parengti bendrą nacionalinę viešojo administravimo reformos programą; ragina Komisiją ir valstybes nares savo politikos dialoguose su vyriausybe kartu skatinti viešojo administravimo reformą ir koordinuotai remti vyriausybės viešojo administravimo reformos tikslus;
56. primygtinai ragina ES ir toliau įsipareigoti remti tvarų ir ilgalaikį Afganistano vystymąsi ir tęsti atitinkamo finansavimo skyrimą po 2014 m., kai saugumo klausimų kuravimą visiškai perims Afganistano valdžios institucijos ir kiti paramos teikėjai galbūt pradės mažinti finansavimą; atsižvelgdamas į tai prašo ES tvirtai pabrėžti Sąjungos įsipareigojimą vystyti ilgalaikę partnerytę su Afganistanu atsižvelgiant į Tarptautinę konferenciją Afganistano klausimais, vyksiančią 2011 m. gruodžio 5 d. Bonoje; ragina ES ieškoti naujų pilietinės visuomenės užsienyje partnerių ir paramos teikėjų;
57. pabrėžia, kad nuo 2010 m. šiek tiek sumažėjo civilių gyventojų mirčių; teigia, kad, jeigu nebus labiau stiprinamas šalies vidaus, regioninis ir civilinis saugumas, vystymasis bus stabdomas ir toliau bus prarandamos žmonių gyvybės; ragina valstybes nares pripažinti, kad sustiprintas saugumas – būtina sąlyga siekiant vystymosi, ir atsižvelgiant į tai rengti savo pagalbos politiką;
58. atkreipia dėmesį į tai, kad ES teikiama parama vystymuisi prisidėjo Afganistano moterims suteikiant galių; teigia, kad dėl didesnio moterų dalyvavimo politinėje ir ekonominėje veikloje pagerės jų gyvenimas ir sumažės pavojus, kad Afganistanas ir toliau liks įklimpęs į konfliktą;
59. teigia, kad dėl dabartinio paramos teikėjų skiriamos pagalbos susiskaldymo daromas neigiamas poveikis pagalbos veiksmingumui ir taikomos besidubliuojančios strategijos; ragina Komisiją, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę geriau koordinuoti savo pagalbos veiksmus;
60. teigia, kad Afganistano nacionalinės armijos (ANA) ir Afganistano nacionalinės policijos (ANP) reforma – vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos turi išspręsti Afganistanas; atkreipia dėmesį į tai, kad įvertinus ANA ir ANP veiklą rezultatai neatitinka sutartų tikslų; ragina valstybes nares didinti savo pagalbą šioje srityje ir nusiųsti instruktorius bei keistis geriausios praktikos pavyzdžiais;
°
° °
61. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Audito Rūmams ir Afganistano Islamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui.
- [1] OL C 294E, 2009 12 31, p. 11.
- [2] OL C 46 E, 2010 2 24, p. 87.
- [3] OL C 184 E, 2010 7 8, p. 57.
- [4] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0490.
- [5] OL L 255, 2009 9 26, p. 1.
- [6] OL L 252, 2010 9 25, p. 1.
- [7] Priimti tekstai, P7_TA-PROV(2011)0317.
- [8] http://eca.europa.eu/portal/page/portal/intosai-aada/home.
- [9] OL C 46E, 2010 2 24, p. 93, 40 dalis.
AIŠKINAMOJI DALIS
1. Bendro pobūdžio informacija
Biudžeto kontrolės komitetas, atsižvelgdamas į pranešimo savo iniciatyva dėl naujos Afganistanui skirtos strategijos[1] pranešėjo pastabas, nusprendė įdėmiau ištirti, kaip Afganistane valdomos ES lėšos.
