Pranešimas - A7-0413/2011Pranešimas
A7-0413/2011

    PRANEŠIMAS dėl prašymo ginti Viktoro Uspaskicho imunitetą ir privilegijas

    25.11.2011 - (2011/2099(IMM))

    Teisės reikalų komitetas
    Pranešėjas: Bernhard Rapkay

    Procedūra : 2011/2099(IMM)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A7-0413/2011

    PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

    dėl prašymo ginti Viktoro Uspaskicho imunitetą ir privilegijas

    (2011/2099(IMM))

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į Viktoro Uspaskicho 2011 m. balandžio 5 d. prašymą ginti Europos Parlamento nario imunitetą, kuris buvo paskelbtas per 2011 m. gegužės 9 d. plenarinį posėdį, ir 2011 m. balandžio 11 d. prašymą peržiūrėti 2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento sprendimą dėl prašymo atšaukti V. Uspaskicho imunitetą[1], kuris buvo paskelbtas per 2011 m. liepos 4 d. plenarinį posėdį,

    –   2011 m. spalio 10 d. išklausęs Viktoro Uspaskicho paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalyje,

    –   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 7 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

    –   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d. ir 2010 m. kovo 19 d. sprendimus[2],

    –   atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį,

    –   atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamento sprendimą dėl prašymo atšaukti Viktoro Uspaskicho imunitetą[3],

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

    –   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0413/2011),

    A. kadangi tikslinga svarstyti V. Uspaskicho 2011 m. balandžio 5 d. ir balandžio 11 d. prašymus kartu, nes jie susiję su ta pačia byla;

    B.  kadangi Europos Parlamento nariui Viktorui Uspaskichui iškelta baudžiamoji byla, nes jis Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje;

    C. kadangi pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi savo valstybės teritorijoje „imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams“, ir kadangi „imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali kliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą“;

    D. kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė;

    E.  kadangi 62 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka;

    F.  kadangi V. Uspaskich iš esmės yra kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos, susijusios su politinės partijos finansavimu, tvarkymu laikotarpiu, kai jis dar nebuvo išrinktas Europos Parlamento nariu;

    G. kadangi 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamentas atšaukė V. Uspaskicho imunitetą, atsižvelgdamas į tai, kad nėra įtikinamo pagrindo taikyti fumus persecutionis prielaidos, o V. Uspaskichui pateikti kaltinimai nesusiję su jo, kaip Europos Parlamento nario, veikla;

    H. kadangi 2010 m. spalio 28 d. V. Uspaskich pareiškė ieškinį Bendrajam Teismui, kuriame reikalaujama panaikinti 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamento sprendimą, tačiau ieškinį atsiėmė 2011 m. liepos mėn.;

    I.   kadangi savo 2011 m. balandžio 5 d. laiške, kuriame prašoma ginti jo imunitetą, V. Uspaskich teigia, kad Lietuvos institucijų iškelta byla neleidžia jam eiti savo, kaip Parlamento nario, pareigų arba trukdo eiti šias pareigas, nes pažeidžiama jo judėjimo laisvė, o tai prieštarauja Protokolo dėl imunitetų ir privilegijų 7 straipsnio nuostatoms;

    J.   kadangi minėtojo protokolo 7 straipsnis yra skirtas saugoti Parlamento narius nuo jų judėjimo laisvės apribojimų, nesusijusių su teismo procesu, ir todėl ši apsauga nėra imunitetas, o yra privilegija, kuri neapsaugo nuo Parlamento nario judėjimo laisvės apribojimų, susijusių su teismo procesu[4];

    K. kadangi todėl Parlamentas negali pritarti V. Uspaskicho 2011 m. balandžio 5 d. prašymui ginti Europos Parlamento nario imunitetą remdamasis minėtojo protokolo 7 straipsniu,

    L.  kadangi savo 2011 m. balandžio 11 d. laiške Victor Uspaskich prašo persvarstyti 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamento sprendimą atsižvelgiant į tariamus naujus faktus, kuriuos atskleidė „WikiLeaks“ ir kurie, jo nuomone, rodo, kas jis yra fumus persecutionis auka;

    M. kadangi šį reikalavimą reikėtų atmesti remiantis tuo, kad nenustatyta pakankamo priežastinio ryšio tarp tariamų naujų faktų ir Viktorui Uspaskichui iškeltos bylos dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo;

