Procedūra : 2011/2148(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0431/2011

Pateikti tekstai :

A7-0431/2011

Debatai :

PV 19/01/2012 - 4
CRE 19/01/2012 - 4

Balsavimas :

PV 19/01/2012 - 10.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0013

PRANEŠIMAS     
PDF 203kWORD 194k
30.11.2011
PE 467.225v03-00 A7-0431/2011

dėl piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos

(2011/2148(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėjas: Aldo Patriciello

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas

(2011/2148(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XIX antraštinės dalies 189 straipsnį dėl tyrimų politikos ir technologinės plėtros bei kosmoso politikos, kuriame visų pirma minima, kad reikia parengti Europos kosmoso politiką siekiant paskatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą ir ES politikos krypčių įgyvendinimą,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. spalio 28 d. komunikatą „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“ (COM(2010)0614),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos(2),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikatą „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“ (COM(2011)0152),

–    atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 31 d. Tarybos išvadas „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 11 d. baltąją knygą „Kosmosas: nauja Europos siena besiplečiančioje ES – veiksmų planas Europos kosmoso politikai įgyvendinti“(COM(2003) 0673)),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 2004/578/EB dėl Europos bendrijos ir Europos kosmoso agentūros pamatinio susitarimo sudarymo(3),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Europos palydovinės radijo navigacijos programų laikotarpio vidurio peržiūra“ (COM(2011)0005),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Europos palydovinės navigacijos programų laikotarpio vidurio peržiūros: įgyvendinimo vertinimas, būsimi iššūkiai ir finansavimo perspektyvos(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 20 d. rezoliuciją dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programos (GALILEO) finansavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą ir pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę struktūrą(5),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 0500),

–   atsižvelgdamas į Reglamentą (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir GALILEO) įgyvendinimo(6),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatu „Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES). Mums rūpi saugesnė planeta“ (COM(2008)0748),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES). Su kosmine infrastruktūra susiję nauji uždaviniai ir tolesni veiksmai“ (COM(2009)0589),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 22 d. reglamentą (ES) Nr. 911/2010 dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) ir jos pradinės veiklos (2011–2013 m.)(7),

–   atsižvelgdamas į reglamentą (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra(8),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planas“ (COM(2010)0308),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7-0431/2011),

A. kadangi SESV 189 straipsnis suteikia ES aiškų vaidmenį kosmoso politikos plėtrai rengiant Europos kosmoso politiką siekiant skatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą ir įgyvendinti savo politiką;

B.  kadangi kosmoso politika yra pagrindinis strategijos „Europa 2020“ elementas ir viena sudedamųjų pavyzdinės iniciatyvos dėl pramonės politikos dalių;

C. kadangi palydovinių ryšių paslaugomis jau naudojasi ES vyriausybės ir piliečiai;

D. kadangi ji remia pažangią, tvarią ir integracinę ekonomiką kurdama aukštos kvalifikacijos darbo vietas, siūlydama verslo galimybes, skatinti naujoves ir gerindama gerovę ir piliečių saugumą;

E.  kadangi kosmosas Europai turi strateginę reikšmę ir yra vienas iš svarbiausių dalykų norint nepriklausomai priimti sprendimus ir imtis veiksmų;

F.  kadangi Europos kosmoso pramonės sukurta konsoliduota apyvarta sudaro 5,4 mlrd. eurų ir joje dirba daugiau nei 31 000 aukštos kvalifikacijos darbuotojų;

G. kadangi norint išlaikyti patikimą Europos kosmoso pramonę vienas iš būtinų aspektų yra Europos palydovinių ryšių sektorius, nes daugiau kaip pusė šios Europos pramonės apyvartos gaunama gaminant ar paleidžiant telekomunikacijų palydovus;

H. kadangi Europos Parlamentas nuolatos visapusiškai rėmė Europos Pasaulinės navigacijos palydovų sistemą (GNSS), įgyvendinamą pagal GALILEO ir EGNOS programas, kuria siekiama pagerinti kasdienį Europos piliečių gyvenimą, užtikrinti Europos autonomiškumą ir nepriklausomumą ir užimti didelę pasaulio pažangiųjų technologijų rinkos, priklausančios nuo palydovinės navigacijos, dalį;

I.   kadangi šiuo metu ES priklauso nuo JAV pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS), šia sistema paremtos veiklos vertė sudaro apytiksliai 7 proc. bendrojo vidaus produkto ir kadangi GALILEO, palyginti su Amerikos GPS, turėtų teikti aiškių pranašumų, kaip, pvz., pagerintas tikslumas, patikimumas pasaulio mastu, atpažinimas ir paslaugos teikimo užtikrinimas, taip pat Sąjungai suteiktų strateginę autonomiją; atsižvelgiant į tai kokia svarbi GALILEO gali būti siekiant padidinti Europos konkurencingumą ir pagerinti daugelio paslaugų kokybę;

J.   kadangi dėl padidėjusių programos sąnaudų, be kita ko, kilusių dėl netikslių išlaidų prognozių ir išlaidų valdymo strategijų, iš dabartinio biudžeto bus galima finansuoti tik pradinio operacinio pajėgumo (POP) įgyvendinimą,

K. kadangi Komisija pateikė pasiūlymą dėl GALILEO finansavimo iš 2014– 2020 m. daugiametės finansinės programos, bet kadangi programa nenumato lėšų GMES, todėl ateityje šios programos išlikimui gresia pavojus,

L.  kadangi prieš priimant sprendimą dėl įsipareigojimo kitoje daugiametėje finansinėje programoje skirti lėšų iš ES biudžeto Komisija turi pateikti aiškų ir išsamų abiejų programų – GALILEO ir GMES – visų galimų techninių pasirinkimo galimybių ir susijusių išlaidų ir naudos įvertinimą;

M. kadangi GMES yra Europos pavyzdinė programa, skirta tarnauti Europos piliečiams, teikiant geografinę informaciją padėti viešosioms institucijoms įgyvendinant jų vykdomą politiką, įskaitant aplinkosaugos valdymą, rizikos valdymą bei piliečių apsaugą; kadangi programa GMES turi užtikrinti nuolatines informavimo apie aplinką ir saugumą paslaugas, teikiamas naudojantis ilgalaike kosmoso ir in situ stebėjimo infrastruktūra ir kuo geriau panaudojant Europoje esančius išteklius;

N. kadangi nuolatinis pramonės konkurencingumas, paremtas ambicinga mokslinių tyrimų ir plėtros programa bei papildoma veikla – kosmoso erdvės tyrimais, kosmoso infrastruktūros apsauga ir tarptautiniu bendradarbiavimu, yra pagrindiniai aspektai norint užtikrinti sėkmingą kosmoso politiką;

O. kadangi, kaip pabrėžia Europos Komisija, turi būti užtikrinta nepriklausoma galimybė naudotis kosmosu, kad būtų galima pasiekti Europos kosmoso politikos tikslus,

P.  kadangi praktinės pramonės žinios Europoje yra ypač svarbios sėkmingai kosmoso politikai, o Europos integracijos ir konkurencingumo programos vaidina lemiamą vaidmenį;

