PRANEŠIMAS dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą

27.3.2012                                                                                          - (2011/2225(DEC))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Christofer Fjellner

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą

(2011/2225(DEC))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą[1],

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų galutines metines ataskaitas (COM(2011) 0473 – C7 - 0256/2011)[2],

–       atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2010 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais[3] ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–       atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį už 2010 finansinius metus pateiktą finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą[4],

–       atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės ... d. sprendimą dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis, Komisija[5] ir į savo rezoliuciją su pastabomis, sudarančią neatskiriamą to sprendimo dalį,

–       atsižvelgdamas į specialiąsias Audito Rūmų ataskaitas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

–       atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2010 finansinių metų bendrąjį Europos Sąjungos biudžetą (06081/1/2012 – C7-0053/2012),

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį, į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Euratomo sutarties 106a straipsnį,

–       atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[6], ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

–       atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0102/2012),

A.     kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnio nuostatų, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo pačios atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą;

B.     kadangi specialiosiose Audito Rūmų ataskaitose suteikiama informacija svarbiais klausimais, susijusiais su lėšų panaudojimu, kuri dėl to svarbi Parlamentui atliekant biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos vaidmenį;

C.     kadangi Parlamento pastabos dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų sudaro neatskiriamą jo 2012 m. gegužės ... d. sprendimo dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis, Komisija dalį.

• [1]  OL L 64, 2010 3 12.
• [2]  OL C 332, 2011 11 14, p. 1.
• [3]  OL C 326, 2011 11 10, p. 1.
• [4]  OL C 332, 2011 11 14, p. 134.
• [5]  Tą dieną priimti tekstai, P7_TA-PROV(2012)0000.
• [6]  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

I dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 7/2010 „Sąskaitų patvirtinimo procedūros auditas“

1.      palankiai vertina Specialiąją ataskaitą Nr. 7/2010 dėl sąskaitų patvirtinimo procedūros žemės ūkio politikos srityje, nes ji labai svarbi informacijos, kurią Komisija perduoda Parlamentui per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, kokybės požiūriu;

2.      mano, kad pagrindinė Specialiosios ataskaitos Nr. 7/2010 išvada yra joje pateikti teiginiai apie atgaline data atliekamus finansinių sąskaitų pataisymus priimant atitikties sprendimus, nepaisant to, kad Parlamentas per tą laiką patvirtino biudžeto įvykdymą, taigi buvo patikslinta per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateikta informacija;

3.      supranta, kad visapusiškai pagerinti padėtį būtų galima tik pakeitus kontrolės žemės ūkio politikos srityje sistemą, tačiau dėl to labai padidėtų našta lėšų gavėjams ir administravimo institucijoms;

4.      todėl pateiktas rekomendacijas daugiausia sutelkia į esamos sistemos tobulinimo galimybes; taip pat norėdamas įvertinti, ar ši sistema faktiškai veikia, pasitelkia Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 8/2011 „Neteisėtų išmokų išieškojimų Bendrosios žemės ūkio politikos srityje auditas“ ir pabrėžia Audito Rūmų kritiką, kad pagal bendrą sistemą negalima atlikti net kiekybinio neteisėtų išmokų žemės ūkio politikos srityje įvertinimo;

5.      pritaria Audito Rūmų raginimui pertvarkyti sąskaitų patvirtinimo procedūrą siekiant:

–       sutrumpinti finansinių pataisų procedūrų trukmę, nustatant tikslius terminus ir kelių etapų apeliacijos pateikimo procedūrą;

–       nustatyti aiškią susigrąžintų sumų ir faktinių neteisėtų išmokų sąsają ir nesuteikti galimybių deryboms dėl finansinių pataisų dydžio, nes tai yra faktinis neteisėtų išmokų, atliktų nesilaikant taisyklių, susigrąžinimas o ne sankcija;

6.      mano, kad, norint užtikrinti metinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros patikimumą ir apginti finansinius Sąjungos interesus, būtina pagerinti dabartinę sistemą, ir prašo Komisijos per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateikti šiuos duomenis:

–       kurias išlaidų sumas, sritis ir metus dar būtų galima patikrinti ir kiek mažiausiai ir daugiausia finansinių pataisų ir kuriose valstybėse narėse būtų galima padaryti;

–       su kuriais finansiniais metais faktiškai susiję atitikties sprendimai ir kaip dėl šių sprendimų pasikeičia finansinių metų, kurių biudžeto įvykdymas jau patvirtintas, duomenys;

–       tikslų vertinimą, kiek reikalingų pataisų per atitikties procedūrą nepadaroma ir kiek pataisų atitikties sprendimuose nebegalima padaryti dėl 24 mėnesių taisyklės;

7.      pripažįsta Komisijos priemones, kurių ji ėmėsi valstybių narių kontrolės institucijų duomenų, kuriais grindžiamas finansinis sąskaitų patvirtinimas, patikimumui pagerinti; atkreipia dėmesį į sukrečiančią Audito Rūmų išvadą, kad dauguma iš tų institucijų negeba įgyvendinti Komisijos priemonių; todėl ragina Komisiją imtis daugiau iniciatyvos rengti valstybių narių administravimo institucijų mokymus; ragina Komisiją teikti struktūrinę pagalbą mokėjimo agentūroms ir sertifikavimo įstaigoms ir skatinti jas keistis informacija jų tinkluose ir seminaruose, teikti geriausios patirties pavyzdžius ir ieškoti bendrų teisinių klausimų sprendimų juos aiškinant; mano, kad ir sertifikavimo įstaigose būtina atlikti rizika grindžiamus auditus;

8.      mano, kad siekiant skatinti atskaitomybę labai svarbu toliau gerinti mokėjimo agentūrų ir sertifikavimo įstaigų direktorių patikinimo pareiškimus; ragina sukurti atlyginimo už teisingus pareiškimus sistemą ir nustatyti sankcijas už neteisingus pareiškimus, ypač aptikus sisteminių klaidų, apie kurias anksčiau nepranešta;

9.      ragina žemiausio lygmens vykdomąsias administravimo institucijas nuolat teikti informaciją Komisijai, kad supaprastintuose teisės aktuose ir juos aiškinant būtų galima atsižvelgti į vietoje kylančius sunkumus; ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinių mokėjimo agentūrų ir sertifikavimo įstaigų pareigūnai nebūtų baudžiami savo nacionalinių valdžios institucijų ir savo direktorių už tai, kad apie pataisymus informuoja Komisiją;

10.    ragina Komisiją įtraukti mokėjimo agentūras ir sertifikavimo įstaigas į rizika grindžiamą auditą tais atvejais, kai yra didelė darbuotojų kaita, taip pat į metinę veiklos ataskaitą įtraukti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai teikiamą komunikatą; reikalauja atlikti patikinimo pareiškimų teisingumo analizę ir biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai parodyti jų klaidų rodiklį pagal valstybes nares ir pagrindinius klaidų šaltinius;

11.    ragina persvarstyti procedūras, pagal kurias priimami atitikties sprendimai, greičiau pasitelkti ekspertų grupę derinimo tikslais ir patį derinimą taikyti tikslingiau;

12.    rekomenduoja 6 punkte išvardytus teiktinus duomenis įtraukti į metinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijos atskirą skirsnį ir pateikti balsuoti per plenarinį posėdį;

II dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 13/2010 „Ar naujoji Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė Pietų Kaukaze (Armėnijoje, Azerbaidžane ir Gruzijoje) pradėta taikyti sėkmingai ir rezultatyviai?“

13.    palankiai vertina Audito Rūmų atliktą auditą ir jame išdėstytas rekomendacijas; reiškia didelį susirūpinimą dėl audito metu nustatytų faktų, atskleidusių dideles problemas, su kuriomis susiduria Komisija įgyvendindama Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP);

14.    yra labai susirūpinęs dėl atlikus auditą nustatytų programavimo procedūrų trūkumų; ragina Komisiją laikytis Audito Rūmų rekomendacijų supaprastinti procedūras, sustiprinti sąsajas tarp strateginio programavimo dokumentų (Europos kaimynystės politikos veiksmų planai, šalių strateginiai dokumentai ir nacionalinės orientacinės programos) ir nuoseklesnio šių dokumentų rengimo laiko nustatymo, siekiant pagrindinio tikslo – sudaryti galimybę kaimyninėms šalims plėtoti vis glaudesnius santykius su Sąjunga;