    N. kadangi, be to, prašymas persvarstyti 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamento sprendimą nėra prašymas ginti imunitetą ir privilegijas, kaip apibrėžta Darbo tvarkos taisyklių 6 ir 7 straipsniuose; tai taikoma ir Viktoro Uspaskicho tvirtinimui, kad priimant 2010 m. rugsėjo 7 d, sprendimą buvo pažeista jo pagrindinė teisė į gynybą ir Europos pagrindinių teisių chartija;

    1.  nusprendžia neginti Viktoro Uspaskicho imuniteto ir privilegijų;

    2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą atitinkamai Lietuvos Respublikos valdžios institucijai.

    • [1]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0296.
    • [2]  Byla 101/63 Wagner prieš Fohrmann ir Krier, Rink. 1964, p. 195; byla 149/85 Wybot prieš Faure ir kitus, Rink. 1986, p. 2391; byla T- 345/05, Mote prieš Parlamentą, Rink. 2008, p. II-2849; sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 A. L. Marra prieš E. De Gregorio ir A. Clemente, Rink. 2008, I dalis, p. 7929 ir byla T-42/06 B. Gollnisch prieš Parlamentą.
    • [3]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0296.
    • [4]  Byla T345/05, Mote prieš Parlamentą, Rink 2008, p. II-2849, 48–52 punktai.

    AIŠKINAMOJI DALIS

    Faktai

    2009 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras paprašė atšaukti Viktoro Uspaskicho teisinį imunitetą.

    Per 2009 m. spalio 7 d. posėdį Parlamento Pirmininkas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalimi, pranešė, kad gavo Lietuvos teisminių institucijų 2009 m. liepos 14 d. laišką, kuriame prašoma atšaukti Viktoro Uspaskicho teisinį imunitetą.

    Pagal Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį Parlamento Pirmininkas perdavė prašymą Teisės reikalų komitetui.

    Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui buvo pavesta kreiptis į Europos Parlamentą dėl Europos Parlamento nario, kaltinamojo baudžiamojoje byloje Nr. 1-38/2009, Viktoro Uspaskicho teisinio imuniteto panaikinimo, leidžiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir suvaržyti jo laisvę, taikant jam paskirtą kardomąją priemonę – užstatą.

    Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Viktor Upaskich yra kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje.

    Viktor Uspaskich yra kaltinamas tuo, kad jis, būdamas Darbo partijos pirmininku, siekdamas a) neteisėto politinės partijos – Darbo partijos – finansavimo ir b) norėdamas išvengti veiksmingos Darbo partijos bei su ja susijusių politinių kampanijų finansavimo kontrolės, nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. Vilniuje vadovavo savo suburtai organizuotai grupei keliems nusikaltimams daryti. Šiuo tikslu 2004–2006 metų laikotarpiu Vilniuje jis davė darbuotojams nurodymus apgaulingai tvarkyti Darbo partijos buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima nustatyti viso Darbo partijos 2004 m., 2005 m., 2006 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

    Viktor Uspaskich yra kaltinamas Lietuvos valdžios institucijų tuo, kad jis, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir veikdamas juridinio asmens – Darbo partijos naudai ir interesais, 2004 m. pavasarį pavedė tam tikram asmeniui organizuoti dvigubą Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Be to, jis įtariamas nurodęs privalomas įtraukti į apskaitą ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, neoficialiai gaunamas ir išleidžiamas pinigines lėšas, turtą, naudojamus Darbo partijos veikloje, apskaityti neoficialioje Darbo partijos buhalterinėje apskaitoje. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad davė atskirus nurodymus atlikti konkrečias ūkines-finansines operacijas jų neapskaitant Darbo partijos buhalterinės apskaitos registruose.

    2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas sutiko atšaukti V. Uspaskicho neliečiamybę, kad jis būtų patrauktas atsakomybėn dėl minėtųjų veikų. Taip pat pažymėtina, kad V. Uspaskich nebuvo Europos Parlamento nariu tuo metu, kai buvo įvykdyti nusikaltimai, kuriais jis kaltinamas.

    Pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnį V. Uspaskich buvo išklausytas 2010 m. sausio 27 d.

