PRANEŠIMAS dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo

24.11.2011 - (2011/2157(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjai: Marek Siwiec ir Mário David

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo

(2011/2157(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303) ir 2011 m. kovo 8 d. bendrą komunikatą „ES ir Pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011) 0200),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Platesnė Europos kaimynystė: naujos ribos ES santykiuose su rytinėmis ir pietinėmis kaimynėmis“ (COM(2003) 0104), 2004 m. gegužės 12 d. komunikatą „Europos kaimynystės politika – strategijos dokumentas“ (COM(2004) 0373), 2006 m. gruodžio 4 d. komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006) 0726), 2007 m. gruodžio 5 d. komunikatą „Ryžtinga Europos kaimynystės politika“ (COM(2007) 0774), 2008 m. gruodžio 3 d. komunikatą dėl Rytų partnerystės (COM(2008) 0823), 2008 m. gegužės 20 d. komunikatą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ (COM(2008) 0319) ir 2010 m. gegužės 12 d. komunikatą „Europos kaimynystės politikos apžvalga“ (COM(2010) 0207), ir 2011 m. gegužės 24 d. komunikatą „Migracijos, judumo ir saugumo dialogas su pietinėmis Viduržemio jūros regiono valstybėmis“ (COM(2011) 0292),

–   atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos (EKP) plėtrą nuo 2004 m. ir ypač į Komisijos pažangos ataskaitas dėl EKP įgyvendinimo,

–   atsižvelgdamas į bendrai patvirtintus veiksmų planus su Egiptu, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Maroku, Palestinos savivalda ir Tunisu, taip pat su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija ir Moldova priimtus veiksmų planus ir į kartu su Ukraina sudarytą asociacijos darbotvarkę,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. ir 2011 m. birželio 20 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl EKP ir į 2011 m. rugsėjo 26 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl prekybos,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 13 d. Rytų partnerystės užsienio reikalų ministrų susitikimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 7 d. įvykusiame Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime ir 2011 m. rugsėjo 29–30 d. įvykusiame Varšuvos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtas bendras deklaracijas,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 27–28 d. vykusioje Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų konferencijoje patvirtintą Barselonos deklaraciją, kuria sukuriama Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13–14 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime išreikštą pritarimą iniciatyvai „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“,

–   atsižvelgdamas į Paryžiuje 2008 m. liepos 13 d. vykusio Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo Viduržemio jūros regiono tema deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į ES ir Maroko asociacijos tarybos 2008 m. spalio 13 d. išvadas, kuriose Marokui suteiktas aukštesnio lygio statusas,

–   atsižvelgdamas į ES ir Jordanijos asociacijos tarybos 2010 m. spalio 26 d. išvadas, kuriose Jordanijai su teiktas aukštesnio lygio statusas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP)[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rašytinį pareiškimą Nr. 15/2011 dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono programų „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“ parengimo,

–   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialųjį pranešimą Nr. 13/2010 „Ar naujoji Europos kaimynystės politikos priemonė pradėta taikyti sėkmingai ir ar pasiekiama rezultatų Pietų Kaukaze (Armėnijoje, Azerbaidžane ir Gruzijoje)?“,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimą 2011/424/BUSP, kuriuo skiriamas Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims[2] ir į 2011 m. rugpjūčio 25 d. Tarybos sprendimą 2011/518/BUSP, kuriuo skiriamas Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais[3],

–   atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros rytų aspekto ir rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros pietų aspekto (B7-0198/2011 ir B7-0199/2011),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos[4], 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo[5], 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės[6], 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl metinio Europos Parlamentui teikiamo Tarybos pranešimo dėl pagrindinių BUSP aspektų ir pasirinkimų[7], 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymo[8], 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“[9], 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką[10], 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl ES Juodosios jūros strategijos[11], 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos[12], 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Pietų Kaukazui skirtos ES strategijos būtinybės[13], 2010 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl Jordano upės, ypač Jordano žemupio, padėties[14], 2011 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl padėties Tunise[15], 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte[16], 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl kaimyninių pietų šalių, ypač Libijos, įskaitant humanitarinius aspektus[17] ir 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Sirijos, Jemeno ir Bahreino, atsižvelgiant į padėtį arabų šalyse ir Šiaurės Afrikoje, 2011 m. sausio 20 d. ir 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliucijas dėl padėties Baltarusijoje ir savo ankstesnes rezoliucijas dėl Baltarusijos ir į 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl padėties Libijoje[18] ir į rezoliuciją dėl padėties Sirijoje[19],

–   atsižvelgdamas į Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos rekomendacijas, priimtas 7-ojoje plenarinėje sesijoje, vykusioje Romoje 2011 m. kovo 3–14 d.,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 3 d. ES ir Rytų kaimyninių šalių parlamentinės asamblėjos (EURONEST) steigiamąjį aktą,

–   atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjos (ARLEM) steigiamosios sesijos, įvykusios Barselonoje 2010 m. sausio 21 d., išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo Rezoliuciją dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų (2010/2161(INI))[20],

–   atsižvelgdamas į Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkę (COM(2007) 0242),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 8 ir 21 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A7-0400/2011),

A. kadangi pagarba demokratijai ir žmogaus teisių, ypač moterų, vaikų ir mažumų teisių, teisingumo, teisinės valstybės principu ir pagrindinių laisvių, įskaitant žodžio, sąžinės, religijos ar įsitikinimų, lytinės orientacijos, susirinkimų ir žiniasklaidos laisvę, įskaitant neribotas galimybes susipažinti su informacija, naudotis ryšiais ir internetu, paisymas ir jų skatinimas, pilietinės visuomenės, saugumo stiprinimas, įskaitant taikų konfliktų sprendimą ir gerus kaimynystės santykius, demokratinis stabilumas, gerovė, sąžiningas pajamų, visuomenės turto ir galimybių paskirstymas, socialinė sanglauda, kova su korupcija ir gero valdymo bei tvaraus vystymosi skatinimas yra pagrindiniai ES principai ir tikslai, kurie turi būti pripažinti pagrindinėmis bendromis vertybėmis persvarstant EKP;

B.  kadangi ES ypač svarbu siekti ambicingų tikslų ekonominio bendradarbiavimo srityje bei vykdyti atsakingą ir lanksčią, abiem pusėms naudingą strategiją, paremtą pagalbos teikimu pereinant prie demokratinio valdymo, įsisavinant ES ir valstybių narių patirtį iš ankstesnių nesėkmingai įgyvendintų politikos krypčių ir padarytų klaidų, ypač atsižvelgiant į pernelyg nuolaidų požiūrį į autoritarinius pietinių kaimyninių šalių režimus, o minėtoji patirtis parodo, jog bendra Europos Sąjungos kaimynystės politika turėtų būti grindžiama vertybėmis;

C. kadangi šiame naujame scenarijuje santykiams su tomis šalimis turėtų būti duotas naujas postūmis, didžiausią dėmesį skiriant bendradarbiavimui, kai pirmenybė teikiama demokratijai ir klestėjimui abiejose Viduržemio jūros pusėse, o ne vien saugumui ir migracijos kontrolei;

D. kadangi Viduržemio jūros šalių sąjunga buvo sukurta siekiant plataus užmojo tikslo kaip nuolatinė priemonė, skirta stiprinti santykiams su pietinėmis kaimyninėmis šalimis, pakeičiant seną Barselonos procesą, siekiant jį sustiprinti ir padidinti jo žinomumą;

E.  kadangi bendradarbiaujant pagal EURONEST parlamentinės asamblėjos programą siekiama teigiamo poveikio keičiantis požiūriais, surandant bendrą poziciją dėl tokių mūsų laikų pasaulinių iššūkių, kurie susiję su demokratija, politika, ekonomika, energetiniu saugumu ir socialiniais reikalais, taip pat stiprinant šio regiono šalių ryšius su ES;

F.  kadangi ES Sutarties 49 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Europos valstybė, gerbianti vertybes, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, t. y. demokratija, teisinės valstybės principas, žmogaus teisės bei pagrindinės laisvės, ir įsipareigojusi jas remti, gali pareikšti norą tapti Europos Sąjungos nare;

G. kadangi stiprinant ryšius reikia aiškaus ir tvirto įsipareigojimo reformų srityje, siekiant realios pažangos įgyvendinant iš anksto nustatytus kriterijus;

H. kadangi ES turėtų numatyti lanksčias ir tinkamai finansuojamas priemones, reikalingas jos tikslams pasiekti atsižvelgiant į padėtį regionuose, pirmenybę suteikiant optimaliam esamų priemonių naudojimui;

I.   kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės poveikio dar labiau sustiprėjo šalyse partnerėse esami politiniai ir socialiniai iššūkiai, visų pirma susiję su nedarbo problema; kadangi šios šalys ir ES kartu siekia sumažinti nedarbo lygį regione ir suteikti viltį dėl ateities šiems žmonėms, ypač moterims, jauniems asmenims ir kaimo vietovių gyventojams;

J.   kadangi Europos Parlamentas 2011 m. rugsėjo 27 d. rašytiniu pareiškimu Nr. 15/2011 išreiškė paramą rengiant Europos ir Viduržemio jūros regiono programas „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“;

1.  palankiai vertina Komisijos ir Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrus komunikatus „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ bei „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ ir juose pateikiamą požiūrį, visų pirma dėl tarpusavio atskaitomybės principo ir bendro įsipareigojimo puoselėti visuotines žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės vertybes, taip pat sąlygotumo ir specializuoto požiūrio į šalis partneres, kartu stiprinant daugiašalį ir subregioninį bendradarbiavimą bei visuomenių įtraukimo į EKP principą;

2.  pripažįsta kai kurių partnerių europinius siekius ir pasirinkimą bei įsipareigojimą kurti tikrą ir tvarią demokratiją, taip pat pabrėžia, kad būtina apibrėžti naujus ir aiškius ES ir Rytų partnerystės šalių santykius ir remti šių šalių pastangas įtvirtinant tvarią demokratiją ir rinkos ekonomiką;

3.  vis dėlto primygtinai ragina teikti juntamas ir patikimas paskatas kaimyninėms šalims, kad jos įsitrauktų į bendrą tikslą kurti tvirtą demokratiją, taip pat kiekvienos šalies politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis realijomis ir rezultatais bei pasiekimais grindžiamą diferenciaciją pagrįsti aiškiai apibrėžtais kriterijais ir įvertinamais reguliariai stebimais rodikliais, nustatytais kiekvienai atskirai šaliai partnerei; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) atsižvelgti į bendrame komunikate pateiktus rodiklius kaip į siekiamus tikslus, o vertinant pasiektą pažangą įgyvendinant šiuos tikslus reikia naudoti konkretesnius, išmatuojamus, įgyvendinamus ir tam tikro laikotarpio rodiklius, kurių pradinis taškas skirias Pietų ir Rytų kaimynystės šalims; laikosi nuomonės, kad įgyvendinant į rezultatus sutelktas politikos sritis būtina taikyti aiškesnę lyginamosios analizės metodologiją ir šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad labai svarbu įdiegti tinkamas pažangos stebėjimo priemones, kad būtų galima įvertinti EKP šalių pasiektą pažangą; pabrėžia, kad toks požiūris turi atsispindėti EKP veiksmų planuose ir atitinkamose metinėse pažangos ataskaitose;

4.  mano, kad persvarstant Europos kaimynystės politiką ES sukuriama galimybė veiksmingai siekti savo tikslų ir gerbti vertybes, kaip nustatyta ES sutarties 2, 3, 6, 8 ir 21 straipsniuose;

5.  pabrėžia, kad ES politika vystomojo bendradarbiavimo srityje turi būti vykdoma atsižvelgiant į Sąjungos išorės veiksmų, šiuo atveju, Europos kaimynystės politikos, principus ir tikslus, taigi ES turi konstitucinę pareigą, įtvirtintą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatoje, atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims; taigi ragina Komisiją ir EIVT įgyvendinant Europos kaimynystės politiką tiek Rytų, tiek Pietų kaimynystės šalyse partnerėse visada laikytis šių tikslų, kurie apima skurdo sumažinimą ir ilgainiui jo panaikinimą;

6.  remia tai, kad Europos kaimynystės politikoje (toliau – EKP) sujungtos užsienio politikos ir paramos politikos sritys, kurios anksčiau buvo atskirtos; tikisi, kad bus stiprinamas stabilus institucinių susitarimų tinklas, kuris ekonomiškai ir atsižvelgiant į rezultatus būtų skirtas vystyti artimesnei visų suinteresuotų subjektų ekonominei integracijai ir politiniam bendradarbiavimui, taip pat visuose tarptautiniuose forumuose, ypač Jungtinėse Tautose, siekiant vertybes suderinti su Europos Sąjungos vertybėmis;

Tvirta demokratija ir partnerystė su visuomene

7.  nors ES nesiekia primesti politinės reformos modelio ar išankstinio scenarijaus, pabrėžia, kad EKP grindžiama bendromis vertybėmis, bendra atsakomybe, tarpusavio atskaitomybe ir pagarba bei įsipareigojimu siekti demokratijos, gerbti žmogaus teises, teisinės valstybės, kovos su korupcija, rinkos ekonomikos ir gero valdymo principus;

8.   pabrėžia, kad aktyvios ir nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant socialinius partnerius, yra labai svarbios demokratijai; pabrėžia dialogo su pilietinės visuomenės organizacijomis ir tinkamo pagal Europos kaimynystės priemonę (EKP) teikiamo finansavimo šioms organizacijoms svarbą, pabrėžia, kad ES ir EKP šalių bei jų pilietinių visuomenių partnerystė turėtų būti sustiprinta siekiant padėti kurti veikiančią demokratiją, skatinti reformas ir tvarų ekonomikos augimą; pabrėžia, kad ši partnerystė su pilietine visuomene turi būti integracinė, visų pirma įtraukiant moterų organizacijų ir mažumų grupių atstovus; ragina EIVT ir Komisiją remti parlamentus, vietinės ir regioninės valdžios institucijas ir pilietinė visuomenę padedant joms tinkamai atlikti savo vaidmenį apibrėžiant EKP strategijas, siekiant vyriausybių atskaitomybės, stebint ir vertinant atliktą veiklą ir pasiektus rezultatus;

9.   pabrėžia, jog svarbu kurti partnerystę su pilietine visuomene kaip priemonę, kuria skatinami pokyčiai ir demokratizacija; šiame kontekste atkreipia dėmesį į 22 mln. EUR, skirtų pilietinės visuomenės priemonei (PVP) 2011–2013 m. laikotarpiu, ir tikisi, kad priemonė bus geriau finansuojama kitoje daugiametėje finansinėje programoje; ragina EIVT ir Komisiją išsamiau paaiškinti galimos PVP tikslus ir taikymo sritį ir ragina užtikrinti didesnį PVP aiškumą, atsižvelgiant į jos papildomumą su Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone (EIDHR) ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemone (EKPP); pažymi, kad taip pat turėtų būti sukurtos priemonės, kuriomis būtų konkrečiai remiamos religinės ir etninės mažumos tose srityse, kuriose taikoma iniciatyva; rekomenduoja panaudoti šią priemonę siekiant pagerinti Rytų partnerystės Pilietinės visuomenės forumo veiklą ir galbūt sukurti tokį forumą Pietų partneriams;

10. palankiai vertina pasiūlymą sukurti Europos demokratijos fondą (EDF), kuris pateiktas tinkamu laiku reaguojant į mūsų kaimyninių šalių gyventojų protestus reikalaujant demokratijos; pabrėžia, kad tai turėtų būti lankstus, greitas ir tikslinės paskirties paramos mechanizmas ir papildyti jau egzistuojančias ES priemones bei ilgalaikę Europos politinių ir nepolitinių fondų ir pilietinės visuomenės organizacijų pavyzdinę veiklą, atsižvelgiant į tai, kad apčiuopiami rezultatai turėtų būti šios iniciatyvos tikslas; ragina, kad šis fondas nesidubliuotų su veiksmais, kurių jau imtasi šiuo klausimu ar su šioje srityje įgyvendinamomis Europos programomis, pavyzdžiui, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė; pabrėžia, kad reikėtų aiškiai apibrėžti jo kompetencijas ir organizacinę struktūrą ir kad jo institucijos ir procedūros turėtų būti lengvos ir nesudėtingos; ragina EIVT, Komisiją ir Tarybai pirmininkaujančią valstybę (Lenkiją) aiškiai atskirti busimo EDF kompetencijos sritį nuo šių priemonių ir sistemų; reikalauja, kad Europos Parlamentui būtų suteikta teisė tikrinti ir dalyvauti jo valdymo struktūroje, padėti apibrėžti metinius tikslus, prioritetus, laukiamus rezultatus ir finansinių išteklių paskirstymą plačiąja prasme, taip pat atlikti vaidmenį stebėsenos veikloje; reiškia tam tikrą susirūpinimą dėl to, kad šis būsimasis fondas galėtų būti visiškai arba iš dalies finansuojamas ne iš ES biudžeto, ir dar kartą pabrėžia, kad biudžeto valdymo institucija turi teisę stebėti ir tikrinti, kaip šis fondas panaudojamas; todėl prašo Komisijos ir Tarybos išaiškinti šį klausimą.

11. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją pagal jų naują paskatomis grindžiamą strategiją „daugiau už daugiau“ (angl. „more for more“) toliau skatinti visų rūšių politines reformas, atsižvelgiant į kiekvienos šalies partnerės ekonomikos augimo poreikius ir socialinį vystymąsi; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją nustatyti aiškią metodologiją ir aiškius kriterijus EKP šalių pasiekimams, susijusiems su demokratijos skatinimu ir pagarba žmogaus teisėms (ypač žodžio, sąžinės, religijos, asociacijų ir žiniasklaidos laisvėms), įvertinti ir reguliariai rengti pakankamai išsamias ataskaitas, kuriomis remiantis fondų lėšos būtų skiriamos pagal naują rezultatais grindžiamą požiūrį „daugiau už daugiau“; prašo įtraukti šiuos vertinimus į EKP pažangos ataskaitas ir kasmet pateikti šias ataskaitas Parlamento Užsienio reikalų komitetui; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos sistemingai dalyvautų visuose persvarstymo proceso etapuose; laikosi nuomonės, kad šis rezultatais grindžiamas požiūris reiškia ir „mažiau už mažiau“, ir pakartoja raginimą veiksmingai įgyvendinti žmogaus teisių ir demokratijos išlygą, įtrauktą į ES susitarimus su trečiosiomis šalimis;

12. ragina EIVT ir Komisiją suteikti daugiau informacijos apie tai, kaip bus įgyvendintas tarpusavio atskaitomybės principas;

13. mano, kad reikėtų nuolat stebėti žmogaus teisių padėtį, ypatingą dėmesį skiriant vaikų, moterų ir mažumų teisėms, ir dialogus žmogaus teisių klausimais su šalimis partnerėmis ir kad kiekvienos šalies partnerės metinės pažangos ataskaitos priede turėtų būti pateikiamas metų padėties įvertinimas ir dialogų rezultatai, taip pat numatytas aiškus mechanizmas, pagal kurį dvišalis bendradarbiavimas būtų persvarstomas ir palaipsniui apribojamas, kai nustatomi žmogaus teisių pažeidimai; pabrėžia, kad požiūris į įvairias šalis partneres dėl žmogaus teisių padėties turi būti patikimas;

14. ragina Europos Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su EKP šalimis sutelkti dėmesį į tokių ES demokratinių veikėjų tarpusavio ryšius kaip profesinės sąjungos, NVO, atitinkamos darbdavių, ūkininkų, moterų, religinio dialogo dalyvių, vartotojų, jaunimo, žurnalistų, mokytojų organizacijos, vietos valdžios institucijos, universitetai, studentų organizacijos, klimato kaitos srityje veikiančios organizacijos ir jų naujieji partneriai EKP šalyse;

15. pabrėžia, kad žodžio laisvė ir žiniasklaidos nepriklausomumas bei pliuralizmas – tvirtos ir tvarios demokratijos ir bendrų vertybių ramsčiai; pabrėžia nepriklausomų, tvarių ir atsakingų visuomeninės žiniasklaidos paslaugų svarbą teikiant kokybišką, pliuralistinę ir įvairiapusę informaciją, ir primena, kad laisva ir nepriklausoma visuomeninė žiniasklaida visada atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant demokratiją, kuo aktyviau į visuomeninius reikalus įtraukiant pilietinė visuomenė, o piliečiams suteikiant galios žengti demokratijos keliu;

16. tvirtai remia ir ragina užtikrinti laisvą informacijos srautą, sudaryti sąlygas žurnalistams veiksmingai ir laisvai dirbti, nedarant jiems politinio, ekonominio ar kito spaudimo, taip pat sukurti infrastruktūrą, kurioje būtų įmanoma plėtoti šiuolaikiškas elektronines technologijas; pritaria 2011 m. birželio 6 d. JT deklaracijai dėl interneto prieigos kaip vienos iš žmogaus teisių; šiuo atžvilgiu ragina EIVT ir Komisiją sukurti specialias priemones, skirtas padėti EKP šalių pilietinės visuomenės organizacijoms ir asmenims turėti nevaržomą galimybę naudotis internetu bei kitomis elektroninių komunikacinių technologijų formomis;

17. pabrėžia, kad vadinamąjį Arabų pavasarį išgyvenančiose šalyse vykstant perėjimo prie demokratijos procesui moterų, jaunų žmonių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas bei laisva ir nepriklausoma žiniasklaida bus labai svarbios, ir ragina ES padidinti paramą rengiant mokymus šiems dalyviams ir juos sutelkiant, taip pat kviečiant juos stebėti, kaip vykdomi rinkimai ir kaip veikia demokratinės institucijos ES;

18. mano, kad visapusė ir veiksminga pagarba teisei į religijos laisvę (jos individualiajam, kolektyviniam, viešajam, privačiajam ir instituciniam aspektui) turi būti prioritetas, ypač kalbant apie regione esančias religines mažumas, kurių grupėms reikia suteikti konkrečią pagalbą;

19. ypač pabrėžia vaikų teisių rėmimo ir vaikų apsaugos užtikrinimo svarbą, kaip įtvirtinta Lisabonos sutartyje;

20. ragina remti demokratiškų partijų plėtrą tose kaimyninėse šalyse, kuriose vis dar siekiama demokratijos, taip pat NVO ir pilietinės visuomenės organizacijų steigimą;

21. pabrėžia, kad svarbus tinkamas moterų atstovavimas parlamente, ministerijose, aukščiausiose valdžios institucijose, viešojo administravimo ir vietos valdžios institucijose priimant sprendimus ir akcinių bendrovių valdymo organuose; skatina EKP šalis partneres parengti ir integruoti lyčių lygybės politikos sritis bei patvirtinti veiksmų planus lyčių lygybės srityje;

22. palankiai vertina aukšto lygio ES patariamosios grupės vykdomą darbą Armėnijoje ir tai, kad panaši grupė pradėjo veiklą Moldovoje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją teikti tokią paramą visiems Rytų partneriams užtikrinant, kad būtų įtrauktas parlamentinis aspektas, kaip ir Armėnijos atveju; prašo patobulinti šią ES priemonę ir rekomenduoja EIVT būti tiesiogiai atsakingai už patarėjų samdą ir vadovavimą šiems patarėjams siekiant užtikrinti tinkamiausią ES žinių perdavimą Rytų partnerystės šalims;

23. ragina Europos Komisiją padidinti Rytų partnerystės ir Viduržemio jūros šalių sąjungos projektų matomumą šalyse partnerėse ir pasistengti, kad šie projektai taptų suprantamesni tų šalių piliečiams, atskleidžiant bendradarbiavimo su ES teikiamą papildomą naudą;

24. primena, kad ES turėtų bendradarbiauti su kaimynais su sąlyga, kad šiose šalyse bus užtikrinta demokratinė pažanga ir žmogaus teisių paisymas; todėl ragina tarptautinę bendruomenę įšaldyti savo ir tarptautinių finansų institucijų, kurioms priklauso jos narės, finansinę paramą Baltarusijos režimui, kol nebus išlaisvinti visi sulaikyti ir suimti opozicijos lyderiai, žurnalistai, kandidatai į prezidentus ir jų rėmėjai ir kol jiems nebus panaikinti kaltinimai bei grąžintos jų teisės;

25. pritaria dabartinei oficialiai ES pozicijai dėl sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms, kartu stengiantis sustiprinti ryšius su Baltarusijos pilietine visuomene ir žmonėmis; šiuo atžvilgiu ragina Europos Sąjungą nukreipti savo dėmesį į visuomenę, padidinti paramą Baltarusijai, kad būtų atsižvelgta į gyventojų poreikius, taip pat sustiprinti finansinę ir techninę paramą demokratinei opozicijai, žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant neįregistruotas organizacijas, taip pat studentams ir laisvajai žiniasklaidai;

Tvari ekonominė ir socialinė plėtra

26. pabrėžia, kad tvari demokratija, veikiančios ir nebiurokratinės institucijos, teisinė valstybė ir kokybiškas švietimas ne tik padeda užtikrinti stabilumą, socialinę gerovę ir sanglaudą, bet ir skatina ekonomikos augimą, nes gerėja verslo aplinka ir pritraukiamos investicijos, steigiamos naujos MVĮ ir skatinama prekyba, ekologiška ekonomika ir turizmas, o visa tai padeda kurti naujas darbo vietas ir suteikia naujų galimybių; primena, kad būtina sukurti investicijoms palankią sistemą, kurioje svarbiausia būtų teisinis stabilumas ir saugumas, taip pat kova su korupcija; šiuo tikslu ragina Europos Sąjungą skatinti, padedant pereiti prie demokratinio valdymo, įgyvendinti struktūrines reformas ekonomikos, socialinėje ir teisinėje srityse, aiškiai nurodydamas, kad demokratijos plėtra glaudžiai susijusi su socialinės ekonomikos plėtra; palankiai vertina Komisijos pavyzdines iniciatyvas, susijusias su MVĮ, regioninėmis energetikos rinkomis ir energijos vartojimo efektyvumu; mano, kad šias pastangas reikėtų perteikti daugiametėje finansinėje programoje;

27. pabrėžia, kad siekiant palengvinti padėtį tų šalių, kurios dabar išgyvena rimtą socialinę ir ekonominę krizę, būtina nedelsiant imtis skubių priemonių, pavyzdžiui, bendrai finansuoti jau pripažintus pavyzdinius ar bandomuosius projektus arba kitus konkrečius strateginės svarbos ekonominius projektus, kuriuos galima greitai įgyvendinti vietoje ir kurie neabejotinai duotų apčiuopiamų rezultatų, ypač atsižvelgiant į šalis partneres, kuriose vykstant perėjimui prie demokratijos padidėja ekonominiai sunkumai; pabrėžia, kad tokių ES finansuojamų priemonių galima imtis tik jei visos suinteresuotosios šalys konkrečiu atveju įsipareigos laikytis tarptautinių ir ES taikomų socialinių, ekologinių ir darbo teisės standartų ir bus galima patikrinti, kaip jos jų laikosi, ir jei šiomis priemonėmis bus tiesiogiai pagerinama socialinė EKP valstybių piliečių padėtis;

28. tvirtai pritaria subregioninio bendradarbiavimo ir tarpvalstybinių projektų skatinimui ir pabrėžia, jog būtina vystyti partnerystės principu grindžiamą papildomą dvišalį ir daugiašalį ekonominį bendradarbiavimą, kuris duotų realios naudos piliečiams ir pagerintų regiono politinį klimatą; pabrėžia, kad šis subregioninis ekonominis bendradarbiavimas turi būti didesnio integracijos projekto, skatinančio subregioninių projektų įgyvendinimą judumo, socialinės apsaugos ir aplinkos apsaugos, kultūros ir švietimo aspektais, dalis; teigia, kad ypač svarbu skatinti Pietų šalių ir atitinkamai Rytų šalių tarpusavio prekybos mainus ir jų ekonominę integraciją; mano, kad toks pagerintas partnerių bendradarbiavimas reikštų įsipareigojimą siekti Europos vertybių sukuriant gerus kaimyninius santykius ir užmezgant abiem pusėms naudingą partnerystę;

29. ragina Komisiją remti administracinių pajėgumų didinimą užimtumo ir socialinių reikalų srityse, ypatingą dėmesį atkreipiant į teisės tarnybų, kurios padės užtikrins geresnį pasirengimą šių reformų vykdymui, pajėgumus;

30. pabrėžia profesinių sąjungų ir socialinio dialogo svarbą kaip EKP šalių partnerių demokratijos plėtros dalį; skatina stiprinti profesinių sąjungų teises šiose šalyse; pažymi, kad socialinis dialogas gali atlikti labai svarbų vaidmenį kovojant su socialiniais ir ekonominiais regionų iššūkiais;

31. primena, kad reikia užtikrinti, jog minimalus atlyginimas, nustatomas pagal nacionalinę praktiką, suteiktų pakankamą pragyvenimo lygį darbuotojams ir jų šeimoms, ir kad atskaitymai iš atlyginimų neturėtų atimti darbuotojų ir jų išlaikomų asmenų pragyvenimo šaltinio;

32. pažymi, kad reikėtų numatyti tinkamą darbo sutarties nutraukimo terminą, atsižvelgiant į darbuotojo tarnybos trukmę;

33. pažymi, kad Europos Sąjunga turi teikti ypatingą svarbą decentralizuotam bendradarbiavimui vietos lygmeniu, sudarytam iš mažų projektų, kurie nedelsiant ir akivaizdžiai pagerintų kaimyninių šalių gyventojų gyvenimo kokybę, taip užtikrinant demokratinės pažangos stiprinimą visoje tų šalių teritorijoje;

34. ragina Komisiją vadovautis Skurdo mažinimo strategijos dokumentais kaip pagrindinėmis neturtingų šalių augimo ir sąžiningo turto padalijimo pagal šalies poreikius politikos gairėmis vidutiniu laikotarpiu;

Asociacijos susitarimai

35. pabrėžia, kad derybos dėl asociacijos susitarimų suteikia galimybę skatinti reformas; pabrėžia, kad reikėtų susieti visus tokių susitarimų komponentus, kad ES galėtų plėtoti savo ryšius visa apimančiu ir suderintu būdu; mano, kad juose reikėtų numatyti konkrečias sąlygas, tvarkaraščius ir rezultatyvumo rodiklius, kurie turėtų būti reguliariai stebimi; pabrėžia, kad į šiuos susitarimus reikia įtraukti realias ir apčiuopiamas paskatas partneriams, kad reformų procesas taptų patrauklesnis;

36. pažymi, kad prekių ir paslaugų prekybai turėtų būti taikoma diferenciacija ir ragina EKP šalis partneres siekti sudaryti tokias sąlygas, kurios leistų įsteigti išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos erdves (IVLPE), ir ragina ES padėti joms įgyvendinti reformas ir atverti savo vidaus rinką, atsižvelgiant į būtiną saugos ir kokybės sąlygų suderinimą su Europos standartais, kartu laipsniškai ir proporcingai atverti savo rinkas dėl abipusės naudos; pabrėžia, kad ES taip pat turėtų įvertinti kiekvienos šalies politines, socialines ir aplinkos apsaugos sąlygas ryšium su jų dalyvavimu būsimoje IVLPE ir galiausiai apibrėžti laipsniškus jos įgyvendinimo veiksmus, užtikrinant tarptautinių darbo konvencijų ir konvencijų dėl vaikų darbo įgyvendinimo stebėseną; pabrėžia, kad prekybiniai ryšiai, visų pirma IVLPE, atsižvelgiant į jiems keliamus reikalavimus, turėtų būti suvokiami kaip priemonė, kuria stiprinamas EKP šalių įsipareigojimas siekti demokratinių vertybių, ir kaip sąlygotumo principo dalis; kartu remia visų Rytų partnerystės programos valstybių siekį tapti tikrosiomis PPO narėmis;

37. pabrėžia, kad europiniai siekiai, įskaitant Europos Sąjungos sutarties 8 straipsnį bei Rytų partnerystės programos šalių narystės siekimas pagal ES sutarties 49 straipsnį, galėtų būti paskata reformoms įgyvendinti šiose šalyse ir toliau stiprinti jų įsipareigojimą siekti bendrų vertybių ir principų, pvz., demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir gero valdymo; mano, kad asociacijos susitarimų sudarymas gali būti svarbus žingsnis tolesniame politiniame procese ir sustiprintu ryšius su Europa, keičiantis geriausia patirtimi ir vedant bendrą politinį ir ekonominį dialogą;

38. dar kartą patvirtina, kad Pietų partnerystės tikslas yra suartinti dviejų Viduržemio jūros regiono pusių šalis, siekiant, kad šis regionas taptų taikos, demokratijos, saugumo ir gerovės erdve 800 mln. regiono gyventojų, ir siekti ES ir jos partnerėms pasiūlyti veiksmingą dvišalę ir daugiašalę sistemą, kuri atremtų demokratijos, socialinius ir ekonominius iššūkius, skatintų regioninę integraciją, ypač prekybos srityje, ir užtikrintų bendrą ir visiems naudingą vystimąsi, bei padėti šalims partnerėms kurti demokratines, pliuralistines ir pasaulietines valstybes, būtent įgyvendinant institucinių pajėgumų stiprinimo programas, taip pat sudarant abiem pusėms naudingus, suderintus ir ambicingus prekių ir paslaugų prekybos susitarimus, prieš tai atlikus atitinkamus poveikio tyrimus, kurių pagrindu būtų galima sukurti IVLPE, kurios neabejotinai taps pirmuoju žingsniu kuriant didelę Europos ir Viduržemio jūros regiono ekonominę erdvę, kuri taip pat padėtų spręsti mūsų pietinių kaimyninių šalių ekonomines problemas ir palengvintų Pietų šalių tarpusavio integraciją; prašo Komisijos ir Tarybos palengvinti šešių priemonių paketų, pateiktų 2011 m. kovo 30 d. Komisijos dokumente dėl prekybos ir investicijų iniciatyvų, skirtų pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerėms, įgyvendinimą;

39. skatina nustatyti objektyvius ir privalomus kriterijus, pagal kuriuos suteikiamas „aukštesnio lygio statusas“; pabrėžia, kad reikia patikslinti teises ir pareigas, susijusias su šiuo dvišaliu įsipareigojimu šalims partnerėms ir Europos Sąjungai;

40. pabrėžia, kad į sutartinius santykius su visomis EKP šalimis turi būti įtrauktos nuostatos dėl žmogaus teisių pakomitečio formos reguliaraus forumo, siekiant spręsti žmogaus teisių klausimus; ragina EIVT kuo labiau pasinaudoti šiomis nuostatomis ir įtraukti esamus pakomitečius į visas derybas;

Sektorių bendradarbiavimas

41. pabrėžia, kad ES turėtų skatinti Europos išorės ir vidaus politikos sąveiką, ypač derindama teisės aktus, kuriais siekiama kurti darbo vietas, mažinti skurdą, modernizuoti darbo politiką, didinti energetinį saugumą, energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir aplinkos apsaugą, gerinti socialinę apsaugą, kurti gerovę, stiprinti teisingumą ir palengvinti prekybą, atsižvelgiant į įvairinimo principą;

42. mano, kad padalijus bendras erdves reikia tinkamai padalyti ir atsakomybę ir ragina labiau bendradarbiauti, ypač kalbant apie tarpvalstybinius politikos ir problemų aspektus; šiuo tikslu ragina stiprinti regioninius ir tarpvalstybinius sektorių bendradarbiavimo aspektus;

43. palankiai vertina didesnę šalių partnerių sąveiką įvairiose srityse ES agentūrose; ragina Komisiją pateikti aiškų ir išsamų atitinkamų agentūrų, su kuriomis gali bendradarbiauti kaimyninės šalys, ir programų, kuriose jos gali dalyvauti, sąrašą bei šio diferencijuoto dalyvavimo pobūdžio, finansinio indėlio ir jam taikytinų metodų apžvalgą;

