Procedūra : 2011/0058(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0080/2012

Pateikti tekstai :

A7-0080/2012

Debatai :

PV 18/04/2012 - 16
CRE 18/04/2012 - 16

Balsavimas :

PV 19/04/2012 - 6.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0135

PRANEŠIMAS     *
PDF 315kWORD 692k
28.3.2012
PE 475.870v02-00 A7-0080/2012

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)

(COM(2011) 0121 – C7‑0092/2011 – 2011/0058(CNS))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėja: Marianne Thyssen

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ DĖL TEISINIO PAGRINDO
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)

(COM(2011) 0121 – C7‑0092/2011 – 2011/0058(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2011) 0121),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0092/2011),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į pagrįstas nuomones, kurias laikantis Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateikė Bulgarijos parlamentas, Airijos Atstovų Rūmai, Maltos parlamentas, Nyderlandų Antrieji Rūmai, Lenkijos Seimas, Rumunijos Deputatų Rūmai, Slovakijos parlamentas, Švedijos Riksdagas ir Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai ir kuriose nurodoma, kad įstatymo galią turinčio akto projektas neprieštarauja subsidiarumo principui,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A7-0080/2012),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) Įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 27 skirtingų pelno mokesčio sistemų. Šios kliūtys ir iškraipymai trukdo vidaus rinkai tinkamai veikti. Jie neskatina investuoti Sąjungoje ir trukdo įgyvendinti prioritetus, išdėstytus 2010 m. kovo 3 d. Komisijos priimtame komunikate „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“. Jie taip pat nesuderinami su labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos reikalavimais.

(1) Įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 27 skirtingų pelno mokesčio sistemų. Šios kliūtys ir iškraipymai trukdo vidaus rinkai tinkamai veikti. Jie neskatina investuoti Sąjungoje ir trukdo įgyvendinti prioritetus, išdėstytus 2010 m. kovo 3 d. Komisijos priimtame komunikate „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, pakto „Euro plius“ nuostatas ir ekonominę, biudžeto ir fiskalinę integraciją, kurios reikia siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos.

Pagrindimas

Atnaujinimas.

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1b) Glaudžiau bendradarbiaujant mokesčių institucijoms gali gerokai sumažėti Sąjungoje tarpvalstybiniu lygmeniu veikiančių įmonių išlaidos ir administracinė našta.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) Tarpvalstybinės veiklos mokestinės kliūtys ypač didelės mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms paprastai trūksta išteklių, kad išspręstų rinkos neveiksmingumo klausimus.

(2) Mokestinės kliūtys gali būti ypač didelės mažosioms ir vidutinėms įmonėms, vykdančioms tarpvalstybinę veiklą, kadangi joms paprastai trūksta išteklių, kad išspręstų rinkos neveiksmingumo klausimus.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2a) Valstybių narių lygmeniu ir finansinių ir teisėkūros galių turinčių regionų lygmeniu reikėtų skatinti sąžiningą mokesčių tarifų konkurenciją.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3a) bendrosios rinkos veikimo gerinimas yra pagrindinis veiksnys siekiant skatinti augimą ir kurti darbo vietas. Pradėjus taikyti BKPMB turėtų padidėti ES augimas ir atsirasti daugiau darbo vietų, nes sumažėtų įmonių, ypač įvairiose valstybėse narėse veikiančių mažųjų įmonių, administracinės išlaidos ir biurokratija;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a) Kadangi vidaus rinka apima visas valstybes nares, bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB) turėtų būti įvesta visose valstybėse narėse. Tačiau, jei Taryba nepriims vienbalsio sprendimo dėl pasiūlymo sukurti BKPMB, tinkama nedelsiant inicijuoti procedūrą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama vykdyti tvirtesnį bendradarbiavimą BKPMB srityje. Tokį tvirtesnį bendradarbiavimą turėtų būti pradėti valstybės narės, kurių valiuta yra euro, tačiau jis visada turėtų būti atviras kitoms valstybėms narėms laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4b) Dėl tam tikrų ypatingų formų mokesčių konkurencijos, optimizacijos ir arbitražo galėtų sumažėti kai kurių valstybių narių pajamos ir būti sukuriami iškraipymai, susiję su kapitalo, kuris yra judrus, ir darbo, kuris yra mažiau judrus, apmokestinimu. Pagal sustiprintą Stabilumo ir augimo paktą ir Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje valstybės narės, visų pirma valstybės, kurių valiuta yra euro, privalo laikytis griežtos fiskalinės drausmės ir tuo pačiu metu taikyti išlaidų kontrolę ir surinkti pakankamai mokestinių pajamų. Dėl šių priežasčių, taip pat dėl to, kad paktu „Euro plius“, dėl kurio susitarė euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovai, nustatyta, kad BKPMB nustatymas „galėtų būti pajamų atžvilgiu neutralus žingsnis siekiant užtikrinti nacionalinių mokesčių sistemų suderinamumą, tuo pačiu metu laikantis nacionalinių mokesčių strategijų, ir siekiant stiprinti Europos įmonių fiskalinį tvarumą ir konkurencingumą“, labai svarbu, kad valstybės narės, kurių valiuta yra euro, galėtų sugebėti laikytis savo įsipareigojimų dėl biudžeto, siekiant išsaugoti visos euro zonos stabilumą, ir pageidautina, kad BKPMB būtų taikomas kaip galima anksčiau ir kaip galima daugiau įmonių.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4c) Atsižvelgiant į labai svarbų vaidmenį, kurį vidaus rinkoje vaidina MVĮ, Komisija turėtų sukurti ir tarpvalstybinę veiklą vykdančioms MVĮ suteiktų priemonę, kuria sušvelninamos administracinė našta ir išlaidos ir kuria joms suteikiama galimybė savanoriškai pasirinkti BKPMB sistemą.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) Kadangi mokesčio tarifų skirtumai nėra tapačios kliūtys, sistema (bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB)) neturėtų paveikti valstybių narių teisės veikti savo nuožiūra nustatant savo nacionalinį (-ius) pelno mokesčio tarifą (-us).

(5) Kadangi mokesčio tarifų skirtumai nėra tapačios kliūtys, sistema (bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB)) neturėtų paveikti valstybių narių teisės veikti savo nuožiūra nustatant savo nacionalinį (-ius) pelno mokesčio tarifą (-us). Taigi, valstybėms narėms taip pat turėtų būti paliekama galimybė įgyvendinti tam tikras su įmonėmis susijusias iniciatyvas, ypač mokesčių kredito srityje.

Pagrindimas

Savaime aišku.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5a) Šia direktyva nesiekiama suderinti valstybių narių pelno mokesčių tarifus. Tačiau, jeigu taptų aišku, kad nustačius mažiausius mokesčio tarifus prisidedama prie pelno mokesčio ekonominio produktyvumo, veiksmingumo ir teisingumo, Komisija, atlikdama šios direktyvos peržiūrą, turėtų apsvarstyti, ar toks suderinimas yra tinkamas. Tai yra tuo labiau svarbu, kadangi pelno mokesčio tarifų raida valstybėse narėse rodo, kad mokesčių konkurencija vidaus rinkoje turi įtakos. Todėl, laikantis pranešime dėl naujos bendrosios rinkos strategijos (M. Monti pranešimas) išsakytų minčių, naudinga nustatyti, ar tokios konkurencijos poveikis yra naudingas ar kenksmingas mokesčių kultūrai, atitinkančiai XXI amžiaus vidaus rinkos reikalavimus. Ypač dėmesį atkreipti reikia į tai, ar rinkos integracijos ir nepriklausomybės mokesčių srityje prieštaringumo panaikinimas yra vienas iš vidaus rinkos su rinka susijusių ir socialinių aspektų taikinimo būdų.

Pagrindimas

Nors pelno mokesčio tarifų derinimo klausimas šiuo metu nekeliamas, reikia palikti galimybę jį svarstyti ateityje.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) Konsolidacija yra esminis tokios sistemos elementas, nes didžiausių mokestinių kliūčių, su kuriomis Sąjungoje susiduria įmonės, klausimus galima spręsti tik tokiu būdu. Taip pašalinami vidinių grupės sandorių kainodaros formalumai ir dvigubas apmokestinimas. Be to, mokesčio mokėtojų patirti nuostoliai automatiškai tarpusavyje užskaitomi, pasinaudojus tos pačios grupės kitų narių gautu pelnu.

(6) Konsolidacija yra esminis tokios sistemos elementas, nes didžiausių mokestinių kliūčių, su kuriomis Sąjungoje susiduria tos pačios grupės įmonės, veikiančios tarpvalstybiniu lygmeniu, klausimus galima spręsti tik tokiu būdu. Taip pašalinami vidinių grupės sandorių kainodaros formalumai ir dvigubas apmokestinimas. Be to, mokesčio mokėtojų patirti nuostoliai automatiškai tarpusavyje užskaitomi, pasinaudojus tos pačios grupės kitų narių gautu pelnu.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6a) Didelės apimties mokesčių bazė, konsolidavimas ir valstybių narių teisė veikti savo nuožiūra nustatant nacionalinius pelno mokesčio tarifus užtikrina, kad BKPMB būtų mokesčių požiūriu neutralus procesas.

Pagrindimas

Savaime aišku.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6b) Jeigu taikant BKPMB būtų daromas poveikis regionų ir vietos valdžios institucijų mokestinėms pajamoms, valstybės narės, atsižvelgdamos į savo konstitucinę sistemą ir laikydamosi šios direktyvos nuostatų, gali imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti;

Pagrindimas

Kai kuriose valstybėse narėse esančios tvirtos regioninės sistemos nesudaro kliūčių BKPMB taikymui.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) Kadangi tokia sistema visų pirma sukurta tam, kad pasitarnautų įmonių, kurios vykdo tarpvalstybinę veiklą, reikmėms, ji turėtų būti pasirenkamoji sistema, kuri papildytų esamas nacionalines pelno mokesčio sistemas.