Jūsų pranešėjas stengėsi nustatyti geriausią praktiką lygindamas būdą, kurį taiko Europos Komisija lėšoms valdyti, su būdu, kurį lėšoms valdyti taiko įvairios JAV agentūros. Šiuo tikslu pranešėjas nuvyko surinkti faktų į Vašingtono DC ir Niujorko miestą, kur susitiko su specialiojo Afganistano atstatymo generalinio inspektoriaus (angl. SIGAR), JAV Tarptautinės plėtros agentūros (angl. USAID) generalinio inspektoriaus, USAID biuro Afganistano ir Pakistano reikalams, Jungtinių valstijų valstybės departamento, valstybės apskaitos biuro, Kongreso mokslinių tyrimų tarnybos, Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) atstovais. Pranešėjas taip pat surengė susitikimą su Afganistano kontrolės ir audito biuru, taip pat su įvairiais NVO, veikiančių Afganistane, atstovais.
2. Finansavimo būdai
Pranešėjas įvertino įvairių finansavimo būdų, kuriais Europos Komisija galėtų pasinaudoti, privalumus ir trūkumus. Įvertinimo rezultatai pateikiami šioje lentelėje.
|
Finansavimo būdai |
Privalumai |
Trūkumai |
|
|
tiesioginis valdymas per nevyriausybines organizacijas (VNO) |
- ES kaip paramos teikėja bus gerai regima - bus galima pasinaudoti NVO patirtimi - kadangi projektų apimtis maža, dalyvautų vietos veikėjai - Europos Komisija aiškiai atskaitinga už projektų atranką, valdymą ir kontrolę |
- mažai dalyvautų Afganistano Islamo Respublikos vyriausybė, todėl būtų mažai stiprinami gebėjimai - rizika, kad būtų finansuojami projektai, neatitinkantys Afganistano Islamo Respublikos vyriausybės poreikių |
|
|
tiesioginis valdymas per pelno siekiančias sutarties šalis |
- ES kaip paramos teikėja bus gerai regima - bus galima pasinaudoti sutarties šalių patirtimi - Europos Komisija aiškiai atskaitinga už projektų atranką, valdymą ir kontrolę |
- mažai dalyvautų Afganistano Islamo Respublikos vyriausybė, todėl būtų mažai stiprinami gebėjimai - pavojus, kad bus sudarytos paskesnės subrangos sutartys ir dėl to sumažės naudos, taip pat gali būti švaistomos lėšos, nes susikauptų pridėtinių išlaidų - rizika, kad būtų finansuojami projektai, neatitinkantys Afganistano Islamo Respublikos vyriausybės poreikių |
|
|
bendras valdymas su tarptautinėmis organizacijomis, ypač įtraukiant kelių paramos teikėjų patikos fondus |
- geras tarptautinių paramos teikėjų koordinavimas, sudarantis galimybes taikyti nuoseklią strategiją - didelis pagalbos sverto efektas - didelis Afganistano Islamo Respublikos vyriausybės prioritetų atitikimas |
- reikia derėtis dėl atskaitomybės ir skaidrumo užtikrinimo procedūrų (ypač ataskaitų teikimo ir audito reikalavimų) ir jos gali neatitikti konkrečių ES reikalavimų - mažesnė įtaka vykdant atskirus projektus ir mažesnis atskiro paramos teikėjo matomumas |
|
|
tiesioginė (sektorinė) parama Afganistano Islamo Respublikos vyriausybės biudžetui |
- geresnis poveikis stiprinant ilgalaikius gebėjimus - geresnis Afganistano Islamo Respublikos vyriausybės poreikių atitikimas |
- gali būti daugiausiai sukčiavimo ir korupcijos - mažas paramos teikėjo matomumas - nedaug įtakos panaudojant lėšas |
|
Nėra vieno viskam tinkančio sprendimo, nes visi finansavimo būdai tinkami naudoti konkrečiam tikslui siekti. Todėl pranešėjas rekomenduoja naudotis visomis galimybėmis atsižvelgiant į siektinus tikslus.