44. reiškia paramą tolesniam bendradarbiavimui tokiuose sektoriuose, kaip, pvz., MVĮ, moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos, IT sistemų saugumas, kosmosas ir turizmas, ir pabrėžia naudą, kurią ES ir kaimyninėms šalims teikia bendro mokslinių tyrimų programavimo iniciatyvos; palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl bendros žinių ir inovacijų erdvės ir IRT paremtos skaitmeninės ekonomikos plėtojimo ir ragina valstybes nares ir kaimynines šalis patvirtinti savo įsipareigojimą siekti šio plėtojimo; pakartoja, kad svarbūs ES ir jos kaimyninių šalių veiksmingi prekybos ir investavimo palengvinimo mechanizmai, siekiant stiprinti prekybos partnerystes ir sudaryti sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma MVĮ, susipažinti su tinkama ir patikima informacija apie šalyse partnerėse esančias prekybos ir investavimo sąlygas;

45. palankiai vertina Europos kaimynystės politikos bendradarbiavimo energetikos klausimais aspekto sustiprinimą; pabrėžia, jog svarbu, kad ES dalytųsi patirtimi, susijusia su energetikos sektoriaus reformomis, su kaimyninėmis šalimis; mano, kad būtina didinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą; reikalauja energijos tiekimo saugumo įvairinant šaltinius ir valdant paklausą, užmezgant glaudesnius ryšius su pagrindiniais tiekėjais ir tranzito valstybėmis ir derinimo su branduolinės saugos priemonėmis, visų pirma regionuose, kuriems būdingas didelis seisminis aktyvumas, kartu didinant skaidrumą, siekiant užtikrinti, jog visiškas suderinamumas su tarptautiniais susitarimais dėl aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos lieka ES energetikos politikos prioritetu ir kad suderintos ES išorės energetikos politikos pagrindinis prioritetas vis dar teikiamas ir rytinėms, ir pietinėms kaimynėms; ragina imtis veiksmingų priemonių, skirtų užtikrinti, kad energetikos srityje būtų laikomasi solidarumo principo;

46. palankiai vertina pasiūlymą sukurti Europos energijos bendriją ir mano, kad ji galėtų būti svarbus žingsnis siekiant bendradarbiauti su mūsų kaimynėmis; pabrėžia svarbų pietinių kaimyninių valstybių vaidmenį tiekiant energiją įvairioms valstybėms narėms; pažymi, kad būtina skatinti Europos ir Viduržemio jūros regiono tinklų sujungimą dujų ir elektros sektoriuose; pabrėžia „Nabucco“ projekto ir spartaus jo įgyvendinimo, taip pat suskystintų gamtinių dujų transportavimo įgyvendinant AGRI projektą strateginę svarbą; ragina Komisiją skatinti, taip pat investicijomis, modernių energetikos tinklų ir infrastruktūros tarpusavio jungčių su ES kaimynėmis tiesimą, modernizavimą ir vystymą;

47. pabrėžia ES paramos svarbą sprendžiant aplinkos problemas kaimo vietovėse, ypač tvarkant didžiulius kiekius sandėliuojamų naudoti nebetinkamų pesticidų, kurie kelia didelio masto cheminės taršos pavojų;

48. remia tolesnį bendradarbiavimą transporto srityje, įskaitant tvirtesnį ES ir šalių partnerių infrastruktūros tinklo susiejimą, siekiant palengvinti žmonių ir prekių mainus, kurio galima pasiekti glaudesne rinkos integracija ir geresniais infrastruktūros ryšiais;

49. mano, kad tarptautinis, regioninio lygmens ir tarpregioninis kultūrinis bendradarbiavimas, pagrįstas tikru kultūrų dialogu, ir įtraukiantis visus visuomenės dalyvius (kultūros valdžios institucijas, institucijas, kultūros organizacijas ir asociacijas)yra svarbus ; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją koordinuoti išorės politikos kultūrinių aspektų strateginį išdėstymą, siekiant papildomumo su valstybių narių išorės kultūros politika;

50. primygtinai pabrėžia ryšį tarp Sąjungos ir EKP šalių mainų ir bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir sporto srityse ir atviros pilietinės visuomenės, demokratijos ir teisinės valstybės kūrimo ir sustiprinimo bei pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių skatinimo ; pabrėžia, kad abipusis bendradarbiavimas šiose srityse suteikia pridėtinę naudą tiek Sąjungai, tiek ir EKP šalims ;

51. mano, kad skatinimas dalyvauti ES kultūros programose prisideda prie materialios ir nematerialios plėtros EKP šalyse, todėl pabrėžia programų, pavyzdžiui, MEDIA MUNDUS, ir projektų, vykdomų pagal Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą ir Rytų partnerystės kultūros programą, svarbą; todėl atkreipia dėmesį, kad į kultūros ir judumo programas taip pat reikėtų įtraukti menininkus ir bestudijuojančius šią profesiją; pritaria kultūros vizų, skirtų EKP šalių menininkams ir kitiems kultūros srities profesijos atstovams, sukūrimui; taip pat prašo Komisijos pateikti iniciatyvą dėl trumpalaikių vizų siekiant kultūros sektoriuje panaikinti kliūtis ir trukdžius judumui;

52. pabrėžia būtinybę pagal EKP sustiprinti bendradarbiavimą, skirtą sporto vystymuisi minėtose šalyse, atsižvelgiant į mokomąją sportinės veiklos vertę; ragina valstybes nares ir Europos institucijas siekti laisvo sportininkų judėjimo pasauliniu mastu, pradedant tai įgyvendinti EKP šalyse;

53. ragina atlikti esamų programų įvertinimą, siekiant užtikrinti veiksmingą išteklių panaudojimą įgyvendinant ES tikslus ir siekius; remia Komisijos vidaus išteklių suvienodinimą dėl skirtingų naudojamų programų ir projektų, susijusių su kultūra ir švietimu;

54. pabrėžia TEMPUS IV programos pridėtinę vertę skatinant bendradarbiavimą ir siekiant modernizuoti Sąjungos kaimyninių šalių švietimo sistemas ir ragina Komisiją remti šią programą kitoje daugiametėje finansinėje programoje;

55. siekia glaudaus šalių partnerių bendradarbiavimo vykdant Europos mokymo fondo ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos veiklą;

56. pažymi, kad Rytų partnerystės ir Viduržemio jūros šalių sąjungos jaunimo aspekto stiprinimas – tai svarbi investicija į būsimus ES ir EKP santykius, nes sudaromos didelės galimybės ateičiai, šalių partnerių demokratizacijos procesui ir jų teisės aktų derinimui su Europos standartais; pakartoja, kad 2012 m. skiriant papildomą finansavimą programoms „Erasmus Mundus“ ir „Veiklus jaunimas“ iš 2012 m. ES biudžeto turėtų būti paskatintas aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimas, pagerinti akademinių darbuotojų ir studentų mainai ir sukurti tinklai, kuriais bus stiprinami NVO pajėgumai Europos ir Europos kaimynystės politikos šalių jaunimo srityje;

57. mano, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono universitetas (EMUNI) sudaro unikalias sąlygas ir galimybę didinti bendradarbiavimą su Pietų kaimyninėmis šalimis aukštojo mokslo ir studentų judumo srityje, būtent šiuo metu, kai itin svarbu sustiprinti santykius su Pietų partnerystės šalimis, visų pirma jų jaunąja karta; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad EMUNI galimybės turėtų būti kuo labiau plečiamos;

58. ragina Europos Komisiją priimti Europos Parlamento pasiūlymą, pateiktą reaguojant į Arabų pavasario įvykius, siekiant sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių „Erasmus“ programą, kuri, jei būtų įgyvendinama sėkmingai, galėtų būti įgyvendinama ir kaimyninėse šalyse; šiuo tikslu apgailestauja, kad Europos Komisijos pasiūlymai yra silpni ir jais numatoma, nepaisant 2011 m. rugsėjo 27 d. pranešimų, labai mažas programos „Erasmus Mundus“ stipendijų didinimas;

59. ragina Europos Komisiją priimti Europos Parlamento pasiūlymą, pateiktą reaguojant į Arabų pavasario įvykius, siekiant sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių programą „Leonardo da Vinci“, skirtą skatinti jaunimo judumui, kad jaunimas galėtų įgyti profesinės patirties užsienyje, taip prisidedant prie kovos su jaunimo nedarbu, kuris yra labai paplitęs Europos ir Viduržemio jūros regiono šalyse;

60. dar kartą patvirtina, kad itin remia ES finansuojamą EKP stipendijų universitetų absolventams iš EKP ir ES šalių projektą Europos kolegijoje; mano, kad tai padės parengti būsimus Europos ir kaimyninių šalių veikėjus, kurie būtų visapusiškai susipažinę su ES politikos esme ir dvasia, teise ir institucijomis, ir profesionaliai pasirengę atlikti darbą, susijusį su ES ir EKP; ragina šalis partneres, kurių piliečiams skiriamos tokios stipendijos, pasinaudoti šių žmonių žiniomis ir patirtimi, įdarbinant juos nacionalinėje administracijoje ir pasiūlant atitinkamas darbo sąlygas;

61. pabrėžia, kad vietos valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant demokratinį mūsų šalių partnerių vystymąsi; taigi ragina Komisiją stiprinti ir plėtoti TAIEX[21] programas ir porinius projektus su ES ir šalių partnerių vietos valdžios institucijomis;

Judumas

62. primena, kad ES turėtų gerinti migracijos valdymą ir gauti iš jos didžiausią abipusę naudą vystymosi tikslais, inter alia užtikrindama geresnes sąlygas teisėtiems migrantams įsitvirtinti ES ir spręsdama pagrindines neteisėtos migracijos priežastis šalyse partnerėse; mano, kad ES turi remti teisėtą darbo jėgos migraciją sudarydama judumo partnerystes, atsižvelgiant į demografinę, sociologinę ir profesijų pusiausvyrą, ir skatinti ES ir trečiųjų šalių mainus specialistais; ragina valstybes nares vertinti diskusijas judumo klausimais kaip svarbų kaimynystės politikos aspektą, kad jose dėmesys nebūtų sutelkiamas visų pirma į saugumo problemas; pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią nelegaliai imigracijai ir patraukti už prekybą žmonėmis atsakingas organizacijas baudžiamojon atsakomybėn;

63. mano, kad ES turėtų toliau paraleliai ir itin skaidriai rengti susitarimus dėl vizų išdavimo supaprastinimo ir readmisijos, siekiant laipsniškai kiekvienu atveju pereiti prie bevizio režimo, kai tik bus įvykdytos visos sąlygos; taip pat prašo sudaryti materialias sąlygas, kad būtų galima geriau atsižvelgiant į žmogaus teises suteikti ir atnaujinti vizas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad jaunimo ir studentų judumui reikėtų teikti pirmenybę; pabrėžia, kad Rytų partnerystės šalims reikėtų parengti privilegijuotą ES pasiūlymą dėl vizų režimo liberalizavimo, atsižvelgiant į jo įvedimo tvarkaraštį ir šio pasiūlymo turinį; pabrėžia, kad suteikiant prieglobstį, būtina visapusiškai laikytis tarptautinių įpareigojimų ir pareigų bei ES standartų, ypač susijusių su žmogaus teisėmis;

64. todėl primena, kad valstybės narės privalo laikytis negrąžinimo principo ir dėti visas pastangas, kad būtų sudarytos sąlygos prieinamos, teisingos ir saugančios Europos prieglobsčio sistemos sukūrimui;

65. ragina valstybes nares ir ES ratifikuoti Protokolą dėl migrantų kontrabandos sausuma, jūra ir oro transportu, papildantį Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą; mano, kad persvarstant Europos kaimynystės politiką turėtų būti supaprastintas specialių priemonių šiose srityse priėmimas; pritaria Komisijos pastaboms apie migracijos dėl šeiminių priežasčių padėtį ir palankiai vertina būsimą žaliąją knygą šia tema;

66. pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti jaunimui ir pažymi, jog būtina stiprinti „Judaus jaunimo” programos ir EKP sąveiką; pabrėžia, kad ES turėtų stiprinti bendradarbiavimą akademinio švietimo ir profesinio mokymo srityse, nedelsiant plėtoti ir didinti stipendijų programas ir studentų, absolventų, mokytojų ir akademikų judumą, skatindama aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų mainus ir viešojo bei privataus sektoriaus partnerystę mokslinių tyrimų ir įmonių srityje; mano, kad itin svarbu sukurti lankstesnes, spartesnes vizų išdavimo tokių programų dalyviams procedūras; pabrėžia, kad būtina tęsti veiklą abipusio kvalifikacijos pripažinimo ir švietimo sistemų srityje su EKP šalimis partnerėmis, ypač siekiant, kad aukštojo mokslo diplomai ir standartai būtų pritaikyti prie Europos aukštojo mokslo erdvės; pabrėžia, kad labai reikalinga struktūrinė informacijos politika, siekiant informuoti EKP šalių partnerių piliečius apie galimybes dalyvauti ES programose;

67. ragina Tarybą ir Komisiją sukurti struktūrinį dialogą su trečiųjų šalių valdžios institucijomis siekiant suformuoti visuotinės naudos požiūrį, susijusį su judumu, supaprastinti vizų išdavimo formalumus, labiau pasinaudoti ES vizų kodekso teikiamomis galimybėmis, kartu gerinant ir harmonizuojant paraiškų teikimo procesą, kad būtų užtikrintos lygios ir teisingos sąlygos pareiškėjams visose valstybėse narėse, ypač dėmesį sutelkiant į paramos vystymuisi, saugumo, teisėtos migracijos ir neteisėtos migracijos tarpusavio priklausomybės poveikį, kaip apibrėžta pagal visuotinį požiūrį į migraciją; ragina ypač stengtis užtikrinti, kad šalys partnerės nepatirtų neigiamo protų nutekėjimo poveikio;

68. ragina ES didinti prieinamumą prie ES lėšų ir jų skyrimą projektams, kuriais siekiama informuoti migrantus apie jų teises ir pareigas ir apsaugoti jų teises, ypač atkreipiant dėmesį į nelydimų nepilnamečių, moterų ir kitų pažeidžiamų grupių teises; taigi prašo Komisijos pateikti Europos Parlamentui išsamią ataskaitą dėl ES lėšų, skirtų kaimyninėms šalims, panaudojimo, taip pat ir dėl lėšų panaudojimo pagal Komisijos teminę programą „Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos ir prieglobsčio srityse“;

Regioninis aspektas

69. primena savo įsitikinimą, kad Europos kaimynystės politika gali būti veiksminga tik tokiu atveju, jei bus sukurta sąveika tarp dvišalio ir daugiašalio lygmens; taigi teigia, kad būtina stiprinti daugiašalį EKP aspektą ir jam skirti daugiau Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės lėšų;

70. pritaria pasiūlymui strategiškiau išnaudoti daugiašalę programą siekiant pagerinti dvišalius partnerių santykius ir tikisi, kad bus imtasi konkrečių priemonių įgyvendinant šį pasiūlymą; šiuo atžvilgiu labai viliasi, kad iki metų pabaigos Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisija pateiks gaires, kuriose bus nurodyti tikslai, priemonės ir veiksmai;

71. mano, kad reikėtų toliau stiprinti ir plėtoti daugiašalį Rytų partnerystės aspektą, įskaitant Pilietinės visuomenės forumą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užmegzti naudingą dialogą su Turkija ir Rusija bendrų interesų regioniniais klausimais ir, visų pirma, saugumo klausimais;

72. atkreipia dėmesį, kad regionų vaidmuo yra lemiamas siekiant užtikrinti ilgalaikių socialinių ir ekonominių reformų sėkmę ir tvarų vystymąsi; pabrėžia, kad EKP turėtų būti suvokiama plačiai, siekiant skatinti ekonomikos vystymąsi pasienio teritorijose; mano, kad teritorinio bendradarbiavimo principai taip pat turi būti taikomi išorės sienoms ir yra labai svarbi ES ekonomikos augimo didinimo ir bendrų ES EKP politinių tikslų siekimo priemonė; laikosi nuomonės, kad įgyvendinant naująją EKP politiką reikia atsižvelgti į makroregionines ES strategijas ir kad reikėtų visapusiškai išnaudoti ES kaimynines šalis apimančių ES makroregionų teikiamas galimybes siekiant užtikrinti geresnį prioritetų ir ES bei EKP šalims skirtų bendro intereso projektų koordinavimą, siekiant pasiekti rezultatų, kurie būtų naudingi abiem šalims, ir kuo geriau panaudoti investuotas lėšas;

73. pabrėžia puikų euroregionų vaidmenį siekiant sanglaudos politikos tikslų ir ragina Komisiją skatinti ir padėti juos plėtojant, ypač pasienio regionuose, siekiant padidinti euroregionų vaidmenį EKP politikoje;

74. pabrėžia didelį Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG), kuriose dalyvauja už ES išorės sienų esančių regionų atstovai, potencialą; skatina su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis sudaryti konkrečius susitarimus dėl nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos šių šalių nacionalinės teisės aktais būtų leidžiama įtvirtinti ETBG struktūras, priėmimo ir sudaryti tarpvalstybinius susitarimus, kuriais remdamosi trečiųjų šalių vietos ir regioninės valdžios institucijos galėtų dalyvauti ETBG veikloje;

75. mano, kad ateityje pagal EKP turėtų būti atsižvelgiama į atokiausių regionų vaidmenį ES išorės santykių politikoje; pažymi, kad jie suteikia realią galimybę paveikti ES išorės politiką, nes sudaro sąlygas ES palaikyti glaudesnius santykius su dideliu skaičiumi trečiųjų šalių ir spręsti sudėtingas problemas, kaip antai neteisėta migracija; ragina Komisiją siekti didesnio lankstumo atrinktų sanglaudos politikos projektų inovacinių finansavimo sistemų srityje, kad projektai galėtų būti įgyvendinami Europos regionuose ir trečiosiose šalyse ir duotų joms naudos;

