PRANEŠIMAS dėl ES ir Kinijos prekybos pusiausvyros trūkumo

20.4.2012 - (2010/2301(INI))

Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėja: Marielle De Sarnez

Errata/Addenda

• ERR01 (PDF - 259 KB)
• ERR01 (DOC - 48 KB)

Pakeitimai

• 001-001 (PDF - 136 KB)
• 001-001 (DOC - 121 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES ir Kinijos prekybos pusiausvyros trūkumo

(2010/2301(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6 ir 21 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153, 191, 207 ir 218 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12, 21, 28, 29, 31 ir 32 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 23 d. Kinijos Liaudies Respublikos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją protokolą,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją ir 2011 m. liepos mėn. Išorės politikos generalinio direktorato pranešimą dėl prekybos ir ekonominių santykių su Kinija[1],

–   atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Briuselyje vykusio 13-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrąjį pranešimą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“ (COM(2010) 0612) ir savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“[2],

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl ES strategijos siekiant užtikrinti Europos įmonių patekimą į rinkas[3],

–   atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių ir 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Globalioji Europa: Europos prekybos apsaugos priemonės besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje“,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 24 d. Komisijos komunikatą „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka“, pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl muitinės vykdomo intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo (COM(2011)0285), 2011 m. liepos 14 d. Komisijos ataskaitą apie ES muitinių vykdomą intelektinės nuosavybės teisių gynimą ir Europos Parlamento 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl klastočių poveikio tarptautinei prekybai,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 5 d. PPO ataskaitą apie įvairių žaliavų eksporto iš Kinijos priemones ir savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl veiksmingos Europos žaliavų strategijos[4],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl kliūčių prekybai ir investicijoms[5],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos[6],

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose[7], 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose[8] ir 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus[9],

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl siekio reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją[10] ir savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Dohos vystymosi darbotvarkės padėties[11],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES ir Kinija: artimesnės partnerės, didesnė atsakomybė“ (COM(2006) 631) ir į kartu pateikiamą politikos dokumentą „ES ir Kinijos prekyba ir investicijos: konkurencija ir partnerystė“ (COM(2006) 632),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl Europos MVĮ vaidmens tarptautinėje prekyboje stiprinimo[12],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir galutinę Kanuose 2001 m. lapkričio 4 d. vykusio G20 aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją „Siekdami kurti bendrą ateitį stiprinkime visiems naudingus bendrus veiksmus“,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 23 d. Kinijos vyriausybės baltąją knygą dėl Kinijos ir Afrikos ekonominio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo prekybos srityje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0141/2012),

A. kadangi Kinija įstojo į PPO 2001 m. ir vėliau tapo didžiausia pasaulio prekių eksportuotoja (2010 m. ji eksportavo 10,36 proc. prekių) ir antra galingiausia pasaulio ekonomine jėga;

B.  kadangi į ES Kinija eksportuoja daugiausia prekių (2009–2010 m. jos eksportas išaugo 39,5 proc.) ir kadangi Kinija yra antroji pagal dydį ES prekybos partnerė;

C. kadangi ES tapo didžiausiu Kinijos importo šaltiniu, pakeitusi Japoniją; kadangi didėjantis Kinijos importas pastaruoju metu buvo labai svarbus į eksportą orientuotų ES valstybių narių, pvz., Vokietijos, ekonominei veiklai;

D. kadangi platesnio masto ekonomikos vystymasis ir įstojimas į PPO turėjo ne tik esminę naudą, bet dėl to Kinijai tenka didesnė atsakomybė atlikti visapusišką ir teigiamą vaidmenį pasaulio ekonomikos sistemoje, visų pirma Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) ir Pasaulio banko grupėje;

E.  kadangi nuo tada, kai 1985 m. pasirašytas ES ir Kinijos bendradarbiavimo susitarimas, dvišaliai prekybos santykiai buvo labai išplėtoti, todėl labai svarbu šį susitarimą pritaikyti prie dabartinės ekonominės padėties; kadangi Europos Komisija 2006 m. priėmė savo pagrindinę politikos strategiją dėl Kinijos ir ja remdamasi 2007 m. sausio mėn. pradėjo derybas dėl išsamaus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo siekiant toliau gerinti ES ir Kinijos santykius prekybos ir investicijų srityje;

F.  kadangi per pastaruosius tris dešimtmečius ES ir Kinijos prekyba nuolat sparčiai augo ir 2010 m. pasiekė didžiausias apimtis (bendra prekybos apimtis sudarė 395 mlrd. EUR) ir kadangi nuo 1997 m. dvišalė prekyba yra nesubalansuota (Kinijos prekybos apimtys didesnės), šis prekybos deficitas 2000 m. siekė 49 mlrd. EUR, o 2010 m. – 168,8 mlrd. EUR; kadangi Kinijos eksportas vis dar turi labai nedidelę pridėtinę vertę, atėmus iš ES ir kitų šalių importuotų komponentų vertę; kadangi beveik 85 proc. visos eksporto prekybos, kai atliekamos surinkimo operacijos, vykdo Kinijoje įsikūrusios užsienio šalių bendrovės;

G. kadangi ES užsienio investicijos Kinijoje 2010 m. sudarė 4,9 mlrd. EUR, o Kinijos užsienio investicijos ES tais pačiais metais – 0,9 mlrd. EUR;

H. kadangi skirtingi Kinijos ir ES socialiniai, ekonominiai ir demokratiniai modeliai, taip pat atitinkami jų demografiniai ir gamtiniai ištekliai daro didelę įtaką šių dviejų regionų prekybos disbalansui;

I.   kadangi Kinijos iškeltas uždavinys yra daugiau pramoninis negu komercinis ir dėl jo Europa privalo vykdyti plataus užmojo pramonės politiką, parengtą Europos mastu, nes laikantis vien tik nacionalinio požiūrio negalima užtikrinti nuoseklių Bendrijos veiksmų Kinijos atžvilgiu;

J.   kadangi daugelio vartojimo prekių gamybos perkėlimas į Kiniją lėmė tai, kad buvo prarasta daug darbo vietų Europos Sąjungoje; kadangi šį perkėlimą taip pat lydėjo didelis kainų sumažėjimas, todėl šios prekės tapo prieinamos daugeliui mažas pajamas gaunančių Europos Sąjungos namų ūkių ir prisidėjo prie palyginti žemos infliacijos aplinkos sukūrimo;

K. kadangi naujausios Durbane vykusios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos dalyviai nepasiekė privalomo susitarimo ir kai kurių šalių įsipareigojimai dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo nėra pakankami, nes siekiant vykdyti su klimato kaita susijusią darbotvarkę XXI a. reikia kuo skubiau apriboti temperatūros kilimą iki dviejų laipsnių;

L.  kadangi Europos ekonomikos augimas, kaip manoma, yra daug mažesnis negu Kinijos, kurios ekonomikos augimas 2012 m. turėtų pasiekti apie 9 proc.;

M. kadangi Europos ekonomikai turi įtakos vidaus ekonomikos disbalansas, kuris didėja ir Kinijos ekonomikoje, ypač nekilnojamojo turto sektoriuje, kaip parodė naujausias būsto rinkos burbulas;

N. kadangi ES bendros prekybos politikos poveikį kartais iškraipo skirtingi valstybių narių nacionaliniai interesai Kinijos atžvilgiu;

O. kadangi dabartinė ekonomikos krizė sukėlė rimtų socialinių padarinių; kadangi užimtumas ES sumažėjo 1,8 proc. ir dėl to šiuo metu darbo neturi 23 mln. (9,6 proc.) ekonomiškai aktyvių asmenų, kadangi jaunimo nedarbas siekia 21 proc., užimtumo augimo perspektyvos vis dar neaiškios ir 17 proc. ES piliečių gresia skurdas;

P.  kadangi 2001 m. įstojusi į PPO Kinija turėtų laikytis PPO taisyklių ir liberalizuoti savo prekybą bei atverti rinką; kadangi iki šiol Kinijos pastangos šioje srityje visiškai nėra patenkinamos;

Q. kadangi Kinijos prisijungimą prie Sutarties dėl viešųjų pirkimų turėtų palengvinti šios sutarties taisyklių peržiūra ir taikymo srities išplėtimas, dėl kurio susitarta 2011 m. gruodžio 15 d. vykusioje paskutinėje PPO ministrų konferencijoje;

R.  kadangi Europos įmonių pastangoms patekti į Kinijos rinką neigiamą įtaką daro Kinijos vyriausybės intervencinė pramonės politika, netinkama intelektinės nuosavybės apsauga, taisyklių sistema, kuri yra nevienareikšmiška turinio ir taikymo požiūriu, ir kitos netarifinės ir techninės prekybos kliūtys;

S.  kadangi dėl juanio nuvertėjimo Kinija ir toliau gauna dirbtinę prekybinę naudą ir kadangi G20 valstybės narės įsipareigojo padėti užtikrinti, kad valiutos kursas būtų lankstesnis;

T.  kadangi 2010 m. prie ES išorės sienos buvo konfiskuota virš 103 mln. prekių, kurių bendra vertė 1,11 mlrd. EUR, nes kilo įtarimų, kad pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės; kadangi 85 proc. šių prekių kilmės šalis yra Kinija; kadangi svarbus intelektinės nuosavybės apsaugos bruožas – tinkamas galiojančių teisės aktų įgyvendinimo ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimas, įskaitant teisės aktų dėl baudų taikymą; kadangi šių prekių gamyba dažnai vyksta tose pačiose vietose kaip ir teisėtai paženklintų prekių gamyba ir dažnai nepaisoma darbo teisės ir sveikatos bei saugos reikalavimų ir keliamas pavojus vartotojams, o cheminių medžiagų atveju – visai aplinkai;

U. kadangi Kinija pagal savo 12-ąjį penkmečio planą, kurio kai kurie tikslai panašūs į strategijoje „Europa 2020“ pristatytus tikslus, turi vystyti strateginius energetikos, statybos bei transporto sektorius ir joje kils paslaugų sektoriaus plėtojimo poreikis; kadangi tai galėtų suteikti naujų investavimo galimybių Europos įmonėms ir sustiprinto bendradarbiavimo galimybių;

Patekimo į rinkas gerinimas

1.  ragina Komisiją vykdant bendrą ES prekybos politiką su išsivysčiusiomis ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis, pavyzdžiui, Kinija, taikyti abipusiškumo principą, kad būtų atkurta sąžininga konkurencija ir būtų užtikrintos vienodesnės sąlygos;

2.  palankiai vertina Europos Sąjungos ir Kinijos ekonominių santykių stiprinimą; ragina ES ir Kiniją puoselėti partneryste ir abipuse nauda paremtus santykius, o ne pradėti įnirtingą konkurenciją ir nesutarimus;

3.  pažymi, kad Kinijos ekonomika neatitinka rinkos ekonomikos kriterijų, kuriuos nustatė PPO; ragina Komisiją bendradarbiauti su Kinijos vyriausybe siekiant pašalinti visas likusias kliūtis iki 2016 m., kai tikimasi, kad PPO suteiks Kinijai rinkos ekonomikos statusą; pabrėžia, kad šis statusas turėtų būti suteiktas iki šios datos tik tuo atveju, jeigu Kinija atitiks visus kriterijus; ragina ES metinėse ataskaitose reguliariai vertinti, kaip Kinija laikosi įsipareigojimų, įtrauktų į jos stojimo į PPO protokolą;

4.  pripažindamas, kad artimiausiu metu mažai tikėtina, jog bus sudarytos objektyvios sąlygos Kinijai suteikti rinkos ekonomikos statusą, ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos pateikti pasiūlymą Europos Parlamentui dėl priemonių, kurių turi imtis Komisija prieš ES pripažįstant šį statusą;

5.  apgailestauja, kad Kinijos rinkoje yra daug tarifinių ir netarifinių kliūčių, pavyzdžiui, tam tikrais būdais diskriminuojamos užsienio įmonės, ypač bankų, draudimo ir telekomunikacijų sektoriuose, sudėtinga tarifų struktūra, kyla techninių kliūčių prekybai, pvz., nepakankamai skaidrios techninės taisyklės ir atitikties vertinimo procedūros, taip pat Kinijos privalomo sertifikavimo sistema (CCC); apgailestauja, kad Kinija sistemingai nepraneša apie konkrečias subsidijas, kitaip negu numatyta PPO susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad Kinija, teikdama tikslingas valstybės subsidijas ir naudodamasi įvairiausiomis teisinėmis priemonėmis, įgijo didelių prekybos pranašumų ES atžvilgiu; primygtinai ragina Kiniją savo valstybines paramos programas suderinti su susijusiais PPO teisės aktais; taip pat ragina Komisiją reformuoti antisubsidijų reglamentą, kad ES galėtų rasti veiksmingą atsaką į rimtus Kinijos keliamus iššūkius;

