REKOMENDACIJA dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, perdirbtiems žemės ūkio produktams, žuviai ir žuvininkystės produktams, dėl 1, 2 bei 3 protokolų ir jų priedų pakeitimo ir dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, dalinio pakeitimo sudarymo projekto
1.2.2012 - (15975/2010 – C7‑0432/2010 – 2010/0248(NLE)) - ***
Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėjas: José Bové
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, perdirbtiems žemės ūkio produktams, žuviai ir žuvininkystės produktams, dėl 1, 2 bei 3 protokolų ir jų priedų pakeitimo ir dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, dalinio pakeitimo sudarymo projekto
(15975/2010 – C7‑0432/2010 – 2010/0248(NLE))
(Pritarimo procedūra)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15975/2010),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, perdirbtiems žemės ūkio produktams, žuviai ir žuvininkystės produktams, dėl 1, 2 bei 3 protokolų ir jų priedų pakeitimo ir dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, dalinio pakeitimo sudarymo projektą (15974/2010),
– atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7‑0432/2010),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A7-0023/2012),
1. pritaria susitarimo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Maroko Karalystės vyriausybėms ir parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
Vykdant Barselonos procesą, pradėtą 1995 m., Europos Sąjunga sudarė asociacijos susitarimus su dvylika šalių, esančių pietinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, siekdama sustiprinti dialogą ir bendradarbiavimą, kad būtų sukurta taikos, saugumo ir gerovės zona.
Vėliau pirmenybė buvo teikiama tikslui kurti laisvosios prekybos zoną pradedant prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimą. 2005 m., atsižvelgdama į Rabato veiksmų planą, Europos Vadovų Taryba įgaliojo Komisiją derėtis su keliomis Viduržemio jūros regiono šalimis, siekiant nustatyti prekybos žemės ūkio ir žuvininkystės produktais liberalizavimo sąlygas. Maroko Karalystė buvo dalyvaujančių šalių sąraše.
Europos Sąjungos ir Maroko asociacijos susitarimas įsigaliojo 2000 m. 2010 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos Taryba pasirašė dokumentą, kuriuo, jį ratifikavus Europos Parlamentui, buvo leidžiama pradėti įgyvendinti antrąjį prekybos žemės ūkio ir žuvininkystės produktais tarp Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės liberalizavimo etapą.
Atsižvelgdamas į 2011 m. pavasario įvykius Tunise, Egipte, Libijoje ir Sirijoje, pranešėjas konstatuoja, kad iki šiol sudarytais liberalizavimo susitarimais nepasiekta iškeltų tikslų, ir kelia klausimą, ar pagrįsta tęsti politiką, kurią vykdant pirmenybė teikiama įtakingų veikėjų ekonominiams interesams neįvertinant socialinių padarinių susijusiems gyventojams ar nustatytos žalos aplinkai.
Žemės ūkio ir žuvininkystės srityse šiuo nauju susitarimu abi šalys pirmenybę teikia daug kapitalo reikalaujančiai pramoninei žemės ūkio veiklai šeimos ir smulkių ūkių sąskaita. Dėl sumažintų tarifų kvotų padidinimo daugeliui vaisių (apelsinams, mandarinams, melionams, braškėms) ir daržovių (pomidorams, baklažanams, aguročiams, česnakui, agurkams) Europos gamintojai susidurs su sunkiai įveikiama konkurencija ir nebus paremtas subalansuotas žemės ūkio vystymas Maroke.
Pagrindinis veiksnys, įeinantis į vaisių ir daržovių kainos sudėtį, yra darbo jėgos išlaidos. Žemės ūkio darbuotojai Maroke per dieną paprastai gauna 5 eurų atlyginimą. Atlyginimas mažas, nes žemės ūkio darbuotojai pagal Maroko darbo kodeksą neturi galimybės burtis į profesines sąjungas ir vesti kolektyvines derybas.
Šis atlyginimas taip pat paaiškinamas tuo, kad ir toliau egzistuoja vaikų darbas. Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, Maroke iš daugiau negu 1,5 mln. mokyklinio amžiaus vaikų atimta jų teisė į švietimą. UNICEF pabrėžia, kad daugumai į mokyklą neinančių vaikų gresia ekonominis išnaudojimas vykdant užduotis, kurios jiems pavedamos amatininkystės ir žemės ūkio srityse, nes jie dirba sąlygomis, kurios ne visada palankios jų sveikatai ir psichologinei pusiausvyrai.
Teisės burtis į profesines sąjungas pripažinimas ir pagarba jai ir savanoriškos politikos, kuria siekiama kovoti su vaikų darbu, įgyvendinimas yra viena iš būtinų prekybos susitarimo su Maroku ratifikavimo sąlygų.