76. pabrėžia, kad svarbus platesnis geografinis ir strateginis požiūris aptariant EKP ateitį, ir primena, kad, atsižvelgdama į 2006 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos, 2007 m. lapkričio mėn. ES sukūrė konkrečias politikos kryptis dėl Atlanto vandenyno salų valstybių, kurios ribojasi su ES atokiausiais regionais prie Europos žemyno ir kuriose aktualūs ypatingi geografinio artumo, kultūrinio ir istorinio bendrumo bei abipusio saugumo klausimai; palankiai vertina aukštą pasiektų rezultatų lygį ir jau įgyvendintų konkrečių politikos krypčių dinamiškumą, būtent ES ir Žaliojo Kyšulio ypatingąją partnerystę; ir ragina ES toliau stiprinti dialogą ir politinę konvergenciją su šiomis šalimis, taip pat remti šių šalių pastangas įtvirtinant politines, socialines ir ekonomines reformas;

77. supranta, kad Komisijos Regioninės politikos generalinis direktoratas yra sukaupęs didžiulę ERPF valdymo patirtį, ir yra įsitikinęs, kad siekiant EKPP tikslų būtų naudinga remtis Regioninės politikos generalinio direktorato patarimais dėl lėšų valdymo; todėl mano, kad šių finansinių priemonių, susijusių su tarpvalstybinio bendradarbiavimo programomis, valdymas turėtų būti grąžintas Regioninės politikos generaliniam direktoratui, kuris anksčiau už jį buvo atsakingas;

78. palankiai vertina 2011 m. rugsėjo 30 d. įvykusiame Varšuvos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą deklaraciją, taip pat deklaraciją dėl padėties Baltarusijoje, visų pirma atsižvelgiant į demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principus, įsipareigojimą stiprinti ekonominius ir politinius dvišalius santykius, įskaitant pasiryžimą siekti pažangos derybose dėl asociacijos susitarimų, daugiašalio partnerių bendradarbiavimo stiprinimą ir judumo palengvinimą bei įsipareigojimą paspartinti įgyvendinimo procesą, kad šalių partnerių visuomenė pajustų akivaizdžią naudą;

79. mano, kad Rytų partnerystės stiprinimas bus svarbiausias ES pasienio regionų vystymosi veiksnys; pabrėžia, kad Rytų partnerystė ir regioninė plėtra turi būti neatsiejamos ir padėti skatinti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą, pvz., sudaryti laisvosios prekybos susitarimus, taip pat įgyvendinti tinkamai finansuojamus bendrus projektus, pvz., kultūros ir pilietinės visuomenės mainų projektus;

80. pabrėžia, kad svarbu ir toliau remti regioninį bendradarbiavimą Juodosios jūros srityje ir toliau plėtoti Juodosios jūros regionui skirtą ES strategiją; pabrėžia ES Juodosios jūros politikos sričių ir Rytų partnerystės tarpusavio papildomumą; ragina Komisiją ir EIVT teigiamai išnaudoti skirtingus dviejų iniciatyvų aspektus ir visais lygmenimis išaiškinti, kaip šis aukštas tarpusavio papildomumas gali būti geriausiai panaudotas;

81. pabrėžia Viduržemio jūros šalių sąjungos kaip nuolatinio dialogo ir bendradarbiavimo forumo ir demokratijos skatinimo priemonės svarbą; ragina, kad (busimoji) Viduržemio jūros regionų sąjungai pirmininkaujanti šalis pasiryžtų siekti pradžioje nustatytų plataus užmojo tikslų ir prisidėtų prie veiksmingos Europos kaimynystės politikos plėtros Viduržemio jūros baseine; mano, kad Viduržemio jūros šalių sąjunga turi skatinti sveiką ekonominę, socialinę ir demokratinę plėtrą ir sukurti tvirtą bendrą pagrindą glaudžiam ES ir jos pietinių kaimynių regioniniam bendradarbiavimui; palankiai vertina tai, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga suteikia galimybę stiprinti dvišalės ir regioninės politikos papildomumą, siekiant veiksmingiau įgyvendinti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo tikslus, grindžiamus abipusiu bendrų vertybių pripažinimu taikios, saugios ir klestinčios erdvės kūrimu; ypač palankiai vertina naujojo ES Tarybos generalinio sekretoriaus įsipareigojimą dirbti ir pateikti Viduržemio jūros šalių sąjungos projektus demokratijos ir pilietinės visuomenės srityse; atsižvelgiant į dabartinę padėtį, palankiai vertina Kaimynystės investicinei priemonei skiriamo bendro biudžeto didinimą;

82. primena, kad svarbu, kad EKP daugiašaliu aspektu remtų veiksmingą ir greitą konkrečių Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos projektų, duodančių apčiuopiamos naudos ir skirtų bendram vystymosi ir integracijos procesui, įgyvendinimą, būtent bendrai finansuojant galimybių studijas ir remiant platesnį lengvatinių paskolų naudojimą;

83. ragina Komisiją ir EIVT išnagrinėti EKP ir pagrindinių regiono veikėjų, visų pirma Turkijos, kaimynystės politikos sričių institucinės sąveikos galimybes; primena Ankaros siekius įkvėpti ir padėti įvykti perėjimui prie demokratijos ir socialinėms bei ekonominėms reformoms pietinėse kaimyninėse šalyse; pažymi, kad Turkijos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimu įgyvendinant EKP priemones būtų sukurta unikali sąveika ir jos nauda, ypač tokiose srityse kaip institucijų kūrimas ir pilietinės visuomenės plėtra; mano, kad praktinį bendradarbiavimą būtų galima papildyti struktūriniu ES ir Turkijos dialogu siekiant suderinti atitinkamas kaimynystės politikos sritis; siūlo, kad panašus pasiūlymas dėl bendradarbiavimo remiantis EKP programa iš esmės turėtų būti išplėstas Rusijai ir kitoms suinteresuotosioms šalims;

ES ir konfliktų sprendimas

84. primena, kad taikus regioninių karinių konfliktų, įskaitant vadinamuosius įšaldytus konfliktus, sprendimas yra būtina demokratijos įtvirtinimo, pagarbos žmogaus teisėms, klestėjimo ir ekonominio augimo sąlyga, o todėl turėtų būti svarbiausiu ES interesu;

85. primena, kad ES turėtų aktyviau, nuosekliau bei konstruktyviau dalyvauti sprendžiant regioninius konfliktus, inter alia, įsitraukiant EIVT, ir parengti daugiau pasitikėjimą didinančių priemonių, taikyti susitaikymo ir tarpininkavimo priemones, svarstyti naujus pragmatinius ir novatoriškus metodus, įskaitant visuomenės informavimo strategijas šalyse partnerėse, skatinti Europos pilietinės taikos korpuso ir vietinio tarpininkavimo veiklą, remti pilietinę kultūrą, ypač vaikų ir jaunimo mokymą, švietimą ir jų dalyvavimą, dialogą tarp bendruomenių ir jų viduje, įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas, kurti tarpvalstybinius projektus, stiprinti gerus kaimyninius santykius; primena, kad strategiškai svarbu stiprinti politinį bendradarbiavimą saugumo ir kovos su terorizmu ir ekstremizmu srityse;

86. mano, kad būtinas tarpkultūrinis ir įvairių religijų dialogas siekiant padidinti tarpusavio supratimą, pagarbą, solidarumą ir toleranciją su kaimyninėmis šalimis partnerėmis ir tarp jų; ragina, kad įgyvendinant pasiūlytas naujas EKP priemonės ypač daug dėmesio būtų skiriama jų rėmimui;

87. atsižvelgdamas į Šiaurės Afrikos revoliucijų rezultatus, pabrėžia, kad svarbu teikti paramą pereinamojo laikotarpio teisingumui ir ragina visas šalis partneres bendradarbiauti tarptautinio teisingumo srityse, visų pirma su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT);

88. primygtinai ragina išsaugoti regioninį požiūrį ir palankiai vertina sprendimą paskirti ES specialųjį įgaliotinį ir Pietų Kaukaze, ir pietiniame Viduržemio jūros regione, ir įsteigti pietinių Viduržemio jūros regiono šalių darbo grupę; mano, kad reikėtų apsvarstyti panašios darbo grupės įsteigimą Pietų Kaukazo šalims; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog būtų skiriami pakankami ištekliai ES atliekant proaktyvų vaidmenį „5+2“ derybose Padnestrėje, ypač pasibaigus ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimams;

89. pabrėžia, kad regioniniai konfliktai negali būti svarstomi neatsižvelgiant į kultūrinį aspektą; ragina įgyvendinti suderintą strategiją remiantis „Bouclier bleu“ strategija, pagal kurią kultūra atlieka svarbų vaidmenį konfliktų prevencijos ir taikos atkūrimo srityse;

90. palankiai vertina darbą, kurį tarptautinės organizacijos, ypač ESBO ir JT agentūros, atlieka vietoje konfliktinių situacijų metu ir po konflikto, taip pat skatindamos tvarų vystymąsi visose kaimyninėse šalyse, ypač ilgalaikę JT paramos ir darbo agentūros (UNRWA) paramą Palestinos pabėgėliams;

91. remia Sąjungos humanitarinės ir vystymosi pagalbos, taip pat taikos palaikymo Rytų partnerytės šalyse veiksmus, ypač remia svarbų ES indėlį į Jungtinių Tautų Paramos ir darbo agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (angl. UNRWA) veiklą; tačiau apgailestauja, kad šie veiksmai dar nesustiprino ES, kaip pagrindinės politinės veikėjos Artimuosiuose Rytuose, vaidmens; ragina EIVT ir Komisiją dėti visas pastangas, kad Sąjungos buvimas ir veiksmai šiame regione įgytų tokią politinę svarbą, kuri atitiktų lemiamus ES įsipareigojimus teikti humanitarinę ir vystymosi pagalbą;

Parlamentinis aspektas

92. pabrėžia, kad Europos Parlamentas per savo parlamentines delegacijas ir delegacijas į parlamentines asamblėjas atlieka svarbų vaidmenį stiprinant politinį dialogą ir skatinant visapusišką laisvę, demokratines reformas ir teisinės valstybės principo taikymą kaimyninėse šalyse partnerėse ir pabrėžia, kad šie ryšiai taip pat galėtų būti panaudoti vertinant, kaip laikomasi naujų kriterijų ir pritaikant dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą remiantis įvykiais ir pažanga;

93. dar kartą patvirtina, kad daugiašalės parlamentinės asamblėjos, kaip antai EURONEST ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinė asamblėja, yra ypač svarbios didinant ES ir šalių partnerių, taip pat atskirų šalių partnerių tarpusavio pasitikėjimą ir stiprinant jų ryšius, taigi ir labai padeda siekti Rytų partnerystės ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos tikslų; ragina EIVT ir Komisiją kiek galima labiau įtraukti EURONEST narius į daugiašales Rytų partnerystės programos struktūras ir platformas; primygtinai ragina Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinę asamblėją pripažinti teisėta VJRVS parlamentine institucija; pabrėžia, kad nepriklausomas sekretoriatas leis geriau derinti EURONEST ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinių asamblėjų darbą ir užtikrins, kad jis derėtų su EKP programomis, kurios numatytos įgyvendinant rytų ir pietų regioninį aspektą;

94. ragina Europos Komisiją teikti didesnę finansinę ir techninę pagalbą bei specialistų paramą Rytų partnerystės šalių nacionalinių parlamentų administracijoms, įgyvendinant išsamią institucijų stiprinimo programą, kad būtų padidintas jų veiksmingumas, skaidrumas ir atskaitomybė, kurie itin svarbūs, jei parlamentai ketina tinkamai atlikti savo vaidmenį demokratiškuose sprendimų priėmimo procesuose;

95. patvirtina pasirengimą priimti Baltarusijos parlamento atstovus EURONEST parlamentinėje asamblėjoje, kai tik parlamento rinkimus Baltarusijoje pripažins demokratiškais tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO);

Finansavimas

96. palankiai vertina pasiūlymą sukurti naują Europos kaimynystės priemonę ir skirti EKP didesnį finansavimą, kaip buvo raginama ankstesnėse Parlamento rezoliucijose; mano, kad lėšos abiem regionams turėtų būti paskirstomos lanksčiai ir adekvačiai, išlaikant regioninę pusiausvyrą ir laikantis požiūrio, grindžiamo šalių partnerių rezultatais, įsipareigojimais ir pažanga reformų srityje, taip pat jų poreikiais ir pajėgumu; pažymi, kad didesnio lankstumo ir supaprastinimo turėtų būti siekiama užtikrinant teisę į demokratinę kontrolę ir numatant griežtesnę išlaidų priežiūrą;

97. mano, kad svarbu užtikrinti tinkamą dėmesio Rytų ir Pietų valstybėms pusiausvyrą, visų pirma todėl, kad Rytų kaimynystės šalys įgyvendina su Rytų partnerystės politika susijusias programas bei reformas ir siekia narystės ES; vis dėlto mano, kad tokia pusiausvyra negali būti nustatoma visam laikui; visiškai palaiko diferencijuotos, teikiamos atsižvelgiant į rezultatus ir lanksčios finansinės paramos, pagrįstos realiomis reikmėmis, įsisavinimo galimybėmis ir pasiektais tikslais, principą;

98. mano, kad EKP persvarstymas turi būti derinamas su šiuo metu atliekamu 2007–2013 m. DFP vertinimu ir derybomis dėl laikotarpio po 2013 m. ir vykdomas į tai atsižvelgiant, kad 2012 ir 2013 m. nebereikėtų atnaujinti derybų dėl kaimynystės politikos finansavimo;

99. reikalauja gerokai padidinti ES biudžeto 4 išlaidų kategorijos viršutinę ribą Europos kaimynystės ir partnerystės priemonei, atsižvelgiant į tai, kad nepaisant tam tikros pažangos per pastaruosius metus skatinant didesnį Europos Sąjungos ir šalių partnerių bendradarbiavimą ir laipsnišką ekonominę integraciją, dar reikia daug pasiekti, nes atsiranda nauji iššūkiai ir naujos bendradarbiavimo sritys;

100. pabrėžia, kad asignavimų, reikalingų didesniam EKP finansavimui, perskirstymas turėtų būti grindžiamas aiškiais prioritetais, todėl neturėtų pakenkti Europos Sąjungos vieninteliai reagavimo į krizę ir taikos kūrimo priemonei, Stabilumo priemonei, kaip siūlo Komisija; pažymi, kad dabartinės valstybių skolos krizės neturėtų daryti poveikio EKP finansavimui;

101. apgailestauja, kad didelė turimų EKP lėšų dalis išleidžiama konsultacijoms, o ne projektams ir programoms vykdyti, todėl ragina sparčiai pertvarkyti šių lėšų panaudojimą įgyvendinant naująją priemonę;

102. pabrėžia, kad tais atvejais, kai ES teikia humanitarinę pagalbą, svarbu rūpintis tinkamu perėjimu nuo atkūrimo prie atstatymo ir plėtros procesų, siekiant pataisyti kai kurias griaunamąsias revoliucijų pasekmes;

103. mano, kad Pilietinės visuomenės forumas turėtų būti laikomas neatskiriama Europos kaimynystės priemonės dalimi; rekomenduoja svarstyti galimybę perduoti Europos kaimynystės priemonės lėšų valdymą Pilietinės visuomenės forumui, jei valstybės narės netenkins finansavimo sąlygų dėl nepatenkinamų rezultatų;

104. pabrėžia, kad EKP atlieka labai svarbų vaidmenį remiant ES makroregionines strategijas, kaip antai ES Baltijos jūros regiono strategija ir ES Dunojaus regiono strategija, nes pagal ją teikiamas finansavimas šių strategijų išorės aspektui, svarbiausia, su kaimyninėmis šalimis susijusiai veiklai, finansuoti;

105. atkreipia dėmesį į tai, kad išteklių paskirstymas turėtų būti grindžiamas keletu aiškiai apibrėžtų prioritetų ir išmatuojamų tikslų, dėl kurių susitaria šalys partnerės, atsižvelgdamos į šalių partnerių poreikius, ir susietas su aiškiomis sąlygomis ir jau pasiekta pažanga; pabrėžia, kad biudžeto parama turėtų būti naudojama tik jei yra patikimo biudžeto valdymo garantijos ir kad reikėtų išnaudoti visas esamas priemones, siekiant kuo labiau atsižvelgti į prioritetus; šiuo atveju pabrėžia, kad būtina tobulinti teisės aktus, kuriais reglamentuojamos viešųjų pirkimų procedūros, ir valstybės finansų valdymą EKP šalyse;

106. pabrėžia, kad reikia laikytis nuoseklaus požiūrio į kiekvienos atskiros ES valstybės narės ir ES pagal Europos kaimynystės politikos programą kaimyninėms šalims teikiamą paramą; pritaria bet kokiam mechanizmui, kuris padėtų koordinuoti ir racionalizuoti skirtingų ES donorų EKP šalyse veiksmus, nesudarant nereikalingų biurokratinių kliūčių;

107. pabrėžia, kad nors pagalba gali tapti svertu EKP šalims, to nepakanka siekiant užtikrinti tvarų ir nuolatinį vystymąsi; todėl ragina EKP šalis sustiprinti ir sutelkti vietinius išteklius, įdiegti skaidrias apmokestinimo sistemas, veiksmingai įtraukti privatųjį sektorių, vietos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę į EKP darbotvarkę ir siekti didinti savo dalyvavimą EKP projektuose;

108. palankiai vertina Didžiojo aštuoneto valstybių sprendimą suteikti daugiau lengvatų gauti banko paskolas Pietų partnerystės šalims, kurios skatina perėjimą prie demokratinio valdymo; mano, kad 2011 m. gegužės 27 d. pagal Dovilio partnerystę priimti įsipareigojimai skatina sutelkti finansinius pajėgumus siekiant demokratijos ir vystymosi Europos Sąjungos šalyse partnerėse;