Europos kosmoso strategijos tikslai

1.  pritaria Komisijos komunikatui „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas” kaip pirmam žingsniui į visapusišką Piliečiams naudingą Europos Sąjungos kosmoso strategiją, kuri tarnauja jos piliečių, politikos bei diplomatijos interesams; mano, kad Europos Sąjunga turėtų sutelkti pastangas kuriant vartotojams skirtas paslaugas, naudingas piliečiams, o taip pat siekti tobulinti politiką ir jos įgyvendinimą; mano, kad atitinkamas tokių kosminės erdvės programų kaip Galileo ir GMES naudojimas smarkiai sumažintų sąnaudas suinteresuotuose sektoriuose ir atneštų naudos regionams bei vietos bendruomenėms;

2.  mano, kad svarbu, jog kosmoso politika būtų reali politika, kuria siekiama pagerinti kasdienį Europos piliečių gyvenimą, sudaryti sąlygas naujam ekonomikos augimui, skatinti visapusiškai naudotis inovacijų galimybėmis ir remti pasaulinio lygio mokslo pažangą; pabrėžia, kad kosmoso sprendimai, grindžiami naujausiomis technologijomis ir konkurencinga Europos pramonės baze yra būtini norint įveikti svarbius šiandienos visuomenės iššūkius, pvz., gaivalines nelaimes, stebėti išteklius ir klimatą, plėtoti telekomunikacijų sektorių ir skatinti kurti taikomąsias programas klimato kaitos, žemės panaudojimo planavimo, aplinkosaugos valdymo, žemės ūkio, jūrų saugumo, žuvininkystės ir transporto srityse;

3.  pažymi, kokį svarbų vaidmenį palydoviniai tinklai atlieka siekiant, kad iki 2013 m. visą ES teritoriją aprėptų plačiajuostis internetas ir taip būtų pasiekti ES skaitmeninės darbotvarkės tikslai;

4.  palankiai vertina Komisijos ketinimą nustatyti kosmoso pramonės politiką, kuri atitiktų specifinius kiekvieno sektoriaus dalies poreikius; pabrėžia, kad šią politiką reikėtų suderinti ne tik su EKA ir valstybėmis narėmis, bet ir su Europos Parlamentu;

5.  mano, kad Europos Sąjunga yra atsakinga už koordinavimą ir nacionalinių kosmoso politikų ir programų stiprinimą siekiant nustatyti nuoseklų Europos požiūrį į bendradarbiavimą su visais suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad tokiu požiūriu reikėtų siekti sukurti tvirtą, konkurencingą ir nepriklausomą Europos pramonė pagrindą bei suvienyti Europos pramonės politiką, kuri vidutinės bei ilgalaikės trukmės laikotarpiu gali numanyti, vystyti, paleisti, valdyti ir išnaudoti kosminės erdvės sistemas, įskaitant finansinius bei teisinius mechanizmus;

6.  pritaria strategijos tikslams, skirtiems stiprinti paramą Europos kosminės infrastruktūrai ir moksliniams tyrimams, padidinti Europos pramoninio pagrindo technologinę nepriklausomybę, skatinti vaisingą bendradarbiavimą kosminės erdvės sektoriuje bei kitose pramonės šakose ir skatinti inovacijas kaip Europos konkurencingumo variklį;

7.  tačiau pažymi, kad prioritetiniai veiksmai yra nustatyti Komisijos komunikate, bet lieka iš dalies neaiškūs; pabrėžia, kad jie turėtų būti patikslinti ir apimti visų techninių galimybių įvertinimą bei su tuo susijusias sąnaudas ir pranašumus bei socialinį poveikį, įskaitant galimą poveikį Europos Sąjungos pramoniniam pagrindui ir Europos pramonės politikai; atkreipia dėmesį, kad Europos kosmoso programoje reikia susitelkti ties sritims, teikiančioms pridėtinę vertę Europai ir reikėtų stengtis, kad pastangos nebūtų išsklaidytos bei nesidubliuotų su Europos kosmoso agentūros (EKA) vykdoma veikla;

8.  pabrėžia, kad reikia aiškaus valdymo kosmoso politikos srityje, kuo geriau išnaudojant turimus Europoje įgūdžius su veiksmingais priežiūros ir koordinavimo mechanizmais, siekiant suderinti prioritetus ir išteklius, gaunamus iš nacionalinių fondų bei Europos Sąjungos, EKA ir kitų Europos kosmoso agentūrų bei ES svarbių agentūrų ir užtikrinti tinkamą tokių išteklių valdymą;

9.  pažymi, kad septynios Kosmoso reikalų tarybos iki šiol pateikė tik vieną atsitiktinę užuominą į Europos transporto sektorių, o kosmoso politikos reikšmė transporto sektoriui nebuvo pakankamai detaliai apsvarstyta vykdant Kosmoso tarybos diskusijas, kaip matyti iš posėdžių rezultatų;

10. pabrėžia poreikį geriau suprasti gyvybiškai svarbių sektorių priklausomybę nuo kosmoso bei ragina valstybes nares ir Komisiją didinti informuotumą apie kosmoso svarbą;

11. primena, kad transporto sektorius vaidina pagrindinį vaidmenį įgyvendinant plano „ES 20–20–20“ anglies dioksido išmetimo mažinimo bei energijos suvartojimo mažinimo tikslus ir strategijos „Europa 2020“ tikslus, o tvaraus augimo negalima pasiekti be veiksmingo transporto sektoriaus;

12. mano, kad Europos Sąjungos kosmoso strategija yra būtina norint užtikrinti, kad kosminėmis technologijomis bus visapusiškai prisidedama prie saugesnio ir efektyvesnio visų transporto rūšių eismo valdymo bei kontrolės;

13. sutinka su Komisija, kad Europa turi išsaugoti galimybę nepriklausomai naudotis kosmosu, kad būtų galima pasiekti nustatytus kosmoso politikos tikslus ir kad toliau būtų gaunama naudos iš su kosmosu susijusios veiklos; todėl ragina Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus strateginiame paleidimo įrenginių sektoriuje, ypač jiems skiriant daug dėmesio pramonės politikos, susijusios su kosmosu, srityje;

14. pabrėžia ypatingą kosminių aparatų paleidimo svarbą kosmoso politikoje ir tai, kad šioje srityje reikalingas naujas politinis Europos postūmis, nes visame pasaulyje kosminių aparatų paleidimo sektoriaus finansinė padėtis kritinė;

Pavyzdiniai projektai GALILEO ir GMES

15. mano, kad GALILEO yra pavyzdinė Sąjungos programa ir pirmoji civiliniams tikslams skirta pasaulinė palydovinės navigacijos sistema, kuri galėtų padėti užtikrinti Sąjungos nepriklausomybę strateginėje srityje;

16. prašo Komisijos tinkamai papildyti teisinį ir finansinį pagrindą, ypač sudarant 2014–2020 m. finansinę programą, požiūriu į veiksmingą valdymą, GALILEO paslaugas bei taisykles dėl atsakomybės; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad norint paleisti GALILEO ir būti pasiruošusiems visapusiškam jo panaudojimui, būtina:

-          apibrėžti būsimos GALILEO veiklos valdymo principus,

-          iš esmės racionalizuoti programos organizacinę struktūrą;