(8) Kadangi ši direktyva visų pirma sukurta tarpvalstybinę veiklą vykdančių įmonių naudai, tačiau neatskiriant ir kitų įmonių, ji nustatoma kaip pasirenkamoji sistema, leidžiant visoms reikalavimus atitinkančioms įmonėms ją pasirinkti. Tačiau laikoma, kad Europos bendrovės ir Europos kooperacinės bendrovės, kurios pagal apibrėžtį yra tarpvalstybinės, pasirinko taikyti šioje direktyvoje nustatytą sistemą praėjus dvejiems metams nuo dienos, nuo kurios valstybės narės taiko šios direktyvos nuostatas. Visos kitos įmonės, atitinkančios šios direktyvos reikalavimus, išskyrus labai mažas, mažas ir vidutines įmones, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (MVĮ)1, taip pat turėtų šią direktyvą taikyti ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo dienos, nuo kurios valstybės narės taiko šią direktyvą. Vertindama BKPMB poveikį Komisija turėtų išnagrinėti, ar ji neturėtų būti taip pat padaryta privaloma MVĮ.

 

____________

 

1 OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) Į sistemą reikėtų įtraukti bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, kurią papildytų priemonės, sukurtos tam tikrų rūšių piktnaudžiavimo praktikai mažinti. Į šias priemones turėtų būti įtraukti apribojimai dėl asocijuotosioms įmonėms, kuri mokesčio tikslais yra rezidentės mažų mokesčių šalyje už Sąjungos ribų, kurios nesikeičia informacija su mokėtojo valstybe nare, remiantis susitarimu, prilyginamu Tarybos direktyvai 2011/16/ES dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje bei kontroliuojamų užsienio įmonių taisyklėms, sumokėtų palūkanų atskaitymo.

(20) į sistemą reikėtų įtraukti veiksmingą bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, kurią papildytų priemonės, sukurtos tam tikrų rūšių piktnaudžiavimo praktikai mažinti. Į šias priemones turėtų būti įtraukti apribojimai dėl asocijuotosioms įmonėms, kuri mokesčio tikslais yra rezidentės mažų mokesčių šalyje už Sąjungos ribų, kurios nesikeičia informacija su mokėtojo valstybe nare, remiantis susitarimu, prilyginamu Tarybos direktyvai 2011/16/ES dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje bei kontroliuojamų užsienio įmonių taisyklėms, sumokėtų palūkanų atskaitymo. Valstybėms narėms neturėtų būti užkertamas kelias numatyti ir tarpusavyje derinti papildomas priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti Sąjungai nepriklausančių šalių, kuriose taikomi mažesni mokesčių tarifai ir kurios nesikeičia reikiama informacija apie mokesčius, daromą neigiamą poveikį.

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21) Konsoliduotosios mokesčio bazės proporcingo paskirstymo formulę turėtų sudaryti trys vienodi svertiniai veiksniai (darbas, turtas ir pardavimas). Darbo veiksnys turėtų būti apskaičiuojamas remiantis darbo užmokesčiu ir darbuotojų skaičiumi (kiekvienam straipsniui tenka pusė). Turto veiksnį turėtų sudaryti visas ilgalaikis materialusis turtas. Nematerialusis ir finansinis turtas į formulę turėtų būti neįtraukti dėl jų judumo ir rizikos, kad sistema bus apeita. Šių veiksnių naudojimas suteikia pakankamą svertą kilmės valstybės narės interesams. Galiausiai reikėtų atsižvelgti į pardavimus, kad būtų galima užtikrinti sąžiningą paskirties valstybės narės dalyvavimą. Šie veiksniai ir svertiniai koeficientai turėtų užtikrinti, kad pelnas būtų apmokestinamas ten, kur jis uždirbamas. Nukrypstant nuo bendrojo principo, jeigu proporcingai paskirstyta dalis teisingai neparodo įmonės veiklos masto, apsaugos sąlygoje numatomas alternatyvus metodas.

(21) Konsoliduotosios mokesčio bazės proporcingo paskirstymo formulę turėtų sudaryti trys veiksniai (darbas, turtas ir pardavimas). Darbo ir turto veiksnių svertiniai koeficientai turėtų būti po 45 proc., o pardavimo – 10 proc. Darbo veiksnys turėtų būti apskaičiuojamas remiantis darbo užmokesčiu ir darbuotojų skaičiumi (kiekvienam straipsniui tenka pusė). Turto veiksnį turėtų sudaryti visas ilgalaikis materialusis turtas. Nematerialusis ir finansinis turtas į formulę turėtų būti neįtraukti dėl jų judumo ir rizikos, kad sistema bus apeita. Šių veiksnių naudojimas suteikia pakankamą svertą kilmės valstybės narės interesams. Galiausiai reikėtų atsižvelgti į pardavimus, kad būtų galima užtikrinti sąžiningą paskirties valstybės narės dalyvavimą. Šie veiksniai ir svertiniai koeficientai turėtų užtikrinti, kad pelnas būtų apmokestinamas ten, kur jis uždirbamas. Nukrypstant nuo bendrojo principo, jeigu proporcingai paskirstyta dalis teisingai neparodo įmonės veiklos masto, apsaugos sąlygoje numatomas alternatyvus metodas;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(21a) dėl bendrų BKPMB apskaičiavimo taisyklių įmonės neturėtų patirti neproporcingai didelių administracinių sąnaudų, kad nesumažėtų jų konkurencingumas;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23) Įmonių grupės turėtų galėti tvarkyti reikalus su viena mokesčių administracija (toliau – pagrindinė mokesčių institucija), kuri turėtų būti valstybės narės, kurioje mokesčio tikslais patronuojančioji grupės įmonė (toliau – pagrindinis mokesčio mokėtojas) yra rezidentė. Šioje direktyvoje taip pat turėtų būti nustatytos sistemos administravimo procedūrinės taisyklės. Be to, reikėtų numatyti išankstinio sprendimo mechanizmą. Pagrindinė mokesčių institucija turėtų inicijuoti ir koordinuoti auditus, tačiau bet kurios valstybės narės, kurioje grupės narys turi mokėti mokestį, institucijos gali prašyti inicijuoti auditą. Valstybės narės, kurioje grupės narys yra rezidentas arba turi buveinę, kompetentinga institucija gali pagrindinės mokesčių institucijos valstybės narės teismuose užginčyti pagrindinės mokesčių institucijos sprendimą dėl sistemos pasirinkimo pranešimo arba pakeisto vertinimo. Mokesčio mokėtojų ir mokesčių institucijų ginčus turėtų nagrinėti administracinė įstaiga, kuri kompetentinga nagrinėti pirmos instancijos skundus pagal pagrindinės mokesčių institucijos valstybės narės teisę.

(23) Įmonių grupės turėtų galėti tvarkyti reikalus su viena mokesčių administracija (toliau – pagrindinė mokesčių institucija), kuri turėtų būti valstybės narės, kurioje mokesčio tikslais patronuojančioji grupės įmonė (toliau – pagrindinis mokesčio mokėtojas) yra rezidentė, institucija. Šioje direktyvoje taip pat turėtų būti nustatytos sistemos administravimo procedūrinės taisyklės. Be to, reikėtų numatyti išankstinio sprendimo mechanizmą. Pagrindinė mokesčių institucija turėtų inicijuoti ir koordinuoti auditus, tačiau bet kurios valstybės narės, kurioje grupės narys turi mokėti mokestį, institucijos gali prašyti inicijuoti auditą. Valstybės narės, kurioje grupės narys yra rezidentas arba turi buveinę, kompetentinga institucija gali pagrindinės mokesčių institucijos valstybės narės teismuose užginčyti pagrindinės mokesčių institucijos sprendimą dėl sistemos pasirinkimo pranešimo arba pakeisto vertinimo. Mokesčio mokėtojų ir mokesčių institucijų ginčus turėtų nagrinėti administracinė įstaiga, kuri kompetentinga nagrinėti pirmos instancijos skundus pagal pagrindinės mokesčių institucijos valstybės narės teisę.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23a) Komisija turėtų imtis iniciatyvos steigti BKPMB forumą, panašų į Jungtinį sandorių kainodaros forumą, į kurį įmonės ir valstybės narės galėtų kreiptis dėl problemų ir ginčų, susijusių su BKPMB. Šiam forumui turėtų būti suteikta teisė konsultuoti įmones ir valstybes nares;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(27a) Šioje direktyvoje numatomas radikaliai naujas požiūris į esminę pelno mokesčio dalį. Todėl, kai tik tai galėtų būti prasminga, Komisija turėtų atlikti išsamią analizę ir nepriklausomą vertinimą. Kadangi pelno mokesčio taikymui ir įgyvendinimui būdingas cikliškumas, per pirmuosius penkerius metus po šios direktyvos įsigaliojimo tokia analizė ir toks vertinimas negali būti atlikti. Komisijos analinėje ir vertinime turėtų būti nagrinėjami šie klausimai: neprivalomas BKPMB pobūdis, vien tik mokesčio bazės derinimas, paskirstymo formulė, naudingumas MVĮ ir poveikis valstybių narių mokestinėms pajamoms;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6 a straipsnis

 

Europos bendrovės ir Europos kooperacinės bendrovės

 

Nuo ... * laikoma, kad reikalavimus atitinkančios Europos bendrovės ir Europos kooperacinės bendrovės, kaip nurodyta I priedo a ir b punktuose, yra bendrovės, kurios pasirinko nuo ... * taikyti šioje direktyvoje nustatytą sistemą.

 

_________________

 

* OL: prašome įrašyti: pirma mėnesio, einančio po dvejų metų nuo šios direktyvos taikymo datos, diena.

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6b straipsnis

 

MVĮ

 

Nuo ... * reikalavimus atitinkančios įmonės, kurios nėra labai mažos, mažos ir vidutinė įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB, taiko šią direktyvą (MVĮ).

 

_____________

 

* OL: prašome įrašyti: pirma mėnesio, einančio po penkerių metų nuo šios direktyvos taikymo datos, diena.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Atskaitomos išlaidos apima visas pardavimo sąnaudas ir išlaidas, išskaičius pridėtinės vertės mokestį, kurias mokesčio mokėtojas patiria siekdamas gauti pajamų arba jas užsitikrinti, įskaitant mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudas bei sąnaudas, susidariusias dėl didinamo nuosavo kapitalo arba skolos verslo reikmėms.

atskaitomos išlaidos apima visas pardavimo sąnaudas ir išlaidas, išskaičius pridėtinės vertės mokestį, kurias mokesčio mokėtojas patiria siekdamas gauti pajamų arba jas užsitikrinti, įskaitant mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudas bei sąnaudas, susidariusias dėl didinamo nuosavo kapitalo arba skolos verslo reikmėms. Pasikartojančios išlaidos, susijusios su aplinkos apsauga ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimu, taip pat laikomos atskaitomomis išlaidomis;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 straipsnio 1 dalies j punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

j) mokesčiai, išvardyti III priede, išskyrus akcizo mokesčius energetikos produktams, alkoholiui, alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams.

j) mokesčiai, išvardyti III priede.