109. ragina, atsižvelgiant į Arabų šalių pavasario įvykius ir į tai, kad kai kurios Rytų partnerystėje dalyvaujančios šalys išsižadėjo demokratijos – atsisakė atlikti ypatingą savikritišką finansinių priemonių, kurios anksčiau buvo naudojamos pagal EKKP, vertinimą, atsižvelgdamos į jų veikimą demokratijos, žmogaus teisių, valdymo, kovos su korupcija, institucijų stiprinimo ir paramos pilietinei visuomenei srityse; mano, kad ES reikalingas naujas požiūris, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas siekiant užkirsti kelią konfliktams;

110. yra tvirtai įsitikinęs, kad atliekant šį persvarstymą būtina išnagrinėti finansinės paramos Palestinos Administracijai ir JT PDO klausimą ir kad kaip neatskiriama kaimynystės politikos dalis turi būti taikomas ilgalaikis šios paramos programavimas; nemano, jog yra svarus argumentas, kad dėl politinio nestabilumo regione ir taikos proceso ypatumų galima programuoti tik laikinai ir teikti paramą tik atsižvelgiant į kiekvieną atvejį atskirai;

111. atsižvelgdamas į dabartinius skubius, ypač Pietų kaimynystės šalių, poreikius, ragina nedelsiant sudaryti Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl pasiūlymo dėl kaimynystės priemonės sustiprinimo 2012–2013 m. laikotarpiu; be to, ragina valstybes nares skubiai įvykdyti savo dvišalius įsipareigojimus pietinėms Viduržemio jūros regiono ir Rytų partnerystės šalims;

112. primygtinai ragina Tarybą neatidėliojant pritarti teisės akto pasiūlymui iš dalies pakeisti EKPP reglamento 23 straipsnį, kurį Komisija pateikė 2008 m. gegužės mėn. ir Europos Parlamentas patvirtino 2008 m. liepos 8 d. ir kuris sudarytų galimybę iš naujo investuoti lėšas grąžintas iš ankstesnių operacijų; primena, kad dėl šios priemonės jau susitarta ir ji įtvirtinta pasiūlyme dėl EKP persvarstymo finansavimo 2011–2013 m. biudžete; ragina Komisiją apsvarstyti alternatyvius būdus, kaip užtikrinti galimybę nedelsiant panaudoti papildomas rizikos kapitalo fondų lėšas, pasitelkiant Europos investicijų banką, ir pietinėms, ir rytinėms šalims;

113. teigiamai vertina Europos investicijų banko (EIB) vykdomą veiklą, būtent Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programą, ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vykdomą veiklą, ir pabrėžia, kad svarbu ir būtina užtikrinti didesnę sąveiką su kitomis nacionalinėmis bei tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, taip pat veikiančiomis tose šalyse; pritaria ERPB nuostatų pakeitimui siekiant, kad Pietų kaimynystės partnerės taip pat galėtų gauti banko paramą, taip pat siekiant, kad tarp EIB ir ERPB, kurie yra daugiausiai Europos kapitalo, užsimegztų veiksmingas bendradarbiavimo, o ne varžymosi ryšys;

*

*     *

114. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai-Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių ir EKP šalių vyriausybėms ir parlamentams ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos generaliniam sekretoriui.

• [1]     OL L 310, 2006 11 9, p. 1.
• [2]     OL L 188, 2011 7 19.
• [3]     OL L 211, 2011 8 27.
• [4]     OL C 287 E, 2009 12 4, p. 312.
• [5]     OL C 282 E, 2008 11 6, p. 443.
• [6]     OL C 303 E, 2006 12 13, p. 760.
• [7]     OL C 285 E, 2009 11 26, p. 11.
• [8]     OL C 76 E, 2010 3 25, p. 83.
• [9]     OL C 76 E, 2010 3 25, p. 76.
• [10]    OL C 41 E, 2009 2 19, p. 64.
• [11]    Priimti tekstai, P7_TA(2011)0025.
• [12]    Priimti tekstai, P7_TA(2010)0192.
• [13]    Priimti tekstai, P7_TA(2010)0193.
• [14]    Priimti tekstai, P7_TA(2010)0314.
• [15]    Priimti tekstai, P7_TA(2011)0038.
• [16]    Priimti tekstai, P7_TA(2011)0064.
• [17]    Priimti tekstai, P7_TA(2011)0095.
• [18]    Priimti tekstai, P7_TA(2011)0386.
• [19]    Priimti tekstai, P7_TA(2011)0387.
• [20]    Priimti tekstai, P7_TA(2011)0239.
• [21]  Techninės pagalbos ir informacijos mainų programa.

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (8.11.2011)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo
(2011/2157(INI))

Nuomonės referentė: Michèle Striffler

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad ES politika vystomojo bendradarbiavimo srityje turi būti vykdoma atsižvelgiant į Sąjungos išorės veiksmų, šiuo atveju, Europos kaimynystės politikos, principus ir tikslus, taigi ES turi konstitucinę pareigą, įtvirtintą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatoje, atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims; taigi ragina Komisiją ir EIVT įgyvendinant Europos kaimynystės politiką tiek Rytų, tiek Pietų kaimynystės šalyse partnerėse visada laikytis šių tikslų, kurie apima skurdo sumažinimą ir ilgainiui jo panaikinimą;

2.  remia Sąjungos humanitarinės ir vystymosi pagalbos, taip pat taikos palaikymo Rytų partnerytės šalyse veiksmus, ypač remia svarbų ES indėlį į Jungtinių Tautų Paramos ir darbo agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (angl. UNRWA) veiklą; tačiau apgailestauja, kad šie veiksmai dar nesustiprino ES, kaip pagrindinės politinės veikėjos Artimuosiuose Rytuose, vaidmens; ragina EIVT ir Komisiją dėti visas pastangas, kad Sąjungos buvimas ir veiksmai šiame regione įgytų tokią politinę svarbą, kuri atitiktų lemiamus ES įsipareigojimus teikti humanitarinę ir vystymosi pagalbą;

3.  ragina ES specialiojo įgaliotinio pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims įgaliojimus naudoti sprendžiant su vystymusi susijusius klausimus, kadangi mano, kad šis specialusis įgaliotinis gali vaidinti labai svarbų vaidmenį užtikrinant, kad demokratijos progresas vyktų kartu su pažangos vystymosi srityje įtvirtinimu, visų pirma gerinant socialines ir ekonomines sąlygas šiose šalyse;

4.  pabrėžia, kad nepaisant dabartinės ekonomikos krizės reikia toliau finansuoti Europos kaimynystės politiką, tačiau primena, kad ES vystymosi ir humanitarinės pagalbos biudžetas jokiu būdu negali būti perskirtas Europos kaimynystės politikai finansuoti, nes ji finansuojama iš konkrečios priemonės;

5.  pabrėžia, kad tais atvejais, kai ES teikia humanitarinę pagalbą, svarbu rūpintis tinkamu perėjimu tarp atkūrimo, atstatymo ir plėtros procesų, siekiant užkirsti kelią kai kurioms griaunamosioms revoliucijų pasekmėms;

6.  pažymi, kad pasinaudodama laisvės vėjais, Arabų šalių pavasarį padvelkusiais pietinėje Viduržemio jūros pakrantėje, pilietinė vietos visuomenė siekė išsilaisvinti nuo per didelės valdžioje esančių asmenų kontrolės; ragina gerinti subregioninį bendradarbiavimą ir remia šį laisvės troškimą, su sąlyga, kad jį lydės tikra demokratinė pažanga, dėl kurios bus galima geriau ginti bendras vertybes (demokratiją ir žmogaus teises, ypač moterų teises, teisingumą ir teisinės valstybės principus, pagrindines laisves, įskaitant žodžio, sąžinės, religijos, susirinkimų ir žiniasklaidos laisvę, saugumą, demokratinį stabilumą, gerovę, sąžiningą pajamų, turto ir galimybių paskirstymą, gerą valdymą ir kovą su korupcija); atsižvelgdamas į tai, taip pat reiškia paramą vietos demokratijos kūrimui pasitelkiant decentralizaciją ir vietos valdžios institucijų institucinių galių stiprinimą;

7.  pabrėžia, kad pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant socialines ir ekonomines teises, laikymasis turėtų būti kaimynystės politikos kertinis akmuo; taip pat ragina Sąjungą sukurti kovos su vaikų darbu politiką, laikantis TDO konvencijų dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus (15 metų) ir dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo, kad toks darbas būtų panaikintas; pabrėžia, kad, laikantis su vystymusi susijusių Tūkstantmečio tikslų, reikėtų užtikrinti galimybę gauti pagrindinį išsilavinimą ir profesinį mokymą;

8.  pabrėžia, jog ypač reikia, kad Sąjungos vystymosi ir žmogaus teisių programomis būtų remiama pilietinė visuomenė, kuri yra varančioji šių procesų jėga, ypač moterų ir jaunimo organizacijos; pažymi, kad po rinkimų, kurie bus surengti ateinančiais mėnesiais, taip pat reikės stengtis sustiprinti išrinktus nacionalinius parlamentus, kad jie galėtų išplėtoti savo kontrolės ir priežiūros galias;

9.  primygtinai pabrėžia, kad demokratizacijos procesu turėtų būti siekiama sustiprinti teisinę valstybę, kurti demokratines institucijas, įskaitant veikiantį parlamentą, kuriame būtų atspindimas politinis pliuralizmas; pabrėžia labai svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį šiame procese ir ragina sukurti aiškų ir skaidrų mechanizmą, kuris sudarytų sąlygas aktyviam pilietinės visuomenės dalyvavimui;

10. pabrėžia, kad Sąjungos ir kaimyninių šalių santykiai migracijos srityje yra ne tik Sąjungos saugumo prioritetų klausimas; ragina EIVT ir Komisiją ateityje rengiant politikos kryptis atkreipti dėmesį ir į migrantų bei pabėgėlių žmogaus teisių apsaugą, taip pat į migracijos ir Pietų bei Rytų šalių partnerių vystymosi sąsajas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	7.11.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	21 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Thijs Berman, Leonidas Donskis, Charles Goerens, András Gyürk, Eva Joly, Franziska Keller, Miguel Angel Martínez Martínez, Norbert Neuser, Birgit Schnieber-Jastram, Michèle Striffler, Alf Svensson, Patrice Tirolien, Ivo Vajgl, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Santiago Fisas Ayxela, Fiona Hall, Krzysztof Lisek, Isabella Lövin, Horst Schnellhardt, Giancarlo Scottà, Jan Zahradil
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	João Ferreira

Biudžeto komiteto NUOMONĖ  (8.11.2011)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo
(2011/2157(INI))

Nuomonės referentas: Göran Färm

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad konstruktyvi ilgalaikė kaimynystės politika labai svarbi partnerystės šalims, kad jos galėtų skatinti pažangą taikos, demokratijos, stabilumo ir gerovės srityse, tačiau ji taip pat strategiškai svarbi Europos Sąjungai, kadangi Rytų ir Pietų partnerystės šalys svarbios norint užtikrinti mūsų bendrą saugumą, aplinkos apsaugą ir ekonomikos vystymąsi;

2.  pabrėžia, kad atliekant EKP persvarstymą būtina sukurti gerai struktūriškai apibrėžtą, ilgalaikę ir perspektyvią Europos kaimynystės priemonę, ypač šiuo biudžeto apribojimų laikotarpiu, siekiant išvengti pernelyg didelės finansavimo kaitos ir bet kokio galimo esamų priemonių dubliavimo / kartojimo; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja dėl Užsienio reikalų tarybos 2011 m. birželio 20 d. išvados, kad, „[...] visų pirma nedarant įtakos daugiametei finansinei programai, bus priimtas sprendimas labai padidinti finansinę paramą [...]“;

3.  ragina, atsižvelgiant į Arabų šalių pavasario įvykius ir į tai, kad kai kurios Rytų partnerystėje dalyvaujančios šalys išsižadėjo demokratijos – atsisakė atlikti ypatingą savikritišką finansinių priemonių, kurios anksčiau buvo naudojamos pagal EKKP, vertinimą, atsižvelgdamos į jų veikimą demokratijos, žmogaus teisių, valdymo, kovos su korupcija, institucijų stiprinimo ir paramos pilietinei visuomenei srityse; mano, kad ES reikalingas naujas požiūris, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas siekiant užkirsti kelią konfliktams;

4.  mano, kad EKP persvarstymas turi būti derinamas su šiuo metu atliekamu 2007–2013 m. DFP vertinimu ir derybomis dėl laikotarpio po 2013 m. ir vykdomas į tai atsižvelgiant, kad 2012 ir 2013 m. nebereikėtų atnaujinti derybų dėl kaimynystės politikos finansavimo;

5.  mano, kad pagal kaimynystės politiką teikiant finansinę pagalbą taip pat turi būti atsižvelgiama į imigracijos ir prieglobsčio klausimus ir turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama sumažinti protų nutekėjimą, skatinamos informavimo apie teisėtos migracijos galimybes kampanijos, teikiama struktūrinė parama priimant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius, skatinama rengti pareigūnų iš trečiųjų šalių mokymus prieglobsčio suteikimo ir žmogaus teisių temomis ir palengvinama grįžtančių asmenų reintegracija; mano esant būtina užtikrinti, kad pagal persvarstytą EKP būtų paisoma šio aspekto ir būtų galima greitai remti kitas finansines priemones, kurios susijusios su pabėgėliais, kaip antai Europos pabėgėlių fondas, Europos grąžinimo fondas ir Išorės sienų fondas, ir darniai dirbti su jomis;

6.  sutinka su tuo, kad norint padidinti ES pridėtinę vertę, išvengti pastangų ir išteklių dubliavimo ir užtikrinti kuo geresnį paramos poveikį reikia gerinti EKP ir kitų priemonių, pvz., EIB ir ERPB, sąveiką; atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikėtų apsvarstyti visapusį šios sąveikos pagrindą;

7.  yra tvirtai įsitikinęs, kad atliekant šį persvarstymą būtina išnagrinėti finansinės paramos Palestinos Administracijai ir JT PDO klausimą ir kad kaip neatskiriama kaimynystės politikos dalis turi būti taikomas ilgalaikis šios paramos programavimas; nemano, jog yra svarus argumentas, kad dėl politinio nestabilumo regione ir taikos proceso ypatumų galima programuoti tik laikinai ir teikti paramą tik atsižvelgiant į kiekvieną atvejį atskirai;

8.  mano, kad svarbu užtikrinti tinkamą dėmesio Rytų ir Pietų valstybėms pusiausvyrą, visų pirma todėl, kad Rytų kaimynystės šalys įgyvendina su Rytų partnerystės politika susijusias programas bei reformas ir siekia narystės ES; vis dėlto mano, kad tokia pusiausvyra negali būti nustatoma visam laikui; visiškai palaiko diferencijuotos, teikiamos atsižvelgiant į rezultatus ir lanksčios finansinės paramos, pagrįstos realiomis reikmėmis, įsisavinimo galimybėmis ir pasiektais tikslais, principą;

9.  pabrėžia, kad EKP atlieka labai svarbų vaidmenį remiant ES makroregionines strategijas, kaip antai ES Baltijos jūros regiono strategija ir ES Dunojaus regiono strategija, nes pagal ją teikiamas finansavimas šių strategijų išorės aspektui, svarbiausia, su kaimyninėmis šalimis susijusiai veiklai, finansuoti;

10. teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą vėl skatinti kaimynines šalis dalyvauti kai kurių ES agentūrų darbe ir ES programose, kuriose gali dalyvauti trečiosios šalys; ragina Komisiją pateikti aiškų ir išsamų atitinkamų agentūrų, su kuriomis gali bendradarbiauti kaimyninės šalys, ir programų, kuriose jos gali dalyvauti, sąrašą bei šio diferencijuoto dalyvavimo pobūdžio, finansinio indėlio ir jam taikytinų metodų apžvalgą;

11. primygtinai atkreipia dėmesį į tai, kad reikia aiškiai nustatyti prioritetus ir tikslus siekiant išvengti pernelyg didelio lėšų išsklaidymo, dėl kurio gaunami labai menki rezultatai, nes skiriama pernelyg mažai finansinės paramos; mano, kad tokie pačių nusistatyti prioritetų apribojimai taip pat yra pagrindinė priemonė norint nustatyti sąlygas ir vykdyti geresnę paramos stebėseną; taigi dar kartą tvirtina, kad kaimyninės šalys ir ES institucijos turi būti politiškai ir teisiškai pasirengusios skubiai persvarstyti finansinės paramos teikimo klausimą tuo atveju, kai nesilaikoma nustatytų sąlygų;

12. atkreipia dėmesį į tai, kad pakartotinai naudotinos EIB grįžtamosios lėšos sudaro beveik 20 proc. viso persvarstytino finansinio paketo; dar kartą ragina Tarybą skubiai priimti pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto dėl EKPP reglamento dalinio pakeitimo, kad būtų galima pakartotinai naudoti šias lėšas; dar kartą primena, kad nebuvo pateikta jokios programoje numatytos 244 milijonų eurų sumos alternatyvos, jei Taryba per trejus metus vis dar negalėtų rasti daugumai priimtino sprendimo šiuo klausimu; mano, kad 1,24 milijardų eurų finansinis paketas yra mažiausia būtina suma; mano, kad vienintelė alternatyva, kaip atlyginti už EIB grįžtamųjų lėšų pakartotinį nepanaudojimą, būtų panaudoti pagal tarpinstitucinį susitarimą sukurtą lankstumo priemonę;

13. pabrėžia, kad teikiant paramą kaimyninėms šalims būtina sąlyga – geresnis koordinavimas tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių ir ES, norint, kad Europos parama būtų teikiama veiksmingai ir darniai; ragina visas valstybes nares parodyti, kad jos tikrai pasirengusios suderinti savo nacionalinius interesus su Europos kaimynystės politika, siekiant naudos šalims partnerėms;

14. atsižvelgdamas į dabartinius skubius, ypač Pietų kaimynystės šalių, poreikius, ragina nedelsiant sudaryti Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl pasiūlymo dėl kaimynystės priemonės sustiprinimo 2012–2013 m. laikotarpiu; be to, ragina valstybes nares skubiai įvykdyti savo dvišalius įsipareigojimus pietinėms Viduržemio jūros regiono ir Rytų partnerystės šalims;

15. atkreipia dėmesį į pasiūlymą įsteigti Europos demokratijos rėmimo fondą; pažymi, kad dar reikia apibrėžti jo struktūrą, pagrindinius principus ir finansavimą, ir įspėja, kad jo veikla neturi sutapti su veikla, vykdoma naudojantis esamomis priemonėmis, ir jos kartoti; reiškia tam tikrą susirūpinimą dėl to, kad šis būsimasis fondas galėtų būti visiškai arba iš dalies finansuojamas ne iš ES biudžeto, ir dar kartą pabrėžia, kad biudžeto valdymo institucija turi teisę stebėti ir tikrinti, kaip šis fondas panaudojamas; todėl prašo Komisijos ir Tarybos išaiškinti šį klausimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	7.11.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	25 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marta Andreasen, Francesca Balzani, Reimer Böge, Lajos Bokros, Isabelle Durant, James Elles, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Carl Haglund, Lucas Hartong, Jutta Haug, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Ivailo Kalfin, Jan Kozłowski, Alain Lamassoure, Vladimír Maňka, Barbara Matera, Nadezhda Neynsky, Dominique Riquet, László Surján, Derek Vaughan
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	François Alfonsi, Frédéric Daerden, Jürgen Klute, Georgios Stavrakakis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Marisa Matias

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (9.11.2011)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl naujo požiūrio į kintančią kaimynystę
2011/2157 (INI).

