PRANEŠIMAS dėl investavimo Europoje patrauklumo
5.6.2012 - (2011/2288(INI))
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėja: Rodi Kratsa-Tsagaropoulou
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl investavimo Europoje patrauklumo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 3, 4, 49, 50, 119, 219 ir 282 straipsnius,
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (COM(2011) 0121),
– atsižvelgdamas į EBPO deklaraciją dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių ir rekomendacijas daugiašalėms įmonėms (atnaujinta 2011 m. gegužės 25 d.),
– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. paskelbtą M. Monti pranešimą „Nauja bendrosios rinkos strategija“,
– atsižvelgdamas į 2011 m. UNCTAD pranešimą apie pasaulio investicijas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Visapusiškos Europos tarptautinės investicijų politikos kūrimas“ (COM(2010) 0343),
– atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. darbo programą (COM(2011) 0777),
– atsižvelgdamas į 3133-ojo Tarybos posėdžio išvadas dėl Bendrosios rinkos forumo,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje[1],
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje[2],
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[3],
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo[4],
– atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo[5],
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1311/2011, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 nuostatos, susijusios su tam tikromis nuostatomis dėl finansų valdymo ir skirtomis tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms gresia tokie sunkumai[6],
– atsižvelgdamas į Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms[7],
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos rizikos kapitalo fondų (COM(2011) 0860),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių įmonių papildomos priežiūros(COM(2011) 0453),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2012 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2011) 0815),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011) 0206),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos (COM(2010) 2020),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų plano (COM(2011) 0870),
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Vadovų Tarybai dėl 2011 m. prekybos ir investavimo kliūčių (COM(2011) 0114),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl kliūčių prekybai ir investicijoms[8],
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/7/EB (COM(2011) 0594),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl galimybių leisti stabilumo obligacijas (COM(2011) 0818),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl strategijos „Europa 2020“ biudžeto (COM(2011) 0500 I ir II dalis),
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl laikinųjų valstybės pagalbos taisyklių, parengtų reaguojant į finansų ir ekonomikos krizę, padarinių (SEC(2011) 1126),
– atsižvelgdamas į Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato ataskaitą „Europos darbo rinkos raida 2011 m.“,
– atsižvelgdamas į EBPO, PPO ir UNCTAD pranešimus dėl G20 prekybos ir investavimo priemonių (nuo 2010 m. spalio mėn. vidurio iki 2011 m. balandžio mėn.),
– atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko parengtą euro zonos bankų skolinimo apžvalgą nuo 2012 m. sausio mėn.,
– atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko makroekonomines prognozes euro zonai (2011 m. gruodžio mėn.),
– atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko pranešimą dėl finansinės integracijos Europoje (2011 m. gegužės mėn.),
– atsižvelgdamas į EBPO investavimo politikos sistemą,
