Pranešimas - A7-0161/2012Pranešimas
A7-0161/2012

PRANEŠIMAS dėl efektyviai išteklius naudojančios Europos

8.5.2012 - (2011/2068(INI))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėjas: Gerben-Jan Gerbrandy


Procedūra : 2011/2068(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0161/2012

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl efektyviai išteklius naudojančios Europos

(2011/2068(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011) 0571),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (COM(2011) 0021),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES aplinkos priemonių teikiamos naudos užtikrinimas. Pasitikėjimo didinimas geriau informuojant ir sparčiau reaguojant“ (COM(2012) 0095),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl veiksmingos Europos žaliavų strategijos[1],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 19 d. priimtas Aplinkos tarybos išvadas dėl Komisijos komunikato „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (18786/11), 2011 m. rugsėjo 29 d. Konkurencingumo tarybos išvadas dėl konkurencingos Europos ekonomikos ir 2010 m. gruodžio 20 d. Aplinkos tarybos išvadas „Tvarus medžiagų valdymas ir tvari gamyba bei vartojimas – svarbūs veiksniai siekiant efektyvaus išteklių naudojimo Europos“,

–   atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2010 m. Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaitą (SOER2010),

–   atsižvelgdamas į būsimą Jungtinių Tautų konferenciją tvaraus vystymosi klausimais, kuri 2012 m. birželio 20–22 d. vyks Brazilijoje,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prieinamos žaliavos Europos ateities gerovei užtikrinti. Pasiūlymas dėl Europos inovacijų partnerystės žaliavų srityje“ (COM(2012) 0082),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Kaip išvengti maisto švaistymo: ES maisto grandinės veiksmingumo gerinimo strategijos“[2],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Žuvininkystės komiteto nuomones (A7-0161/2012),

A. kadangi dabartinė ekonomikos ir finansų krizė parodė, jog Europai nedelsiant reikia naujų tvaraus ekonomikos augimo išteklių;

B.  kadangi išteklių trūkumo padariniai, pavyzdžiui, didėjančios kainos, yra ypač sunkūs mažesnes pajamas gaunantiems ir skurdesniuose regionuose gyvenantiems asmenims, ir kadangi dėl to dar labiau, nei anksčiau, būtina socialinės ir aplinkos apsaugos politikos sąveika;

C. kadangi dėl augančios gamtos išteklių paklausos ir pernelyg didelio naudojimo bei atitinkamų žemės paskirties pokyčių blogėja aplinkos būklė, vyksta spartesnė klimato kaita ir naikinami išsenkami žemės gamtos turtai, įskaitant biologinės įvairovės nykimą;

D. kadangi dėl išteklių trūkumo, kuris atsiranda dėl intensyvaus jų naudojimo, spekuliacijų kainomis prekių rinkose, ir smarkiai išaugusio pasaulinio vartojimo didėja žaliavų kainos, o faktinės prekių kainos nuo amžiaus pradžios pakilo 147 proc.; kadangi tikėtina, jog ES susidurs su dideliais sunkumais užsitikrindama galimybę naudotis pagrindiniais ištekliais ir nenutrūkstamą jų tiekimą; kadangi ekonomikos sektoriuje ir politikos lygmeniu pripažįstama, kad pagrindinis šių problemų sprendimo būdas – efektyvus žaliavų naudojimas;

E.  kadangi perėjus prie ekonomikos pagal efektyvaus išteklių naudojimo principus, kurioje nebūtų viršijamos planetos galimybės, būtų atsižvelgiama į didėjantį pasaulio gyventojų skaičių ir žmonių, kurie gyvena būsimose pramoninėse valstybėse, skaičių, bus didinamas konkurencingumas, rasis naujų augimo išteklių bei darbo vietų ir tai bus pasiekta sutaupant sąnaudų dėl didesnio veiksmingumo, inovacijų komercializacijos ir geresnio išteklių per visą jų gyvavimo ciklą valdymo;

F.  kadangi atliekų perdirbimas yra daugiau negu tik perdirbtinų atliekų rinkimas ir todėl į būsimas priemones labai svarbu įtraukti visus veiksmus, kuriais kuriama vertės grandinė;

G. kadangi ateityje vykdant visapusišką išteklių politiką turėtų būti skiriami ne tik „atsinaujinantieji“ ir „neatsinaujinantieji“ ištekliai, bet ir ilgalaikės medžiagos;

H. kadangi, 2011 m. kovo mėn. Eurobarometro duomenimis, ES piliečiai labiausiai susirūpinę dėl efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios gamybos bei vartojimo; kadangi bet kuriuo atveju neįmanoma siekti tvarumo be pačių gyventojų tiesioginio dalyvavimo, keičiant mąstyseną ir visuomenės įpročius išteklių naudojimo srityje;

I.   kadangi dėl didesnio išteklių, vandens ir žemės naudojimo vis sunkiau užsitikrinti galimybes naudotis ištekliais ir nenutrūkstamą jų tiekimą;

J.   kadangi pramonės konkurencingumas suteikia galimybes naujai investuoti į tausesnes technologijas;

Prioritetiniai veiksmai

1   ragina Komisiją įsteigti bendras darbo grupes trims svarbiausioms sritimis: maisto, būsto ir judumo, kad kuo greičiau būtų parengti efektyvaus išteklių naudojimo Europoje planai, kuriuose būtų numatyti aiškūs išteklių naudojimo mažinimo veiksmai; šios darbo grupės turėtų papildyti ES išteklių naudojimo efektyvumo platformą, jas turėtų sudaryti Komisijos ekspertai, valstybių narių, pramonės, pilietinės visuomenės atstovai ir kiti svarbiausi suinteresuotieji subjektai, o jų vaidmuo turėtų būti skatinti vertės grandinėje veikiančių subjektų partnerystę;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares pašalinti kliūtis, trukdančias veikti Europos perdirbimo ir pakartotinio naudojimo rinkai, ir skatinti tokią rinką – skatinti perdirbtų medžiagų ir šalutinių produktų paklausą ir pasiūlą priemonėmis, į kurias įeitų spartus tolesnis griežtų nebelaikymo atliekomis kriterijų parengimas ir ekonominės paskatos, pvz., lengvatiniai PVM tarifai antrinėms žaliavoms srityse, kuriose rinka neveiksminga, arba parama inovatyvioms atliekų rinkimo ir rūšiavimo technologijoms, iki 2013 m.; į tai atsižvelgdamas, pabrėžia, jog skubiai reikia visapusiškai įgyvendinti visus esamus teisės aktus dėl atliekų ir ryžtingiau užtikrinti jų vykdymą ir stebėjimą;

3.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mokslinius tyrimus ir technologines inovacijas, siekiant paspartinti perėjimą prie efektyviai išteklius naudojančios ekonomikos; pabrėžia, kad Inovacijų sąjunga, įskaitant „Horizontą 2020“, Europos inovacijų partnerystę žaliavų srityje, Ekologinių inovacijų veiksmų planą ir žinių ir inovacijų centrus, yra viena iš varomųjų jėgų siekiant efektyviai išteklius naudojančios Europos; ragina Komisiją sukurti lengvai prieinamą internetinę duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama geriausia patirtis efektyvaus išteklių naudojimo srityje;

4.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares iki 2013 m. susitarti dėl aiškių, tvirtų ir išmatuojamų ekonominės veiklos rodiklių, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į klimato kaitą, biologinę įvairovę ir išteklių naudojimo efektyvumą gyvavimo ciklo požiūriu, pavyzdžiui, dėl krepšelio, kurį sudaro keturi išteklių naudojimo rodikliai: konkrečiai, žemės, vandens, žaliavų ir išmetamo anglies dioksido kiekio vartojimo įverčiai, ir naudoti tuos rodiklius kaip pagrindą teisėkūros iniciatyvoms ir konkretiems mažinimo tiksliniams rodikliams; pabrėžia, kad šis procesas turi būti skaidrus ir į jį turi būti įtraukti suinteresuotieji subjektai;

5.  ragina Komisiją pasiūlyti išplėsti Ekologinio projektavimo direktyvos taikymo sritį ir į ją įtraukti su energija nesusijusius produktus ir pateikti papildomų ekologinio projektavimo reikalavimų dėl bendro išteklių naudojimo efektyvumo ir produktų veiksmingumo, įskaitant perdirbtą turinį, patvarumą, perdirbamumą, pataisomumą ir pakartotinį naudojimą, siekiant, kad produktai darytų mažesnį poveikį aplinkai ir būtų remiamos perdirbimo rinkos; pabrėžia, kad bet koks toks pasiūlymas turi būti pagrįstas išsamiais poveikio vertinimais ir derėti su kitais atitinkamais reglamentais;

6.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares kuo visapusiškiau integruoti išteklių naudojimo efektyvumo darbotvarkę į visas kitas politikos sritis, įskaitant bendrąją ekonomikos valdymo politiką, pvz., strategiją „Europa 2020“, ir įgyvendinti ją vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis;

Augimo ateityje darbotvarkė

7.  pritaria pavyzdinei iniciatyvai „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ ir Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planui, taip pat 2050 m. vizijai, įskaitant tarpinius tikslus; ragina Komisiją skubiai pateikti visas teisėkūros ir kitas iniciatyvas, būtinas tarpiniams tikslams pasiekti, ir užtikrinti, kad visos ES politikos kryptys būtų suderintos su šiais tarpiniais tikslais ir apskritai ES vizija dėl mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m., be kita ko, 80–95 proc. sumažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu; primena, kad nuo išteklių naudojimo atsietas ekonomikos augimas yra būtinas norint didinti Europos konkurencingumą ir mažinti jos priklausomumą nuo išteklių; rekomenduoja Komisijai užtikrinti stabilią teisės aktų sistemą, kad nebūtų pakenkta ilgalaikėms investicijoms;

8.  pabrėžia, kad efektyvus išteklių naudojimas svarbus siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; yra įsitikinęs, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų bendroji programa „Horizontas 2020“ šiuo požiūriu turėtų atlikti itin svarbų vaidmenį; ragina valstybes nares priimti nacionalinius efektyvaus išteklių naudojimo veiksmų planus, į kuriuos įeitų konkrečios priemonės ir tikslai, atitinkantys ES plano tikslus;