    Po šio klausymo Teisės reikalų komiteto pirmininkas 2010 m. vasario 2 d. parašė Parlamento Pirmininkui, prašydamas gauti iš Lietuvos valdžios institucijų šių klausimų išaiškinimą:

    ●         Atrodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį, kurioje pavedama Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui prašyti panaikinti teisinį imunitetą, priėmė vienas teisėjas. Ar tai neprieštarauja Lietuvos įstatymams?

    ●         2008 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismas paskyrė Viktorui Uspaskichui kaip kardomąją priemonę 1 500 000 LTL (apie 436 000 EUR) užstatą. Victor Uspaskich teigė komitete, kad įstatymo numatyta bausmė, kuri galėtų būti jam taikoma bylos pralaimėjimo atveju, siekia tik 14 000 eurų. Jis teigė, kad pagal Lietuvos įstatymus šis užstatas yra neproporcingas ir neteisėtas.

    Lietuvos institucijos išsamiai atsakė 2010 m. balandžio 27 d.

    2009 m. rugsėjo 2 d. Teisės reikalų komitetas išklausė V. Uspaskichą antrą kartą.

    2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamentas nusprendė atšaukti Viktoro Uspaskicho imunitetą (P7-TA(2010)0296) remdamasis tuo, kad:

    „A.     kadangi Europos Parlamento nariui Viktorui Uspaskichui iškelta baudžiamoji byla, ir jis Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje yra kaltinamas įvykdęs nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, skaitomą kartu su 222 straipsnio 1 dalimi ir 220 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 4 dalį, skaitomą kartu su 220 straipsnio 1 dalimi ir 205 straipsnio 1 dalimi, bei 24 straipsnio 4 dalį, skaitomą kartu su 205 straipsnio 1 dalimi,

    B.  kadangi pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams, ir kadangi imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, ir kadangi joks imunitetas negali Europos Parlamentui sukliudyti pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą,

    C. kadangi V. Uspaskichui pateikti kaltinimai nesusiję su jam einant Europos Parlamento nario pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu,

    D. kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė,

    E.  kadangi 62 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka,

    F.  kadangi V. Uspaskich iš esmės yra kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos, susijusios su politinės partijos finansavimu, tvarkymu laikotarpiu, kai jis dar nebuvo išrinktas Europos Parlamento nariu,

    G. kadangi nėra įtikinamo pagrindo taikyti fumus persecutionis prielaidos, o V. Uspaskichui pateikti kaltinimai nesusiję su jo, kaip Europos Parlamento nario, veikla.“

    Toliau 2010 m. rugsėjo 9 d. plenariniame posėdyje Parlamentas paskelbė, kad V. Uspaskicho prašymas ginti jo imunitetą neturi dalyko, nes susijęs su ta pačia baudžiamąja byla, dėl kurios buvo atšauktas imunitetas. Apie tai V. Uspaskichui pranešta 2010 m. rugsėjo 20 d. laišku.

    2010 m. spalio 28 d. V. Uspaskich pareiškė ieškinį Bendrajam Teismui, kuriame reikalaujama panaikinti 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamento sprendimą ir priteisti 10 000 EUR nematerialinės žalos atlyginimo; ieškinys įrašytas į bylų sąrašą kaip byla T-507/10[1]. Nagrinėjant bylą 2010 m. gruodžio 17 d. Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė prašymą taikyti laikinąsias priemones (t. y. sustabdyti 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamento sprendimo vykdymą)[2]. V. Uspaskich pateikė apeliaciją dėl šios pirmininko nutarties (byla C-66/11 P (R)).

    2011 m. gegužės 9 d. plenariniame posėdyje Parlamento Pirmininkas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalimi, pranešė, kad 2011 m. balandžio 5 d. gavo Viktoro Uspaskicho prašymą ginti jo imunitetą ir privilegijas atsižvelgiant į Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 7 straipsnį (toliau – 2011 m. balandžio 5 d. prašymas).

    2011 m. gegužės 27 d. laišku Parlamento Pirmininkas perdavė šį prašymą Teisės reikalų komitetui, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalimi.