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COM(2011) 834),
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)[9],
– atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą „Verslo dinamika – įmonių steigimas, perdavimas ir bankrotas“ (2011 m. sausio mėn.),
– atsižvelgdamas į Pasaulio banko pranešimą „Verslo veikla 2012 m. – verslo veikla, vykdoma skaidresniame pasaulyje“ (angl. „Doing Business 2012: Doing Business in a More Transparent World“),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintą „Erasmus visiems – ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa“ (COM(2011) 0787),
– atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą „Tarpinis programos „Erasmus jauniems verslininkams“ bandomojo projekto ir (arba) parengiamosios veiklos vertinimas (2011 m.)“,
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešųjų pirkimų (COM(2011) 0896),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7‑0190/2012),
A. kadangi ekonomikos, finansų ir fiskalinė krizė ES dar labiau padidino ekonominius bei socialinius valstybių narių ir regionų skirtumus, dėl kurių vidaus ir išorės investicijų pasiskirstymas visoje Europos Sąjungoje nevienodas;
B. kadangi būtina sukurti nuoseklią stabilumo sistemą pinigų, fiskalinės ir prekybos politikos srityse, kad būtų skatinamas tiesioginių investicijų srautas visose valstybėse narėse ir visuose regionuose ir taip prisidedama prie ES makroekonominio disbalanso ištaisymo;
C. kadangi 2012 m. gegužės 23 d. vykusiame neoficialiame Europos Vadovų Tarybos narių susitikime buvo pabrėžtas poreikis mobilizuoti ES politiką siekiant visapusiškai remti augimą, dėti daugiau pastangų finansuojant ekonomiką investicijomis ir skatinti darbo vietų kūrimą;
D. kadangi, remiantis naujausia laikinąja Komisijos prognoze, ES augimas silpnas, o numatomi augimo rodikliai visoje Europos Sąjungoje skirsis, silpno augimo priežastis – besitęsiantis netikrumas ir vartotojų bei pasitikėjimo rinka stoka;
E. kadangi Sąjunga, siekdama įveikti fiskalinę krizę ir padidinti ekonomikos augimą bei užimtumą, ir toliau turėtų remtis savo stipriosiomis pusėmis, pvz., aukštu vartojimo, švietimo ir gyvenimo kokybės lygiu, mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo pajėgumu, dideliu darbo našumu ir produktyvumu bei palankia ir skatinančia verslo aplinka;
F. kadangi finansuojant valstybių narių valstybės skolą buvo sunaudotos investicijoms, augimui ir darbo vietų kūrimui skirtos lėšos, o kapitalo nutekėjimas iš vienų valstybių narių į kitas valstybes nares ir trečiąsias valstybes gali prisidėti prieES mokėjimų balanso padėties blogėjimo;
G. kadangi bankų skolinimą, kaip svarbiausią euro zonos finansų šaltinį, kuris sudaro daugiau nei nuosavas kapitalas ir obligacijų finansai kartu sudėjus, o JAV ir kituose pasaulio banko regionuose kreditui tenka mažesnė procentinė visų finansų dalis, labai paveikė neseniai vykę pokyčiai;
H. kadangi tokių sektorių, kaip antai ekologiškų technologijų, sveikatos apsaugos ir priežiūros, švietimo ir socialinės ekonomikos, turimas augimo potencialas gali paskatinti investicijas ir būti jų varomoji jėga didindamas tarpusavio paklausą, taigi ir investicijas;
I. kadangi reikia stebėti ir vertinti ES finansinio reguliavimo poveikį ir įgyvendinimą siekiant užtikrinti, kad juo nebūtų sukurta pernelyg didelė administracinė našta ir slopinamos tiesioginės užsienio investicijos ES;
J. kadangi iš naujausio Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (angl. UNCTAD) pranešimo matyti, kad ES vis dar labai pajėgi pritraukti tiesiogines užsienio investicijas;
K. kadangi vidaus investicijomis Sąjungoje į tvarios verslo, švietimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros infrastruktūros tobulinimą gali būti gerokai išplėsta tiesioginių užsienio investicijų rinka;