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl direktyvos

30 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) draudimo įmonių techniniai atidėjiniai, nustatyti pagal Direktyvą 91/674/EEB, atskaitomi, išskyrus svyravimo išlyginimo atidėjinius. Valstybė narė gali numatyti svyravimo išlyginimo atidėjinių atskaitymą. Grupės atveju bet koks toks svyravimo išlyginimo atidėjinių atskaitymas taikomas grupės narių, kurie toje valstybėje narėje yra rezidentai arba turi buveinę, proporcingai paskirstytai daliai. Atskaitomos sumos peržiūrimos ir patikslinamos kiekvienų mokestinių metų pabaigoje. Būsimais metais apskaičiuojant mokesčio bazę atsižvelgiama į sumas, kurios jau atskaitytos.

c) draudimo įmonių techniniai atidėjiniai, nustatyti pagal Direktyvą 91/674/EEB, atskaitomi, išskyrus svyravimo išlyginimo atidėjinius. Valstybė narė, kuri pagal Direktyvos 91/674/EEB 62 straipsnį pasirinko taikyti komercinės teisės nuostatą dėl svyravimo išlyginimo atidėjinių, turi leisti juos atskaityti. Grupės atveju bet koks toks svyravimo išlyginimo atidėjinių atskaitymas taikomas grupės narių, kurie toje valstybėje narėje yra rezidentai arba turi buveinę, proporcingai paskirstytai daliai. Atskaitomos sumos peržiūrimos ir patikslinamos kiekvienų mokestinių metų pabaigoje. Būsimais metais apskaičiuojant mokesčio bazę atsižvelgiama į sumas, kurios jau atskaitytos.

Pagrindimas

Valstybės narės, kurios pagal Direktyvos 91/674/EEB 62 straipsnį nustatė komercinės teisės pareigą suformuoti svyravimo išlyginimo atidėjinius, kaip nustatyta Direktyvos 91/674/EEB 30 straipsnyje, turi juos pripažinti ir mokestiniu aspektu, kalbant apie BKPMB. Svyravimo išlyginimo atidėjinių nepripažinus mokesčių teisės aspektu, nepriimtina ir komercinės teisės pareiga juos suformuoti. Svyravimo išlyginimo atidėjiniai yra pasiteisinusi apsaugos priemonė didelių nuostolių atveju.

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl direktyvos

48 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kai mokesčio mokėtojas patiria nuostolių prieš pasirinkdamas šioje direktyvoje numatytą sistemą, kurie galėtų būti perkeliami į būsimą laikotarpį pagal nacionalinį pelno mokesčio įstatymą, bet dar nebuvo užskaityti apmokestinamu pelnu, tie nuostoliai gali būti atskaitomi iš mokesčio bazės tiek, kiek numatyta pagal tą nacionalinį įstatymą.

Kai mokesčio mokėtojas patiria nuostolių prieš pasirinkdamas šioje direktyvoje numatytą sistemą, kurie galėtų būti perkeliami į būsimą laikotarpį pagal nacionalinį pelno mokesčio įstatymą, bet dar nebuvo užskaityti apmokestinamu pelnu, tie nuostoliai gali būti atskaitomi iš mokesčio bazės, taikytos valstybėje narėje pagal anksčiau galiojusį nacionalinį įstatymą, dalies tiek, kiek numatyta pagal tą nacionalinį įstatymą.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl direktyvos

73 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) pelno mokesčiu pagal bendrą tvarką toje trečiojoje šalyje, kai įstatymu nustatytas pelno mokesčio tarifas mažesnis negu 40 % valstybėse narėse taikytino pelno mokesčio tarifo vidurkio;

a) pelno mokesčiu pagal bendrą tvarką toje trečiojoje šalyje, kai įstatymu nustatytas pelno mokesčio tarifas mažesnis negu 70 % valstybėse narėse taikytino pelno mokesčio tarifo vidurkio;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl direktyvos

80 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Į apsimestinius sandorius, kurie vykdomi vieninteliu tikslu – išvengti apmokestinimo, apskaičiuojant mokesčio bazę neatsižvelgiama.

Į apsimestinius sandorius, kurie vykdomi daugiausia siekiant išvengti apmokestinimo, apskaičiuojant mokesčio bazę neatsižvelgiama.

Pagrindimas

Šia bendrąja kovos su piktnaudžiavimu taisykle tinkamai atsižvelgiama į faktinį aspektą ir į ketinimą. Tačiau pranešėja mano, kad atlikto apsimestinio sandorio (faktinis aspektas) turėtų pakakti, kad būtų aišku, jog ketinama vengti mokesčių.

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl direktyvos

82 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) pagal bendrąją tvarką trečiojoje šalyje pelnas apmokestinamas įstatymu nustatytu pelno mokesčio tarifu, mažesniu negu 40 % valstybėse narėse taikytino pelno mokesčio tarifo vidurkio, arba subjektui taikoma speciali tvarka, pagal kurią leidžiamas žymiai mažesnis apmokestinimas negu pagal bendrąją tvarką;

b) pagal bendrąją tvarką trečiojoje šalyje pelnas apmokestinamas įstatymu nustatytu pelno mokesčio tarifu, mažesniu negu 70 % valstybėse narėse taikytino pelno mokesčio tarifo vidurkio, arba subjektui taikoma speciali tvarka, pagal kurią leidžiamas žymiai mažesnis apmokestinimas negu pagal bendrąją tvarką;

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl direktyvos

86 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Konsoliduotoji mokesčio bazė paskirstoma grupės nariams kiekvienais mokestiniais metais pagal proporcingo paskirstymo formulę. Nustatant grupės nariui A proporcingai paskirstytą dalį, naudojama tokia formulė, atsižvelgiant į vienodą pardavimo, darbo ir turto veiksnių svarbą:

1. Konsoliduotoji mokesčio bazė paskirstoma grupės nariams kiekvienais mokestiniais metais pagal proporcingo paskirstymo formulę. Nustatant grupės nariui A proporcingai paskirstytą dalį, naudojama tokia formulė, apimanti pardavimo, darbo ir turto veiksnius:

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl direktyvos

86 straipsnio 1 dalies formulė

 

Komisijos siūlomas tekstas

 

 

Pakeitimas

 

Pagrindimas

Formulė, pagal kurią pardavimams, darbui ir turtui suteikiama atitinkamai 10 proc., 45 proc. ir 45 proc. dalys, dėl dviejų priežasčių būtų labiau pagrįstas sprendimas. Ji padėtų užtikrinti, kad BKPMB sistema nebūtų per daug nukrypsta nuo tarptautiniu mastu pripažinto principo didžiausias apmokestinimo teises suteikti pajamų šaltinio valstybei. Ji taip pat užtikrintų tai, kad mažos ir vidutinės valstybės narės, turinčios ribotą vidaus rinką, neproporcingai nepatektų į mokesčių bazės paskirstymą.

Pakeitimas 32

Pasiūlymas dėl direktyvos

110 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Komisija, bendradarbiaudama su valstybių narių mokesčių administracijomis, sukuria vienodą mokesčių deklaracijos formą.

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl direktyvos

122 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindinė mokesčių institucija gali inicijuoti ir koordinuoti grupės narių auditą. Auditas taip pat gali būti inicijuojamas kompetentingos institucijos prašymu.

Pagrindinė mokesčių institucija gali inicijuoti ir koordinuoti grupės narių auditą. Kompetentingos institucijos prašymu auditas taip pat gali būti inicijuojamas valstybėje narėje, kurioje grupės narys turi buveinę.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl direktyvos

123 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

123a straipsnis

 

BKPMB forumas

 

Komisija imasi iniciatyvos steigti BKPMB forumą, panašų į Jungtinį sandorių kainodaros forumą, į kurį įmonės ir valstybės narės galėtų kreiptis dėl problemų ir ginčų, susijusių su BKPMB, ir kuris teiktų konsultacijas.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl direktyvos

130 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos Parlamentas informuojamas apie Komisijos deleguotųjų teisės aktų priėmimą, bet kokį prieštaravimą jų atžvilgiu ar Tarybos delegavimo atšaukimą.

Europos Parlamentas informuojamas apie Komisijos deleguotųjų teisės aktų priėmimą, bet kokį prieštaravimą jų atžvilgiu ar Tarybos delegavimo atšaukimą. Apie bet kokį būsimą šios priemonės vertinimą turėtų būti pranešama atsakingo Europos Parlamento komiteto nariams.

Pagrindimas

Savaime aišku.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl direktyvos

132 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

132 a straipsnis

 

Tarpvalstybinę veiklą vykdančios MVĮ

 

Iki ... * Komisija tarpvalstybinę veiklą vykdančioms MVĮ suteikia priemonę, kuria joms suteikiama galimybė savanoriškai pasirinkti BKPMB sistemą.

 

______________

 

* OL: prašome įrašyti: pirma mėnesio, einančio po dvejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos, diena.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl direktyvos

133 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

133 straipsnis

133 straipsnis

Persvarstymas

Persvarstymas

Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Tarybai šios direktyvos veikimo ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma pateikiama šios direktyvos XVI skyriuje nustatyto mechanizmo poveikio analizė mokesčio bazių paskirstymui tarp valstybių narių.

Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos veikimo ataskaitą. Ataskaitoje, be kita ko, pateikiama nepriklausimu vertinimu paremta analizė, kurioje išnagrinėjami:

 

a) šios direktyvos XVI skyriuje nustatyto mechanizmo poveikis mokesčio bazių paskirstymui tarp valstybių narių ir poveikis jų mokestinėms pajamoms;

 

b) šios direktyvos naudojimo galimybės ir jos praktiškumas MVĮ;

 

c) pranašumai ir žala, jei sistema būtų padaryta privaloma MVĮ;

 

d) šios direktyvos socialinis ir ekonominis poveikis, įskaitant poveikį įmonių pasaulinei veiklai ir reikalavimus atitinkančių ir jų neatitinkančių įmonių konkurencingumui;

 

e) poveikis sąžiningam ir teisingam mokesčių surinkimui valstybėse narėse;

f) pranašumai ir žala, jei būtų nustatyti mažiausi mokesčių tarifai.