    2011 m. birželio 1 d. Parlamento Pirmininkas persiuntė Teisės reikalų komitetui antrą, balandžio 11 d. V. Uspaskicho laišką dėl 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamento sprendimo nr. (P7_TA2010/0296), kuriuo atšaukiamas jo imunitetas, persvarstymo. Pirmininkas prašė komiteto kuo greičiau apsvarstyti šį klausimą ir informuoti apie diskusijų Teisės reikalų komitete rezultatus.

    2011 m. birželio 20 d. koordinatorių posėdyje B. Rapkay pranešė, kad gavo V. Uspaskicho pranešimą, kuriame informuojama, kad jis nusprendė atsiimti savo ieškinį prieš Europos Parlamentą, pateiktą Bendrajam Teismui, dėl šių priežasčių:

    Jis yra pateikęs „prašymą Europos Parlamentui, t. y. JURI komitetui, peržiūrėti sprendimą dėl imuniteto atšaukimo jo byloje. „2011 m. balandžio 9 d. „WikiLeaks“ paskelbė slaptą JAV ambasados Vilniuje pranešimą, kuriame teigiama, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius informavo JAV diplomatus, kad Lietuvos vyriausybė yra „parengusi slaptą planą“ išginti mane iš Lietuvos dėl mano etninės kilmės (etninis rusas reiškia Rusijos šnipas).

    Nuo šiandien daugiau nėra mano ieškinių prieš Parlamentą ir niekas netrukdo Parlamentui iš naujo apsvarstyti šį klausimą. Prašome susipažinti su dviem pridedamais dokumentais: mano laišku ES Bendrojo Teismo pirmininkui, kuriuo atsiimamas mano ieškinys, ir pašto patvirtinimu, kad laiškas iš tiesų išsiųstas.“

    Todėl komitetų koordinatoriai nusprendė paprašyti Parlamento Pirmininko pasirūpinti, kad šis prašymas būtų paskelbtas Parlamente ir perduotas komitetui, kaip reikalaujama pagal Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį. Parlamento Pirmininkas prašymą tinkamai paskelbė 2011 m. liepos 4 d. (toliau – 2011 m. balandžio 11 d. prašymas).

    Tą pačią dieną Teismas pranešė Teisės tarnybai apie tai, kad V. Uspaskich atsiėmė ieškinį (šį kartą surašytą tinkamai, lietuvių kalba (bylos kalba), ir surašytą advokato). Byla buvo išbraukta iš registro Bendrojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi. Apeliacija dėl nutarties, kuria atmetamas V. Uspaskicho prašymas taikyti laikinąsias priemones, atitinkamai tampa niekinė.

    V. Uspaskich sutiko duoti paaiškinimus pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį 2011 m. spalio 10 d.

    Prašymai ginti imunitetą

    a) 2011 m. balandžio 5 d. prašymas

    Savo 2011 m. balandžio 5 d. prašyme V. Uspaskich prašo ginti jo imunitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį.

    Jis kaltina Lietuvos Respubliką vykdant prieš jį ir Lietuvos Darbo partiją koordinuotą puolimą. Jis teigia, kad šiais puldinėjimais Lietuvos Respublika „pažeidinėja mano Europos Parlamento nario imuniteto aspektą judėjimo laisvės privilegiją, kurią garantuoja ES Privilegijų ir imunitetų protokolo 7str.“.

    Konkrečiai jis nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nustatė tokį teismo posėdžių grafiką, kad jis negali dalyvauti Europos Parlamento posėdžiuose, pavyzdžiui, „pirmadieniais pirmoje dienos pusėje“ (iš tolesnių V. Uspaskicho teiginių aišku, kad jis skundžiasi, jog posėdžius numatyta rengti kiekvieną ketvirtadienį, dėl ko jis netenka trečiadienių, ketvirtadienių ir penktadienių, kaip Europos Parlamento darbo dienų. Jis pageidautų, kad posėdžiai būtų rengiami kiekvienos savaitės pirmadienį pirmoje dienos pusėje.

    V. Uspaskich, cituodamas Bendrojo Teismo pirmininko 2007 m. kovo 16 d. nutartį byloje T-345/05 R V. prieš Parlamentą[3], teigia, kad Lietuvos teismas, nustatydamas posėdžių tvarkaraštį, pažeidė minėto protokolo 7 straipsnį.