L. kadangi investicijos remiasi dviem ramsčiais – viešosiomis investicijomis ir privačiosiomis investicijomis, o privačiųjų investicijų ramstis yra vidaus ir užsienio investicijos;
M. kadangi mažinant per didelę priklausomybę nuo naftos, dujų ir kitų neatsinaujinančiųjų energijos išteklių importo reikalingos didelės investicijos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo bei išteklių naudojimo efektyvumą;
N. kadangi dėl Europos valstybių skolos ir rizikos, kad tokia padėtis užsitęs, taip pat dėl vidaus rinkos trūkumų ir kliūčių, trukdančių plėtoti prekybą ir pabaigti kurti vidaus rinką, pvz., netarifinių kliūčių ir informacijos apribojimų, gali sumažėti ES regiono pajėgumas pritraukti ir Europos, ir tarptautinius investuotojus;
O. kadangi pagrindinės su konkurencingumu ir verslumu susijusios problemos, su kuriomis Sąjungos įmonės ir toliau susiduria, yra MVĮ sunkumai gauti finansavimą; menkas verslumas – tik 45 proc. Europos piliečių norėtų dirbti savarankiškai, palyginti, pvz., su 55 proc., Jungtinių Amerikos Valstijų piliečių; įmonių steigimo ir verslo augimo neskatinanti verslo aplinka, kuriai būdingas nuolatinis reguliavimo fragmentiškumas ir biurokratija; ribotas MVĮ pajėgumas prisitaikyti prie efektyviai energiją ir išteklius naudojančios ekonomikos bei plėstis į kitas nei savo šalies rinkas bendrojoje rinkoje ir už jos ribų;
P. kadangi pagal paskutinėje Pasaulio banko verslo apžvalgoje paskelbtą verslo aplinkos rodiklį (angl. „Doing business“ index) ES valstybės narės sudaro tik 40 proc. (o euro zonos narės – vos 26 proc.) geriausiai verslumo požiūriu įvertintų 35 pasaulio šalių sąrašo;
Q. kadangi, kaip matyti iš Komisijos įspėjimo mechanizmo ataskaitos (COM(2012) 0068), nacionalinių biudžetų apribojimais ir aukštais nedarbo rodikliais pabrėžiamas poreikis, visų pirma atsižvelgiant į einamosios sąskaitos balansą, eksporto rinkos dalis ir privačių asmenų bei valstybės skolą, pradėti veiksmingas struktūrines reformas siekiant pagerinti verslo aplinką kartu mažinant biurokratizmą ir užtikrinant didesnę struktūrinių fondų ir Europos investicijų banko veiklos pridėtinę vertę, taip pat šalyse, gaunančiose naudos iš Europos kaimynystės politikos;
R. kadangi tinkamai parinktos tikslinės socialinės investicijos labai svarbios norint ilgainiui užtikrinti aukštą užimtumo lygį, stabilizuoti ekonomiką bei padidinti žmogiškąjį kapitalą ir ES konkurencingumą;
S. kadangi tiesioginių užsienio investicijų tendencijos yra vienas pagrindinių rodiklių, Komisijos naudojamų makroekonominio disbalanso priežiūros rezultatų suvestinėje;
T. kadangi UNEP ir TDO atlikti tyrimai rodo, kad labai svarbu investuoti į žmogiškojo kapitalo kūrimą siekiant pritraukti investicijas į ekologinės ekonomikos sektorius ir išnaudoti didelį jų augimo potencialą;
U. kadangi tiesioginių užsienio investicijų srautas ES, ypač jeigu jis nukreipiamas taip, kad būtų mažinami valstybių narių skirtumai, turi teigiamos įtakos realiajai ekonomikai ir mokėjimų balansui, konkurencingumui, užimtumui ir socialinei sanglaudai, tačiau taip pat yra gera paskata siekiant technologijų raidos, inovacijų, įgūdžių ir darbo jėgos judumo;
V. kadangi pagal EBPO parametrus nustačius nacionalinius metinius dalinius tikslus, susijusius su patrauklios ir konkurencingos aplinkos tarptautiniams investuotojams palaikymu, bus lengviau pabrėžti nacionalinius trūkumus ir pranašumus, taip pat tikslinių intervencijų galimybes;
W. kadangi euro zonos valstybėms ir ECB siekiant išlaikyti šiek tiek mažesnį nei 2 proc. infliacijos rodiklį euro zonoje lengviau kurti stabilumo sistemą, kuria prisidedama prie investavimo patrauklumo didinimo;