15.    mano, kad būdas, kuriuo pagal EKPP Komisija skirsto sektorinę paramą biudžetui, t. y. tai, kad sektorinė parama biudžetui visose trijose šalyse yra laikoma geriausia pagalbos priemone ir ji taikoma neatlikus išsamaus esamų priemonių veiksmingumo įvertinimo, yra nepriimtinas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad sektorinė parama biudžetui dažnai menkai žinoma ir yra siejama su atsitiktiniu vyriausybių skatinimu, ir išreiškia didelį susirūpinimą dėl Audito Rūmų išvados, kad 2007 m. metinėse veiksmų programose svarbiu pagalbos teikimo nustatymo veiksniu tapo srities tinkamumas gauti sektorinę paramą biudžetui; primygtinai ragina Komisiją laikytis Audito Rūmų rekomendacijos selektyviau rinktis sektorinę paramą biudžetui apsvarstant visas turimas pasirinkimo pagal EKPP galimybes ir užtikrinti proporcingesnį skirtingų priemonių taikymą; pabrėžia būtinybę didinti šalių pagalbos gavėjų nevyriausybinių organizacijų ir privačiojo sektoriaus atstovų galimybes pasinaudoti teikiama pagalba;

16.    yra susirūpinęs dėl auditorių išvados, kad pagalbos programavimo ir koncepcijos rengimo procesas nebuvo grindžiamas pakankamu struktūriniu dialogu su valstybėmis pagalbos gavėjomis, dialogui daugiausia vadovavo pagrindiniai Komisijos skyriai, užuot tiesiogiai keitusis nuomonėmis buvo apsiribojama kelių dienų misijomis tose šalyse, nepateikiant ataskaitų, kurios parodytų, kokie dalykai buvo aptarti; laikosi nuomonės, kad sektorinės paramos biudžetui skyrimas naftą išgaunančiai ir eksportuojančiai šaliai siekiant paskatinti didesnį atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimą nėra tvirtas paskatinimas tos šalies vyriausybei; ragina Komisiją imtis priemonių, kurių reikia šiam dialogui sustiprinti;

17.    ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) apsvarstyti Audito Rūmų rekomendaciją užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių, taip pat darbuotojų, dirbančių vietoje, įskaitant biudžeto paramos specialistus, skaičių ir taikant porinių projektų priemonę papildančias priemones padėti stiprinti bendrąją šalių pagalbos gavėjų administravimo sistemą;

18.    palankiai vertina Komisijos pradėtą taikyti bandomąją programą, kuri užtikrina į rezultatus orientuotą stebėseną ir yra tiksliai pritaikyta sektorinio politikos rėmimo programos veiklai, ir tikisi papildomos naudos, nustatytos trijose šalyse, vertinimo ataskaitos;

III dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 14/2010 „Komisijos vykdomas mėsos importo veterinarinių patikrų sistemos valdymas po 2004 m. higienos teisės aktų reformų“

19.    palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą, Komisijos atsakymą ir Komisijos ataskaitą dėl maisto, pašarų, gyvūnų ir augalų importo sanitarinės ir fitosanitarinės kontrolės veiksmingumo ir nuoseklumo (COM(2010) 0785);

20.    pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms Komisijai gerinti savo užduočių atlikimą, atsižvelgiant į Komisijos priežiūros ir koordinavimo kompetenciją;

21.    ragina, visų pirma toliau išvardytose srityse, imtis tobulinimo priemonių, kuriomis būtų didinama importuojamų mėsos gaminių sauga, o kartu prisidedama prie Europos piliečių apsaugos nuo importuojamų abejotinų maisto produktų, nors ir pabrėžia, kad nereikėtų pamiršti ir toliau pateikiamuose a–e punktuose aiškiai nepaminėtų Audito Rūmų rekomendacijų:

a)      atsižvelgiant į Audito Rūmų 1 rekomendaciją, Komisija raginama stengtis suvienodinti skirtingus valstybėms narėms trečiosiose šalyse taikomus vertinimus ir imtis veiksmų, kad dėl tokių nevienodų vertinimų kai kurios jų nepatektų į konkurencijos požiūriu nepalankią diskriminacinę padėtį;

b)     atsižvelgiant į Audito Rūmų 3 rekomendaciją, Komisija raginama valstybėms narėms nurodyti veiksmingiau naudoti esamas informacines sistemas ir jas labiau susieti, siekiant užtikrinti geresnį pasienio kontrolės punktų ir muitinių koordinavimą;

c)      atsižvelgiant į Audito Rūmų 4 rekomendaciją, Komisija raginama valstybėms narėms teikti pagalbą rengiant, įgyvendinant ir vertinant nacionalinius stebėsenos ir kontrolės planus; laikosi nuomonės, kad deramai laikantis subsidiarumo principo reikėtų nustatyti esminį analizės rūšių rinkinį, kuris apimtų labiausiai paplitusių hormonų (pvz., anabolikų) likučių ir (arba) aplinkos teršalų (dioksinų ir sunkiųjų metalų) ir panašių medžiagų nustatymą ir kad jo taikymas turėtų būti privalomas; mano, kad pirmasis žingsnis galėtų būti informuotumo didinimas įgyvendinant mokymo programą „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“, siekiant gerinti valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų informuotumą šiuo klausimu; mano, kad taip pat turėtų būti siekiama kontroliuoti, kaip laikomasi nurodymų dėl rinkliavų;

d)     atsižvelgiant į Audito Rūmų 7 rekomendaciją, Komisija raginama Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų sudaroma galimybė imtis teisėkūros arba teisinių veiksmų prieš valstybes nares, kurios nuolat ir ilgą laiką pažeidžia Reglamentą (EB) Nr. 882/2004[1] ir taip kelia pavojų Europos piliečių saugumui;

e)     atsižvelgiant į Audito Rūmų 8 rekomendaciją, Komisija raginama suderinti sugriežtintų patikrų atlikimą ir parinkti tikslią bei aiškią teisės aktų, kuriais reglamentuojamos sugriežtintos patikros pasienio kontrolės punktuose, formuluotę; Komisija taip pat raginama apsvarstyti galimybę valstybėms narėms nustatyti tam tikrą skaičių laboratorinių tyrimų, kurie turėtų būti atlikti po prekių patikros pasienio kontrolės punktuose;

22.    konstatuoja, kad Europos mėsos ir maisto produktų gamintojai privalo laikytis aukštų gamybos ir kokybės standartų; yra labai susirūpinęs, kad šie gamybos standartai netaikomi trečiųjų šalių gamintojams, eksportuojantiems savo gaminius į Sąjungą, – tai konstatavo ir Audito Rūmai; prašo Komisiją apsvarstyti šią problemą ir Parlamentui ir Tarybai nedelsiant pateikti pasiūlymus, kokių atitinkamų priemonių galima imtis, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis Europos mėsos ir maisto produktų gamintojų konkurencingumui;

• [1]  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).

IV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 1/2011 „Ar Komisijos išorės pagalbos valdymo įgaliojimus perdavus iš jos būstinės į delegacijas pagerėjo pagalbos teikimas?“

23.    palankiai vertina labai išsamią analitinę Audito Rūmų parengtą ataskaitą ir labai tinkamą laiką, parinktą devoliucijos rezultatams įvertinti;

24.    pritaria Audito Rūmų išvadoms, kad perdavus įgaliojimus pagalba teikiama greičiau, pagerėjo teikiamos pagalbos kokybė ir jos finansinis valdymas;

25.    ragina Komisiją papildyti kriterijus ir tobulinti finansuojamų projektų kokybės vertinimo procedūras, kad būtų galima gerinti teikiamos pagalbos kokybę ir įgyvendinti vis mažiau nerezultatyvių projektų; pabrėžia, kad pagalbai skirtų išlaidų poveikis labai svarbus Parlamentui;

26.    ragina Komisiją priimant sprendimus dėl pagalbos projektų ir stebint jų pažangą apsvarstyti galimybę, jei tai įmanoma, skatinti konsultuotis projektų įgyvendinimo vietoje;

27.    tikisi, kad Komisija imsis visų reikiamų priemonių priežiūros ir kontrolės sistemų trūkumams pašalinti, ypač Sąjungos delegacijų lygmeniu;

28.    yra susirūpinęs dėl nuolat kylančių problemų, susijusių su darbuotojais, dirbančiais pagalbos politikos srityje; mano, kad reikėtų nedelsiant spręsti didelės darbuotojų kaitos Vystymosi ir bendradarbiavimo generaliniame direktorate – „EuropAid“ ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo Sąjungos delegacijose problemas; laikosi nuomonės, kad, prireikus, Komisija, siekdama užtikrinti tinkamus Sąjungos delegacijų žmogiškųjų išteklių pajėgumus pagalbos valdymo srityje, turėtų bendradarbiauti su EIVT;