17. mano, kad pradinio operacinio pajėgumo teikti pradines paslaugas įgyvendinimas turi būti baigtas vėliausiai iki 2014 m. siekiant užtikrinti, kad GALILEO imtuvų gamintojams tikrai taptų antrąja pagrindine GNSS; palankiai vertina dviejų patvirtintų operacinių palydovų paleidimą į orbitą 2011 m. spalio 20 d. iš Europos kosmodromo Kuru;

18. yra įsitikinęs, kad tikslas pasiekti visišką operacinį pajėgumą (VOP), paremtą 27 palydovų sistema ir tinkamu atsarginių palydovų skaičiumi bei tinkama antžemine infrastruktūra, yra būtina sąlyga norint pasiekti GALILEO pridėtinę vertę atpažinimo, didelio tikslumo ir nenutrūkstamo paslaugų teikimo požiūriu, taigi, gauti ekonominės ir visuomeninės naudos; baiminasi, kad GALILEO neprarastų savo pranašumo, jei sistema nebus visiškai sukomplektuota laiku ir jei jo paslaugų pateikimas į tarptautines rinkas nebus atliktas tinkamai; mano, kad, siekiant įtikinti naudotojus ir investuotojus dėl ilgalaikio Europos Sąjungos įsipareigojimo, visos Europos institucijos turi aiškiai ir nedviprasmiškai remti visiško operacinio pajėgumo įgyvendinimą;

19. mano, kad finansinis planas, kuris turi būti priimtas dėl GALILEO, turės būti sudarytas taip, kad būtų galima užtikrinti ilgalaikius ir tęstinius įsipareigojimus, įskaitant veiklos, priežiūros ir pakeitimų sąnaudas;

20. primygtinai ragina Komisiją ir Europos GNSS agentūrą daugiau stengtis informuoti potencialius vartotojus ir investuotojus apie GNSS, remti naudojant GNSS teikiamas paslaugas ir nustatyti šių paslaugų paklausą Europoje;

21. yra tvirtai įsitikinęs, kad papildomas GNSS finansavimas gali būti užtikrintas tik jei būtų gerokai pagerintas sprendimus priimančių asmenų ir platesnės visuomenės informuotumas apie GNSS teikiamą naudą ES ekonomikai ir visuomenei; sveikina konkrečias iniciatyvas, tokias kaip idėjų konkursą „Galileo Masters“;

22. primena, kad EGNOS yra reali ir veikianti programa; mano, kad būtina visapusiškai pasinaudoti šia programa ir konkrečiai išnaudoti jos funkcijas; atkreipia dėmesį, jog siekiant įtvirtinti bendrąją rinką svarbu, kad EGNOS sistema aprėptų visą ES ir pabrėžia, kad tą sistemą reikia plėsti į pietų, rytų ir pietryčių Europą, Viduržemio jūros regioną, Afriką ir Arktiką;

23. pabrėžia, kad GALILEO ir EGNOS sistemos padeda kurti Bendrą Europos dangų ir vystyti saugų bei ekonomiškai efektyvų oro eismo valdymą Europoje, todėl ragina nustatyti ambicingą ir griežtą grafiką, kartu užtikrinant stabilų mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, kuris sudarys sąlygas technologinei pažangai ir pramonės pajėgumų augimui, taip pat skatina sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą, siekiant įgyvendinti abi programas, kurios yra išankstinė sąlyga tam, kad būtų laiku sukurtas Bendras Europos dangus – būtinas strateginės reikšmės žingsnis plėtojant Europos integraciją ir stiprinant Europos bendrąją rinką;

24. mano, kad veiksmai, kuriais siekiama skatinti EGNOS ir GALILEO sistemų naudojimą civilinėje aviacijoje, strategiškai būtini siekiant įgyvendinti SESAR projektą, ypač panaudoti jį plėtojant nusileidimo procedūras ir mažuose oro uostuose;

25. ragina valstybes nares patvirtinti savo įsipareigojimus, susijusius su ES kosmoso projektais, pvz., SESAR, kurie bus labai svarbūs augimo ir darbo vietų įvairiuose sektoriuose požiūriu;

26. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti finansavimo skaidrumą bei ryšį tarp karinių ir civilinių kosmoso panaudojimo strategijų;

27. pabrėžia, kad GALILEO ir EGNOS sistemos yra būtinos veiksmingo ir aplinkos požiūriu tvaraus kelių eismo valdymo, kelių mokesčių surinkimo sistemų, eCall bei padėties nustatymo realiuoju laiku sistemų požiūriu, taip pat norint ateityje taikyti skaitmeninius tachografus;

28. mano, kad pavojingų ir teršiančių krovinių vežimo stebėjimas turėtų būti prioritetinis uždavinys naudojant palydovines stebėjimo bei navigacijos sistemas;

29. mano, kad GMES taip pat yra pavyzdinė Europos Sąjungos programa, žemės stebėjimo srityje atliekanti esminį vaidmenį; pabrėžia GMES indėlio, kurį šia programa galima įnešti į strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimą, svarbą remiant augimą ir ekologišką ekonomiką, o taip pat ilgalaikes investicijas į technologijas ir infrastruktūrą; patvirtina GMES, žemės stebėjimo veiklos programos, svarbą, nes ji yra svarbi priemonė kovojant su klimato kaita ir aplinkos nykimu; pažymi, kad GMES, renkant ir nagrinėjant informaciją nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis, suteiks galimybę perduoti tikslius ir naudingus duomenis, reikalingus: atmosferos, jūrų ir sausumos stebėsenos, taip pat civilinės saugos veiklos ir ankstyvo įspėjimo sistemoms, ekstremalių situacijų valdymui ir atliekant gelbėjimo veiksmus, įvykus gaivalinėms nelaimėms ar gamtinėms katastrofoms, jūros ir pakrančių stebėsenai, žemės ūkio vystymui, vandens ir sausumos ir regionų planavimui, taikant naujoviškas naujoviškas aplinkos poveikio ir atskaitos technologijų priemones ir teikiant duomenis apie aplinką, kad būtų galima susieti erdvinius duomenis su duomenimis in situ;

30. primygtinai ragina Komisiją baigti kurti teisinį pagrindą ir pateikti pasiūlymą dėl veiksmingo valdymo skirtinguose šios programos plėtros ir administravimo lygmenyse, pasiremiant ES valstybės institucijų specialistų žiniomis, įskaitant ES agentūras bei privatų sektorių ir šias žinias panaudojant vartotojams skirtų paslaugų kūrimui bei koordinavimui; primygtinai ragina Komisiją ir kitas institucijas įtraukti GMES finansavimą į daugiametę 2014–2020 m. finansinę programą; pakartoja, kad įtraukus GMES finansavimą į daugiametę finansinę programą būtų išvengta investicijų, kurios jau skirtos pagal Europos bendrijos septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą, netikslingumo; pažymi, kad nesant ilgalaikės ekonominės paramos finansinio plano ligšiolinės investicijos taps beprasmės; mano, kad prašant valstybių narių ir toliau dengti išlaidas, skirtas tokios programos įgyvendinimui pradėti ir kasmet palaikyti būtų patirtos didesnės ilgalaikės išlaidos, Europos piliečiams sudarytos nevienodos galimybės gauti atitinkamą informaciją ir naudą, galbūt laikinai sustabdyta ši programa, vėliau nutrauktas duomenų gavimas bei galiausiai atsirastų priklausomybė nuo kosminės erdvės infrastruktūrų, esančių už Europos ribų, todėl su sektoriumi susijusios pramonės šakos atsidurtų pavojingoje ekonominėje padėtyje;