7.  pažymi, kad Kinija apgailestauja dėl Europos rinkoje esamų prekybos kliūčių, pvz., ES skiriamų didelių žemės ūkio subsidijų Europos ūkininkams, sudėtingos žemės ūkio tarifų sistemos, techninių kliūčių prekybai, taip pat kliudymo trečiosioms šalims investuoti tam tikrose valstybėse narėse;

8.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad teisinė sistema nepakankamai patikima ir ją taikant nepriverčiama laikytis sutartinių įsipareigojimų, ir dėl to, kad teisės aktuose numatyta sistema, kuria vadovaujantis vykdomos investicijos, taikoma nepakankamai skaidriai ir vienodai;

9.  reiškia susirūpinimą, kad produktams taikomi techniniai standartai ir taisyklės, ypač sertifikavimo srityje, nepakankamai nuspėjami ir viešinami, todėl į Kiniją eksportuojančioms įmonėms atsiranda didelių prekybos kliūčių;

10. ragina Kiniją priimti tarptautinius prekių ir paslaugų standartus, siekiant skatinti intensyvesnę Kinijos ir kitų šalių prekybą; palankiai vertina tai, kad Kinija aktyviau dalyvauja tarptautinėse standartų nustatymo institucijose; mano, kad reikia skatinti ją tęsti šiuos veiksmus ir kad atitinkamai ES turi dalyvauti Kinijos standartų nustatymo įstaigose; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad iš Kinijos importuojamos prekės atitiktų Europos maisto ir ne maisto produktams taikomus standartus;

11. yra susirūpinęs dėl to, kad užsienio įmonėms sudėtinga dalyvauti Kinijos viešuosiuose pirkimuose, tuo tarpu dalyvavimas ES viešuosiuose pirkimuose yra užtikrintas; reiškia susirūpinimą dėl galimai nesąžiningų konkurencijos taisyklių, kurios taikomos, kai ypač teikiant užmaskuotą valstybės pagalbą Kinijos įmonės gali pateikti neabejotinai geresnių pasiūlymų negu jų Europos konkurentai; palankiai vertina Sutarties dėl viešųjų pirkimų persvarstymą ir taikymo srities išplėtimą, dėl kurio buvo susitarta per paskutinę 2011 m. gruodžio 15 d. PPO ministrų konferenciją, ir ta proga prisiimtus Kinijos įsipareigojimus, nors jie vis dar nepakankami; todėl ragina Kiniją pateikti pasiūlymą dėl prisijungimo prie Sutarties tokiomis sąlygomis, kurios panašios į kitų Sutarties šalių sąlygas, vadovaujantis Kinijos įsipareigojimais, nurodytais stojimo į PPO protokole; ragina Komisiją skubiai, jei įmanoma 2012 m., parengti Europos priemonę, kuria būtų užtikrinamas abipusiškumas atsižvelgiant į viešųjų pirkimų rinkų atvirumą; mano, kad taip pat itin svarbu stiprinti priemones, kuriomis siekiama skatinti, koordinuoti ir remti Europos MVĮ patekimą į prioritetines rinkas, pvz., Kinijos rinką;

12. pažymi, kad dėl Kinijos institucijų ir bankų suteiktų eksporto kreditų skatinami prekybos iškraipymai; todėl ragina Kiniją laikytis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) susitarime dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų pateikiamų rekomendacijų; ragina Komisiją remti OECD pastangas užtikrinti, kad Kinija dalyvautų įgyvendinant šį susitarimą; taip pat ragina Kiniją pasirašyti OECD Kovos su kyšininkavimu konvenciją;

13. atkreipia dėmesį į tai, kad Kinijoje užsienio įmones dažniausiai leidžiama steigti kaip bendrąsias įmones (angl. joint venture), dėl to kyla daug suvaržymų ir per dažnai perleidžiamos strateginės technologijos, dėl kurių gali būti skatinamas Kinijos konkurencinis vystymasis darant žalą Europos pramonei tose srityse, kuriose ES yra lyderė; yra įsitikinęs, kad didesnis Kinijos atvirumas bendrųjų įmonių mechanizmo klausimu, kartu su geresne nematerialinės nuosavybės teisių apsauga, būtų naudingas abiems pusėms ir pritartų geresniam Europos įmonių patekimui į Kinijos rinką;

14. ragina ES pagal poreikius taikyti prekybos apsaugos priemones, atitinkančias PPO taisykles, pvz., antidempingo, antisubsidijų ir apsaugos priemones, jeigu Kinija vykdytų neteisėtą prekybą, taip pat dažniau taikyti PPO ginčų sprendimo mechanizmą siekiant užtikrinti vienodas ES ir Kinijos prekybos sąlygas; yra susirūpinęs dėl to, kad Kinija vis dažniau taiko antidempingo priemones, nukreiptas į ES eksportą, taip pat kainų dempingo priemones ir valstybės subsidijas; todėl ragina Kiniją užtikrinti, kad jos antidempingo priemonės atitiktų PPO taisykles;

Europos pramonės interesų gynimas

15. apgailestauja, kad Kinijoje nepakankamai saugomos intelektinės nuosavybės teisės ir kad Europos įmonėms, ypač MVĮ, trūksta konkrečių priemonių siekiant veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais; palankiai vertina Komisijos sprendimą siūlyti persvarstyti direktyvą dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo; ragina Komisiją ir valstybes nares geriau ginti intelektinės nuosavybės teises visose daugiašalėse organizacijose, kurių narė yra Kinija (PPO, Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) ir Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje (PINO)); pageidauja, kad Kinija toliau į nacionalinę teisę perkeltų galiojančias tarptautinės teisės nuostatas, susijusias su intelektinės nuosavybės teisių apsauga, ir ypač kovotų su klastojimu ir piratavimu, ir primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas užtikrinti šių nuostatų taikymą, ypač regioniniu lygmeniu; apgailestauja, kad Kinija nedalyvavo derybose dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (ACTA); primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares didinti muitinių bendradarbiavimą ES ir su trečiosiomis šalimis, ypač su Kinija, konfiskuojant suklastotas prekes ir paprastinti muitinės procedūras; prašo Komisijos ir valstybių narių glaudžiau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis sprendžiant autorių teisių ir licencijų išdavimo klausimus;

16. yra įsitikinęs, kad geresnė intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir veiksmingas susijusių taisyklių įgyvendinimas Kinijoje labai paskatintų ES ir kitų užsienio investuotojų siekį investuoti, dalintis naujais technologiniais gebėjimais ir atnaujinti esamas technologijas šioje šalyje;

17. pažymi, kad Kinija išgauna 97 proc. pasaulyje naudojamų retųjų žemių metalų, ir ragina ją užtikrinti prekybos partneriams tvarius gamybos metodus ir sąžiningą patekimą į rinką; ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti visiems apribojimams, kuriuos Kinija gali taikyti šių žaliavų eksportui; atsižvelgdamas į tai primena 2011 m. liepos 5 d. PPO prieš Kiniją priimtą sprendimą dėl nustatytų apribojimų tam tikrų žaliavų eksportui, kuris patvirtintas apeliacine tvarka; ragina Komisiją parengti Europos tinkamo žaliavų valdymo strategiją didinant energijos vartojimo efektyvumą, vykdant antrinį perdirbimą, efektyviau naudojant išteklius ir plėtojant pramoninį bendradarbiavimą ekologiškos ekonomikos augimo ir inovacijų sektoriuose; ragina pradėti derybas, kad būtų patvirtintos bendros taisyklės ir principai dėl prekybos žaliavomis, sukuriant eksporto apribojimų taikymo sistemą PPO ir G20, nes šis klausimas labiausiai susijęs su pramoninėmis šalimis ir Kinija;

18. primygtinai ragina Komisiją derėtis dėl plataus užmojo ir suderinto ES ir Kinijos investicijų susitarimo, kurio tikslas – sukurti geresnę aplinką ES investuotojams Kinijoje, taip pat užtikrinti skaidrumą, susijusį su Kinijos įmonių, kurios investuoja ES, valdymu, kartu didinant abipusius kapitalo srautus; ragina Tarybą, visapusiškai atsižvelgiant į Parlamento nuomonę ir poziciją, pateiktas 2011 m. balandžio 6 d. rezoliucijoje dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos, nustatyti įgaliojimus derėtis dėl būsimo investicijų susitarimo su Kinija;

19. palankiai vertina tai, kad 2010 m. lapkričio mėn. Pekine atidarytas ES mažųjų ir vidutinių įmonių centras (ES MVĮ centras), kuris atvėrė duris MVĮ 2011 m. kovo mėn. ir kuris turi pajėgumų padėti Europos MVĮ įveikti iššūkius, su kuriais jos susiduria Kinijos rinkoje, visų pirma ankstyvaisiais verslo plėtros etapais; taip pat palankiai vertina tai, kad centras ieško ES MVĮ galimybių sričių ir padeda joms veikti Kinijos reglamentavimo aplinkoje;

20. pabrėžia verslo atstovų tarpusavio bendradarbiavimo ir partnerystės tarp Kinijos universitetų ir ES bendrovių kūrimo svarbą siekiant skatinti inovacijas Kinijoje; ragina pasinaudoti ES patekimo į rinkas duomenų bazės teikiamais pranašumais, nes šioje bazėje ES verslo įmonėms teikiama informacija apie patekimo į rinkas sąlygas, pvz., importo tarifus, reikalavimus produktams, prekybos kliūtis, formalumus, dokumentus ir statistiką; palankiai vertina Europos prekybos rūmų veiklą Kinijoje;

21. yra įsitikinęs, kad Komisijai parengus keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimus prekybos su Kinija srityje priemonę bus užtikrinta, kad Kinijos atžvilgiu būtų vadovaujamasi nuoseklesniu požiūriu;

Piniginės konkurencijos šalinimas

22. primena, kad euro zonos valstybės narės turi valstybės garantuotų skolų Kinijai; pabrėžia, kad šis įsiskolinimas įgavo naują politinį mastą kilus didelėms skolų problemoms euro zonoje; ragina Komisiją pradėti diskusijas su Europos Centriniu Banku (ECB) ir valstybėmis narėmis dėl suderintos sistemos sukūrimo siekiant nustatyti valstybės garantuotų skolų turinčias valstybes; yra susirūpinęs, kad mažėja ES derybinės galimybės vykdyti derybas dėl prekybos su Kinija atsižvelgiant į tai, kad Kinija prisideda prie euro zonos finansinio stabilizavimo;

23. pabrėžia, kad juaniui tariamai nuvertėjant ir jo nekonvertuojant galėtų būti suteikiamas nesąžiningas konkurencinis pranašumas Kinijai vykdant eksportą, nes Kinija turi trečdalį pasaulinių užsienio valiutos atsargų; ragina stiprinti tarptautiniu mastu vykdomą G20 šalių finansų reguliavimą ir šių šalių makroekonominį koordinavimą, kitaip kils grėsmė pasaulio ekonomikos ir prekybos stabilumui; ragina Kiniją leisti vertinti juanį, kad jo kursas būtų tinkamas; primena, kad esant nepriimtinam pasauliniam pinigų disbalansui ES gali vykdyti valiutų kurso politiką, kaip numatoma ES Sutartyse;

24. prašo Komisijos paraginti Kiniją liberalizuoti savo einamąsias sąskaitas; ragina Komisiją pateikti įrodymų, kaip fiksuoto valiutų kurso režimas kenkia ES konkurencingumui, ir po to apsvarstyti atitinkamus prioritetinius veiksmus;

Kuriant naują institucinę ES ir Kinijos prekybos santykių sistemą

25. ragina valstybes nares taikant tinkamus stebėsenos mechanizmus užtikrinti, kad ES veikiančios užsienio įmonės laikytųsi visų galiojančių bendrosios rinkos teisės aktų, įskaitant socialinius ir aplinkosaugos standartus, užtikrinti patentų apsaugą ir prisidėti prie ilgalaikių darbo vietų išlaikymo pastangų, kai užsienio įmonės nuperka Europos įmones arba Europos Sąjungoje įsteigia patronuojamąsias bendroves; ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio investicijų komiteto (angl. CFIUS) pavyzdžiu, įsteigti įstaigą, atsakingą už išankstinį strateginių užsienio investicijų vertinimą, kad būtų aiškiai žinomos ES teritorijoje veiklą vykdančios ir investuojančios įmonės, ir teikti reguliarias ataskaitas Parlamentui;

