PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl sieros kiekio jūriniame kure iš dalies keičiama Direktyva 1999/32/EB

27.2.2012 - (COM(2011)0439 – C7‑0199/2011 – 2011/0190(COD)) - ***I

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėja: Satu Hassi

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl sieros kiekio jūriniame kure iš dalies keičiama Direktyva 1999/32/EB

(COM(2011)0439 – C7‑0199/2011 – 2011/0190(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 0439),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0199/2011),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

–   pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą bei Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7-0038/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(1a) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto lygio apsaugos atsižvelgiant į skirtingų Sąjungos regionų būklės įvairovę;
Pakeitimas  2 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(1b) rūgštėjimas Europoje tebėra plačiai paplitusi problema. Pakankamai dideliuose Europos regionuose vis dar ypač opus rūgštėjimo klausimas, o Sąjunga dar nepasiekė savo tikslų dėl koncentracijos ribinių verčių ir kritinių lygių;
Pagrindimas
SOx išmetamieji teršalai – vienas iš pagrindinių veiksnių, Europoje sukeliančių rūgštėjimą.
Pakeitimas  3 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 3 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) Degant jūriniam kurui, kuriame yra daug sieros, iš laivų išmetami teršalai, dėl kurių didėja oro tarša sieros dioksidu ir kietosiomis dalelėmis, kenkiančiais žmonių sveikatai ir skatinančiais rūgštėjimą.	(3) degant jūriniam kurui, kuriame yra daug sieros, iš laivų išmetami teršalai, dėl kurių didėja oro tarša sieros dioksidu ir kietosiomis dalelėmis, kenkiančiais žmonių sveikatai ir aplinkai bei skatinančiais rūgščiųjų kritulių susidarymą;
Pagrindimas
Pats sieros dioksidas (ne kaip rūgščiųjų kritulių pirminis veiksnys) ne tik kenkia žmonių sveikatai, bet ir yra ėsdinanti medžiaga, stipriai veikianti metalus ir lydinius, betoną ir iš karbonatų pastatytus istorinius paminklus ir uolienų įtvirtinimams naudojamas medžiagas. Siekiama aiškumo – susidaro rūgštieji krituliai ir skatinamas paviršinio vandens ir dirvožemio rūgštėjimas.
Pakeitimas  4 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(3a) uostuose prisišvartavusių laivų, ypač kruizinių, išmetami oro teršalai kelia didžiulį susirūpinimą uostamiesčiams, siekiantiems laikytis Sąjungos oro kokybės kietųjų dalelių ir NO2 ribinių verčių;
Pagrindimas
Uostuose prisišvartavusiems laivams elektros energiją tiekia pagalbiniai varikliai. Laivams gaminant elektrą uostuose išmetami oro teršalai – labai didelė uostamiesčių oro kokybės problema. Šis klausimas ypač svarbus kalbant apie kruizinius laivus, nes jų elektros energijos poreikis santykinai didelis, palyginti su krovininių laivų poreikiais.
Pakeitimas  5 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(3b) valstybės narės turėtų remti elektros tiekimo nuo kranto infrastruktūros plėtrą, kadangi elektrą dabartiniams laivams paprastai gamina pagalbiniai varikliai;
Pakeitimas  6 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 3 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(3c) teršalų išmetimas iš sausumoje esančių taršos šaltinių sumažintas, tačiau numatoma, kad laivų keliama oro tarša smarkiai didės. Jei nebus imamasi veiksmų, maždaug iki 2020 m. laivų išmetamų SOx ir NOx teršalų kiekis viršys iš visų sausumoje esančių šaltinių išmetamą teršalų kiekį;
Pagrindimas
Jūrų sektorius – svarbus ES oro taršos šaltinis. Jeigu nebus imamasi veiksmų, šio sektoriaus išmetamas teršalų kiekis viršys visų sausumoje esančių šaltinių išmetamą teršalų kiekį. Dėl to didėja poreikis greitai mažinti laivų išmetamą SOx teršalų kiekį ir artimiausioje ateityje taip pat spręsti NOx išmetimo klausimą.
Pakeitimas  7 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 3 d konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(3d) žala žmonių sveikatai dėl oro taršos uostuose ir šalia uostų esančiuose miestuose ir miesteliuose turėtų būti mažinama prisišvartavimo ir išplaukimo manevrams naudojant kurą, kuriame sieros kiekis neviršytų 0,10 % masės;
Pakeitimas  8 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 4 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) Pagal Direktyvą 1999/32/EB Komisija privalo teikti Europos Parlamentui ir Tarybai direktyvos įgyvendinimo ataskaitas ir pasiūlymus dėl pakeitimų, pirmiausia dėl ribinių sieros kiekio verčių mažinimo sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose naudojamame jūriniame kure, atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) atliekamą darbą.	(4) pagal Direktyvą 1999/32/EB Komisija privalo teikti Europos Parlamentui ir Tarybai direktyvos įgyvendinimo ataskaitas ir pasiūlymus dėl pakeitimų, pirmiausia dėl ribinių sieros kiekio verčių mažinimo sieros oksidų išskyrimo kontrolės (SOIK) rajonuose naudojamame jūriniame kure, remdamasi Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) veikla;
Pagrindimas
Dėl sieros kiekio jūriniame kure mažinimo sprendžia TJO. Tai labai svarbi užduotis, o tinkamiausias sprendimų priėmimo lygmuo siekiant, kad ji būtų įvykdyta, yra tarptautinis lygmuo. Savo pasiūlyme Komisija turėtų pabrėžti tarptautinio aspekto svarbą ir atitinkamai neturėtų sudaryti įspūdžio, kad TJO reikalavimai tik papildomi ir kad juos galima keisti nepranešus kitoms tarptautinėms šalims.
Pakeitimas  9 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(4a) taip pat svarbu, jog Komisija, remdamasi valstybių narių parengtomis ataskaitomis, įvertintų užtikrinimo, kad jūrų transporto sektorius laikytųsi nuostatų, pasekmes, kad būtų galima pradiniame etape planuoti tinkamas papildomas priemones, visų pirma, atlikti įvairių rūšių kuro pasiūlos, jų kainų, perėjimo prie nepažangesnių rūšių transporto pavojaus ir šios direktyvos poveikio visiems ekonominės veiklos vykdytojams jūrų transporto sektoriuje tyrimus. Žinant šių tyrimų rezultatus būtų galima paaiškinti Komisijos pasiūlymus dėl praktinio jos priemonių rinkinio taikymo, kaip nurodyta 2011 m. rugsėjo 16 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Jūrų transporto išmetamų teršalų kiekio mažinimas ir tvaraus vandens transporto priemonių rinkinys“, ir dėl tvaraus vandens transporto taisyklių įgyvendinimo;
	_____________
	* SEC(2011)1052 galutinis.
Pagrindimas
Norint padėti jūrų transporto sektoriui prisitaikyti, regis, būtinos papildomos priemonės: Komisijos komunikatu (COM(2011) 441) to ir siekiama. Turėtų būti vengiama jūrų paslaugų mažinimo, todėl reikia pradiniame etape įvertinti šios direktyvos pasekmes, susijusias su standartų laikymosi užtikrinimu, kad būtų išnagrinėtos galimos tinkamos priemonės, taikytinos po Komisijos pasiūlymo dėl papildomų priemonių ekonominės veiklos vykdytojams šiame sektoriuje.
Pakeitimas  10 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(4b) dėl kai kurių SOx kiekio mažinimo metodų tipų gali susidaryti atliekos, visų pirma nuotekos, kuriose yra gyvsidabrio, seleno ir kitų mikroelementų, dėl kurių prieš išleidžiant nuotekas gali reikėti jas valyti. Komisija turėtų priimti gaires dėl suderintos atliekų priėmimo įrenginių plėtros ES uostuose;
Pagrindimas
Nors SOx valymo įrenginiai gali būti efektyvi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonė, dėl jų gali susidaryti atliekos, kurios neturėtų būti išleistos į jūras. Komisija turėtų skatinti ES uostuose plėtoti infrastruktūrą, reikalingą nuotekoms iš skruberių priimti ir valyti.
Pakeitimas  11 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 6 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) Atnaujintajame MARPOL konvencijos VI priede, be kitų dalykų, nustatomos griežtesnės jūrinio kuro, naudojamo sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose, ribinės sieros kiekio vertės (nuo 2010 m. liepos 1 d. – 1,00 proc., o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 0,10 proc.) ir jūrinio kuro, naudojamo jūrų plotuose, nepriklausančiuose sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonams, ribinės sieros kiekio vertės (nuo 2012 m. sausio 1 d. – 3,5 proc., o nuo 2020 m. – iš esmės 0,50 proc). Daugelis valstybių narių įpareigotos reikalauti, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose laivai naudotų kurą, kuriame yra ne daugiau kaip 1,00 proc. sieros, kaip numatyta pagal jų tarptautinius įsipareigojimus. Siekiant užtikrinti atitiktį tarptautinei teisei ir deramai pasirūpinti naujų pasaulinių sieros kiekio standartų laikymusi Europos Sąjungoje, Direktyvos 1999/32/EB nuostatos turėtų būti suderintos su atnaujintuoju MARPOL konvencijos VI priedu. Norint užtikrinti minimalią laivų naudojamo kuro kokybę kuro arba technologijų atitikties tikslais, jūrinio kuro, kuriame esantis sieros kiekis viršija bendrą 3,5 proc. masės standartą, neturėtų būti leidžiama naudoti Europos Sąjungoje arba pateiti ES rinkai.	(6) atnaujintajame MARPOL konvencijos VI priede, be kitų dalykų, nustatomos griežtesnės jūrinio kuro, naudojamo SOIK rajonuose, ribinės sieros kiekio vertės (nuo 2010 m. liepos 1 d. – 1,00 proc., o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 0,10 proc.) ir jūrinio kuro, naudojamo jūrų plotuose, nepriklausančiuose SOIK rajonams, ribinės sieros kiekio vertės (nuo 2012 m. sausio 1 d. – 3,5 proc., o nuo 2020 m. – iš esmės 0,50 proc.). Daugelis valstybių narių įpareigotos reikalauti, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. SOIK rajonuose laivai naudotų kurą, kuriame yra ne daugiau kaip 1,00 proc. sieros, kaip numatyta pagal jų tarptautinius įsipareigojimus. Siekiant užtikrinti atitiktį tarptautinei teisei, vienodas veiklos sąlygas pasauliniu mastu ir užtikrinti naujų pasaulinių sieros kiekio standartų įgyvendinimą Europos Sąjungoje, Direktyvos 1999/32/EB nuostatos turėtų būti bent suderintos su persvarstytu MARPOL konvencijos VI priedu. Kadangi reikia užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų veiksmingą ir vienodą prieigą prie ES vidaus ir tarptautinės rinkos, nepaprastai svarbu atsižvelgti į sunkumus, kuriuos kai kurie pramonės sektoriai patirs, kai Sąjungoje bus nustatyti kiti sieros kiekio išmetamuose teršaluose lygiai. Be to, svarbu atidžiai stebėti padėtį ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų sudaryti minimalias vienodas sąlygas. Norint užtikrinti minimalią laivų naudojamo kuro kokybę kuro arba technologijų atitikties tikslais, jūrinio kuro, kuriame esantis sieros kiekis viršija bendrą 3,5 proc. masės standartą, neturėtų būti leidžiama naudoti Europos Sąjungoje arba pateikti ES rinkai;
Pakeitimas  12 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 7 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) Keleiviniai laivai daugiausia plaukioja uostuose arba netoli kranto, todėl jų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai yra didelis. Reikalaujama, kad šie laivai naudotų jūrinį kurą, kuriame esantis sieros kiekis atitiktų sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonams nustatytą didžiausią leidžiamą sieros kiekį (1,5 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose bus taikomi griežtesni sieros kiekio standartai, ir remiantis tuo, kad būtina pagerinti oro kokybę prie uostų ir pakrančių, esančių ne sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose, keleiviniams laivams turėtų būti taikomi tokie patys standartai. Tačiau naujo sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonams taikytino standarto nustatymas keleiviniams laivams būtų atidedamas 5 metams, siekiant išvengti galimų kuro pasiūlos problemų.	(7) keleiviniai laivai daugiausia plaukioja uostuose arba netoli kranto, todėl jų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai yra didelis. Reikalaujama, kad šie laivai naudotų jūrinį kurą, kuriame esantis sieros kiekis atitiktų SOIK rajonams nustatytą didžiausią leidžiamą sieros kiekį (1,5 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad SOIK rajonuose bus taikomi griežtesni sieros kiekio standartai, ir remiantis tuo, kad būtina pagerinti oro kokybę prie uostų ir pakrančių, esančių ne SOIK rajonuose, keleiviniams laivams turėtų būti taikomi tokie patys standartai. Tačiau naujo SOIK rajonams taikytino standarto nustatymas keleiviniams laivams būtų atidedamas 5 metams, siekiant išvengti galimų kuro pasiūlos problemų. Tais atvejais, jei tai turėtų didelį neigiamą socialinį poveikį vietos bendruomenėms, įsikūrusioms salose atokiausiuosiuose Sąjungos regionuose arba iš dalies ar visiškai Graikijos teritorijoje, atitinkamos valstybės narės gali ne daugiau kaip dar penkeriems metams atidėti standarto taikymą ribotam skaičiui keleivinių laivų, teikiančių nuolatines maršrutų tarp Sąjungos uostų paslaugas, jei laikomasi atitinkamų oro kokybės reikalavimų;
Pakeitimas  13 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(7a) siekiant užtikrinti su oro kokybe susijusią naudą valstybėms narėms, kurių pakrantės nepriklauso SOIK rajonams, nustatant naujus išmetamųjų teršalų kontrolės rajonus turėtų būti laikomasi TJO procedūros pagal MARPOL konvencijos VI priedą, vadovaujantis pagrįstu pasiūlymu, paremtu aplinkosauginėmis ir ekonominėmis priežastimis ir moksliniais duomenimis;
Pakeitimas  14 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(7b) siekiant užtikrinti su oro kokybės pagerėjimu susijusią naudą valstybėms narėms, kurių pakrantės nėra SOIK rajonuose, ir visoje Sąjungoje sektoriui sukurti minimalias vienodas veiklos sąlygas, toks pats reikalavimas dėl kuro kokybės turėtų būti taikomas ir valstybių narių teritorinėms jūroms, ir taršos kontrolės rajonams, kurie nepriskiriami SOIK rajonams;
Pakeitimas  15 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 7 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(7c) siekdama palengvinti perėjimą prie naujų variklių technologijų, kurios galėtų padėti toliau žymiai mažinti jūrų sektoriaus išmetamų teršalų kiekį, Komisija turėtų nedelsdama parengti išsamią suskystintų gamtinių dujų panaudojimo strategiją, kad sudarytų sąlygas ir paskatintų laivuose įrengti dujomis varomus variklius;
Pakeitimas  16 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(11a) ypač svarbu užkirsti kelią perėjimui prie nepažangesnių rūšių transporto, kadangi padidėjus kelių transportu gabenamų prekių daliai būtų pakenkta Sąjungos tikslams dėl klimato kaitos ir būtų didinamos spūstys;
Pagrindimas
Vidutinis išmetamas CO2 kiekis vienam tonkilometriui vežant keliais yra daugiau nei septynis kartus didesnis už jūrų transporto išmetamą kiekį. Todėl reikėtų imtis priemonių, kad dėl šios direktyvos prekės nebūtų pradedamos gabenti keliais, o ne jūra dėl laivų didesnių išlaidų kurui. Padidėjus vežimui keliais taip pat būtų sukeliamos spūstys ir padidėtų triukšmo lygis, o šios problemos jau kelia susirūpinimą ES piliečiams.
Pakeitimas  17 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 11 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(11b) dėl išlaidų, susijusių su naujų reikalavimų mažinti išmetamų sieros teršalų kiekį įgyvendinimu, kyla perėjimo prie nepažangesnių rūšių transporto pavojus, o tai yra ypač didelė problema sritims ir pramonės šakoms, kurios labai priklauso nuo jūrų transporto. Siekdama sumažinti perėjimo prie nepažangesnių rūšių transporto pavojų, Komisija turėtų teikti tikslinę paramą, ypač valstybėse narėse, kurios ribojasi su SOIK rajonais, visapusiškai pasinaudodama esamomis priemonėmis, pvz., programa „Marco Polo“ ir TEN-T. Atsižvelgdama į dabartinę ekonominę padėtį ir galimą šios direktyvos poveikį, Komisija turėtų iki 2015 m. sausio mėn. pateikti konkrečių priemonių, kurias taikant sektoriui būtų teikiama ekonominė ir finansinė parama, skirta ekologiškoms laivų technologijoms remti, ypač atsižvelgiant į kuro pasiūlą, jo kainą, perėjimo prie nepažangesnių rūšių transporto pavojų ir šioje direktyvoje numatytų priemonių poveikį visiems ekonominės veiklos vykdytojams jūrų transporto sektoriuje;
Pagrindimas
Didesnės išlaidos laivų kurui yra ypač svarbios prekėms, kurių tūrio ir vertės santykis yra didelis, įskaitant popierių ir rūdą. Nors projektai, skirti suskystintų gamtinių dujų (SGD) ar skruberių technologijų naudojimui paremti, jau gali būti finansuojami programos „Marco Polo“ ar TEN-T programos „Jūrų greitkeliai“ lėšomis, ši parama turi būti išsaugota ir padidinta siekiant kuo labiau sumažinti perėjimo prie nepažangesnių rūšių transporto pavojų.