 

Jei tinkama, Komisija ne vėliau kaip iki 2020 m. pateikia pasiūlymą dėl šios direktyvos dalinio keitimo. Iki ... * Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie galimą šios direktyvos poveikį vidaus rinkai, ypač galimam įmonių, kurioms taikoma šioje direktyvoje numatyta sistema, ir įmonių, neatitinkančių konsolidavimo kriterijų, konkurencijos iškraipymui.

 

________________

 

* OL prašome įrašyti datą: dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo.

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 priedo 15 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Versicherungsteuer

Išbraukta.

Pagrindimas

Tai atitinka bendrą supratimą, kad pelno mokestis ar panašūs mokesčiai nėra atskaitomi kaip veiklos sąnaudos, nes, priešingu atveju, mokestis sumažintų savo paties mokesčio bazę. Kalbant apie Vokietiją, pvz., draudimo mokestis yra perleidimo mokestis, todėl jo negalima lyginti su pajamų mokesčiu. Todėl draudimo mokestis (vok. Versicherungssteuer) turi būti atskaitomas.


AIŠKINAMOJI DALIS

Direktyvoje dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) nustatomos bendros mokesčio bazės apskaičiavimo taisyklės, taikomos Europos Sąjungoje veikiančioms įmonėms.

Ši ES mokesčių sistema apima visapusišką rinkinį taisyklių, nustatančių, kaip apskaičiuoti kiekvienos įmonės arba filialo atskirą mokestį, kaip tuos rezultatus (pelną ir nuostolius) konsoliduoti atsižvelgus į kitus grupės narius, ir kaip tą konsoliduotąją mokesčio bazę, kai ji teigiama, proporcingai paskirstyti visoms susijusioms valstybėms narėms.

Konsoliduotosios mokesčio bazės paskirstymas atliekamas pagal nustatytą paskirstymo formulę, kurią sudaro trys vienodos svarbos veiksniai – apyvarta, darbas ir turtas.

Kiekviena valstybė narė taikys savo tarifą jai tenkančiai mokesčio bazės daliai. Bus derinamas tik mokesčio bazės apskaičiavimas ir paskirstymas. Valstybės narės galės pačios nustatyti mokesčio tarifus.

Taip pat nederinamos nacionalinės finansinės atskaitomybės taisyklės.

Komisija siūlo BKPMB, kuri būtų pasirenkamoji. Tiek mažos, tiek didelės įmonės, nepaisant to, ar jos veikia tarpvalstybiniu lygiu, ar ne, galės taikyti BKPMB. Tačiau tai nėra privaloma. BKPMB pasirinkusi įmonė bazę turi taikyti penkerius metus ir šis laikotarpis pratęsiamas dar trejiems metams, jeigu likus trims mėnesiams iki laikotarpio pabaigos įmonė neatsisako taikyti sistemos.

Be to, pasiūlyme pateikiamos kovos su piktnaudžiavimu taisyklės ir apibrėžiama, kaip valstybės narės turėtų administruoti BKPMB, taikydamos vieno langelio principą.

Direktyvoje nustatomi 4 atvejai, kuriais Komisijai neapibrėžtos trukmės laikotarpiu suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus.

Direktyvoje numatyta peržiūros sąlyga, kuri ypač skirta mokesčio bazės perskirstymo formulės taikymui.

Galiausiai, perkeldamos direktyvą į nacionalinę teisę, valstybės narės privalo pateikti Komisijai koreliacijos lentelę.

Pranešėjos pozicija

Pranešėja laikosi nuomonės, kad BKPMB – būtina priemonė, viena vertus, siekiant sukurti Europos vidaus rinką ir, kita vertus, norint užtikrinti Europos ekonominę integraciją, kurios reikia siekiant euro zonos stabilumo. Esama krizė neturėtų būti traktuojama kaip kliūtis, atvirkščiai, ji turėtų paskatinti BKPMB įvedimą.

Todėl pranešėja teigiamai vertina tai, kad prieš rengiant šį pranešimą įvykusio Europos aukščiausiojo lygio susitikimo ir susitikimo euro zonos klausimu išvadose aiškiai minima BKPMB. Ji taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d. Vokietijos kanclerė ir Prancūzijos Respublikos prezidentas bendrame laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui primygtinai ragino iki 2012 m. pabaigos baigti derybas dėl BKPMB ir nedviprasmiškai nurodė (norėdami daryti spaudimą?), kad jie rengia dvišalę Prancūzijos ir Vokietijos tarpvyriausybinę iniciatyvą.

Europos Parlamentas turėtų džiaugtis dėl teigiamo dėmesio BKPMB, ypač todėl, kad pastaraisiais metais Europos Parlamentas nuolat ragino pradėti taikyti BKPMB.

Todėl pranešėja norėtų išreikšti paramą šiam pasiūlymui dėl direktyvos ir paprašyti Tarybos nedelsiant toliau diskutuoti dėl šio pasiūlymo ir priimti teigiamą sprendimą.

Kai kurie nacionaliniai parlamentai išreiškė prieštaravimą, teigdami, kad Komisija pažeidė subsidiarumo principą. Pranešėja nepritaria šiam prieštaravimui. Įvairūs vidaus rinkos iškraipymai gali būti panaikinti tik tuo atveju, jeigu bus priimta bendra taisyklių sistema, pagal kurią bus taikomos bendros administracinės procedūros ir vieno langelio principas. Todėl pranešėja pritaria Komisijos sprendimui nepersvarstyti jos pasiūlymo dėl direktyvos.

Pranešėja pabrėžia pagrindinius BKPMB taikymo privalumus:

· didesnis fiskalinis skaidrumas, kuris užtikrintų didesnį mokesčių sistemos teisingumą ir veiksmingumą;

· mažesnės įgyvendinimo išlaidos ir mažiau biurokratizmo, dėl to pagerėtų įmonių, veikiančių tarpvalstybiniu lygiu, augimo galimybės, Europos Sąjunga būtų patrauklesnė užsienio investuotojams ir būtų didinama prieiga prie vidaus rinkos MVĮ ir įmonėms, kurios nevykdo veiklos tarpvalstybiniu lygiu;

· tikimybė, kad sprendimai dėl paskirstymo vidaus rinkoje bus priimami labiau atsižvelgiant į socialines ir ekonomines mokesčių požiūriu neutralias aplinkybes nei tai vyksta dabar;

· dviejų rūšių mokesčių problemų – pirma, mokesčių vengimo ir sukčiavimo, antra, dvigubo apmokestinimo, sumažinimas.

Kuo aktyviau bus dalyvaujama taikant BKPMB sistemą, tuo daugiau bus gaunama naudos. Todėl pranešėja siūlo nustatyti tvarkaraštį (kelių etapų planą), kurį įgyvendinus po neilgo pereinamojo laikotarpio BKPMB taptų privaloma:

· pirmojo etapo metu (po 2 metų) BKPMB sistema būtų taikoma Europos bendrovėms ir Europos kooperacinėms bendrovėms, kurios pagal apibrėžtį veikia tarpvalstybiniu mastu;

· po 5 metų BKPMB sistema turėtų būti padaryta privaloma visoms įmonėms, išskyrus MVĮ. Siekiant nustatyti, kokia įmonė yra MVĮ, būtų taikoma Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB nustatyta apibrėžtis;

· atėjus laikui Komisijai įvertinti direktyvos taikymą, turi būti apsvarstyta, ar reikėtų, būtų verta ar būtina BKPMB sistemą taip pat padaryti privalomą MVĮ ir, jei tinkama, parengti pasiūlymą dėl direktyvos dalinio keitimo.

Siekiant, kad BKPMB būtų kuo naudingesnė, ją reikėtų pradėti taikyti visoje Europos Sąjungoje. Tačiau tuo atveju, jeigu Tarybai nepavyks pasiekti tinkamo visų valstybių narių susitarimo, pranėšėja siūlo nedelsiant inicijuoti procedūrą dėl tvirtesnio bendradarbiavimo. Pastaruoju atveju reikėtų siekti, kad procese dalyvautų visos valstybės narės, kurios priklauso euro zonai, ši procedūra visada turi būti atvira ir kitoms valstybėms narėms.

Kitas svarstomas klausimas – suderinimo mastas. Pranešėja supranta suderintų tarifų privalumus (nustatant mažiausius tarifus arba apribojimus). Tačiau ji pripažįsta, kad tai nėra iš tikrųjų būtina siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir kad šiuo laikotarpiu, kai daugelis valstybių narių iš visų jėgų stengiasi sutvarkyti savo viešuosius finansus arba išlaikyti jų patikimumą, nereikėtų siekti esminio suderinimo. Vis dėlto, jeigu praėjus kiek laiko paaiškėtų, kad valstybių narių konkurencija mokesčių srityje daro daugiau žalos negu neša naudos, galima būtų imtis tolesnių veiksmų. Nors jokiu būdu neturėtų būti traktuojama, kad šia direktyva pirma laiko nustatomas pelno mokesčio tarifų derinimas, pranešėja siūlo tarifų klausimą paminėti peržiūros straipsnyje.

Pranešėja visapusiškai remia konsolidavimo principą, tiek siekiant vidaus rinkos veiksmingumo, tiek norint, kad BKPMB būtų patraukli verslo įmonėms. Ypač todėl, kad mokesčio bazė pagal BKPMB sistemą yra didesnės apimties negu vidutinė nacionalinė mokesčio bazė, taip pat todėl, kad valstybės narės gali pačios nustatyti tarifus, valstybių narių požiūriu konsolidavimas neturėtų sudaryti kliūčių.

Didesnė mokesčio bazės apimtis, suvereni valstybių narių teisė nustatyti tarifus ir konsolidavimas sudarys sąlygas tam, BKPMB būtų neutrali mokesčių požiūriu, turint mintyje poveikį verslo įmonėms ir viešiesiems finansams.