    V. Uspaskich ir toliau tvirtina, kad jis neturėjo galimybės veiksmingai pateikti savo požiūrio prieš Parlamentui priimant sprendimą atšaukti jo imunitetą. Jo nuomone, tai yra Europos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio[4] pažeidimas ir jo pagrindinės teisės į gynybą pažeidimas. Jis skundžiasi, kad Teisės reikalų komitetas nesuteikė jam galimybės pamatyti sprendimo projekto ar pateikti dėl jo pastabas, kol jis nebuvo priimtas, ir kad klausimai Lietuvos generaliniam prokurorui buvo išsiųsti jam nepranešus.

    Aiškindamas išsamiau, V. Uspaskich skundžiasi, kad Parlamentas atšaukė jo imunitetą vadovaudamasis klaidingu įspūdžiu, kad pagal Lietuvos įstatymus imunitetas turi būti atšauktas, nes įtariami nusikaltimai įvykdyti prieš V. Uspaskichą išrenkant Europos Parlamento nariu ir nėra susiję su jo, kaip EP nario, veikla. Jis toliau skundžiasi, kad Parlamentas nekreipė dėmesio į jo įtarimus dėl politinio persekiojimo ir netaikė fumus persecusionis jo atveju.

    b) 2011 m. balandžio 11 d. prašymas

    Savo antrajame, 2011 m. balandžio 11 d. laiške V. Uspaskich teigia, kad balandžio 9 d. „WikiLeaks“ paviešino 2006 m. spalio mėn. JAV ambasados Vilniuje diplomatinę pažymą, siųstą JAV valstybės departamentui, kurioje aiškiai minima, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius patvirtino, jog Lietuvos vyriausybė organizavo Lietuvos Darbo partijos persekiojimą remdamasi įtarimais, kad V. Uspaskich galėtų turėti ryšių su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. V. Uspaskich tvirtina, kad ši pažyma įrodo, jog jis yra politinio persekiojimo auka ir kad atšaukdamas jo imunitetą Europos Parlamentas padarė klaidą ir netaikė fumus persecutionis.

    Todėl Viktor Uspaskich reikalauja persvarstyti 2010 m. rugsėjo 10 d. Parlamento sprendimą vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalimi[5] arba, kaip alternatyva, Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalimi[6].

    Teisinė analizė

    a) 2011 m. balandžio 5 d. prašymas

    Dėl 2011 m. balandžio 5 d. laiško, kuriame prašoma ginti jo Parlamento nario imunitetą remiantis tuo, kad Lietuvos institucijų iškelta byla neleidžia V. Uspaskichui vykdyti jo, kaip Parlamento nario, pareigų arba trukdo šias pareigas vykdyti ir suvaržoma judėjimo laisvė, kuri užtikrinama pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 7 straipsnį[7], reikėtų atsižvelgti į 2008 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Case T‑345/05 Mote prieš Parlamentą[8].

    Šio sprendimo 48 punktą ir tolesnius punktus verta pacituoti in extenso:

    „Protokolo 8 straipsnio [dabar 7 straipsnis] pirmoji pastraipa draudžia valstybėms narėms, visų pirma apmokestinimo priemonėmis, sukurti administracinius Parlamento narių judėjimo laisvės apribojimus (1981 m. rugsėjo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bruce of Donington, 208/80, Rink. p. 2205, 14 punktas). Kaip teigiama šioje nuostatoje, privilegija siekiama užtikrinti Parlamento narių laisvės vykti į Parlamento susitikimų vietą bei grįžti iš jos įgyvendinimą.