Pakeitimas  18 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 12 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) Turėtų būti palengvintos galimybės taikyti teršalų išmetimo mažinimo metodus. Šiais metodais galima užtikrinti, kad teršalų išmetimas būtų sumažintas bent tiek pat ar net labiau, nei naudojant mažai sieros turintį kurą, tačiau šie metodai neturėtų turėti didelio neigiamo poveikio aplinkai, pvz., jūrų ekosistemoms, ir turėtų būti kuriami laikantis deramos patvirtinimo ir kontrolės tvarkos. Teršalų išmetimo mažinimo metodų taikymo kriterijus turėtų nustatyti TJO, ir jie Komisijos sprendimu įsigaliotų kaip papildymas arba pakeitimas, arba, jeigu TJO to nepadarytų, šiuos kriterijus turėtų nustatyti Europos Komisija. Europos Sąjungoje turėtų būti pripažinti jau žinomi alternatyvūs metodai, pvz., laivuose įrengiamų išmetamųjų dujų valymo sistemų arba kuro ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) mišinio naudojimas. Svarbu skatinti naujų teršalų išmetimo mažinimo metodų bandymus ir kūrimą.	(12) turėtų būti palengvintos ir paskatomis remiamos galimybės taikyti teršalų išmetimo mažinimo metodus. Šiais metodais galima užtikrinti, kad teršalų išmetimas būtų sumažintas bent tiek pat ar net labiau, nei naudojant mažai sieros turintį kurą, tačiau šie metodai neturėtų turėti didelio neigiamo poveikio aplinkai, pvz., jūrų ekosistemoms ar CO2 išmetimui, arba žmonių sveikatai ir turėtų būti kuriami laikantis deramos patvirtinimo ir kontrolės tvarkos. Teršalų išmetimo mažinimo metodų taikymo kriterijai turėtų būti nustatyti TJO ir papildyti ar iš dalies pakeisti Komisijos sprendimu arba, jeigu TJO to nepadarytų, juos turėtų nustatyti Europos Komisija. Europos Sąjungoje turėtų būti pripažinti jau žinomi alternatyvūs metodai, pvz., laivuose įrengiamų išmetamųjų dujų valymo sistemų arba kuro ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) mišinio naudojimas. Svarbu skatinti ir finansiškai remti naujų teršalų išmetimo mažinimo metodų bandymus ir kūrimą, taip pat užtikrinti jų ekonominį efektyvumą ir galimybę juos naudoti plačiu mastu, siekiant, be kita ko, išvengti aplinkai kenksmingo perėjimo prie kitų rūšių transporto, kai vežimas jūra trumpaisiais nuotoliais pakeičiamas vežimu sunkvežimiais;
Pakeitimas  19 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12a) naudojant suskystintas gamtines dujas (SGD) beveik neišmetama sieros teršalų. Tikimasi, kad 2014 m. bus sukurtas naujas SGD varomų laivų taisyklių rinkinys ir kartu bus dar kartą persvarstyta Konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencija). Valstybės narės turėtų ypač daug dėmesio skirti poreikiui užtikrinti saugą ir pasiūlą, taip pat saugią krovos į bunkerius veiklą SGD varomuose laivuose bei užkirsti kelią tam, kad peržiūrėta SOLAS konvencija nesukurtų nereikalingų kliūčių SGD naudojimui. Komisija turėtų kuo plačiau panaudoti Europos lėšas, pvz., „Marco Polo“, kad paskatintų naudoti mažai sieros turinčias SGD kaip jūrinį kurą. Valstybės narės turėtų skatinti šią tendenciją numatydamos fiskalines priemones, kuriomis galėtų naudotis į SGD naudojimą arba į skruberių kūrimą ir naudojimą investuojantys laivų savininkai;
Pagrindimas
Svarbu atsižvelgti į patirtį, įgytą peržiūrint Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) VI priedą (dėl kurio susitarta 2008 m., bet Komisijos pasiūlymas pateiktas beveik po trejų metų, o kai kurios valstybės narės vėliau suabejojo dėl susitartų dalykų). Ne taip kaip Komisija, valstybės narės, būdamos TJO narėmis, turėtų užtikrinti, kad naujosiomis taisyklėmis dėl SGD būtų skatinama naudoti šį švaresnio kuro šaltinį nekeliant pavojaus saugos standartams. Reikėtų atsižvelgti į krovos į bunkerius saugos taisykles ir galimybes naudotis krovos į bunkerius įrenginiais.
Pakeitimas  20 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 12 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12b) kaip alternatyvų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sprendimą valstybės narės gali palengvinti prisišvartavusių laivų naudojimąsi elektros tiekimo nuo kranto sistemomis užuot naudojant laive gaminamą energiją;
Pakeitimas  21 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 12 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12c) siekiant skatinti, kad teršalų išmetimo mažinimo metodai, kuriais išskiriamų sieros oksidų kiekis sumažinamas bent tiek, kiek nurodyta šioje direktyvoje, būtų kuo greičiau įdiegiami, Sąjunga ir valstybės narės tinkamomis finansinėmis paskatomis turėtų skatinti alternatyvas, pvz., laivuose įrengiamas išmetamųjų dujų valymo sistemas ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) technologijas;
Pakeitimas  22 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 12 d konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12d) valstybės narės iki tada, kai įsigalios visuotinis reikalavimas dėl didžiausios leidžiamos 0,50 proc. sieros kiekio kure vertės, taip pat turėtų naudoti su išmetamu teršalų kiekiu susijusiomis eksploatavimo charakteristikomis paremtus mechanizmus, pvz., diferencijuotus mokesčius ir rinkliavas už kilometražą;
Pakeitimas  23 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 12 e konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12e) būtina reikalauti, kad valstybės narės laikytųsi politikos, pagal kurią išmetamųjų dujų valymo sistemų nuotekoms uostuose nebūtų taikomi specialūs mokesčiai, siekiant užtikrinti, kad bet kokios atliekos, atsirandančios naudojant alternatyvius išmetamų teršalų kiekio mažinimo metodus, būtų tinkamai tvarkomos;
Pakeitimas  24 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 12 f konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12f) valstybėms narėms nustatant bet kokias finansines paskatas, taikomas teršalų kiekio mažinimo metodams, kuriais teršalų kiekis sumažinamas bent tiek pat, kiek jo sumažėja naudojant mažai sieros turintį kurą, turi būti atsižvelgiama į iki 2011 m. liepos 5 d. padarytas investicijas, su sąlyga, kad įranga atitiktų TJO kriterijus, kol Komisija priims papildomus kriterijus;
Pakeitimas  25 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 12 g konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12g) siekiant palengvinti investicinius sprendimus, kad jie būtų priimti laiku, ankstyvas prisitaikymas turėtų būti remiamas paskatomis. Siekiant išvengti galimo perėjimo prie nepažangesnių rūšių transporto pavojaus ir apriboti konkurencingumą mažinančius veiksnius, būtina taikyti valstybių narių finansavimo programas, skirtas naujų reikalavimų naudoti mažai sieros turintį kurą įgyvendinimui;
Pakeitimas  26 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 12 h konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12h) dėl alternatyvių teršalų išmetimo mažinimo metodų, pvz., skruberių naudojimo, gali atsirasti atliekų, kurios neturėtų būti išmetamos į jūrą. Taigi Komisija turėtų priimti bendras gaires, kad užtikrintų tinkamą tokių atliekų tvarkymą;
Pakeitimas  27 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 12 i konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12i) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų kuro pasiūla ir kad jis būtų subalansuotai paskirstomas laikantis MARPOL konvencijos peržiūrėto VI priedo 18 taisyklės nuostatų;
Pakeitimas  28 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 12 j konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12j) atsižvelgiant į sunkumus, kuriuos patyrė valstybės narės siekdamos pagal Sąjungos teisę nustatytų oro kokybės tikslų, ir į tai, kad šie tikslai ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos vis dar skiriasi, Komisija turėtų padėti parengdama analizę, kurios reikia, kad būtų galima pateikti paraišką TJO dėl papildomų Europos jūrų, t. y. Viduržemio jūros, Šiaurės rytų Atlanto (įskaitant Airijos jūrą) ir Juodosios jūros, rajonų paskelbimo SOIK rajonais. Taip pat Komisija turėtų taip pat išnagrinėti, kokią naudą duotų Europos jūrų plotų priskyrimas NOx išskyrimo kontrolės rajonams;
Pakeitimas  29 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 13 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) Norint nustatyti 0,50 proc. ribinės sieros kiekio vertės taikymo pradžios datą, paskelbti naujus sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonus, patvirtinti naujus teršalų išmetimo mažinimo metodus ir nustatyti tinkamas jų taikymo sąlygas, užtikrinti deramą sieros kiekio kure stebėjimą, suderinti valstybių narių ataskaitų turinį bei formą ir pritaikyti direktyvos nuostatas atsižvelgiant į mokslo ir technikos pasiekimus, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus, susijusius su datos, nuo kurios Europos Sąjungoje turėtų būti taikoma didžiausia leidžiama 0,50 proc. masės sieros kiekio kure vertė, naujų sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonų paskelbimu remiantis TJO sprendimu, naujų, Tarybos sprendime 96/98/EB nenurodytų teršalų išmetimo mažinimo metodų patvirtinimu ir jų taikymo sąlygų nustatymu, papildymu arba keitimu, mėginių ėmimo ir teršalų išmetimo stebėjimo priemonių ir ataskaitos turinio bei formos nustatymu ir 2 straipsnio 1, 2, 3, 3a, 3b ir 4 dalių arba 6 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies keitimu atsižvelgiant į mokslo ir technikos pasiekimus ir, jeigu taikytina, TJO priemones. Labai svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, surengtų atitinkamas konsultacijas, įskaitant konsultacijas su ekspertais. Komisija, ruošdama ir rengdama deleguotuosius teisės aktus, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų tuo pat metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.	(13) norint paskelbti naujus SOIK rajonus, patvirtinti naujus alternatyvius teršalų išmetimo mažinimo metodus ir nustatyti tinkamas jų taikymo sąlygas, užtikrinti deramą sieros kiekio kure stebėjimą, suderinti valstybių narių ataskaitų turinį ir formą bei pritaikyti direktyvos nuostatas atsižvelgiant į mokslo ir technikos pasiekimus, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su naujų SOIK rajonų paskelbimu remiantis TJO sprendimu, naujų, Tarybos sprendime 96/98/EB nenurodytų teršalų išmetimo mažinimo metodų patvirtinimu ir jų taikymo sąlygų nustatymu, papildymu arba keitimu, mėginių ėmimo ir teršalų išmetimo stebėjimo priemonių ir ataskaitos turinio bei formos nustatymu ir 2 straipsnio 1, 2, 3, 3a, 3b ir 4 dalių arba 6 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies keitimu atsižvelgiant į mokslo ir technikos pasiekimus ir, jeigu taikytina, TJO priemones. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;
Pakeitimas  30 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(14a) atsižvelgiant į pasaulinius aplinkosaugos politikos ir laivybos išmetamų teršalų aspektus, šia direktyva Sąjunga ir jos valstybės narės skatinamos TJO aktyviai kelti tikslą pasiekti vienodų išmetamųjų teršalų standartų, taikomų visiems pasaulio jūrų rajonams;
Pakeitimas  31 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 2 punkto -a papunktis (naujas) Direktyva 1999/32/EB 2 straipsnio 3 punktas
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   -a) 3 punktas pakeičiamas taip:   „3. jūrinis kuras – tai bet kokie iš naftos gauti skystieji degalai ir biodegalai, kuriuos planuojama naudoti laivuose ar kurie naudojami laivuose, įskaitant ir tas degalų rūšis, kurios apibrėžtos ISO 8217 standarte. Ši sąvoka apima bet kokius iš naftos gautus skystuosius degalus, naudojamus vidaus vandens kelių laivuose arba pramoginiuose laivuose, kaip apibrėžta 1997 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo ir 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo, kai tokie laivai yra jūroje;“
Pagrindimas
Šiandien biokuro naudojimas techniškai jau įmanomas ir yra šio kuro pasiūla ir laivams. Todėl direktyvos formuluotės turėtų būti tokios, kad būtų aišku, jog taip pat leidžiama naudoti biokurą.
Pakeitimas  32 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 punktas Direktyva 1999/32/EB 3a straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje nebūtų naudojamas arba pateikiamas rinkai jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis viršija 3,5 proc. masės. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje nebūtų naudojamas arba pateikiamas rinkai jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis viršija 3,5 proc. masės, išskyrus kurą, kuris tiekiamas laivams, kurie taiko 4c straipsnyje nurodytus teršalų išmetimo mažinimo metodus ir naudoja uždaras sistemas.
Pakeitimas  33 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto b papunktis Direktyva 1999/32/EB 4 a straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Ši dalis taikoma visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų. Ši dalis taikoma visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nedarant poveikio MARPOL konvencijos VI priede nurodytų išimčių taikymui.
Pakeitimas  34 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto b papunktis Direktyva 1999/32/EB 4 a straipsnio 1 dalies antra a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   Valstybės narės gali priimti sektoriams ar subsektoriams, kuriems, kaip nustatyta, dėl 4a straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų reikalavimų įgyvendinimo kyla ekonominių sunkumų grėsmė, palankias finansines priemones ir kompensuoti tų reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas.   Ne vėliau kaip 2013 m. pabaigoje Komisija priima gaires dėl taikytinų valstybės pagalbos taisyklių, kurių turi būti laikomasi šiuo klausimu.
Pagrindimas
Sumažintų sieros kiekio jūriniame kure ribinių verčių laikymasis lemia didelį jūrinio krovininio transporto mokesčių padidėjimą. Tai turi labai neigiamą poveikį įmonių, kurios priklauso nuo laivybos paslaugų, konkurencingumui. Su SOIK rajonais besiribojančioms valstybėms narėms turi būti leidžiama laikinai teikiant valstybės pagalbą kompensuoti pasaulyje konkuruojančių įmonių, patiriančių dideles sąnaudas dėl sieros kiekio reguliavimo, išlaidas.
Pakeitimas    35 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto c papunktis Direktyva 1999/32/EB 4 a straipsnio 1 a dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 1a. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jų teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis pagal masę viršija:   1a. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jų teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis pagal masę viršija:   (a) nuo 2012 m. sausio 1 d. – 3,50 proc.; a) nuo 2012 m. sausio 1 d. – 3,50 proc.; (b)nuo 2020 m. sausio 1 d. – 0,50 proc. b) nuo 2015 m. sausio 1 d. – 0,50 proc.;   ba) nuo 2020 m. sausio 1 d. – 0,10 proc. Komisija įgaliojama pagal šios direktyvos 9a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl datos, nuo kurios būtų taikomi šios dalies b punkte nustatyti sieros kiekio standartai. Remiantis TJO atliktu jūrinio kuro, atitinkančio reikalavimą dėl didžiausio leidžiamo 0,50 proc. masės sieros kiekio, nurodyto MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 8 dalyje, pasiūlos vertinimu, ši data yra 2020 m. sausio 1 d. arba 2025 m. sausio 1d.   Nepažeidžiant 1 ir 4 dalių bei 4b straipsnio reikalavimų, ši dalis taikoma visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų. Nepažeidžiant 1 ir 4 dalių bei 4b straipsnio reikalavimų, ši dalis taikoma visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Sąjungos ribų.
Pakeitimas  36 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto d papunktis Direktyva 1999/32/EB 4 a straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Komisija įgaliojama pagal šios direktyvos 9a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl jūrų plotų paskelbimo SOx išmetamųjų teršalų kontrolės rajonais remiantis TJO sprendimu pagal MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 3 dalies 2 punktą. Komisijai pagal šios direktyvos 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl jūrų plotų paskelbimo SOx išskyrimo kontrolės rajonais laikantis TJO nustatytų rajonų ribų pagal MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 3 dalies 2 punktą.