29.    ragina Komisiją reikalauti, kad Sąjungos delegacijos sistemingai vykdytų techninius ir finansinius projektų stebėsenos vizitus, ir vidaus ataskaitų teikimo sistemoje daugiau dėmesio skirti rezultatams, gautiems atlikus pagalbos intervencijas;

30.    ragina Komisiją, aktyviai dalyvaujant Sąjungos delegacijoms, išnagrinėti ir nustatyti Europos investicijų banko, taip pat Europos nacionalinių ir tarptautinių institucijų dalyvavimo finansuojant vystymąsi galimybes siekiant daryti įtaką šalyse partnerėse įgyvendinamoms programoms;

V dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 2/2011 „Tolesnės priemonės, atsižvelgiant į Specialiąją ataskaitą Nr. 1/2005 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos valdymo“

31.    primygtinai ragina Komisiją įgyvendinti Specialiojoje ataskaitoje Nr. 1/2005 pateiktas rekomendacijas, nes iš 14 Komisijos priimtų rekomendacijų visiškai įgyvendintos tik dvi;

32.    palankiai vertina tai, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) dažniau naudojasi savo įgaliojimais atlikti tyrimus, pvz., atlikdama patikras ir apklausas vietoje arba sutelkdama veiklą į rimtesnes ir sudėtingesnes bylas; teigiamai vertina tai, kad OLAF plačiau taiko elektroninę bylų valdymo sistemą ir pritaria darbo laiko valdymo sistemos įdiegimui, tačiau apgailestauja, kad vidutinė bylos nagrinėjimo trukmė vis dar yra ilgesnė nei dveji metai ir kad 2009 m. darbas su bylomis užėmė tik 37 proc. viso OLAF darbo laiko;

33.    ragina OLAF patobulinti laiko valdymo sistemą taip, kad būtų užtikrintas geresnis užduočių paskirstymas siekiant sumažinti su tyrimais nesusijusių užduočių vykdymo laiką; pageidauja pamatyti realius su tyrimais nesusijusio darbo, kuris sudaro 63 proc. viso tarnybos darbo laiko, rezultatus;

34.    pažymi, kad remiantis specialiosios ataskaitos Nr. 2/2011 2 diagrama, sprendžiama, kad „aiškūs tikslai ir planavimas“ yra silpniausias tyrimo aspektas; rekomenduoja ateityje tinkamai nustatyti aiškius kiekvieno tyrimo uždavinius, atsižvelgiant į tai, kad bet kokio tyrimo pagrindimas ir išteklių planavimas yra aiškūs uždaviniai;

35.    pažymi, kad kaip nurodyta specialiojoje ataskaitoje Nr. 2/2011 „vis dar nėra nepriklausomos vykdomų tyrimo veiksmų teisėtumo kontrolės nei teisės aktų rinkinio, užtikrinančio, kad tyrimo veiksmai būtų vykdomi pagal numatytą planą“, nepaisant dažnų ankstesnių OLAF pareiškimų; taip pat pažymi, kad nors iš dalies pakeistame Komisijos pasiūlyme dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 (COM(2011) 0135), aiškiai išreikštas noras nustatyti peržiūros procedūrą, ji neprilygtų nepriklausomai atskiro tyrimo teisėtumo kontrolei, kuri šiuo požiūriu yra net silpnesnė priemonė nei minėtoji pirminiame pasiūlyme; primena, kad tai yra pagrindinis reikalavimas – tai rodo ir Teisingumo Teismo praktika; todėl mano, kad privalu užtikrinti šį kontrolės mechanizmą, ne tik siekiant apsaugoti suinteresuotųjų asmenų ar ekonominės veiklos vykdytojų teises, bet ir apsaugoti OLAF tyrėjų teises teismo bylose, kurias pradeda tie asmenys ar ekonominės veiklos vykdytojai; taip pat pabrėžia poreikį aiškiai apibrėžti OLAF įgaliojimus kitų Sąjungos institucijų atžvilgiu;

36.    pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad reikalingas išsamus bendras dokumentas, kuriame būtų aiškiai atsispindėti OLAF veiklos rezultatai įvairiuose sektoriuose ir kuris leistų įvertinti kasmet daromą pažangą; pabrėžia, kad svarbu atskirti visuomenei ir naudoti viduje rengiamas ataskaitas; laikosi nuomonės, kad išsami visuomenei prieinama ataskaita yra ypač svarbi, nes ji leistų patikimai palyginti OLAF veiklos rezultatus pagal laiką ir pagal sektorius;

37.    apgailestauja, kad iki šiol ne visada galima įvertinti OLAF veiklos rezultatus, nes informacija pateikiama skirtinguose dokumentuose, parengtuose skirtingais tikslais ir įvairiems adresatams; ragina Komisiją sukurti suderintą, aiškią ir palyginamą informacijos platinimo sistemą, kuri sudarytų galimybę objektyviai ir visapusiškai įvertinti OLAF veiklą;

38.    pabrėžia, kad gaunamai informacijai įvertinti skiriamas laikas nuo 2004 m. pailgėjo dvigubai – nuo 3,5 iki 7,1 mėnesio; mano, kad pradinis įvertinimo etapas turėtų apimti tik dėl pirminėje informacijoje pateikiamų teiginių patvirtinimą ar paneigimą; mano, kad pirminio vertinimo etape reikėtų vengti tyrimo veiklos, nes dėl šių veiksmų kyla ne tik teisinis netikrumas, bet ir iškraipomi su įvairiais tyrimų aspektais susiję statistiniai duomenys; jei, remdamasi pirminio įvertinimo metu surinkta informacija ir naudodamasi šio pirminio vertinimo metu turimomis teisinėmis priemonėmis, OLAF negali nuspręsti, ar pradėti bylą, pataria pradėti tyrimą pasinaudojant turimomis tyrimų galimybėmis;

39.    sutinka su Audito Rūmų nuomone, kad trumpesnis tyrimų laikas ir kokybiškesnės galutinės ataskaitos galėtų prisidėti prie veiksmingesnės sankcijų sistemos, kuri leistų pradėti išieškojimo, drausmines procedūras arba baudžiamąsias bylas;

40.    apgailestauja, kad nepaisant OLAF ir Eurojusto 2008 m. pasirašyto bendradarbiavimo susitarimo, pagal kurį OLAF įpareigojamas Eurojustui nedelsiant pranešti apie visas bylas dėl įtariamo ekonominės veiklos vykdytojų sukčiavimo daugiau nei vienoje valstybėje narėje, 2008 m. OLAF perdavė Eurojustui informaciją apie penkias, o 2009 m. tik apie vieną bylą, ir tai rodo, kad OLAF ir Eurojusto bendradarbiavimas neveiksmingas, ir ragina imtis visų reikalingų priemonių stiprinant veiksmus šioje srityje;

41.    primygtinai ragina OLAF toliau stiprinti tvirtai teisiškai pagrįstą bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis; todėl pritaria tolesnio esamų skirtingų teisinių pagrindų konsolidavimo sumanymui siekiant, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas; pritaria Audito Rūmų rekomendacijai sudaryti susitarimus su nacionalinėmis tyrimų tarnybomis, kai trūksta konkrečių teisės aktų, skirtų išsamioms bendradarbiavimo ir keitimosi informacija taisyklėms išaiškinti;

VI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 3/2011 „Nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse per Jungtinių Tautų organizacijas skirstomų ES įnašų efektyvumas ir rezultatyvumas“

42.    palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir pritaria šioje ataskaitoje pateiktoms išvadoms ir rekomendacijoms;

43.    palankiai vertina tai, kad Komisija, bendradarbiaudama su Jungtinėmis Tautomis (JT), gali teikti pagalbą pasaulio regionams, kuriems viena jos teikti negalėtų; suvokia didelę riziką, neatsiejamą nuo pagalbos teikimo nuo konfliktų nukentėjusiuose regionuose; vis dėlto yra susirūpinęs dėl nustatytų trūkumų, susijusių su projektų efektyvumu ir vėlavimu baigti juos įgyvendinti; palankiai vertina UNICEF, JTVP, Jungtinių Tautų projektų paslaugų biuro ir Jungtinių Tautų gyventojų fondo vykdomųjų valdybų neseniai priimtus sprendimus atskleisti Komisijai vidaus audito ataskaitas;

44.    ragina Komisiją per metinę biudžetinę procedūrą užtikrinti Sąjungos lėšų, kurias išleis JT organizacijos, skaidrumą, pagerinti išlaidų planavimą kartu su JT ir sparčiau atlikti savo vidaus procedūras, kad būtų galima greičiau pasiekti rezultatų;