9.  ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl naujų tvaraus vartojimo ir gamybos politikos pagrindų, pagal kuriuos būtų įdiegta procedūra, kaip nustatyti prioritetinius produktus arba paslaugas, dėl kurių labiausiai didėja pagrindinių pasaulio vartojimo sričių (vandens, žemės, medžiagų ir anglies dioksido) rodikliai, pagal vartojimo rodiklius, nustatytus Efektyvaus išteklių naudojimo plane; sykiu turėtų būti pateikti teisės aktų pasiūlymai, pagal kuriuos prioritetinių produktų ir paslaugų keliamos problemos būtų sprendžiamos atitinkamomis priemonėmis, įskaitant mechanizmus, kurie įgyvendinimo priemonėmis gali pagerinti tiekimo grandinės išteklių naudojimo efektyvumą, ir galimybę nustatyti būtinuosius reikalavimus arba geriausios veiklos kriterijus;

10. mano, kad veiksmai, kuriais siekiama didesnio išteklių naudojimo efektyvumo, jokiu būdu negali apsiriboti tik viešuoju sektoriumi, ir todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir įmones savo ekonomikos strategijas grįsti labai pagerintu išteklių naudojimo efektyvumu, kuriuo remiantis ekonomikos augimas ir išteklių vartojimas taptų atsieti; be to, mano, kad būtina sutelkti dėmesį ir į išteklių naudojimo našumą, ir į efektyvumą;

11. pabrėžia, kad dabar būtina skubiai imtis priemonių siekiant remti inovacijas ir investicijas į naujus metodus ir verslo modelius, įskaitant pramonės sektorių strategijas ir tvaraus verslo modelius, pvz., išperkamąja nuoma besinaudojančią visuomenę, ir kurti paskatas, kurios būtų naudingos ekonomikai; pabrėžia pagrindinį privačiojo sektoriaus, įskaitant MVĮ, vaidmenį siekiant ekologinio ekonominio augimo;

12. pabrėžia, kad Europai, kurios visuomenė perdirba atliekas, reikia plačiu mastu ir pačiu veiksmingiausiu būdu pakartotinai naudoti ir perdirbti savo atliekas bei gaminti antrines žaliavas;

13. ragina parengti išteklių naudojimą reglamentuojantį MVĮ naudingą standartą, pagrįstą tokiomis koncepcijomis kaip Pasaulinis susitarimas;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares išteklių naudojimo efektyvumo tikslus visapusiškai įtraukti į Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą; primygtinai ragina valstybes nares šį reikalavimą patvirtinti Europos Vadovų Taryboje; ragina Komisiją pateikti daugiau išsamios informacijos apie tai, kaip bus atliekamas valstybių narių pažangos siekiant efektyviau naudoti išteklius konkretus vertinimas, kaip Europos semestro dalis;

15. pabrėžia, kad lyderystės pranašumas išteklių naudojimo efektyvumo srityje gali patraukti augančias rinkas, primindamas, kad ES priklauso maždaug vienas trečdalis pasaulio aplinkosaugos technologijų rinkos;

Ekonomikos pertvarka

16. primena, kad būtina skubiai visiškai sumažinti išteklių naudojimą, kad būtų išvengta kilsiančių problemų, pvz., išteklių trūkumo ir augančių išteklių kainų;

17. pažymi, kad norint iš tiesų pereiti prie efektyviai išteklius naudojančios ekonomikos, rinkos kainos turi visiškai atitikti išteklių trūkumo mastą ir visas išlaidas, susijusias su gamybos procesu; pabrėžia, kad rinkos skatina efektyviai naudoti išteklius, jei kainos atspindi tikrąsias sunaudotų išteklių sąnaudas; ragina įgyvendinti gyvavimo ciklo principą apskaitos procese ir internalizuojant išorines aplinkosaugines išlaidas pagal principą „teršėjas moka“;

18. remia Komisijos plane prisiimtą įsipareigojimą parengti rinka pagrįstas priemones, kad neigiami išorės veiksniai būtų įtraukti į rinkos kainodarą, nes taip atsispindėtų tikros išteklių panaudojimo sąnaudos ir jų poveikis aplinkai;

19. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti paskatas, kuriomis įmonės ir valstybinės institucijos būtų skatinamos kiekybiškai įvertinti, lyginti ir nuolat tobulinti savo vandens, žemės, medžiagų ir anglies dioksido kiekio vartojimo įverčius, taip pat parengti priemones, kuriomis būtų išplečiamas gamintojo atsakomybės principas ir šalinamos efektyviai išteklius naudoti trukdančios kliūtys;

20. primygtinai ragina valstybes nares pereiti prie aplinkosauginio apmokestinimo ir pabrėžia, kad dėl to būtų galima mažinti kitus, pvz., darbo jėgos, mokesčius, didinti konkurencingumą, sudaryti vienodas veiklos sąlygas ir sąlygas technologijų plėtrai; ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti ir lyginti šios priemonės poveikį;

21. primygtinai ragina Komisiją ištirti hierarchijos modelio kūrimą, siekiant užtikrinti didžiausią galimą išteklių naudojimo pridėtinę vertę nekeliant pavojaus aplinkai, kaip išdėstyta pranešime dėl veiksmingos Europos žaliavų strategijos (2011/2056(INI));

22. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant ir iki 2014 m. patvirtinti konkrečius, aiškiais apibrėžimais pagrįstus planus, pagal kuriuos laipsniškai iki 2020 m. būtų nutrauktos visos aplinkai kenksmingos subsidijos, įskaitant subsidijas, kuriomis skatinamas neefektyvus atsinaujinančių išteklių naudojimas, ir pateikti pažangos ataskaitą pasinaudojant nacionalinėmis reformų programomis;

23. primygtinai ragina Komisiją ištirti galimybes sukurti ES masto išplėstinės gamintojų atsakomybės schemas, skirtas paskatinti siekti rezultatų visose valstybėse narėse, įskaitant ir tas valstybes nares, kuriose pakartotinio naudojimo ir perdirbimo rodikliai daug mažesni už ES vidurkį;

24. pabrėžia, kad piliečiai ir pilietinės visuomenės organizacijos atlieka svarbų vaidmenį siekiant pokyčių ir pertvarkant ekonomiką; pabrėžia, kad reikia kurti informuotumo didinimo strategijas ir strategijas, kuriomis būtų siekiama pakeisti vartotojų elgesį ir išvengti grįžtamojo poveikio;

25. pabrėžia, kad reikia užtikrinti tvarų Europos žaliavų tiekimą, kad jų pakaktų augančio perdirbimo sektoriaus poreikiams patenkinti ir kad būtų plėtojama Europos atviroji ekonomika ir kuriamos darbo vietos;

26. ragina griežtinti žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimus produktams ir paslaugoms, dėl kurių labiausiai didėja pagrindinių pasaulio vartojimo sričių (vandens, žemės, medžiagų ir anglies dioksido) rodikliai, kaip nustatyta Efektyvaus išteklių naudojimo plane, taip pat primygtinai ragina Komisiją įvertinti, kada žalieji viešieji pirkimai galėtų būti siejami su ES finansuojamais projektais; ragina iki šių metų pabaigos sutelkti pastangas siekiant skatinti bendrus pirkimus ir viešųjų pirkimų pareigūnų tinklus, remiant žaliuosius viešuosius pirkimus; tačiau dėl to valstybinių įmonių konkurencinė padėtis negali pablogėti;

27. prašo išplėsti aplinkosauginės informacijos reikalavimus, kad į juos būtų įtraukta informacija apie įprastus masinio vartojimo produktus; remia nacionalinius aplinkosauginio ženklinimo bandymus ir primygtinai ragina Komisiją siekti parengti suderintą Europos metodą, kaip apskaičiuoti produktų aplinkosauginį vartojimo įvertį, siekiant vartotojams pateikti daugiau informacijos apie produktus, kuriems netaikomos esamos priemonės, pavyzdžiui, ekologinis ženklas, energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas ar ekologinio ūkininkavimo ženklinimo priemonės;

28. primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų nacionalinėse atliekų prevencijos ir valdymo strategijose būtų visiškai įgyvendintas ES acquis dėl atliekų, įskaitant būtinuosius tikslus; pakartoja, kad reikia ir toliau tobulinti esamus surinkimo ir rūšiavimo tikslus ir nustatyti didžiausio ir kokybiškiausio atliekų panaudojimo tikslus kiekviename etape; atitinkamai pabrėžia, kad reikia, jog ES finansavimo prioritetas būtų skiriamas tai veiklai, kuri patenka į aukštesnę atliekų hierarchijos pakopą, kaip nurodyta Atliekų pagrindų direktyvoje (pvz., pirmenybė teikiama perdirbimo įmonėms, o ne atliekų šalinimui); ragina Komisiją apsvarstyti, ar reikia gerinti ir suderinti su atliekomis susijusius skaičiavimo metodus ir statistiką, siekiant patikimo pagrindo skatinti perdirbimą;

29. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmingesnių priemonių, kovojant su neteisėtu atliekų, o ypač pavojingųjų atliekų, vežimu į ne ES šalis ir ypač sustiprinti atitinkamas stebėjimo sistemas; siūlo parengti Europos išorės atliekų politiką, siekiant skleisti geriausius Europos atliekų tvarkymo standartus už ES ribų;

30. pabrėžia, kad išmetama daugiau kaip 20 proc. maisto, ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių priemonių, kad būtų labai sumažintas maisto švaistymas; be to, pabrėžia, kad švaistomi ne tik maisto produktai, bet ir perdirbimui ir pakavimui naudojami ištekliai;

31. ragina Komisiją ir valstybes nares labiau pabrėžti informavimą, švietimą ir informuotumo didinimą, ypač atliekų rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo klausimais, turint mintyje, kad švietimas turi tiesioginį poveikį išteklių naudojimo įpročiams;

32. ragina Komisiją supaprastinti atliekų acquis, atsižvelgiant į atliekų hierarchiją ir į tai, kad reikia neperdirbamų atliekų kiekį sumažinti iki beveik nulio; todėl ragina Komisiją iki 2014 m. pateikti pasiūlymų, siekiant palaipsniui įvesti bendrą atliekų sąvartynų draudimą Europos lygiu ir iki šio dešimtmečio pabaigos palaipsniui panaikinti perdirbamų ir kompostuojamų atliekų deginimą; sykiu turėtų būti pateiktos atitinkamos pereinamojo laikotarpio priemonės, įskaitant tolesnį gyvavimo ciklo principu pagrįstų bendrųjų standartų plėtojimą; ragina Komisiją persvarstyti Atliekų pagrindų direktyvos 2020 m. perdirbimo tikslinius rodiklius; mano, kad sąvartynų mokestis, kurį jau taiko kai kurios valstybės narės, taip pat galėtų padėti pasiekti minėtus tikslus;

33. pažymi, kad esami sąvartynai galėtų tapti žaliavų saugyklomis (gavyba iš atliekų), tačiau šiuo klausimu dar trūksta mokslinių duomenų;