Pakeitimas  37 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto e papunktis Direktyva 1999/32/EB 4 a straipsnio 4 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   4a. Jei nesilaikoma 1, 1a ir 4 dalyse nustatytų ribinių verčių, išnagrinėjusios visus įrodymus, uosto valstybinę kontrolę vykdančios valdžios institucijos įgaliojamos sulaikyti laivą iki tol, kol pažeidimas bus pašalintas.   Reikalaujama, kad reikalavimų nesilaikantys laivai pašalintų kurą iš savo bunkerių ir būtų baudžiami bauda už kiekvieną pažeidimą per dieną.   Pagal tarptautinę jūrų teisę valstybės narės taip pat gali imtis papildomų atitikties užtikrinimo veiksmų.
Pakeitimas  38 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto e papunktis Direktyva 1999/32/EB 4 a straipsnio 4 b dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   4b. Nukrypstant nuo 4 ir 4a dalies nuostatų, jei 4 dalyje nurodytų ribinių verčių taikymas turės didelį neigiamą socialinį poveikį vietos bendruomenėms, įsikūrusioms salose atokiausiuosiuose Sąjungos regionuose arba iš dalies ar visiškai Graikijos teritorijoje, atitinkamos valstybės narės gali ne daugiau kaip penkeriems metams pratęsti toje dalyje nurodytus terminus ribotam skaičiui keleivinių laivų, teikiančių nuolatines maršrutų tarp Sąjungos uostų paslaugas , jei laikomasi atitinkamų oro kokybės reikalavimų.   Ketinančios pasinaudoti šia nuostata valstybės narės sudaro laivų ir maršrutų, kuriems gali būti taikoma ši nukrypti leidžianti nuostata, sąrašą ir pateikia jį patvirtinti Komisijai. Atitinkamos valstybės narės patvirtintą sąrašą skelbia viešai.
Pakeitimas  39 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto e papunktis Direktyva 1999/32/EB 4 a straipsnio 4 c dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   4c. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. jų teritorinėse jūrose ir taršos kontrolės zonose, nepriklausančiose SOx išskyrimo kontrolės rajonams, laivuose, kurie plaukia į Sąjungos uostus arba iš jų, nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis pagal masę viršija 0,10 proc.   Ši dalis taikoma visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Sąjungos ribų.
Pakeitimas  40 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 7 punktas Direktyva 1999/32/EB 4 b straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   3a. Nuo 2015 m. sausio 1 d. valstybės narės imasi visų reikiamų veiksmų, kad sieros kiekis laivų, kurie plaukioja vidaus vandenų keliais ar Sąjungos teritoriniais vandenimis arba yra prisišvartavę Sąjungos uostuose, naudojamame jūriniame kure atitiktų vertes, nurodytas Direktyvos 98/70/EB 4 straipsnio 2 dalyje.
Pagrindimas
Under the current regime, different sulphur limit values apply to ocean-going ships and inland vessels, even if they sail in the same estuary. This loophole needs to be closed and the limit values for ocean-going vessels should be aligned with the provisions on inland shipping and non-road mobile machinery currently enforced by the EU fuel quality directive. Given the local health effects of ship emissions (especially PM) and the concentration of populations in the coastal regions, it is necessary to take measures to reduce local air pollution. Similar sulphur standards for coastal and inland shipping are justified by the need to improve air quality around ports and costal areas.
Pakeitimas  41 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 7 punktas Direktyva 1999/32/EB 4 b a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   4 ba straipsnis   Jūrinio kuro pasiūla   1. Valstybės narės imasi visų priemonių, siekdamos užtikrinti jūrinio kuro pasiūlą ir subalansuotą paskirstymą:   – nuo 2015 m. sausio 1 d. tokio kuro, kuriame sieros kiekis neviršija 0,10 proc.;   – nuo 2015 m. sausio 1 d. tokio kuro, kuriame sieros kiekis neviršija 0,50 proc.   2. 1 dalies nuostatomis neužkertamas kelias nustatyti tokias priemones nuo ankstesnės datos.
Pakeitimas  42 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 punktas Direktyva 1999/32/EB 4 b b straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   4bb straipsnis   Lygiavertės priemonės   Valstybės narės valdžios institucijos gali leisti kaip alternatyvą šios direktyvos reikalavimams naudoti tokius įrenginius, medžiagas, prietaisus ar aparatus arba kitokias technologijas, alternatyvius mazutus arba atitikties užtikrinimo metodus, kurie bent tiek veiksmingi išmetamųjų teršalų mažinimo požiūriu, kiek reikalaujama šioje direktyvoje, įskaitant visus 4a ir 4b straipsniuose išdėstytus standartus.
Pagrindimas
MARPOL konvencijos VI priedo 4 taisyklė dėl atitikties apima ne technines arba veiklos procedūras, pagal kurias gali būti priimami kaip alternatyva taikomi atitikties metodai. Ši nuostata turėtų būti įtraukta į peržiūrėtą ES direktyvą, siekiant paskatinti naujoviškų technologijų vystymą ir investicijas į tokias technologijas.
Pakeitimas  43 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 7 punktas Direktyva 1999/32/EB 4 c straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 2. 1 dalyje minėtus teršalų išmetimo mažinimo metodus taikančiuose laivuose sieros dioksido išmetimas turi būti nuolat mažinamas ne mažiau, nei jis būtų sumažintas naudojant jūrinį kurą, atitinkantį 4a ir 4b straipsnių reikalavimus. Taikant teršalų išmetimo mažinimo metodus išmetamas sieros dioksido kiekis turi neviršyti 1 priede nustatytų ribinių verčių. 2. 1 dalyje minėtus teršalų išmetimo mažinimo metodus taikančiuose laivuose sieros dioksido išmetimas turi būti mažinamas ne mažiau, nei jis būtų sumažintas naudojant jūrinį kurą, atitinkantį 4a ir 4b straipsnių reikalavimus.
Pagrindimas
The deletion of "continuously" would ensure that scrubbers which may temporarily fall out of compliance are still permitted under the Directive. The deletion would also allow for the use of other compliance methods such as averaging. Industry is actively exploring the feasibility of averaging in certain geographic areas where it makes most sense, such as the North American ECA. Not all alternative compliance methods will achieve “continuous” reductions, but their overall health and environmental impact will, by definition, be equivalent to, or even better than, using compliant fuel. The European Parliament should ensure that the EU does not inadvertently close the door to further exploration of innovative solutions. The last sentence needs to be removed from Article 4c as it is specific only to the use of exhaust gas cleaning systems and would therefore be better placed in the relevant section of the table in Annex 2.
Pakeitimas  44 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 7 punktas Direktyva 1999/32/EB 4 c straipsnio 2 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   2a. Kaip alternatyvų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sprendimą valstybės narės skatina prisišvartavusių laivų naudojimąsi elektros tiekimo nuo kranto sistemomis.
Pakeitimas  45 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 7 punktas Direktyva 1999/32/EB 4 c straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   3a. Valstybės narės užtikrina, kad uosto administracijos į uosto mokestį arba kitus mokesčius įtrauktų visas nuotekų iš išmetamųjų dujų valymo sistemų priėmimo, tvarkymo ir pašalinimo išlaidas, kaip nustatyta 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/59/EB1 dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams, nepaisant to, ar laivas pristato atliekų, ar ne.   __________________   1 OL L 332, 2000 12 28, p. 81.
Pakeitimas  46 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 7 punktas Direktyva 1999/32/EB 4 c straipsnio 3 b dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   3b. Valstybės narės parama, skiriama iki 2013 m. gruodžio 31 d. užsakytoms išmetamųjų dujų valymo sistemoms įrengti laive, laikoma suderinama su vidaus rinkos taisyklėmis pagal SESV 107 straipsnį.
Pakeitimas  47 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 7 punktas Direktyva 1999/32/EB 4 c straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Komisija įgaliojama pagal 9a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl: Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai laikantis atitinkamų TJO patvirtintų standartų ir priemonių priimti deleguotuosius aktus dėl:
Pagrindimas
Remiantis formuluote gali atrodyti, kad Komisijai leidžiama priimti deleguotuosius aktus, kuriuose numatytos priemonės galėtų nukrypti nuo TJO sprendimų. Vis dėlto labai svarbu išlaikyti visišką atitiktį MARPOL konvencijos VI priedo nuostatoms, kadangi dėl išmetamųjų teršalų mažinimo metodų skirtumų ES gali būti neskatinamos alternatyvos mažai sieros turinčio kuro naudojimui, o tai yra pagrindinis šios direktyvos aspektas.
Pakeitimas  48 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 a punktas (naujas) Direktyva 1999/32/EB 4 e a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   8a. Įterpiamas šis straipsnis:   „4ea straipsnis   Mazuto pasiūla   Nepaisant 3 ir 4 straipsniuose išdėstytų nuostatų:   1. Jeigu valstybė narė nustato, kad laivas neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimus atitinkančio mazuto standartų, kompetentinga valstybės narės valdžios institucija gali reikalauti, kad laivas:   a) pateiktų dokumentus, liudijančius tai, kokių veiksmų imtasi siekiant užtikrinti atitiktį; taip pat   b) pateiktų įrodymų, kad jis bandė įsigyti reikalavimus atitinkančio mazuto vadovaudamasis savo kelionės planu ir, jeigu mazuto nebuvo ten, kur planuota, kad jis bandė rasti alternatyvių tokio mazuto šaltinių ir kad, nepaisant visų pastangų gauti reikalavimus atitinkančio mazuto, nebuvo pasiūlyta jo įsigyti.   2. Neturėtų būti reikalaujama, kad laivai nukryptų nuo savo numatytos kelionės maršruto arba pernelyg ilgam ją atidėtų, kad būtų užtikrinta atitiktis.   3. Valstybė narė gali netaikyti kontrolės priemonių, jei laivas gali įrodyti dokumentais, kad sąžiningai mėgino gauti reikalavimus atitinkančio kuro, ir pateikti 1 dalyje nurodytą informaciją.   4. Laivas informuoja savo administraciją ir kompetentingą susijusio paskirties uosto instituciją, jeigu jis negali įsigyti reikalavimus atitinkančio mazuto.   5. Valstybės narės informuoja Komisiją, jeigu laivas pateikė įrodymų, kad nebuvo galima gauti reikalavimus atitinkančio mazuto.   6. Tokių dokumentų pateikimas laikomas šios direktyvos reikalavimų vykdymu.“
Pakeitimas  49 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 9 punkto a papunktis Direktyva 1999/32/EB 6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų mėginių ėmimo būdu patikrinti, ar jūriniame kure esantis sieros kiekis atitinka 3, 3a, 4, 4a ir 4b straipsnių nuostatas. Mėginiai pradedami imti tą dieną, kai įsigalioja atitinkama didžiausio leidžiamo sieros kiekio kure ribinė vertė. Mėginiai imami pakankamai dažnai ir tokiu būdu, kad būtų tipiniai tikrinamam kurui, o jūrinio kuro mėginiai turi būti tipiniai kurui, naudojamam laivuose, plaukiojančiuose atitinkamuose jūrų plotuose ir esančiuose uostuose. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų mėginių ėmimo būdu patikrinti, ar naudojamame kure esantis sieros kiekis atitinka 3, 3a, 4, 4a ir 4b straipsnių nuostatas. Mėginiai pradedami imti tą dieną, kai įsigalioja atitinkama didžiausio leidžiamo sieros kiekio kure ribinė vertė. Mėginiai imami periodiškai, pakankamai dažnai, pakankamais kiekiais ir tokiu būdu, kad būtų tipiniai tikrinamam kurui, o jūrinio kuro mėginiai turi būti tipiniai kurui, tiekiamam ir naudojamam laivuose, plaukiojančiuose atitinkamuose jūrų plotuose ir stovinčiuose uostuose.
Pakeitimas  50 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 9 punkto a papunktis Direktyva 1999/32/EB 6 straipsnio 1 dalies antros pastraipos c a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   ca) mėginių ėmimas ir tyrimas siekiant patikrinti, ar laive skirto deginti jūrinio kuro naudojimas atitinka gaires, kurias turi parengti TJO;
Pakeitimas  51 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 10 punkto c papunktis ir c a papunktis (naujas) Direktyva 1999/32/EB 7 straipsnio 2 ir 3 dalys
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas c) 2 ir 3 dalys išbraukiamos; c) 2 dalis pakeičiama taip:   „2. Remdamasi, inter alia:   a) metinėmis ataskaitomis, pateiktomis pagal 1 ir 1a dalių reikalavimus;   b) pastebėtomis oro kokybės, rūgštėjimo, kuro sąnaudų ir perėjimo prie kitų rūšių transporto tendencijomis;   c) pažanga, kuri TJO priemonių dėka vykdant Sąjungos iniciatyvas šioje srityje buvo pasiekta mažinant laivų išmetamo sieros ir azoto oksidų kiekį;   Komisija ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, atitinkamais atvejais, kartu su teisėkūros pasiūlymais. Komisija savo ataskaitoje apsvarsto šiuos klausimus:   – galimą poveikį vidaus rinkai, ypač konkurencingumui, jei Sąjungoje taikomi skirtingi reikalavimai dėl teršalų išmetimo;   –papildomų SOx ir NOx išskyrimo kontrolės rajonų nustatymą;   – jūrinio mazuto kokybės standartus, atitinkančius Direktyvoje 98/70/EB nustatytus taikytinus standartus;   – kitas arba alternatyvias papildomas tolesnio laivų išmetamo teršalų kiekio mažinimo priemones.“   ca) 3 dalis išbraukiama;
Pakeitimas  52 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 10 punkto c b papunktis (naujas) Direktyva 1999/32/EB 7 straipsnio 2 a ir 2 b dalys (naujos)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   cb) įterpiamos tokios 2a ir 2b dalys:   „2a. Komisija atlieka šios direktyvos poveikio vertinimą ir iki 2012 m. pabaigos pasiūlo kompensuojamųjų priemonių rinkinį, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis laivybos pramonei visoje Sąjungoje.   2b. Jeigu TJO iki 2015 m. sausio 1 d. nuspręstų iš dalies pakeisti MARPOL konvencijos VI priedą, Komisija savaime pateikia naują pasiūlymą dėl to pakeitimo įtraukimo į Sąjungos teisę.“
Pakeitimas  53 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 13 punktas Direktyva 1999/32/EB 9 a straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 2. 4a straipsnio 1a ir 2 dalyse, 4c straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1a ir 4 dalyse nurodyti įgaliojimai Komisijai deleguojami neribotam laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo data]. 2. Įgaliojimai priimti 4a straipsnio 2 dalyje, 4c straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1a ir 4 dalyse nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo data].
Pakeitimas  54 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 13 punktas Direktyva 1999/32/EB 9 a straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu gali atšaukti 4a straipsnio 1a ir 2 dalyse, 4c straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1a ir 4 dalyse nurodytą įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu gali atšaukti 4a straipsnio 2 dalyje, 4b straipsnio 3a dalyje, 4c straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje bei 7 straipsnio 1a ir 4 dalyse nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.
Pagrindimas
Siekiama užtikrinti suderinamumą su likusiu tekstu.
Pakeitimas  55 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 13 punktas Direktyva 1999/32/EB 9 a straipsnio 5 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 5. Pagal 4a straipsnio 1a ir 2 dalis, 4c straipsnio 4 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1a ir 4 dalis priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik tada, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepateikia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad jie neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais. 5. Pagal 4a straipsnio 2 dalį, 4c straipsnio 4 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1a ir 4 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiams.
Pakeitimas  56 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas Priedas Direktyva 1999/32/EB 2 priedo 2 dalies antra įtrauka
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas – nuodugniai pagrįsti dokumentais, kad bet kokie atliekų srautai, išleidžiami į jūrą, uždarus įvairaus tipo uostus ir upių žiotis, neturi didelio neigiamo poveikio ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. – nuodugniai pagrįsti dokumentais, kad bet kokios nuotekos, įskaitant nuotekas, atitinkančias TJO rezoliucijoje MEPC.184(59) nustatytus reikalavimus dėl nuotekų, išleidžiamos į jūrą, uždarus įvairaus tipo uostus ir upių žiotis, neturi didelio neigiamo poveikio ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