26. ragina ES visose atitinkamose tarptautinėse organizacijose, pvz., PSO, Tarptautinėje darbo organizacijoje (TDO) ir Jungtinėse Tautose, dėti pastangas pradėti reformų procesą, kuriuo siekiama privalomus socialinius, aplinkosaugos ir sveikatos srities standartus įtraukti į PPO taisykles dėl prekybos organizavimo;

27. apgailestauja, kad ES ir Kinijos prekybos santykių institucinė sistema yra nevieninga ir nekoordinuota; ragina Komisiją skubiai persvarstyti dvišalių santykių organizacinę struktūrą, siekti geresnio koordinavimo ir pašalinti gausybės darbo grupių, dialogų bei kitų oficialių ir neoficialių institucijų, veikiančių šioje srityje, perteklių; ragina valstybes nares, atskirus regionus ir savivaldybes geriau derinti savo politiką dėl Kinijos ir imtis skubių veiksmų siekiant sutarimo, kuris būtų naudingas ES tikslų atžvilgiu;

28. ragina ES plėtoti strategiją, kurios tikslas – išvengti, kad priverstinai nebūtų perduodamos technologijos; šiuo požiūriu pageidauja, kad greitai būtų nustatyta sustiprinto bendradarbiavimo Bendrijos patentų srityje procedūra;

29. reikalauja, kad visos vidaus rinkoje esančios prekės tiksliai atitiktų Europos taisykles ir standartus, ir ragina Komisiją nedelsiant pasiūlyti PPO taisykles atitinkantį planą, kaip laipsniškai pradėti taikyti prekybos sąlygas ir (arba) pasienio mokesčių, taikomų iš trečiųjų šalių įvežamoms prekėms, kurios neatitinka šių standartų, derinimo priemonių rinkinį;

Kinijos vaidmens pasaulyje vertinimas

30. pabrėžia vis didėjančią Kinijos įtaką vykdant tarptautinę prekybą; todėl ragina ES atidžiai stebėti didėjančių Kinijos investicijų besivystančiose šalyse, visų pirma Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, politinį, ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai;

31. dar kartą patvirtina, kad reikalingos Kinijos investicijos Lotynų Amerikoje ir Afrikoje, visų pirma specialiosiose ekonominėse zonose (SEZ), kad būtų prisidėta prie ekonominės atitinkamų šalių plėtros ir vietos gamybos grandinių vystymo naudojant vietos darbo jėgą;

32. yra susirūpinęs, kad kai kurios Europos bendrovės investuoja Kinijoje iš esmės dėl mažų gamybos sąnaudų, kurias lemia žemesni socialiniai, aplinkosaugos ir žmogaus teisių standartai; primygtinai rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms skatinti taikyti veiksmingą Kinijoje veikiančių Europos įmonių socialinės atsakomybės praktiką ir raginti skleisti ir skelbti geriausią patirtį, susijusią su įmonių socialinės atsakomybės taikymo iniciatyvomis; be to, prašo Komisijos įvertinti, kaip įmonių socialinės atsakomybės nuostatos galėtų būti įtrauktos į būsimą ES ir Kinijos investicijų susitarimą;

33. mano, kad Kinijos dalyvavimą besivystančiose šalyse laikyti nesąžininga konkurencija ir imtis prieštaringų priemonių bus nenaudinga, visų pirma pačioms besivystančioms šalims; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti besivystančių šalių interesus, taip pat platesnio masto pasaulinę konkurenciją ir augimą, ES įmonės ir dalyviai, norintys konkuruoti su Kinija dėl prekybos ir ekonominių santykių su besivystančiomis šalimis, turėtų siekti pateikti pasiūlymus, kurie būtų patraukliausi ilgalaikio tvarumo ir naudos požiūriu, įskaitant aplinkos apsaugos, socialinius, žmogaus teisių ir valdymo aspektus;

34. primena, kad pasaulyje Kinija išmeta daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų; ragina ES tarptautinėse organizacijose pasiūlyti, kad į diskusijas dėl tarptautinės prekybos turėtų būti įtraukti ekologiniai aspektai ir kovos su klimato kaita tikslai; mano, kad remiant pasaulinę kovą su klimato kaita turėtų būti panaudota Kinijos ekonominė galia ir jos gebėjimas vystyti technologines naujoves;

35. mano, kad Kinijos valdžios institucijų pastangos siekiant užtikrinti tam tikras pagrindines teises Kinijoje, visų pirma socialines ir darbo teises, nėra pakankamos; todėl ragina ES ir Kiniją plėtoti glaudesnį ir atsakingesnį strateginį dialogą, grindžiamą abipusiu supratimu;

Geresnių priemonių suteikimas ES atsižvelgiant į pasaulinę konkurenciją

36. ragina Europos Sąjungą plėtoti plataus užmojo bendrą pramonės politiką, pagrįstą moksliniais tyrimais ir inovacijomis, kuriai būtų taikomi naujoviški finansavimo būdai, pavyzdžiui, projektų obligacijos (angl. project bonds), ir kuria būtų remiama MVĮ plėtra, ypač suteikiant galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kad būtų išlaikytas konkurencingumas atsižvelgiant į naujus pagrindinius dalyvius, veikiančius pramonės ir mokslinių tyrimų srityje; ragina ES kelti Europos gamybos vertę teikiant geresnę informaciją apie kokybę vartotojams, ypač priimant į ES importuotų produktų kilmės ženklinimo („made-in“) reglamentą;

37. primygtinai ragina, kad ES, siekdama tapti patikima ir įtakinga veikėja tarptautinėje arenoje, stiprintų ekonomikos, biudžeto, mokesčių ir politikos valdyseną; ragina Tarybą ir Komisiją laikytis bendros pozicijos, kad kuriant partnerystę ir sudarant dvišalius susitarimus nesilpnėtų ES pozicija; primygtinai ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis apibrėžiant savo prekybos politiką ir politiką Kinijos atžvilgiu; ragina ES įgyvendinti ilgalaikę strategiją dėl Kinijos, kuria būtų užtikrintas ES institucijų veiksmų ir ES ir valstybių narių veiksmų derinimas;

38. pabrėžia poreikį Kinijos atžvilgiu vadovautis suderintu požiūriu; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares plėtoti plataus masto bendradarbiavimą su Kinija bendrų mokslinių tyrimų, pvz., produktų saugos ir žmonių sveikatos, srityse ir toliau vykdyti mokslo, technologijų ir kultūrinius mainus;

39. daugelis prekybos su Kinija problemų susiję su reguliavimo kokybe ir taisyklių įgyvendinimu įvairiose politikos srityse, įskaitant pramonės ir aplinkosaugos politikos sritis, krizės įveikimo priemones, finansinį stabilumą ir vartotojų apsaugą; ragina tokius atvejus spręsti stiprinant dvišalį bendradarbiavimą arba sprendžiant ginčus PPO;

40. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  OL C 67E, 2010 3 18, p. 132.
• [2]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0412.
• [3]  OL C 184 E, 2009 8 6, p. 16.
• [4]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0364.
• [5]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0565.
• [6]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0141.
• [7]  OL C 99E, 2012 4 3, p. 101.
• [8]  OL C 99E, 2012 4 3, p. 31.
• [9]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0445.
• [10]  OL C 259E, 2009 10 29, p. 77.
• [11]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0380.
• [12]  OL C 67E, 2010 3 18, p. 101.

AIŠKINAMOJI DALIS

2011 m. lapkričio 1 d. prasidėjusio G20 aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse Kinijos Liaudies Respublikos prezidentas Hu Jintao pareiškė, kad „Kinija kartu su Europa <...> nori kurti lygiavertę partnerystę, pagrįstą abipuse pagarba, draugiškumu ir tarpusavio pasitikėjimu, – bendradarbiavimu pagrįstą partnerystę, naudingą abiem partneriams ir vykdomą užtikrinant bendrą vystymąsi <...>“. Europos valdžios sektoriaus skolų krizės laikotarpiu šiame pareiškime pabrėžiama, kad lėtėjant Europos ekonomikos augimui Kinijos ekonomikos poreikių ilgai nebus galima patenkinti.

Iš esmės Kinija tvirtina, jog jai reikalingas prekybos partnerių ekonomikos augimas, kad būtų skatinama Kinijos ekonominė plėtra ir su ja susiję vidaus pokyčiai, ypač vidaus vartojimo ir gyventojų gyvenimo lygio kėlimo srityse. Kinijos dvyliktajame penkmečio plane (2011–2015 m.) nustatyti struktūriniai pokyčiai, didžiausią dėmesį skiriant tam, kad Kinijos augimas būtų dar kartą subalansuotas didinant vidaus vartojimą ir užtikrinant tvarų vystymąsi.

Pakeitus modelį atsirastų naujų galimybių Europos ekonomikai, jeigu šie tikslai būtų įgyvendinami Kinijos institucijoms vykdant griežtus sprendimus, susijusius su galimybėmis patekti į rinką, užsienio investicijų kontrole, intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir techninių prekybos kliūčių šalinimu. Jeigu tokios kliūtys būtų pašalintos, prekyba vėl būtų subalansuota, todėl Europos ekonomika vėl augtų. Nes Europai reikia Kinijos, o Kinijai reikia Europos.

Atsižvelgiant į tai turi būti pradėtas naujas ES ir Kinijos prekybos santykių etapas, pagrįstas abiem partneriams naudinga lygiaverte partneryste, vykdoma užtikrinant bendrą vystymąsi. Tokio abipusiškumo europiečiai reikalauja seniai.

Kinijos ekonomikai, kuri trisdešimt metų auga beveik 10 proc. per metus ir daugiausia orientuojama į eksportą, atvira prekyba naudinga. Įpusėjus XXI amžiui Kinijos ekonomika taps stipriausia pasaulyje.

Europos Sąjungos, kuri pirmauja pagal prekybos apimtis ir į kurią Kinija eksportuoja daugiausia prekių, prekybos deficitas padidėjo nuo 49 mlrd. EUR 2000 m. iki 168,8 mlrd. EUR 2010 m., todėl augimas taip pat buvo mažas ir dėl to daugelio valstybių narių biudžeto deficitas padidėjo.

Taigi akivaizdu, kad ekonomika nesubalansuota, ir reikėtų išnagrinėti, kodėl taip yra, bei pasiūlyti jos subalansavimo būdus ir priemones vykdant atnaujintą partnerystę, pagrįstą abipusiškumo ir sąžiningos konkurencijos principais.

I. Nesubalansuotos padėties priežastys

Europos įmonės Kinijoje šiuo metu negali investuoti panašiomis sąlygomis į tas, kokiomis kinai investuoja Europoje.

Prekybos kliūtys, dėl kurių sunku patekti į Kinijos rinkas

Nors Kinija pasiekė pažangos norėdama sumažinti prekybos kliūtis, dėl kurių sunku patekti į Kinijos rinkas, tebėra daug kliūčių, kaip nurodoma naujausioje ES prekybos rūmų Kinijoje ataskaitoje: 2011 m. 43 proc. Kinijoje įsteigtų Europos įmonių vadovų manė, kad Pekino priimtomis priemonėmis jie yra diskriminuojami – 2010 m. taip manė 33 proc. Šioje ataskaitoje net nurodoma, kad „dėl neseniai priimtų priemonių, kuriomis dar labiau ribojamas rinkos atvėrimas, kyla klausimų, ar visiems rinkos dalyviams siekiama sudaryti tvarias sąlygas“.

Yra ir kitų prekybos kliūčių, pavyzdžiui, subsidijų ir eksporto kreditų teikimas tam tikruose sektoriuose, reikalavimas turėti nacionalinius sertifikatus arba nepakankamai skaidrūs standartai.

Ribotos galimybės dalyvauti Kinijos viešuosiuose pirkimuose

Europos įmonės negali dalyvauti Kinijos viešuosiuose pirkimuose. Ne tik kyla problemų dėl sudėtingų teisės aktų, bet ir viešųjų pirkimų apimtys ir sritys tebėra ribotos ir, kadangi trūksta skaidrumo bei konkurencijos, o standartai neatitinka tarptautinių taisyklių, Europos įmonių paraiškos atmetamos.