Direktyvoje nustatyta paskirstymo formulė nedarys įtakos mokesčių bazei, o tik jos paskirstymui valstybėms narėms. Paskirstymas turi būti teisiniu požiūriu aiškus, nuspėjamas, ekonomiškai pagrįstas ir teisingas. Šiuo atžvilgiu pasiūlyme pasirinkti trys veiksniai: duomenys yra žinomi ir yra imami iš apskaitos, jais sudėtinga manipuliuoti ir jie yra pelno indikatoriai. Darbo veiksnys yra tinkamai padalytas į darbo užmokestį ir darbuotojų skaičių, nes taip iš esmės panaikinamas valstybių narių darbo užmokesčio skirtumo poveikis. Siekiant suderinti įvairius požiūrius dėl „apyvartos“ veiksnio, pranešėja kompromiso būdu sumažino šio faktoriaus svarbą paskirstymo formulėje, tačiau visiškai jo nepanaikino. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių, viena vertus, yra pageidautina išlaikyti tuos tris veiksnius. Kita vertus, lyginamoji faktorių svarba turi būti vėl išsamiai išnagrinėta siekiant pasiekti rezultatą, kuris būtų ir tinkamas ekonominiu požiūriu, ir tuo pačiu metu biudžeto požiūriu. Todėl pranešėja remia paskirstymo formulę, kuri dar gali būti nežymiai keičiama, ir pritaria Komisijai, jog būtų tikslinga formulę įtraukti į peržiūros straipsnį.

Žinoma, pranešėja džiaugiasi dėl vieno langelio principo ir didesnio nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimo. Ji tik norėtų sužinoti, ar pagrindinės mokesčių institucijos nustatymo pagrindas pakankamai atitinka ekonomikos tikrovę ir užtikrins reikiamą taikymą valstybėse narėse.

Be to, pranešėja neprieštarauja tam, kad pasiūlymas dėl BKPMB būtų rengiamas į jį neįtraukiant apskaitos taisyklių. Kitas pasirinkimas būtų tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) grindžiama sistema. Šiuo atveju mokesčio bazės nustatymas būtų netiesiogiai perduotas privačiam sektoriui ir būtų sukurta sistema, kuri turbūt nebūtų tinkama mažosioms ir vidutinėms įmonėms.


TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ DĖL TEISINIO PAGRINDO

Sharon Bowles

Pirmininkei

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

BRUSSELS

Tema:              Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (COM(2011)0121 – C7 0092/2011 – 2011/0058(CNS))

Gerb. Pirmininke,

2012 m. sausio 12 d. laišku Jūs kreipėtės į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 2 dalį prašydama pateikti savo nuomonę dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) teisinio pagrindo tinkamumo.

Komisija kaip pasiūlymo teisinį pagrindą nurodė SESV 115 straipsnį. Jūs prašėte apsvarstyti, ar reikėtų įtraukti taip pat ir SESV 136 straipsnį kaip teisinį pagrindą.

2012 m. sausio 23 d. laiške Parlamento Teisės tarnyba išnagrinėjo šį klausimą ir padarė išvadą, kad nebūtų pagrįsta iš dalies keisti pasiūlymo teisinį pagrindą pridedant SESV 136 straipsnį ir kad SESV 115 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas.

Bendrosios aplinkybės

I. Pasiūlymas

Šiuo pasiūlymu siekiama sumažinti mokesčių srities reikalavimų laikymosi sąnaudas įmonėms vidaus rinkoje nustatant bendros įmonių apmokestinimo bazės sistemą. T. y., šiame pasiūlyme numatyta nustatyti BKPMB, kaip bendrų taisyklių sistemą įmonių, kurios ES yra rezidentės mokesčio tikslais, ir trečiųjų šalių įmonių, kurios ES turi filialų, mokesčio bazei apskaičiuoti. BKPMB būtų pasirenkamoji sistema, kurią galėtų taikyti visos įmonės, neatsižvelgiant į jų dydį. Kalbant apie įmonių grupes, BKPMB siekiama nustatyti bendras mokesčio taisykles visoje Sąjungoje, kad įmonių grupės turėtų tvarkyti reikalus tik su viena mokesčių administracija. Į šį pasiūlymą įtrauktos išsamios įmonių apmokestinimo taisyklės. Įmonė, kuri pasirinktų taikyti BKPMB, nebepriklausytų nacionalinei pelno mokesčio reguliavimo sistemai visais bendromis taisyklėmis reglamentuojamais klausimais.

II. Svarstomi teisiniai pagrindai

1. Komisijos pasiūlymo teisinis pagrindas

Komisijos pasiūlymas grindžiamas SESV 115 straipsniu, kurio nuostatos išdėstytos toliau:

„115 straipsnis

Nepažeidžiant 104 straipsnio, Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, vieningai leidžia direktyvas dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, turinčių tiesioginę įtaką vidaus rinkos sukūrimui ar veikimui, suderinimo.“

Komisija teisinio pagrindo pasirinkimą paaiškina aiškinamajame memorandume:

„Tiesioginių mokesčių teisės aktai priskiriami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 115 straipsniui. Straipsnyje nustatyta, kad pagal tą straipsnį teisinės derinimo priemonės nustatomos teisiniu direktyvos pavidalu.“

2. Siūlomas teisinio pagrindo pakeitimas

Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komiteto vardu prašėte Teisės reikalų komiteto pateikti nuomonę dėl galimybės kaip teisinį pagrindą papildomai nurodyti SESV 136 straipsnį. Prašymas buvo pagrįstas šiais argumentais: „Jeigu visos 27 ES valstybės narės BKPMB taikyti negali, yra dvi galimybės ją taikyti mažesniam valstybių narių skaičiui:

– vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą pagal SESV arba

– įgyvendinant specialias priemones, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, kaip numatyta pagal SESV 136 straipsnį.“

ECON komitetas pateikė pakeitimą, kuriame remiantis šiais argumentais siūloma atitinkamai pakeisti teisinį pagrindą (15 pakeitimas).

SESV 136 straipsnyje įtvirtintos šios nuostatos:

„136 straipsnis

1. Siekdama prisidėti prie tinkamo Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo, ir pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas Taryba, vadovaudamasi atitinkama 121 ir 126 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus 126 straipsnio 14 dalyje nustatytą tvarką, patvirtina valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtas priemones, kuriomis siekiama:

a) sustiprinti jų biudžetinės drausmės koordinavimą ir priežiūrą;

b) nustatyti joms taikomas ekonominės politikos gaires užtikrinant jų suderinamumą su visai Sąjungai priimtomis gairėmis ir užtikrinti jų priežiūrą.

2. Dėl 1 dalyje nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punktą.“

SESV 121 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo, o SESV 126 straipsnyje numatyta procedūra, taikoma perviršinio bendrojo šalies biudžeto deficito atveju.

III. Analizė

Remiantis Teisingumo Teismo praktika susiformavo tam tikri teisinio pagrindo pasirinkimo principai. Pirma, atsižvelgiant į teisinio pagrindo poveikį esminei kompetencijai ir procedūrai, teisingo teisinio pagrindo pasirinkimas yra konstitucinės svarbos klausimas(1). Antra, pagal ES sutarties 13 straipsnio 2 dalį kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų(2). Trečia, pagal Teisingumo Teismo praktiką „Bendrijos akto teisinis pagrindas turi būti parinktas remiantis objektyviais kriterijais, kuriems būtų galima taikyti teisminę kontrolę ir kuriems, be kita ko, priskirtinas teisės akto tikslas ir turinys(3). Galiausiai, galimi keli teisiniai pagrindai, t. y. jei teisės aktu tuo pat metu siekiama kelių glaudžiai susijusių tikslų, iš kurių nė vienas nėra antraeilis arba netiesioginis kito atžvilgiu, teisės aktas turi būti grindžiamas skirtingomis atitinkamomis Sutarties nuostatomis(4). Tačiau dvigubu teisiniu pagrindu negalima remtis tuomet, kai numatytos teisės aktų priėmimo procedūros pagal kiekvieną pagrindą tarpusavyje yra nesuderinamos ir (arba) kai teisinių pagrindų derinys gali pažeisti Parlamento teises(5).

Bendras šio pasiūlymo tikslas yra „šalinti kai kurias pagrindines mokestines augimo bendrojoje rinkoje kliūtis(6). Taikymo sritis apibrėžta 1 straipsnyje: „Šia direktyva nustatoma tam tikrų įmonių ir įmonių grupių bendros apmokestinimo bazės sistema ir nustatomos tokios bazės apskaičiavimo ir naudojimo taisyklės.“

SESV yra du teisiniai pagrindai dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vidaus rinka, suderinimo. SESV 114 straipsnis taikytinas tuo atveju, jei tikslas yra „vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas“, o 115 straipsnis – jei atitinkamos priemonės turi „tiesioginės įtakos vidaus rinkos sukūrimui ar veikimui“. SESV 114 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priemones nustato Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pagal kurią reikalaujama, kad Taryba pritartų kvalifikuota balsų dauguma; Pagal SESV 115 straipsnį Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai leidžia direktyvas. Praktikoje 115 straipsnis visų pirma taikomas srityse, kurios pagal 114 straipsnio 2 dalį neįtrauktos į 114 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Viena iš šių išimčių susijusi su „fiskalinėmis nuostatomis“. Tai rodo, kad 115 straipsnis tinkamai pasirinktas kaip siūlomos priemonės teisinis pagrindas.

Kalbant apie tai, ar reikėtų įtraukti SESV 136 straipsnį kaip teisinį pagrindą, turėtų būti vadovaujamasi kriterijais, taikomais tais atvejais, kai nurodomi keli teisiniai pagrindai, t. y. turėtų būti aiškiai siekiama antro glaudžiai susijusio ir lygiaverčio tikslo pagal SESV 136 straipsnį arba turėtų būti akivaizdus antras glaudžiai susijęs ir lygiavertis komponentas pagal šį straipsnį. Vis dėlto į šį pasiūlymą neįtrauktos jokios priemonės, skirtos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, siekiant užtikrinti tinkamą Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą. Be to, pagal SESV 121 ir 126 straipsnius taikomos visiškai skirtingos procedūros, nesuderinamos su taikinimo procedūra, pagal kurią siūloma priimti šį aktą.

Komitetas minėtąjį klausimą apsvarstė 2012 m. sausio 26 d. posėdyje. Šiame posėdyje komitetas nusprendė, 22 nariams balsavus už, vienam susilaikius(7), rekomenduoti, kad pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės tinkamas teisinis pagrindas turėtų būti SESV 115 straipsnis ir kad SESV 136 straipsnis neturėtų būti įtrauktas kaip teisinis pagrindas.

Pagarbiai

(pasirašyta) Klaus-Heiner Lehne

(1)

Nuomonė 2/00, Kartachenos protokolas, 2001 m. rink., p. I-9713, 5 punktas. Byla C-370/07, Komisija prieš Tarybą, 46-49 punktai; Nuomonė 1/08, Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis, 2009 m. rink. p. I-11129, 110 punktas.