• [1]               Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

AIŠKINAMOJI DALIS

Komisijos pasiūlymas

Pagrindinis pasiūlymo tikslas – įgyvendinti nuostatas dėl sieros kiekio jūriniame kure didžiausių ribinių verčių, dėl kurių 2008 m. susitarta Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO).

Tai turbūt svarbiausia dabartinės EP kadencijos laikotarpio sveikatos srities reforma. Manoma, kad dėl laivų išmetamų oro teršalų šiuo metu Europoje per anksti miršta apie 50 000 žmonių per metus.

JTO MARPOL konvencijos VI priede nustatytos sieros kiekio ribos sieros oksidų išskyrimo kontrolės (SOIK) rajonuose nuo 2015 m. yra 0,1 proc., o kitose jūros zonose nuo 2020 m. –0,5 proc. Sprendimą dėl šių ribų ratifikavo valstybės, kurių laivai sudaro 85 proc. pasaulio laivybos tonažo.

Į Europos SOIK rajonus patenka Šiaurės jūra, Lamanšo sąsiauris ir Baltijos jūra. JAV ir Kanados pakrantės 200 mylių pločio ruože taip pat paskelbtos SOIK rajonais. Šiuo metu SOIK rajonuose nustatyta 1 proc. ribinė sieros kiekio vertė. Iki 2011 m. pabaigos sieros kiekis kure, naudojamame atviroje jūroje gali siekti 4,5 proc., o vėliau iki 2019 m. – 3,5 proc.

Sieros ir azoto oksidai ore sudaro antrinių kietųjų dalelių junginius, kurie yra kenksmingi sveikatai. Sumažinus laivų išmetamą teršalų kiekį daugelyje valstybių narių bus lengviau įgyvendinti oro kokybės standartus.

Jei laivų išmetamo sieros oksido kiekis nebus sumažintas, iki šio dešimtmečio pabaigos šis teršalų kiekis, išmetamas ES jūrų zonose, bus didesnis už bendrą ES sausumos teritorijoje išmetamą teršalų kiekį. Teršalų kiekis, išmetamas sausumoje, buvo sumažintas 90 proc. skaičiuojant nuo jo maksimumo ir 72 proc. nuo 1990 m. iki 2008 m.

Didžiausias leistinas sieros kiekis sausumos transporto kure yra 10 ppm, t. y. 100 kartų mažesnis už ribinę vertę, kuri nuo 2015 m. įsigalios SOIK rajonuose.

Pagal TJO susitarimą, jūrose išmetamą teršalų kiekį taip pat galima sumažinti alternatyviu būdu. Išmetamos dujos gali būti valomos skruberiais, kurie veikia tuo pačiu principu, kaip įrenginiai, kurie jau daugelį dešimtmečių naudojami sausumos gamyklų ir elektrinių išmetamoms dujoms valyti nuo sieros oksidų. Taip pat galima naudoti suskystintas gamtines dujas (SGD).

Visi šie metodai, skirti išmetamo sieros oksido kiekiui mažinti, taip pat mažina išmetamų azoto oksido ir juodosios anglies dalelių (suodžių) teršalų kiekį. Azoto oksidai sukelia ne tik oro taršą ir rūgščius kritulius, bet taip pat eutrofikaciją vandenyje ir sausumos teritorijose, o juodoji anglis yra šiltnamio efektą sukelianti medžiaga.