45.    laikosi nuomonės, kad norint užtikrinti tinkamą priežiūrą būtina tinkamai teikti ataskaitas; yra labai susirūpinęs dėl to, kad, nors Parlamentas savo biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijose ne kartą ragino pagerinti susiklosčiusią padėtį, o Komisija ir JT agentūros prisiėmė nemažai įsipareigojimų greitai įgyvendinti būtinas priemones, ataskaitos vis dar teikiamos netinkamai; primygtinai ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo mėn. pabaigos pateikti Parlamentui veiksmų planą, kuriame būtų apibrėžti aiškūs sutartiniai etapai, konkrečiai nustatyti norint gerokai pagerinti ataskaitų apie visus projektus ir programas, finansuojamus taikant jungtinio valdymo metodą ir pavestus įgyvendinti JT agentūroms, teikimo sistemą;

46.    ragina Komisiją finansuojant projektus kartu su kitais donorais kelių donorų patikos fondo lėšomis išsiaiškinti, kokia tiksli projekto dalis finansuojama šiomis lėšomis; laikosi nuomonės, kad siekiant užtikrinti geresnį kontrolės priemonių veikimą lėšas reikėtų tvarkyti atskiroje sąskaitoje; mano, kad, jei projekto specifikacijos nėra pakankamos, Komisija turi galėti atmesti projektą ir kad ši nuostata turėtų būti taikoma ir tuo atveju, jeigu vykdant programos planavimo procesą Sąjungos atstovai nepakankamai į jį įtraukiami;

47.    pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad reikėtų papildyti Komisijos atliekamą teisėtumo ir tvarkingumo kontrolę atitinkamomis projektų rezultatyvumo ir efektyvumo patikromis; todėl ragina Komisiją kartu su EIVT nustatyti aiškius ir išmatuojamus tikslus ir įdiegti tinkamas kontrolės priemones; atsižvelgdamas į šias aplinkybes pabrėžia, kad svarbu gauti pagrįstą projektą įgyvendinančių partnerių patikinimą; primena, kad Parlamentas reikalavo, kad įgyvendinantys partneriai pateiktų patikinimo pareiškimus, ir primygtinai reikalauja šį prašymą patenkinti; prašo Komisijos įteisinti tuos pareiškimus ir užtikrinti, kad Parlamentas galėtų su jais susipažinti per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; pritaria Komisijos Vidaus audito tarnybos rekomendacijoms atlikti susitarimų ir mokėjimų ex ante kontrolę siekiant patikrinti siūlomų finansuoti ir prašomų atlyginti sąnaudų tinkamumą finansuoti; primygtinai reikalauja, kad diskusijos šiais klausimais būtų įtraukiamos į atitinkamų susitikimų protokolus; pabrėžia Vidaus audito tarnybos nuomonę, kad privalo būti tinkamai patvirtintos dokumentais ir pagrįstos papildomos administracinės ir kitos netiesioginės išlaidos, kurias JT prašo finansuoti ir Sąjungos apmokama;

48.    pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad reikia įvertinti realius projektų terminus remiantis konkrečiomis aplinkybėms, tokiu būdu išvengiant staigaus trukmės ir išlaidų padidėjimo, kaip nustatyta bendrajame finansiniame ir administraciniame Europos bendrijos ir Jungtinių Tautų susitarime (angl. FAFA); primena Komisijai, kad jai tenka galutinė atsakomybė už biudžeto vykdymą; prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie tai, kaip naudojamasi persvarstytomis Sąjungos ir JT ataskaitų teikimo gairėmis;

49.    ragina Komisiją taikyti sąnaudų palyginimo mechanizmą, kuriuo būtų galima nustatyti per dideles sąskaitas ir jų išvengti bei atmesti dėl subrangos darbų patiriamas papildomas netiesiogines išlaidas, kaip dviem atvejais nurodė Audito Rūmai; prašo Komisijos, kilus abejonių dėl projektų patikimumo, kartu su JT atlikti bendrus tyrimus;

50.    apgailestauja, kad tik keli iš nagrinėtų projektų įgyvendinami naudojantis kelių donorų patikos fondų lėšomis; ragina Audito Rūmus paskelbti specialiąją ataskaitą, kurioje išimtinai dėmesys būtų skiriamas tik kelių donorų patikos fondų valdymui;

51.    ragina Audito Rūmus pranešti Parlamentui, jeigu jiems kils nuolatinių sunkumų siekiant visapusiškai susipažinti su JT auditorių darbo dokumentais pagal bendrąjį Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų finansinį ir administracinį susitarimą; primena, kad Parlamentas reikalavo sudaryti sąlygas susipažinti su šia informacija; prašo Komisijos sustabdyti būsimus atitinkamais dokumentais nepagrįstus mokėjimus taikant specialias Finansinio reglamento nuostatas, kuriomis remiamasi tais atvejais, kai trūksta patvirtinamųjų dokumentų, jeigu jos tarnyboms ir toliau nebus sudaromos tinkamos sąlygos susipažinti su minėtais dokumentais; ragina Komisiją per kitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą atsižvelgiant į pasikeitusią padėtį pranešti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui apie galimybes susipažinti su audito ataskaitomis ir apie ataskaitų kokybę; prašo Komisijos nepavesti JT agentūroms įgyvendinti naujų projektų ir programų, jeigu neįgyvendinamos šios priemonės;

VII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2011 „MVĮ garantijų priemonės auditas“

52.    palankiai vertina specialiąją ataskaitą kaip pirmą Audito Rūmų atliktą finansinės priemonės analizę; atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ garantijų priemonė (MVĮG priemonė) laikoma sėkmingiausia iš visų Sąjungos programų, susijusių su finansinėmis priemonėmis; laukia Komisijos išvadų, ar 2009 m. numatytas finansinės priemonės sverto poveikis santykiu 1:10, taip pat Audito Rūmų 2009 m. pabaigoje pastebėtas 0,045 proc. įsipareigojimų nevykdymo rodiklis, nuo to laiko pasikeitė;

53.    mano, kad MVĮG priemonė yra prasminga programa, nepaisant pagrįstos Audito Rūmų kritikos dėl neįrodytos Sąjungos pridėtinės vertės ir vien tik vietos lygmens poveikio teikiant paramą amatininkų dirbtuvėms ir mažmeninės prekybos parduotuvėms; ragina, kad atsižvelgiant į MVĮ svarbą valstybių narių ir visos Sąjungos ekonomikos struktūrai būtų pristatytos 13 šalių, kuriose taikoma programa, ir parodyti jų laimėjimai, nes iš to galima daryti išvadas, kaip geriau nukreipti MVĮG priemonę siekiant tikslų;

54.    tikisi, kad Komisija patikimai diskutuos Sąjungos pridėtinės vertės ir balasto efekto klausimais ir juos išspręs, nes Sąjungos veiklos tikslas negali būti struktūrų, skirtų vien tik nacionalinės valstybės veiklai, sukūrimas arba nacionalinės valstybės veiklos pakeitimas; mano, kad ši esminė Audito Rūmų MVĮG priemonės kritika yra rimta, kaip ir Audito Rūmų susirūpinimas dėl to, kad parama teikiama pernelyg plačiai, užuot finansavus vien tik MVĮ, kurių galimybės gauti išorės finansavimo yra ribotos;

55.    mano, kad reikalingos atviros diskusijos dėl to, kaip finansuojama MVĮG priemonė; atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. biudžeto eilutė, susijusi su Konkurencingumo ir inovacijų bendrąja programa programa, buvo sumažinta 57 300 000 EUR; prašo išaiškinti, kiek Komisijos ir Europos investicijų fondo (EIF) darbuotojų dirba MVĮG priemonės valdymo srityje ir kokios kiekvienu atveju yra administravimo išlaidos; prašo informacijos apie tai, kiek paraiškų faktiškai atmetama.

