Procedūra : 2010/0093(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0026/2012

Pateikti tekstai :

A7-0026/2012

Debatai :

PV 16/02/2012 - 6
CRE 16/02/2012 - 6

Balsavimas :

PV 16/02/2012 - 8.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0061

REKOMENDACIJA     ***
PDF 167kWORD 106k
1.2.2012
PE 452.637v02-00 A7-0026/2012

dėl Tarybos sprendimo dėl Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos sudarymo projekto

(11343/2010 – C7‑0207/2011 – 2010/0093(NLE))

Tarptautinės prekybos komitetas

Pranešėjas: Emilio Menéndez del Valle

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
  Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos sudarymo projekto

(11343/2010 – C7‑0207/2011 – 2010/0093(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11343/2010),

–   atsižvelgdamas į Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos projektą (09429/2010),

–   atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies 1 pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7‑0207/2011),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7‑0026/2012),

1.  pritaria šio Konvencijos sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos šalių parlamentams ir vyriausybėms bei Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos pirmininkams.


AIŠKINAMOJI DALIS

Atsižvelgiant į Barselonos proceso esmę šioje Konvencijoje skatinama sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos erdvę. Pirmieji žingsniai siekiant šio tikslo buvo ES ir šalių partnerių Viduržemio jūros regione asociacijos susitarimų sudarymas. Dabar atėjo laikas pasinaudoti šiais susitarimais.

Iki šiol Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės kumuliacijos sistema buvo sudaryta iš daugiau nei 100 dvišalių protokolų ir ji buvo per daug sudėtinga įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, bei šalims, kad jos galėtų pasinaudoti šios sistemos teikiama nauda.

Į naująją Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją įtrauktos visos taisyklės, reglamentuojančios kilmę prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus susitarimus, kuriuos sudarė šios šalys: Europos Sąjunga, Barselonos proceso dalyvės (Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Marokas, Sirija, Tunisas, Turkija, Palestina), ELPA šalys (Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas), Farerų salos, stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Kosovas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244/99). Priėmus vieną bendrą supaprastintą priemonę palengvinamas naudojimasis visos Europos kilmės kumuliacijos sistema.

Šios naujos teisinės priemonės priėmimas galėtų paskatinti pietinių šalių tarpusavio prekybą ir taip prisidėti prie ekonomikos augimo, ekonomikos įvairinimo, skurdo mažinimo ir regiono demokratizavimo, taip pat prie pietinių Viduržemio jūros regiono šalių socialinės, prekybinės ir ekonominės integracijos, kurios stiprinimas yra vienas pagrindinių ES vykdomos Europos ir Viduržemio jūros regiono politikos tikslų nuo Barselonos proceso pradžios.

Šia viena teisine priemone sukuriamas teisinis pagrindas, kuris būtinas norint įstrižinę kumuliaciją taikyti ne tik tradicinėms šalims partnerėms pietiniame Viduržemio jūros regione, bet ir stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyviams bei ELPA valstybėms – taip išplečiama geografinė kumuliacijos aprėptis ir bendram eksportui suteikiama platesnė gavėjų rinka.

Arabų šalių pavasaris – didelis iššūkis ir taip pat didelė galimybė Europos Sąjungai jos santykiuose su pietinės kaimyninės šalimis. Mūsų pietų kaimynai prašo mus pateikti konkrečius atsakymus, kurie padėtų jų drąsiame, tačiau nelengvame kelyje į laisvę ir demokratiją. Vyriausioji įgaliotinė ir Komisija yra teisios, šiam klausimui suteikdamos prioritetą savo priemonių sistemoje, kaip nurodyta 2011 m. kovo 8 d. bendrame komunikate „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ ir 2011 m. gegužės 25 d. bendrame komunikate „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“. Apskritai šios Konvencijos priėmimas yra viena iš priemonių maksimaliam prekybos ir investicijų poveikiui regione užtikrinti.