Technologijų perdavimas ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga

Dauguma Kinijoje norinčių investuoti įmonių yra pažangiųjų technologijų įmonės. Tačiau dėl Kinijoje taikomo mechanizmo, pagal kurį steigiamos bendrosios įmonės (angl. joint venture), užsienio investuotojai automobilių ar telekomunikacijų srityse negali tapti didžiausiais akcininkais.

Be to, vis daugiau Europos investuotojų atsisako investuoti dėl to, kad Kinijoje, kuri nedalyvauja derybose dėl ACTA, intelektinės nuosavybės apsauga menka. Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad didėjant Kinijos eksportui kartu gerėja prie ES išorės sienų konfiskuojamų suklastotų prekių kiekybė: 2010 m. 85 proc. Europos muitinių konfiskuotų prekių, kuriomis pažeistos intelektinės nuosavybės teisės, buvo eksportuotos iš Kinijos.

Žaliavos

Dėl Kinijos žaliavų, ypač retųjų žemių metalų, kurie svarbūs pažangiems Europos sektoriams, politikos kyla vis daugiau įtampos. Kinija, kurioje pagaminama 97 proc. pasaulio produkcijos, nustatė eksporto apribojimus, kad oficialiai pirmenybė būtų teikiama vidaus paklausai. Be to, PPO ginčų sprendimo institucijoje buvo sprendžiamas ginčas dėl tam tikros Kinijos praktikos, susijusios su kitomis žaliavomis, ir 2011 m. liepos mėn. ši institucija pripažino Kiniją kalta.

Valiutos klausimas

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos (dviejų didžiųjų Kinijos partnerių) valiutų kursas svyruoja, ir kyla akivaizdžių klausimų dėl to, kad juanis nuvertėja ir nėra konvertuojamas – tai panašu į nepalyginamo masto pinigų dempingą. Dėl šio nuvertėjimo Kinija galėjo sukaupti beveik 3 200 mlrd. USD valiutos atsargų ir plėsti savo investicijas Europoje siekdama įsigyti pažangių technologijų, taip pat nupirkti dalį tam tikrų Europos šalių valstybės garantuotų skolų, ir mes nežinome, kiek šių skolų ji turi (taip pat iš tikrųjų nežinome, kiek ji atlieka investicijų), nes nėra priemonių tai įvertinti.

Tačiau Kinija taip pat turi keletą priekaištų mums: dėl sudėtingos žemės ūkio muitų sistemos, pagal BŽŪP skiriamų subsidijų, techninių prekybos kliūčių ar ES valstybių narių taikomų užsienio investicijų apribojimų ir pan. Šioje ataskaitoje nurodoma, kokius veiksmus, susijusius su Kinijos investicijomis ES teritorijoje, ES turi įgyvendinti laikydamasi PPO nustatytos sistemos. Visų pirma ataskaitoje teigiama, kad būtina plėtoti Europos ekonomikos ir pramonės politiką siekiant užtikrinti, kad ES su Kinija galėtų prekiauti vienodomis sąlygomis, nesant jokio protekcionizmo.

II. Abipusiškumas – svarbiausia naujos partnerystės dalis

Po šio pirmojo būtino etapo – abiejų partnerių sienų atvėrimo pasibaigus dešimtmečius trukusiam šaltajam karui – turi būti vykdoma visiems naudinga partnerystė, kuri juo labiau pateisinama dėl to, kad Kinija plačiai pasinaudojo prekybos laisve. Būtina ieškoti pusiausvyros, nes šiuo metu Europai patiriant krizę visuomenė abejingai nevertina kaltinimų Kinijai, kuri laikoma visų blogybių priežastimi.

Europos pozicija nėra nei užverti rinką, nei ją atverti visiems norintiems. Šios dvi pozicijos prieštarauja Bendrijos esmei ir Europos bei europiečių, kurie remia organizuotus, suderintus ir daugiašalius tarptautinius santykius, interesams. Europa siekia kurti partnerystę, pagrįstą nuoširdumu ir abipusiškumu – veiksniais, dėl kurių mažinama įtampa ir užtikrinamas bendras augimas.

Patekimas į rinkas ir tarptautinė konkurencija vienodomis sąlygomis

Europos įmonės į Kinijos rinką turi patekti tokiomis pat sąlygomis, kokiomis į Europos rinką patenka Kinijos įmonės. Kinija turėtų skubiai prisijungti prie daugiašalės Sutarties dėl viešųjų pirkimų, taip pat savo normas ir standartus pakeisti tarptautiniais standartais, parengti bendrus standartus perspektyviuose sektoriuose ir panaikinti apsaugos priemones, taikomas norint patekti į Kinijos rinką, pavyzdžiui, licencijų sistemą, tiesioginę pagalbą ir kliūtis, susijusias su valstybiniais užsakymais. ES taip pat turi plėtoti strategiją, kurios tikslas – išvengti, kad priverstinai nebūtų perduodamos technologijos. Be to, turi būti greitai išspręstas klausimas, susijęs su sustiprinto bendradarbiavimo Bendrijos patentų srityje procedūra.

Taip pat būtina apsvarstyti galimybę keisti PPO taisykles siekiant į jas įtraukti nuostatas dėl bendrų socialinių, sveikatos ir aplinkosaugos standartų, parengtų kartu su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Tarptautine darbo organizacija (TDO) ir JTO, laikymosi. Šiomis sudėtingomis aplinkybėmis, kurios laukia ateityje, turės būti laipsniškai pradėtos taikyti prekybos sąlygos. Galiausiai opus klausimas yra Kinijos rinkos ekonomikos statusas: Komisija turėtų nusistatyti užduotį padėti Kinijos vyriausybei, šiai stengiantis šalinti dabartines kliūtis.

Naujos priemonės siekiant didesnio skaidrumo

Kitaip negu Jungtinės Amerikos Valstijos, ES tiksliai nežino, kokiu mastu Kinija dalyvauja valstybių narių ekonomikoje tiek investuodama, tiek pirkdama valdžios sektoriaus skolos vertybinius popierius. Tai, kad ji to nežino, neabejotinai kenkia Europos interesams ir dėl to atsiranda visos neteisingos nuomonės. ES turėtų sukurti vertinimo priemones remdamasi Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio investicijų komiteto (angl. Committee on Foreign Investment in the United States (CFIUS)) pavyzdžiu, kad būtų teikiama informacija apie valdžios sektoriaus skolų turinčius užsienio subjektus. ES taip pat turėtų skelbti metinę ataskaitą apie tai, kaip Kinija laikosi jos stojimo į PPO protokole nustatytų reikalavimų, ir geriau naudoti savo turimas prekybos apsaugos priemones.

Tai, kad juanis nuvertėja ir nėra konvertuojamas, kenkia prekybos skaidrumui ir atvirumui. Todėl ES turi reikalauti, kad Kinijos institucijos tęstų jau pradėtus darbus, ir skatinti juos vykdyti. Esant nepriimtinam pasauliniam pinigų disbalansui ES gali vykdyti valiutų kurso politiką, kaip numatoma ES Sutartyse.

Naujas ES ir Kinijos santykių pagrindas

Per trisdešimt metų ES ir Kinijos prekybos santykiai labai kito, nes didėjo Kinijos įtaka tarptautinėje arenoje. Todėl būtina, kad ES ir Kinija atnaujintų 1985 m. bendradarbiavimo susitarimo sąlygas. Nors Kinija dar negali būti laikoma rinkos ekonomika, vis dėlto reikėtų į šį susitarimą įtraukti griežtesnes su prekių importu ir eksportu susijusias taisykles.

Naujame investicijų susitarime turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad būtina suteikti galimybes Kinijos viešuosiuose pirkimuose be apribojimų dalyvauti tokiomis pat sąlygomis kaip Europoje. Be to, ES turėtų atidžiai stebėti didėjančių Kinijos investicijų besivystančiose šalyse, visų pirma Afrikoje, ekonominį bei socialinį poveikį ir poveikį aplinkai.

----

ES turi įgyvendinti suderintą pramonės pertvarkymo politiką ir mokslinių tyrimų bei inovacijų politiką, atitinkančias naujus pasaulinius uždavinius. Pavyzdžiui, šiuo požiūriu būtų naudinga, kad ES skatintų savo piliečius pirkti Europos prekes.

Savaime suprantama, valstybės narės turi geriau derinti savo veiksmus, kad dėl jų dvišalių santykių su Kinija nesusilpnėtų ES pozicija Kinijos atžvilgiu.

Geresnio veiksmų derinimo būtinybė neapsiriboja vien prekybos klausimais. Turime ne tik remti socialinės rinkos ekonomikos, kuri yra atvira, tačiau ją vykdant taikomas reikalavimas užtikrinti abipusiškumą ir ginami europiečių interesai, modelį, bet ir skatinti taikyti ES vystymosi, demokratijos ir žmogaus teisių sąvokas. Nes manome, kad socialinė ir ekonominė pažanga glaudžiai susijusi su demokratinių institucijų steigimu.

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (8.12.2011)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl ES ir Kinijos prekybos pusiausvyros trūkumo
(2010/2301(INI))

Nuomonės referentas: Jan Zahradil

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi Kinija tapo kylančios ekonomikos šalimi, nuo 1999 m. pasiekianti dviženkliais skaičiais išreiškiamą augimą, ir dabar, nuo 2011 m. vasario mėnesio, Kinijos ekonomika yra antra pagal dydį pasaulyje; kadangi Kinija, ypač šalies gilumoje esančiose provincijose, ir toliau susiduria su besivystančioms šalims būdingais uždaviniais;

B.  kadangi 2007–2013 m. laikotarpiu numatant ES paramą vystymuisi Kinijai buvo skirta orientacinė 224 mln. EUR suma; kadangi 2011 m. kovo mėn. Europos Komisija paskelbė antrąjį penkerių metų ES ir Kinijos prekybos projektą, pagal kurį 20 mln. EUR bus skiriama teikiant ES su prekyba susijusią paramą Kinijai;

C. kadangi dėl ekonomikos augimo Kinijoje nuo 1990 m. pusė milijardo žmonių įveikė skurdą; kadangi didelė darbuotojų migrantų dalis miestuose ir kaimuose vis dar gyvena skurde ir kadangi, Pasaulio banko duomenimis, 207 mln. kinų vis dar gyvena žemiau skurdo ribos;

D. kadangi Kinijos, kaip vystymosi proceso dalyvės, iškilimas Afrikoje yra vienas ryškiausių pastarojo dešimtmečio bruožų;

E.  kadangi Kinijos santykius su Afrikos valstybėmis formavo, pvz., poreikis gauti energijos išteklių, siekiant remti savo ekonominę plėtrą;

F.  kadangi EBPO Paramos vystymuisi komiteto ir Kinijos vystomasis bendradarbiavimas gerokai skiriasi; kadangi Kinijos lengvatinių paskolų programa, vykdoma per Kinijos banką „Eximbank“, yra svarbi Kinijos užsienio santykių atrama ir kadangi lengvatinės paskolos laikomos sąlygotąja pagalba;

G. kadangi Kinijos specialiosiose ekonominėse zonose Afrikoje mažosioms ir vidutinėms Kinijos įmonėms siekiama sukurti palankią aplinką, kad jos galėtų steigtis užjūryje; kadangi, remiantis Afrikos plėtros banko grupės duomenimis, specialiosiose ekonominėse zonose, esančiose Afrikoje į pietus nuo Sacharos, kuriose Kinija vykdo veiklą, iki šiol su investicijomis susiję rezultatai riboti, poveikis darbo vietų kūrimui ir integracijai į vietos ekonomiką taip pat ribotas;

H. kadangi Kinijos stojimo protokolas yra išskirtinis tuo atžvilgiu, kad į jį įtraukta keletas tam tikrų tik Kinijai taikomų įsipareigojimų, kurie pateikiami „PPO daugiau įsipareigojimų“ (kaip yra eksporto mokesčių atveju) ir „PPO mažiau teisių“ pagrindu, pagal kurį PPO narėms suteikiama galimybė kovojant su Kinijos eksportu imtis kitokių apsaugos priemonių nei tos, kurios nurodytos bendrose PPO taisyklėse;

I.   kadangi Kinijai jos kitu ekonominio vystymosi etapu, kuris bus grindžiamas inovacijomis, vidaus prekyba ir vidaus vartojimu, reikalinga prieiga prie naujausios technologijos ir paskirstymo tinklų;