56.    atkreipia dėmesį į bendras Audito Rūmų pastabas apie patobulintą ir į rezultatus orientuotą mokesčių sistemą EIF teikiamų finansinių paslaugų srityje; pažymi, kad Komisija į tai visiškai nereaguoja, ir laukia konkrečios informacijos šiuo klausimu;

57.    pritaria šioms Audito Rūmų rekomendacijoms:

–       būsimos MVĮ rėmimo programos turėtų būti paremtos aiškia intervencijos logika,

–       veiklos rezultatų rodikliai turėtų būti patobulinti, kad Komisija galėtų tinkamiau stebėti priemonės tikslų pasiekimą,

–       turėtų būti nustatyta daugiau konkrečių tikslų, kurie geriau atspindėtų finansinės priemonės tikslus, stebėjimas turėtų būti atnaujinamas, kad galima būtų stebėti pažangą siekiant šių tikslų, ir turėtų būti numatyta atitinkamų priemonių balasto efektui sumažinti;

su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija pritarė minėtoms rekomendacijoms, ir ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie priemones, kurių ji ketina imtis ir (arba) jau ėmėsi;

58.    pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms ir ragina Komisiją užtikrinti, kad:

–       tolesnių paramos priemonių atveju teisinis pagrindas ir valdymo susitarimas būtų užbaigti gerokai prieš faktinę programavimo laikotarpio pradžią,

–       kiekvienoje tolesnėje programoje būtų įdiegta balų skyrimo sistema galimiems tarpininkams vertinti ir būtų apibrėžti būtinieji atrankos reikalavimai;

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija laikosi pozicijos toliau svarstyti šias rekomendacijas ir ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie savo išvadas ir apie tai, ar ketinama imtis kokių nors veiksmų siekiant įgyvendinti šias rekomendacijas;

VIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 5/2011 „Bendrosios išmokos schema (BIS): klausimai, kurie turi būti išspręsti siekiant pagerinti patikimą jos finansų valdymą“

59.    palankiai vertina Audito Rūmų parengtą ataskaitą ir itin susidomėjęs nagrinėja joje pateiktas išvadas ir rekomendacijas; džiaugiasi, kad Audito Rūmai tinkamu metu pateikė ataskaitą svarbiu klausimu;

60.    laikosi nuomonės, kad BIS nepakankamai padeda siekti Sutartyje nustatytų bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų; todėl ragina Komisiją pasiūlyti būtinus teisės aktų pakeitimus, kad BIS iš tikrųjų galėtų tinkamiausiai padėti siekti BŽŪP tikslų; laikosi nuomonės, kad reikėtų patobulinti BIS siekiant užtikrinti tikslingesnį paramos skyrimą tikriesiems ūkininkams; primygtinai ragina Tarybą palaikyti Parlamento ir Tarybos pastangas padidinti didžiausios bendros Europos paramos schemos veiksmingumą ir efektyvumą, tokiu būdu padėti geriau paskirstyti Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigus;

61.    mano, kad pagrindinės BIS taisyklės aiškinamos pernelyg lanksčiai (pvz., taisyklės, susijusios su geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimais) ir pernelyg plačiai; ragina Komisiją tiksliau vadovauti Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo valstybių narių teisės aktuose procesui, kad būtų užtikrinta, jog valstybės narės nepažeistų šių taisyklių; atsižvelgdamas į tai mano, kad reikėtų suteikti Komisijai atitinkamus įgaliojimus kuo greičiau panaikinti spragas ir ištaisyti trūkumus;

62.    laikosi nuomonės, kad tikslai, užsibrėžti diegiant istorinį modelį, pasiekti, todėl kitoje daugiametėje finansinėje programoje jo reikėtų atsisakyti; pritaria Audito Rūmų 6 rekomendacijai BIS paramą pagrįsti dabartinėmis skirtingų Sąjungos regionų ūkininkavimo sąlygomis; be to, mano, kad reikėtų sumažinti dabartinių modelių (jų šiuo metu yra 20) skaičių norint nustatyti, pageidautina, vieną bendrą, visoms valstybėms narėms taikytiną Sąjungos modelį;

63.    primena, kad siekiant užtikrinti žemės ūkio sektoriaus atnaujinimą labai svarbu, kad į jį įsitrauktų nauji ūkininkai; todėl nerimauja dėl Audito Rūmų išvados, kad kai kurios valstybės narės, taikančios BIS (5 iš 17), nesinaudoja esamomis nacionalinio rezervo galimybėmis, kad sudarytų naujiems ūkininkams palankesnes sąlygas pradėti vykdyti veiklą ir tuo būdu kaimo vietovėse paspartinti kartų kaitą;

64.    laikosi nuomonės, kad dėl dabartinio BIS veikimo pobūdžio žemės ūkio sektoriuje nepakankamai skatinama diegti naujoves, o pradedantieji ūkininkai negali patekti į šį sektorių;

65.    yra ypač susirūpinęs dėl to, kad nėra tiesioginio BIS paramos ir ūkininkų sąnaudų, kurių jie patiria stengdamiesi laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, ryšio; mano, kad tai lemia paramos masto ir geresnės aplinkos, gyvūnų gerovės ir maisto saugos pusiausvyros sutrikimus, tačiau pripažįsta, kad taikant atsiejimo principą apribojamos galimybės įtvirtinti šią sąsają;

66.    mano, kad Komisija savo pasiūlyme dėl BŽŪP po 2013 m. turėtų užtikrinti, kad būtų labiau subalansuotas paramos ūkininkams paskirstymas;

IX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 6/2011 „Ar iš ERPF bendrai finansuoti turizmo projektai buvo veiksmingi?“

67.    palankiai vertina Audito Rūmų išvadas, ypač tai, kad visuose projektuose pasiekta vienaip ar kitaip teigiamų rezultatų ir kad daugumoje jų pasiekta sėkmingų rezultatų pagal keletą išlaidų kategorijų; taip pat konstatuoja, kad nustatyta, jog projektai buvo naudingi vietos ekonomikai ir (arba) padėjo išsaugoti regionų kultūros, istorijos, meno ar aplinkos paveldo elementus;

68.    pritaria Audito Rūmų pastabai, kad siekiant užtikrinti suderintą ir tvarų ekonomikos ir užimtumo vystymąsi, darbo vietų kūrimas ar išsaugojimas yra svarbiausias veiksnys;

69.    susirūpinęs pažymi, kad tikslai buvo nustatyti tik 58 proc. į imtį įtrauktų projektų atvejais, o likusių 42 proc. projektų atvejais nebuvo apibrėžti su veiklos rezultatais susiję tikslai, be to, daugumos į imtį įtrauktų projektų rezultatai nebuvo stebimi;

70.    apgailestauja, kad buvo sudėtinga įvertinti tikrąjį projektų veiksmingumą ar Europos pridėtinės vertės dydį, nes nebuvo sistemingai nustatomi projektų tikslai, užduotys ir rodikliai, vėliau nevykdyta stebėsena ir neatliktas rezultatų vertinimas;

71.    pritaria Audito Rūmų pateiktai rekomendacijai, kad vadovaujančiosios institucijos turėtų užtikrinti, kad paraiškų dėl dotacijų teikimo ir sprendimų priėmimo etapais būtų nustatyti tinkami tikslai, uždaviniai ir rodikliai (pvz., sukurtų darbo vietų skaičius, sukurti papildomi turizmo pajėgumai ir turizmo veiklos padidėjimas), siekiant, kad būtų galima atrinkti veiksmingiausius projektus ir užtikrinti jų rezultatų įvertinimą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti šią praktiką;

72.    pritaria Audito Rūmų rekomendacijai paraginti Komisiją atlikti pagalbos turizmo sektoriui vertinimą, nustatyti galimą jos ekonominę naudą padedant valstybių narių pastangoms skatinti ekonomikos augimą ir apsvarstyti, ar ši parama galėtų būti tikslingesnė;

73.    palankiai vertina Komisijos pastangas supaprastinti subsidijų skyrimo iš ERPF procedūrą, siekiant sumažinti administracinę naštą, kuri tenka projektų vykdytojams; primygtinai ragina Komisiją teikti ataskaitas apie pažangą šioje srityje;

X dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 7/2011 „Ar agrarinei aplinkosaugai skiriamos paramos modelis ir valdymas tinkami?“

74.    pripažįsta agrarinės aplinkosaugos priemonių, kaip svarbiausios sudedamosios Sąjungos politikos, kuria siekiama švelninti neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai, dalies, svarbą; pripažįsta, kad agrarinės aplinkosaugos išmokos padeda „skatinti ūkininkus ir kitus žemės valdytojus tarnauti visuomenei diegiant ar toliau taikant žemės ūkio gamybos metodus, suderinamus su aplinkos, kraštovaizdžio ir jo savitumų, gamtinių išteklių, dirvožemio ir genetinės įvairovės apsauga bei gerinimu“[1];

75.    kartu pabrėžia, kad viešąsias išlaidas reikėtų paskirstyti taip, kad būtų užtikrintas didžiausias išlaidų veiksmingumas ir pasiekta apčiuopiamų rezultatų; pabrėžia neatidėliotiną būtinybę veiksmingiausiai įgyvendinti Sąjungos prisiimtus įsipareigojimus (iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įgyvendinti ES 2020 m. biologinės įvairovės strategiją ir kt.);