31. pabrėžia, kad GMES išlaidos iki 2013 m. jau padengtos, iš viso 3 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų suma, skirta palydovams, ir 700 mln. eurų suma, skirta paslaugoms) ir programai vykdyti 2014 – 2020 m. numatoma vidutiniškai per metus išleisti 850 mln. eurų; ragina Komisija skatinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir pritraukti daugiau privataus kapitalo lėšų;

32. ragina Komisiją pasiūlyti ilgalaikį valdymo ir finansavimo planą, paremtą visų galimybių analize ir apibrėžti veiklos organizaciją, užtikrinant tinkamą valdymą bei iš tarnybų gaunamų duomenų teikimą, siekiant išsaugoti dabartinę programos sėkmę ir pasiekti tikslo iki 2014 m. turėti visapusiškai veikiančią programą; mano, kad tai reikia susieti su bendra Europos duomenų politika, kad būtų užtikrintas atviras esamų duomenų prieinamumas ir galimybė jais naudotis; mano, kad yra svarbu nustatyti, kokius susitarimus įgyvendinti su nacionalinėmis agentūromis, siekiant geriausiai išnaudoti sistemos sąveiką, tęstinumą ir valdymą; mano, kad būtina užtikrinti ryšius, viena vertus, tarp naudojimo mokslo tikslais ir naudojimo komerciniais tikslais ir, antra vertus, tarp ESA vykdomos veiklos ir paslaugų teikimo, operacijų įgyvendinimo ir sistemos vystymo, o tai reikalauja Europos specifinių struktūrų ir įgūdžių;

33. pripažįsta GMES paslaugų teikiamą socialinę naudą vartotojams, kuriems tęstinumas ir tvarumas labai svarbūs tam, kad jie galėtų geriau pasinaudoti stebėjimo infrastruktūros galimybėmis, kurios siūlomos pagal šią programą;

Saugi kosmoso erdvė saugumo ir gynybos tikslais

34. pritaria Komisijos diskusijoms dėl GMES programos saugumo elemento stiprinimo sienų stebėjimo, paramos Europos Sąjungos išorės veiksmams, jūrų priežiūros srityse, sudėtingais kritinių situacijų atvejais, humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos ir kitose srityse, atsižvelgiant į apdorojamų duomenų įslaptinimą ir į poreikį apsaugoti privatumą bei visas kitas piliečių teises;

35. mano, kad kosmoso politika turėtų apimti ir kritinės Europos kosmoso infrastruktūros saugumo bei saugaus nebeeksploatuojamos įrangos susigrąžinimo politiką; pripažįsta vis didėjančią Europos ekonomikos, politikos ir visuomenės priklausomybę nuo kosmoso infrastruktūros ir pabrėžia, kad kosmoso infrastruktūra (kaip ypač svarbi infrastruktūra) turi lemiamos reikšmės Europos sprendimų priėmimo savarankiškumui stiprinti; mano, kad Europos informuotumo apie padėtį kosmose stebėjimo sistemos sukūrimas (angl. Space Situation Awareness) padėtų apsaugoti svarbiausias Europos kosmoso infrastruktūras nuo erdvėlaivių susidūrimo arba atsitrenkimo į kosmines nuolaužas, arba į arti Žemės skriejančius objektus, pavojaus, o taip pat apsaugotų nuo kosmoso meteorologinių sąlygų keliamos rizikos; mano, kad Europos visiškai naujų programų kūrimas turėtų būti grindžiamas įgūdžiais, gebėjimais ir esama infrastruktūra, kurios pareikalavo kiekvienos valstybės narės investicijų ir šiuo metų trūkstamų pajėgumų plėtojimo;

36. mano, kad visapusiškai naudojantis palydovinėmis ryšių paslaugomis bus tiesiogiai remiamas Europos gamybos pramonės konkurencingumas, puoselėjama Europos pramonės bazė ir padedama siekti šių pagrindinių politikos tikslų:

– pasiekti plačiajuosčio ryšio, įskaitant naujos kartos paslaugas, aprėptį visoje ES teritorijoje, nes palydoviniai tinklai yra būtinas technologijų derinio, reikalingo norint įgyvendinti ES skaitmeninės darbotvarkės tikslus, elementas;

– pasiekti, kad ir sausumos, ir jūros, ir oro transportas būtų tvarus, saugus ir pažangus,

– pasiekti, kad ES kuo daugiau prisidėtų prie bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis programų ir kuo aktyviau siektų Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

– užtikrinti pakankamą ES vaidmenį šalinant būsimų nelaimių padarinius ES viduje ir už jos ribų;

Skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas

37. mano, kad Europos Sąjungai reikalingas tvirtas žinių ir technologinis pagrindas, kuris padėtų kaip galima geriau pasinaudoti taikomosiomis kosmoso programomis suteikiant naudos jos piliečiams, jeigu ES nori veikti nepriklausomai ir turėti konkurencingą kosmoso pramonę, sugebančią vienodomis sąlygomis konkuruoti su veikėjais už Europos ribų; pabrėžia, kad teisinis, administracinis ir finansinis pagrindas yra būtinas, norint, kad pramonė investuotų į mokslinius tyrimus ir inovacijas; mano, kad ES turi investuoti siekdama Europai užtikrinti galimybę naudotis kosmoso ir orbitos infrastruktūra;

38. pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos svarbą kosmoso politikos srityje – ja būtų užtikrinama technologijų pažanga, pramonės vystymasis, ES konkurencingumas ir ES būtų kuriamos darbo vietos; mano, kad Europos kosmoso mokslinių tyrimų ir plėtros politika turėti būti užtikrinamas pakankamai gerai apgalvotų, pakankamai nepriklausomų ir reikalingų technologijų prieinamumas konkurencingomis sąlygomis; ragina Komisiją plėtoti strateginę darbotvarkę siekiant užtikrinti suderinamumą tarp Europos Sąjungos pastangų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje ir EKA bei valstybių narių dedamų pastangų, skirtų visoms technologijoms, įgūdžiams ir dvejopiems šaltiniams, reikalingiems siekiant konkurencingumo, Europos nepriklausomumo ir galimybės dalyvauti tarptautinėje rinkoje bei siekiant sumažinti Europos programų riziką;

39. mano, kad būtina sukurti mechanizmus ir programas, skirtas skatinti rinką naudoti taikomąsias programas ir paslaugas, gautas iš Galileo / EGNOS ir GMES, taip pat telekomunikacijas ir paslaugas, kurios numato bendrą įvairių kosmoso paslaugų panaudojimą, taip veiksmingai atitikdamos piliečių poreikius;