34. ragina valstybes nares plėsti savo veiklą Europos standartizacijos komitete dėl perdirbamų medžiagų standartų parengimo gairių;

35. ragina Komisiją užtikrinti, kad politikos srityse būtų skatinamas pakopinis gamtinių žaliavų naudojimas ir pirmenybė teikiama produktams, turintiems didžiausią pridėtinę vertę ir efektyviems išteklių naudojimo požiūriu, o ne energijos gamybai, ypač atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo galimybes;

36. taip pat primygtinai ragina Komisiją skatinti tokį pakopinį požiūrį biomasės naudojimui, pirmenybę suteikiant perdirbimui ir produktams, turintiems didžiausią pridėtinę vertę ir efektyviems išteklių naudojimo požiūriu, pavyzdžiui, biologiniams produktams ir pramonės medžiagoms, o ne bioenergijai;

37. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti programą, siekiant informuoti ir pateikti gaires įmonėms, ypač MVĮ;

38. pabrėžia, kad gyvavimo ciklu grindžiamas požiūris, jei norima, kad jis būtų prasmingas, turi būti pagrįstas apskaita, kuri turi būti kuo tikslesnė; todėl primygtinai reikalauja, kad tiekėjai, įgyvendindami Kuro kokybės direktyvą, bitumingajam smėliui taikytų atskirą numatytąją vertę;

39. ragina Komisiją aiškiai pareikšti, kad perdirbti skirtų atskirai iš privačių namų ūkių surinktų atliekų surinkimas ir tvarkymas neturėtų būti patikėtas tik valstybinėms įmonėms;

40. pabrėžia mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų svarbą spartinant perėjimą prie efektyviai išteklius naudojančios Europos; pažymi, kad ypač būtina daugiau inovacijų diegti tokiose srityse, kaip aplinką tausojanti žaliavų paieška ir gavyba, žemės ūkis, chemija, atliekų tvarkymas ir perdirbimas, vandentvarka, pakartotinio naudojimo galimybės, taip pat poveikį aplinkai darančių medžiagų pakaitalai, technologijos ir būdai naudoti mažiau medžiagų ir energijos, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumas; pažymi, kad susiejus mokestinių lengvatų suteikimą su mažesniu ištekliu naudojimu, tai taip pat galėtų pasitarnauti inovacijoms, moksliniams tyrimams ir plėtrai;

41. primena, kad efektyviu išteklių naudojimu reikėtų siekti ES padėti gerinti techninės veiklos rezultatus, siekiant išgauti daugiau iš žaliavų visoje vertės grandinėje (gavyboje, apdorojime, rafinavime ir perdirbime);

42. ragina Komisiją ištirti, kaip ES gavybos ir perdirbimo pramonėje galima paskatinti efektyvų išteklių naudojimą, siekiant padidinti konkurencingumą ir tvarumą, inter alia, skatinant naujų technologijų naudojimą ir didinant šalutinių produktų gamybą, kai naudojami netaurieji metalai;

43. primygtinai ragina valstybes nares apsvarstyti galimybes įsteigti inovacijų technologijų centrus, siekiant remti naudingų gavybos iš atliekų produktų sudedamųjų dalių gavybą, perdirbimą ir pakartotinį naudojimą, ir palengvinti iš atliekų gaunamų produktų, esančių įvairių rūšių atliekų saugyklose ir statybos pramonėje, tolesnį panaudojimą, taip pat šių rūšių atliekų saugyklų tvarkymą aplinkai nekenksmingu būdu;

44. atkreipia dėmesį į tai, jog reikia naudoti alternatyvius produktus, kad būtų pakeistas vartojimo modelis, kuriam reikia daug energijos ir medžiagų, užtikrinant tą patį veiklos rezultatų lygį, taip pat jog reikia naudoti alternatyvias žaliavas ir kitas medžiagas, kad gamybos procesuose reikėtų mažiau energijos;

45. ragina Komisiją išnagrinėti išteklių ir neapdorotų žaliavų mokesčio poveikį, ypač bet kokį pašalinį poveikį, pvz., netvarų pakeitimą, mokesčių vengimą ar ekonominės veiklos perkėlimą į trečiąsias šalis;

46. pabrėžia, kad gebėjimai ir mokymas yra svarbūs; ragina Komisiją ir valstybes nares įsitraukti į glaudų dialogą su socialiniais partneriais, akademine bendruomene ir pramonės atstovais šiuo klausimu; ragina Komisiją ir valstybes nares, kad jos, bendradarbiaudamos su pramonės atstovais ir akademine bendruomene, remtų efektyvų išteklių naudojimą specialiomis universitetų programomis ir stipendijomis; į tai atsižvelgdamas, toliau remia šios srities mainų programas, pvz., Erasmus Mundus naudingųjų iškasenų ir aplinkos programą;

47. pabrėžia, kad reikia investuoti į žaliavų ir retųjų žemių metalų perdirbimą, atsižvelgiant į tai, kad retųjų žemių metalų kasyba, rafinavimas ir perdirbimas turi didelių aplinkosauginių padarinių, jei jie netinkamai tvarkomi;

Gamtos turtai ir ekosistemø funkcijos

48. ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti ekonominę ekosistemų naudą ir šią naudą įtraukti į ataskaitų teikimo ir apskaitos sistemas iki 2015 m.;

49. pabrėžia, kad biologinė įvairovė būtina žmogaus gyvybei palaikyti ir visuomenės gerovei tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai per ekosistemų funkcijas, kurias ji teikia; palankiai vertina ir remia ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m., įskaitant visus jos tikslus ir veiksmus; pabrėžia biologinės įvairovės apsaugos įtraukimo svarbą, taip pat į efektyviai išteklius naudojančios Europos iniciatyvą;

50. atitinkamai palankiai vertina tai, kad buvo parengtos specialios invazinių rūšių kontrolės priemonės, ir ragina nedelsiant jas įgyvendinti;

51. pabrėžia vandens, kaip žmonijai ir ekosistemoms gyvybiškai svarbaus gamtos ištekliaus, svarbą; primena, kad didėja saugių ir užtikrintų vandens išteklių prieinamumo ir kokybės problemos dėl tokių veiksnių kaip miškų kirtimas, miestų plėtra, gyventojų skaičiaus didėjimas, ekonomikos augimas ir klimato kaita; pabrėžia, kad reikia taikyti daugiapakopį metodą vandens išteklių valdymo srityje, pabrėždamas vietos ir regiono valdžios institucijų vaidmenį pavyzdinėje iniciatyvoje „Tausiai išteklius naudojanti Europa“;

52. primygtinai ragina Komisiją apskaičiuoti ir paskelbti ES žemės ūkio ir žuvininkystės politikos padarinių aplinkai daromos žalos išlaidas;

53. ragina Komisiją pasinaudoti geriausia efektyvaus išteklių naudojimo srities praktika ir parengti atitinkamus kriterijus, pradėti kai kurių išteklių, pvz., fosforo, bandomuosius projektus, siekiant teorinio 100 proc. pakartotinio panaudojimo iki 2020 m. ir jų panaudojimo ir perdirbimo optimizavimo; pabrėžia, kad šiems bandomiesiems projektams reikėtų skirti tiesioginį ES finansavimą;

54. laikosi nuomonės, kad Europos ištekliai turėtų būti valdomi labiau strateginiu ir aplinkosaugos požiūriu patikimesniu būdu; mano, kad daugiau pastangų turėtų būti dedama siekiant valdyti esamus ES išteklius, pirmiausia, naudingųjų iškasenų, metalų ir medienos bei energijos išteklius, įskaitant iškastinį kurą; pabrėžia, kad ES turi potencialo patenkinti savo žaliavų poreikius, ir raginą ją mažinti ES priklausomybę nuo žaliavų, gautų naudojant aplinkosaugos požiūriu netvarius metodus, importo;

55. mano, kad valstybių narių pramonė turi kuo labiau remtis savomis žaliavomis; pažymi, kad savų išteklių valdymas turėtų užtikrinti, kad jie nebūtų švaistomi;

56. pabrėžia tvaraus žemės ūkio ir mitybos pokyčių svarbą, siekiant sumažinti gyvulinės kilmės baltymų vartojimą, nes tai leistų sumažinti žemės panaudojimo vartojimui importo apimtį ir Europos anglies dioksido vartojimo įvertį;

57. mano, kad vartotojų informuotumas atlieka itin svarbų vaidmenį gerinant išteklių naudojimo efektyvumą ir remia iniciatyvas vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis, siekiant skatinti tvaresnius maisto vartojimo modelius;

58. atkreipia dėmesį į atsinaujinančiųjų gamtinių išteklių, pvz., miškų, vaidmenį efektyvaus išteklių naudojimo srityje; ragina Komisiją skatinti atsinaujinančių, biologinių, perdirbamų ir aplinkosaugos požiūriu tausių žaliavų ir kitų medžiagų naudojimą; ypač pabrėžia, kad teršalų išmetimą mažinančių atsinaujinančių žaliavų, pvz., medienos, panaudojimas statybų tikslais yra efektyvus išteklių panaudojimas;

59. pabrėžia, kad reikia skatinti miškų apsaugą ES ir įtvirtinti su ja susijusius rizikos prevencijos metodus, atsižvelgiant į tai, kad miškų ištekliai ir jų aplinkosauginės ypatybės yra didelis gamtos turtas; ragina nustatyti finansines priemones miškų gaisrų ir kenkėjų prevencijos priemonėms finansuoti; ragina Komisiją su medienos pramonės sektoriumi ištirti galimybes įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis būtų siekiama tvaraus miškų išteklių naudojimo, visų pirma, įgyvendinant bandomuosius projektus; ragina geriau naudoti miškų priemones, jau taikomas pagal įvairią ES politiką, siekiant padidinti miškų ekonominę vertę ir užtikrinti geresnį medienos tiekimą, pavyzdžiui, atsodinant medžius pagal kaimo plėtros programas;

60. pabrėžia, kad maistingųjų medžiagų praradimas aplinkoje dėl žemdirbystės lemia dideles išorės išlaidas ekosistemoms, žmonių sveikatai ir klimatui; ragina Komisiją diegti šiuolaikiškas maistingumo valdymo technologijas, kad suintensyvėjus gamybai būtų sumažintas prarandamų maistingųjų medžiagų kiekis;

61. pažymi, kad BŽP reformų rinkinys yra pagrindinė pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ dalis; mano, kad klausimai, kuriuos reikia spręsti siekiant aplinkosaugos ir ekonomikos požiūriu patikimo žvejybos ir akvakultūros sektoriaus, yra didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, išmetimo į jūrą prevencija, švaresni ir efektyvesni varikliai, selektyvesni žvejybos įrankiai, vienodos tarptautinės veiklos sąlygos ir laivyno pajėgumų perteklius; be to, pabrėžia socialinę ir ekonominę mažų pakrančių laivynų svarbą;