(2)

Byla C-403/05 Parlamentas prieš Komisiją, 2007 m. rink., p. I-9045, 49 punktas ir ten nurodyta Teisingumo Teismo praktika.

(3)

Žr. naujausią bylą C-411/06, Komisija prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, 2009 m. rink., p. I-7585.

(4)

Byla 165/87, Komisija prieš Tarybą, 1988 m. rink., p. 5545, 11 punktas. Byla C-178/03, Nyderlandai prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, 2006 m. Rink., p. I-107, 43-56 punktai.

(5)

Byla C-178/03, Komisija prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, 2006 m. rink., p. I-207, 57 punktas.

(6)

Aiškinamasis memorandumas, p. 1.

(7)

Per galutinį balsavimą dalyvavo: Klaus-Heiner Lehne (pirmininkas), Raffaele Baldassarre (pirmininko pavaduotojas), Evelyn Regner (pirmininko pavaduotoja), Sebastian Valentin Bodu, Marielle Gallo, Eva Ortiz Vilella, Tadeusz Zwiefka, Françoise Castex, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Antonio Masip Hidalgo, Bernhard Rapkay, Alexandra Thein, Diana Wallis, Cecilia Wikström, Jiří Maštálka, Francesco Enrico Speroni, Dimitar Stoyanov, Jean-Marie Cavada, Vytautas Landsbergis, Kurt Lechner, Dagmar Roth-Behrendt, Jan Philipp Albrecht, Eva Lichtenberger.


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (25.1.2012)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)

(COM(2011)0121 – C7-0092/2011 – 2011/0058(CNS))

Nuomonės referentas: Olle Schmidt

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Pranešėjas pritaria ES Komisijos pasiūlymui visoje ES nustatyti savanoriškai pasirenkamą bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BPKMB).

ES šalių mokesčių bazės skirtingos ir jos praktiškai yra prekybos kliūtys, trukdančios augimui ir užimtumui.

Pasiūlymas dėl BKPMB nulemtų didelius pelno apmokestinimo Europoje pokyčius ir atsirastų galimybių pagerinti padėtį įmonių, kurios veikia tarpvalstybiniu mastu, sumažinant administracines išlaidas ir biurokratiją. Taip bendroji rinka taptų veiksmingesnė, padidėtų ES įmonių konkurencingumas ir ES rinkų, palyginti su kitomis didelėmis rinkomis, pvz., JAV ir Kinijos, patrauklumas pasaulyje.

Didžiausią susirūpinimą pranešėjui kelia šie klausimai:

įmonėms turėtų būti leidžiama taikyti BKPMB pasirinktinai. Taikant privalomą sistemą atsirastų daugiau išlaidų, ypač MVĮ, taigi augimas ir konkurencingumas Europos rinkoje nedidėtų. Konkuruojančios sistemos ir institucijų konkurencija taip pat naudinga. Nerekomenduotina nustatyti privalomos sistemos neįgijus praktinės patirties ir nežinant, koks sistemos poveikis.

1.  Dėl mokesčio tarifo dydžio ir toliau turėtų spręsti nacionaliniai parlamentai. Tikslas yra išplėsti įmonių apmokestinimo sistemą, o ne suderinti mokesčių tarifus.

2.  Tarpvalstybinės kliūtys turėtų būti pašalintos. Taigi siekiant, kad būtų vykdoma daugiau tarpvalstybinės veiklos, pagal sistemą turėtų būti galima iš pat pradžių konsoliduoti pelną ir nuostolius.

3.  Taikant BKPMB, sistema turėtų tapti paprastesnė, užtektų pateikti tik vieną deklaraciją visai grupei, t. y. būtų taikomas vieno langelio principas. Taikant BKPMB sistemą svarbiausia sumažinti administracinę naštą ir biurokratiją. Taip ne tik sumažės mokestinių reikalavimų laikymosi sąnaudos, bet ir bus skatinama siekti bendros mokestinės tvarkos.

4.  Sistema turėtų būti tokia patraukli, kad įmonės pasirinktų taikyti BKPMB ir gautų realios naudos.

Pranešėjas siūlytų šiuos pakeitimus:

pakeisti formulę – neatsižvelgti į pardavimo veiksnį. Konsoliduotosios mokesčio bazės proporcingo paskirstymo formulę turėtų sudaryti tik du veiksniai: darbas ir turtas.

Dėl pardavimo pagal paskirties vietą gerokai nutolstama nuo dabar taikomo principo pagrindines mokestines teises suteikti šaltinio valstybei. Šaltinio principas ES valstybėse narėse užima tvirtą konceptualią poziciją, juo taip pat jau seniai, dirbdama tarptautinio apmokestinimo srityje, vadovaujasi OECD.

Taikant šią formulę mažos ir vidutinio dydžio valstybės narės, kurių rinka nedidelė, praras daug mokestinių pajamų.

Be to, pardavimo pagal paskirties vietą veiksniu būtų galima gana lengvai manipuliuoti. Su nepriklausomu atstovu (įsikūrusiu valstybėje, kurioje netaikoma BKPMB) galėtų būti sudaroma sutartis kaip su tarpininku grupės vardu parduoti produktus atitinkamai rinkai ir taip pakeisti numatytą pardavimo pagal paskirties vietą į pasirinktą vietą. Dėl tokių galimybių planuoti mokesčius būtų pakenkta veiksnio teisėtumui ir tikriausiai būtų išleistos sudėtingos kovos su mokesčių vengimu taisyklės.

BKPMB forumas. Siekiant neteisminio ginčų sprendimo (26 konstatuojamosios dalies ir 123 straipsnio pakeitimai), reikia įsteigti valstybių narių BKPMB forumą.

Spartesnė peržiūra. Komisija, siekdama įvertinti BKPMB poveikį, turėtų atlikti peržiūrą jau po trejų metų (133 straipsnis).

Persvarstant direktyvą atliekamas BKPMB poveikio vertinimas. Po trejų metų Komisija turi apsvarstyti argumentus už ir prieš privalomos sistemos, siekiant sukurti vieną Europos Sąjungos BKPMB, nustatymą.

Be to, Komisija turi išnagrinėti direktyvos poveikį valstybių narių mokesčių bazėms nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, taip pat socialinį ir ekonominį poveikį ekonominės veiklos ir darbo vietų perkėlimui ES.

Reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti BKPMB ne tik įmonėms, bet ir kitiems subjektams, pvz., partnerystės forma veikiantiems subjektams. Kai kuriose valstybėse narėse daug įmonių veikia partnerystės forma. Komisija turėtų išnagrinėti, ar tokius partnerius galima laikyti įmonėmis.

Užbaigimo procentinė dalis ilgalaikėse sutartyse. 24 straipsnis turėtų būti išbrauktas, nes įmonėms neturėtų būti privaloma atlikti skaičiavimų vien tik mokestiniais tikslais. Tai nebūdinga valstybių narių apskaitos tvarkai ir dėl to sistema taptų dar sudėtingesnė.

Padidinti BKPMB patrauklumą. Pagal BKPMB sistemą taikomos nuostatos įmonėms turi būti naudingesnės už dabar taikomas nacionalines sistemas.

Įmonėms taikomos nusidėvėjimo taisyklės neturėtų būti griežtos. 39 straipsnyje nustatyta bendram grupės turtui taikoma nusidėvėjimo bazės norma turėtų būti padidinta nuo 25 iki 35 %.

59 straipsnyje nustatytas reikalavimas dokumentuoti vidinius grupės sandorius atrodo abejotinas, nes dėl to įmonėms būtų užkraunama papildoma administracinė našta ir išlaidos.

Patikslinti audito nuostatas (122 straipsnis). Padėtis, kai bet kuri kompetentinga institucija galėtų inicijuoti visos grupės ar jos dalies auditą, neatsižvelgdama į atitinkamą mokestinę jurisdikciją, turėtų administraciniu požiūriu nepateisinamų padarinių.

Griežtesnė kovos su piktnaudžiavimu taisyklė. Siekiant, kad apskaičiuojant mokesčio bazę nebūtų atsižvelgiama į apsimestinius sandorius, kurių pagrindinis tikslas išvengti apmokestinimo, reikia pakeisti 80 straipsnį.

PAKEITIMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) Įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 27 skirtingų pelno mokesčio sistemų. Šios kliūtys ir iškraipymai trukdo vidaus rinkai tinkamai veikti. Jie neskatina investuoti Sąjungoje ir trukdo įgyvendinti prioritetus, išdėstytus 2010 m. kovo 3 d. Komisijos priimtame komunikate „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“. Jie taip pat nesuderinami su labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos reikalavimais.

(1) įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 27 skirtingų pelno mokesčio sistemų. Šios kliūtys ir iškraipymai trukdo vidaus rinkai tinkamai veikti. Jie neskatina investuoti Sąjungoje ir trukdo įgyvendinti prioritetus, išdėstytus 2010 m. kovo 3 d. Komisijos priimtame komunikate „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“. Siekiant skatinti labai konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką Sąjungoje, būtina toliau integruoti mokesčių bazę;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3a) taikant bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB) turėtų būti nustatyta visų reikalavimus atitinkančių Sąjungos įmonių bendra mokesčio bazė. Vis dėlto ši direktyva neturėtų būti laikoma pirmuoju žingsniu siekiant suderinti valstybių narių pelno mokesčio tarifus;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3b) bendrosios rinkos veikimo gerinimas yra pagrindinis veiksnys siekiant skatinti augimą ir kurti darbo vietas. Pradėjus taikyti BKPMB turėtų padidėti ES augimas ir atsirasti daugiau darbo vietų, nes sumažėtų įmonių, ypač įvairiose valstybėse narėse veikiančių mažųjų įmonių, administracinės išlaidos ir biurokratija;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) Kadangi mokesčio tarifų skirtumai nėra tapačios kliūtys, sistema (bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB)) neturėtų paveikti valstybių narių teisės veikti savo nuožiūra nustatant savo nacionalinį (-ius) pelno mokesčio tarifą (-us).