J.   kadangi Kinijos ekonomika greitai augo iš dalies pažeidžiant žmogaus teises ir yra iš dalies pagrįsta priverstiniu ir vaikų darbu;

K. kadangi Kinija nėra EBPO narė ir neprivalo laikytis EBPO taisyklių, pagal kurias: ribojama sąlygotoji parama; reguliuojama skolinimo praktika; nustatomi didžiausi grąžinimo terminai, rizikos klasifikacija pagal šalis ir mažiausios palūkanų normos; reikalaujama keistis informacija; ir nustatomi socialiniai, su aplinkos apsauga ir valdymu susiję finansavimo veiklos standartai;

L.  kadangi Kinija yra antra pagal dydį Europos Sąjungos prekybos partnerė;

M. kadangi pastaraisiais dešimtmečiais Kinija padarė reikšmingą socialinę pažangą; kadangi tai, kad per tokį trumpą laikotarpį gyvenimo kokybę pagerino tiek daug gyventojų, yra išskirtinis atvejis istorijoje, kai skurdas sumažėjo daugiau nei 350 mln. žmonių;

N. kadangi Kinijai vykdant eksporto finansavimo veiklą buvo sudarytos sąlygos šiai šaliai aktyviau dalyvauti daugelyje besivystančių šalių, visų pirma Afrikoje;

O. kadangi nuo 1997 m. ES patiria struktūrinį prekybos prekėmis su Kinija deficitą ir dėl to būtina, kad ES nustatytų naują strateginį bendradarbiavimo su Kinija pagrindą;

P.  kadangi glaudesni ekonominiai santykiai su Kinija besivystančioms šalims gali būti labai naudingi, visų pirma plėtojant infrastruktūrą;

Q. tačiau kadangi Kinijos eksporto kreditų finansavimo veikla besivystančiose šalyse gali kelti grėsmę besivystančioms šalims gamtos išteklių valdymo, skolų tvarumo, valdymo gerinimo, vietos užimtumo ir produktyvumo požiūriu;

R.  kadangi Kinijos dalyvavimas tarptautinėje prekybos sistemoje, kuri pagrįsta aiškumu ir skaidrumu, yra labai svarbus, siekiant užtikrinti tarptautinę gerovę ir tvarumą;

1.  yra įsitikinęs, kad didelis ES valstybių narių ir Kinijos prekybos augimas yra esminė vystymosi priemonė, naudinga tiek ES, tiek Kinijai, nes atvira prekyba yra vienas iš veiksmingiausių ekonomikos augimo, kovos su skurdu ir gerovės kūrimo variklių; mano, kad išskirtinis Kinijos įsipareigojimo PPO bruožas, dėl kurio Kinija, kaip nei kitos besivystančios šalys narės, nesiekia, kad jai būtų taikomos specialios ir diferencijuotos sąlygos, kelia suderinamumo ir nuoseklumo klausimus; dėl to ragina Komisiją įvertinti savo prekybos politikos Kinijos atžvilgiu suderinamumą ir nuoseklumą, atsižvelgiant į savo vystymosi politiką Afrikos atžvilgiu;

2.  pabrėžia, kad abipusė prieiga prie rinkos, liberalizavimas ir Europos ir Kinijos bendradarbiavimo prekybos ir investicijų srityje plėtojimas turi didelį potencialą; tačiau pabrėžia, kad, kaip būtina sąlyga, turėtų būti užtikrinta sąžininga konkurencija, abipusė prieiga prie rinkos ir aiškus rinkos, ypač tiesioginių užsienio investicijų ir intelektinės nuosavybės teisių, reguliavimas;

3.  pažymi, kad Kinijos ir Afrikos plėtros fondas remia specialiųjų Kinijos ekonominių perdirbimo zonų Afrikoje nustatymas; pritaria Afrikos plėtros banko grupei, anot kurios, Kinijos investicijas būtina integruoti į nacionalinę gamybos grandinę, siekiant užtikrinti, kad šiose zonose būtų veiksmingai skatinama industrializacija, o tai reiškia: kad būtų stiprinamos teisinės ir reguliavimo priemonės, įskaitant socialines ir aplinkos apsaugos priemones, be to, vietos įmonėms ir darbuotojams būtų suteikiama daugiau galimybių naudotis šiomis zonomis, siekiant užtikrinti jų sąsają su vietos ekonomika;

4.  laikosi nuomonės, kad pasauliniu lygmeniu prekyba turėtų būti remiamos žmogaus teisės ir kad visos ES prekybos partnerės turėtų laikytis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, visų pirma konvencijos dėl priverstinio darbo, kurioje nurodoma, kad neturėtų būti leidžiama kalėjimuose ar kalėjimų stovyklose (Lao Gai) pagamintiems produktams patekti į ES rinką;

5.  ragina Europos Sąjungą didinti efektyvumą vykdant prekybą su Kinija, t.y. tobulinti institucijų organizacinę struktūrą, taip pat nustatyti nuoseklią valstybių narių poziciją Kinijos atžvilgiu;

6.  pažymi, kad Kinijos augimas ir jos gebėjimas per trisdešimt metų iš neišsivysčiusios šalies tapti kylančia įtakinga valstybe pasaulyje padėjo Kinijai tapti alternatyviu prekybos ir finansų šaltiniu įprastoms Afrikos partnerėms;

7.  supranta, kad Kinijos poveikis Afrikai skiriasi, atsižvelgiant į Afrikos valstybių ekonomikos dydį, ekonomines struktūras, valdymo ir institucijų kokybę; mano, kad būtina toliau vertinti Kinijos prekybos poveikį Afrikos valstybėms, pvz., kaip prekyba su Kinija skatins toliau specializuoti būtiniausias vartojimo prekes arba kaip ji gali padėti Afrikos valstybėms įvairinti savo produkciją ir finansuoti tvarius projektus;

8.  pabrėžia, kad naujas Kinijos, kaip pagrindinio finansavimo šaltinio Afrikoje, vaidmuo kelia susirūpinimą Europos Sąjungoje; visų pirma pabrėžia, kad įprastinės paramą teikiančios tarptautinės organizacijos ir dvišalės paramos agentūros savo paramą teikia tik tada, kai valdoma tinkamai, tačiau Kinija taip nedaro; taigi baiminasi, kad dėl Kinijos įtakos gali būti toliau trukdoma pastangoms gerinti valdymą ir mažinti korupciją Afrikoje, ypač Kinijos partnerių šalyse, kurioms būdingos silpnos institucijos, pvz., Angoloje, Konge, Nigerijoje ir Sudane;

9.  pabrėžia, kad investicijų poveikį vystymuisi gavybos sektoriuje reikėtų didinti užtikrinant didesnį skaidrumą viešųjų pirkimų rengimo ir sutarčių sudarymo srityje bei aktyvesnį Afrikos pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą vykdant priežiūrą; šiomis aplinkybėmis ragina, kad ES skatintų Kiniją pritarti Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos principams;

10. mano, kad, norint naudotis Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimo teikiama nauda, bus būtina, be kita ko, kad Afrikos vyriausybės sustiprintų savo valdymo institucijas be to, primygtinai reikalauja gerinti politinį Kinijos ir ES valstybių narių dialogą, siekiant, kad Kinija įsipareigotų dėmesį skirti poveikiui, kurį daro jos pagalba valdymui ir aplinkai, ir užtikrinti, kad Kinijos pagalba papildytų įprastinių paramos teikėjų teikiamą pagalbą, o ne su ja konkuruotų;

11. pažymi, kad Kinijos investicijos Afrikoje, atliekamos iš esmės per Eksporto ir importo banką, kelią susirūpinimą, pvz., dėl projektų tvarumo, kaip yra didelių ginčytinų hidroelektrinių užtvankų projektų atveju; visų pirma pritaria Afrikos plėtros banko grupei, kurios teigimu, būtų pageidautina, kad Kinijos investicijoms taip pat būtų taikomi Pusiaujo principai ir savanoriški standartai, kuriais būtų siekiama nustatyti, vertinti ir valdyti socialinę ir aplinkos apsaugos riziką finansuojant projektus;

12. susirūpinęs pažymi, kad Afrikoje didžiąją dalį didelių Kinijos projektų iš esmės įgyvendino Kinijos darbo jėga; mano, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl vietos darbo jėga tebėra neparengta ir užimtumo požiūriu papildoma nauda gyventojams yra minimali;

13. mano, kad Afrikos šalys turi didinti savo produkcijos pridėtinę vertę, nepriklausomai nuo savo šalių partnerių, o tai reiškia, kad reikia kurtis priemones, kurios padeda didinti, pavyzdžiui, nekvalifikuoto afrikiečių darbo paklausą vykdant investicijų projektus;

14. žino, kad, nors dėl greito ekonomikos augimo Kinijoje sukurta daug gerovės, ypač miesto gyventojams, jis padidino skirtumus tarp miesto vietovių ir kaimo vietovių, kuriose gyvena 50,3 proc. Kinijos pagrindinės teritorijos gyventojų, ir taip prisidėjo prie urbanizacijos ir bėgimo iš kaimo proceso, kurio rezultatas tas, kad 2011 m. pirmą kartą daugiau kaip pusė Kinijos gyventojų gyvena miestuose;

15. pažymi, kad Kinijos pagalba įvairiais būdais skiriasi nuo EBPO šalių teikiamos pagalbos; visų pirma primena, kad EBPO narės, sudariusios EBPO Susitarimą dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų, įsipareigoja laikytis sutartų aplinkos apsaugos, socialinių ir valdymo standartų, vykdydamos eksporto finansavimo veiklą, tačiau Kinija neįsipareigoja laikytis šių taisyklių;

16. taip pat primena, kad EBPO narės pritarė EBPO rekomendacijoms dėl papirkimo ir oficialiai remiamų eksporto kreditų, kuriomis siekiama užkirsti kelią užsienio valstybių pareigūnų papirkimui vykdant tarptautinius verslo sandorius, kurie remiami oficialiais eksporto kreditais, ir už šį papirkimą taikyti sankcijas, tačiau Kinija šių priemonių nepatvirtino; atsižvelgdamas į tai, mano, jog itin svarbu, kad ES toliau rengtų diskusijas su Kinija, siekiant kartu su EBPO parengti ir įgyvendinti bendrus paramos vystymuisi standartus, įskaitant tuos, kurie susiję su skolos mažinimu;

17. ragina Komisiją ir toliau remti Kiniją jai sėkmingai siekiant vystymosi strategijos tikslų, tačiau pamažu tradicinį vystomąjį bendradarbiavimą ir pagalbą pakeisti labiau subalansuotais ir į prekybą orientuotais santykiais su Kinija, taip siekiant naudos abiem šalims, nuo 2013 m. palaipsniui mažinant oficialią paramą vystymuisi; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad, vadovaujantis naujuoju požiūriu, būtina atsižvelgti į tai, kad pati Kinija tapo svarbia pagalbos teikėja, ypač Afrikoje, todėl jos vystymosi darbotvarkėje su ES daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama konkrečioms bendros svarbos sritims; prabrėžia, kad į ES ir Kinijos prekybos santykius nuolat reikėtų įtraukti pastangas ir reikalavimus plėtoti demokratiją;

18. ragina Komisiją ypač remti Kiniją didinant žemės ūkio gamybos efektyvumą;

19. tai reikėtų padaryti vedant dialogą su Kinijos valdžios institucijomis, siekiant užtikrinti, kad blogesnėje padėtyje esantys ir neturtingi žmonės, kurie šiuo metu gauna naudą iš ES vystymosi projektų, nebūtų palikti nuošalyje;

20. ragina Komisiją laipsniškai nutraukti Kinijai skirtą paramą vystymuisi, kuri 2007–2010 m. sudarė 128 mln. EUR, nes Kinija yra kylančios rinkos ekonomikos valstybė ir yra svarbi ekonominė ir politinė veikėja pasauliniu lygmeniu;

21. ragina Komisiją į dialogą su Kinija nedelsiant įtraukti ir Kinijos vykdomo žemės supirkimo besivystančiose šalyse problemą;

22. pažymi, kad savo ruožtu Kinija tampa svarbia pagalbos teikėja, nors apie 16 proc. iš jos 1,3 mlrd. gyventojų vis dar gyvena žemiau skurdo ribos;