40. taip pat mano, kad būtina stiprinti Europos nepriklausomumą ir konkurencingumą, kas yra reikalinga, prieinamomis sąlygomis išlaikyti autonomiją patekimo į kosmosą srityje, skatinant Europos paleidimo įrenginių sektoriaus paslaugų naudojimą ir tikrinant veiklos ir pramonės organizavimo reikalingumą palyginti su bendrais reikalavimais; todėl ragina Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus, skirtus strateginei paleidimo įrenginių sektoriaus daliai, inter alia, būtent skiriant šiam sektoriui kosmoso pramonės politikos srityje skiriant ypatingą dėmesį;

41. ragina Komisiją tinkamai laikytis finansinių reikalavimų ir praktikos būsimose mokslinių tyrimų pagrindų programose; mano, kad taikomųjų kosmoso programų, kaip svarbiausių galimybes atveriančių technologijų, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra pirmiausia turėtų būti integruoti į įvairias sektorines mokslinių tyrimų sritis, pvz., klimato kaitą, aplinką, transportą, žemės ūkį ir kt., o ne sudaryti atskirą kosmoso temą;

42. prašo Komisijos bendradarbiaujant su EKA išnagrinėti kosminės erdvės tyrinėjimo galimybes, nurodant galimas išlaidas ir naudą; atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikėtų parengti bendrą strategiją kartu su tarptautiniais partneriais per bendradarbiavimo susitarimą, pagrįstą bendru visų dalyvaujančių šalių susitarimu ir pagrįstais įnašais iš Europos Sąjungos;

Tarptautinis bendradarbiavimas

43. pakartoja, kad tarptautinis bendradarbiavimas taikiais tikslais yra pagrindinė Europos Sąjungos vertybė ir jos politikos pagrindas; mano, kad tarptautiniu bendradarbiavimu reikėtų skatinti Europos technologijas, infrastruktūrą ir paslaugas, mokslo, technikos ir pramonės pranašumą, užtikrinti Europos vartotojams optimalią galimybę gauti duomenų, dalintis žiniomis bei kartu kurti taikomąsias programas, naudingas siekiant išspręsti problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria Europa ir visas pasaulis; pažymi, kad kosmoso srityje ES turėtų pirmauti ir atlikti strategiškai svarbų vaidmenį pasaulyje, ypač tarptautinėse derybose, susijusiose su informacijos apie padėtį kosmose sistema (angl. SSA) ir kosmoso tyrinėjimu; pabrėžia, kad pastangos kosmoso politikos srityje gali būti vykdomos efektyviau pasitelkiant pramonės bendradarbiavimą ir dalijimąsi investicijomis, vykdant tokias pagrindines programas kaip pvz. Tarptautinė kosminė stotis;

44. pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti pakankamą ES vaidmenį reaguojant į būsimas nelaimes ES ir už jos ribų;

45. ragina Komisiją parengti tarptautinę bendradarbiavimo strategiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bei EKA, siekiant sustiprinti dialogą kosmoso politikos srityje su strateginiais partneriais (JAV, Rusijos Federacija ir Japonija) bei ištirti galimybes užmegzti panašų dialogą su kitomis stiprėjančiomis valstybėmis, tokiomis kaip Kinija, Indija ir Brazilija;

46. primena politinius sprendimus Europos Sąjungoje priimantiems veikėjams, kad didžioji dalis institucinių rinkų pasaulyje, deja, nėra atviros tarptautinei konkurencijai ir kad numatytas tarptautinis bendradarbiavimas turi būti paremtas sąlygomis, kuriomis būtų suteikiamos galimybės vykdyti sąžiningą prekybą;

47. pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas, nors ir yra siektinas, ypač mokslinių tyrimų srityje turi būti paremtas abipusiškumo ir abipusės naudos principu; apgailestauja, kad mūsų pagrindinių konkurentų kosmoso srityje institucinės rinkos nėra atvertos užsienio pramonei, įskaitant Europos pramonę;

Europos Sąjungos ir EKA santykiai

48. primena, kad pagal SESV 189 straipsnį – Europos Sąjunga užmezga tinkamus santykius su ESA siekdama apibrėžti abipusę atsakomybę nedubliuojant funkcijų ir investicijų;

49. mano, kad didėjančiai Europos Sąjungos veiklai kosmose reikia naujo santykių su EKA ir nacionalinėmis agentūromis apibrėžimo, atsižvelgiant į tai, kad EKA ir nacionalinių agentūrų išplėtoti techniniai ir programavimo įgūdžiai yra labai svarbūs išlaikant Europos pramonės technologinius pajėgumus ir konkurencingumą aukštame lygyje bei tai, kad Europos Sąjunga turėtų sutelkti dėmesį į jai reikalingų kosmoso sistemų operacijas, jai reikalingų kosmoso sistemų vystymą ir tęstinumą bei tarptautinę rinkos plėtrą bei naudotojų poreikius;

50. ragina Komisiją atlikti savo, kaip politinės lyderės ir priežiūros institucijos vaidmenį organizacijų, kurios veikia jos pavedimu, atžvilgiu;

51. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

P7_TA(2010)0224.

(2)

P7_TA(2011)0093.

(3)

OL L 261, 2004 6 8, p. 63.

(4)

P7_TA(2011)0265.

(5)

OL L 146E, 2008 6 12, p. 226.

(6)

OL L 196, 2008 7 24, p. 1.

(7)

OL L 276, 2010 10 20, p. 1.

(8)

OL L 176, 2010 10 20, p. 11.


AIŠKINAMOJI DALIS

1. Įvadas

Lisabonos sutarties 189 straipsnis suteikia Europos Sąjungai aiškų vaidmenį rengiant Europos kosmoso tyrinėjant ir panaudojant kosmosą, siekiant skatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą ir įgyvendinti savo politiką. Kosmoso politika yra pagrindinis strategijos „Europa 2020“ elementas ir viena sudedamųjų pavyzdinės iniciatyvos dėl pramonės politikos dalių. Ji remia pažangią, tvarią ir integracinę ekonomiką kurdama aukštos kvalifikacijos darbo vietas, siūlydama verslo galimybes, skatinti naujoves ir gerindama gerovę ir piliečių saugumą.

Komisijos pateikti pasiūlymai komunikate COM (2011/152) yra pirmasis žingsnis link visapusiškos Europos Sąjungos kosmoso strategijos. Tačiau reikia nustatyti nuoseklų Europos požiūrį į bendradarbiavimą su pramone ir vidutiniu bei ilguoju laikotarpiu skurti finansines ir teisines priemones Europos pramonei skatinti ir užtikrinti būtiną tęstinumą siekiant tarptautiniame kontekste remti plataus užmojo ir konkurencingus projektus.

Prioritetiniai veiksmai yra nustatyti Komisijos strategijoje, bet lieka iš dalies neaiškūs. Jie turėtų būti patikslinti ir apimti visų techninių galimybių įvertinimą bei su tuo susijusias sąnaudas ir privalumus. Taip pat būtina sukurti aiškų valdymą kosmoso politikos srityje su veiksmingais priežiūros ir koordinavimo mechanizmais, siekiant suderinti prioritetus ir išteklius, gaunamus iš nacionalinių fondų ir Europos Sąjungos, EKA ir EGA.