Valdymas ir stebėjimas

62. primygtinai ragina Komisiją, kad ji, konsultuodamasi su visais svarbiausiais suinteresuotaisiais subjektais, priimtų tvirtus ir lengvai suprantamus rodiklius, pvz., žemės vartojimo įvertį, vandens vartojimo įvertį, žaliavų vartojimo įvertį ir anglies dioksido vartojimo įvertį, siekiant stebėti pažangą, kaip siekiama tikslų; šie rodikliai turėtų būti pagrįsti integruotomis apskaitos priemonėmis ir nuosekliomis bei plačiai pripažintomis, moksliškai pagrįstomis metodikomis, taip pat jie turėtų būti aiškiai apibrėžti, kad būtų galima juos taikyti visoje ES tiek sprendimų priėmimo srityje, tiek privatiems subjektams; be to, juos nustatant turėtų būti atsižvelgta į poveikį viso gyvavimo ciklo metu ir išmatuoti ištekliai, panaudojami ekonomikoje, kad būtų atsižvelgta į visus išteklių stygiaus aspektus, taigi įtraukiant paslėptus srautus; perspėja, kad siūlomas išteklių produktyvumo rodiklis nesuteiks reikiamos informacijos;

63. pakartoja suderintų, išmatuojamų, aiškių ir patikrinamų sektorinių tikslų rinkinio svarbą, įskaitant bendrą tikslą, siekiant įgyvendinti plano viziją ir tarpinius tikslus; pripažįsta, kad šis klausimas sudėtingas ir kad reikia svaraus mokslinio pagrindo; ragina Komisiją remiantis tuo pagrindu pateikti konkretų šiems ES ir valstybių narių tikslams skirtą pasiūlymą ne vėliau kaip per metus nuo atitinkamų rodiklių priėmimo dienos ir užtikrinti, kad visos ES politikos kryptys atitiktų nustatytus tikslus; mano, kad plane pateiktus tarpinius tikslus reikėtų laikyti tikslais tol, kol bus nustatyti išsamesni tikslai; ragina valstybes nares atitinkamus tikslus įtraukti į savo efektyvaus išteklių naudojimo strategijas;

64. pabrėžia, kad konkretūs efektyvaus išteklių naudojimo rodikliai yra labai svarbūs visose politikos srityse, ir ragina Komisiją efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius įtraukti į visus poveikio vertinimus; taip pat mano, kad Komisijos komunikate COM(2010) 614 nurodytos tinkamumo patikros turėtų sudaryti privalomą kiekvieno poveikio vertinimo dalį;

65. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinami esami teisės aktai, ypač vandens teisės aktai, siekiant kuo plačiau panaudoti visas galimybes;

66. palankiai vertina ES Kuro kokybės direktyvą, kaip svarbią gyvavimo ciklu grindžiamo požiūrio į išteklių naudojimą įgyvendinimo priemonę, ir primygtinai ragina, kad, įgyvendindami šią direktyvą, tiekėjai taikytų atskirą numatytąją vertę bitumingajam smėliui;

67. mano, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje reikėtų pateikti tinkamą politikos pagrindą, kuris padėtų įgyvendinti Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plano viziją, tarpinius ir siekiamus tikslus;

68. ragina Komisiją patikrinti ES politikos sritis ir įvertinti, inter alia, nacionalinių atsinaujinančių išteklių veiksmų planų ir bendros žemės ūkio politikos poveikį efektyvaus išteklių naudojimo požiūriu;

69. mano, kad efektyviai išteklius naudojanti Europa – tinkamas pagrindas nieko nediskriminuojant kurti ekologiškas darbo vietas visiems;

70. mano, kad efektyviai naudoti išteklius dažnai trukdo sudėtingos administracinės procedūros; ragina Komisiją supaprastinti leidimų suteikimo procedūras, kad būtų galima pasiekti geresnių rezultatų įgyvendinant efektyvų išteklių naudojimą; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl Skaidrumo direktyvos;

71. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti viešas informavimo ir švietimo kampanijas, kuriomis būtų siekiama padidinti produktų, pagamintų iš perdirbtų atliekų, naudojimą;

72. ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant regioninę politiką efektyviausias išteklių naudojimas būtų svarbiausias aspektas; pabrėžia, kad efektyvaus išteklių naudojimo klausimas turi būti sprendžiamas regioniniu ir vietos lygmenimis, atsižvelgiant į Europos regionų galimybes, nepalankius veiksnius ir skirtingą išsivystymo lygį; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi suderinti efektyvaus išteklių naudojimo priemones su strategija „Europa 2020“;

Tarptautinis aspektas

73. mano, kad efektyvus ir tvarus išteklių naudojimas ir paskirstymas yra vienas iš pagrindinių ES pramonės politikos aspektų, kurie dabar ir ateityje turi būti taikomi Sąjungos išorės santykiuose; mano, kad prekyba aplinką tausojančiomis prekėmis ir paslaugomis gali būti tvarios ekonominio ir socialinio vystymosi priemonė, kuri naudinga ir verslui, ir aplinkai;

74. primena, kad sąžininga, atvira ir nediskriminacinė daugiašalė prekybos sistema ir aplinkos apsauga turėtų būti viena kitą papildančios priemonės ir turėtų būti naudingos vietos bendruomenėms, jeigu siekiant geriau reaguoti į aplinkosaugos iššūkius ir būtinuosius žmonių poreikius bus pertvarkytos daugiašalės prekybos taisyklės;

75. prašo Komisiją į dabartines ir būsimas ES derybas dėl dvišalių ar daugiašalių susitarimų labiau įtraukti klausimus, susijusius su žaliavomis, pvz., a) eksporto apribojimus ir b) investavimo aspektus;

76. pabrėžia, kad sąžiningai atvėrus pasaulio rinkas aplinką tausojančioms prekėms ir paslaugoms, paskatinus tvarų vartojimą, atsirastų daugiau eksporto galimybių, būtų sukurta naujų darbo vietų, susijusių su ekologiškų technologijų sklaida, inovacijomis ir konkurencingumu, taip pat sumažėtų kainos, pagerėtų kokybė ir padidėtų vartotojų galimybės pasirinkti;

77. palankiai vertina darbą, atliktą per Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Dohos prekybos derybų raundą, susijusį su prekybos aplinką tausojančiomis prekėmis ir paslaugomis tarifinių ir netarifinių kliūčių mažinimu arba panaikinimu, ir tvirtai ragina šalis, nepriklausomai nuo Dohos derybų raundo ateities, toliau dirbti siekiant aiškiai apibrėžti aplinką tausojančias prekes ir paslaugas, kad jų apibrėžtis apimtų socialinę įmonių atsakomybę, ES aplinkosaugos standartus ir sąžiningos prekybos principus;

78. dar kartą pabrėžia, kad į visus dabartinius Europos dvišalius ir regioninius prekybos susitarimus reikia įtraukti plačių užmojų skyrių dėl tvarumo, kaip, pvz., naujausiuose Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimuose su Korėjos Respublika, Kolumbija, Peru ir Centrinės Amerikos valstybėmis; mano, kad socialinio ir aplinkos tvarumo skyriai pagal svarbą turėtų prilygti komerciniams susitarimo aspektams, ir todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad šiems skyriams būtų taikomos būsimų laisvosios prekybos susitarimo ginčų sprendimo nuostatos;

79. mano, kad tarifų lengvatų nustatymas socialiai atsakingai pagamintoms aplinką tausojančioms prekėms ir paslaugoms pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą padėtų kurti pridėtinę vertę ES prekybos su besivystančiomis šalimis srityje ir paskatintų įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir ilgalaikius Sąjungos klimato kaitos ir energetikos tikslus;

80. mano, kad rengiantis konferencijai „Rio +20“ ir pačioje konferencijoje reikia pradėti naujas aktyvesnes diskusijas apie savanoriško pobūdžio įmonių socialinės atsakomybės veiksmingumą ir į šias diskusijas įtraukti visas JT šalis nares, pilietinę visuomenę ir profesines sąjungas;

81. pabrėžia, kad ES ekologinėmis inovacijomis skatinama efektyviau naudoti išteklius už ES ribų, taip mažinant pasaulinių išteklių eikvojimą; todėl primygtinai ragina valstybes nares stiprinti savo nacionalines efektyvaus išteklių naudojimo strategijas ir dalintis savo žiniomis pasauliniuose forumuose, pvz., „Rio+20“ aukščiausiojo lygio susitikime; mano, kad sparčiai augantis pasaulinis vartojimas ir mažėjančios žaliavų atsargos reikalauja investicijų į efektyvų išteklių naudojimą visame pasaulyje;

82. pažymi, kad būsimasis pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimas „Rio+20“ galėtų būti svarbus forumas efektyvaus išteklių naudojimo ir tvaraus vystymosi klausimams aptarti; mano, kad naujais tvaraus vystymosi tikslais būtų galima užpildyti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) spragas ir kad jie galėtų tapti galingu tolesniu pasauliniu projektu, kuriame būtų pripažintos neatskiriamos aplinkos ir kiekvieno vystymosi aspekto sąsajos; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares šioje konferencijoje atlikti ryžtingą ir aiškų vaidmenį siekiant įveikti šį iššūkį – pasaulio mastu sukurti įtraukią ekologišką ekonomiką;

°

° °

83. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

AIŠKINAMOJI DALIS

„Pasaulio ekonomika lėtai ir netolygiai atsigauna po didžiausios daugumos iš mūsų kada nors patirtos krizės. Spręsdami neatidėliotinas problemas, pvz., nedarbo, infliacijos poveikio ar fiskalinių deficitų klausimus, turime žvelgti į ateitį ir rasti naujų būdų, kuriais užtikrintume, kad augimas ir pažanga, kuriuos pradėjome laikyti savaime suprantamais, ateityje didėtų.“ Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD), Ekologiškai tvarus augimas, 2011 m.

Uždaviniai aiškūs: mūsų planeta didėja ir 2050 m. joje bus apie 9 mlrd. žmonių, o per ateinančius dešimt metų vidurinės klasės vartotojų skaičius beveik padvigubės ir viršys 3 mlrd. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, iki 2050 m. maisto turi būti pagaminama 70 proc. daugiau, ir jau dabar 60 proc. pasaulio ekosistemų būklė yra suprastėjusi arba šios ekosistemos naudojamos netvariai.