23. taigi ragina Komisiją Kiniją laikyti partnere, gerbiant jos kultūrines tradicijas ir vertybes, ir jai nustatyti tuos pačius teisėtus pagarbos žmogaus teisėms reikalavimus kaip ir kitoms ES prekybos partnerėms ir kartu remti Kinijos atviros visuomenės, pagrįstos teisinės valstybės ir žmogaus teisių laikymosi principais, kūrimą ir įpareigoti ją laikytis pagrindinių TDO darbo standartų; mano, kad toks požiūris padės nugalėti esamą įtampą, taip pat padės intensyviau vykdyti mainus ir padidinti abipuses investicijas taip abiem partnerėms sukuriant abipusiškai naudingą padėtį;

24. taigi ragina Komisiją tarptautinio vystymosi srityje su Kinija dirbti kaip su partnere, siekiant keistis geriausia patirtimi ir naudotis visų tarptautinių vystymosi partnerių lyginamaisiais ir kitais pranašumais, taip besivystančioms šalims teikti geriausią ir įvairiausią paramą;

25. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog dabar Kinijos ekonomika yra antra pagal dydį pasaulyje, Europos ir Kinijos galimybės patekti į rinką klausimas bet kuriuo atveju turi būti grindžiamas abipusiškumo principu; ragina kuo greičiau baigti Dohos derybas; pabrėžia, kad Kinija nedelsdama turi pradėti laikytis tarptautinių aplinkos apsaugos standartų ir įsipareigojimų PPO, visų pirma gerbti intelektinės nuosavybės teises; įspėja dėl protekcionistinių priemonių naudojimo, ypač atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį, nes tai ilgainiui būtų žalinga ne tik dvišaliams politiniams santykiams, bet ir ES, ir Kinijos ekonomikai bei prieštarautų strategijoje „Europa 2020“ nustatytiems ES vystymosi tikslams;

26. ragina Komisiją su ES partneriais Kinijoje vesti pokalbius dėl sąžiningų, skaidrių ir vystymąsi skatinančių sutarčių dėl prekių importo iš besivystančių šalių sudarymo ir koncesijos; yra susirūpinęs dėl didėjančios ES ir Kinijos konkurencijos dėl prekių, kurios neigiamas pasekmes jaučia besivystančios šalys;

27. ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti visais galimais diplomatiniais kanalais ir kitomis priemonėmis, siekiant skatinti Kiniją įsipareigoti laikytis skaidrumo standartų, susijusių su jos eksporto kreditų finansavimo veikla besivystančiose šalyse ir kitomis su prekyba susijusiomis priemonėmis Kinijoje ir už jos ribų; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau siekti, kad Kinija dalyvautų tarptautines normas ir standartus nustatančiose organizacijose, kurios susijusios su tarptautine prekybos sistema;

28. ragina ES ir JAV su šia kylančios ekonomikos milžine bendradarbiauti visais lygmenimis, siekiant tarpusavio naudos visoms šalims;

29. mano, kad ES vystymosi politika ir dalyvių darbu turėtų būti stiprinami besivystančių šalių gebėjimai derėtis dėl veiksmingų sandorių su Kinija, visų pirma tais atvejais, kai šie sandoriai susiję su gamtos ištekliais, siekiant valdyti skolas ir kovoti su galimomis grėsmėmis vietos produktyvumui ir darbo rinkoms, kurias kelia Kinijos darbuotojų ir produktų antplūdis;

30. ragina Kiniją aktyviau dalyvauti pasaulinėse institucijose ir pripažįsta, kad Kinija jau dabar visapusiškai ir aktyviai dalyvauja JT ir vykdant taikos palaikymo misijas;

31. mano, kad Kinijos dalyvavimą besivystančiose šalyse laikyti nesąžininga konkurencija ir imtis prieštaringų priemonių bus nenaudinga, visų pirma pačioms besivystančioms šalims; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti besivystančių šalių interesus, taip pat platesnio masto pasaulinę konkurenciją ir augimą, ES įmonės ir dalyviai, norintys konkuruoti su Kinija dėl prekybos ir ekonominių santykių su besivystančiomis šalimis, turi siekti pateikti pasiūlymus, kurie būtų patraukliausi ilgalaikio tvarumo ir naudos požiūriu, įskaitant aplinkos apsaugos, socialinius, žmogaus teisių ir valdymo aspektus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	5.12.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	16 3 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Véronique De Keyser, Leonidas Donskis, Charles Goerens, Catherine Grèze, Eva Joly, Filip Kaczmarek, Miguel Angel Martínez Martínez, Norbert Neuser, Maurice Ponga, Michèle Striffler, Alf Svensson, Anna Záborská, Iva Zanicchi, Gabriele Zimmer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Fiona Hall, Eduard Kukan, Krzysztof Lisek, Judith Sargentini
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Vittorio Prodi

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (17.6.2011)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl ES ir Kinijos prekybos pusiausvyros trūkumo
(2010/2301(INI))

Pranešėjas: Dirk Sterckx

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi ES ir Kinija – svarbiausios tarpusavio prekybos partnerės,

B.  kadangi, nepaisant per paskutiniuosius 20 metų Kinijoje užfiksuoto didelio augimo, žymiai padidėjo šalies nedarbo lygis,

1.  ragina Komisiją sustiprinti esamą dialogą dėl užimtumo ir socialinės politikos bei pradėti struktūrinį socialinį dialogą su Kinija vykdant ES ir Kinijos aukšto lygio ekonominį ir prekybos dialogą;

2.  atkreipia dėmesį į skirtingų socialinių sistemų konkurenciją, atsiradusią dėl pasaulinės rinkos atvėrimo; pažymi, kad miestuose auga neoficialaus užimtumo lygis, taip pat pažeidinėjami padoraus darbo principai, nepaisant to, kad yra sukurta teisės aktų dėl darbo sąlygų sistema; pažymi, kad nors Kinijos ekonomikos atvėrimas davė daug naudos, kaip antai atsirado geresnė prieiga prie darbo rinkos ir sumažėjo nedarbo lygis kaimo vietovėse, tačiau ekonomikos augimas turėjo nevienodos įtakos įvairių Kinijos gyventojų grupių gerovei ir vis dar egzistuoja dideli skirtumai tarp miesto ir kaimo teritorijų; pabrėžia, kad dėl nelygybės tarp miesto ir kaimo gyventojų, susijusios su pajamomis, prieiga prie užimtumo, socialine gerove, sveikata bei mokslu, Kinija susiduria su rimtu iššūkiu sanglaudos politikos srityje;

3.  ragina Kinijos ir ES konkurenciją grįsti aiškiai nustatytomis taisyklėmis, kurių laikytųsi abi šalys ir kurias taikant būtų užtikrinamas verslo stabilumas ir tinkamas veiklos vykdymas, kad dėl konkurencijos nebūtų pažeidžiami darbuotojų interesai;

4.  atkreipia dėmesį į Kinijos, kaip didžiausios eksportuojančios šalies, poveikį pasaulio ekonomikai ir dėl to atsirandančią atsakomybę laikytis minimalių socialinių standartų; pritaria Kinijos centrinės ir vietinės valdžios institucijų pastangoms šiose srityse; pabrėžia, kad būtina priimti išsamius tarptautinius standartus atitinkančius teisės aktus socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros srityse, taip pat griežtai stebėti, kaip laikomasi teisės aktų dėl darbo sąlygų; pabrėžia, kad stabilios socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemos, kurios teikiamos paslaugos būtų vienodos visų šalies provincijų gyventojams, tvarus finansavimas yra vienas iš didžiausių Kinijos vyriausybės iššūkių; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Europos ir Kinijos socialinio saugumo bendradarbiavimo projektą, kuriuo siekiama Kinijos piliečiams suteikti galimybę įsigyti tinkamą ir įperkamą socialinį draudimą;

5.  atkreipia dėmesį į Kinijos poveikį pasaulio ekonomikai, jos atsakomybę laikytis minimalių socialinių standartų ir į ES ir Kinijos prekybos santykių svarbą; pabrėžia, kad žmogaus ir socialinių teisių laikymasis yra pagrindinis ES ir Kinijos bendradarbiavimo veiksnys; pabrėžia, kad svarbu nedelsiant įgyvendinti visas Tarptautinės darbo organizacijos ir Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir jų laikytis, įskaitant teisę laisvai steigti nepriklausomas profsąjungas; remia siekį mokėti tinkamą atlyginimą ir suteikti geras darbo sąlygas; ragina abi puses laikytis darbo teisės aktų, ypač siekiant užkirsti kelią neteisėtam darbui, kaip antai vaikų ir kalinių darbui; atkreipia dėmesį Kinijos vyriausybės atliktus patobulinimus, susijusius su darbo sąlygomis, tačiau pastebi, kad darbuotojų teisės ne visada gerbiamos, nes darbo teisės aktai įgyvendinami vangiai, o darbdaviai dažnai nesilaiko aplinkos apsaugos, sveikatos ir saugumo standartų. Dėl šių priežasčių darbo aplinka tampa pavojinga; ragina visapusiškai pagerinti susijusius teisės aktus; pabrėžia, kad reikia užtikrinti geresnę tiekimo grandinės kontrolę atsižvelgiant į darbo sąlygas; tikisi, kad Kinijos vyriausybė ir Kinijos bendrovės vykdydamos kasdienę veiklą naudosis BLS+ kaip veiklos standartu;

6.  mano, kad pagrindinė priemonė yra 2009 m. pradėto ES ir Kinijos dialogo, kuriuo siekiama pagerinti darbo sąlygas ir sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių darbe bei išvengti profesinių ligų, stiprinimas; pabrėžia, kad būtina keistis geriausia praktika komercinėje ir socialinėje srityse; ragina ES ir Kinijos profsąjungas keistis geriausia praktika siekiant, kad būtų gerinamos darbuotojų darbo sąlygos ir įgyvendinamos TDO konvencijos;

7.  mano, kad TDO turi būti suteikta atsakomybė prižiūrėti, ar laikomasi šių teisių;

8.  ragina ir toliau stiprinti ES paramą vystymuisi, ypač užimtumo, saugos ir sveikatos darbe apsaugos, skurdo naikinimo, visuomenės sveikatos ir higienos, švietimo ir vaikų gyvenimo sąlygų gerinimo srityse;

9.  pabrėžia tolesnio Kinijos darbo jėgos tobulėjimo svarbą pasaulinei prekybai;

10. pabrėžia, kad sprendžiant su ekonominiu, socialiniu ir aplinkos poveikiu klimato kaitai susijusias problemas svarbu keistis patirtimi ir geriausia praktika užimtumo galimybių plėtojant ekologiškas darbo vietas srityje;

11. ragina toliau plėtoti geresnį bendradarbiavimą teisėtų imigrantų užimtumo ir darbuotojų migrantų teisių ir interesų apsaugos, taip pat didesnio tarptautinių su darbu susijusių reikalų koordinavimo klausimais;

12. atkreipia dėmesį į Kinijos gyventojų senėjimą ir į tai, kad mažėja atrodęs nesibaigiantis darbo jėgos, visų pirma žemesnės kvalifikacijos darbuotojų skaičiaus, augimas; pažymi, kad dėl galimų išlaidų pranašumų prekyba perkeliama iš Kinijos į kitas Pietryčių Azijos šalis; todėl ragina Komisiją pradėti taikyti integruotą Europos politiką Pietryčių Azijos regiono klausimu, kuri padės išvengti padėties, kai Europos tarptautinės korporacijos imasi socialiai neatsakingos veiklos šiose šalyse; pažymi, kad auganti vidurinė Kinijos klasė turėtų tapti sąmoningesnė užimtumo standartų klausimu, kadangi apskritai gyventojai šiuo klausimu dabar palyginti nesąmoningi;

13. atkreipia dėmesį į tai, kad mokslinių tyrimų rezultatai Europos tiesioginių užsienio investicijų į Kiniją poveikio užimtumui Europoje klausimu skiriasi; pažymi, jog iš kai kurių tyrimų matyti, kad gali nebūti jokių išmatuojamų neigiamų pasekmių užimtumui Europoje ir kad tiesioginės užsienio investicijos gali tam tikru mastu daryti teigiamą poveikį užimtumui susijusiuose Europos įmonių filialuose; taip pat atkreipia dėmesį į tyrimus, kuriuose nurodomos tam tikros neigiamos pasekmės užimtumui Europoje;

14. mano, kad suklastotų produktų importas iš Kinijos ne tik kenkia ES vartotojų sveikatai ir saugai, bet ir daro neigiamą įtaką užimtumui ES;