Nors numatyta, kad bus nemažai naudos, taip pat yra keletas nesklandumų, dėl kurių Europos Komisija turėtų imtis veiksmų. Europos Parlamentas susirūpinęs dėl to, kad esama teiginių, jog netinkamai įgyvendinamos ES ir Izraelio asociacijos susitarimo 4 protokolo nuostatos dėl produktų iš Izraelio gyvenviečių. Siekiant išspręsti šią problemą, naujo techninio susitarimo su Izraeliu priėmimas arba esamo susitarimo persvarstymas galėtų suteikti daugiau tikrumo ir tinkamą pagrindą, kad ES valstybių narių muitinės atsisakytų taikyti lengvatinį režimo pagal ES ir Izraelio laisvosios prekybos susitarimą produktams iš okupuotų teritorijų. Jei šis susirūpinimą keliantis klausimas nebus išspręstas, kyla pavojus, kad Konvencija gali tapti dažnesnio piktnaudžiavimo priemone. Esame atsakingi už tai, kad trečiosioms šalims su Izraeliu kumuliuojant prekes būtų taikomi tokie pat teritoriniai principai, kokius taiko ES. Tai taip pat atitinka Europos Teisingumo Teismo sprendimą vadinamojoje Brita byloje.

Be to, šį svarbų žingsnį turėtų lydėti ir sustiprinti kiti plataus užmojo planai, kaip pagerinti ir paskatinti prekybą regione, t. y. nedelsiant atnaujinti Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisykles. Naujas demokratinis judėjimas Viduržemio jūros regiono šalyse Europos vadovams turėtų būti proga ne tik sustiprinti jos piliečių žmogaus ir socialines teises, bet ir gauti kuo daugiau naudos iš palankios politinės ir ekonominės aplinkos pietinės kaimyninės šalyse.


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (12.10.2011)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos sudarymo

(11343/2010 – C7‑0207/2011 – 2010/0093(NLE))

Nuomonės referentas: Vincent Peillon

PA_Leg_Consent

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Kilmės taisyklės yra kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti produkto kilmės šalį, todėl remiantis jomis nustatomos produktui taikomos teisės ir lengvatos. Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninėje konvencijoje pateikiamos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus susitariančiųjų šalių sudarytus susitarimus, kilmės. Susitariančiosios šalys yra šios: Europos Sąjunga, Barselonos proceso dalyvės (Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Marokas, Sirija, Tunisas, Turkija, Palestina), ELPA šalys (Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas), Farerų salos, stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Kosovas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244/99).

Šiuo sprendimu iš esmės siekiama racionalizuoti sistemą, regionine konvencija pakeičiant esamą daugiau nei šimto dvišalių protokolų, susijusių su kilmės taisyklėmis, rinkinį. Pagal dabar galiojantį mechanizmą darant kiekvieną esamo protokolo, kurį pasirašė dvi visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybės, pakeitimą turi būti vienodai keičiami visi kiti protokolai, o taikant šią vieną teisinę priemonę ateityje bus lengviau persvarstyti ir atnaujinti taisykles.

Priėmus šią konvenciją taip pat siekiama visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinės kilmės kumuliacijos sistemą taikyti ir Vakarų Balkanų šalims, taip palengvinant galimą ES plėtrą.

Galiausiai peržiūrint šias taisykles siekiama išspręsti pietinių šalių ekonomikos subjektų nepakankamai išnaudojamų prekybos lengvatų, jiems suteiktų Bendrijos lygmeniu, klausimą. Palengvinus kilmės kumuliacijos sistemos taikymą bus galima sudaryti geresnes sąlygas produktams iš trečiųjų Viduržemio jūros regiono šalių patekti į Bendrijos rinką ir skatinti Viduržemio jūros regiono pietinės bei rytinės pakrantės šalių tarpusavio prekybą, taip padedant gerinti Europos ir Viduržemio jūros regiono ekonominę integraciją, kurios gilinimas yra vienas pagrindinių ES vykdomos Europos ir Viduržemio jūros regiono politikos tikslų nuo Barselonos proceso pradžios.

Europos Parlamentas, tvirtai remiantis visos Europos ir Viduržemio jūros regiono sistemos plėtrą ir paprastinimą, mano, kad sudarius šią konvenciją, kurią priimti siekia mūsų partneriai iš Viduržemio jūros regiono pietinės bei rytinės pakrantės šalių, bus žengtas žingsnis tinkama kryptimi ir ES galės šioms šalims pranešti pirmąją konkrečią žinią dėl prekybos atvėrimo, tose šalyse vis dar tvyrant „Arabų šalių pavasario“ nuotaikoms, atsižvelgiant į atliekamą Europos kaimynystės politikos pertvarką.