    49. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad nors Protokolo 8 straipsnio pirmoji pastraipa, kurioje minimi administraciniai „ar kitokie“ apribojimai, nepateikia išsamaus jų sąrašo, šie apribojimai neapima su patraukimu atsakomybėn susijusių priemonių, nes jos patenka į 10 straipsnį [dabar 9 straipsnis], kuriame apibrėžiamas imunitetų teisinis režimas, neapimantis specialios 9 straipsnyje [dabar 8 straipsnis] numatytos srities, susijusios su Parlamento narių einant pareigas pareikštomis nuomonėmis ir balsavimu. Iš tiesų patraukimas atsakomybėn yra aiškiai minimas Protokolo 10 straipsnio pirmosios pastraipos b punkte kaip priemonė, nuo kurios Parlamento narys yra apsaugotas bet kurios kitos nei jo paties valstybės narės teritorijoje Parlamento sesijų metu. Pagal Protokolo 10 straipsnio pirmosios pastraipos a punktą savo valstybės teritorijoje sesijų metu Parlamento narys taip pat naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje suteikiami Parlamento nariams, o kai kurios valstybės saugo savo Parlamento narius nuo galimo jų patraukimo atsakomybėn. Galiausiai 10 straipsnio antrojoje pastraipoje numatyta, kad imunitetas taip pat galioja Parlamento nariams vykstant į Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos. Šios nuostatos, kuri, kaip ir Protokolo 8 straipsnio pirmoji pastraipa, saugo Parlamento narius nuo pasikėsinimo į jų judėjimo laisvę, buvimas patvirtina, kad joje minimi apribojimai neapima visų įmanomų Parlamento narių laisvo judėjimo apribojimų ir kad, kaip matyti iš pirmiau nagrinėtų 10 straipsnio nuostatų, patraukimo atsakomybėn priemonės turi būti laikomos priklausančiomis 10 straipsnyje įtvirtintam teisiniam režimui.

    50. Taigi Protokolo 10 straipsniu siekiama užtikrinti Parlamento narių nepriklausomumą neleidžiant, kad Parlamento sesijų metu jiems būtų daromas spaudimas (grasinant areštu ar patraukimu atsakomybėn) (2000 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Rothley ir kt. prieš Parlamentą , T‑17/00 R, Rink. p. II‑2085, 90 punktas).

    51. Protokolo 8 straipsnis yra skirtas saugoti Parlamento narius nuo jų judėjimo laisvės apribojimų, nesusijusių su teismo procesu.

    52. Kadangi nebuvo įrodyta, jog pavojų pasikėsinti į A. Mote parlamentinių pareigų įgyvendinimą sukėlė kitokie apribojimai nei kylantys iš jo kilmės valstybės teisminių institucijų pradėto persekiojimo, reikia konstatuoti, kad Parlamentas nepadarė jokios teisės klaidos, nuspręsdamas atšaukti A. Mote imunitetą, tačiau nepareikšdamas nuomonės dėl jam, kaip Parlamento nariui, suteiktos privilegijos ir nenuspręsdamas, jog šiuo atveju buvo pažeistas 8 straipsnis.“[9]

    Reikėtų pažymėti, kad 2007 m. kovo 16 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje T-345/05 V. prieš Parlamentą[10], kurią cituoja V. Uspaskich, buvo priimta toje pačioje byloje. Cituotuose punktuose Bendrasis Teismas tik pažymėjo konstatuodamas, kad numatyti teismo posėdžiai, kuriuose turėjo dalyvauti A. Mote, netrukdo dalyvauti Parlamento sesijose.

    Byloje Mote prieš Parlamentą Bendrasis Teismas aiškiai laikėsi nuomonės, kad Protokolo 7 straipsnyje numatyta apsauga nėra imunitetas, o yra privilegija, kuri neapsaugo nuo Parlamento nario judėjimo laisvės apribojimų, susijusių su teismo procesu.

    Todėl Parlamentas negali pritarti V. Uspaskicho 2011 m. balandžio 5 d. prašymui ginti Europos Parlamento nario imunitetą remdamasis minėto protokolo 7 straipsniu.

    Be kuriuo atveju V. Uspaskicho tariamo negalėjimo dalyvauti Parlamento posėdžiuose trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais tiesioginė priežastis yra ne faktas, kad Parlamentas atšaukė jo imunitetą, o Lietuvos teismo sprendimas. Todėl tinkama vieta ginčyti šį sprendimą būtų teismas Lietuvoje arba Liuksemburge. Nepaisydamas to, pranešėjas siūlo paprašyti Parlamento Pirmininko parašyti Lietuvos valdžios institucijoms ir jų paprašyti užtikrinti, kad V. Uspaskicho bylos nagrinėjimas būtų, kiek įmanoma, surengtas taip, kad tai netrukdytų jo, kaip Europos Parlamento nario, darbui.