76.    nerimauja dėl Audito Rūmų išvados, kad agrarinės aplinkosaugos politika nebuvo parengta ir prižiūrima taip, kad duotų apčiuopiamos naudos aplinkai, nes agrarinės aplinkosaugos išmokų tikslai nepakankamai konkretūs, kad būtų galima įvertinti, ar jie yra pasiekti, aplinkosaugos išmokos aiškiai nepagrindžiamos įvardytais pavojais aplinkai, be to, neįmanoma lengvai kontroliuoti agrarinės aplinkosaugos politikos laimėjimų; ragina valstybes nares rengti aiškiai lėšų išskirstymu pagal poreikius grindžiamas kaimo plėtros programas, o Komisiją – prieš jas tvirtinant griežčiau jas įvertinti; pabrėžia tinkamai valdomo Sąjungos kaimo plėtros vertinimo tinklo svarbą;

77.    palankiai vertina Audito Rūmų išvadą, kad paprastai ūkininkai tinkamai remiami teikiant jiems atitinkamas rekomendacijas; vis dėlto pažymi poreikį gerinti geriausios patirties sklaidą ir atsižvelgti į rezultatus; ragina Komisiją ir valstybes nares siekiant šio tikslo geriau naudotis esamomis struktūromis, pvz., Europos kaimo plėtros tinklu;

78.    palankiai vertina Audito Rūmų išvadą, kad paprastai ūkininkai tinkamai remiami teikiant jiems atitinkamas rekomendacijas, ir atkreipia dėmesį į nemažai Audito Rūmų nustatytų geriausios patirties atvejų; yra susirūpinęs, kad dauguma valstybių narių neįvertina mažiausio dalyvavimo lygio, reikalingo siekiant užtikrinti, kad paprogramės darytų numatytą poveikį aplinkai, ir pagalbos sumų tinkamumo tam mažiausiam lygiui pasiekti; laikosi nuomonės, kad iniciatyvos „Leader“ kaimo plėtros metodą taip pat galima naudoti kolektyviniam metodui įgyvendinti;

79.    yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų nustatytų su pagalbos dydžio nustatymu susijusių trūkumų; ragina Komisiją užtikrinti, kad prieš patvirtinant programas būtų tinkamai atsižvelgiama į visus aspektus, kuriuos Audito Rūmai įvardijo kaip būtinus tinkamam pagalbos dydžiui nustatyti;

80.    yra susirūpinęs, kad didžioji dalis lėšų išleista horizontaliosioms paprogramėms, kurios buvo įgyvendinamos visoje programos aprėpiamoje teritorijoje, nors kaimo plėtros programose tai ne visada būdavo pagrindžiama; mano, kad tai, jog valstybės narės beveik netaiko lėšų išskirstymo pagal poreikius ir atrankos procedūrų, yra nepriimtina; mano, kad visais atvejais programose reikėtų pagrįsti nepakankamą lėšų išskirstymą pagal poreikius;

81.    yra labai susirūpinęs, kad valdant agrarinės aplinkosaugos politiką nepakankamai atsižvelgiama į konkrečius aplinkosaugos poreikius, todėl neužtikrinama didžiausia ekonominė nauda; laiko nepriimtina tai, kad pagal Audito Rūmų išvadą 39 proc. patikrintų sutarčių atvejų sutarties įgyvendinimo vietovėje nebuvo konkrečių pavojų aplinkai arba valstybės narės negalėjo jų nustatyti; ragina valstybes nares sutelkti dėmesį į kolektyvinį metodą tais atvejais, kai jis padėtų užtikrinti norimą poveikį aplinkai;

82.    pabrėžia, jog norint kitu programavimo laikotarpiu užtikrinti, kad agrarinės aplinkosaugos išmokos padėtų pasiekti norimą poveikį biologinės įvairovės, didelės gamtinės vertės ūkininkavimo ir miškininkystės sistemų bei tradicinių žemės ūkio kraštovaizdžių išsaugojimo ir plėtojimo, vandens ir klimato kaitos srityse, būtina tikslingai nukreipti agrarinės aplinkosaugos schemas konkretesniems prioritetams įgyvendinti;

83.    palankiai vertina požiūrį, kurį Komisija pasirinko pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (COM(2011) 0627/2), ir pagal kurį daugiau dėmesio bus skiriama nuolatinei kaimo plėtros programų kontrolei ir veiksmingumo rodikliams;

• [1]  2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005 10 21, p. 1), 35 konstatuojamoji dalis.

XI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 8/2011 „Neteisėtų išmokų išieškojimų Bendrosios žemės ūkio politikos srityje auditas“

84.    palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir atkreipia dėmesį į joje nustatytus faktus; pabrėžia ilgalaikę Parlamento kritiką, kad išieškojimo sistema veikia tik iš dalies; pabrėžia, kad Komisijos turimi „geresni“ išieškojimo duomenys vis dar reiškia, kad 60 proc. nepagrįstai išmokėtų sumų neteisėtai pasilieka gavėjai; pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų pateiktais duomenimis, ši dalis sudaro net 90 proc.;

85.    pritaria Audito Rūmų pateiktoms rekomendacijoms, kad Komisija turėtų:

–       reikalauti, kad valstybės narės apie pažeidimų ir kitų skolų išieškojimus praneštų parengus pranešimą apie išieškojimą,

–       nustatyti suderintą laikotarpį nuo galimo pažeidimo aptikimo iki pranešimo apie vykdomąjį raštą sumoms išieškoti išsiuntimo skolininkui, taip didinant valstybių narių praktikos suderinamumą ir užtikrinant, kad informacija OLAF būtų perduodama laiku,

–       nustatyti aiškias ir nedviprasmiškas taisykles dėl likusios skolos palūkanų taikymo, registravimo ir pranešimo,

–       patikslinti sąlygas, leidžiančias skolas pripažinti neatgaunamomis, visų pirma nemokumo atvejais, ir

–       tiksliai kiekvienais metais įvertinti, kiek galutiniams naudos gavėjams neteisėtai išmokama lėšų, norint žinoti, kiek lėšų iš galutinių naudos gavėjų būtų reikėję išieškoti, ir išieškojimą tiksliai priskirti tiems metams, kuriais nuostolis atsirado;

86.    pažymi, kad apskritai taikant išieškojimo sistemą išieškoma tik maža išmokų dalis ir kad iš per pastaruosius dešimt metų išmokėtų apytikriai 500 000 000 000 EUR išmokų buvo išieškoti 5 000 000 000 EUR (1 proc.) (Specialioji ataskaita Nr. 7/2010); be to, pažymi, kad dėl to brangiau išlaikyti veikiančią kontrolės sistemą, negu finansinių pataisų apmokėjimas Komisijai;

87.    atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją, kad ji nori toliau atidžiau apsvarstyti šias rekomendacijas ir ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie veiksmus, kuriuos ji numato, siekdama įgyvendinti šias rekomendacijas;

88.    apgailestauja, kad nurašytų ir iš Sąjungos biudžeto dengiamų skolų dalis 2006–2009 m. laikotarpiu sudarė 87,8 proc. arba 428 900 000 EUR; prašo Komisijos taikyti sankcijų mechanizmą, jeigu valstybės narės nurašo skolas kaip neatgaunamas tais atvejais, kai taip daryti nėra tinkama; primygtinai tvirtina, kad dėl to reikės aiškiai ir praktiškai apibrėžti gaires, kurios nepaliktų jokių galimybių skirtingiems aiškinimams;

89.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms ir ragina Komisiją užtikrinti, kad:

–       skolų valdymo ir ataskaitų apie jas teikimo metodai valstybėse narėse būtų toliau gerinami ir būtų užtikrinamas nuoseklus skolų tvarkymas visose valstybėse narėse,

–       gairės, kurios leistų pašalinti esamą nuolatinį ataskaitose ir apskaitoje taikomų sąvokų nenuoseklumą, būtų paskelbtos laiku,

–       būtų persvarstytas 50 ir 50 taisyklės taikymas, visų pirma susijęs su sumomis, kurių patvirtinimo gali būti išvengta, ir kad 50 ir 50 taisyklė būtų veiksmingai įgyvendinama,

–       sertifikavimo įstaigų darbas, susijęs su skolininkų sąskaitų valstybėse narėse testavimu, apimtų riziką, į kurią buvo atkreiptas dėmesys,

–       iš naudos gavėjų būtų išieškota didesnė nepagrįstai išmokėtų sumų dalis,

–       būtų užbaigti senų Išieškojimų specialiosios paskirties grupės skolų tolesnės priežiūros veiksmai ir visos valstybės narės šiuo klausimu elgtųsi vienodai;