Tačiau Europos Parlamentas apgailestauja, kad nuolat kyla politinių ir prekybos kliūčių, trukdančių plėstis pietinių šalių tarpusavio prekybai, ir pabrėžia, kad įsigaliojus šiai konvencijai jos teikiama nauda negalės būti visapusė, jei nebus sudarytas glaudus visų Viduržemio jūros regiono pietinės bei rytinės pakrantės šalių partnerių prekybos susitarimų tinklas.

Parlamentas taip pat primena, kad siekdama užtikrinti sistemos pusiausvyrą kiekviena konvenciją pasirašiusi eksportuojančioji šalis privalo vienodai ir teisingai taikyti administracinio bendradarbiavimo ir kilmės sertifikatų išdavimo nuostatas, o kiekviena importuojančioji šalis privalo turėti pakankamus techninius, biudžeto ir informacijos išteklius, reikalingus veiksmingam muitiniam tikrinimui, leidžiančiam užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui lengvatomis, vykdyti. Šiuo požiūriu Parlamentas reiškia nerimą dėl to, kad pasigirsta teiginių, jog netinkamai įgyvendinamos ES ir Izraelio asociacijos susitarimo 4 protokolo nuostatos dėl produktų iš Izraelio gyvenviečių, ir ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai išsamų padėties tyrimą ir, prireikus, pasiūlymus.

Galiausiai Parlamentas pageidauja, kad priėmus šią konvenciją būtų greitai modernizuotos visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklės ir būtų plėtojama platesnio užmojo ES prekybos politika partnerių iš Viduržemio jūros regiono atžvilgiu, siekiant labiau atsižvelgti į jų interesus ir jiems užtikrinti teisę valdyti savo prekybos rinkų atvėrimo tempus ir savo šalių ekonominio bei socialinio vystymosi strategijas.

******

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą siūlyti Parlamentui pritarti šiam pasiūlymui.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.10.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

50

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriele Albertini, Sir Robert Atkins, Bastiaan Belder, Elmar Brok, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Marietta Giannakou, Ana Gomes, Richard Howitt, Anna Ibrisagic, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Evgeni Kirilov, Maria Eleni Koppa, Andrey Kovatchev, Paweł Robert Kowal, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Eduard Kukan, Vytautas Landsbergis, Ryszard Antoni Legutko, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Kyriakos Mavronikolas, Willy Meyer, Francisco José Millán Mon, Alexander Mirsky, Norica Nicolai, Raimon Obiols, Ioan Mircea Paşcu, Bernd Posselt, Hans-Gert Pöttering, Cristian Dan Preda, Libor Rouček, Tokia Saïfi, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, Werner Schulz, Marek Siwiec, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Laima Liucija Andrikienė, Tanja Fajon, Roberto Gualtieri, Liisa Jaakonsaari, Jaromír Kohlíček, Monica Luisa Macovei, Jacek Protasiewicz, Helmut Scholz, György Schöpflin, Alf Svensson, Indrek Tarand, Traian Ungureanu, Luis Yáñez-Barnuevo García

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Jolanta Emilia Hibner


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.10.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

50

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriele Albertini, Sir Robert Atkins, Bastiaan Belder, Elmar Brok, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Marietta Giannakou, Ana Gomes, Richard Howitt, Anna Ibrisagic, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Evgeni Kirilov, Maria Eleni Koppa, Andrey Kovatchev, Paweł Robert Kowal, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Eduard Kukan, Vytautas Landsbergis, Ryszard Antoni Legutko, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Kyriakos Mavronikolas, Willy Meyer, Francisco José Millán Mon, Alexander Mirsky, Norica Nicolai, Raimon Obiols, Ioan Mircea Paşcu, Bernd Posselt, Hans-Gert Pöttering, Cristian Dan Preda, Libor Rouček, Tokia Saïfi, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, Werner Schulz, Marek Siwiec, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Laima Liucija Andrikienė, Tanja Fajon, Roberto Gualtieri, Liisa Jaakonsaari, Jaromír Kohlíček, Monica Luisa Macovei, Jacek Protasiewicz, Helmut Scholz, György Schöpflin, Alf Svensson, Indrek Tarand, Traian Ungureanu, Luis Yáñez-Barnuevo García

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Jolanta Emilia Hibner

Teisinė informacija - Privatumo politika