Europai reikia naujos būsimo augimo darbotvarkės. Šioje naujoje darbotvarkėje bus būtina imtis esminių permainų. Bus reikalingas naujas požiūris į mūsų gamybos ir vartojimo įpročius. Tam reikės ne tik techninių, bet ir institucinių pokyčių ir socialinių inovacijų. Naujoje būsimo augimo darbotvarkėje bus užtikrintas aukštas gerovės lygis ir gyvenimo kokybė Europoje.

Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plane pateikiama analizė ir numatomi pirmieji žingsniai rengiant šią naują darbotvarkę. Tačiau jame neperteikiamas neišvengiamas klausimo skubumas. Paprasčiausiai negalime sau leisti laukti dešimt, dvidešimt metų, kol pereisime prie žiedinės ekonomikos. Labai konkurencingas pasaulis, kuriame gyvename, ir neįtikėtinas sparčiai augančios ekonomikos šalių kilimas tiek laiko mums nesuteikia. Europos Komisija numato tinkamą kryptį, tačiau jai trūksta konkretumo dėl priemonių, kurių reikėtų imtis.

Parlamento užduotis – nustatyti prioritetus ir skatinti Komisiją, valstybes nares ir pramonės atstovus parengti platesnio užmojo darbotvarkę. Todėl šis Parlamentas neturėtų paprasčiausiai laikytis plano struktūros, bet pirmiausia nustatyti šio plano prioritetus ir naujos būsimo augimo darbotvarkės kriterijus, kad sustiprintų savo poziciją ir siųstų aiškų politinį signalą.

Pagrindiniai uždaviniai: 1) sukurti tvirtą bendrą darbotvarkę kartu su viešuoju ir privačiuoju sektoriais. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos – visuomenės uždavinys ir jį turėtų spręsti visi; 2) iš esmės geriau naudoti antrines žaliavas Europoje ir kurti tinkamas paskatas siekiant išvengti atliekų ir jas pakartotinai naudoti; 3) tausų išteklių naudojimą ir tvarumą padaryti pagrindiniu prioritetu Europos ir nacionalinio lygmens inovacijų programose; 4) keisti būdą, kuriuo vertiname savo turtą ir ekonomikos augimą, atsižvelgiant į aplinkos tvarumą, gamtos turtus ir tausų išteklių naudojimą; 5) visiems į Europos rinką patenkantiems produktams nustatyti naujus produktų kriterijus išplečiant Ekologinio projektavimo direktyvos taikymo sritį ir į ją įtraukiant perdirbtą turinį, patvarumą ir pakartotinį naudojimą.

Nauja būsimo augimo darbotvarkė reiškia, kad įprastinės veiklos scenarijus nėra tinkamas pasirinkimas. Tai bus sudėtingas politikos veiksmas. Jam reikia drąsos ir vizijos. Taip pat stiprybės kovoti už ilgesnės trukmės darbotvarkę. Turime rimtai persvarstyti dabartines subsidijas. Dauguma iš jų ne tik kenkia aplinkai, bet ir stabdo inovacijas. Ypač dabar, šiais biudžeto lėšų taupymo laikais, vyriausybės subsidijomis ir paskatų paketais daugiausia dėmesio būtina skirti struktūriškam mūsų ekonomikos stiprinimui. Dėl to būtina laipsniškai nutraukti žalingas subsidijas, o tai sukuria naujų galimybių.

Dažnai politinėse diskusijose daugiausia dėmesio skiriama tikslų ir rodiklių klausimui. Be to, mokslo pasaulyje buvo dirbama ir tebedirbama siekiant toliau plėtoti šiuos klausimus. Išties, duomenis turime suprasti teisingai. Tačiau jau pakankamai žinome apie kryptį, kuria ketiname eiti. Negalime laukti, kol turėsime nepriekaištingus rodiklius ir tikslus, kuriuos, visada atrodo, galima pasiekti per keletą metų. Turime pakankamai žinių politiniu požiūriu dabar judėti pirmyn. Koreguojamuosius veiksmus galima atlikti vėliau.

Tai nėra vien tik Europos darbotvarkė. Nauja būsimo augimo darbotvarkė taip pat turėtų būti įgyvendinama nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. Eurobarometro duomenys rodo Europos piliečių pasiryžimą aktyviai dalyvauti kuriant šią darbotvarkę. Tvariau vartojant, mažinant atliekas, geriau renkant ir atrenkant atliekas. Šis požiūris įrodo, kad siekimas išteklius naudoti tausiau nėra veikimas vien „iš viršaus į apačią“, bet jį galima skatinti abiem kryptimis. „Iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“. Vietos politikai atlieka labai svarbų vaidmenį, susijusį su piliečių dalyvavimu. Tausus išteklių naudojimas – tai sąvoka, kuria vadovaujasi mūsų piliečiai; sekime jų pavyzdžiu.

Tai taip pat yra vienintelis būdas judėti pirmyn tarptautiniu mastu. ES turėtų imtis vadovaujamo vaidmens naują būsimo augimo darbotvarkę remdama „Rio+20“ aukščiausiojo lygio susitikime. Perėjimas prie ekologiškos ekonomikos neišvengiamas. Tausesnis išteklių naudojimas – neatsiejama ekologiškos ekonomikos dalis. ES turėtų pasinaudoti savo politine ir ekonomine galia, kad ta pačia linkme pakreiptų ir kitas pasaulio šalis.

Kad užtikrintume savo pačių gerovę ir ateities kartoms sudarytume sąlygas gauti tokią pačią naudą, kokią gauname mes, turime pradėti veikti atsižvelgdami į savo planetos galimybes, taip pat atsieti mūsų ekonomikos augimą ir išteklių naudojimą.

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (18.4.2012)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl tausiai išteklius naudojančios Europos
(2011/2068(INI))

Nuomonės referentas: Salvatore Iacolino

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad veiksmingas ir tausus išteklių naudojimas ir paskirstymas yra vienas iš pagrindinių ES pramonės politikos aspektų, kurie dabar ir ateityje turi būti taikomi išorės santykiams; šiuo klausimu mano, kad prekyba aplinką tausojančiomis prekėmis ir paslaugomis gali būti tvarios ekonominės ir socialinės plėtros priemonė, kuri naudinga ir verslui, ir aplinkai;

2.  pabrėžia, kad, norint padidinti Europos konkurencingumą ir sumažinti jos priklausomybę nuo išteklių, ekonomikos augimą būtina atsieti nuo išteklių naudojimo;

3.  aiškiai įsitikino, kad intensyvus pasaulinių išteklių, ypač neatsinaujinančių, naudojimas pavojingas planetai ir kelia grėsmę energijos tiekimo saugumui;

4.  primena, kad sąžininga, atvira ir nediskriminacinė daugiašalė prekybos sistema ir aplinkos apsauga turėtų būti viena kitą papildančios priemonės ir turėtų būti naudingos vietos bendruomenėms, jeigu siekiant geriau reaguoti į aplinkosaugos iššūkius ir būtinuosius žmonių poreikius bus pertvarkytos daugiašalės prekybos taisyklės;

5.  palankiai vertina darbą, atliktą per Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Dohos vystymosi derybų raundą, susijusį su prekybos aplinką tausojančiomis prekėmis ir paslaugomis tarifinio ir netarifinio reguliavimo kliūčių mažinimu arba panaikinimu, ir tvirtai ragina šalis, nepriklausomai nuo Dohos derybų raundo ateities, toliau dirbti siekiant aiškiai apibrėžti aplinką tausojančias prekes ir paslaugas, ir kad jų apibrėžtis apimtų socialinę įmonių atsakomybę, ES aplinkosaugos standartus ir sąžiningos prekybos principus;

6.  pažymi, kad būsimasis Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimas „Rio+20“ galėtų būti svarbus forumas efektyvaus išteklių naudojimo ir tvaraus vystymosi klausimams aptarti; mano, kad naujais tvaraus vystymosi tikslais (angl. SDG) būtų galima užpildyti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) spragas ir jie galėtų tapti galingu tolesniu pasauliniu projektu, kuriame būtų pripažintos neatskiriamos aplinkos ir kiekvieno vystymosi aspekto sąsajos; ragina ES ir jos valstybes nares šioje konferencijoje atlikti ryžtingą teigiamą vaidmenį siekiant įveikti šį iššūkį – pasaulio mastu sukurti įtraukią ekologišką ekonomiką;

7.  mano, kad rengiantis konferencijai „Rio+20“ ir pačioje konferencijoje reikia pradėti naujas aktyvesnes diskusijas apie savanoriško pobūdžio įmonių socialinės atsakomybės veiksmingumą ir į šias diskusijas įtraukti visas JT šalis nares, pilietinę visuomenę ir profesines sąjungas;

8.  pabrėžia, kad sąžiningai atvėrus pasaulio rinkas aplinką tausojančioms prekėms ir paslaugoms, paskatinus tvarų vartojimą, atsirastų daugiau eksporto galimybių, būtų sukurta naujų darbo vietų ekologiškų technologijų, inovacijų ir konkurencingumo sklaidai, taip pat sumažėtų kainos, pagerėtų kokybė ir padidėtų vartotojų pasirinkimas;

9.  prašo Komisiją į dabartines ir būsimas ES derybas dėl dvišalių ar daugiašalių susitarimų visapusiškiau įtraukti klausimus, susijusius su žaliavomis, pvz., a) eksporto apribojimus ir b) investavimo aspektus;

10. ragina, atsižvelgiant į ISO 26000 standartą ir tokias koncepcijas kaip Pasaulinis standartas (angl. Global Compact), parengti išteklių naudojimą reglamentuojantį MVĮ naudingą standartą;

11. teigiamai vertina, kad ES tausaus išteklių naudojimo plane daug dėmesio skiriama ekologiškiems viešiesiems pirkimams, kuriuose keliama papildomų reikalavimų produktams ir projektams, darantiems didelį poveikį aplinkai; ragina Komisiją siekti griežtesnės tausių viešųjų pirkimų tvarkos, taip pat siekiant, kad ji būtų įtvirtinta ir daugiašalėje PPO sutartyje dėl viešųjų pirkimų;

12. teigiamai vertina ES Kuro kokybės direktyvą, kaip svarbią produkto gyvavimo ciklu grindžiamo požiūrio įgyvendinimo priemonę, ir primygtinai ragina, kad įgyvendindami šią direktyvą tiekėjai taikytų atskirą bazinę vertę bitumingajam smėliui;