2. Pavyzdiniai projektai GALILEO ir GMES

a) GALILEO

Palydovinės navigacijos sistema GALILEO yra Europos iniciatyva sukurti naujovišką pasaulinę palydovinės navigacijos sistemą, kuria naudojantis būtų galima teikti garantuoto labai tikslaus padėties nustatymo civilių kontroliuojamas paslaugas. Diskusijos apie Europos sistemą prasidėjo dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, o 1999 m. Taryba paragino Komisiją parengti valstybinių civilinių institucijų valdomą pasaulinę sistemą(1). Žlugus deryboms dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, Europos Parlamentas ir Taryba 2008 m. nusprendė užbaigti palydovų sistemą iš ES biudžeto(2).

Pagal GALILEO programą sukurta sistema teiks autonomines navigacijos ir padėties nustatymo paslaugas bei tuo pačiu metu bus suderinta su kitomis dviem pasaulinėmis palydovinės navigacijos sistemomis – GPS ir GLONASS. Visiškai užbaigtą sistemą sudarys 30 palydovų ir susijusios antžeminės infrastruktūros.

Remdamasi pirmojo palydovų, paleidimo paslaugų, sistemos palaikymo paslaugų ir operacijų užsakymo sutarčių sudarymu, Europos Komisija paskelbė, kad trys pradinės paslaugos bus teikiamos nuo 2014 m.: pirminė atviroji paslauga, pirminė paslauga valstybinėms institucijoms ir pirminė paieškos ir gelbėjimo paslauga. Gyvybės apsaugos paslauga ir komercinė paslauga bus išbandytos jau 2014 m. ir, manoma, kad bus teikiamos, kai sistema pasieks visišką darbinę parengtį.

Pranešėjas prašo Komisijos iki 2011 m. pabaigos tinkamai papildyti teisinį ir finansinį pagrindą, ypač sudarant 2014–2020 m. finansinę programą. Jis baiminasi, kad bendra projekto išlaidos viršys Komisijos 7 mlrd. eurų pasiūlymą(3), remdamasis skaičiavimais atliktais vykdant Europos palydovinės radijo navigacijos programų laikotarpio vidurio peržiūrą(4).

b) GMES

2001 m. ES pradėjo GMES programą. Per Sentinel palydovus ji teiks Žemės stebėjimo duomenis, klimato kaitos stebėsenos ir pasaulinio saugumo tikslais. Žemės stebėjimo programos naudojamos įvairiems tikslams, pavyzdžiui, gamtos išteklių valdymo, energijos, žemės paviršiaus stebėsenos, aplinkos apsaugos, kartografijos, gamtos pavojų prevencijos, žemės ūkio ir maisto produktų saugumo, meteorologijos ir vidaus saugumo srityse.

Pranešėjas prašo Komisijos papildyti teisinį pagrindą ir paaiškinti požiūrį į veiksmingą valdymą. Jis apgailestauja, kad Komisija nepasiūlė įtraukti GMES finansavimo į 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą. Jis baiminasi, kad ekonominės paramos finansinio plano nebuvimas nepaverstų beprasmėmis ligšiolinių investicijų.

3. Tarptautinis bendradarbiavimas

2007 m. Kinijai paleidus pirmąjį COMPASS palydovą, galima tikėtis netrukus orbitoje sulaukti naujos navigacijos sistemos (ketvirtos pasaulinės sistemos po GPS, GLONASS ir GALILEO). Indija kuria regioninę sistemą (IRNSS – Indian Gegional Navigation Satellite System), o Japonija – savo Quasi-Zenith sistemą (QZSS). Mūsų konkurentai sustiprėjo ir galime daryti prielaidą, kad jie sparčiai juda į priekį. Kad mikroschemų gamintojai GALILEO pasirinktų antrąja pasauline GNSS, labai svarbu kaip galima greičiau pradėti teikti pirmąsias paslaugas ir gauti ilgalaikius įsipareigojimus dėl GALILEO finansavimo ateityje.

Pagrindinis GNSS programų tarptautinės veiklos uždavinys bus užtikrinti suderinamumą ir sąveiką su GALILEO, prieigą prie pasaulinių su GNSS susijusių išteklių ir sukurti pasaulinius standartus, užtikrinti erdvės segmento ir antžeminių stočių tinklo saugumą, tuo pačiu užtikrinant griežtesnę jautrių GNSS technologijų, sukurtų naudojant Europos finansavimą, kontrolę, bei prisidėti prie tarptautinių pastangų plėtoti viršnacionalinius interesus skatinančias naujoviškas taikomąsias programas. Svarbus tikslas bus sukurti rinkos galimybes Europos GNSS technologijų ir taikomųjų programų pramonei.

Pranešėjas ragina Komisiją parengti tarptautinę bendradarbiavimo strategiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bei konsultuojantis su EKA, siekiant sustiprinti dialogą kosmoso politikos srityje su strateginiais partneriais (JAV ir Rusijos Federacija) ir ištirti galimybes užmegzti panašų dialogą su kitomis esančiomis ir stiprėjančiomis valstybėmis kaip kad Kinija, Japonija, Korėjos Respublika, Brazilija, Indija ir Pietų Afrikos Respublika.

4. Ekonominė Europos kosmoso pramonės svarba

Europos kosmoso pramonės sukurta konsoliduota apyvarta sudaro 5,4 mlrd. eurų ir joje dirba daugiau nei 31 000 aukštos kvalifikacijos darbuotojų. 11 pirmaujančių palydovų operatorių Europoje eksploatuoja 153 ryšių palydovų, jie yra įdarbinę 6 000 žmonių, o metinė jų apyvarta siekia 6 mlrd. eurų; Jų veikla taip pat sukuria 30 000 šalutinių darbo vietų. Manoma, kad šiuo metu 6-7 % BVP Vakarų šalyse (t. y. 800 mlrd. eurų Europos Sąjungoje) priklauso nuo palydovinės navigacijos.

Kosmoso paslaugų rinkos sparčiai auga. Pavyzdžiui, taikomųjų GNSS programų metinė apyvarta visame pasaulyje turėtų siekti apie 240 mlrd. eurų 2020 m. Be to, dėl savo pranašumų palyginti su konkuruojančiomis sistemomis, per ateinančius 20 metų iš GALILEO ir EGNOS tikimasi gauti ekonominės ir socialinės naudos už 60–90 mlrd. eurų.

Anot EBPO, pasaulinės žemės stebėjimo komercinių duomenų rinka, 2007 m. siekusi 735 mln. JAV dolerių, 2017 m. galėtų pasiekti 3 mlrd. eurų.

SSA sistema (angl. Space Situational Awarness) galėtų padėti sumažinti didžiulius nuostolius, kurių Europos kosminės erdvės priemonėms padaro susidūrimai su kosminėmis šiukšlėmis ir blogos kosmoso sąlygos ir kurie, remiantis turimais duomenimis, vidutiniškai kiekvienais metais siekia maždaug 332 mln. eurų.