Kalbant konkrečiau, pranešėjas mano, kad Europos Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pradėti remti Afganistano biudžetą tiesiogiai, galbūt iš pradžių taikant sektorinį metodą, pavyzdžiui, ministerijų lygmeniu. Tai turėtų būti daroma kuo atsargiau ir tik esant griežtoms ir aiškiai apibrėžtoms sąlygoms, ypač atsižvelgiant į sukčiavimą ir korupciją. Pradėjus teikti paramą biudžetui Afganistano Islamo Respublikos vyriausybė galėtų sustiprinti ilgalaikius gebėjimus, kurių vyriausybei skubiai reikia.
Pranešėjas taip pat mano, kad būtina stiprinti gebėjimus visais Afganistano administracijos lygmenimis. Todėl pranešėjas rekomenduoja teikti paramą įvairių administracijos subjektų biudžetui vietos ir provincijų lygmeniu. Tačiau reikia, kad pritartų centrinės valdžios institucija norint, kad vyriausybė atliktų savo vaidmenį ir užduotis. Įvairinant paramą Komisija būtų labiau nepriklausoma. Komisija galėtų daryti atranką ir prireikus nutraukti paramą tam tikro administracijos subjekto, kuris yra neveiksmingas, biudžetui neprarasdama kitiems daromo vystomojo poveikio.
3. ES lėšų Afganistane priežiūra ir atskaitomybė
Pranešėjas išnagrinėjo Europos Audito Rūmų ir JAV audito įstaigų audito ataskaitas. Iš jų matyti, kad šalyje yra didelių lėšų valdymo trūkumų. Akivaizdu, kad projektų valdymas nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse, tokiose kaip Afganistanas, negali būti tiesiogiai lyginamas su projektų valdymu išsivysčiusiose šalyse arba net besivystančiose šalyse, kuriose nėra konfliktų. Neabejotina, kad vykdyti priežiūrą trukdo nestabili padėtis saugumo požiūriu. Kartu reikia turėti patikimos informacijos apie projektų valdymo trūkumus ir nustatyti atitinkamus rizikos veiksnius, siekiant kiek įmanoma juos ištaisyti.
Todėl pranešėjas mano, kad Komisija turėtų pašalinti šiuos trūkumus, ypač tuos, kuriuos nustatė Europos Audito Rūmai. Be to, vertinant sukčiavimo, korupcijos, neatitikimo riziką ir veiksmingumą vykdant konkretų projektą, reikėtų atsižvelgti į kitų auditorių, pavyzdžiui, specialiojo Afganistano atkūrimo generalinio inspektoriaus (angl. SIGAR) nustatytus trūkumus.
Ypatingą dėmesį reikia skirti šiems dviem aspektams:
- Afganistano kontrolės ir audito tarnyba (angl. CAO) šiuo metu nėra nepriklausoma nuo Afganistano vykdomosios valdžios. Teisės akto dėl CAO projekte vis dar trūksta svarbių elementų, kurie padėtų įtvirtinti būtiną nepriklausomumą. Pavyzdžiui, generalinį auditorių ir jo padėjėją skiria prezidentas. Tai aiškiai prieštarauja Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (angl. INTOSAI) patvirtintai Meksiko deklaracijai dėl aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo. Be to, siekiant sukurti veiksmingą aukščiausiąją audito instituciją, turi būti sustiprinti finansiniai ir veiklos pajėgumai.
Todėl pranešėjas ragina Komisiją daryti įtaką rengiant teisės akto projektą tam, kad jis atitiktų tarptautinius audito standartus.
- Ilgą laiką Biudžeto kontrolės komitetas rėmė Europos Audito Rūmus jam stengiantis išsaugoti savo audito teises Jungtinių Tautų agentūrose, kurios valdo vis didesnes iš ES generalinio biudžeto skiriamas sumas. Ypatingą susirūpinimą kėlė galimybė susipažinti su vidaus audito ataskaitomis.