    Toliau V. Uspaskich teigia, kad priimdamas Sprendimą nr. P7_TA(2010)0296 Teisės reikalų komitetas pažeidė jo „gynybos teisę – teisę pristatyti savo požiūrį prieš priimant jo atžvilgiu sprendimą, galintį sukelti jam nuostolius.“ Be to, jis skundžiasi, kad jam nebuvo suteikta galimybė pamatyti sprendimo projekto ar pateikti dėl jo pastabas ir kad klausimai Lietuvos generaliniam prokurorui buvo išsiųsti jam nepranešus. Taigi jis negalėjo pateikti pastabų dėl šių klausimų. Jis tvirtina, kad dėl to, jog jam nebuvo leista susipažinti su sprendimo projektu, buvo pažeista ne tik jo pagrindinė teisė į gynybą ir Europos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a ir b punktai[11], bet Parlamentas dar ir neteisingai interpretavo Lietuvos Konstituciją.

    Tai argumentai, susiję su Parlamento sprendimo atšaukti V. Uspaskicho imunitetą teisėtumu, taip pat Parlamento darbo tvarkos taisyklių, pagal kurias nenumatyta, kad V. Uspaskich galėtų tikrinti atsakingo komiteto pranešimo projektą ar teikti dėl jo pastabas, teisėtumu.

    Tinkama vieta šiems klausimams kelti yra Teisingumo Teismas, o ne Teisės reikalų komitetas, kuris pagal Darbo tvarkos taisykles nėra kompetentingas persvarstyti savo sprendimus.

    Pranešėjas pažymi, kad 2011 m. spalio 10 d. įvykusio V. Uspaskicho klausymo metu naujų aplinkybių šiuo klausimu nepaaiškėjo.

    b) 2011 m. balandžio 11 d. prašymas

    Šiame prašyme V. Uspaskich reikalauja persvarstyti 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamento sprendimą remiantis Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalimi[12], arba, kaip alternatyva, Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalimi[13] atsižvelgiant į tariamus naujus faktus, kuriuos atskleidė „WikiLeaks“, kurie, jo nuomone, rodo, kad jis yra fumus persecutionis auka.

    V. Uspaskich siekia persvarstymo remdamasis tuo, kad 2011 m. balandžio 11 d. „WikiLeaks“ paviešino 2006 m. spalio mėn. JAV ambasados Vilniuje diplomatinę pažymą, siųstą JAV valstybės departamentui, kurioje tvirtinama, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška „teigė, kad [Lietuvos vyriausybė] (ir, savaime suprantama, jis pats) parengė Darbo partijos svarbiausio asmens Viktoro Uspaskicho išginimą iš Lietuvos dėl pastarojo ryšių su Rusijos UŽT (Užsienio žvalgybos tarnyba).“

    Visų pirma, nėra sąsajos tarp tariamo buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareigūno pareiškimo po šio pareigūno atsistatydinimo 2006 m. ir 2009 m. iškeltos bylos, kuria galima būtų pagrįsti tvirtinimą, jog esama fumus persecutionis. Net jei buvo įrodymų, kad Lietuvos vyriausybė ir Albinas Januška buvo parengę Viktoro Uspaskicho išginimą iš Lietuvos dėl jo ryšių su Rusijos UŽT, nors taip nėra, vis tiek nebūtų priežastinio ryšio tarp šio fakto ir V. Uspaskichui iškeltos bylos dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

    Antra, nepaisant to, kad Darbo tvarkos taisyklėse nenumatyta, jog atsakingas komitetas persvarstytų Parlamento priimtus sprendimus, – pagaliau tam yra Teisingumo Teismas – konkrečios bylos atveju Parlamentui atšaukus Parlamento nario imunitetą šis narys jau nebeturi imuniteto, kurį reikėtų atšaukti dėl tos bylos. Siekiant teisinio tikrumo, išskyrus neabejotinai išskirtines aplinkybes, jei sprendimas priimtas plenariniame posėdyje, jis neturi būti keičiamas. Nepaisant to, šiuo atveju Teisės reikalų komitetas, gavęs pranešimą apie V. Uspaskicho sprendimą atsiimti savo ieškinį iš Teisingumo Teismo, atliko labai kruopštų Parlamento nario tvirtinimų teisinį ir faktinį vertinimą, taip pat surengė nario paaiškinimų klausymą, kad būtų aišku, ar minėti tvirtinimai pateisintų Parlamento nario imuniteto gynimą.