X. kadangi Europos obligacijų rinkų vystymasis nemažai priklauso nuo investicijų bazės didinimo;
Y. kadangi savo pasiūlyme dėl bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčių bazės Komisija nederina įmonių pelno mokesčių tarifų, juos ketinama palikti valstybių narių kompetencijai, ir kadangi reikia imtis papildomų veiksmų siekiant užtikrinti, kad mokesčių sistema ES būtų skaidresnė ir paprastesnė užsienio investuotojams, kartu derinant mokesčių sistemas visoje Europoje;
Z. kadangi prekybos protekcionizmas plinta visame pasaulyje, taigi ES kaip rinkos lyderė užsienio investicijų srityje turėtų tęsti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų, skatindama sąžiningą prekybą ir tarptautinius standartus socialinės apsaugos ir aplinkos apsaugos srityse, kartu apsaugodama savo konkurencinius prekybos pranašumus;
AA. kadangi Europos Sąjungoje vis dar yra didelių kliūčių teikti tarpvalstybines paslaugas, o tai trukdo veikti laisvajai rinkai;
AB. kadangi pagal ES sutartis bendra prekybos politika, apimanti tiesiogines užsienio investicijas, priklauso tik ES kompetencijai ir šioje srityje Europos Parlamentas ir Taryba veikia vienodomis sąlygomis, nes taikoma įprasta teisėkūros procedūra;
1. pabrėžia, kad ES vis dar yra patraukliausia vieta pasaulyje tiesioginėms užsienio investicijoms ir šiuo požiūriu turėtų ir toliau atitikti investuotojų ir šalių, į kurias investuojama, lūkesčius, kartu laikydamasi platesnio masto ES ekonomikos, socialinės ir aplinkos politikos tikslų ir taip išsaugodama savo svarbų vaidmenį Europos ir nacionaliniu lygmenimis;
2. mano, kad sanglaudos politika yra labai svarbi šalinant makroekonominius ir regioninius skirtumus ES lygmeniu ir turėtų būti pagrindinė vidaus rinkos politika, kuria siekiama stiprinti konkurencingumą, produktyvumą, augimą, darbo vietų kūrimą, o sustiprinus šiuos veiksnius galima padidinti investavimo ES patrauklumą; pabrėžia, kad sanglaudos politikos investicijomis į infrastruktūrą ir darbo rinkai reikalingus įgūdžius ES patrauklumas galimiems investuotojams gali būti gerokai padidintas;
3. ragina Komisiją gerinti tarptautinį bendradarbiavimą reguliavimo srityje, pvz., daugiašaliuose forumuose, ir didinti reguliavimo reikalavimų konvergenciją tarptautinių standartų pagrindu, taip pat, kai įmanoma, pradėti dialogą reguliavimo klausimais, susijusiais su dabar esančiomis ir ateityje galinčiomis atsirasti prekybos kliūtimis, spręstinais siekiant sumažinti kylančių ginčų skaičių ir susijusias prekybos išlaidas;
4. mano, kad reikėtų konsoliduoti bei stabilizuoti biudžetą, baigti kurti vidaus rinką ir užtikrinti jų siūlomos pridėtinės vertės vertinimą; laikosi nuomonės, kad ekonominių įstaigų bendradarbiavimas ir didesnis ES valstybių narių ekonomikos papildomumas turėtų padėti sumažinti regioninius skirtumus tiesioginių užsienio investicijų srityje siekiant stiprinti Europos pramonės bazę ir skatinti ilgalaikę tvarią ekonominę plėtrą, kuri yra labai svarbi išankstinė sėkmingo ir veiksmingo fiskalinio konsolidavimo sąlyga;
5. pabrėžia, kad labai svarbu išlaikyti strateginių Europos investuotojų susidomėjimą vykdyti veiklą ES, turint galvoje, kad prisidėjus rimtai pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei, investuotojams dėl skolos krizės ir negalėjimo greitai išspręsti problemų kyla neigiamos emocijos ir neužtikrintumo jausmas, ir dėl to investuotojai nusprendžia sumažinti dabartinę veiklos apimtį regione; pabrėžia, kad dėl suderintų ilgalaikių vidaus investicijų stokos investavimo ES patrauklumas tokiems investuotojams ateityje gerokai sumažės; pripažįsta, kad daugiapakopis valdymo metodas, kurį taikant vietos bendruomenė įtraukiama į visus valdymo proceso įgyvendinimo etapus, yra labai svarbus užtikrinant, kad nukreipiant investicijas būtų atsižvelgiama į konkrečius kiekvieno regiono ir kiekvienos valstybės narės poreikius;