Manoma, kad naudojant išmetamųjų dujų skruberius teršalų kiekio mažinimui skirtos išlaidos sumažės bent du kartus, jei laivas daugiausia plaukioja SOIK rajonuose. Manoma, kad SGD taps įprasta naujų laivų kuro rūšimi, jei ir kai uostuose paplis reikalinga kuro papildymo infrastruktūra.

Komisija mano, kad naudos sveikatai finansinė vertė, kuri gali būti gaunama, gali būti nuo 2 iki 25 kartų didesnė už jūrose išmetamo teršalų kiekio mažinimo išlaidas. Komisija prognozuoja, kad naudos sveikatai finansinė vertė sieks 8–16 mlrd. EUR, o teršalų kiekio mažinimo išlaidos – 0,6–3,7 mlrd. EUR.

Finansinė naudos gamtai vertė neapskaičiuota, tačiau, pvz., Suomijoje rūgščių kritulių sumažėtų 60 proc., palyginti su dabartiniu lygiu.

Dabartinėje direktyvoje dėl sieros kiekio jūriniame kure nustatytos didesnės sieros kiekio ribinės vertės, nei tos, dėl kurių susitarta TJO – 0,1 proc. laivams uostuose ir 1,5 proc. keleiviniams laivams, teikiantiems reguliarias paslaugas. Ši paskutinė vertė yra tokia pati, kaip pirmoji ribinė vertė SOIK rajonams, dėl kurios susitarta TJO.

Komisija siūlo, kad naujoji 0,1 proc. sieros kiekio ribinė vertė SOIK rajonuose taip pat būtų taikoma visiems keleiviniams laivams, kurie reguliariai atplaukia į ES uostus, tačiau ši ribinė vertė įsigaliotų 2020 m.

Komisijos pasiūlymo pakeitimai, kuriuos siūlo pranešėja

Pranešėja palankiai vertina ir remia Komisijos pasiūlymo bendrą kryptį ir pabrėžia, kad ribinės vertės, dėl kurių susitarta TJO, vienaip ar kitaip vis tiek įsigalios, netgi jei nebus priimta jokia direktyva. Tačiau šia direktyva turėtų būti išaiškinamas ir standartizuojamas ribinių verčių, dėl kurių susitarta TJO, įgyvendinimas ir stebėsena ES, sudaromos vienodos sąlygos konkurencijai, palengvinamas pereinamasis etapas ir skatinamos inovacijos.

Nustačius griežtesnes ribines sieros kiekio vertes būtų įmanoma ekonomiškai efektyviu būdu gauti didelės naudos sveikatai ir aplinkai įgyvendinant 0,1 proc. ribinę vertę plačiau nei esamose ES SOIK rajonuose.

Taigi pranešėja pritaria Komisijos pasiūlymui, kad 0,1 proc. sieros kiekio ribinės vertės taikymas būtų išplečiamas įtraukiant reguliarias paslaugas teikiančius keleivinius laivus. Tačiau pranešėja siūlo nustatyti, kad ši ribinė vertė įsigaliotų 2015 m. – tuo pačiu metu, kaip ir SOIK rajonuose.

Pranešėja taip pat siūlo, kad 0,1 proc. sieros kiekio ribinė vertė būtų taip pat taikoma visuose ES valstybių narių teritoriniuose vandenyse iki 12 jūrmylių nuo jų pakrančių. Kitaip tariant, šiuo metu ES uostuose taikoma ribinė vertė būtų taikoma ir teritoriniuose vandenyse.

Šiais pakeitimais būtų galima gauti žymios naudos sveikatai ir aplinkai, taip pat jais būtų sukuriamos vienodos veiklos sąlygos su reforma susijusių sąnaudų poveikio požiūriu.

Valstybėse narėse, kurių visos pakrantės ar dalis pakrančių yra SOIK rajonuose, dėl laivybos išmetamo sieros oksido dalis sudaro atitinkamai: Danijoje – 39 proc., Nyderlanduose – 31 proc., Švedijoje – 25 proc., Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje – 18 proc. ir Belgijoje – 13 proc. Tačiau keletoje šalių, kurios nepatenka į SOIK rajonus, ši dalis taip pat didelė: Airijoje – 21 proc., Portugalijoje – 20 proc., Italijoje ir Ispanijoje – 15 proc. Ši dalis keletoje Viduržemio jūros salų ir pakrančių didesnė nei 20 proc., o kai kuriais atvejais viršija 30 proc.

Pranešėja siūlo, kad Komisija iki 2013 m. pabaigos išnagrinėtų galimybes paskelbti naujus išmetamųjų teršalų apribojimo rajonus Europos jūrų zonose, taip pat tolesnio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo metodus, apie tai pateiktų ataskaitą Parlamentui ir Tarybai ir pateiktų pasiūlymų dėl naujų galimų sieros ir azoto oksidų išskyrimo kontrolės rajonų.

Dėl to, kad pereinamojo laikotarpio metu kai kurie operatoriai patirs žymių papildomų išlaidų, ypač tais atvejais, kai daugiausiai ar daug kelionių vyksta SOIK rajonuose, pranešėja siūlo palengvinti valstybės paramos naudojimą investicijoms. Paprastai didžiausia valstybės paramos dalis aplinkosauginėms investicijoms, padarytoms likus mažiau nei trims metams iki tol, kol priemonės tampa privalomos, sudaro 10 proc.

Pranešėja siūlo, kad šiuo atveju iki 2013 m. pabaigos būtų leidžiama teikti didesnę valstybės paramą. Tai pateisinama, kadangi jūrose išmetamo teršalų kiekio sumažinimas duoda didelės ekonominės naudos viešajam sektoriui dėl to, kad sumažinamos išlaidos sveikatai. Tai taip pat padėtų pagyvinti išmetamųjų dujų skruberių rinką.

Su pranešėja Satu Hassi direktyvos dėl sieros kiekio klausimu susitikusių suinteresuotųjų subjektų sąrašas

Vyriausybės ir nuolatinės atstovybės

Danijos aplinkos ministrė Ida Auken

Danijos nuolatinė atstovybė

Suomijos aplinkos ministras Ville Niinistö

Suomijos nuolatinė atstovybė

Prancūzijos nuolatinė atstovybė

Lenkijos nuolatinė atstovybė

Švedijos aplinkos ministrė Lena Ek

Švedijos nuolatinė atstovybė

Europos Komisija

Aplinkos GD pareigūnai, atsakingi už direktyvos dėl sieros kiekio parengimą

Įmonės ir nevyriausybinės organizacijos

Armateurs de France

Brittany Ferries

Suomijos pramonininkų konfederacija (Confederation of Finnish Industries)

Couple Systems

Europos aplinkos biuras (European Environmental Bureau)

Europos kruizų taryba (European Cruise Council (ECC))

Europos naftos pramonės asociacija (European Petroleum Industry Association)

Išmetamųjų dujų valymo sistemų asociacija (Exhaust Gas Cleaning Systems Association)

ExxonMobil

Suomijos miškų pramonės federacija (Finnish Forest Industries Federation)

Suomijos laivų savininkų asociacija (Finnish Shipowners' Association)

FIPRA International (atstovaujanti Royal Caribbean Cruises Ltd)

Germanischer Lloyd

Roterdamo uostas (Port of Rotterdam)

Scandline

Stena AB

Total

Transport & Environment (T&E)

TT-Line GmbH & Co. KG

Wärtsilä

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (17.1.2012)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl sieros kiekio jūriniame kure iš dalies keičiama Direktyva 1999/32/EB
(COM(2011)0439 – C7‑0199/2011 – 2011/0190(COD))

Nuomonės referentė: Vilja Savisaar-Toomast

TRUMPAS PAGRINDIMAS

2008 m. Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) pasiekė susitarimą dėl sieros kiekio jūriniame kure didžiausių ribinių verčių, sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose ši didžiausia vertė buvo sumažinta nuo 1,5 proc. iki 1 proc. (nuo 2010 m. liepos 1 d.) ir iki 0,1 proc. (nuo 2015 m. sausio 1 d.). ES sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonai apima Baltijos ir Šiaurės jūras bei Lamanšo sąsiaurį.

Kitiems jūrų rajonams nustatyta ribinė vertė nuo 2012 m. sausio 1 d. sumažės nuo 4,5 proc. iki 3,5 proc., o nuo 2020 m. sausio 1 d. – iki 0,5 proc. 0,5 proc. ribinės vertės taikymas gali būti atidėtas penkiems metams, jei per 2018 m. numatytą peržiūrą paaiškėtų, kad nesama tinkamo kuro pasiūlos ir paklausos pusiausvyros.

Reguliarias paslaugas teikiantiems keleiviniams laivams šiuo metu privalomos sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonų ribinės vertės nepriklausomai nuo to, ar jie plaukioja šiuose rajonuose, ar ne. Komisija siūlo, kad nuo 2020 m. šiems laivams būtų taikoma 0,1 proc. ribinė vertė. Palyginti su sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonais, data nukeliama 5 metams siekiant išvengti galimų kuro pasiūlos problemų.

Tarptautiniai įsipareigojimai

Turėtų būti savaime suprantama, kad ES valstybėms narėms išreiškus paramą tam, kad TJO ribinės vertės būtų sugriežtintos ir kad būtų nustatyti trys Europos sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonai, Sąjungos teisėkūros aktai turi būti suderinti su jos tarptautiniais įsipareigojimais. To nepadarius būtų ne tik sukuriamas teisinis netikrumas, bet ir sumažinamas pasitikėjimas Sąjungos derybininkais ir TJO, ir kituose tarptautiniuose forumuose, jiems bandant įtikinti trečiąsias šalis priimti ir įgyvendinti tarptautinius standartus.

Nauda sveikatai

Be to, dėl mažesnių sieros kiekio ribinių verčių žymiai pagerėtų Europos piliečių sveikata. Komisijos atliktoje sąnaudų ir naudos analizėje teigiama, kad sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose nustačius 0,1 proc. ribinę vertę 2020 m. būtų išvengiama 17 000 ankstyvų mirčių per metus. Taip pat žymiai sumažėtų kvėpavimo takų susirgimų.

Kadangi reguliarias paslaugas teikiantys keleiviniai laivai paprastai plaukioja netoli pakrančių, jiems pritaikius 0,1 proc. ribinę vertę būtų daromas didelis poveikis pakrančių regionų oro kokybei, taigi taikyti šią vertę yra pateisinama.

Todėl dėl didelės naudos sveikatai kyla klausimas, ar mažesnės sieros kiekio ribinės vertės nereikėtų taikyti kitoms Europos jūroms.

Sąžininga konkurencija

Išplėtus 0,1 proc. ribinės vertės geografinę taikymo sritį taip pat būtų sprendžiamas skirtingų ribinių verčių taikymo skirtingų Europos pakrančių vandenyse klausimas. Tam gali būti prieštaraujama, kad dėl to įmonės, veikiančios sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose patektų į konkurencijos požiūriu nepalankią padėtį palyginti su kitais rajonais ir su sausumos transportu.

ES galėtų tam tikru atstumu nuo pakrančių apriboti išmetamą teršalų kiekį neprašydama TJO pritarimo. Tačiau dėl to kiltų pavojus, kad eismas gali būti nukreiptas nuo Europos uostų į Šiaurės Afrikos uostus. Nors JAV ir Kanada nustatė 200 jūrmylių ribą, jos siekė, kad šią ribą nustatytų TJO.

Todėl valstybės narės ir Komisija turėtų stengtis skatinti JTO kitus Europos jūrų baseinų rajonus paskelbti sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonais.

Jūrų transporto konkurencingumo išsaugojimas

Parlamentas nuolatos reiškė paramą tikslui skatinti jūrų transportą, atsižvelgiant į mažesnį jo poveikį aplinkai. Jeigu dėl mažesnių sieros kiekio ribinių verčių prekės, kurios šiuo metu gabenamos jūra, būtų pervežamos sunkvežimiais (vadinamasis „atgalinis transporto rūšies keitimas“), tai būtų labai nepageidautina žalos aplinkai (visų pirma dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų) ir padidėjusių spūsčių požiūriu.

Įvairiuose tyrimuose buvo pateikta labai skirtingų prognozių dėl tikėtino naujų ribinių verčių poveikio jūra gabenamų prekių kiekiui. Tačiau viena yra aišku – poveikis bus skirtingas priklausomai nuo pervežamo produkto ir maršruto. Poveikis produktams, kurių tūrio ir vertės santykis yra palyginti didelis (pvz., mediena ar metalų rūda), galėtų būti žymiai didesnis nei pramonės prekėms. Todėl gali būti tinkama taikyti tikslinę paramą.

TJO susitarimu ir Komisijos pasiūlymu leidžiant naudoti teršalų kiekio mažinimo metodus (vadinamuosius skruberius) ar kuro ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) mišinį jau padedama apriboti poveikį laivybos konkurencingumui. Taip vežėjams laivais bus leidžiama pasirinkti ekonomiškiausią būdą pasiekti ribines vertes, atsižvelgiant į laivo amžių ir dydį, taip pat maršrutus, kuriais atskiru laivu numatoma plaukioti.