    Be to, pažymėtina, kad Lietuvos valdžios institucijos paprašė atšaukti V. Uspaskicho teisinį imunitetą 2009 m. liepos mėn. ir kad šio prašymo svarstymas truko daugiau kaip dvejus metus. V. Uspaskich turėjo galimybę užginčyti Parlamento sprendimą, kreipdamasis į Teisingumo Teismą. Parlamento narys pats atsiėmė savo ieškinį. Dabar jis turi galimybę kovoti Lietuvos teismuose iš esmės nagrinėjamoje byloje, išnaudodamas visas jam prieinamas apeliacijų teikimo galimybes, įskaitant kreipimąsi į Liuksemburge esantį teismą, kad būtų priimti prejudiciniai sprendimai, ir apeliacijų teikimą Strasbūro teismui.

    Pranešėjas pažymi, kad 2011 m. spalio 10 d. įvykusio V. Uspaskicho klausymo metu naujų aplinkybių šiuo klausimu nepaaiškėjo.

    Išvada

    Remdamasis minėtais svarstymais, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į tai, kad nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių 2011 m. spalio 10 d. vykusio Parlamento nario klausymo metu, Teisės reikalų komitetas, apsvarstęs visas Parlamento nario imuniteto gynimo ir negynimo priežastis, rekomenduoja, kad Europos Parlamentas negintų Parlamento nario Viktoro Uspaskicho imuniteto.

    • [1]  OL C 13, 2011 1 15, p. 28, pataisymas OL C 72, 2011 3 5, p. 38.
    • [2]  OL C 55, 2011 2 19, p. 24.
    • [3]  Rink. 2007, p. II-25, 87 ir 88 punktai.
    • [4]  1. Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką.
      2. Ši teisė apima:
      a) kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę;
      b) kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo;
      c) administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus.
    • [5]  2. Kiekvienas valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos Parlamento pirmininkui pateiktas prašymas atšaukti kurio nors Parlamento nario imunitetą yra paskelbiamas plenarinio posėdžio metu ir perduodamas atsakingam komitetui.
    • [6]  3. Kiekvienas Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario Parlamento pirmininkui atsiųstas prašymas ginti imunitetą ir privilegijas yra paskelbiamas plenarinio posėdžio metu ir perduodamas atsakingam komitetui.
    • [7]  7 straipsnyje nustatyta, kad „Laisvam Europos Parlamento narių, vykstančių į Europos Parlamento susitikimus bei grįžtantiems iš jų, judėjimui negali būti taikomi jokie administraciniai ar kitokie apribojimai.
      Muitinio tikrinimo ir valiutos keitimo kontrolės atžvilgiu Europos Parlamento nariams:
      a) jų pačių vyriausybės sudaro tokias pačias sąlygas, kokios yra sudaromos aukšto rango pareigūnams, keliaujantiems į užsienį laikinų oficialių vizitų metu; b) kitų valstybių narių vyriausybės sudaro tokias pačias sąlygas, kokios yra sudaromos užsienio vyriausybių atstovams laikinų oficialių vizitų metu.
    • [8]  Rink. 2008, p. II-2849.
    • [9]  Pabraukta Teisės reikalų komiteto.
    • [10]  Rink. 2007, p. II-25, 87 ir 88 punktai (pabraukta Teisės reikalų komiteto).
    • [11]  1. Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką.
      2. Ši teisė apima:
      a) kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę;
      b) kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo;
      c) administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus. ...
    • [12]  2. Kiekvienas valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos Parlamento pirmininkui pateiktas prašymas atšaukti kurio nors Parlamento nario imunitetą yra paskelbiamas plenarinio posėdžio metu ir perduodamas atsakingam komitetui.
    • [13]  3. Kiekvienas Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario Parlamento pirmininkui atsiųstas prašymas ginti imunitetą ir privilegijas yra paskelbiamas plenarinio posėdžio metu ir perduodamas atsakingam komitetui.

    GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

    Priėmimo data

    21.11.2011

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    9

    5

    0

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Françoise Castex, Klaus-Heiner Lehne, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Alexandra Thein, Diana Wallis, Cecilia Wikström, Zbigniew Ziobro

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, Dagmar Roth-Behrendt

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

    Jaroslav Paška