(5) kadangi mokesčio tarifų skirtumai padeda siekti visos Sąjungos konkurencingumo, sistema (bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB)) neturėtų paveikti valstybių narių teisės veikti savo nuožiūra nustatant savo nacionalinį (-ius) pelno mokesčio tarifą (-us). Taigi valstybės narės taip pat turėtų išlaikyti įgaliojimus taikyti tam tikras įmonėms skirtas mokesčių srities paskatas;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a) pagal šią direktyvą numatytos BKPMB veikimo poveikis valstybių narių mokesčių pajamų požiūriu turėtų būti neutralus;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6b) jeigu taikant BKPMB būtų daromas poveikis regionų ir vietos valdžios institucijų mokestinėms pajamoms, valstybės narės, atsižvelgdamos į savo konstitucinę sistemą ir laikydamosi šios direktyvos nuostatų, turėtų imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) Atitikimą konsolidavimo (narystės grupėje) reikalavimams reikėtų nustatyti pagal dviejų dalių i) kontrolės (daugiau negu 50 % balsavimo teisių) ir ii) nuosavybės (daugiau negu 75 % nuosavo kapitalo) arba teisių į pelną (daugiau negu 75 % teisių, suteikiančių teisę į pelną) tyrimą. Toks tyrimas užtikrina aukštą grupės narių ekonominės integracijos lygį – tą įrodo kontrolės ir didelės nuosavybės dalies santykis. Tų dviejų viršutinių ribų turėtų būti laikomasi mokestiniais metais; kitu atveju įmonė turėtų iš karto palikti grupę. Taip pat reikėtų nustatyti devynių mėnesių mažiausią narystės grupėje reikalavimą.

(16) atitikimą konsolidavimo (narystės grupėje) reikalavimams reikėtų nustatyti pagal dviejų dalių i) kontrolės (daugiau negu 50 % balsavimo teisių) ir ii) nuosavybės (daugiau negu 75 % nuosavo kapitalo) arba teisių į pelną (daugiau negu 75 % teisių, suteikiančių teisę į pelną) tyrimą. Toks tyrimas užtikrina aukštą grupės narių ekonominės integracijos lygį – tą įrodo kontrolės ir didelės nuosavybės dalies santykis. Tų dviejų viršutinių ribų turėtų būti laikomasi mokestiniais metais; kitu atveju įmonė turėtų iš karto palikti grupę. Taip pat reikėtų nustatyti dvylikos mėnesių mažiausią narystės grupėje reikalavimą;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) Į sistemą reikėtų įtraukti bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, kurią papildytų priemonės, sukurtos tam tikrų rūšių piktnaudžiavimo praktikai mažinti. Į šias priemones turėtų būti įtraukti apribojimai dėl asocijuotosioms įmonėms, kuri mokesčio tikslais yra rezidentės mažų mokesčių šalyje už Sąjungos ribų, kurios nesikeičia informacija su mokėtojo valstybe nare, remiantis susitarimu, prilyginamu Tarybos direktyvai 2011/16/ES dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje bei kontroliuojamų užsienio įmonių taisyklėms, sumokėtų palūkanų atskaitymo.

(20) į sistemą reikėtų įtraukti veiksmingą bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, kurią papildytų priemonės, sukurtos tam tikrų rūšių piktnaudžiavimo praktikai mažinti. Į šias priemones turėtų būti įtraukti apribojimai dėl asocijuotosioms įmonėms, kuri mokesčio tikslais yra rezidentės mažų mokesčių šalyje už Sąjungos ribų, kurios nesikeičia informacija su mokėtojo valstybe nare, remiantis susitarimu, prilyginamu Tarybos direktyvai 2011/16/ES dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje bei kontroliuojamų užsienio įmonių taisyklėms, sumokėtų palūkanų atskaitymo. Valstybėms narėms neturėtų būti užkertamas kelias numatyti ir tarpusavyje derinti papildomas priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti Sąjungai nepriklausančių šalių, kuriose taikomi mažesni mokesčių tarifai ir kurios nesikeičia reikiama informacija apie mokesčius, daromą neigiamą poveikį;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21) Konsoliduotosios mokesčio bazės proporcingo paskirstymo formulę turėtų sudaryti trys vienodi svertiniai veiksniai (darbas, turtas ir pardavimas). Darbo veiksnys turėtų būti apskaičiuojamas remiantis darbo užmokesčiu ir darbuotojų skaičiumi (kiekvienam straipsniui tenka pusė). Turto veiksnį turėtų sudaryti visas ilgalaikis materialusis turtas. Nematerialusis ir finansinis turtas į formulę turėtų būti neįtraukti dėl jų judumo ir rizikos, kad sistema bus apeita. Šių veiksnių naudojimas suteikia pakankamą svertą kilmės valstybės narės interesams. Galiausiai reikėtų atsižvelgti į pardavimus, kad būtų galima užtikrinti sąžiningą paskirties valstybės narės dalyvavimą. Šie veiksniai ir svertiniai koeficientai turėtų užtikrinti, kad pelnas būtų apmokestinamas ten, kur jis uždirbamas. Nukrypstant nuo bendrojo principo, jeigu proporcingai paskirstyta dalis teisingai neparodo įmonės veiklos masto, apsaugos sąlygoje numatomas alternatyvus metodas.

(21) konsoliduotosios mokesčio bazės proporcingo paskirstymo formulę turėtų sudaryti du vienodi svertiniai veiksniai (darbas ir turtas). Darbo veiksnys turėtų būti apskaičiuojamas remiantis darbo užmokesčiu ir darbuotojų skaičiumi (kiekvienam straipsniui tenka pusė). Turto veiksnį turėtų sudaryti visas ilgalaikis materialusis turtas. Nematerialusis ir finansinis turtas į formulę turėtų būti neįtraukti dėl jų judumo ir rizikos, kad sistema bus apeita. Šių veiksnių naudojimas suteikia pakankamą svertą kilmės valstybės narės interesams. Šie veiksniai ir svertiniai koeficientai turėtų užtikrinti, kad pelnas būtų apmokestinamas ten, kur jis uždirbamas. Nukrypstant nuo bendrojo principo, jeigu proporcingai paskirstyta dalis teisingai neparodo įmonės veiklos masto, apsaugos sąlygoje numatomas alternatyvus metodas;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(21a) dėl bendrų BKPMB apskaičiavimo taisyklių įmonės neturėtų patirti neproporcingai didelių administracinių sąnaudų, kad nesumažėtų jų konkurencingumas;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23a) Komisija turėtų imtis iniciatyvos steigti BKPMB forumą, panašų į Jungtinį sandorių kainodaros forumą, į kurį įmonės ir valstybės narės galėtų kreiptis dėl problemų ir ginčų, susijusių su BKPMB. Šiam forumui turėtų būti suteikta teisė konsultuoti įmones ir valstybes nares;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(27a) analizėje, atliekamoje pagal peržiūros sąlygą, taip pat turėtų būti išnagrinėtas neprivalomas BKPMB pobūdis ir naudingumas MVĮ;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Atskaitomos išlaidos apima visas pardavimo sąnaudas ir išlaidas, išskaičius pridėtinės vertės mokestį, kurias mokesčio mokėtojas patiria siekdamas gauti pajamų arba jas užsitikrinti, įskaitant mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudas bei sąnaudas, susidariusias dėl didinamo nuosavo kapitalo arba skolos verslo reikmėms.

atskaitomos išlaidos apima visas pardavimo sąnaudas ir išlaidas, išskaičius pridėtinės vertės mokestį, kurias mokesčio mokėtojas patiria siekdamas gauti pajamų arba jas užsitikrinti, įskaitant mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudas bei sąnaudas, susidariusias dėl didinamo nuosavo kapitalo arba skolos verslo reikmėms. Pasikartojančios išlaidos, susijusios su aplinkos apsauga ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimu, taip pat laikomos atskaitomomis išlaidomis;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

24 straipsnis

Išbraukta.

Ilgalaikės sutartys

 

1. Ilgalaikė sutartis yra tokia sutartis, kuri atitinka šias sąlygas:

 

a) yra sudaryta dėl gamybos, instaliavimo ar statybos arba dėl paslaugų teikimo;

 

b) jos terminas yra ilgesnis negu 12 mėnesių arba tikėtina, kad bus ilgesnis.

 

2. Nepaisant 18 straipsnio, mokesčio tikslais pripažįstama tokia pajamų, susijusių su ilgalaike sutartimi, suma, kuri atitinka atitinkamais mokestiniais metais įvykdytą sutarties dalį. Užbaigimo procentinė dalis nustatoma arba nurodant, kokią bendrų apskaičiuotų sąnaudų santykinę dalį sudaro tų metų sąnaudos, arba nurodant užbaigimo etapo ekspertų vertinimą tų mokestinių metų pabaigoje.

 

3. Į sąnaudas, susijusias su ilgalaikėmis sutartimis, atsižvelgiama tais mokestiniais metais, kuriais jos patiriamos.

 

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl direktyvos

39 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Kitas nei 36 ir 40 straipsniuose nurodytas ilgalaikis turtas nudėvimas kaip bendras grupės turtas pagal metinę 25 % nusidėvėjimo bazės normą.

1. Kitas nei 36 ir 40 straipsniuose nurodytas ilgalaikis turtas nudėvimas kaip bendras grupės turtas pagal metinę 35 % nusidėvėjimo bazės normą.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl direktyvos

58 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Nepaisant 1 dalies, mokesčio mokėtojas tampa grupės nariu tą dieną, kurią pasiekiamos 54 straipsnyje nustatytos viršutinės ribos. Viršutinių ribų turi būti laikomasi mažiausiai devynis mėnesius iš eilės, priešingu atveju laikoma, kad mokesčio mokėtojas niekada nebuvo grupės nariu.

2. Nepaisant 1 dalies, mokesčio mokėtojas tampa grupės nariu tą dieną, kurią pasiekiamos 54 straipsnyje nustatytos viršutinės ribos. Viršutinių ribų turi būti laikomasi mažiausiai dvylika mėnesių iš eilės, priešingu atveju laikoma, kad mokesčio mokėtojas niekada nebuvo grupės nariu.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl direktyvos

80 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Į apsimestinius sandorius, kurie vykdomi vieninteliu tikslu – išvengti apmokestinimo, apskaičiuojant mokesčio bazę neatsižvelgiama.