15. ragina Kinijoje veikiančias Europos įmones darbuotojų atžvilgiu taikyti aukščiausius tarptautinius standartus ir geriausią įmonių socialinės atsakomybės srities praktiką;

16. pabrėžia, kad Kinijos valdžia pastaraisiais mėnesiais itin suvaržė demokratines teises, įskaitant profesinių sąjungų atstovų įkalinimą ir persekiojimą;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	16.6.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 6 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Regina Bastos, Edit Bauer, Heinz K. Becker, Mara Bizzotto, Philippe Boulland, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Tadeusz Cymański, Frédéric Daerden, Karima Delli, Proinsias De Rossa, Frank Engel, Sari Essayah, Ilda Figueiredo, Marian Harkin, Nadja Hirsch, Liisa Jaakonsaari, Danuta Jazłowiecka, Martin Kastler, Jean Lambert, Patrick Le Hyaric, Veronica Lope Fontagné, Elizabeth Lynne, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Elisabeth Schroedter, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Vilija Blinkevičiūtė, Julie Girling, Kinga Göncz, Sergio Gutiérrez Prieto, Richard Howitt, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Jan Kozłowski, Evelyn Regner, Dirk Sterckx

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (24.11.2011)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl ES ir Kinijos prekybos pusiausvyros trūkumo
(2010/2301(INI))

Nuomonės referentas: Yannick Jadot

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  laikosi nuomonės, kad ES ir Kinijos prekybos pusiausvyros sutrikimai bendrai atspindi skirtingus jų socialinius, ekonominius, demokratinius modelius, demografinę specifiką ir gamtinius išteklius ir kad prie jų prisideda dar ir riboto laipsnio pagarba konkrečioms teisėms, ypač demokratinėms, taip pat socialinėms ir darbuotojų teisėms, ar jos nebuvimas Kinijoje; pripažįsta, kad daromos tam tikros pastangos siekiant koreguoti šiuos sutrikimus, tačiau mano, kad jos toli gražu nepakankamos; todėl ragina konstruktyviai dalyvauti glaudesniame ir atsakingesniame abiejų partnerių dialoge, kuris būtų grindžiamas abišaliu supratimu, ir parengti su tuo susijusią strategiją;

2.  pažymi, kad 2016 m. Kinija įgis rinkos ekonomikos statusą, ir ragina Komisiją siūlyti, kaip išsaugoti prekybos gynybos priemones po 2016 m., įskaitant, jei tinkama, priemones, skirtas inovacinėms Europos MVĮ; ragina Kiniją vykdyti PPO įsipareigojimus, t. y. suteikti visapusišką prieigą prie prekių ir paslaugų rinkos ir užtikrinti investicijų laisvę; ragina vystyti ES ir Kinijos prekybos politiką, kurią įgyvendinant būtų skatinamas abiejų šalių bendradarbiavimas, taip pat socialinis ir ekonominis vystymasis; yra įsitikinęs, kad abi šalys susiduria su sunkumais, tačiau joms prieinamos ir didžiulės galimybės; pabrėžia, kad kylančios ekonomikos šalyse labai išaugusi paklausa – galimybė ES pasinaudoti globalizacijos privalumais toliau skatinant prekių ir paslaugų eksportą į naujas rinkas; pabrėžia, kad būtinas abišalis pozityvumas, ypač kai tai susiję su viešaisiais pirkimais; apgailestauja, kad Kinija toliau taiko įvairias netarifines kliūtis, dėl kurių labai ribojamos Europos įmonių galimybės veikti Kinijos rinkoje ir dėl kurių Europos bendrovės patiria išlaidų ir negali patekti į komercines realizavimo rinkas; pabrėžia, kad dėl investicijoms taikomų apribojimų – akcijų paketams strateginėse srityse taikomų viršutinių ribų – patekimas į daugybę itin svarbių sektorių lieka ribotas;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos įmonės, siekdamos mažesnių sąnaudas ir didesnio pelno, pasiduoda pagundai perkelti savo veiklą į Kiniją – tai neigiamai veikia darbo jėgos padėtį ES, be to, neatsižvelgiama į siekį mažinti taršą ir laikytis ES socialinių ir darbo standartų;

4.  mano, kad uždaviniai, kuriuos dėl Kinijos veiksmų turi spręsti ES, susiję su siekiu įgyvendinti ambicingą ir aktyvią ES pramonės politiką, kuri turėtų būti grindžiama:

     –   griežtų standartų kūrimu, įgyvendinimu ir laikymusi,

     –   teisėtų antidempingo priemonių stiprinimu,

     –   vadovavimusi ambicingesniu, nuoseklesniu ir labiau subalansuotu principu vykdant Europos viešųjų pirkimų politiką, ypač siekiant užtikrinti Europos įmonėms geresnę prieigą prie Kinijos rinkos,

     –   siekiu vykdyti mokslinius tyrimus ir taikyti naujoves,

     –   pagarba intelektinės nuosavybės teisėms

     –   ir ekologiškos ir tausios ekonomikos skatinimu;

5.  pažymi, kad tokia pramonės politika bus veiksminga tik jeigu ji bus koordinuojama, plėtojama ir įgyvendinama Europos lygmeniu ir kad neįmanoma parengti nuoseklios ir veiksmingos ES strategijos Kinijos atžvilgiu remiantis atskirais išskirtinai nacionaliniais požiūriais;

6.  pabrėžia, kad silpnos apsaugos nuo klastojimo priemonės ir Kinijos valdžios institucijų demonstruojamas valios kovoti su klastojamomis prekėmis trūkumas yra tolesnio Europos įmonių veiklos ir investicijų augimo Kinijoje kliūtis; ragina Komisiją atsižvelgti į ES ir Kinijos santykius ir per naująjį derybų makroekonomikos klausimais etapą parengti atitinkamas kovos su klastojimu priemones;

7.  pažymi, kad Kinijos taikomi patekimo į rinką apribojimai ir tinkamos intelektinės nuosavybės apsaugos trūkumas yra pagrindinės tolesnio Europos įmonių veiklos augimo Kinijoje kliūtys; todėl ragina Kiniją nedelsiant užtikrinti didesnį ekonominį atvirumą;

8.  be to, pažymi, kad užsienio bendrovės toliau susiduria su techninėmis kliūtimis, kad vis dažniau pastebima tendencija, jog kai kurios Kinijos reguliavimo institucijos vadovaujasi nevienodu požiūriu, ir kad reguliavimo srityje trūksta skaidrumo;

9.  su nerimu pažymi, kad Kinija toliau sudaro laisvos pasaulinės prekybos retaisiais žemės elementais ir išvestiniais produktais kliūtis, kurios sustiprintos sumažinus eksporto kvotas, dabar aprėpiančias ir retųjų žemės elementų lydinius; ragina Komisiją tikslingai bendradarbiauti su Kinija sudarant susitarimus, kurie būtų naudingi abiems šalims ir pagal kuriuos būtų paisoma aplinkos apsaugos ir tarptautinės prekybos teisės nuostatų;

10. yra įsitikinęs, kad Komisija parengs keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimus prekybos su Kinija srityje priemonę ir užtikrins, kad Kinijos atžvilgiu būtų vadovaujamasi nuoseklesniu požiūriu;

11. pabrėžia, kad svarbu sukurti abiejų šalių investicijų programą, ir pažymi, kad svarbu nustatyti bendrą strategijos „Europa 2020“ ir Kinijos penkerių metų plano pagrindą;

12. reiškia susirūpinimą, kad Kinijos valdžios institucijoms nepakanka valios užtikrinti kibernetinio saugumo ir bausti už elektroninius nusikaltimus, o tai kenkia visuotiniam žiniatinkliui ir informacijos saugumui ir daro labai neigiamą poveikį ES ekonomikai ir visuomenei;

13. primena apie pažangą, kurią Kinija padarė vystydama ir taikydama nuosavus standartus, ir ragina Kiniją ir ES visapusiškai bendradarbiauti per tarptautines derybas dėl standartų; laikosi nuomonės, kad ES – didžiausia pasaulio rinka – taip pat turi likti pasauline lydere vystant standartus, ypač susijusių su strateginėmis sritimis; todėl ragina užtikrinti, kad visos vidaus rinkoje cirkuliuojančios prekės griežtai atitiktų socialinės, aplinkos ir sveikatos apsaugos standartus; ragina valstybes nares stiprinti rinkos priežiūros priemones siekiant užtikrinti, kad į vidaus rinką būtų leidžiama pateikti tik ES standartus atitinkančias prekes; ragina Komisiją įvertinti, ar bendras ES požiūris į rinkos priežiūrą galėtų būti tinkama priemonė dabartinėms stebėsenos nuostatoms paremti;

14. pažymi, kad Kinijos investicijų į energijos veiksmingumo priemones ir atsinaujinančių šaltinių energiją ir šiais tikslais skiriamos vyriausybinės finansinės paramos mastas yra iššūkis ES nuosaviems gamybos naudojant atsinaujinančių šaltinių energiją sektoriams; pabrėžia, kad, vadovaujantis Tarptautinės energetikos agentūros ir Jungtinių Tautų remiamo tinklo „Renewable Energy Policy Network for the 21st Century“ (REN21) paskelbta 2010 m. atsinaujinančių šaltinių energijos padėties pasaulyje ataskaita („Renewables 2010 Global Status Report“), 2009 m. Kinija pasiekė didžiausią atsinaujinančių šaltinių energijos pajėgumą (37 GW pasauliniu mastu padidėjusio pajėgumo, kuris siekia 80 GW); todėl ragina nedelsiant imtis veiksmų ir labiau įsipareigoti, kad ES toliau vadovautųsi moderniausiomis šių sričių tendencijomis ir nepradėtų importuoti daugiau atsinaujinančių šaltinių energijos technologijų negu pati jų sukuria: šiuo tikslu didžiausias ES dėmesys mokslinių tyrimų srityje turėtų būti skirtas veiksmingam išteklių valdymui, taip pat ekologiškai ekonomikai ir investicijomis į tvarią, subalansuotą ir darnią ekonomiką; įspėja, kad neturėtų būti piktnaudžiaujama prekybos ir investicijų kliūtimis ekologiškų prekių sektoriuje;

15. pabrėžia, kad Kinija yra pasaulinė lyderė pagal statomų vėjo jėgainių skaičių, kad Kinijos ir Indijos vėjo turbinų gamintojai yra pirmajame šių turbinų gamintojų dešimtuke ir kad šiuo metu Kinija pagamina didelę dalį visame pasaulyje pagaminamų fotovoltinių plokščių; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, būtinų skatinti šių technologijų, taip pat naujų inovacinių technologijų, kurios reikalingos ambicingiems išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslams pasiekti, vystymui ir ekologiniu požiūriu veiksmingai jų gamybai ES;

16. laikosi nuomonės, kad Kinijoje didėjanti vidaus paklausa ir tolesnės ekonominės reformos atliks lemiamą vaidmenį puoselėjant harmoningesnes rinkos sąlygas ir mažinant prekybos deficitą; remia būtinų bankininkystės paslaugų reformų įgyvendinimą ir tikros vartojimo kreditų rinkos vystymą;

17. ragina ES ir Kiniją vystyti strateginę partnerystę skatinant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, taip pat pramoninį, technologinį ir inovacinį bendradarbiavimą įvairiose ekologiškos ekonomikos augimo srityse, pvz., ribojant vartojimą, perdirbant atliekas, perdirbant elektroninių prietaisų liekanas (angl. urban mining), veiksmingai ir tausiai tvarkant metalo žaliavą, retuosius žemės elementus ir kitus per visą ekonomikos ciklą strategiškai svarbius išteklius, skatinant atsinaujinančių šaltinių energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, t. y.:

     –   dalijantis atsinaujinančių šaltinių energijos technologijomis ir bendromis mokslinių tyrimų ir plėtros programomis ir kartu jas kuriant,

     –   gerinant su energetika susijusių duomenų skaidrumą ir patikimumą ir keičiantis geriausia praktika ir informacija,

     –   skatinant partnerystę, susijusią su ITER projekto įgyvendinimu;

18. ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti didesnį savo išteklių saugumą, t. y. vykdyti mokslinius tvarių alternatyvų tyrimus;