90.    atsižvelgia į tai, kaip Komisija paaiškina šias rekomendacijas, ir ragina Komisiją toliau svarstyti šiuos pasiūlymus; ragina Komisiją savo išvadas pateikti Parlamentui ir nurodyti, ar ketinama imtis kokių nors su šiomis rekomendacijomis susijusių veiksmų;

91.    palankiai vertina OLAF iniciatyvą išnagrinėti galimybę iš dalies pakeisti 2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1848/2006 dėl su bendros žemės ūkio politikos finansavimu susijusių pažeidimų ir neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo bei šios srities informacinės sistemos organizavimo[1], siekiant pagerinti keitimąsi esama informacija ir jos naudojimą; ragina OLAF savo nustatytus faktus pateikti Parlamentui;

92.    ragina vienodai tvarkyti likusias skolas (išieškojimus) visose valstybėse narėse ir primygtinai reikalauja, kad būtų imtasi veiksmų siekiant užtikrinti, kad pažeidus Sąjungos teisės aktus Sąjungai priklausančios lėšos būtų tikrai grąžinamos, neatsižvelgiant į tai, kad kai kurios iš šių valstybių narių išgyvena finansų krizę;

93.    pažymi, kad suma, kurią pagal 50 ir 50 taisyklę turi sumokėti valstybės narės (už 2006–2009 m.), yra 424 000 000 EUR ir kad 58 proc. šios sumos tenka Italijai; prašo Italijai parengti veiksmų planą, kad būtų ištaisyta ši padėtis;

94.    primena, kad Parlamentui teikiamose finansinėse ataskaitose vis dar skaidriai nenurodomos iš valstybių narių (iš tiesų iš mokesčių mokėtojų pinigų) išskaičiuotos sumos ir iš tikrųjų iš naudos gavėjų išieškotos sumos; prašo Komisijos šią informaciją pateikti Parlamentui;

95.    ragina Audito Rūmus tuo pačiu klausimu paskelbti ataskaitą struktūrinių fondų srityje;

• [1]  OL L 355, 2006 12 15, p. 56.

XII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 9/2011 „Ar ERPF remiami e. valdžios projektai buvo veiksmingi?“

96.    palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir jų vertinimą, kad ERPF remiami e. valdžios projektai padėjo plėtoti elektronines viešąsias paslaugas;

97.    ypač pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms, kad:

–       valstybės narės turėtų būti raginamos rengti e. valdžios strategines priemones, kurios būtų grindžiamos nustatytais poreikiais ir kuriose būtų įvardyti aiškūs tikslai bei priskirta atsakomybė įstaigoms, atsakingoms už tų tikslų pasiekimą,

–       valdymo institucijos turėtų atrinkti ERPF remtinus e. valdžios projektus atsižvelgdamos į galimų projekto sąnaudų ir kokybinės ir kiekybinės naudos įvertinimą;

–       valstybių narių valdymo institucijos turėtų užtikrinti, kad vykdant e. valdžios projektus, atrinktus ERPF finansavimui gauti, daugiausia dėmesio būtų skiriama ne tik projektų rezultatams, bet ir procesų ar organizacijos struktūros pokyčiams, būtiniems tam, kad taikant sukurtas sistemas būtų galima gauti naudos,

–       valdymo institucijas reikėtų skatinti taikyti geriausios patirties pavyzdžius, remiantis patarimais, kuriuos galima rasti, pvz., e. praktikos bendruomenės portale, ir jos turėtų rekomenduoti naudotis tinkama e. valdžios projektų, kuriems skiriamas ERPF finansavimas, valdymo metodika,

–       Komisiją reikėtų raginti toliau stengtis užtikrinti, kad įgyvendinant projektus, kuriems skiriamas ERPF finansavimas, būtų taikomi Sąjungos principai ir rekomendacijos, padedantys užtikrinti transeuropinį sąveikumą, visų pirma – EIF principai,

–       valdymo institucijos, atrinkdamos e. valdžios projektus, turėtų užtikrinti, kad atliekant sąnaudų ir naudos analizę, kuria turėtų būti paremtas finansavimo sprendimas, būtų tinkamai atsižvelgiama į visas dideles sąnaudas, įskaitant techninės priežiūros sąnaudas,

–       Komisiją reikėtų raginti toliau stengtis užtikrinti, kad valdymo institucijos stebėtų ir vertintų projektų rezultatus ir poveikį tam, kad būtų galima įrodyti, jog Sąjungos finansavimo lėšos naudojamos veiksmingai, ir suteikti grįžtamosios informacijos, būtinos norint patobulinti būsimų programų koncepcijas;

XIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 10/2011 „Ar mokyklų aprūpinimo pienu ir vaisiais programos yra veiksmingos?“

98.    primena 1999 m. atlikto mokyklų aprūpinimo pienu programos išorės vertinimo rezultatus ir Audito Rūmų pastabą, kad nuo tada ši programa iš esmės nepakeista;

99.    pabrėžia, kad vien toliau įgyvendinti dabartinę mokyklų aprūpinimo pienu programą reikštų švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus ir kad todėl šią programą reikėtų nutraukti, nebent ji būtų nedelsiant ir visapusiškai pertvarkyta;

100.  pabrėžia, kad šiuo metu tik 10 proc. mokyklų, turinčių teisę dalyvauti mokyklų aprūpinimo pienu programoje, ja naudojasi; taigi mano, kad valstybės narės, nepaisydamos žemo subsidijavimo lygio ir galimo šios programos balasto efekto, parodė savo paramą šiai programai; ragina valstybes nares sukurti mokykloms skirtas nacionalines mitybos programas ir taip pakeisti mokyklų aprūpinimo pienu ir vaisiais programas tikslingesnėmis priemonėmis;

101.  yra įsitikinęs, kad mokyklų aprūpinimo pienu ir vaisiais programos, jeigu jos būtų įgyvendinamos toliau, turėtų veikti panašiai, siekiant palengvinti koordinavimą ir užtikrinti sąveiką, nes jomis siekiama vienodų tikslų;

102.  ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis moksliniais duomenimis, orientuotis į tuos vaikus ir mokinius, kuriems šios programos būtų naudingiausios (įvertinti mitybos poreikius, amžiaus grupę, sveikatos būklę, socialinę grupę ir kt.); pabrėžia, kad tikslinės pastangos taip pat padės paprasčiau įvertinti šių programų poveikį;

103.  laikosi nuomonės, kad produktus reikėtų paskirstyti nemokamai ir kad reikėtų vengti produktų paskirstymo valgyklose;

104.  tvirtina, kad šioms programoms priskiriamų produktų paskirstymą privalu įtraukti į nacionalinę ir (arba) regioninę strategiją, ir pabrėžia, kad į tokią strategiją taip pat reikia įtraukti papildomas priemones (taikant auklėjamąsias ir informavimo priemones, kurias įgyvendinant dalyvautų tėvai ir mokytojai);

105.  ragina Komisiją ir valstybes nares įdiegti mokyklų aprūpinimo pienu programos bendro finansavimo sistemą, panašią į sistemą, kuria naudojamasi įgyvendinant mokyklų aprūpinimo vaisiais programą; mano, kad Komisija ir valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę išplėsti bendro finansavimo sistemą ir finansuoti papildomas priemones; be to, mano, kad nepanaudotus nacionalinius finansinius paketus būtų galima perskirstyti valstybėms narėms;

106.  ragina Komisiją ir valstybės nares įdiegti veiksmingas stebėsenos ir kontrolės sistemas;

XIV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 11/2011 „Ar geografinių nuorodų schema yra parengta ir valdoma taip, kad galėtų būti veiksminga?“;

107.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir atkreipia dėmesį į jų išvadą, kad:

–       teisinėse nuostatose dėl geografinių nuorodų schemos neišdėstyti būtinieji produkto specifikacijų tikrinimo reikalavimai ir jose nenagrinėjami tokie klausimai, kaip mažiausia patikrų aprėptis, jų dažnumas, jų atrankos metodika ir kontroliuotini įvairiuose gamybos ir paskirstymo etapuose dalyvaujantys subjektai;

–       Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nenagrinėjami klausimai dėl privalomo valstybių narių vykdytinų patikrų, skirtų nustatyti neleistiną praktiką pagal geografinių nuorodų schemą ir užkirsti jai kelią, pobūdžio;