Nors laivų savininkų ir įrangos tiekėjų nuomonės apie galimybes įsigyti skruberius ir jų patikimumą skiriasi, atidėjus 0,1 proc. ribinės vertės įsigaliojimą būtų sumažinamos paskatos vykdyti reikiamus mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Be to, atsirastų abejonių, ar naujasis terminas nebūtų atidedamas dar kartą. Tai dar labiau pakenktų investavimui į šią technologiją.

Subjektai, svarstantys galimybę naudoti SGD atsiranda „vištos ir kiaušinio“ padėtyje: laivų savininkai nenori pritaikyti laivų naudoti SGD, jei jiems neužtikrinama, kad pakankamai uostų galės tiekti dujas, o uostai savo ruožtu nenoriai investuoja, kadangi esama neaiškumų dėl paklausos. Valstybės pagalbos, TEN-T ir (arba) programos „Marco Polo“ teikiama parama galėtų padėti rasti išeitį iš šios padėties.

Šiuo metu TJO kuriamos naujos taisyklės, skirtos SGD ir panašiam kurui. Jos turėtų būti pateiktos 2014 m., kartu su kita Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje peržiūra. Kadangi SGD yra švarus kuras, kuriuo beveik visiškai panaikinamas sieros dioksido teršalų išmetimas, valstybės narės turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, jog būtų užtikrinama, kad galima būtų gauti pakankamai SGD kuro ir kad galima būtų laikytis saugumo reikalavimų, įskaitant kuro pildymo įlaipinant ar išlaipinant keleivius galimybę.

Išvada

Nepaisant iššūkių, kuriuos laivų savininkams, operatoriams ir uostams kelia naujos ribinės vertės, ES privalo įvykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus ir nuo 2015 m. nustatyti 0,1 proc. ribinę vertę. Kadangi pusė pasirengimui skirto laiko jau praėjo, šiuo metu svarbiausia, kad Komisija toliau kurtų papildomųjų priemonių rinkinį, o pramonė pasinaudotų galimybių naudoti mažai sieros turintį kurą, skruberius ar SGD teikiamo lankstumo privalumais.

PAKEITIMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 4 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) Pagal Direktyvą 1999/32/EB Komisija privalo teikti Europos Parlamentui ir Tarybai direktyvos įgyvendinimo ataskaitas ir pasiūlymus dėl pakeitimų, pirmiausia dėl ribinių sieros kiekio verčių mažinimo sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose naudojamame jūriniame kure, atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) atliekamą darbą.	(4) Pagal Direktyvą 1999/32/EB Komisija privalo teikti Europos Parlamentui ir Tarybai direktyvos įgyvendinimo ataskaitas ir pasiūlymus dėl pakeitimų, pirmiausia dėl ribinių sieros kiekio verčių mažinimo sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose naudojamame jūriniame kure, suderinus juos su Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) atliekamu darbu.
Pagrindimas
Sumažinti ribines sieros kiekio vertes jūriniame kure nusprendė TJO, tai yra svarbi užduotis, kurią įgyvendinant sprendimus tinkamiausia priimti tarptautiniu lygmeniu. Komisija savo pasiūlyme turėtų pabrėžti tarptautinio lygmens svarbą ir neturėtų sudaryti įspūdžio, kad TJO veikla yra mažiau svarbi ir gali būti keičiama nepranešus kitoms susijusioms šalims tarptautiniu lygmeniu.
Pakeitimas  2 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(4a) Taip pat svarbu, kad Komisija įvertintų, kokį poveikį daro taisyklių laikymasis jūrų transporto sektoriuje pagal valstybių narių ataskaitas, siekiant pradiniame etape planuoti tinkamas papildomas priemones, ypač pabrėžiama tyrimų dėl kuro pasiūlos, kainų, pažangai trukdančio transporto rūšies keitimo ir dėl šios direktyvos poveikio visiems jūrų transporto sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojams svarba. Žinant šių tyrimų rezultatus būtų galima paaiškinti Komisijos pasiūlymus dėl praktinio jos priemonių rinkinio taikymo, kaip nurodyta 2011 m. rugsėjo 16 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Jūrų transporto išmetamų teršalų mažinimas ir tvaraus vandens transporto priemonių rinkinys“, ir įgyvendinti taisykles dėl tvaraus vandens transporto.
Pagrindimas
Papildomos priemonės yra esminės siekiant padėti jūrų transporto sektoriui prisitaikyti – tai Komisijos komunikate (COM(2011) 441) išsakyta idėja. Reikėtų vengti bet kokio jūrininkystės paslaugų sumažinimo, taip pat reikia pradiniame etape įvertinti, kokie yra šios direktyvos atitikties užtikrinimo padariniai, siekiant numatyti tinkamas priemones, kurias gali reikėti naudoti po Komisijos pasiūlymo dėl papildomų priemonių šio sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojams.
Pakeitimas  3 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(4b) Dėl kai kurių SOx kiekio mažinimo metodų gali susidaryti atliekos, ypač nuotekos, kuriose yra gyvsidabrio, seleno, ir kitų mikroelementų, dėl kurių prieš išleidžiant nuotekas gali būti reikalingas valymas. Komisija turėtų priimti gaires dėl suderinto priėmimo įrenginių tobulinimo Sąjungos uostuose.
Pagrindimas
Nors SOx skruberiai gali būti veiksminga priemonė išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti, dėl jų gali susidaryti atliekos, kurios neturėtų būti išleistos į jūras. Europos Komisija turėtų skatinti infrastruktūros, kurios reikia nuotekoms iš skruberių priimti ir valyti, kūrimą ES uostuose.
Pakeitimas  4 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 6 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) Atnaujintajame MARPOL konvencijos VI priede, be kitų dalykų, nustatomos griežtesnės jūrinio kuro, naudojamo sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose, ribinės sieros kiekio vertės (nuo 2010 m. liepos 1 d. – 1,00 proc., o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 0,10 proc.) ir jūrinio kuro, naudojamo jūrų plotuose, nepriklausančiuose sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonams, ribinės sieros kiekio vertės (nuo 2012 m. sausio 1 d. – 3,5 proc., o nuo 2020 m. – iš esmės 0,50 proc). Daugelis valstybių narių įpareigotos reikalauti, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose laivai naudotų kurą, kuriame yra ne daugiau kaip 1,00 proc. sieros, kaip numatyta pagal jų tarptautinius įsipareigojimus. Siekiant užtikrinti atitiktį tarptautinei teisei ir deramai pasirūpinti naujų pasaulinių sieros kiekio standartų laikymusi Europos Sąjungoje, Direktyvos 1999/32/EB nuostatos turėtų būti suderintos su atnaujintuoju MARPOL konvencijos VI priedu. Norint užtikrinti minimalią laivų naudojamo kuro kokybę kuro arba technologijų atitikties tikslais, jūrinio kuro, kuriame esantis sieros kiekis viršija bendrą 3,5 proc. masės standartą, neturėtų būti leidžiama naudoti Europos Sąjungoje arba pateiti ES rinkai.	(6) Atnaujintajame MARPOL konvencijos VI priede, be kitų dalykų, nustatomos griežtesnės jūrinio kuro, naudojamo sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose, ribinės sieros kiekio vertės (nuo 2010 m. liepos 1 d. – 1,00 proc., o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 0,10 proc.) ir jūrinio kuro, naudojamo jūrų plotuose, nepriklausančiuose sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonams, ribinės sieros kiekio vertės (nuo 2012 m. sausio 1 d. – 3,5 proc., o nuo 2020 m. – iš esmės 0,50 proc.). Daugelis valstybių narių įpareigotos reikalauti, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose laivai naudotų kurą, kuriame yra ne daugiau kaip 1,00 proc. sieros, kaip numatyta pagal jų tarptautinius įsipareigojimus. Siekiant užtikrinti atitiktį tarptautinei teisei ir deramai pasirūpinti naujų pasaulinių sieros kiekio standartų laikymusi Europos Sąjungoje, Direktyvos 1999/32/EB nuostatos turėtų būti suderintos su atnaujintuoju MARPOL konvencijos VI priedu.
Pagrindimas
Paskutinis sakinys perkeliamas į 6 b konstatuojamąją dalį (nauja), kad būtų padidintas aiškumas ir išvengiama bet kokių galimybių suprasti, kad ši 3,5 proc. ribinė vertė darytų poveikį didelį sieros kiekį turinčio kuro pervežimui laivais.
Pakeitimas  5 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a) Atsižvelgiant į tai, kad išmetamas mažesnis sieros teršalų kiekis naudingas sveikatai ir dėl to pagerėja oro kokybė, taip pat siekiant visoje Sąjungoje sukurti vienodas sąlygas jūrų transporto sektoriui, Komisija turėtų pasiūlyti nustatytą grafiką dėl 0,1 proc. ribos taikymo kitoms jūroms, besiribojančioms su valstybių narių sausumos masyvu, arba dėl šios ribos išplėtimo siekiant įtraukti nustatytą atstumą nuo Sąjungos kranto linijos.
Pagrindimas
Komisijos užsakytame vertinimo tyrime teigiama, kad Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje ir Lamanšo sąsiauryje sumažinus sieros teršalų išmetimo ribinę vertę iki 0,1 proc., 2020 m. būtų galima išvengti 17 000 ankstyvų mirčių per metus. Taikant šią ribinę vertę kitose jūrose ar priimant ribines vertes, taikomas tam tikru atstumu nuo kranto (Kanadoje ir JAV ribinė vertė taikoma 200 jūrmylių nuo kranto atstumu) galėtų būti išsaugoma daugiau gyvybių ir padedama valstybėms narėms įgyvendinti reikalavimus dėl oro kokybės.
Pakeitimas  6 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6b) Norint užtikrinti minimalią laivų naudojamo kuro kokybę kuro arba technologijų atitikties tikslais, jūrinio kuro, kuriame esantis sieros kiekis viršija bendrą 3,50 proc. masės standartą, neturėtų būti leidžiama naudoti Europos Sąjungoje arba pateikti ES rinkai. Ši ribinė vertė turėtų būti taikoma tik kurui, kuris naudojamas laivams varyti, o ne kurui, gabenamam laivu.
Pagrindimas
Dėl kuro, kuriame yra labai didelis sieros kiekis, naudojimo galėtų būti šalinamas panaudotas vanduo, kuris sukeltų neigiamą poveikį jūrų aplinkai. Tačiau svarbu, kad būtų aišku, jog 3a straipsnyje nustatyta ribinė vertė taikoma tik kurui, kuris naudojamas laivams varyti. Šis straipsnis neturi daryti įtakos didelį sieros kiekį turinčio kuro gabenimui.
Pakeitimas  7 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 7 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) Keleiviniai laivai daugiausia plaukioja uostuose arba netoli kranto, todėl jų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai yra didelis. Reikalaujama, kad šie laivai naudotų jūrinį kurą, kuriame esantis sieros kiekis atitiktų sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonams nustatytą didžiausią leidžiamą sieros kiekį (1,5 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose bus taikomi griežtesni sieros kiekio standartai, ir remiantis tuo, kad būtina pagerinti oro kokybę prie uostų ir pakrančių, esančių ne sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose, keleiviniams laivams turėtų būti taikomi tokie patys standartai. Tačiau naujo sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonams taikytino standarto nustatymas keleiviniams laivams būtų atidedamas 5 metams, siekiant išvengti galimų kuro pasiūlos problemų.	(7) Keleiviniai laivai daugiausia plaukioja uostuose arba netoli kranto, todėl jų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai yra didelis. Reikalaujama, kad šie laivai naudotų jūrinį kurą, kuriame esantis sieros kiekis atitiktų sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonams nustatytą didžiausią leidžiamą sieros kiekį (1,5 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose bus taikomi griežtesni sieros kiekio standartai, ir remiantis tuo, kad būtina pagerinti oro kokybę prie uostų ir pakrančių, esančių ne sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose, keleiviniams laivams turėtų būti taikomi tokie patys standartai.
Pagrindimas
0,1 proc. sieros kiekio ribą reikėtų taikyti ir laivams, kurie, teikdami reguliarias paslaugas, gabena keleivius. Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, šis apribojimas turėtų įsigalioti 2015 m., kai jis įsigalios sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose.
Pakeitimas  8 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(8a) Kelis metus po 2015 m. užtikrinant, kad būtų laikomasi 0,10 proc. ribinės vertės reikalavimo, reikėtų atsižvelgti į netikrumą dėl galimybės gauti mažai sieros turinčio kuro ir į skirtingas nuomones dėl teršalų išmetimo mažinimo technologijos efektyvumo ir patikimumo. Komisija ir valstybės narės ypač turėtų teikti paramą skruberių technologijų įvedimui ir susilaikyti nuo veiksmų, nukreiptų prieš įmones, kurios iš tiesų stengiasi laikytis taisyklių. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantis kuras būtų prieinamas ir kad jis būtų platinamas suderintai, remiantis MARPOL konvencijos persvarstyto VI priedo 18 taisykle. Jeigu reikalavimus atitinkančio kuro kai kuriuose uostuose nėra, laivams turėtų būti leidžiama prašyti taikyti išimtį, nustatytą persvarstytame MARPOL konvencijos VI priede ir taikomą laivams, kurie nepaisant visų pastangų nusipirkti reikalavimus atitinkančio mazuto jo negalėjo gauti. Neturėtų būti reikalaujama, kad laivas nukryptų nuo savo numatyto reiso arba pernelyg ilgam atidėtų kelionę siekiant atitikties reikalavimams.
Pagrindimas
Nors ribinės vertės, nustatytos Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų persvarstytame VI priede, yra tarptautiniai įsipareigojimai, kuriems pritarė valstybės narės, svarbu, kad kelis metus po 2015 m. užtikrinant, kad jų būtų laikomasi, būtų atsižvelgiama į galimybę gauti tinkamo kuro ir į technologiją. Įmonių, kurios bando laikytis taisyklių, tačiau susiduria su praktiniais sunkumais, atžvilgiu turėtų būti pademonstruota tam tikta tolerancija.
Pakeitimas  9 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(11a) Ypač svarbu užkirsti kelią transporto rūšies keitimui, atsižvelgiant į tai, kad padidėjus keliais gabenamų prekių daliai būtų trukdoma siekti Sąjungos tikslų dėl klimato kaitos ir didinamos spūstys.
Pagrindimas
Vidutinis išmetamas CO2 kiekis vienam tonkilometriui vežant keliais yra daugiau nei septynis kartus didesnis už jūrų transporto išmetamą kiekį. Todėl reikėtų imtis priemonių, kad dėl šios direktyvos prekės nebūtų pradedamos gabenti keliais, o ne jūra dėl laivų didesnių išlaidų kurui. Padidėjus vežimui keliais taip pat būtų sukeliamos spūstys ir padidėtų triukšmo lygis; šios problemos jau kelia susirūpinimą ES piliečiams.
Pakeitimas  10 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 11 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(11b)Dėl naujų reikalavimų mažinti sieros teršalų išmetimą įgyvendinimo išlaidų kyla transporto rūšies keitimo pavojus, o tai yra ypač didelė problema toms sritims ir pramonės šakoms, kurios labai priklauso nuo jūrų transporto. Siekdama sumažinti transporto rūšies keitimo pavojų, Komisija turėtų teikti tikslinę paramą, ypač valstybėse narėse, kurios ribojasi su sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonais, visapusiškai pasinaudodama esamomis priemonėmis, pvz., programa „Marco Polo“ ir TEN-T. Atsižvelgdama į dabartinę ekonominę padėtį ir galimą šios direktyvos poveikį Komisija turėtų iki 2015 m. sausio mėn. pateikti konkrečių priemonių, kurias taikant pramonei būtų teikiama ekonominė ir finansinė parama, skirta ekologiškoms laivų technologijoms remti, ypač turint omenyje kuro prieinamumą, jo kainą, transporto rūšies keitimo pavojų ir šios direktyvos priemonių poveikį visiems ekonominės veiklos vykdytojams jūrų transporto sektoriuje.
Pagrindimas
Didesnės išlaidos laivų kurui yra ypač svarbios prekėms, kurių tūrio ir vertės santykis yra didelis, įskaitant popierių ir rūdą. Nors projektai, skirti paremti suskystintų gamtinių dujų (SGD) ar skruberių technologijų naudojimo įgyvendinimą, jau gali būti remiami programos „Marco Polo“ ar TEN-T programos „Jūrų greitkeliai“ lėšomis, ši parama turi būti išsaugoma ir padidinama siekiant kuo labiau sumažinti transporto rūšies keitimą.
Pakeitimas  11 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12a) Naudojant suskystintas gamtines dujas iš esmės neišmetama sieros teršalų. Tikimasi, kad 2014 m. bus sukurtas naujas suskystintomis gamtinėmis dujomis varomų laivų taisyklių rinkinys, ir kartu bus iš naujo persvarstoma konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencija). Valstybės narės turėtų ypač daug dėmesio skirti tam, kad būtų patenkintas poreikis užtikrinti saugumą ir pasiūlą, taip pat saugų krovimą į bunkerius suskystintomis dujomis varomuose laivuose, bei užkirsti kelią tam, kad persvarstyta SOLAS konvencija nesukurtų bereikalingų kliūčių suskystintų dujų naudojimui. Komisija turėtų kuo plačiau panaudoti Europos lėšas, pvz., „Marco Polo“, siekdama skatinti mažai sieros turinčių suskystintų gamtinių dujų kaip jūrų sektoriaus transporto kuro naudojimą. Valstybės narės turėtų prididėti prie šio proceso suteikdamos mokestinių lengvatų į suskystintų dujų naudojimą arba į skruberių kūrimą ir naudojimą investuojantiems laivų savininkams.
Pagrindimas
Svarbu atsižvelgti į patirtį, įgytą peržiūrint Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) VI priedą (dėl kurio susitarta 2008 m., o Komisijos pasiūlymas pateiktas beveik po trijų metų, todėl kai kurios valstybės narės abejoja dėl susitartų dalykų). Ne taip kaip Komisija, valstybės narės, būdamos TJO narėmis, turėtų užtikrinti, kad naujosiomis taisyklėmis dėl SGD būtų skatinama naudoti šį švaresnio kuro šaltinį nekeliant pavojaus saugumo standartams.
Reikėtų atsižvelgti į krovimo į bunkerius saugumo taisykles ir galimybes naudotis bunkeriais.
Pakeitimas  12 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 12 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12a) Kaip išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo problemos alternatyvų sprendimą valstybės narės gali pasirinkti palengvinti prieplaukoje pastatytų laivų pakrantės energijos tiekimo sistemų naudojimą užuot naudojant laive gaminamą energiją.
Pakeitimas  13 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 4 punktas Direktyva 1999/32/EB 3 a straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje nebūtų naudojamas arba pateikiamas rinkai jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis viršija 3,5 proc. masės. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis viršija 3,50 proc. masės. Jūrinį kurą, kuriame sieros kiekis viršija 3,50 proc. masės, turi būti leidžiama naudoti tik taikant teršalų išmetimo mažinimo procedūras, kurių teigiamas poveikis aplinkai yra bent jau toks pat, kokį galima pasiekti naudojant mažai sieros turintį kurą.
Pagrindimas
Jūrinio kuro, kuriame sieros yra daugiau kaip 3,5 proc., nereikėtų visiškai uždrausti, jei tuo pat metu turi būti skatinamos teršalų išmetimo mažinimo technologijos, kurias taikant galima naudoti kurą su didesniu sieros kiekiu. Naudoti kurą su didesniu sieros kiekiu Sąjungoje galima leisti tik kartu su atitinkamomis teršalų išmetimo mažinimo techninėmis procedūromis.
Pakeitimas  14 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto a papunktis Direktyva 1999/32/EB 4 a straipsnio pavadinimas
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas „Didžiausias leidžiamas sieros kiekis jūriniame kure, naudojamame valstybių narių teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose, įskaitant SOx išmetamųjų teršalų kontrolės rajonus, ir keleiviniuose laivuose, kurie, teikdami reguliarias paslaugas, plaukioja į Sąjungos uostus arba iš jų“; „Didžiausias leidžiamas sieros kiekis jūriniame kure, naudojamame valstybių narių teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose, įskaitant SOx išmetamųjų teršalų kontrolės rajonus, ir keleiviniuose laivuose, kurie plaukioja į Sąjungos uostus arba iš jų“;
Pakeitimas  15 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto b papunktis Direktyva 1999/32/EB 4 a straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas „1. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jų teritorinių vandenų, išskirtinių ekonominių zonų ir taršos kontrolės rajonų, priklausančių SOx išmetamųjų teršalų kontrolės rajonams, plotuose nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis pagal masę viršija: „1. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jų teritorinių vandenų, išskirtinių ekonominių zonų ir taršos kontrolės rajonų, priklausančių SOx išmetamųjų teršalų kontrolės rajonams, ir jų teritorinių vandenų, nepriklausančių SOx išmetamųjų teršalų kontrolės rajonams, plotuose nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis pagal masę viršija:
Pakeitimas  16 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto b papunktis Direktyva 1999/32/EB 4 a straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Ši dalis taikoma visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų. Ši dalis taikoma visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų.   Pirmos pastraipos b punkte nurodyta nuostata netaikoma trumpojo nuotolio laivybos laivams. Penkerių metų pereinamuoju laikotarpiu jiems tebegalioja pirmos pastraipos a punkte nurodyta nuostata.   Valstybės narės turi sukurti tam reikalingas teisines sąlygas TJO, jei tai būtina šios išimties taikymui.
Pakeitimas  17 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto c papunktis Direktyva 1999/32/EB 4 a straipsnio 1 a dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas „1. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jų teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis pagal masę viršija: „1. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jų teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose, nepriklausančiuose SOx išmetamųjų teršalų kontrolės rajonams, nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis pagal masę viršija:
Pagrindimas
Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, ribinės sieros kiekio jūriniame kure vertės sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose turėtų būti vienodai taikomos visų valstybių narių teritoriniuose vandenyse.
Pakeitimas  18 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto c papunktis Direktyva 1999/32/EB 4 a straipsnio 1a dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas b) nuo 2020 m. sausio 1 d. – 0,50 proc. b) nuo 2015 m. sausio 1 d. – 0,10 proc.
Pagrindimas
Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, ribinės sieros kiekio jūriniame kure vertės sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose turėtų būti vienodai taikomos visų valstybių narių teritoriniuose vandenyse.
Pakeitimas  19 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto d papunktis Direktyva 1999/32/EB 4 a straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Komisija įgaliojama pagal šios direktyvos 9a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl jūrų plotų paskelbimo SOx išmetamųjų teršalų kontrolės rajonais remiantis TJO sprendimu pagal MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 3 dalies 2 punktą. Komisija įgaliojama pagal šios direktyvos 9a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl jūrų plotų paskelbimo SOx išmetamųjų teršalų kontrolės rajonais remiantis TJO sprendimu pagal MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 3 dalies 2 punktą. Bet kokie nauji išmetamųjų teršalų kontrolės rajonai nustatomi remiantis TJO procedūromis pagal MARPOL konvencijos VI priedą, tam naudojamas tinkamai parengtas modelis, pagrįstas moksliniais aplinkosauginiais ir ekonominiais duomenimis.
Pakeitimas  20 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto e papunktis Direktyva 1999/32/EB 4 a straipsnio 4 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 4. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad keleiviniuose laivuose, kurie jų teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose, nepriklausančiuose SOx išmetamųjų teršalų kontrolės rajonams, teikdami reguliarias paslaugas plaukioja į Bendrijos uostus arba iš jų, nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis pagal masę viršija: 4. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad keleiviniuose laivuose, kurie jų teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose, nepriklausančiuose SOx išmetamųjų teršalų kontrolės rajonams, plaukioja į Bendrijos uostus arba iš jų, nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis pagal masę viršija:
Pakeitimas  21 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto e papunktis Direktyva 1999/32/EB 4 a straipsnio 4 dalies c a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   ca) nuo 2015 m. sausio 1 d. – 0,50  proc.;
Pagrindimas
Pagal Komisijos pasiūlymą reguliarias paslaugas teikiantiems keleiviniams laivams taikoma ribinė vertė (šiuo metu lygi SOx išskyrimo kontrolės rajonuose taikomai ribinei vertei) turėtų būti sumažinta iki 0,1 proc. 2020 m., praėjus penkiems metams po to, kai ši ribinė vertė bus pradėta taikyti SOx išskyrimo kontrolės rajonuose. Nors tai pateisinama užtikrinimo, kad būtų galima gauti pakankamai kuro, kuriame yra mažas sieros kiekis, požiūriu, bet kadangi keleiviniai laivai paprastai plaukioja netoli pakrančių, 2015 m. sumažinus šią ribinę vertę iki tarpinės vertės būtų užtikrinta didelė nauda sveikatai.
Pakeitimas  22 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 punkto e papunktis Direktyva 1999/32/EB 4 a straipsnio 6 dalies d a papunktis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   da) leidžia laivams, neatitinkantiems šios direktyvos nuostatų, naudotis 18 taisyklės 2.2 ir 2.3 dalyse nustatytomis priemonėmis, jeigu laikomasi šios taisyklės 2.1 dalyje išvardytų sąlygų;
Pagrindimas
MARPOL konvencijos 18 taisyklėje numatyta, kad laivas, kuris įrodo, jog negalėjo gauti kuro, nebus priverstas keisti maršruto ar vėluoti, kad galėtų elgtis pagal šios konvencijos nuostatas. Šiuo pakeitimu į direktyvą įtraukiama išimtis, numatyta laivams, kurie išimtiniu atveju turi prisišvartuoti ES uoste ir negalėjo pasirūpinti kuru iš anksto.
Pakeitimas  23 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 7 punktas Direktyva 1999/32/EB 4 b straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 3. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje rinkai nebūtų pateikiamas jūrinis gazolis, kuriame sieros kiekis viršija 0,10 proc. masės. Išbraukta.
Pagrindimas
Naująjį 4b straipsnį reikėtų išbraukti, nes tikėtina, kad naftos pramonė tieks jūrinį gazolį, kuriame sieros kiekis viršija 0,10 proc. pagal masę, bet yra mažesnis arba lygus 0,5 proc. pagal masę, kad nuo 2020 arba 2025 m. būtų laikomasi visuotinių reikalavimų dėl sieros kiekio.
Pakeitimas  24 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 7 punktas Direktyva 1999/32/EB 4 b straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   3a. Valstybės narės administracija gali leisti laive sumontuoti įrenginį, medžiagą, prietaisą arba aparatą arba kitokią technologiją, naudoti alternatyvų kurą arba taikyti atitikties užtikrinimo metodus, kurie yra naudojami kaip alternatyva šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams, jeigu toks sumontuotas įrenginys, medžiaga, prietaisas arba aparatas arba kitokia technologija, alternatyvus kuras arba atitikties užtikrinimo metodai yra bent tokie veiksmingi išmetamųjų teršalų mažinimo požiūriu, kaip reikalaujama šioje direktyvoje, įskaitant visus 4a ir 4b straipsniuose nustatytus standartus.
Pagrindimas
MARPOL konvencijos VI priedo 4 taisyklė dėl atitikties apima ne technines arba veiklos procedūras, pagal kurias gali būti priimami kaip alternatyva taikomi atitikties metodai. Ši nuostata turėtų būti įtraukta į persvarstytą ES direktyvą, siekiant paskatinti naujoviškų technologijų srities pokyčius ir investicijas į tokias technologijas.
Pakeitimas  25 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 7 punktas Direktyva 1999/32/EB 4 b a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   4ba straipsnis   Jūrinio kuro pasiūla   1. Valstybės narės imasi priemonių, kurios būtinos siekiant užtikrinti subalansuotą jūrinio kuro pasiūlą ir paskirstymą:   - jeigu sieros kiekis neviršija 0,10 proc., nuo 2015 m. sausio 1 d.;   - jeigu sieros kiekis neviršija 0,50 proc., nuo 2020 m. sausio 1 d.   2. 1 dalyje neužkertamas kelias nustatyti tokias priemones nuo ankstesnės datos.
Pakeitimas  26 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 7 punktas Direktyva 1999/32/EB 4 c straipsnio 2 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   (2a) Valstybės narės skatina, kad prisišvartavę laivai naudotųsi elektros tiekimo nuo kranto sistemomis, tai yra alternatyvi išmetamųjų teršalų mažinimo priemonė.
Pakeitimas  27 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 7 punktas Direktyva 1999/32/EB 4 c straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   3a. Valstybės narės užtikrina, kad uosto administracijos į uosto mokestį arba kitus mokesčius įtrauktų visas nuotekų iš išmetamųjų dujų valymo sistemų priėmimo, tvarkymo ir pašalinimo išlaidas, kaip nustatyta 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams*.   _____________   * OL L 332, 2000 12 28, p. 81.
Pagrindimas
Uosto priėmimo įrenginių direktyva šiuo metu persvarstoma, kalbant apie atliekų iš išmetamųjų dujų valymo sistemų pašalinimą reikėtų remtis minėta direktyva.
Pakeitimas  28 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 7 punktas Direktyva 1999/32/EB 4 c straipsnio 4 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Komisija įgaliojama pagal 9a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais: Siekiant įgyvendinti TJO priimtus atitinkamus standartus ir priemones Komisija įgaliojama pagal 9a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais:
Pagrindimas
Formuluotė taisoma, nes atrodo, kad Komisijai leidžiama priimti deleguotuosius aktus, kuriuose numatytos priemonės galėtų skirtis nuo TJO sprendimų. Tačiau svarbu išlaikyti visapusišką suderinamumą su MARPOL konvencijos VI priedu, nes, jeigu išmetimo mažinimo metodai nebūtų suderinti ES lygmeniu, gali būti neskatinamos alternatyvos naudoti mažai sieros turintį kurą, o tai yra pagrindinis direktyvos aspektas.
Pakeitimas  29 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 a punktas (naujas) Direktyva 1999/32/EB 4 e a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   (8a) Įterpiamas šis straipsnis:   „4ea straipsnis   Mazuto pasiūla   Nepaisant 3 ir 4 straipsnių nuostatų:   1. Jeigu valstybė narė nustato, kad laivas neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimus atitinkančio mazuto standartų, kompetentingai valstybės narės institucijai suteikiama teisė reikalauti, kad laivas:   a) pateiktų dokumentus, įrodančius, kokių veiksmų imtasi siekiant užtikrinti atitiktį, ir   b) pateiktų įrodymų, kad jis bandė įsigyti reikalavimus atitinkančio mazuto, remdamasis savo kelionės planu ir, jeigu mazuto nebuvo ten, kur planuota, kad jis bandė rasti alternatyvių tokio mazuto šaltinių ir kad nepaisant visų pastangų gauti reikalavimus atitinkančio mazuto, nebuvo pasiūlyta jo įsigyti.   2. Neturi būti reikalaujama, kad siekdamas užtikrinti atitiktį laivas nukryptų nuo savo numatyto kelionės maršruto arba netinkamai atidėtų kelionę.   3. Jeigu laivas pateikia informaciją, nustatytą šio straipsnio 1 punkte, valstybės narės atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir pateiktus įrodymus, kad nustatytų, kokių tinkamų veiksmų imtis, įskaitant kontrolės priemonių nesiėmimą.   4. Laivas informuoja savo administraciją ir kompetentingą susijusio paskirties uosto instituciją, jeigu jis negali įsigyti reikalavimus atitinkančio mazuto.   5. Valstybės narės informuoja Komisiją, jeigu laivas pateikė įrodymų, kad reikalavimus atitinkančio mazuto nėra.“
Pakeitimas  30 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 9 punkto a papunktis Direktyva 1999/32/EB 6 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punktas
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas b) jūrinio kuro, skirto deginti laive ir laikomo rezervuaruose ir laive turimuose užantspauduotuose bunkerinio kuro mėginiuose, mėginių ėmimas ir sieros kiekio tame kure tyrimas; b) jūrinio kuro, skirto deginti laive ir laikomo laive turimuose užantspauduotuose bunkerinio kuro mėginiuose, mėginių ėmimas ir sieros kiekio tame kure tyrimas;
Pagrindimas
MARPOL konvencijoje numatytas tik „užantspauduotų mėginių“ tyrimas, nes tik jie užtikrina, kad naudojamas vienodas kuras. TJO nemano, kad reikalinga imti rezervuaruose laikomo kuro mėginius. Kol kas anksti reikalauti tirti rezervuaruose laikomo kuro mėginius. Komisija galės deleguotaisiais aktais suderinti šią direktyvą su būsimais pokyčiais šioje srityje.
Pakeitimas  31 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 10 punkto c papunktis Direktyva 1999/32/EB 7 straipsnio 2 ir 3 dalys
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas c) 2 ir 3 dalys išbraukiamos; c) 2 dalis pakeičiama taip:   „2. Per [dvejus] metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, inter alia, paremtą:       a) metinėmis ataskaitomis, pateiktomis remiantis 1 dalimi;   b) informacija apie pastebėtas oro kokybės tendencijas (oro teršalų koncentraciją, poveikį ir nusėdimą), rūgštėjimą, kuro kainas ir transporto rūšies pakeitimą;   c) informacija apie tai, kokia pažanga padaryta siekiant sumažinti sieros ir azoto oksidų ir kietųjų dalelių išmetamuosius teršalus, įskaitant laivų išmetamus suodžius, taikant TJO mechanizmus, kurių taikymą šiuo požiūriu inicijavo Sąjunga;   d) naujomis sąnaudų efektyvumo analizėmis, taip pat 4a straipsnio 4 dalyje išvardytų priemonių ir kitų galimų teršalų išmetimo mažinimo priemonių tiesiogine ar netiesiogine nauda aplinkos apsaugai; ir   e) galimu ekonominių priemonių naudojimu siekiant pagerinti padėtį sieros kiekio verčių mažinimo srityje, pvz., fiskalinio mechanizmo taikymu, siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir neabejotinai suteikti naudos sveikatai ir aplinkai; ir   f) 4c, 4d ir 4e straipsnių įgyvendinimu;   g) skruberių naudojimu ir galimybėmis jais naudotis laive ir krante;   h) su kuro prieinamumu susijusiais pokyčiais.   Savo ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija ypatingą dėmesį skiria pasiūlymams dėl papildomų SOx ir NOx išmetamųjų teršalų kontrolės rajonų nustatymo. Prireikus prie ataskaitos pridedamas teisėkūros pasiūlymas, kuriuo siūloma toliau mažinti laivų išmetamų teršalų kiekį.“   ca) 3 dalis išbraukiama.
Pakeitimas  32 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 10 punktas Direktyva 1999/32/EB 7 straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   3a. Iki 2013 m. sausio 1 d. Komisija pateikia išsamų šio teisės akto įvedimo poveikio tyrimą, visų pirma atsižvelgiant į galimą susisiekimo vandens keliais pakeitimą susisiekimu sausumos keliais. Šis tyrimas apima 0,1 proc. sieros kiekio standarto nustatymo poveikio laivybai visose Europos jūrose tyrimą. Jei toks tyrimas atskleistų, kad jūrų transportą pakeičia susisiekimas sausumos keliais, Komisija pateikia alternatyvų pasiūlymą dėl teisės akto, kurio įgyvendinimas nereikštų susisiekimo vandens keliais pakeitimo susisiekimu sausumos keliais.
Pakeitimas  33 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 10 punkto c b papunktis (naujas) Direktyva 1999/32/EB 7 straipsnio 3 b dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   cb) įterpiama ši 3a dalis:   3b. Jeigu TJO prieš 2015 m. sausio 1 d. nusprendžia iš dalies pakeisti MARPOL konvencijos VI priedą, Komisija automatiškai pateikia naują pasiūlymą dėl šio pakeitimo įtraukimo į Sąjungos teisę.
Pakeitimas  34 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas Priedas Direktyva 1999/32/EB 2 priedo 2 dalies antra įtrauka
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas – nuodugniai pagrįsti dokumentais, kad bet kokie atliekų srautai, išleidžiami į jūrą, uždarus įvairaus tipo uostus ir upių žiotis, neturi didelio neigiamo poveikio ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.“ – nuodugniai pagrįsti dokumentais, kad bet kokios nuotekos, įskaitant nuotekas, atitinkančias TJO rezoliucijoje MEPC.184(59) nustatytus reikalavimus dėl nuotekų, išleidžiamos į jūrą, uždarus įvairaus tipo uostus ir upių žiotis, neturi didelio neigiamo poveikio ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.“