Vaisių ir daržovių įvežimo kainų sistemos patikimumas kelia problemų. Daugelis gamintojų organizacijų yra labai susirūpinę, kad šiame sektoriuje apeinama įvežimo kainų sistema, ypač šviežių pomidorų atveju. Dėl šio veikimo sutrikimo operatoriai, netinkamai pasinaudodami dabartinėmis nuostatomis dėl muitinės vertės, gali mokėti mažesnį vaisių ir daržovių importo mokestį. Ispanijos vaisių ir daržovių gamintojų ir eksportuotojų federacija (FEPEX) dėl šio klausimo netgi kreipėsi į Europos Parlamento Peticijų komitetą.
Prieš naują rinkų atvėrimo etapą, kai nustatomos papildomos kvotos, reikia užtikrinti tarifų apsaugos veiksmingumą ir importo vertės kontrolę.
Eksporto kvotas Maroke valdo nacionalinė įstaiga EACCE (Autonominė eksporto kontrolės ir koordinavimo įstaiga, įkurta 1986 m.), kuri pirmenybę teikia didelėms eksportuotojų grupėms, turinčioms mišrų kapitalą (dažniausiai Maroko ir Prancūzijos). 70 proc. Maroko pomidorų eksportuoja trys grupės. Taigi šis susitarimas nebus naudingas Maroko šeimų ūkininkavimui.
Pagal Maroko „Žaliąjį planą“ siekiama vystyti eksportui skirtas kultūras pritraukiant užsienio investuotojus, kuriems suteikiamos geriausios drėkinamos žemės. Daugelis žymių Maroko asmenybių ir tyrėjų labai kritiškai vertina tai, kad šeimų ūkininkavimui ir mažo masto žemės ūkiui skiriama nepakankamai lėšų.
Ryškiausias pavyzdys pateikiamas tyrime, kurį atliko organizacija „Invest in MED“ vykdant Europos Sąjungos finansuojamą Europos kaimynystės ir partnerystės investicijų programą (Apžvalga Nr. 14/ 2010 m. balandžio mėn., p. 83), ir jame pateikiamos informacijos patikimumu sunku abejoti. Abu Dabio finansinio fondo TIRIS EURO ARAB (TEA) investicijos buvo suteiktos 700 000 hektarų plotui šalia Gelmimo miesto pietų Maroke siekiant vystyti citrusinių vaisių, alyvmedžių ir daržininkystės kultūrų auginimą. Šios rūšies projekto vykdymas rodo, kad laisvosios prekybos susitarimo perspektyva paskatino finansų sektoriaus veikėjus iš anksto numatyti įvykius ir užimti pozicijas šalia Europos Sąjungos sienų.
Aplinkos požiūriu perspektyva taip pat yra neigiama ir kelia abejones dėl Europos Sąjungos aplinkos apsaugos ir tikėtinos klimato kaitos švelninimo principo. Nacionalinio agronominių tyrimų instituto atlikto palyginamojo tyrimo duomenimis, vieno kilogramo pomidorų gamybai Maroke reikia100 litrų vandens, tuo tarpu Prancūzijoje tam reikia tik 10 litrų.
250 000 tonų pomidorų eksportas prilygsta 25 mln. m3 vandens eksportui. Remiantis Berlyno Humboldtų universiteto atliktu tyrimu, Souss regione, kur sutelkta pomidorų gamyba, po kelių nedidelio lietingumo metų vandens lygis sumažėja nuo 1 iki 2 metrų per metus. Manoma, kad metinis deficitas yra 260 mln. m3. Pomidorų eksportas sudaro apie 10 proc. šio deficito. Šie mažėjantys ištekliai naudojami smulkių vietos gamintojų sąskaita.
Nuo 2006 m. Dakhlos (Vakarų Sachara) pakraštyje įsikūrė žemės ūkio įmonės ir naudojamas pakrančių gruntinis vanduo. Dėl per didelio šių rezervų išnaudojimo laikui bėgant gėlas vanduo taps druskingas ir kils pavojus vietos gyventojų aprūpinimui vandeniu.
Iki šiol Europos Komisija ne visada įvertino šio susitarimo socialinį ir ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, o dėmesį sutelkė į klausimus dėl tarifų.. Pranešėjas apgailestauja, kad Europos Komisija šiuo klausimu pateikė tik labai neapibrėžtus vertinimus. Būtinas išsamus tyrimas, kad Parlamentas galėtų priimti sprendimą turėdamas visą informaciją šiuo klausimu.
Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimų pasirašymas dėl iš muitų gaunamų pajamų išnykimo savaime turi tiesioginį poveikį Bendrijos biudžeto nuosaviems ištekliams. Pranešėjas apgailestauja, kad Europos Komisija šiuo klausimu pateikė tik labai neapibrėžtus vertinimus. Pranešėjas pageidauja, kad Komisija nedelsiant atliktų tyrimą ir pasiūlytų sprendimų siekiant užtikrinti sąžiningą Europos Sąjungos biudžeto naudojimą.
Daugelį kartų per pastaruosius mėnesius pranešėjas kėlė klausimą dėl Europos Sąjungos ir Maroko susitarimo teritorinės apimties. Daugelis valstybių, tarp kurių Jungtinės Amerikos Valstijos, pasirašė laisvosios prekybos susitarimus su Maroko Karalyste, aiškiai neįtraukiant Vakarų Sacharos. Ši nuostata numatyta, kad nebūtų daroma įtakos tarptautinių derybų, kurios vyksta vadovaujant Jungtinėms Tautoms ir siekiant rasti taikų įvairių šalių ginčų sprendimą, rezultatams. Kadangi Europos Komisija ir Europos Parlamento Teisės tarnyba skirtingai vertina šį klausimą, pranešėjas mano, kad neįmanoma užtikrinti, jog šis laisvosios prekybos susitarimas atitiks tarptautines sutartis, kurios įpareigoja Europos Sąjungą ir visas jos valstybes nares.
Pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį pranešėjas informuoja, kad Tarptautinės prekybos komitetas rekomenduoja pritarti Europos Sąjungos ir Maroko susitarimui, priešingai Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonei ir šioje aiškinamojoje dalyje pateiktiems argumentams.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (13.7.2011)
pateikta Tarptautinės prekybos komitetui
dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, perdirbtiems žemės ūkio produktams, žuviai ir žuvininkystės produktams, dėl 1, 2 bei 3 protokolų ir jų priedų pakeitimo ir dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, dalinio pakeitimo sudarymo
(15975/2010 – C7‑0432/2010 – 2010/0248(NLE))
Nuomonės referentas: Lorenzo Fontana
PA_Leg_Consent
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Pagal siūlomą susitarimą Marokas galės nedelsiant liberalizuoti 45 proc. (pagal vertę) savo importo iš ES, o ES galės liberalizuoti 55 proc. importo iš Maroko. Susitarime taip pat numatomos didesnės nuolaidos vaisiams ir daržovėms, t. y. sektoriui, kuriame Maroko kilmės produktai sudaro 80 proc. importo į ES.
Jei bus priimtas tokio pobūdžio susitarimas, Bendrijos rinka patirs riziką, kylančią dėl potencialaus ekonominio poveikio teritorijose, kurių specializacija – vaisių ir daržovių auginimas. Turint mintyje didelę rinkos krizę vaisių ir daržovių sektoriuje, net nedideli kiekiai iš trečiųjų šalių atvežtų produktų galėtų dar labiau padidinti nestabilumą.
Ypač neramina klausimas, ar taikant Bendrijos sistemą galima tinkamai kontroliuoti, kad laikomasi terminų ir nustatytų kvotų, kuriuos dažnai pažeidžia Maroko vaisių ir daržovių augintojai. 2009 ir 2010 m. įvairios sektorių organizacijos dėl to išsakė kritiką.
Kitaip tariant, akivaizdu, kad muitų tarifų sumažinimas, dėl kurio susitarė abi šalys, yra neproporcingas.
Aukšti Bendrijos aplinkos apsaugos, darbo sąlygų, profesinių sąjungų apsaugos, antidempingo taisyklių ir maisto saugos standartai neužtikrinami iš Maroko į ES importuojamuose produktuose.
Visų pirma, aplinkos apsaugos srityje europietiškiems produktams, lyginant su marokietiškais, taikomi labai nevienodi sanitarijos ir fitosanitarijos standartai.
Susitarimo projekte nenumatyta problemų, susijusių su geografinėmis nuorodomis (GN), sprendimo būdų. Šie klausimai bus sprendžiami būsimose derybose, kurios bus pradėtos po to, kai įsigalios šis susitarimas.
Vakarų Sacharos teritorijų klausimas, dėl kurio Parlamento teisės tarnyba buvo paprašyta pateikti nuomonę, turi būti sprendžiamas apdairiai. Nepaisant to, ar šios teritorijos bus įtrauktos į susitarimą, išlieka problema, kad jose nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės. Siekdama iš tikrųjų apsaugoti žmogaus teises, Europos Sąjunga galėtų apsvarstyti galimybę pasinaudoti ekonominiais ir prekybiniais argumentais ir iškelti sąlygą, kad tokio pobūdžio susitarimai būtų pasirašomi tik tuo atveju, jei bus visiškai gerbiamos žmogaus teisės.