Į apsimestinius sandorius, kurie vykdomi siekiant pagrindinio tikslo – išvengti apmokestinimo, apskaičiuojant mokesčio bazę neatsižvelgiama.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl direktyvos

86 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Konsoliduotoji mokesčio bazė paskirstoma grupės nariams kiekvienais mokestiniais metais pagal proporcingo paskirstymo formulę. Nustatant grupės nariui A proporcingai paskirstytą dalį, naudojama tokia formulė, atsižvelgiant į vienodą pardavimo, darbo ir turto veiksnių svarbą:

1. Konsoliduotoji mokesčio bazė paskirstoma grupės nariams kiekvienais mokestiniais metais pagal proporcingo paskirstymo formulę. Nustatant grupės nariui A proporcingai paskirstytą dalį, naudojama tokia formulė, atsižvelgiant į vienodą darbo ir turto veiksnių svarbą:

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl direktyvos

86 straipsnio 1 dalies formulė

 

Komisijos siūlomas tekstas

 

Pakeitimas

 

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl direktyvos

95 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

95 straipsnis

Išbraukta.

Pardavimo veiksnio sudėtis

 

1. Pardavimo veiksnį sudaro grupės nario visi pardavimai (įskaitant nuolatinės buveinės, kuri tokia laikoma pagal 70 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą) – vardiklyje ir visi grupės pardavimai – skaitiklyje.

 

2. Pardavimas reiškia pajamas iš visų prekių pardavimo ir paslaugų teikimo, atskaičius nuolaidas ir grąžą, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, kitus mokesčius ir muitus. Neapmokestinamos pajamos, palūkanos, dividendai, autoriniai atlyginimai ir pajamos iš ilgalaikio turto perleidimo į pardavimo veiksnį neįtraukiami, nebent jie yra pajamos, uždirbtos įprastomis prekybos ar veiklos sąlygomis. Vidiniai grupės prekių pardavimai ir paslaugų teikimas neįtraukiami.

 

3. Pardavimas vertinamas pagal 22 straipsnį.

 

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl direktyvos

96 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

96 straipsnis

Išbraukta.

Pardavimas pagal paskirties vietą

 

1. Prekių pardavimas įtraukiamas į grupės nario, įsikūrusio valstybėje narėje, kur baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui, pardavimo veiksnį. Jeigu šios vietos negalima nustatyti, prekių pardavimas priskiriamas valstybėje narėje, kuri buvo paskutinė prekių vieta, kurią buvo galima nustatyti, įsikūrusiam grupės nariui.

 

2. Paslaugų teikimas įtraukiamas į grupės nario, įsikūrusio valstybėje narėje, kurioje paslaugos teikiamos fiziškai, pardavimo veiksnį.

 

3. Jeigu neapmokestinamosios pajamos, palūkanos, dividendai ir autoriniai atlyginimai bei pajamos iš perleidžiamo turto įtraukiami į pardavimo veiksnį, jie priskiriamos jų gavėjui.

 

4. Jeigu valstybėje narėje, kurioje tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos, nėra grupės nario arba jeigu prekės tiekiamos arba paslaugos teikiamos trečiojoje šalyje, pardavimai įtraukiami į visų grupės narių pardavimo veiksnį proporcingai jų darbo ir turto veiksniams.

 

5. Jeigu valstybėje narėje, kurioje tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos, yra daugiau negu vienas grupės narys, pardavimai įtraukiami į visų toje valstybėje įsikūrusių grupės narių pardavimo veiksnį proporcingai jų darbo ir turto veiksniams.

 

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl direktyvos

97 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija gali priimti teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos išsamios darbo, turto ir pardavimo veiksnių apskaičiavimo, darbuotojų ir darbo užmokesčio, turto ir pardavimų paskirstymo pagal atitinkamą veiksnį ir turto vertinimo taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 131 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Komisija gali priimti teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos išsamios darbo ir turto veiksnių apskaičiavimo, darbuotojų ir darbo užmokesčio bei turto paskirstymo pagal atitinkamą veiksnį ir turto vertinimo taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 131 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl direktyvos

105 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Kai priimamas pranešimas apie sistemos pasirinkimą, pavienis mokesčio mokėtojas arba, atitinkamais atvejais, grupė penkerius mokestinius metus taiko šioje direktyvoje numatytą sistemą. Pasibaigus šiam pradiniam laikotarpiui, pavienis mokesčio mokėtojas arba grupė toliau taiko sistemą vienas po kito sekančiais trejų metų laikotarpiais, jeigu nepraneša apie grupės veiklos nutraukimą. Pranešimą apie grupės veiklos nutraukimą mokesčio mokėtojas gali pateikti savo kompetentingai institucijai arba, grupės atveju, pagrindinis mokesčio mokėtojas – pagrindinei mokesčių institucijai prieš tris mėnesius iki pradinio arba paskesnio termino pabaigos.

1. Kai priimamas pranešimas apie sistemos pasirinkimą, pavienis mokesčio mokėtojas arba, atitinkamais atvejais, grupė trejus mokestinius metus taiko šioje direktyvoje numatytą sistemą. Pasibaigus šiam pradiniam laikotarpiui, pavienis mokesčio mokėtojas arba grupė toliau taiko sistemą vienas po kito sekančiais trejų metų laikotarpiais, jeigu nepraneša apie grupės veiklos nutraukimą. Pranešimą apie grupės veiklos nutraukimą mokesčio mokėtojas gali pateikti savo kompetentingai institucijai arba, grupės atveju, pagrindinis mokesčio mokėtojas – pagrindinei mokesčių institucijai prieš tris mėnesius iki pradinio arba paskesnio termino pabaigos.

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl direktyvos

122 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindinė mokesčių institucija gali inicijuoti ir koordinuoti grupės narių auditą. Auditas taip pat gali būti inicijuojamas kompetentingos institucijos prašymu.

Pagrindinė mokesčių institucija gali inicijuoti ir koordinuoti grupės narių auditą. Kompetentingos institucijos prašymu auditas taip pat gali būti inicijuojamas valstybėje narėje, kurios rezidentas yra grupės narys.

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl direktyvos

123 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

123a straipsnis

 

BKPMB forumas – ginčų sprendimo organas

 

Komisija imasi iniciatyvos steigti BKPMB forumą, panašų į Jungtinį sandorių kainodaros forumą, į kurį įmonės ir valstybės narės galėtų kreiptis dėl problemų ir ginčų, susijusių su BKPMB, ir kuris teiktų konsultacijas.

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl direktyvos

130 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos Parlamentas informuojamas apie Komisijos deleguotųjų teisės aktų priėmimą, bet kokį prieštaravimą jų atžvilgiu ar Tarybos delegavimo atšaukimą.

Europos Parlamentas informuojamas apie Komisijos deleguotųjų teisės aktų priėmimą, bet kokį prieštaravimą jų atžvilgiu ar Tarybos delegavimo atšaukimą. Europos Parlamentui pranešama apie bet kokį būsimą šios direktyvos vertinimą.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl direktyvos

133 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Tarybai šios direktyvos veikimo ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma pateikiama šios direktyvos XVI skyriuje nustatyto mechanizmo poveikio analizė mokesčio bazių paskirstymui tarp valstybių narių.

Praėjus trejiems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama šios direktyvos poveikio nacionalinei ekonomikai ir nacionaliniams, regioniniams ir valstybės biudžetams, taip pat socialinio ir ekonominio poveikio mažosioms ir vidutinėms įmonėms analizė.

 

Pateikusi šią ataskaitą, Komisija atlieka poveikio vertinimą ir vykdo bandomuosius projektus, siekdama pateikti teisėkūros pasiūlymą, pagal kurį iki 2020 m. BKPMB taptų privaloma visoms reikalavimus atitinkančioms įmonėms, išskyrus labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB1. Komisija taip pat įvertina galimybę apmokestinti partnerystės forma veikiančius subjektus taip, kaip įmones.

 

______________

 

1 OJ L 124, 20.5.2003, p. 36.

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl direktyvos

133 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

133a straipsnis

 

Apsaugos sąlyga mokestinių pajamų praradimo atvejais

 

Jei Komisijai atlikus 133 straipsnyje nurodytą poveikio analizę nustatoma, kad keletas valstybių narių patyrė didelių mokestinių pajamų nuostolių, tos valstybės narės gali sustabdyti šios direktyvos IX–XII ir XVI skyriuose BKPMB taikymą, kol išnyks šis neigiamas poveikis.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendra konsoliduotoji pelno mokesčių bazė (BKPMB)

Nuorodos

(COM(2011)0121 – C7-0092/2011 – 2011/0058(CNS))

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

7.4.2011

 

 

 

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

IMCO

7.4.2011

 

 

 

Svarstymas komitete

5.12.2011

 

 

 

Priėmimo data

25.1.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

17

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pablo Arias Echeverría, Adam Bielan, Cristian Silviu Buşoi, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Cornelis de Jong, Vicente Miguel Garcés Ramón, Evelyne Gebhardt, Małgorzata Handzlik, Iliana Ivanova, Philippe Juvin, Sandra Kalniete, Eija-Riitta Korhola, Edvard Kožušník, Kurt Lechner, Toine Manders, Hans-Peter Mayer, Phil Prendergast, Mitro Repo, Robert Rochefort, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Frank Engel, Ildikó Gáll-Pelcz, Anna Hedh, Liem Hoang Ngoc, María Irigoyen Pérez, Emma McClarkin, Olle Schmidt, Kyriacos Triantaphyllides


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendra konsoliduotoji pelno mokesčių bazė (BKPMB)

Nuorodos

COM(2011)0121 – C7-0092/2011 – 2011/0058(CNS)

Konsultacijos su EP data

6.4.2011

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

7.4.2011

 

 

 

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

IMCO

7.4.2011

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Marianne Thyssen

10.5.2011

 

 

 

Teisinio pagrindo užginčijimas

       JURI nuomonės pateikimo data

JURI

26.1.2012

 

 

 

Svarstymas komitete

11.10.2011

29.11.2011

9.1.2012

 

Priėmimo data

21.3.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

7

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Elena Băsescu, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Pascal Canfin, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Markus Ferber, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Liem Hoang Ngoc, Gunnar Hökmark, Syed Kamall, Othmar Karas, Jürgen Klute, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Philippe Lamberts, Astrid Lulling, Sławomir Witold Nitras, Ivari Padar, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Edward Scicluna, Peter Simon, Peter Skinner, Theodor Dumitru Stolojan, Ivo Strejček, Kay Swinburne, Sampo Terho, Marianne Thyssen, Ramon Tremosa i Balcells, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Pervenche Berès, Philippe De Backer, Herbert Dorfmann, Enrique Guerrero Salom, Sophia in ‘t Veld, Thomas Mann, Mario Mauro

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Veronica Lope Fontagné

Pateikimo data

29.3.2012

Teisinė informacija - Privatumo politika