108.  yra susirūpinęs dėl to, kad pagal Audito Rūmų atlikto audito išvadas dėl to susidaro padėtis, kai valstybių narių kontrolės sistemos skiriasi daugeliu svarbių aspektų, ir mano, kad ateityje šie skirtumai turi būti sumažinti; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą (COM(2010) 0733), kuris yra vadinamojo kokybės užtikrinimo dokumentų rinkinio dalis; ragina nustatyti tinkamą kontrolės struktūrą ir sistemą, kuri užtikrintų nuosekliai aukštą saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos produktų kokybę ir padėtų veiksmingai nustatyti neleistiną praktiką ir užkirsti jai kelią visose valstybėse narėse; visgi mano, kad dėl to neturi atsirasti papildomų kontrolės lygmenų, neturi būti sukurta didžiausių kontrolės reikalavimų apibrėžtis ir dar labiau padidėti biurokratija;

109.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad valstybių narių vykdomų geografinių nuorodų schemos patikrų auditai būtų įtraukti į Komisijos reguliarių auditų valstybėse narėse planą ir prašo Komisijos atitinkamai sureaguoti;

110.  primena Audito Rūmų išvadą, kad paraiškų tikrinimo procedūra nacionaliniu ir Komisijos lygmenimis trunka pernelyg ilgai, ir prašo Komisijos supaprastinti ir sutrumpinti biurokratines ir ilgai trunkančias registravimo procedūras, kad geografinių nuorodų schema būtų patrauklesnė potencialiems pareiškėjams, kuriuos šiuo metu atbaido per daug laiko užimančios paraiškos teikimo procedūros;

111.  yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmams atlikus auditą paaiškėjo, jog vartotojai ir gamintojai nedaug žino apie geografinių nuorodų schemą; taip pat yra susirūpinęs dėl išvados, kad šiuo metu taikomi metodai vargu ar gali padidinti informuotumą apie geografinių nuorodų schemą ir tinkami skatinti gamintojus dalyvauti schemoje; todėl prašo Komisijos nuodugniai išnagrinėti padėtį, parengti aiškią strategiją ir nustatyti veiksmingas priemones ir būdus, kuriais būtų galima spręsti šią nedidelio informuotumo apie geografinių nuorodų schemą, jos produktus ir jos logotipus problemą, pvz., savo iniciatyva suorganizuoti kampaniją ir kt.;

112.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad reikėtų įdiegti tarpusavio pagalbos sistemą, pagal kurią turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias su geografinių nuorodų schema susijusias nacionalinių institucijų reikmes;

113.  primena, kad pagal Sąjungos geografinių nuorodų sistemą nustatyti dviejų tipų saugomi pavadinimai: saugoma kilmės vietos nuoroda ir saugoma geografinė nuoroda. pažymi, kad šie apibūdinimai trikdo vartotojus, nes jie aiškiai neatspindi šių saugomų pavadinimų skirtumo; todėl siūlo aiškesnes nuorodas, kurias taikant vartotojai galėtų suvokti, kaip skiriasi produktų su saugomais pavadinimais ryšio su geografiniu regionu laipsnis ir pobūdis;

114.  yra susirūpinęs dėl naujausių pranešimų spaudai, kuriuose rašoma apie tai, kaip kai kurios trečiosios šalys netinkamai naudoja geografines nuorodas ir jomis piktnaudžiauja; prašo Komisijos imtis aktyvių veiksmų, kad pagal Sąjungos geografinių nuorodų schemą įregistruoti produktai būtų saugomi ir tarptautinėje prekyboje, ir parengti atitinkamus susitarimus su trečiosiomis šalimis;

115.  prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie savo veiksmų rezultatus;

XV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2011 „Ar Komisijos procedūros užtikrina veiksmingą valstybės pagalbos kontrolę?“

116.  palankiai vertina specialiąją ataskaitą ir iš esmės pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms su šiomis pastabomis, atsižvelgdamas į tai, kad tik aštuonios valstybės narės buvo atrinktos šiam auditui;

117.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad Komisija skubiai ir veiksmingai reagavo į finansų krizę ir šitaip iš esmės prisidėjo siekiant išvengti didelių finansinių institucijų, įsisteigusių Sąjungoje, bankroto;

118.  ragina Komisiją imtis aktyvesnio vaidmens palaikant ryšius su valstybėmis narėmis, ypač:

–       dėti didesnes pastangas, kad būtų padidintas informuotumas apie valstybės pagalbos taisykles platinant informaciją apie geriausią patirtį ir teikiant praktiškesnes gaires;

–       prireikus užtikrinti, kad apie visą valstybės pagalbą būtų tinkamai pranešama, o jei nepranešama, numatyti valstybėms narėms drausmines priemones;

–       nedelsiant užtikrinti daugiau žmogiškųjų išteklių valstybės pagalbos kontrolei vykdyti;

119.  pažymi trūkumus, susijusius su poreikiu paspartinti sprendimų priėmimo procesą ir padidinti jo skaidrumą, ir ragina Komisiją imtis veiksmų, kad būtų apribota tyrimo procedūros trukmė; atkreipia dėmesį į didelį skaičių valstybėms narėms siunčiamų prašymų pateikti informacijos ir skatina Komisiją kuo labiau sumažinti šių prašymų skaičių siekiant pagreitinti procedūrą; ragina Komisiją informuoti Parlamentą, kiek vidutiniškai reikia laiko siekiant baigti nagrinėti ketverių pastarųjų metų atvejus, susijusius su kiekviena valstybe nare;

120.  ragina Komisiją nuodugniau apsvarstyti, ar būtų galima pasinaudoti sėkmingo finansų krizės sukeltų problemų sprendimo pavyzdžiais dirbant įprastomis sąlygomis, ir ragina Komisiją iki 2012 m. rugsėjo mėn. informuoti Parlamentą apie pakeitimus, kurie gali būti nustatyti;

121.  pabrėžia, kad svarbu visiems suinteresuotiems subjektams užtikrinti daugiau teisinio tikrumo; taigi ragina Komisiją:

–       greitai užbaigti nepagrįstų skundų nagrinėjimą;

–       apskritai paspartinti skundų nagrinėjimo procedūrą ir numatyti reikiamus išteklius siekiant dar labiau sumažinti vėlavimą;

–       tinkamai informuoti skundo teikėją, valstybę narę ir naudos gavėją apie nagrinėjamus atvejus ir apie tyrimo rezultatus;

122.  atkreipia dėmesį į trūkumus naudojantis žmogiškaisiais ištekliais ir palankiai vertina Komisijos ketinimą įgyvendinti pagerintą laiko registravimo sistemą; pritaria Audito Rūmų pasiūlymui rengti valdymo ataskaitas, sudarytas siekiant veiksmingai stebėti kiekvienam atvejui skiriamą laiką ir kiekvieno pranešimų nagrinėtojo darbo krūvį; tikisi, kad tokia sistema bus pradėta taikyti iki 2012 m. pabaigos;

123.  pabrėžia valstybės pagalbos stebėsenos svarbą; todėl skatina Komisiją plėsti savo stebėsenos veiklą tiek imties dydžio, tiek aprėpties požiūriais;

124.  atkreipia dėmesį į duomenų rinkimo proceso trūkumus ir ragina Komisiją padidinti savo efektyvumą ir patikimumą ir iki 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pabaigos pranešti apie SARI taikomosios programos[1] taikymo pažangą;

125.  ragina Komisiją išplėsti valstybės pagalbos ir valstybės pagalbos kontrolės ex post poveikio įmonėms, rinkoms ir visai ekonomikai vertinimą;

o

o         o

126.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams bei pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

• [1]  SARI taikomoji programa yra nauja centrinės duomenų bazės taikomoji programa, kuria naudodamosi pagalbą teikiančios institucijos valstybėse narėse gali tiesiogiai koduoti savo pagalbai skirtas išlaidas (Specialioji ataskaita Nr. 15/2011, p. 60).

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	26.3.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marta Andreasen, Inés Ayala Sender, Andrea Češková, Tamás Deutsch, Martin Ehrenhauser, Jens Geier, Gerben-Jan Gerbrandy, Ingeborg Gräßle, Iliana Ivanova, Bogusław Liberadzki, Monica Luisa Macovei, Jan Mulder, Eva Ortiz Vilella, Aldo Patriciello, Crescenzio Rivellini, Petri Sarvamaa, Bart Staes, Georgios Stavrakakis, Søren Bo Søndergaard, Michael Theurer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Amelia Andersdotter, Zuzana Brzobohatá, Christofer Fjellner, Edit Herczog, Ivailo Kalfin, Marian-Jean Marinescu, Véronique Mathieu, Olle Schmidt, Barbara Weiler