Labai neseniai Jungtinių Tautų vystymo programos, Jungtinių Tautų gyventojų fondo ir Jungtinių Tautų projektų paslaugų biuro vykdomosios valdybos priėmė sprendimą taip pat ir ES institucijoms suteikti prieigą prie vidaus auditų ataskaitų. Tokių veiksmų nusprendė imtis taip pat Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF).
Pranešėjas atkreipia dėmesį į šį žingsnį ir mano, kad tai yra aiški sėkmė, kurią lėmė Biudžeto kontrolės komiteto ryžtas. Tačiau padėtį vis dar reikia gerinti, nes kitos JT agentūros nepasekė Jungtinių Tautų vystymo programos, Jungtinių Tautų gyventojų fondo, Jungtinių Tautų projektų paslaugų biuro ir Jungtinių Tautų vaikų fondo pavyzdžiu. Be to, norint nuosekliai įgyvendinti šį sprendimą reikės, kad būtų sumažinta biurokratijos, nes su šiomis ataskaitomis leidžiama susipažinti tik agentūrų patalpose, o tai varžo realią galimybę pasinaudoti šia teise.
Pranešėjas rekomenduoja, kad Europos Audito Rūmai bandytų su JT agentūromis pasiekti susitarimą dėl likusių problemų sprendimo. Tai turėtų būti padaryta siekiant įtvirtinti vieną audito metodą, grindžiamą atskaitomybės ir audito elementais, parengtais INTOSAI darbo grupės, nagrinėjusios atskaitomybės ir audito su nelaimėmis susijusios paramos srityje klausimus. Ši darbo grupė tęsia savo darbą ir iki 2013 m. ketina patvirtinti išvadas. Tačiau ji jau dabar pateikia vertingų minčių apie tai, kaip racionalizuoti atskaitomybę ir auditą teikiant su nelaimėmis susijusią paramą. Daug šioje srityje iškeltų uždavinių taip pat taikomi paramos teikimui nuo konfliktų nukentėjusiose zonose, todėl pranešėjas mano, kad šios idėjos galėtų taip pat pasitarnauti ieškant su JT agentūromis susijusių neišspręstų klausimų sprendimo.
4. Paramos teikėjų bendruomenės vykdomas paramos koordinavimas
Vis dar kelia susirūpinimą paramos koordinavimo klausimas. Iš daugelio pranešimų, taip pat patvirtinimų žodžiu matyti, kad tarptautiniai paramos teikėjai veiksmingai nekoordinuoja savo veiklos. Šio nekoordinavimo padarinys – projektų dubliavimas ir Afganistano poreikių neatitinkantys projektai. Nors Europos Komisiją galima pasveikinti su tuo, kad nesenai pradėtas sėkmingai vykdyti dvigubas vaidmuo – ES delegacijos vadovo ir ES specialiojo įgaliotinio, vis dar būtina gerinti valstybių narių ir tarptautinės paramos teikėjų bendruomenės koordinavimą.
Tokią padėtį nulemia vienos šalies kariuomenės geografinis išsidėstymas, dėl to paprastai vystomoji veikla vykdoma toje konkrečioje provincijoje. Nors tai yra pagrįsta žvelgiant iš nacionalinio paramos teikėjo pozicijos, pranešėjas mano, kad parama būtų geresnė ir veiksmingiau koordinuojama, jei geografinį metodą papildytų naujai įdiegtas bendras sektorių metodas. Be kokiu atveju, parama visada turėtų atitikti Afganistano Islamo Respublikos vyriausybės ir Afganistano gyventojų poreikius.
5. Parlamento informavimas
2009 m. sausio 15 d. pranešime savo iniciatyva dėl Afganistane naudojamų ES lėšų biudžetinės kontrolės[2] Komisija jau buvo raginama pateikti išsamią metinę ataskaitą nurodant nustatytus trūkumus ir priemones, kurių buvo imtasi jiems pašalinti. Komisija vis dar rengia šia išsamią ataskaitą, todėl pranešėjas nusprendė dar kartą primygtinai paraginti Komisiją įgyvendinti rekomendaciją.