Beveik akivaizdu, kad šios išlaidos sudaro tik nedidelę dalį pasekmių ir neapskaičiuotų sąnaudų, kurios gali kilti dėl Europos padėties kosmose stebėjimo sistemos nebuvimas. Pavyzdžiui, avarijos atveju, palydovo praradimas gali sukelti kritinį palydovinių ryšių gebėjimų praradimą, o šis ryšio praradimas gali pasireikšti žmonių žūtimis. Visiškas palydovo sugedimas ar sunaikinimas gali sukelti rimtų ekonominės veiklos sutrikimų (bankininkystės sektorius vis labiau remiasi palydoviniai ryšiais) ir, praradus šią paslaugą, gali turėti pasekmių klientų veiklai. Šiuo metu nėra patikimų duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti šių nuostolių dydį. Be to, neįmanoma kiekybiškai įvertinti netoli Žemės judančių objektų kritimo ir jo poveikio pasekmių.

(1)

1999 m. liepos 19 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos dalyvavimo teikiant naujos kartos palydovinės navigacijos paslaugas – GALILEO – apibrėžimo etapas (OL C221, 1999 8 3).

(2)

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo (OL L196, 2008 7 24).

(3)

COM (2011)500 final, I dalis, p. 29

(4)

2011 m. birželio 8 d. rezoliucija.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (27.10.2011)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas

(2011/2148(INI))

Nuomonės referentas: Salvatore Tatarella

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad Lisabonos sutartimi įterpiamas naujas straipsnis (189 str.), kuriame numatomas naujos Europos kosmoso politikos parengimas siekiant pagerinti mokslinę ir technikos pažangą ir pramonės konkurencingumą vykdant mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir žvalgymus; mano, kad ES kosmoso politika neturi skatinti kosmoso militarizacijos;

2.  mano, kad atitinkamas kosminės erdvės programų naudojimas smarkiai sumažintų sąnaudas suinteresuotuose sektoriuose ir atneštų naudos regionams bei vietos bendruomenėms;

3.  pabrėžia kosminės erdvės programų Galileo ir EGNOS reikšmę, kurios yra svarbios siekiant optimalios kosminės erdvės politikos, kuri būtų naudinga piliečiams; pabrėžia, kad reikia greitai įgyvendinti šias dvi programas;

4.  patvirtina GMES, žemės stebėjimo veiklos programos, svarbą, nes ji yra svarbi priemonė kovojant su klimato kaita ir aplinkos nykimu; pažymi, kad GMES, renkant ir nagrinėjant informaciją nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis, suteiks galimybę perduoti tikslius ir naudingus duomenis dėl: atmosferos, jūrų ir sausumos stebėsenos, taip pat civilinės saugos veiklos, įspėjimo sistemos, ekstremalių situacijų valdymo ir atliekant gelbėjimo veiksmus, įvykus gaivalinėms nelaimėms ar gamtinėms katastrofoms, jūros ir pakrančių stebėsenos, žemės ūkio vystymosi, vandens ir sausumos ir regionų planavimo, taikant naujoviškas taikant naujoviškas aplinkos poveikio ir atskaitos technologijų priemones ir teikiant duomenis apie aplinką, kad būtų galima susieti erdvinius duomenis su duomenimis in situ; pabrėžia GMES svarbą prisidedant prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo ir remiant augimą ir ekologišką ekonomiką, taip pat ilgalaikes investicijas į technologijas ir infrastruktūrą, nes tai yra Europos Sąjungos prioritetai ir visos valstybės narės turi didelius įsipareigojimus dėl aplinkosaugos politikos;

5.  apgailestauja, kad į Europos Komisijos pasiūlytą 2014 – 2020 m. finansinę programą visiškai neįtraukta GMES ir mano, kad prašant valstybių narių ir toliau dengti išlaidas, skirtas tokios programos įgyvendinimui pradėti ir kasmet palaikyti būtų patirtos didesnės ilgalaikės išlaidos, Europos piliečiams sudarytos nevienodos galimybės gauti atitinkamą informaciją ir naudą, galbūt laikinai sustabdyta ši programa, vėliau nutrauktas duomenų gavimas bei galiausiai atsirastų priklausomybė nuo kosminės erdvės infrastruktūrų, esančių už Europos ribų, todėl su sektoriumi susijusios pramonės šakos atsidurtų pavojingoje ekonominėje padėtyje;

6.  pabrėžia, kad GMES išlaidos iki 2013 m. jau padengtos, iš viso 3 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų suma, skirta palydovams, ir 700 mln. eurų suma, skirta paslaugoms) ir programai vykdyti 2014 – 2020 m. numatoma vidutiniškai per metus išleisti 850 mln. eurų; ragina Komisija skatinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir pritraukti daugiau privataus kapitalo lėšų;

7.  dar kartą primena, kad įtraukus GMES finansavimą į 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą būtų išvengta investicijų, kurios jau skirtos pagal Europos bendrijos septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą, netikslingumo;

8.  pripažįsta GMES paslaugų teikiamą socialinę naudą vartotojams, kuriems tęstinumas ir tvarumas labai svarbūs tam, kad jie galėtų geriau pasinaudoti stebėjimo infrastruktūros galimybėmis, kurios siūlomos pagal šią programą;

9.  pakartoja, kad GMES programa – Europos kosmoso politikos prioritetas, todėl turėtų būti įtrauktas į Europos biudžetą, nes tokiu atveju Europa galėtų laikytis savo „2020“ įsipareigojimų, taip pat kovoti su klimato kaita;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.10.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

57

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

János Áder, Elena Oana Antonescu, Kriton Arsenis, Sophie Auconie, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Sergio Berlato, Martin Callanan, Nessa Childers, Chris Davies, Bairbre de Brún, Esther de Lange, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Edite Estrela, Jill Evans, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Françoise Grossetête, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Dan Jørgensen, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Holger Krahmer, Jo Leinen, Peter Liese, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Miroslav Ouzký, Gilles Pargneaux, Antonyia Parvanova, Andres Perello Rodriguez, Mario Pirillo, Pavel Poc, Anna Rosbach, Oreste Rossi, Daciana Octavia Sârbu, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Salvatore Tatarella, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Glenis Willmott, Sabine Wils, Marina Yannakoudakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Inés Ayala Sender, Matthias Groote, Romana Jordan Cizelj, Philippe Juvin, Riikka Manner, Jiří Maštálka, Michail Tremopoulos, Andrea Zanoni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Peter Šťastný


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (13.10.2011)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimo

(2011/2148(INI))

Nuomonės referentas: Artur Zasada

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad septynios Kosmoso reikalų tarybos iki šiol pateikė tik vieną atsitiktinę užuominą į Europos transporto sektorių, o kosmoso politikos reikšmė transporto sektoriui nebuvo pakankamai detaliai apsvarstyta vykdant Kosmoso tarybos diskusijas, kaip matyti iš posėdžių rezultatų;

2.  pabrėžia poreikį geriau suprasti gyvybiškai svarbių sektorių priklausomybę nuo kosmoso bei ragina valstybes nares ir Komisiją didinti informuotumą apie kosmoso svarbą;

3.  primena, kad transporto sektorius vaidina pagrindinį vaidmenį įgyvendinant plano „ES 20–20–20“ anglies dioksido išmetimo mažinimo bei energijos suvartojimo mažinimo tikslus ir strategijos „Europa 2020“ tikslus, o tvaraus augimo negalima pasiekti be veiksmingo transporto sektoriaus;