13. yra susirūpinęs, kad iškastinio kuro energijai teikiamomis subsidijomis iškraipoma pasaulio prekyba, jos daro poveikį klimatui ir sudaro išlaidų mokesčių mokėtojams; teigiamai vertina Didžiojo dvidešimtuko (G20) įsipareigojimą šias subsidijas panaikinti; ragina ES šiuo klausimu imtis vadovaujamo vaidmens tarptautiniu lygmeniu, o Komisiją skubiai pateikti pasiūlymų, kokiu grafiku būtų galima šias subsidijas panaikinti Europos Sąjungoje; primena Europos Parlamento Komisijai ir valstybėms narėms skirtą prašymą informuoti jį apie eksporto kreditų agentūrų ir Europos investicijų banko suteiktas paskolas projektams, darantiems neigiamą poveikį klimatui;

14. dar kartą pabrėžia, kad į visus galiojančius Europos dvišalius ir regioninius prekybos susitarimus turi būti įtrauktas plačių užmojų skyrius dėl tvarumo, kaip, pvz., naujausiuose ES laisvosios prekybos susitarimuose su Korėjos Respublika, Kolumbija, Peru ir Centrinės Amerikos valstybėmis; mano, kad socialinio ir aplinkos tvarumo skyriai pagal svarbą turėtų prilygti komerciniams susitarimo aspektams, ir todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad šiems skyriams būtų taikomos laisvosios prekybos susitarimo ginčų sprendimo nuostatos;

15. mano, kad nustačius tarifų lengvatas socialiai atsakingai pagamintoms aplinką tausojančioms prekėms ir paslaugoms pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą galima kurti pridėtinę vertę ES prekybos su besivystančiomis šalimis srityje ir padėti įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir ilgalaikius ES klimato kaitos ir energetikos tikslus;

16. pabrėžia, kad išteklių našumo didėjimas yra ES pramonės politikos konkurencingumo veiksnys, kad išteklių naudojimo efektyvumas yra labai svarbus siekiant žymiai sumažinti sąnaudas ir priklausomybę nuo energijos importo, ir kad efektyvumo technologijos sudaro sąlygas rastis vystymosi galimybėms daugelyje trečiųjų šalių, įskaitant besivystančias šalis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

27.3.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

0

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Damien Abad, Laima Liucija Andrikienė, Maria Badia i Cutchet, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Marielle de Sarnez, Yannick Jadot, Metin Kazak, Bernd Lange, David Martin, Vital Moreira, Paul Murphy, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Niccolò Rinaldi, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Keith Taylor, Iuliu Winkler, Jan Zahradil, Paweł Zalewski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Josefa Andrés Barea, Catherine Bearder, George Sabin Cutaş, Mário David, Elisabeth Köstinger, Jörg Leichtfried, Jarosław Leszek Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Gabriel Mato Adrover

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (26.1.2012)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl tausiai išteklius naudojančios Europos
(2011/2068(INI))

Nuomonės referentas: Kent Johansson

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad tausus išteklių naudojimas svarbus siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; pabrėžia, kad tikras ekonomikos augimo atsiejimas nuo išteklių, t. y. medžiagų, vartojimo yra būtinas, siekiant pagerinti Europos pramonės konkurencingumą ir sumažinti jos dabartinę santykinę priklausomybę nuo importuojamų išteklių, ypač nuo žaliavų; tiki, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų bendroji programa „Horizontas 2020“ šiuo požiūriu turėtų atlikti itin svarbų vaidmenį; ragina Europos Komisiją pateikti daugiau išsamios informacijos apie tai, kaip valstybių narių pažanga siekiant tausiau naudoti išteklius bus konkrečiai vertinama kaip Europos semestro dalis; ragina valstybes nares priimti nacionalinius tausaus išteklių naudojimo veiksmų planus (angl. national resource efficiency roadmaps), įskaitant konkrečias priemones ir tikslus, be numatytųjų ES veiksmų plane;

2.  pažymi, kad vanduo yra svarbus saugotinas ir tausiai valdytinas Europos Sąjungoje išteklius; laikosi nuomonės, kad, kadangi vandens baseinai daugiausia būna kelių valstybių narių teritorijoje, vandentvarkai reikalingos bendros investicijos;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad tausaus išteklių naudojimo politikos sėkmė labai priklauso nuo jos suderinamumo su visomis atitinkamomis vidaus ir išorės ES politikos kryptimis ir valstybių narių politinio įsipareigojimo jas įgyvendinti; ragina Komisiją pateikti aiškius, išmatuojamus ir patikrinamus tikslus, taip pat rodiklius ir priemones, įskaitant konkrečius tikslus ir konkrečias teisėkūros iniciatyvas, paremtas reikalingomis lėšomis ir finansiniais mechanizmais, siekiant užtikrinti, kad pavyzdiniai pasiūlymai būtų sėkmingi; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos tausaus išteklių naudojimo planas derėtų su ES žaliavų strategija;

4.  remia Komisijos idėją perkelti mokesčių naštą, susieti ją ne su darbu, o su energijos ir aplinkos apmokestinimu; tačiau mano, kad daugelyje sektorių mineralinių žaliavų mokestis nėra tinkama mokestinė priemonė didinti tausų išteklių naudojimą; palankiai vertina ketinimą skatinti valstybes nares greičiau laipsniškai panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas (angl. EHS) rengiant planus ir tvarkaraščius, ir apie juos pranešti vykdant nacionalines reformų programas; pažymi, kad tai turėtų būti pasiekta nekenkiant ES konkurencingumui ir nedidinant anglies dioksido nutekėjimo pavojaus; primygtinai ragina valstybes nares remti naująsias technologijas ir tvarų augimą užtikrinant, inter alia, kad jų viešųjų pirkimo politika geriau atspindės tausesnį išteklių naudojimą; mano, kad reikėtų stiprinti veiklą, kuria skatinama nustatyti kriterijus ir kuria valstybinės institucijos skatinamos jais naudotis;

5.  pažymi, kad netiesioginis apmokestinimas arba esamų subsidijų panaikinimas neturėtų būti laikomi tinkama priemone tausiau naudoti išteklius, nes tai gali turėti neigiamų išorinių padarinių įvairiuose sektoriuose ir dėl to gali kilti klausimų dėl socialinės nelygybės; pažymi, kad bet koks visos žaliavų kainos didėjimas taip pat gali lemti tai, kad iš ES bus atsiimtos investicijos;

6.  primena, kad tausiai naudojant išteklius reikėtų siekti Europos Sąjungai padėti gerinti techninės veiklos rezultatus siekiant išgauti daugiau iš visos vertės grandinės (užsiimant medžiagų kasyba, jas apdorojant, rafinuojant, perdirbant);

7.  pabrėžia, kad daugelis pramonės sektorių gerokai padidino išteklių naudojimo veiksmingumą, daugiausia tai paskatino didžiuliai kainų šuoliai; tačiau pabrėžia, kad norint didinti tausų išteklių naudojimą, reikia didelių visuomenės vartojimo ir modelių permainų, kartu keičiant gamybą, kurią skatintų ne tendencijos, o veiklos rezultatai ir kurią galima įgyvendinti taikant naujus išteklių valdymo sprendimus ir politikos kryptis, kuriomis ES būtų labiausiai prisidedama prie augimo, darbo vietų kūrimo ir energijos tiekimo saugumo; todėl ragina:

– į naujoviškus verslo modelius;

– skirti papildomą dėmesį žaliavų antriniam panaudojimui investuojant į patikimai pailgintą ciklą (nuo pateikimo rinkai iki sunaudojimo) veikiančio gaminio projektavimą, kad nuo fizinio sunaudojimo momento būtų galima lengvai taikyti perdirbimą ir atliekų tvarkymą, taip pat kad gaminį būtų lengva sutaisyti ir panaudoti iš naujo;

– investuoti į naujų tvarių kasybos technologijų ir metalų perdirbimo mokslinius tyrimus;

– remiantis poveikio vertinimu, išplėsti Ekologinio projektavimo direktyvos taikymo sritį ir į ją įtraukti tokius kriterijus: tausų išteklių naudojimą, perdirbtų medžiagų kainą, patvarumą ir tinkamumą vėl naudoti, bei visapusiškai šią direktyvą įgyvendinti;

– priimti „Top-runner“ programą, kaip veiksmingą veiklos rezultatų gerinimo skatinimo mechanizmą;

8.  ragina Europos Komisiją racionalizuoti tausų išteklių naudojimą Integruotoje pramonės politikos pavyzdinėje iniciatyvoje ir „Inovacijų sąjungos“ pavyzdinėse iniciatyvose, kurios turėtų apimti ilgalaikių sektoriaus pramonės strategijų ir politikos krypčių, kurių reikia norint padėti palengvinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio, tausaus išteklių ir energijos vartojimo ekonomikos, kūrimą;

9.  ragina skubiai įgyvendinti Atliekų pagrindų direktyvą, ypač vadovautis atliekų hierarchijos principu, pagal kurį svarbiausi turėtų būti pirmiausia prevencijos, pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir atkūrimo, o tik tada išmetimo aspektai, ir nuolat mažinti atliekų išmetimą į sąvartynus;

10. atkreipia dėmesį į poreikį taikyti gaminių pakaitalus, kad būtų pakeistas vartojimo modelis, kuriam reikia daug energijos ir medžiagų, užtikrinant tą pačią veiklos rezultatų lygį, taip pat poreikį naudoti žaliavų ir kitų medžiagų pakaitalus, dėl kurių gamybos procesuose reikėtų mažiau energijos;

11. pažymi, kad patikimiausias būdas pasiekti tausų išteklių naudojimą nekenkiant Europos Sąjungos pramonės pajėgumui, augimo potencialui ir konkurencingumui, ir pagerinti veiksmingesniam išteklių naudojimui ir didesniam ekonominiam konkurencingumui reikalingų technologijų prieinamumą ir rezultatus, yra investuoti į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas; todėl ragina:

– suderinti Europos Sąjungos pastangas remti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas su tausaus išteklių naudojimo tikslais;

teikti pakankamą finansavimą taupaus išteklių naudojimo ir inovacijų programų naujų pakaitinių medžiagų moksliniams tyrimams atlikti vykdant programą „Horizontas 2020“ (pagal visuomenės pokyčių ir pramonės konkurencingumo programas) ir specialias priemones, skirtas MVĮ;

12. pabrėžia, kad siekiant Europos Sąjungos pramonės konkurencingumo ir inovatyvumo svarbu naudoti savus išteklius; pabrėžia, kad naujos kasybos technologijos atlieka svarbų vaidmenį skatinant tvarią kasybą;