Nuomonės referentė: Sylvana Rapti

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi norint pasiekti tvarų ekonomikos augimą būtina taikyti visą apimantį požiūrį, teikiant pirmenybę užimtumui ir socialinei apsaugai;

B.  kadangi Europos kaimynystės politika (EKP) yra labai svarbi siekiant stabilumo ES kaimyninėse šalyse ir prisideda prie visų saugumo bei pažangos, ir kadangi visiems svarbu, kad aplink Europą būtų platesnė demokratiška, stabili, klestinti ir taiki erdvė;

C. kadangi ES visame pasaulyje yra socialinio vystymosi pavyzdys ir gali pasidalyti vertinga atsakingo augimo patirtimi;

D. kadangi naujoji EKP yra ir turi būti naujai vertinama ir toliau atsižvelgiant į pažangą, pasiektą kaimyninėse šalyse, taip pat į bendros svarbos problemas, ir turėtų būti pertvarkyta tinkamai numatant jos sąlygas, kad būtų galima spręsti besikeičiančias istorines problemas ir skirti pirmenybę skubiems atvejams;

E.  kadangi pastangas, skirtas inicijuoti demokratinius pokyčius Šiaurės Afrikoje, dėjo žmonės, ypač jaunesnioji karta, gyvenanti visuomenėse, kurioms būdingas nesąžiningas turto paskirstymas, aukštas nedarbo lygis, nepakankamai išsilavinę ir be socialinių garantijų bei perspektyvų, ar net asmenys, gyvenantys žemiau skurdo ribos ir išgyvenantys tik dėl neteisėtos ekonominės veiklos;

F.  kadangi Pietų kaimynystės šalyse yra vienas žemiausių pasaulyje užimtumo lygis ir 2011 m. pradžios įvykiai daugelyje šalių partnerių sudarė galimybes spręsti darbo vietų kūrimo problemą;

G. kadangi pagal Europos kaimynystės politiką reikia spręsti vienodai ir rytinės, ir pietinės dimensijos demokratijos, ekonomikos ir socialines problemas;

H. kadangi įvairių Europos kaimynystės politikos regionų demografinės tendencijos labai skirtingos;

I.   kadangi geografiniu požiūriu šalia rytinių ir pietinių sienų esantys regionai strategiškai labai svarbūs, darbuotojų migrantų antplūdžiams dėl kultūrų panašumo, istorinės praeities ir ateityje galimų įvykių, susijusių su plėtra, reikėtų teikti pirmenybę;

1.  pabrėžia, kad Europos kaimynystės politika (EKP) turėtų remti tvarias ekonomines, socialines ir švietimo struktūrines reformas, vykdomas vadovaujantis užtikrintu ir objektyviu teisiniu pagrindu pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas, siekiant darbo vietų kūrimo ir socialinės apsaugos, taip pat darbo politikos bei švietimo ir mokymo programų modernizavimo, laikant darbo standartus finansinės paramos išankstinėmis sąlygomis. Šiomis reformomis turėtų būti skatinamas ekonominis ir socialinis augimas, kuriuo užkertamas kelias socialinei atskirčiai ir socialiniam dempingui, o gerinama verslo aplinką ir parama mažoms bei vidutinėms įmonėms;

2.  ragina EKP partneres ratifikuoti visas pagrindines TDO darbo konvencijas ir su jomis suderinti savo nacionalinę teisę;

3.  pabrėžia, kad EKP turėtų remti EKP šalių pastangas siekiant skubiai išspręsti darbo rinkos klausimus ir pateikti ilgalaikius darbo rinkos problemų, kaip antai pasiūlos ir paklausos neatitikimai, neoficialus įdarbinimas, prastos darbo sąlygos, grėsmingai aukštas jaunimo nedarbo lygis, neteisėtas vaikų darbas, lyčių nelygybė, pažeidžiamų socialinių grupių atskirtis, sprendimus remiantis ES, ypač Europos mokymo fondo, ir tarptautinių organizacijų, atsakingų už darbo rinkos reformų vykdymą ir socialinės politikos vystymą, kompetencija ir bendradarbiavimu; ragina nustatyti priemones, skirtas keistis darbo teisės pertvarkos ir užimtumo politikos pažangiąja patirtimi, ir kad EKP šalims būtų suteikta reikalinga techninė pagalba;

4.  pabrėžia, kad svarbu kurti kokybiškas, prie ekonominių ir darbo rinkos poreikių pritaikytas darbo vietas siekiant sudaryti galimybes likti gimtojoje šalyje; pakartoja, kad privataus sektoriaus, ypač mažų ir vidutinių įmonių, vystymas ir aktyvus dalyvavimas labai svarbūs kuriant darbo vietas; kartu primena, kad būtinai reikia išspręsti neteisėtos pažeidžiamoms grupėms priklausančių migrantų migracijos problemą, kadangi jie gali būti priversti imtis neteisėtų veiksmų arba jiems gresia pavojus atsidurti neteisėtoje situacijoje ES teritorijoje; Šiuo klausimu primena, kad svarbu pagerinti visų migrantų gyvenimo sąlygas;

5.  pabrėžia, kad EKP turėtų sudaryti pagrindą veiksmingam bendradarbiavimui kovojant su nelegalia imigracija, kadangi šalys partnerės yra nelegalių imigrantų ir kilmės, ir tranzito šalys, veiksmingam sienų valdymui, kovai su organizuotu nusikalstamumu, ir, kaip rezultatas, apsaugoti žmogaus teises;

6.  primena, kad reikia užtikrinti, jog minimalus atlyginimas, nustatomas pagal nacionalinę praktiką, suteiktų pakankamą pragyvenimo lygį darbuotojams ir jų šeimoms, ir kad atskaitymai iš atlyginimų neturėtų atimti darbuotojų ir jų išlaikomų asmenų pragyvenimo šaltinio;

7.  pažymi, kad reikėtų numatyti tinkamą darbo sutarties nutraukimo terminą, atsižvelgiant į darbuotojo tarnybos trukmę;

8.  pabrėžia kontroliuojamo apykaitinio mobilumo naudą tiek ES nepriklausančioms šalims, tiek ES ir prašo taikyti priemones, kuriomis būtų siekiama išvengti galimo protų nutekėjimo; pabrėžia, kad reikia tęsti dialogą apie paramą norint suteikti prieigos prie ES darbo rinkos galimybes, geriau skleisti informaciją apie teisėtas mobilumo ir migracijos galimybes ir apie galimybes pasinaudoti turimomis žiniomis, reikalingomis darbo rinkai; primena, kad trečiųjų šalių piliečių teisės gyventi ir ieškoti darbo valstybėse narėse reglamentuojamos Europos lygio direktyvose; teigia, kad reikėtų tinkamai įvertinti neigiamą poveikį, pavyzdžiui, šeimos išskyrimą; pabrėžia ekonominės migracijos teigiamą poveikį kuriant tvarias darbo rinkas;

9.  mano, kad tarpvalstybiniai projektai ir finansinė parama švietimo programoms, pavyzdžiui, „Erasmus“, turi būti pagrindiniu tikslu padedant šioms šalims persitvarkyti ir sukurti socialinę rinkos ekonomiką, taip pat suvaldyti neigiamą poveikį savo darbo rinkoms;

10. palankiai vertina studentų ir profesinio mokymo mainų iniciatyvas, pavyzdžiui, neseniai patvirtintą rašytinį pareiškimą dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono programų „Erasmus“ ir „Leonardo Da Vinci“ parengimo;

11. pabrėžia, kad reikia suteikti daugiau galios žmonių, bendruomenių ir pilietinės visuomenės veiksmams bei stiprinti socialinį dialogą;

12. ragina Komisiją įvairiomis priemonėmis skatinti socialinius partnerius, kurie būtų visiškai nepriklausomi jų steigimosi ir plėtros požiūriu, t. y. teikti finansinę bei techninę paramą, rengti mokymus, kurti tinklus ir gebėjimų stiprinimo priemones, kadangi socialiniai partneriai būtini socialinės politikos formavimui;

13. mano, kad valstybėms narėms, turinčioms bendras sienas su EKP šalimis, labai svarbu padėti šioms šalims ir dalytis su jomis žiniomis, ypač darbo teisės ir užimtumo politikos reformų srityje; todėl ragina Komisiją aktyviai dalyvauti diskusijose ir veikloje kartu su nacionalinėmis valdžios institucijomis bei socialiniais partneriais kaimyninėse šalyse siekiant padėti EKP šalims parengti tinklus ir suteikti techninę pagalbą pajėgumų didinimui ir institucijų kūrimui;

14. primena labai svarbią teisę – teisę kurti profesines sąjungas ir profesinių sąjungų teisę – steigti nacionalines federacijas ir konfederacijas, ir ragina padėti lengviau šią veiklą vykdyti; primena, kad teisė dalyvauti streikuose yra pripažinta pagrindinė teisė ir negalima jos uždrausti tik dėl to, kad dirbama visuomenei svarbioje srityje nediferencijuojant konkrečių pareigų; ragina siekti, kad teisė gauti informaciją ir konsultacijas būtų taikoma visose abipusių interesų srityse, o ne tik darbo valstybės tarnyboje pagrindais, ir jos laikymasis būtų užtikrintas sankcijomis;

15. ragina Komisiją remti administracinių pajėgumų didinimą užimtumo ir socialinių reikalų srityse, ypatingą dėmesį atkreipiant į teisės tarnybų, kurios padės užtikrins geresnį pasirengimą šių reformų vykdymui, pajėgumus;

16. pabrėžia, kad labai svarbu koordinuoti ES ir valstybių narių politiką siekiant geresnių rezultatų abipusių interesų srityse ir nustatant sąlygotumo standartus;

17. ragina Komisiją vadovautis Skurdo mažinimo strategijos dokumentais kaip pagrindinėmis neturtingų šalių augimo ir sąžiningo turto padalijimo pagal šalies poreikius politikos gairėmis vidutiniu laikotarpiu;

18. reikalauja Komisijos veiksmingai kiekvienais metais vertinti ir stebėti savo veiksmų ir finansavimo, susijusio su užimtumo politika, ypač pagal TDO konvencijų nuostatas, rezultatus ir į juos atsižvelgti rengiant ateities veiksmus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	7.11.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	31 3 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Edit Bauer, Jean-Luc Bennahmias, Pervenche Berès, Philippe Boulland, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Frédéric Daerden, Karima Delli, Frank Engel, Richard Falbr, Marian Harkin, Roger Helmer, Liisa Jaakonsaari, Ádám Kósa, Veronica Lope Fontagné, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Siiri Oviir, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Elisabeth Schroedter, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu, Andrea Zanoni
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Georges Bach, Raffaele Baldassarre, Edite Estrela, Julie Girling, Richard Howitt, Ria Oomen-Ruijten, Emilie Turunen
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Catherine Bearder

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ  (21.10.2011)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo
(2011/2157(INI))

Nuomonės referentas: Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Europos kaimynystės politikos bendradarbiavimo energetikos klausimais aspekto sustiprinimą; primena, kad energijos tiekimo saugumas įvairinant šaltinius ir valdant paklausą, užmezgant glaudesnius ryšius su pagrindiniais tiekėjais ir tranzito valstybėmis lieka ES energetikos politikos prioritetu ir kad koordinuotoje ES išorės energetikos politikoje pagrindinis prioritetas vis dar teikiamas ir rytinėms, ir pietinėms kaimynėms, taip pat ragina imtis veiksmingų priemonių, skirtų užtikrinti, kad energetikos srityje būtų laikomasi solidarumo principo; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl išorės energetikos politikos ir jos pasiūlymą dėl sprendimo dėl keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius susitarimus;

2.  atkreipia dėmesį į Rytų partnerystės svarbą, siekiant užtikrinti energijos tiekimą ES; atsižvelgdamas į naujų tarpusavio jungčių ir vamzdynų kūrimą dujų sektoriuje, naujų tarpusavio jungčių ir tinklų kūrimą elektros energijos sektoriuje, taip pat naujos suskystintų gamtinių dujų infrastruktūros ir terminalų bei naujų elektrinių kūrimą (naudojant iškastinį kurą ar atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ar remiantis branduoliniais projektais), pabrėžia būtinybę nustatyti rinkos taisykles, taip pat skaidrias ir sąžiningas energijos tranzito ir prekybos sąlygas, siekiant užtikrinti stabilią ateitį investicijoms; pabrėžia, kad šiomis taisyklėmis ir sąlygomis reikėtų skatinti taikyti aukštus aplinkos apsaugos, demokratinio dalyvavimo ir sveikatos bei saugos standartus;

3.  palankiai vertina pasiūlymą sukurti Europos energijos bendriją ir mano, kad ji galėtų būti svarbus žingsnis siekiant bendradarbiauti su mūsų kaimynėmis;

4.  palankiai vertina Ukrainos ir Moldavijos prisijungimą prie Energijos bendrijos sutarties, atsižvelgiant į jų galbūt labai svarbų vaidmenį užtikrinant, kad būtų pasiekti ES energetinio saugumo tikslai, ir prisidedant prie šių šalių saugumo;

5.  palankiai vertina visas pastangas stiprinti Rytų partnerystę, visų pirma Komisijos pavyzdines iniciatyvas, susijusias su MVĮ, regioninėmis energetikos rinkomis ir energijos vartojimo efektyvumu; mano, kad šias pastangas reikėtų perteikti daugiametėje finansinėje programoje;

6.  ragina Komisiją skatinti, taip pat investicijomis, modernių energetikos tinklų ir infrastruktūros tarpusavio jungčių su ES kaimynėmis tiesimą, modernizavimą ir vystymą; pabrėžia, kad svarbu pirmenybę teikti ES svarbos projektams, siekiant pagreitinti jų rengimą ir įgyvendinimą; visų pirma atkreipia dėmesį į suskystintų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros kūrimo ir plėtros svarbą;

7.  ragina Komisiją toliau rengti ES Juodosios jūros strategiją, nes ji yra svarbi ES išorės energetikos strategijos dalis, atsižvelgiant į jos geostrateginį vaidmenį, kuris suteikia daug energetinio saugumo ir išteklių įvairinimo galimybių;

8.  primena įprastinės energijos (naftos ir dujų), atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir efektyvaus energijos vartojimo, kurie suteikia postūmį ES rytinių ir pietinių kaimyninių šalių ekonominei plėtrai, svarbą paverčiant juos nauju pajamų ir užimtumo šaltiniu, kuriant naujus vietos lygmens energijos išteklius, stiprinant tinklų infrastruktūrą ir suteikiant galimybę sukurti naują energijos blokų gamybos sektorių; pripažįsta, kad didesniam atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimui dažnai trukdo paskatų trūkumas ir esamas ribotas tinklų pajėgumas gauti ir perduoti energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių; prašo Komisijos skatinti vietos lygmens kompetencijos plėtojimą ir skatinimą šiose srityse ir praktinės patirties perdavimą, taip pat bendrų mokslinių tyrimų skatinimą remiant mokymo programas, skirtas inžinerijos fakultetams, atsinaujinančiųjų energijos išteklių mokslinių tyrimų centrams ir reguliavimo institucijoms;

9.  pabrėžia tarpvalstybinio bendradarbiavimo būtinybę Dunojaus regione, atsižvelgiant į tai, kad šis regionas yra kaip Europos vartai į Vakarų Balkanus, atsižvelgiant į ES Dunojaus regiono strategijos vaidmenį gerinant kaimyninių valstybių santykius vidurio ir pietrytinėje Europoje, ir tai, kad strategija sukuria nemenką pridėtinę ES politikos, skirtos Rytų Europai, vertę, ir dėl to yra puikus būdas visai Europos Sąjungai stiprinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą Balkanuose, taigi ir prisidėti plečiant ir stiprinant Europos integracijos procesą regione;

10. pabrėžia, jog svarbu, kad ES su kaimyninėmis šalimis, pvz., Ukraina, dalytųsi patirtimi, susijusia su energetikos sektoriaus reformomis, siekiant prisidėti prie šių šalių dujų tranzito sistemos modernizavimo ir skatinti skaidrias rinkos taisykles, aplinkos apsaugą ir sąžiningas prekybos energija sąlygas;