19. atkreipia dėmesį į tai, kad Kinija toliau taiko žaliavų eksporto apribojimus, t. y. muitus ir kvotas, kuriuos draudžia PPO, ir dirbtinai kelia pasaulines žaliavų kainas – dėl to mažėja vidaus kainos, o Kinijos gamintojai įgyja didžiulį konkurencinį pranašumą;

20. pažymi, kad Kinija turi maždaug 97 proc. pasaulio retųjų žemės elementų, kuriems Kinijos vyriausybė taiko eksportą ribojančias kvotas, taigi išaugo kainos, mokamos Europos įmonių, kurios, palyginti su Kinijos įmonėmis, atsidūrė nepalankesnėje padėtyje;

21. ragina ES ir Kiniją vystyti strategines mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir naujovių partnerystes, kurios būtų grindžiamos glaudesniu ES ir Kinijos universitetų ir mokslinių tyrimų institutų bendradarbiavimu, bendromis mokymų ir akademinėmis programomis ir didesniu mokslininkų mobilumu; palankiai vertina tai, kad Europos programose gali dalyvauti Kinijos mokslinių tyrimų grupės, ir ragina sudaryti sąlygas Europos mokslininkams dalyvauti Kinijos programose; ragina steigti technologijų partnerystes siekiant spręsti bendrą išteklius tausojančių gamybos metodų kūrimo ir bendrų mokslinių tyrimų programų rengimo uždavinį abišalei Europos ir Kinijos gyventojų naudai;

22. ragina įvertinti Kinijos specialiųjų ekonominių zonų poveikį Šiaurės Afrikos ir Užsachario šalims, pirmiausia toms, su kuriomis ES yra sudariusi prekybos susitarimus; su nerimu atkreipia dėmesį į tai, kad Kinijos politika Afrikoje gali daryti didžiulį poveikį gamtos ištekliams ir kad tai iššūkis ES vykdomai vystymosi politikai; ragina Komisiją įvertinti, ar ES prekybos politika Kinijos atžvilgiu atitinka ES vystomojo bendradarbiavimo politikos Afrikoje siekius.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	23.11.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	43 0 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Pierre Audy, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Vicky Ford, Adam Gierek, Norbert Glante, Robert Goebbels, Fiona Hall, Jacky Hénin, Edit Herczog, Kent Johansson, Romana Jordan Cizelj, Lena Kolarska-Bobińska, Béla Kovács, Philippe Lamberts, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Anni Podimata, Herbert Reul, Paul Rübig, Amalia Sartori, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Ioannis A. Tsoukalas, Vladimir Urutchev, Alejo Vidal-Quadras, Henri Weber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Yannick Jadot, Ivailo Kalfin, Seán Kelly, Holger Krahmer, Werner Langen, Alajos Mészáros, Mario Pirillo, Vladimír Remek
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Cristian Silviu Buşoi, Anna Hedh

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (23.11.2011)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl ES ir Kinijos prekybos pusiausvyros trūkumo
(2010/2301(INI))

Nuomonės referentas: Morten Løkkegaard

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia Kinijos ir ES rinkų tarpusavio priklausomybę ir būtinybę sudaryti vienodas sąlygas, kai vengiama protekcionizmo; atkreipia dėmesį į Kinijos pažangą, padarytą atveriant savo rinkas; tačiau pabrėžia būtinybę apsvarstyti tam tikras „anapus sienos priemones“ Kinijoje, kurios Europos įmonėms apsunkina verslo sąlygas; laikosi nuomonės, kad tęsiant PPO veiksmus, laisvosios prekybos susitarimas (LPS) su Kinija galėtų pagerinti prekybos santykius ir abiem pusėms darytų teigiamą poveikį; atkakliai tvirtina, kad vienas iš ES prioritetų turėtų būti sudaryti susitarimą PPO lygmeniu;

2.  pabrėžia ES ir Kinijos aukšto lygio dialogo ekonomikos ir prekybos klausimais svarbą; ragina ES ir Kiniją susitikti du kartus per metus siekiant stiprinti jų dvišalius santykius palaikant dialogą ir pasiekti konkrečių rezultatų, inter alia, investicijų, paslaugų teikimo, intelektinės nuosavybės teisių, viešųjų pirkimų, produktų saugos, prekių ženklų taisyklių laikymosi, galimybių gauti žaliavų standartų ir tarifinių bei netarifinių kliūčių klausimais; ragina Komisiją toliau pabrėžti, kad Europos Sąjungos įmonės Kinijoje susiduria su problemomis, susijusiomis su biurokratizmu, žmogiškaisiais ištekliais ir galimybėmis patekti į Kinijos rinką;

3.  pabrėžia poreikį Kinijos atžvilgiu vadovautis suderintu požiūriu; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares plėtoti plataus masto bendradarbiavimą su Kinija bendrų mokslinių tyrimų, pvz., produktų saugos ir žmonių sveikatos, srityse, ir toliau vykdyti mokslo, technologijų ir kultūrinius mainus;

4.  apgailestauja, kad Kinijos investavimo sąlygos nepakankamai skaidrios ir kad tebėra diskriminacinių reikalavimų; ragina sudaryti dvišalį investicijų susitarimą su Kinija, kuriuo būtų siekiama didesnio investicijų patekimo į rinką, pirmiausia labiausiai apribotuose sektoriuose; pabrėžia poreikį palengvinti prekybą ir investavimą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); pabrėžia, jog svarbu, kad Kinijos centrinės ir vietos valdžios institucijos koordinuotų savo darbą; pabrėžia, kad Kinija – didžiausias ES importo šaltinis ir antra pagal dydį ES eksporto rinka, jos importas ir eksportas nuo 2009 m. iki 2010 m. padidėjo daugiau kaip 30 proc.;

5.  yra susirūpinęs, kad dėl laisvai prieinamo verslo registro nebuvimo trūksta patikimos informacijos apie verslo partnerius iš Kinijos; pabrėžia patikimos informacijos, kaip kokybiškos verslo aplinkos sąlygos, svarbą;

6.  yra susirūpinęs dėl didelio masto klastojimo ir piratavimo ir prasto intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo Kinijoje, kuris trukdo diegti naujoves ES ir daro didelį poveikį vartotojų saugumui; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti diskusijas su Kinija dėl veiksmingo intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo užtikrinimo, įskaitant jų įgyvendinimą regionų ir vietos lygmenimis; pabrėžia, kad Kinijoje užsienio įmonėms taikomi oficialūs diskriminaciniai reikalavimai, šioms įmonėms trukdantys veiksmingai ginti savo teises ir patentus; mano, kad siekiant ES ir Kinijos prekybos augimo Kinijos valdžios institucijoms būtina apginti tarptautinių bendrovių intelektinės nuosavybės teises, ir džiaugiasi padaryta pažanga; mano, kad eksportuojant pažangiųjų technologijų produktus iš ES galėtų būti sukurta proporcingai didėjančio augimo erdvė, kurios kūrimą palengvintų šių produktų paklausa Kinijoje ir ES galimybės juos gaminti;

7.  pabrėžia būtinybę užtikrinti geresnes galimybes patekti į viešųjų pirkimų rinkas; yra susirūpinęs dėl palyginti labiau protekcionistiškų Kinijos viešųjų pirkimų įstatymų ir politikos, pabrėžia, kad ES privalo ir toliau daryti spaudimą Kinijai ir jos kylančioms rinkoms, ypač susijusį su jos greitu prisijungimu prie PPO Sutarties dėl viešųjų pirkimų, siekdama užtikrinti, kad viešųjų pirkimų procedūromis nebūtų pažeidžiami tarptautiniai standartai, ir sudarytos numatomos sąlygos subrangovams; pritaria Komisijos tyrimui, kokios priemonės būtinos siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ES įmonėms patekti į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas ir trečiųjų šalių įmonėms patekti į ES pirkimų rinkas; tačiau atkreipia dėmesį, kad šios priemonės turi būti suformuotos taip, kad dėl jų vėl neatsirastų nederamo rinkos suskaidymo, kuris galėtų daryti neigiamą poveikį Europos pramonei ir ES pasauliniams prekybiniams ryšiams;

8.  yra susirūpinęs dėl to, kad nustatoma vis daugiau specialių nacionalinių standartų ir sertifikavimo procedūrų, dėl kurių prekybai sudaroma naujų techninių kliūčių; pabrėžia poreikį, kad ES įsitrauktų į diskusijas su Kinija ir įtrauktų Kiniją į sprendimų priėmimo procesą kuriant būsimus tarptautinius standartus, siekiant išvengti to, kad skirtingi standartai sudarytų de facto kliūtis prekybai; pabrėžia, kad Kinijoje verslo leidimų išdavimas vyksta lėtai ir yra suprantamas kaip priemonė sulėtinti daugelyje sektorių veikiančių užsienio įmonių kūrimą ir plėtrą; pabrėžia, kad reikia supaprastinti šią procedūrą; palankiai vertina Kinijos pastangas nacionalinius standartus derinti prie tarptautinių standartų;

9.  yra susirūpinęs dėl Kinijos taikomos ribojamojo pobūdžio politikos ir dominuojančios padėties rinkoje keleto žaliavų, kurios yra būtinos Europos Sąjungos ekonominei veiklai vykdyti, požiūriu; ragina Komisiją regioniniu, daugiašaliu ir dvišaliu lygmenimis sistemingai kontroliuoti svarbiausių žaliavų ir retųjų žemių elementų pasiūlą ir paklausą ir spręsti pasiūlos ir paklausos skirtumo klausimą bei toliau vesti dialogą su Kinija dėl to, kaip Kinija taiko PPO taisykles siekdama nustatyti retųjų žemių elementų, kurie iš tiesų nėra gamtiniai ištekliai, kuriems kyla pavojus, kvotas; atkakliai tvirtina, kad ypač reikia užtikrinti, kad Kinija laikytųsi PPO taisyklių, patvirtintų 2011 m. liepos 5 d. PPO sprendimu, kurios reglamentuoja galimybes gauti žaliavų, ir taisyklių dėl galimybių gauti retųjų žemių elementų; pabrėžia, kad reikia sukurti bendrą Europos strategiją žaliavų srityje siekiant didinti politinį spaudimą ir užtikrinti ES įmonėms vienodas galimybes gauti pagrindinių išteklių savo gamybai vystyti;

10. ragina Europos Komisiją atlikti išsamų tyrimą dėl to, kokį poveikį valiutų kursai daro ES ir Kinijos prekybos balansui; palaiko Kiniją vykdant tolesnius veiksmus dėl visiško Kinijos juanio konvertuojamumo,

11. pabrėžia daugelį pranešimų, kuriuos užsakė ES institucijos, kuriuose dažnai perdėtai menkinama Kinijos vidaus ir pasaulinė ekonominė veikla[1]; pabrėžia poreikį pradėti konstruktyviai kritišką dialogą, atsižvelgiant į kultūrinius ypatumus ir politinės organizacijos skirtumus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	22.11.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 1 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pablo Arias Echeverría, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia De Campos, Jürgen Creutzmann, Cornelis de Jong, Evelyne Gebhardt, Małgorzata Handzlik, Iliana Ivanova, Eija-Riitta Korhola, Edvard Kožušník, Hans-Peter Mayer, Phil Prendergast, Mitro Repo, Robert Rochefort, Heide Rühle, Matteo Salvini, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Regina Bastos, María Irigoyen Pérez, George Lyon, Ramona Nicole Mănescu, Emma McClarkin, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Marc Tarabella, Kyriacos Triantaphyllides, Wim van de Camp

• [1]  Europos Sąjungos išorės politikos generalinis direktoratas , „Kinija Afrikoje: kritinis straipsnis“ (angl. „China in Africa: A Critique“), politikos suvestinė, (2010 m. spalio mėn.), PE 449.518, 10 p. – „Kinijos ekonominė veikla paplito po Afriką lyg aliejaus dėmės (angl. „The Chinese economic presence has spread through Africa like an oil slick“).

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	27.3.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 2 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	William (The Earl of) Dartmouth, Damien Abad, Laima Liucija Andrikienė, Maria Badia i Cutchet, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Marielle de Sarnez, Yannick Jadot, Metin Kazak, Bernd Lange, David Martin, Vital Moreira, Paul Murphy, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Niccolò Rinaldi, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Keith Taylor, Iuliu Winkler, Jan Zahradil, Paweł Zalewski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Josefa Andrés Barea, George Sabin Cutaş, Mário David, Elisabeth Köstinger, Jörg Leichtfried, Jarosław Leszek Wałęsa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Gabriel Mato Adrover