Šiuo konkrečiu atveju matomos rimtos konkurencijos problemos, kurias sukelia Europos Sąjungos ir Maroko darbo jėgos sąnaudų skirtumai, nes Maroko maisto pramonės ir žemės ūkio politika orientuota į plėtrą ir didelio produktų kiekio eksportą.
Be to, Bendrijos gamintojai jau dabar susiduria su sunkumais, susijusiais su gerokai padidėjusiomis kvotomis, kurios buvo patvirtintos susitarimuose su kitomis Viduržemio jūros regiono šalimis.
Europos gamintojai nukenčia dėl to, kad Maroke pagaminti produktai pvz., pomidorai, pasiekia Europos rinką skirtingu periodu nei įprastas ES prekybos laikotarpis. Tai turi didelės įtakos rinkos plėtrai ir ypač kainų svyravimui.
Be to, Europos Parlamentui turėtų būti sudarytos sąlygos teikti daugiau pagalbos Komisijai, kaip numatyta Lisabonos sutartyje. Ši pagalba turėtų būti orientuota į sąveiką, bendradarbiavimą, bendrą problemų sprendimą ir keitimąsi gerąja patirtimi visame teisėkūros procese.
Šiuo atveju susitarimas galėtų būti labiau subalansuotas, jei jis būtų susietas su įvežimo kainos režimo reforma, taip pat jei būtų sumažinti sanitarijos ir fitosanitarijos standartų skirtumai ir įtrauktos būtinos socialinės ir antidempingo nuostatos.
*******
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą siūlyti Parlamentui nepritarti.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
12.7.2011 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
24 14 2 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Richard Ashworth, Liam Aylward, José Bové, Luis Manuel Capoulas Santos, Vasilica Viorica Dăncilă, Paolo De Castro, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Lorenzo Fontana, Iratxe García Pérez, Béla Glattfelder, Sergio Gutiérrez Prieto, Martin Häusling, Esther Herranz García, Peter Jahr, Elisabeth Jeggle, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Agnès Le Brun, George Lyon, Gabriel Mato Adrover, Mairead McGuinness, Mariya Nedelcheva, James Nicholson, Georgios Papastamkos, Marit Paulsen, Britta Reimers, Ulrike Rodust, Alfreds Rubiks, Giancarlo Scottà, Czesław Adam Siekierski, Sergio Paolo Francesco Silvestris, Alyn Smith, Marc Tarabella |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Luís Paulo Alves, Salvatore Caronna, Spyros Danellis, Giovanni La Via, Maria do Céu Patrão Neves |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Oreste Rossi |
||||
Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (28.9.2011)
pateikta Tarptautinės prekybos komitetui
dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, perdirbtiems žemės ūkio produktams, žuviai ir žuvininkystės produktams, dėl 1, 2 bei 3 protokolų ir jų priedų pakeitimo ir dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, dalinio pakeitimo sudarymo projekto
(15975/2010 – C7‑0432/2010 – 2010/0248(NLE))
Nuomonės referentė: Carmen Fraga Estévez
PA_Leg_Consent
Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą siūlyti Parlamentui pritarti šiam pasiūlymui.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
26.9.2011 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
12 8 2 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Josefa Andrés Barea, Alain Cadec, João Ferreira, Carmen Fraga Estévez, Pat the Cope Gallagher, Marek Józef Gróbarczyk, Carl Haglund, Iliana Malinova Iotova, Werner Kuhn, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Guido Milana, Maria do Céu Patrão Neves, Crescenzio Rivellini, Ulrike Rodust, Struan Stevenson |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Luis Manuel Capoulas Santos, Diane Dodds, Matthias Groote, Raül Romeva i Rueda, Nikolaos Salavrakos |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Iratxe García Pérez |
||||
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
26.1.2012 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
21 7 1 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
William (The Earl of) Dartmouth, Laima Liucija Andrikienė, María Auxiliadora Correa Zamora, Marielle De Sarnez, Christofer Fjellner, Yannick Jadot, Metin Kazak, Bernd Lange, Emilio Menéndez del Valle, Vital Moreira, Paul Murphy, Cristiana Muscardini, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Niccolò Rinaldi, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Gianluca Susta, Keith Taylor, Jan Zahradil, Paweł Zalewski |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Amelia Andersdotter, José Bové, George Sabin Cutaş, Mário David, Syed Kamall, Silvana Koch-Mehrin, Inese Vaidere |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Véronique De Keyser, Jutta Haug, Younous Omarjee, Pier Antonio Panzeri, Jean Roatta |
||||