11. pažymi, kad branduolinis saugumas ir sauga turėtų būti ES dialogo su jos kaimynėmis pagrindinis prioritetas, visų pirma regionuose, kuriems būdingas didelis seisminis aktyvumas; mano, kad ES turėtų remti tarptautinius teisiškai privalomus branduolinio saugumo standartus daugiašalėse diskusijose, įskaitant tas, kurios vyksta globojant Tarptautinei atominei energijos agentūrai (TATENA), ir turėtų siekti, kad branduolinio saugumo vertinimai taip pat būtų atliekami ES kaimyninėse šalyse; pabrėžia būtinybę skatinti informacija dalytis branduolinių tyrimų srityje, taip pat šioje srityje keistis technologine ir moksline praktine patirtimi;

12. palankiai vertina Komisijos ketinimą paspartinti energijos rinkos integracijos ir liberalizavimo procesą skatinant tolesnę reguliavimo sistemų konvergenciją, remiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (angl. ACER) darbu; nepaisant to, kad Energijos bendrijos sutartyje yra privalumų, kuriuose deramas dėmesys skiriamas anglies dioksido nutekėjimo rizikai, laikosi nuomonės, kad būtina plėsti ir stiprinti Energijos bendriją, siekiant užtikrinti tinkamą rinkos veikimą ir investicijų teisinį tikrumą; skatina bendrus reguliavimo projektus, kaip antai Viduržemio jūros regiono elektros energijos ir dujų reguliavimo institucijų asociacija (angl. MEDREG) ir suderintas, skaidrias bei nediskriminacines rinkos taisykles ir keitimąsi praktine patirtimi ir praktinėmis žiniomis;

13. pabrėžia, kad Juodosios jūros regione būtina stiprinti daugiašalį bendradarbiavimą energetikos srityje, remiantis PPO ir Energetikos chartijos sutartyje nustatytais pagrindiniais principais; remia visapusišką rinkos ir reguliavimo sistemos integraciją, remiantis ES energetikos ir aplinkos apsaugos teisės aktais, ragina platesnio Juodosios jūros regiono šalis prisijungti prie Energijos bendrijos sutarties ir skatina ES, EIB ir ERPB teikti paramą EKP šalių energijos infrastruktūros modernizacijai;

14. Energetikos chartijos narėms primena jų pareigas pagal Sutartį, jos pakeitimus ir protokolus; pabrėžia, kad privalu visiškai laikytis visų ginčų sprendimų ir juos taikyti; skatina dabar stebėtojo teisėmis dalyvaujančias Šiaurės Afrikos šalis tapti visateisėmis narėmis;

15. laikosi nuomonės, kad ES turėtų raginti su EKP šalimis veiksmingiau bendradarbiauti energetikos klausimais, siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir propaguoti ES vidaus rinkos taisykles;

16. reiškia paramą tolesniam bendradarbiavimui tokiuose sektoriuose, kaip, pvz., MVĮ, moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos, IT sistemų saugumas, kosmosas ir turizmas; palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl bendros žinių ir inovacijų erdvės ir IRT paremtos skaitmeninės ekonomikos plėtojimo ir ragina valstybes nares ir kaimynines šalis patvirtinti savo įsipareigojimą siekti šio plėtojimo; pakartoja, kad svarbūs ES ir jos kaimyninių šalių veiksmingi prekybos ir investavimo palengvinimo mechanizmai, siekiant stiprinti prekybos partnerystes ir sudaryti sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma MVĮ, susipažinti su tinkama ir patikima informacija apie šalyse partnerėse esančias prekybos ir investavimo sąlygas;

17. pabrėžia naudą, kurią ES ir kaimyninėms šalims teikia bendro mokslinių tyrimų programavimo iniciatyvos; todėl ragina stiprinti koordinavimą, bendradarbiavimą ir sąveiką tarp visų nacionalinių programų ir mokslinių tyrimų, kuriuos finansuoja aplink Viduržemio jūrą esančios šalys, siekiant pagerinti bendrą aplinkosaugos suderinamumą ir veiksmingumą regione, pavyzdžiu imant Jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų programą (BONUS 169);

18. žino apie Juodosios jūros jungties (angl. BSI) projekto laimėjimus kuriant regioninį mokslinių tyrimų ir švietimo tinklą platesniame Juodosios jūros regione bei užtikrinant jo ryšį su tinklu GEANT ir ragina Komisiją Juodosios jūros regione toliau remti mokslinių tyrimų projektus, pvz., projektus HP-SEE, SEE-GRID, SCENE, CAREN ir BSRN;

19. laukia Komisijos pasiūlymų dėl naujos Europos kaimynystės politikos (EKP), palankiai vertina Komisijos kriterijų „daugiau už daugiau“ ir teikiant paramą skatina tolesnę diferenciaciją, didesnį lankstumą ir aiškesnes sąlygas; ragina įgyvendinti logišką šalių orientavimą, kuris gali būti įgyvendinamas naudojant atskirų partnerystės sutarčių sistemą EKP srityje; pažymi, kad turi būti vykdoma visapusiška ES finansinių taisyklių stebėsena, ES parama turėtų būti lengvai prieinama, daugiausia paramos skiriant konkretiems projektams ir mažiau – konsultacijoms, ir kompetencijos siekis neturėtų būti ribojamas nelanksčia sistema.

20. mano, kad svarbu ieškoti pusiausvyros tarp rytinių ir pietinių kaimynių, ragina Komisiją greičiau užbaigti ir įgyvendinti asociacijos susitarimus, įskaitant išsamius ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus (angl. DCFTA);

21. pabrėžia, kad būtina svarstyti EKP remiantis makroregionine strategija, kai ES ir valstybių narių veiksmai koordinuojami regioniniu lygmeniu; kalbant apie Europos ir Viduržemio jūros šalių regiono lygmenį, reikėtų užtikrinti sąveiką tarp šios strategijos ir daugiašalių projektų, kuriuos ES vykdo Viduržemio jūros regione, pavyzdžiui, Viduržemio jūros saulės energijos planas, piliečių apsauga, jūros keliai ar Viduržemio jūros valymas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	20.10.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 0 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Adam Gierek, Norbert Glante, Jacky Hénin, Edit Herczog, Romana Jordan Cizelj, Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Béla Kovács, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Judith A. Merkies, Jaroslav Paška, Herbert Reul, Jens Rohde, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Niki Tzavela, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Alejo Vidal-Quadras
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Maria Badia i Cutchet, Jolanta Emilia Hibner, Sajjad Karim, Bernd Lange, Markus Pieper, Hannu Takkula, Silvia-Adriana Ţicău, Catherine Trautmann, Hermann Winkler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Judith Sargentini

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (19.10.2011)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo
(2011/2157(INI))

Nuomonės referentė: Lena Kolarska-Bobińska

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad teritorinio bendradarbiavimo principai taip pat turi būti taikomi išorės sienoms ir yra labai svarbi ES ekonomikos augimo didinimo ir bendrų ES EKP politinių tikslų, įskaitant demokratijos skatinimą, siekimo priemonė; mano, kad šiuos tikslus galima pasiekti tik bendradarbiaujant pilietinei visuomenei ir regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, siekiant rasti praktinius sprendimus, kaip vietoje praktiškai patenkinti piliečių poreikius, ir atsižvelgti į EKP valstybių teritorinių aplinkybių įvairovę, ir skatinant laikytis subsidiarumo bei daugiapakopio valdymo principų; pabrėžia, kad Komisija turėtų išplėsti savo integruotą požiūrį siekiant aiškiai remti vietos ir regionines valdžios institucijas, kurios yra vienas iš šio požiūrio ramsčių ir kurios užtikrina bendrąjį interesą;

2.  mano, kad, siekiant sumažinti pasienio bendruomenių vystymosi skirtumus ir įtampą tarp jų, vykdant EKP reikėtų remti praktinius pasienio vietovių vietos ir regioninių valdžios institucijų projektus, kuriuos įgyvendinant siekiama tvaraus abišalio vystymosi, ekonominės ir socialinės sanglaudos ir tvirtos verslo reguliavimo sistemos be korupcijos; mano, kad pasienio vietovių vietos ir regioninės valdžios institucijos turėtų išmokti geriau koordinuoti savo veiklą ir keistis gerąja patirtimi, siekiant išnaudoti bendras vystymosi galimybes;

3.  pabrėžia didelį Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG), kuriose dalyvauja už ES išorės sienų esančių regionų atstovai, potencialą; skatina su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis sudaryti konkrečius susitarimus dėl nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos šių šalių nacionalinės teisės aktais būtų leidžiama įtvirtinti ETBG struktūras, priėmimo ir sudaryti tarpvalstybinius susitarimus, kuriais remdamosi trečiųjų šalių vietos ir regioninės valdžios institucijos galėtų dalyvauti ETBG veikloje;

4.  pabrėžia puikų euroregionų vaidmenį siekiant sanglaudos politikos tikslų ir ragina Komisiją skatinti ir padėti juos plėtojant, ypač pasienio regionuose, siekiant padidinti euroregionų vaidmenį EKP politikoje;

5.  mano, kad ateityje pagal EKP turėtų būti atsižvelgiama į atokiausių regionų vaidmenį ES išorės santykių politikoje; pažymi, kad jie suteikia realią galimybę paveikti ES išorės politiką, nes sudaro sąlygas ES palaikyti glaudesnius santykius su dideliu skaičiumi trečiųjų šalių ir spręsti sudėtingas problemas, kaip antai neteisėta migracija; ragina Komisiją siekti didesnio lankstumo atrinktų sanglaudos politikos projektų inovacinių finansavimo sistemų srityje, kad projektai galėtų būti įgyvendinami Europos regionuose ir trečiosiose šalyse ir duotų joms naudos;

6.  laikosi nuomonės, kad įgyvendinant naująją EKP politiką reikia atsižvelgti į makroregionines ES strategijas ir kad reikėtų visapusiškai išnaudoti ES kaimynines šalis apimančių ES makroregionų teikiamas galimybes siekiant užtikrinti geresnį prioritetų ir ES bei EKP šalims skirtų bendro intereso projektų koordinavimą, siekiant pasiekti rezultatų, kurie būtų naudingi abiem šalims, ir kuo geriau panaudoti investuotas lėšas;

7.  pabrėžia, kad EKP turėtų būti suvokiama plačiai, siekiant skatinti ekonomikos vystymąsi pasienio teritorijose; pabrėžia teigiamą supaprastinto vizų režimo poveikį tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui, vietos pasienio eismui ir regioninių rinkų vystymuisi, ypač tokioms asmenų grupėms, kaip antai studentai, mokslininkai, verslininkai, menininkai ir žurnalistai; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pritaikyti pasienio teritorijos apibrėžtį pagal teritorijos poreikius, siekiant prireikus padidinti asmenų, turinčių teisę keliauti vietos pasienio teritorijoje, skaičių, leidžiant jiems laisvai judėti visame pasienio regione;

8.  supranta, kad Komisijos Regioninės politikos generalinis direktoratas yra sukaupęs didžiulę ERPF valdymo patirtį, ir yra įsitikinęs, kad siekiant EKPP tikslų būtų naudinga remtis Regioninės politikos generalinio direktorato patarimais dėl lėšų valdymo; todėl mano, kad šių finansinių priemonių, susijusių su tarpvalstybinio bendradarbiavimo programomis, valdymas turėtų būti grąžintas Regioninės politikos generaliniam direktoratui, kuris anksčiau už jį buvo atsakingas;

9.  atkreipia dėmesį, kad regionų vaidmuo yra lemiamas siekiant užtikrinti ilgalaikių socialinių ir ekonominių reformų sėkmę ir tvarų vystymąsi; todėl mano, kad šalys partnerės turėtų aktyviai telkti savo vidaus išteklius ir įtraukti pilietinę visuomenę ir verslo atstovus į projektų įgyvendinimą, tuo būdu užtikrinant jų didesnę atsakomybę siekiant pozityvių rezultatų;

10. mano, kad Rytų partnerystės stiprinimas bus svarbiausias ES pasienio regionų vystymosi veiksnys; pabrėžia, kad Rytų partnerystė ir regioninė plėtra turi būti neatsiejamos ir padėti skatinti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą, pvz., sudaryti laisvosios prekybos susitarimus, taip pat įgyvendinti tinkamai finansuojamus bendrus projektus, pvz., kultūros ir pilietinės visuomenės mainų projektus;

11. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti regioninę plėtrą reikėtų atkurti Barselonos procesą ir atgaivinti Viduržemio jūros šalių sąjungą skatinant atitinkamą dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą, pvz., laisvosios prekybos susitarimus ar kultūros ir pilietinės visuomenės mainus, ypač atsižvelgiant į naujausius vilčių teikiančius įvykius Šiaurės Afrikoje;

12. pabrėžia, kad ir Rytų partnerystė, ir Viduržemio jūros šalių sąjunga yra gyvybiškai svarbios regioninei plėtrai; pabrėžia, kad nepaisant svarbių politinių įvykių, šias politikos kryptis reikėtų vertinti nešališkai, kad būtų galima užtikrinti tinkamai suderintą požiūrį, ypač finansiniu ir instituciniu požiūriu.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	6.10.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	40 2 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Charalampos Angourakis, Catherine Bearder, Jean-Paul Besset, Victor Boştinaru, Philip Bradbourn, Zuzana Brzobohatá, John Bufton, Alain Cadec, Salvatore Caronna, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Brice Hortefeux, Danuta Maria Hübner, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Juozas Imbrasas, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Mojca Kleva, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Ramona Nicole Mănescu, Riikka Manner, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Lambert van Nistelrooij, Jan Olbrycht, Monika Smolková, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Michail Tremopoulos, Viktor Uspaskich, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Joachim Zeller
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jens Geier, Lena Kolarska-Bobińska, Maurice Ponga, Elisabeth Schroedter, Patrice Tirolien, Giommaria Uggias, Derek Vaughan, Sabine Verheyen

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (7.10.2011)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo
(2011/2157(INI))

Nuomonės referentas: Marek Henryk Migalski

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina tolygiai paskirstyti ir derinti EKP finansinių programų, skirtų judumui ir pilietinei visuomenei remti, turimą finansavimą, kad Rytų ir Pietų arenos būtų lygiavertės ES išorės bendradarbiavimo srityje, įveikiant iššūkius, su kuriais susiduriama;

2.  primygtinai pabrėžia ryšį tarp Sąjungos ir EKP šalių mainų ir bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir sporto srityse ir atviros pilietinės visuomenės, demokratijos ir teisinės valstybės kūrimo ir sustiprinimo bei pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių skatinimo ; pabrėžia, kad abipusis bendradarbiavimas šiose srityse suteikia pridėtinę naudą tiek Sąjungai, tiek ir EKP šalims ;

3.  džiaugiasi dėl dabartinių ES judumo programų ir regioninių projektų, ir tvirtina, kad ypatingai ES programos, skirtos jaunimui, turėjo didelę įtaką didinant švietimo ir mokymo galimybes jaunimui; pabrėžia, kad kultūros ir švietimo mainai ir bendradarbiavimas gali sustiprinti pilietinę visuomenę, puoselėti demokratiją ir skatinti savitarpio supratimą; todėl ragina valstybes nares, kad šios kiek įmanoma sudarytų sąlygas studentams iš EKP šalių gauti išsilavinimą ar mokytis ir gauti stipendijas studijoms Europoje;

4.  todėl ragina Komisiją ir valstybes nares nuo 2014 m. kitos kartos judumo, švietimo ir jaunimo programas atverti ES kaimyninėms šalims ir suteikti galimybes šioms šalims dalyvauti minėtose programose; ragina Komisiją išplėsti judumo programų spektrą, numatant mainų programą, inter alia, įskaitant skirtą pilietinei visuomenei ir socialinių įmonių darbuotojams; ragina valstybes nares aktyviau įgyvendinti valstybės tarnautojų mokymo, įskaitant kaimyninių šalių kalbų mokymo programas, ir partnerystės iniciatyvas;

5.  primena, kaip svarbu mainų programose užtikrinti abipusiškumą, t. y., kad Europos Sąjungos jaunimas taip pat turėtų galimybes mokytis EKP šalyse ;

6.  pabrėžia TEMPUS IV programos naudą skatinant ir dedant pastangas modernizuoti Sąjungos kaimyninių šalių švietimo sistemas ir ragina Komisiją remti šią programą kitoje daugiametėje finansinėje programoje;

7.  teigiamai vertina Europos ir Viduržemio jūros regiono universiteto rezultatus ir nurodo išplatinti informaciją apie šiuos rezultatus ir, kad panaši iniciatyva turėtų būti pradėta Rytų partnerystės regione;

8.  pabrėžia, kad būtina pasinaudoti tų valstybių narių, kurios jau įgyvendina Europos kaimynystės politikos koncepciją, įskaitant tokias iniciatyvas, kaip pavyzdžiui, Varšuvos Rytų studijų centras, švietimo patirtimi; todėl primena ES ir valstybėms narėms, kaip svarbu panaikinti laisvo žmonių judėjimo kliūtis ir pabrėžia būtinybę liberalizuoti vizų išdavimą studentams ir jaunimui iš Rytų partnerystės šalių, kurie norėtų studijuoti Europos Sąjungos šalyse; ragina valstybes nares nemokamai išduoti vizas studentams iš EKP šalių ;

9.  pabrėžia, kad būtina stiprinti sąveiką tarp „Judaus jaunimo” ir EKP, siekiant užtikrinti, kad studentų asmenų judumui ES ir kaimyninėse šalyse būtų suteikta daugiau galimybių, atsižvelgiant tiek į ES, tiek tų šalių jaunimo interesus ir pabrėžia, kad lygiagrečiai žiniasklaidos priemonėmis Sąjungos kaimyninėse šalyse turi būti skatinami šie projektai;

10. ragina Komisiją sudaryti daugiau susitarimų partnerystės judumo srityje su kaimyninėmis šalimis; pabrėžia, kad dėl to būtina atsižvelgti į Europos Sąjungos gyventojų ir EKP šalių gyventojų pajamų skirtumus ir pagal tai ieškoti geresnių stipendijų suteikimo galimybių priemonių ;

11. todėl ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti studentų, akademikų, mokslininkų ir verslininkų judumui, užtikrinant pakankamus išteklius, stiprinant bei plėtojant esamas stipendijų programas taip pat vykdant sistemingą bendradarbiavimą aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityse, skatinant universitetų mainus ir viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę mokslinių tyrimų srityje;