13. ragina Komisiją kuo skubiau nustatyti medžiagų naudojimo tinkamus kriterijus pagal medžiagos gyvavimo ciklą, kad būtų galima sukurti veiksmingas tausaus išteklių naudojimo politikos kryptis, prisitaikyti prie būsimų tendencijų ir valdyti realų ir dirbtinį žaliavų stygių;

14. palankiai vertina Komisijos paskelbtą naują ekologinių inovacijų veiksmų planą, kaip kad ji buvo įsipareigojusi „Inovacijų sąjungos“ plane, ir ragina tvariai jį įgyvendinti;

15. pažymi, kad tausus išteklių naudojimas neturėtų būti tikslas savaime, jis veikiau turėtų būti nepakeičiama priemonė siekiant Europos Sąjungos piliečių ir įmonių vystymosi, augimo, tvarumo, konkurencingumo, užimtumo ir gerovės;

16. mano, kad gamtinės medžiagos, įskaitant taurintą medieną ir taurintas mineralines medžiagas, gali sėkmingai pakeisti ligi šiol naudotas statybines medžiagas;

17. pažymi, kad didelė kliūtis visiškam rūšiuotų buitinių atliekų perdirbimui yra tai, kad nėra galutinių jų naudotojų; laikosi nuomonės, kad būtina diegti naujoviškas technologijas ir taikyti MVĮ finansinės paramos priemones, kad jos iš tų išteklių gamintų rinkai kokybiškus gaminius;

18. ragina Europos inovacijų partnerysčių ir žinių inovacijų centrus, kurie numatyti žaliavų srityje, spręsti ne tik išteklių tausojančio naudojimo, valdymo ir perdirbimo klausimus, bet ir prevencijos, pakartotinio naudojimo ir pakeitimo klausimus;

19. ragina Europos Komisiją ištirti, kaip ES kasybos ir perdirbimo pramonėje galima paskatinti tausų išteklių naudojimą siekiant padidinti konkurencingumą ir tvarumą, inter alia, skatinant naujų technologijų naudojimą ir didinant šalutinių produktų gamybą šalia netauriųjų metalų;

20. laikosi nuomonės, kad Europos ištekliai turi būti valdomi strateginiu ir aplinkai palankiu būdu; mano, kad daugiau pastangų turėtų būti dedama siekiant valdyti esamus ES išteklius, pirmiausia, mineralus, metalų ir medienos bei energijos išteklius, įskaitant iškastinį kurą; pabrėžia, kad ES turi potencialo patenkinti savo žaliavų poreikius, ir raginą ją mažinti savo Europos priklausomybę nuo žaliavų, gautų naudojant aplinkosaugos požiūriu netvarius metodus, importo;

21. mano, kad ES valstybių narių pramonė turi būti kur kas labiau paremta savų išteklių naudojimu; pažymi, kad savų išteklių valdymas turi užkirsti kelią jų švaistymui ir užtikrinti naudą vietos bendruomenėms, gaunamą taip pat ir iš mokesčių bei darbo vietų žaliavų perdirbimo įmonėse, esančiose netoli jų eksploatavimo vietų;

22. pabrėžia, kad norint, kad valstybės narės užtikrintų mineralinių išteklių saugumą, būtina apsvarstyti tvaraus vystymosi pagrindą apsaugant iškastinio kuro klodus, formuojant pagrindą galimiems ištekliams ir kuriant tinkamą mineralinių išteklių naudojimo politiką;

23. pabrėžia, kad ES miškininkystės ištekliai turi dideles galimybes padėti siekti energijos tausojimo tikslų ir yra tvarus būdas didinti ES statybų sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą;

24. ragina ES skatinti atsinaujinančios žaliavos – biomasės – naudojimą gamybai ir ekologiškos kilmės produktų naudojimą;

25. atsižvelgdamas į gamtos turtų svarbą, būtent miškų išteklius ir medienos aplinkosaugines savybes, pabrėžia, kad reikia stiprinti miškų apsaugą Europos Sąjungoje ir sutvirtinti rizikos prevencijos priemones šioje srityje; ragina parengti finansinę priemonę, skirtą miškų gaisrų ir kenkėjų prevencijos priemonėms; ragina Komisiją su medienos pramonės sektoriumi ištirti galimybes įgyvendinti konkrečius veiksmus, skirtus tausiai naudoti miškų ištekliams, būtent bandomuosius projektus; ragina geriau naudoti su miškais susijusias priemones atsižvelgiant į skirtingas ES politikos rūšis, siekiant padidinti miškų ekonominę vertę ir užtikrinti geresnį medienos tiekimą, pavyzdžiui, atsodinant medžius, kaip numatyta kaimo plėtros programose;

26. pabrėžia poreikį investuoti į žaliavų ir retųjų žemių metalų perdirbimą, atsižvelgiant į tai, kad retųjų žemių metalų kasyba, rafinavimas ir perdirbimas turi rimtų aplinkosauginių padarinių, nebent jie tinkamai tvarkomi;

27. pabrėžia neteisėto atliekų išvežimo kontrolės svarbą siekiant užtikrinti, kad vertingos antrinės žaliavos liktų ES teritorijoje;

28. pabrėžia padidėjusią pasaulinę konkurenciją dėl išteklių ir technologijoms gaminti reikalingų metalų; pabrėžia, kad Europos politikos ir technologijų sričių lyderiavimas siekiant tvarios plėtros pasaulyje, ES konkurencinga pozicija ir ekologiškų darbo vietų kūrimo potencialas ES labai priklauso nuo šių importuojamų išteklių tiekimo saugumo; ragina sukurti Europos pridėtinę vertę plėtojant:

pramonės inovacijų politiką, kuri būtų pagrįsta mažinimo, pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir pakeitimo principais;

– visa apimančią tvaraus Europos Sąjungos aprūpinimo žaliavomis, ypač retosiomis žemėmis ir jų elementais, strategiją, taip pat iš ES šaltinių; pažymi, kad į šią strategiją turi būti įtraukta ir ES prekybos politika, grindžiama skaidrumu, abipusiškumu ir pagarba demokratijai, aplinkai ir tvariam vystymuisi eksportuojančiose šalyse;

29. ragina ypač daug dėmesio skirti naujoviškoms technologijoms, skirtoms vertingoms antrinėms žaliavoms išgauti ir pakartotinai naudoti, pvz., sąvartynų kasyba ir miestų kasyba;

30. ragina Europos Komisiją gerinti savo konsultavimo paslaugas dėl tausaus išteklių, pirmiausia, MVĮ naudojimo, pvz., gerinant tokias programas, administruojamas Europos Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos (EACI); ragina Europos Komisiją šioje srityje remti MVĮ skatinant valstybių narių dalijimąsi geriausia praktika, suteikiant galimybes naudotis susijusių mokslinių tyrimų informacija pagal FP7 (septintąją bendrąją programą) ir programą „Horizontas 2020“;

31. pabrėžia, kad įgūdžiai ir mokymas yra svarbūs; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares šiomis aplinkybėmis vesti glaudų dialogą su socialiniais partneriais, akademine bendruomene ir pramonės atstovais; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su pramonės atstovais ir akademine bendruomene remti tausų išteklių naudojimą vykdant specialias universitetų programas ir teikiant stipendijas; šiomis aplinkybėmis, toliau remia šios srities mainų programas, pvz., Erasmus Mundus naudingųjų iškasenų ir aplinkos programą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.1.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

54

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriele Albertini, Amelia Andersdotter, Zigmantas Balčytis, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Jürgen Creutzmann, Pilar del Castillo Vera, Dimitrios Droutsas, Christian Ehler, Vicky Ford, Gaston Franco, Adam Gierek, Norbert Glante, András Gyürk, Fiona Hall, Jacky Hénin, Kent Johansson, Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Vittorio Prodi, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Jens Rohde, Paul Rübig, Salvador Sedó i Alabart, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Evžen Tošenovský, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Antonio Cancian, Francesco De Angelis, Seán Kelly, Werner Langen, Zofija Mazej Kukovič, Vladko Todorov Panayotov, Mario Pirillo, Vladimír Remek, Peter Skinner, Silvia-Adriana Ţicău

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (29.11.2011)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl tausiai išteklius naudojančios Europos
(2011/2068(INI))

Pranešėjas: Derek Vaughan

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina tausaus išteklių naudojimo pavyzdinę iniciatyvą, į kurią turi būti įtraukti visi gausūs Europos ištekliai, įskaitant žaliavas, pvz., kurą, mineralus ir metalus, taip pat išteklius, pvz., maistą, dirvožemį, vandenį, orą ir natūralią gamtinę aplinką; pabrėžia, kad ši politika turi skatinti tausų išteklių naudojimą ir skirti dėmesį investicijoms į tvarų teritorijų vystimąsi, siekiant užtikrinti tvarų, pažangų ir integracinį augimą Europoje, kuris padidintų energetinį saugumas, transporto veiklos energetinį veiksmingumą, kartu išnaudojant ekologiškų darbo vietų kūrimo ir Europos įmonių konkurencingumo potencialą, ir pagerintų dabartinių ir būsimų kartų gyvenimo kokybę bei užtikrintų kartų solidarumą;

2.  pabrėžia būtinybę nukreipti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiąją energiją, pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir švarų transportą, taip pat į regionų atsinaujinančiosios energijos infrastruktūrą, ypač palankių sąlygų neturinčiuose regionuose; ragina valstybes nares dabartiniu programavimo laikotarpiu padidinti struktūrinių fondų indėlį į tvarų augimą ir prašo Komisijos greitai ir vengiant biurokratijos įvertinti pakeistas veiklos programas;

3.  pažymi, kad nepaisant ES ir nacionalinių, regioninių bei vietos valdžios institucijų pastangų, vis dar yra rimtų sutrikimų dalijantis naudojamais ištekliais; todėl pabrėžia, kad norint, kad Europa tausiai naudotų išteklius, siekiant užtikrinti tausų jų naudojimą ir geresnį žinių skleidimą, vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis turėtų būti geriau koordinuojama įvairių sričių politika ir įvairios priemonės ir dalijimasis gerąja patirtimi vietos ir regiono valdžios institucijose, susijusiose su regiono lėšų valdymu, bei didinama jų sąveika; pabrėžia, kad regioninėje politikoje jau patvirtintas koordinuotas ir integruotas požiūris; pažymi, kad esama konkrečių politikos sričių kompromisų ir juos reikia skatinti, vadovaujantis aiškiomis ir įrodymais pagrįstomis politinėmis rekomendacijomis;