6. ragina Komisiją parengti komunikatą dėl investavimo Europoje patrauklumo, palyginti su pagrindiniais jos partneriais ir varžovais, nurodyti pagrindinius ES, kaip investicijų aplinkos, pranašumus bei trūkumus ir pateikti ES investicijų aplinkai tobulinti skirtą integruotą strategiją, apimančią konkrečias politikos kryptis ir rekomendacijas, taip pat, jei reikia, pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų;
7. mano, kad ES turėtų visiškai išnaudoti savo, kaip didžiausios pasaulyje vienos bendros rinkos(įskaitant aukštą gyvenimo lygį, didelį darbo jėgos produktyvumą, teisinį tikrumą, mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus), užsienio investuotojos ir prekiautojos, padėtį kovojant su finansų krize, ir pabrėžia, kad, siekiant spręsti nuosmukio ir lėto ekonomikos augimo problemas reikia efektyvesnių priemonių ir metodų, naujų finansavimo mechanizmų ir investavimo sistemų, pvz., ES projektų obligacijų, kuriomis būtų galima išnaudoti Europos konkurencinius pranašumus ir valstybių narių papildomumą bei pasiekti augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų;
8. ragina ES įtraukti investicijas kaip pagrindinį elementą į visas pavyzdines strategijos „Europa 2020“ iniciatyvas, siekiant patenkinti svarbų augimo ir darbo vietų poreikį ir pasinaudoti dideliu jų indėliu kovojant su finansų krize; ypač ragina Komisiją ir valstybes nares parengti plataus užmojo, ekologiniu požiūriu veiksmingą ir tvarią ES pramonės strategiją siekiant atkurti gamybos pajėgumą visoje ES ir kurti ES kokybiškas darbo vietas;
9. pabrėžia didžiulį potencialą pritraukti tiesiogines užsienio investicijas remiant švietimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei darbo vietų kūrimą srityse, kuriose mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, plėtojami atsinaujinantieji energijos ištekliai ir didinamas energijos vartojimo efektyvumas siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir užtikrinti, kad ES taptų pasaulio lydere ekologiškų technologijų srityje;
10. primena, kad dėl finansų krizės tvariu finansavimu nepadidinus arba net sumažinus valstybės investicijas į esminius sektorius, pvz., sveikatos, švietimo, mokslinių tyrimų ir infrastruktūrų, galima būtų sulaukti neigiamo poveikio konkurencingumui ir investavimo patrauklumui, ypač jei tai taps ilgalaike tendencija; dėl šios priežasties kyla poreikis didinti tvarias valstybės investicijas;
11. remia pasiūlytą naują programą „Erasmus visiems“, kurią įgyvendinant gali būti skirta gerokai daugiau lėšų žinių judėjimui ir plėtojimui, mokymui ir įgūdžių tobulinimui remti siekiant skatinti jaunų žmonių asmeninį tobulėjimą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes ir taip prisidėti didinant žmogiškąjį potencialą ir sprendžiant didelio jaunimo nedarbo problemą Europoje; remia programą „Erasmus įmonėms“ ir ypač programą „Erasmus jauniems verslininkams“, kuria bus skatinimas įmonių steigimas, žinių perdavimas tarpvalstybiniu mastu, mažųjų įmonių bendradarbiavimas, inovacijų diegimas ir darbo vietų kūrimas;
12. siūlo patobulinti ir išplėsti tiesioginių investicijų duomenų bazę pagal tarptautinius EBPO ir Pasaulio banko modelius ir nacionaliniu lygmeniu nustatyti papildomus investicinius tikslus ir rodiklius (miesto aplinka, socialinė infrastruktūra), kad būtų galima aiškiai matyti pažangą, daromą kuriant patrauklią investicijų aplinką, ir kartu įvertinti investicijų politiką ir teigiamą jos poveikį realiajai ekonomikai ir užimtumui įvairiose šalyse ir regionuose;