Be to, reikia viešai paskelbti ataskaitas, kurias Komisija parengė vykdydama įvairią priežiūros veiklą – į veiklą orientuotų misijų, ex-post kontrolės, misijų patikrinimo ir kt. ataskaitas. Tai būtų naudinga ne tik Parlamentui, bet ir kitiems paramos teikėjams padėtų nustatyti riziką ir išvengti įprastų klaidų, t. y. turėtų koordinuojamojo poveikio.
6. Ateities uždaviniai
Afganistanas yra kryžkelėje. JAV prezidentas B. Obama neseniai paskelbė, kad bus išvesta didelė Amerikos kariuomenės dalis. Iki 2014 m. tik Afganistano pajėgos turėtų būti atsakingos už šalies saugumą. Atsižvelgiant į dabartinius biudžeto apribojimus taip pat neaišku, ar ateityje JAV teiks paramą Afganistano vystymuisi. Tuo pat metu Afganistano ekonomika labai priklauso nuo civilinės pagalbos ir karinių išlaidų. Akivaizdu, kad šie uždaviniai turės būti sprendžiami 2011 m. gruodžio mėn. Bonoje vyksiančioje konferencijoje.
Daugelyje diskusijų Afganistano tema pranešėjas buvo informuotas, kad didžiausią susirūpinimą kelia ne civilinės pagalbos apimtis. Svarbiausias klausimas – kaip civilinė pagalba panaudojama ir ypač, ar pagalbos lėšos panaudojamos atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą siekiant remti tvarius projektus. Iš tiesų, dėl didelės paramos apimties atsiranda būtinybė lėšas kuo greičiau panaudoti ir dėl to iškyla pavojus projektų tvarumui ir veiksmingumui.
Todėl pranešėjas laikosi nuomonės, kad šie uždaviniai taip pat turėtų būti proga paramos teikėjų bendruomenei geriau paskirstyti ribotus išteklius ir pagrindinį dėmesį skirti tvariems projektams, kurie, tikėtina, duos ilgalaikių rezultatų.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0490.
- [2] OL C 46 E, 2010 2 24, p. 87.
Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (24.10.2011)
pateikta Biudžeto kontrolės komitetui
dėl biudžetinės ES finansinės pagalbos Afganistanui kontrolės
(2011/2014(INI))
Nuomonės referentė: Anneli Jäätteenmäki
PASIŪLYMAI
Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pakartoja ES įsipareigojimą toliau remti Afganistaną; pabrėžia, kad pagrindinis Afganistanui skiriamos ES paramos vystymuisi tikslas turėtų būti pagalba ilgalaikiam ir tvariam šalies vystymuisi, įskaitant socialinių ir ekonominių standartų gerinimą, darbo vietų kūrimą ir MVĮ plitimą, švietimo sektoriaus stiprinimą ir lyčių lygybės užtikrinimą; pabrėžia, kad pagalba turėtų padėti toliau gerinti viešojo administravimo pajėgumus, sutvirtinti teisinės valstybės principus ir mažinti korupciją, taigi padėti saugumo įsipareigojimus perduoti Afganistano Islamo Respublikos vyriausybei; rekomenduoja dalį finansinės paramos Afganistanui skirti pagal penkerių metų planą siekiant palaipsniui išnaikinti aguonų laukus ir pakeisti juos kitais pasėliais; pabrėžia, kad reikia palengvinti subregioninį bendradarbiavimą padedant spręsti tarpvalstybinio pobūdžio problemas;
2. pakartoja, kad reikia nedelsiant didinti pagalbos veiksmingumą, kadangi iš daugelio vystymosi rodiklių vis dar negalima pastebėti aiškaus pagerėjimo, o korupcija ir ilga tarptautinės pagalbos platinimo grandinė išlieka labai svarbiomis kliūtimis teikiant pagrindines paslaugas žmonėms; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares siekiant šio tikslo veiksmingai naudotis visomis turimomis finansinėmis priemonėmis, įskaitant ES patikos fondais, kai jie bus įsteigti, ir taip užtikrinti, kad gyventojams būtų teikiamos pagrindinės paslaugos;