4.  pabrėžia labai didelę regioninės politikos svarbą remiant iniciatyvas, kurių tikslas – tausus išteklių naudojimas, ypač pastatų energinis naudingumas, investicijos į tyrimus, inovacijas ir tvarią plėtrą, atsižvelgiant į ilgalaikės plėtros programas, decentralizuotą administravimo sistemą ir tvaraus vystymosi ES prioritetų įtraukimą, kuris labai pasitarnautų veiksmingesnio išteklių naudojimo tikslų įgyvendinimui; atsižvelgiant į diskusijas dėl rezultatais pagrįstos politikos, ragina, kad programos ir praktika užtikrintų, kad įgyvendinant regioninę politiką tausiausias išteklių vartojimas būtų svarbiausias aspektas ir mano, kad reikia atsižvelgti į šiuos prioritetus ateityje kuriant teisės aktus, susijusius su regionine politika, būtent pabrėžiant projektus, kurie skatina Europoje tausiai naudoti išteklius;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu, kad valstybės narės kartu rengtų bendras tausaus išteklių naudojimo strategijas ir sudarytų regionų grupes; šiuo tikslu pabrėžia Europos teritorinio bendradarbiavimo svarbą siekiant įgyvendinti koordinuotas strategijas, taip pat investavimo į geresnę tarpvalstybinę energetinę ir aplinkosaugos infrastruktūrą svarbą; be to, ragina parengti makroregionines strategijas, sutelktas į aplinkos apsaugą, energijos tiekimą ir energetinį nepriklausomumą;

6.  pabrėžia, kad tausaus išteklių naudojimo klausimas turėtų būti sprendžiamas regioniniu ir vietos lygmenimis, atsižvelgiant į potencialą, trūkumus ir Europos regionų skirtingus vystymosi lygius, ir regioninės ir vietos valdžios institucijos bei piliečių organizacijos, gyventojai ir kiti dalyviai turėtų tiesiogiai įsitraukti į susijusių priemonių pirminį planavimą ir tolesnį įgyvendinimą, vadovaujantis partnerystės principu, skiriant tinkamą finansavimą ir techninę pagalbą; šis metodas suderintas su visuomenės informavimo strategija sąlygotų didesnę atsakomybę ir geresnį tapatumą dėl išteklių veiksmingumo visuose lygmenyse ir jų vaidmens kovojant su klimato kaita; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi suderinti tausaus išteklių naudojimo priemones su strategija „Europa 2020“ ir įtraukti jas į platesnio masto teritorinius paktus, kuriems priskiriami visi geriausi pavyzdžiai;

7.  pataria valstybėms narėms nuo pradžių tiesiogiai įtraukti subnacionalinius lygmenis, įskaitant vietos lygį, į prioritetų nustatymo, priemonių planavimo ir jų įgyvendinimo procedūras; be to, rekomenduoja pradėti konsultuotis su piliečiais, kad būtų galima sudaryti sąlygas diskutuoti ir keistis informacija, nes visuomenė bus svarbiausias šių priemonių įgyvendinimo veiksnys ir galutinė naudos, kurią duos tausiai išteklius naudojanti Europa, gavėja;

8.  atkreipia dėmesį į bendrų kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti integruotą vieno sektoriaus priimtų priemonių poveikį, svarbą ir mano, kad svarbu, kad Komisija prisidėtų nustatant šiuos kriterijus;

9.  pabrėžia, kad sprendimų priėmėjai nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis privalo puikiai suprasti ekonomikos augimo atsiejimo nuo išteklių naudojimo svarbą; ragina visas valstybes nares ir regionus imtis tolesnių veiksmų tausaus išteklių naudojimo srityje ir finansuoti tyrimus ir plėtrą šioje srityje; atsižvelgdamas į šias aplinkybes pabrėžia, kad tikslus turi būti įmanoma įgyvendinti ir jie neturi reikalauti didelių lėšų bei būti susiję su ilgalaikiu tikslu ir priemonėmis jam pasiekti;

10.  pabrėžia, kad sanglaudos politikos, jos programavimo ciklo ir lėšų paskirstymo skaidrumas, taip pat galimybės galimiems struktūrinių fondų lėšų gavėjams gauti informaciją yra pagrindinės bendrųjų sanglaudos politikos tikslų įgyvendinimo sąlygos;

11.  inovacijos ir tyrimai yra būtini, norint įdiegti tvaresnius gamybos ir vartojimo įpročius;

12.  primena, kad ERPF turi ir toliau padėti siekti vienas kitą papildančių tausaus išteklių naudojimo ir kovos su energijos nepritekliumi tikslų;

13.  pabrėžia, kad tiek verslininkai, tiek vartotojai suvokia, jog reikia siekti, kad Europa tausiai naudotų išteklius;

14.  pabrėžia, kad miesto vietovėse įgyvendinant energetikos infrastruktūros ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus būtina skatinti naudotis finansų inžinerijos priemone JESSICA.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.11.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Luís Paulo Alves, Jean-Paul Besset, Victor Boştinaru, Zuzana Brzobohatá, Alain Cadec, Francesco De Angelis, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Brice Hortefeux, Danuta Maria Hübner, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Mojca Kleva, Constanze Angela Krehl, Petru Constantin Luhan, Riikka Manner, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Jan Olbrycht, Monika Smolková, Georgios Stavrakakis, Csanád Szegedi, Nuno Teixeira, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Hermann Winkler, Joachim Zeller, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Andrea Cozzolino, Ivars Godmanis, Karin Kadenbach, Vilja Savisaar-Toomast, Derek Vaughan

Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (24.1.2012)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl tausiai išteklius naudojančios Europos
(2011/2068(INI))

Nuomonės referentė: Catherine Trautmann

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad 2011 m. liepos 13 d. Komisija pasiūlė imtis svarbios ES bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformos, kuri – atsižvelgiant į jos tikslą užtikrinti tausų jūrų gyvųjų išteklių naudojimą – yra pagrindinė pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ dalis;

2.  pažymi, kad įgyvendinant BŽP reformų rinkinį Komisija siūlo vadovautis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principu, kad būtų atkurti pakankami žuvų ištekliai ir kad būtų užtikrinta tinkama jų būklė; ragina Komisiją paaiškinti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą, pirmiausia atsižvelgiant į įvairiarūšių žuvų išteklių padėtį;

3.  laikosi nuomonės, kad ilgalaikis tikslas turėtų būti leisti žuvų ištekliams atsikurti iki tokio lygio, kuris viršytų didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio normą, ir gaudyti didžiausią galimą laimikį tvariu ir ilgalaikiu pagrindu, ir todėl ragina Komisiją atlikti atitinkamą mokslinį tyrimą atsižvelgiant į tai, kas būtina, tuomet pateikti pasiūlymus, kurie būtų pagrįsti dabartiniais BŽP reformos pasiūlymais, ir po truputį pradėti laikytis aplinkosaugos ir ekonomikos požiūriais pažangesnės pozicijos;

4.  pritaria Komisijos nuomonei, išdėstytai BŽP reformų rinkinyje, kad nepageidaujamų sugautų žuvų išmetimas yra išteklių švaistymas; tačiau pažymi, kad, norit pagerinti padėtį, būtina konsultuotis su žvejais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis siekiant rasti sprendimus, kurie būti pritaikyti prie realių jų darbo sąlygų; ragina Komisiją griežtinti priemones, kurios būtinos išsaugoti pereikvotų žuvų ištekliams, ir taip užtikrinti, kad ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriais ES žuvininkystės pramonė veiktų tausiai;

5.  pripažįsta, kad pertekliniai laivyno pajėgumai lieka viena iš pagrindinių tausios žuvininkystės užtikrinimo kliūčių; tačiau mano, kad dabartinis Komisijos pasiūlymas įvesti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas, kaip mokesčių mokėtojams nieko nekainuojančias žvejybos pajėgumų mažinimo ir žuvininkystės ekonominio gyvybingumo didinimo priemones, labai prieštaringas, ypač atsižvelgiant į poveikį, kurį jūrų ekosistemos ir sektoriaus ekonomika gali patirti žvejybos pajėgumus sutelkus mažos subjektų grupės rankose;

6.  atkreipia dėmesį į socialinę ir ekonominę nedidelių pakrantės laivynų svarbą kai kuriuose regionuose ir ragina imtis konkrečių priemonių, kuriomis būtų remiamas ekologiškas, pažangus, integracinis augimas ir būtų prisidėta prie tausios, nedidelį poveikį aplinkai darančios žvejybos ir akvakultūros skatinimo;

7.  pažymi, kad ES žvejybos laivynas naudoja daug iškastinio kuro ir kad turi būti daroma tolesnė pažanga ekologinio projektavimo srityje, ypač kai tai susiję su veiksmingesnių ir ekologiškesnių žvejybos laivų variklių kūrimu;

8.  primena, kad pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ taip pat aprėpia ekologinių sistemų apsaugą; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad būtina dėti pastangas mokslinių tyrimų ir plėtros srityje siekiant gaminti selektyvesnę žvejybos įrangą, ir į galimą išteklių valdymo ir saugomų rūšių išsaugojimo sąsają;

9.  pabrėžia, kad ES išorės veiksmai, ypač užsienio prekybos santykių srityje, turi atitikti BŽP principus ir tikslus ir kad juos vykdant turi būti sudarytos vienodos sąlygos valstybių narių žvejybos ir akvakultūros pramonei.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.1.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Kriton Arsenis, Alain Cadec, Chris Davies, João Ferreira, Carmen Fraga Estévez, Pat the Cope Gallagher, Dolores García-Hierro Caraballo, Marek Józef Gróbarczyk, Carl Haglund, Ian Hudghton, Iliana Malinova Iotova, Werner Kuhn, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Guido Milana, Maria do Céu Patrão Neves, Ulrike Rodust, Raül Romeva i Rueda, Struan Stevenson, Catherine Trautmann

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ioannis A. Tsoukalas

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.4.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

48

3

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Elena Oana Antonescu, Kriton Arsenis, Sophie Auconie, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Sandrine Bélier, Lajos Bokros, Nessa Childers, Yves Cochet, Chris Davies, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Edite Estrela, Jill Evans, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Nick Griffin, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Jolanta Emilia Hibner, Dan Jørgensen, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Corinne Lepage, Peter Liese, Kartika Tamara Liotard, Zofija Mazej Kukovič, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vladko Todorov Panayotov, Gilles Pargneaux, Antonyia Parvanova, Andres Perello Rodriguez, Mario Pirillo, Pavel Poc, Frédérique Ries, Oreste Rossi, Daciana Octavia Sârbu, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Bogusław Sonik, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Åsa Westlund, Glenis Willmott

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jacqueline Foster, Julie Girling, Judith A. Merkies, Miroslav Mikolášik, Vittorio Prodi, Michèle Rivasi, Struan Stevenson, Anna Záborská, Andrea Zanoni