12. pabrėžia pagal EKP būtinybę sustiprinti bendradarbiavimą, skirtą sporto vystymuisi minėtose šalyse, atsižvelgiant į sporto veiklos švietimo vertybes ; ragina valstybes nares ir Europos institucijas siekti laisvo sportininkų judėjimo pasauliniu mastu, pradedant tai įgyvendinti EKP šalyse;

13. mano, kad tarptautinis, regioninio lygmens ir tarpregioninis kultūrinis bendradarbiavimas, pagrįstas tikru kultūrų dialogu, ir įtraukiantis visus visuomenės dalyvius (kultūros valdžios institucijas, institucijas, kultūros organizacijas ir asociacijas)yra svarbus ; todėl ragina EKP šalis pasirašyti ir ratifikuoti UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo;

14. mano, kad skatinimas dalyvauti ES kultūros programose prisideda prie materialios ir nematerialios plėtros EKP šalyse, bet taip pat kultūra gali paskatinti inovacijas, demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms, verslo ir kūrybos skatinimą ; todėl pabrėžia, kad programos (pavyzdžiui, MEDIA MUNDUS), vykdomi Sąjungos projektai, skirti Viduržemio jūros regionui, ir Rytų partnerystės kultūros programa yra svarbūs; pritaria Komisijos ketinimui tęsti specialių veiksmų kultūros programą ir remia kitos kultūros srities programos, skirtos EKP šalims (2014-2020 m. ) sukūrimą;

15. todėl primena, kad projektų pateikimo ir jų vertinimo ir finansavimo procedūros turėtų būti supaprastintos, siekiant, kad EKP šalių pilietinė visuomenė galėtų aiškiai nustatyti savo galimybes ir jomis pasinaudoti visiško skaidrumo būdu ;

16. todėl atkreipia dėmesį, kad į kultūros ir judumo programas taip pat reikėtų įtraukti menininkus ir bestudijuojančius šią profesiją, nes tai juos praturtintų ir suteiktų galimybes vykdyti mainus kūrybos ir kultūros srityse ;

17. pritaria kultūros vizų, skirtų EKP šalių menininkams ir kitiems kultūros srities profesijos atstovams, sukūrimui ; taip pat prašo Komisijos pateikti iniciatyvą dėl trumpalaikių vizų siekiant kultūros sektoriuje panaikinti kliūtis ir trukdžius judumui;

18. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją koordinuoti išorės politikos kultūrinių aspektų strateginį išdėstymą, nuosekliu ir sisteminiu būdu į Sąjungos išorės santykius įtraukiant kultūrą ir ieškant atitikties su valstybių narių kultūros politika;

19. ragina atlikti esamų programų įvertinimą, siekiant užtikrinti veiksmingą išteklių panaudojimą įgyvendinant ES tikslus ir siekius; remia Komisijos vidaus išteklių suvienodinimą dėl skirtingų naudojamų programų ir projektų, susijusių su kultūra ir švietimu;

20. pabrėžia vietos valdžios institucijų, Europos valstybės sektoriaus dalyvių, EKP besinaudojančių šalių (ypač susigiminiavusių miestų programos) tinklų svarbą didinant politinius, ekonominius ir kultūrinius mainus su šiomis šalimis ; todėl rekomenduoja projektų organizatoriams ir paramos gavėjams geriau suteikti informaciją apie Europos kaimynystės ir partnerystės priemonių fondus ; ragina sukurti informacijos ir pažangiosios praktikos mainų Europos lygmens programas ;

21. pabrėžia, kad pagrindinės laisvės, pavyzdžiui, žodžio ir žiniasklaidos, taip pat teisės susijungti ir bendrauti (internetu ar be jo), yra svarbios sąlygos, kurios užtikrina kultūrinę raišką, mainus ir dialogą ; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares gerbti ir skatinti minėtas laisves Europos Sąjungoje ir už jos ribų;

22. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) skatinti konstruktyvius mainus su atitinkamomis EKP šalių valdžios institucijomis ir su pilietinės visuomenės atstovais, įskaitant ir kultūros srities dalyvius, siekiant sustiprinti dialogą dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių ir ypač gerbiant žiniasklaidos laisvę ir apskritai žodžio laisvę ir laisvę naudotis informacija;

23. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) politiniu ir finansiniu lygmenimis remti pilietinės visuomenės, nepriklausomos žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų pastangas sukurti demokratinę sistemą ir teisinę valstybę visose EKP šalyse, kur pažeidžiamos pagrindinės laisvės ir žmogaus teisės;

24. taip pat ragina EIVT pasmerkti represinių rėžimų didėjančią interneto cenzūrą ir kontrolę ; su nerimu pripažįsta ir smerkia, kad vyksta žodžio laisvės ribojimo ir opozicijos persekiojimo procesai, pavyzdžiui, Baltarusijoje; ragina Komisiją nedelsiant pareikalauti išlaisvinti įkalintus žurnalistus;

25. pabrėžia būtinybę pradėti, įgyvendinti ir remti kultūros ir švietimo programas, kuriomis skatinamos ir skleidžiamos dalyvaujamosios demokratijos pagrindinės vertybės, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir mažumų teisėms ir pažymi, kad šiomis programomis turėtų galimybę naudotis EKP šalių piliečiai ir kultūros ir švietimo institucijos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	5.10.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdi Cristiano Allam, Maria Badia i Cutchet, Malika Benarab-Attou, Lothar Bisky, Jean-Marie Cavada, Santiago Fisas Ayxela, Mary Honeyball, Cătălin Sorin Ivan, Petra Kammerevert, Morten Løkkegaard, Marek Henryk Migalski, Katarína Neveďalová, Doris Pack, Chrysoula Paliadeli, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Marietje Schaake, Marco Scurria, Hannu Takkula, Sampo Terho, László Tőkés, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Milan Zver
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Heinz K. Becker, Ivo Belet, Luigi Berlinguer, Nessa Childers, Seán Kelly, Iosif Matula, Georgios Papanikolaou
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Jacky Hénin

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ  (18.10.2011)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo
(2011/2157(INI))

Nuomonės referentė: Hélène Flautre

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, jog labai svarbu, kad ES, taikydama persvarstytą kaimynystės politiką, visapusiškai remtų asmenų, kovojančių už demokratiją, teisinę valstybę, socialinį teisingumą ir žmogaus teises, siekius, ir pabrėžia, kad judumas yra pagrindinė naujos kaimynystės strategijos sudedamoji dalis; atsižvelgdamas į tai ragina ES visapusiškai remti demokratizacijos procesą, teikiant ne tik humanitarinę pagalbą, bet ir paramą vykdant politines, socialines, ekonomines ir kultūrines reformas;

2.  todėl primena, kad valstybės narės privalo laikytis negrąžinimo principo ir dėti visas pastangas, kad būtų sudarytos sąlygos prieinamos, teisingos ir saugančios Europos prieglobsčio sistemos sukūrimui;

3.  mano, kad persvarstant Europos kaimynystės politiką ES sukuriama galimybė veiksmingai siekti savo tikslų ir gerbti vertybes, kaip nustatyta ES sutarties 2, 3, 6, 8 ir 21 straipsniuose;

4.  ragina Tarybą ir Komisiją sukurti struktūrinį dialogą su trečiųjų šalių valdžios institucijomis siekiant suformuoti visuotinės naudos požiūrį, susijusį su judumu, supaprastinti vizų išdavimo formalumus, labiau pasinaudoti ES vizų kodekso teikiamomis galimybėmis, daryti pažangą siekiant vizų liberalizavimo ir apsvarstyti esamas judumo partnerystes, ypač dėmesį sutelkiant į paramos vystymuisi, saugumo, teisėtos migracijos ir neteisėtos migracijos tarpusavio priklausomybės poveikį, kaip apibrėžta pagal visuotinį požiūrį į migraciją; ragina ypač stengtis užtikrinti, kad šalys partnerės nepatirtų neigiamo protų nutekėjimo poveikio;

5.  ragina valstybes nares ir ES ratifikuoti Protokolą dėl migrantų kontrabandos sausuma, jūra ir oro transportu, papildantį Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą; mano, kad persvarstant Europos kaimynystės politiką turėtų būti supaprastintas specialių priemonių šiose srityse priėmimas; pritaria Komisijos pastaboms apie migracijos dėl šeiminių priežasčių padėtį ir palankiai vertina būsimą žaliąją knygą šia tema;

6.  mano, kad taikant nuoseklią ilgalaikę strategiją labai svarbu išanalizuoti migracijos srautų esmines priežastis siekiant pateikti pačius tinkamiausius su teisę į judumą susijusius atsakymus;

7.  ragina ES didinti prieinamumą prie ES lėšų ir jų skyrimą projektams, kuriais siekiama informuoti migrantus apie jų teises ir pareigas ir apsaugoti jų teises, ypač atkreipiant dėmesį į nelydimų nepilnamečių, moterų ir kitų pažeidžiamų grupių teises; taigi prašo Komisijos pateikti Europos Parlamentui išsamią ataskaitą dėl ES lėšų, skirtų kaimyninėms šalims, panaudojimo, taip pat ir dėl lėšų panaudojimo pagal Komisijos teminę programą „Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos ir prieglobsčio srityse“;

8.  itin remia partnerystės su visuomene principą ir ragina Komisiją, Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai rengti mechanizmus, kuriais siekiama užtikrinti šio principo visapusišką taikymą, būtent sukurti priežiūros mechanizmą, kurį taikant visuomenė dalyvautų apibrėžiant tikslus ir kriterijus bei įgyvendinant ir kontroliuojant visus susitarimus su partneriais, palaikyti su demokratiškai išrinktomis valdžios institucijomis ir nacionaliniais parlamentais skaidrų dialogą, susijusį su TVR klausimais, ir didinti Europos Parlamento vykdomą visų mechanizmų ir dialogų bei susitarimų, susijusių su migracija, demokratinę kontrolę;

9.  ragina Komisiją ir Tarybą skubiai spręsti pabėgėlių krizės problemas vykdant tyrimą, susijusį su laivų, kuriais plaukė žmonės, avarijomis ir panašiais atvejais, kai nebuvo suteikiama pagalba jūroje, ir bendradarbiaujant su Europos Tarybos žmogaus teisių komisaru ir parlamentine asamblėja, taip pat raginant ES valstybes nares viešai paskelbti su trečiosiomis šalimis sudarytus susitarimus, teikiant paramą susijusioms šalims ir ypač tiriant galimybę sukurti humanitarinį koridorių ir nedelsiant atnaujinant derybas dėl ES bendrosios pabėgėlių perkėlimo programos; ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru, perkelti pabėgėlius, kurie pasitraukė iš Libijos ir vis dar yra stovyklose prie Tuniso ir Egipto sienų ir kurių gyvybei, atsižvelgiant į žmonių, kilusių iš į pietus nuo Sacharos esančių valstybių, teisių pažeidimus, kiltų pavojus, jei jie grįžtų į Libiją; ragina Komisiją išaiškinti tikslias aplinkybes, kuriomis valstybės narės, kurioms tenka neproporcingas perkeltųjų asmenų antplūdis, galėtų pasinaudoti Direktyvos 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, nuostatas; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad būtų imamasi tolesnių veiksmų, susijusių su Komisijos komunikatu „ES readmisijos susitarimų vertinimas“, ypač atsižvelgiant į pagarbą pagrindinėms teisėms įgyvendinant tokius susitarimus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	17.10.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jan Philipp Albrecht, Rita Borsellino, Simon Busuttil, Philip Claeys, Carlos Coelho, Tanja Fajon, Hélène Flautre, Kinga Gál, Kinga Göncz, Ágnes Hankiss, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Juan Fernando López Aguilar, Baroness Sarah Ludford, Monica Luisa Macovei, Véronique Mathieu, Claude Moraes, Jan Mulder, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Rui Tavares, Kyriacos Triantaphyllides, Axel Voss, Auke Zijlstra
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Edit Bauer, Anna Maria Corazza Bildt, Dimitrios Droutsas, Ana Gomes
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Albert Deß, Mikael Gustafsson, Gabriele Zimmer

Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (25.10.2011)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo
(2011/2157(INI))

Nuomonės referentas: Andrew Duff

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  remia tai, kad Europos kaimynystės politikoje (toliau – EKP) sujungtos užsienio politikos ir paramos politikos sritys, kurios anksčiau buvo atskirtos; tikisi, kad bus stiprinamas stabilus institucinių susitarimų tinklas, kuris ekonomiškai ir atsižvelgiant į rezultatus būtų skirtas vystyti artimesnei visų suinteresuotų subjektų ekonominei integracijai ir politiniam bendradarbiavimui, taip pat visuose tarptautiniuose forumuose, ypač Jungtinėse Tautose, siekiant vertybes suderinti su Europos Sąjungos vertybėmis;

2.  pabrėžia būtinybę decentralizuoti EKP siekiant labiau įtraukti įgyvendinant šią politiką dalyvaujančių šalių visuomenę; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą kurti partnerystę su visuomene naudojantis tokiomis priemonėmis kaip Pilietinės visuomenės priemonė;

3.  palankiai vertina Komisijos siekį vengti dubliavimo, susitelkti į strateginius klausimus daugiašaliuose EKP forumuose ir naudotis subregioniniais ir dvišaliais ryšiais vykdant konkrečius investicijų projektus ir bendradarbiavimo programas; prašo kuo veiksmingiau naudoti esamas finansines priemones, siekiant kuo naudingiau išnaudoti jų teikiamas galimybes; pabrėžia, kad svarbu kurti veiksmingas subregionines partnerystes platesniame Viduržemio jūros regione ir toliau panašiai stengtis įgyvendinant Rytų partnerystę;

4.  pripažįsta problemas, susijusias su Viduržemio jūros šalių sąjungos projektu, ir pripažįsta, kad jį įgyvendinant iki šiol neįvykdytas užsibrėžtas uždavinys ir kad šis projektas neprisidėjo prie bendradarbiavimo platesniame Viduržemio jūros regione stiprinimo; remia tai, kad šis projektas būtų atgaivintas, tačiau taip pat pabrėžia, kad jis turėtų atlikti svarbų vaidmenį vykdant demokratizacijos procesą, pradėjusį vykti Viduržemio jūros pakrantėje; mano, kad šiam procesui reikia skirti daug dėmesio ir užtikrinti, kad Europos Sąjunga imtųsi veiksmų, įskaitant veiksmus, kuriais būtų siekiama skatinti regioninį bendradarbiavimą; todėl ragina iš naujo išnagrinėti esamas regioninio bendradarbiavimo struktūras ir jų pritaikymą prie poreikių, kurių kyla susiklosčius naujai padėčiai ir išnaudojant visas EIVT teikiamas galimybes; primygtinai reikalauja, kad šios partnerystės Europos pusė būtų įtraukta į įprastą ES sistemą, kuriai vadovauja Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai-Komisijos pirmininko pavaduotoja ir kuri yra prie Europos išorės veiksmų tarnybos;

5.  pabrėžia, kad parlamentinis procesas, nepaisant su juo susijusių sunkumų, ir toliau yra labai svarbi sudedamoji EKP dalis, suteikianti galimybę keistis patirtimi ir nuomonėmis, o tai labai svarbu plėtojant parlamentinę valdymo sistemą suinteresuotosiose šalyse; rekomenduoja siekiant užtikrinti tinkamą šio proceso veikimą sistemingai vertinti EURONEST parlamentinės asamblėjos ir Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos praktines priemones, kad esant galimybei jas būtų galima patobulinti;

6.  palankiai vertina tai, kad EKP naujai atkreipė dėmesį į išsamų institucijų kūrimą; pritartų tam, kad EKP turinys būtų aiškesnis ir kad būtų atsižvelgiama į EKP šalių diferenciaciją pagal joms suteiktą aukštesnį statusą;

7.  rekomenduoja aiškiai atskirti atitinkamas Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės ir Europos demokratijos fondo tarpvalstybines ir nevyriausybines funkcijas, kurios turėtų vienos kitas papildyti; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia greitų ir lanksčių ES paramos pliuralistinei pilietinei visuomenei, įskaitant demokratines partijas, kurios prisideda prie tvirtos, stabilios, pasaulietinės demokratijos vystymo, priemonių.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	24.10.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	15 1 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Andrew Henry William Brons, Carlo Casini, Andrew Duff, Roberto Gualtieri, Zita Gurmai, Stanimir Ilchev, Constance Le Grip, David Martin, Paulo Rangel, György Schöpflin, József Szájer, Rafał Trzaskowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Sandrine Bélier, Zuzana Brzobohatá, Marietta Giannakou, Helmut Scholz, Alexandra Thein

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	17.11.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	57 0 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gabriele Albertini, Pino Arlacchi, Bastiaan Belder, Elmar Brok, Arnaud Danjean, Mário David, Michael Gahler, Ana Gomes, Andrzej Grzyb, Takis Hadjigeorgiou, Anna Ibrisagic, Anneli Jäätteenmäki, Jelko Kacin, Othmar Karas, Ioannis Kasoulides, Nicole Kiil-Nielsen, Maria Eleni Koppa, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Vytautas Landsbergis, Krzysztof Lisek, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Mario Mauro, Kyriakos Mavronikolas, Francisco José Millán Mon, Alexander Mirsky, María Muñiz De Urquiza, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Norica Nicolai, Raimon Obiols, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Bernd Posselt, Hans-Gert Pöttering, Cristian Dan Preda, Fiorello Provera, Tokia Saïfi, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Nikolaos Salavrakos, Jacek Saryusz-Wolski, Werner Schulz, Marek Siwiec, Hannes Swoboda, Kristian Vigenin, Boris Zala
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Charalampos Angourakis, Véronique De Keyser, Andrew Duff, Göran Färm, Hélène Flautre, Roberto Gualtieri, Doris Pack, Helmut Scholz, György Schöpflin, Alf Svensson, Traian Ungureanu, Ivo Vajgl
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Marije Cornelissen, Rui Tavares, Ramon Tremosa i Balcells