3. pažymi, kad didžioji dalis lėšų, skirtų socialiniam ir ekonominiam Afganistano vystymuisi, teikiama naudojantis tarptautinėmis priemonėmis, tačiau didelė šios pagalbos dalis nepasiekia numatytų naudos gavėjų, Afganistano žmonių; atkreipia dėmesį į tai, kad ES, ypač Komisija ir (arba) EIVT, artimai bendradarbiaudamos su kitomis donorėmis, pavyzdžiui, JAV ir Japonija, turėtų vadovauti tobulinant donorų koordinavimą ir ragina nuosekliai vertinti paramos veiksmingumą siekiant pagerinti skaidrumą ir donorų atsiskaitomumą už pagalbą;
4. mano, kad Europos Sąjunga, kuri yra viena pagrindinių donorių oficialios paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos Afganistanui srityje (2002–2010 m. buvo suteikta daugiau nei 2 mlrd. eurų), turi ypatingą pareigą įvertinti, ar šios lėšos pasiekė numatytus gavėjus ir pagerino jų gyvenimo sąlygas;
5. prašo, kad EIVT ir Komisija, teikdamos pagalbą per tarptautines organizacijas, skirtų daugiau dėmesio švaistymo, per didelių tarpininkavimo sąnaudų, neveiksmingumo, per didelių sąskaitų ir korupcijos naikinimui, taip pat primygtinai reikalautų, kad joms laiku būtų pateikiama tinkama informacija apie lėšų panaudojimo rezultatus;
6. pakartoja savo raginimą ES sukurti centralizuotą išlaidų duomenų bazę ir išnagrinėti visos ES paramos, skirtos Afganistanui, išlaidas ir poveikį, nes dėl šiuolaikinės ir patikimos informacijos stokos mažėja pagalbos veiksmingumas ir skaidrumas;
7. laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę taikyti sektorinę biudžeto paramą; tačiau pabrėžia, kad tokia parama turėtų visiškai priklausyti nuo pamatuojamų poveikio rodiklių, ją turėtų būti galima naudoti tik kartu su pajėgumų didinimo priemonėmis ir ja galėtų naudotis tik tos administravimo institucijos, kurių organizacinė struktūra ir finansų valdymo pajėgumai buvo tinkamai įvertinti ir manoma, kad yra tinkami ir skaidrūs;
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
20.10.2011 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
32 0 4 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Pino Arlacchi, Elmar Brok, Andrzej Grzyb, Anneli Jäätteenmäki, Tunne Kelam, Nicole Kiil-Nielsen, Maria Eleni Koppa, Andrey Kovatchev, Krzysztof Lisek, Mario Mauro, Francisco José Millán Mon, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Norica Nicolai, Ioan Mircea Paşcu, Vincent Peillon, Bernd Posselt, Hans-Gert Pöttering, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Nikolaos Salavrakos, Charles Tannock, Inese Vaidere, Boris Zala |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Nikolaos Chountis, Tanja Fajon, Kinga Gál, Liisa Jaakonsaari, Elisabeth Jeggle, Barbara Lochbihler, Monica Luisa Macovei, Konrad Szymański, Indrek Tarand, Janusz Władysław Zemke |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Heinz K. Becker, Edite Estrela, Filip Kaczmarek, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein |
||||
Vystymosi komiteto NUOMONĖ (12.10.2011)
pateikta Biudžeto kontrolės komitetui
dėl biudžetinės ES finansinės pagalbos Afganistanui kontrolės
(2011/2014(INI))
Nuomonės referentas: Charles Goerens
PASIŪLYMAI
Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pabrėžia, kad pagalba konfliktų paliestoms šalims rodo pripažinimą, kad kyla pavojus, jog būsimų rezultatų nebus pasiekta; pabrėžia, kad dėl bendradarbiavimo su JT pavyko pasiekti vystymosi rezultatų ypatingai sudėtingomis veiklos sąlygomis; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad reikia daugiau pažangos ES, kuri yra didžiausia JT sistemos pagalbos teikėja, atskaitomybės ir skaidrumo aspektais;
2. pabrėžia, kad pagalbos Afganistanui veiksmingumas gali būti didinamas tik tuomet, jeigu iš esmės būtų keičiamas požiūris į korupcijos problemą, dėl kurios šalis žlugdoma nuo 2001 m. ir kuri būdinga visiems, nuo aukščiausiojo iki žemiausiojo, administracijos lygiams; pabrėžia, kad aukščiausiojo lygio korupcija, su kuria buvo besąlygiškai susitaikyta per laikotarpį po 2001 m., dabar, kaip įsitikinę Afganistano gyventojai, labai kenkia pagal Afganistano konstituciją įsteigtų institucijų autoritetui; taigi pabrėžia, kad reikia nedelsiant ir visiškai atsisakyti šio susitaikymo su korupcija ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad Afganistano teismų sistema ir Afganistano audito rūmai galėtų veiksmingai spręsti šią svarbią problemą ir pasitikėti Europos Sąjunga kaip stipria, patikima ir tvirta sąjungininke, kuri imtųsi vadovaujančio vaidmens siekiant kovoti su šiuo sunkumu – tai itin svarbu šalies ateičiai;
3. ragina EIVT ir Komisiją apibrėžti aiškią pagalbos teikimo strategiją tokioje pažeidžiamoje ir didelės rizikos aplinkoje; pažymi, kad pagalbos veiksmingumas turi būti pagrindinis ES vystymosi politikos principas; atkreipia dėmesį į tai, kad būtinas tinkamas rizikos valdymas ir kad tai reiškia, jog bus užtikrinti pakankami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, siekiant garantuoti visapusišką pagalbos srautų kontrolę ir rezultatų vertinimą;
4. pažymi paramos teikėjo įsipareigojimą per dvejus metus ne mažiau kaip 50 proc. vystymosi pagalbos suteikti per Afganistano vyriausybės pagrindinį biudžetą; tačiau pabrėžia, kad paramą biudžetui reikia skirti, jeigu šalies valdymo padėtis akivaizdžiai gerėja ir pagalbos teikėjai labiau pasitiki Afganistano viešųjų finansų valdymu (VFV), ir reikalauja skubiai vykdyti reformas ir sustiprinti gebėjimus, siekiant sutvirtinti VFV sistemas, sumažinti korupciją ir pagerinti biudžeto vykdymą; prašo Komisijos, atsižvelgiant į Afganistano institucijų finansinį pajėgumą ir į VFV pagrindinių reformų pažangos tempą, įvertinti, ar ateityje tam tikros Afganistano ministerijos ar kitos institucijos, įskaitant decentralizuotu lygmeniu, galėtų tapti tinkamomis sektorinės biudžeto pagalbos gavėjomis ir, jei taip, kokiomis sąlygomis;
5. pabrėžia Afganistano valdžios institucijų atsakomybę už struktūrinį, ilgalaikį vystymąsi; primygtinai ragina vyriausybę labiau įsitraukti dedant pastangas į atkūrimą, demokratizaciją ir skurdo mažinimą ir kovoti su korupcija; skatina ES pagalbos teikėjus savo projektuose ypatingą dėmesį skirti ilgalaikiam pagalbos tvarumui, skatinant Afganistano atsakomybę, sistemingai investuojant į pajėgumų didinimą ir nevykdant atskirų projektų, kuriais būtų siekiama tik trumpalaikių rezultatų; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia pagrindinį pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį siekiant užtikrinti atsakomybę už atkūrimo procesą ir apsaugoti nuo korupcijos rizikos;