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Direktyvos 1999/32/EB dalinis pakeitimas dėl sieros kiekio jūriniame kure
Nuorodos	COM(2011)0439 – C7-0199/2011 – 2011/0190(COD)
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 13.9.2011
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	TRAN 13.9.2011
Pranešėjas (-ai)        Paskyrimo data	Vilja Savisaar-Toomast 30.8.2011
Svarstymas komitete	22.11.2011	19.12.2011
Priėmimo data	20.12.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	39 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Antonio Cancian, Michael Cramer, Philippe De Backer, Luis de Grandes Pascual, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Knut Fleckenstein, Jacqueline Foster, Mathieu Grosch, Jim Higgins, Juozas Imbrasas, Ville Itälä, Dieter-Lebrecht Koch, Georgios Koumoutsakos, Werner Kuhn, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Marian-Jean Marinescu, Gesine Meissner, Hubert Pirker, David-Maria Sassoli, Vilja Savisaar-Toomast, Debora Serracchiani, Brian Simpson, Keith Taylor, Silvia-Adriana Ţicău, Peter van Dalen, Dominique Vlasto, Artur Zasada
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Isabelle Durant, Michael Gahler, Zita Gurmai, Dominique Riquet, Anna Rosbach, Oldřich Vlasák, Janusz Władysław Zemke
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Kristiina Ojuland

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Direktyvos 1999/32/EB dalinis pakeitimas dėl sieros kiekio jūriniame kure
Nuorodos	COM(2011)0439 – C7-0199/2011 – 2011/0190(COD)
Pateikimo Parlamentui data	15.7.2011
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 13.9.2011
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 13.9.2011	TRAN 13.9.2011
Nuomonės nepareikštos        Nutarimo data	ITRE 5.10.2011
Svarstymas komitete	22.11.2011	16.2.2012
Priėmimo data	16.2.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	48 15 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	János Áder, Elena Oana Antonescu, Kriton Arsenis, Paolo Bartolozzi, Sergio Berlato, Nessa Childers, Yves Cochet, Chris Davies, Esther de Lange, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Edite Estrela, Jill Evans, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Dan Jørgensen, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Holger Krahmer, Jo Leinen, Peter Liese, Zofija Mazej Kukovič, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vladko Todorov Panayotov, Gilles Pargneaux, Andres Perello Rodriguez, Sirpa Pietikäinen, Mario Pirillo, Pavel Poc, Anna Rosbach, Oreste Rossi, Kārlis Šadurskis, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Salvatore Tatarella, Anja Weisgerber, Åsa Westlund
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Margrete Auken, Cristian Silviu Buşoi, Christofer Fjellner, Vicky Ford, Gaston Franco, Julie Girling, Jutta Haug, Jiří Maštálka, Marisa Matias, Judith A. Merkies, Eva Ortiz Vilella, Britta Reimers, Eleni Theocharous, Marita Ulvskog, Kathleen Van Brempt, Peter van Dalen, Andrea Zanoni
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Sampo Terho
Pateikimo data	27.2.2012