4.  mano, kad Europos Sąjungos kosmoso strategija yra būtina norint užtikrinti, kad kosminėmis technologijomis bus visapusiškai prisidedama prie saugesnio ir efektyvesnio visų transporto rūšių eismo valdymo bei kontrolės;

5.  pabrėžia, kad GALILEO ir EGNOS sistemos padeda kurti Bendrą Europos dangų ir vystyti saugų bei ekonomiškai efektyvų oro eismo valdymą Europoje, todėl ragina nustatyti ambicingą ir griežtą grafiką, kartu užtikrinant stabilų mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, kuris sudarys sąlygas technologinei pažangai ir pramonės pajėgumų augimui, taip pat skatina sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą, siekiant įgyvendinti abi programas, kurios yra išankstinė sąlyga tam, kad būtų laiku sukurtas Bendras Europos dangus – būtinas strateginės reikšmės žingsnis plėtojant Europos integraciją ir stiprinant Europos bendrąją rinką;

6.  atkreipia dėmesį į EGNOS sistemos, apimančios visą ES, svarbą siekiant stiprinti bendrą aviacijos rinką, ypač tose ES srityse, kuriose sistema tinkamai neveikia, ir pabrėžia poreikį plėsti šią sistemą Europos pietuose, rytuose ir pietryčiuose;

7.  mano, kad veiksmai, kuriais siekiama skatinti EGNOS ir GALILEO sistemų naudojimą civilinėje aviacijoje, strategiškai būtini siekiant įgyvendinti SESAR projektą, ypač panaudoti jį plėtojant nusileidimo procedūras ir mažuose oro uostuose;

8.  ragina valstybes nares patvirtinti savo įsipareigojimus, susijusius su ES kosmoso projektais, pvz., SESAR, kurie bus labai svarbūs augimo ir darbo vietų įvairiuose sektoriuose požiūriu;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti finansavimo skaidrumą bei ryšį tarp karinių ir civilinių kosmoso panaudojimo strategijų;

10. pabrėžia, kad GALILEO ir EGNOS sistemos yra būtinos veiksmingo ir aplinkos požiūriu tvaraus kelių eismo valdymo, kelių mokesčių surinkimo sistemų, eCall bei padėties nustatymo realiuoju laiku sistemų požiūriu, taip pat norint ateityje taikyti skaitmeninius tachografus;

11. mano, kad pavojingų ir teršiančių krovinių vežimo stebėjimas turėtų būti prioritetinis uždavinys naudojant palydovines stebėjimo bei navigacijos sistemas;

12. primena apie GMES programos svarbą tvariai transporto ir transporto saugos plėtrai, ypač jūrų transportui ir jūrų stebėjimui; mano, kad Europos Sąjunga ir toliau turi vaidinti aktyvų vaidmenį finansuojant ir vystant GMES programą, todėl apgailestauja, kad 2014 –2020 m. daugiametėje finansinėje programoje neišlaikytos šios programos finansavimui skirtos lėšos; ragina Komisiją ir Tarybą palikti ES finansinę paramą pagal daugiametę finansinę programą ir kartu su Taryba ir Parlamentu nustatyti inovacines GMES programos finansavimo priemones, įskaitant projekto obligacijų panaudojimą;

13. ragina užtikrinti kosminėmis technologijomis paremtų inovatyvių taikmenų ir paslaugų transporto srityje finansavimą, kūrimą, diegimą ir tvarumą, kad būtų maksimaliai išnaudotas Europos investicijų į kosmines technologijas potencialas bei patenkinti naudotojų ir plačiosios visuomenės poreikiai;

14. pabrėžia, kad svarbu paspartinti pramoninį bendradarbiavimą kosmoso politikos srityje su trečiosiomis šalimis, ypač su JAV, Japonija, Rusija, Kinija, Indija, Brazilija, Argentina ir Čile bei su Afrikos ir Artimųjų Rytų šalimis;

15. mano, kad kosmoso srityje ES turi pirmauti ir toliau vaidinti strategiškai svarbų vaidmenį tarptautiniu mastu, todėl ragina plėsti ES gebėjimus koordinuoti su kosmoso tyrinėjimu susijusią veiklą, taip pat skirti papildomą paramą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, siekiant didinti Europos technologinę nepriklausomybę ir užtikrinti, kad inovacijos šioje srityje būtų naudingos ir visuomenės nariams, ir su kosmosu nesusijusiems sektoriams;

16. pritaria Komisijai, kad Europa privalo išlaikyti galimybę nepriklausomai patekti į kosmosą, kad galėtų įgyvendinti savo kosmoso politikos tikslus ir gauti ilgalaikės naudos iš taikmenų, susijusių su kosmosu, tokiose srityse, kaip antai transporto politika; todėl ragina Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus strateginiame paleidimo raketų sektoriuje, kurio padėtis yra kritinė, ir atkreipti į jį ypatingą dėmesį siūlomoje kosmoso pramonės politikoje;

17. pabrėžia, kad svarbu, jog Europa dalyvautų užtikrinant kosmoso saugą, taikant Europos informacijos apie padėtį kosmose sistemą, taip pat pažymi, kad svarbu, jog Europa dalyvautų kosmoso erdvės tyrimuose, naudojant Tarptautinę kosminę stotį, nes šie abu elementai, padedantys apsaugoti ypač svarbią Europos kosminės erdvės infrastruktūrą nuo susidūrimo su erdvėlaiviu arba kosmoso šiukšlių ir susiję su kosmoso erdvės tyrimų technologijų poveikiu, gali duoti naudos transporto sektoriui žemėje, ypač aviacijos sektoriui.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.10.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Antonio Cancian, Michael Cramer, Ryszard Czarnecki, Philippe De Backer, Luis de Grandes Pascual, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Knut Fleckenstein, Jacqueline Foster, Mathieu Grosch, Dieter-Lebrecht Koch, Jaromír Kohlíček, Georgios Koumoutsakos, Werner Kuhn, Jörg Leichtfried, Marian-Jean Marinescu, Gesine Meissner, Mike Nattrass, Hubert Pirker, David-Maria Sassoli, Vilja Savisaar-Toomast, Olga Sehnalová, Debora Serracchiani, Brian Simpson, Keith Taylor, Silvia-Adriana Ţicău, Georgios Toussas, Giommaria Uggias, Thomas Ulmer, Peter van Dalen, Artur Zasada, Roberts Zīle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Dominique Riquet

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Margrete Auken


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.11.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

45

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean-Pierre Audy, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Vicky Ford, Adam Gierek, Norbert Glante, Robert Goebbels, Fiona Hall, Jacky Hénin, Edit Herczog, Kent Johansson, Romana Jordan Cizelj, Lena Kolarska-Bobińska, Béla Kovács, Philippe Lamberts, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Anni Podimata, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Paul Rübig, Amalia Sartori, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Ioannis A. Tsoukalas, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras, Henri Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Yannick Jadot, Ivailo Kalfin, Seán Kelly, Holger Krahmer, Werner Langen, Alajos Mészáros, Mario Pirillo, Vladimír Remek

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Cristian Silviu Buşoi, Anna Hedh

Teisinė informacija - Privatumo politika