6. ypač ragina Afganistano vyriausybę skirti dėmesį institucinių gebėjimų vystymui valstybės sektoriuje ir parengti bendrą nacionalinę viešojo administravimo reformos programą; ragina Komisiją ir valstybes nares savo politikos dialoguose su vyriausybe kartu skatinti viešojo administravimo reformą ir koordinuotai remti vyriausybės viešojo administravimo reformos tikslus;
7. primygtinai ragina ES ir toliau įsipareigoti remti tvarų ir ilgalaikį Afganistano vystymąsi ir tęsti atitinkamo finansavimo skyrimą po 2014 m., kai saugumo klausimų kuravimą visiškai perims Afganistano valdžios institucijos ir kiti pagalbos teikėjai galbūt pradės mažinti finansavimą; atsižvelgdamas į tai prašo ES tvirtai pabrėžti Sąjungos įsipareigojimą vystyti ilgalaikę partnerytę su Afganistanu atsižvelgiant į Tarptautinę konferenciją Afganistano klausimais, vyksiančią 2011 m. gruodžio 5 d. Bonoje; ragina ES ieškoti naujų pilietinės visuomenės užsienyje partnerių ir pagalbos teikėjų;
8. pabrėžia, kad nuo 2010 m. šiek tiek sumažėjo civilių gyventojų mirčių; teigia, kad, jeigu nebus labiau stiprinamas šalies vidaus, regioninis ir civilinis saugumas, vystymasis bus stabdomas ir toliau bus prarandamos žmonių gyvybės; ragina valstybes nares pripažinti, kad sustiprintas saugumas – būtina sąlyga siekiant vystymosi, ir atsižvelgiant į tai rengti savo pagalbos politiką;
9. atkreipia dėmesį į tai, kad ES teikiama pagalba vystymuisi prisidėjo Afganistano moterims suteikiant galių; teigia, kad dėl didesnio moterų dalyvavimo politinėje ir ekonominėje veikloje pagerės jų gyvenimas ir sumažės pavojus, kad Afganistanas ir toliau liks įklimpęs į konfliktą;
10. teigia, kad dėl dabartinio paramos teikėjų skiriamos pagalbos susiskaldymo daromas neigiamas poveikis pagalbos veiksmingumui ir taikomos besidubliuojančios strategijos; ragina Komisiją, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę geriau koordinuoti savo pagalbos veiksmus;
11. teigia, kad Afganistano nacionalinės armijos (ANA) ir Afganistano nacionalinės policijos (ANP) reforma – vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos turi išspręsti Afganistanas; atkreipia dėmesį į tai, kad įvertinus ANA ir ANP veiklą rezultatai neatitinka sutartų tikslų; ragina valstybes nares didinti savo pagalbą šioje srityje ir nusiųsti instruktorius ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais;
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
11.10.2011 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
20 1 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Thijs Berman, Michael Cashman, Véronique De Keyser, Nirj Deva, Leonidas Donskis, Catherine Grèze, András Gyürk, Filip Kaczmarek, Michał Tomasz Kamiński, Franziska Keller, Miguel Angel Martínez Martínez, Maurice Ponga, Birgit Schnieber-Jastram, Michèle Striffler, Alf Svensson, Eleni Theocharous, Patrice Tirolien, Ivo Vajgl, Anna Záborská, Iva Zanicchi, Gabriele Zimmer |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Santiago Fisas Ayxela |
||||
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
10.11.2011 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
17 1 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Marta Andreasen, Inés Ayala Sender, Andrea Češková, Jorgo Chatzimarkakis, Martin Ehrenhauser, Jens Geier, Gerben-Jan Gerbrandy, Ville Itälä, Iliana Ivanova, Monica Luisa Macovei, Jan Mulder, Crescenzio Rivellini, Paul Rübig, Bart Staes, Georgios Stavrakakis |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Zuzana Brzobohatá, Christofer Fjellner, Ivailo Kalfin |
||||