13. mano, kad visos strategijos, kuriomis siekiama pritraukti užsienio ir vietos investicijų, atsižvelgiant į daugybę įvairių naujų galimybių, turėtų būti siejamos su vidaus rinkos sukūrimu, tarpvalstybinėmis investicijomis ir srautais, atviromis rinkomis ir geresnėmis laisvųjų profesijų patekimo į rinką galimybėmis bei jų sąžininga konkurencija; šiuo atžvilgiu mano, kad ES turėtų skatinti transeuropinių tinklų kūrimą ir darbuotojų, studentų bei tyrėjų judumą ir stiprinti ES valstybių narių ekonominį bendradarbiavimą ir papildomumą;
14. pabrėžia būtinybę skubiai sumažinti mokestines kliūtis pasienio darbuotojams ir darbdaviams, kad būtų palengvintas piliečių judumas ir skatinamos tarpvalstybinės investicijos;
15. ragina ES pasauliniu mastu ir PPO, G20 ir G8 pagrindu vesti derybas dėl bendrų taisyklių, kuriomis būtų užtikrinama sąžininga konkurencija ir vienodos sąlygos atsiradus tarptautiniams makroekonominiams skirtumams, susijusiems su finansų reguliavimu ir apmokestinimu, nustatymo, siekiant išsaugoti ES konkurencingumą ir užtikrinti, kad būtų paisoma Sąjungos socialinių ir aplinkosaugos tikslų; ragina Sąjungą būti ryžtinga derantis su pagrindiniais partneriais dėl visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų (LPS), kuriais atveriamos naujos rinkos prekėms ir paslaugoms, didinamos investavimo galimybės, skatinama atvira ir sąžininga prekyba ir remiama nuspėjamesnė politikos aplinka, ir juos sudarant; atkreipia dėmesį į pažangos derantis dėl finansinių sandorių mokesčio svarbą pasaulio lygmeniu;
16. mano, kad siekiant padidinti Europos, kaip investicijų paskirties vietos, patrauklumą Europos Komisijoje įsteigus ad hoc Europos tiesioginių užsienio investicijų stebėjimo tarnybą galėtų būti prisidėta stiprinant valstybių narių politikos šioje srityje koordinavimą ir kartu užtikrinta geresnė vykdomos politikos įgyvendinimo stebėsena, įskaitant makroekonominį poveikį;
17. ragina Komisiją stiprinti valstybėse narėse vykdomų ekonomikos, mokesčių ir socialinių politikos krypčių koordinavimą, siekiant pritraukti užsienio investicijų, ir atkreipti dėmesį į pastebėtus euro zonai priklausančių valstybių narių, taip pat ir kitų ES valstybių narių ekonominius ir socialinius skirtumus;
18. mano, kad ES ir valstybės narės turėtų imtis veiksmų ypač sustiprinti naudojimąsi struktūriniais fondais ir Sanglaudos fondu, taip būtų galima paspartinti procesus, siekiant pritraukti papildomą finansavimą iš EIB, ERPB, kitų tarptautinių finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus, ir kartu paskatinti viešojo ir privačiojo sektorių partneryste grindžiamų iniciatyvų, pvz., ES projektų obligacijų, kūrimą; pažymi, kad MVĮ ypač gali gauti naudos iš investicijų, kuriomis stiprinami pajėgumai, infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas; pripažįsta galimybę išplėsti naujoviškų finansinių priemonių taikymo sritį, kad jos galėtų būti veiksmingiau naudojamos kaip galimybė gauti finansavimą, papildanti tradicinius finansavimo metodus; pabrėžia, kad atnaujinamasis finansinių priemonių pobūdis ir lankstus požiūris į tokių priemonių integraciją regioniniu lygmeniu galėtų padėti padidinti ES biudžetą, skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, sukurti alternatyvius finansų šaltinius ir užtikrinti naują svarbų strateginių investicijų finansavimo srautą, kuriuo biudžeto suvaržymo metu būtų remiamos ilgalaikės tvarios investicijos;
19. teigiamai vertina ECB ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas; ragina ECB ir toliau ryžtingai elgtis kovojant su dabartine euro zonos skolos krize ir išlaikyti kainų stabilumą tuo pat metu mažinant dėl bankų sektoriaus likvidumo problemų galintį kilti neigiamą šalutinį poveikį realiajai ekonomikai ir investicijoms; mano, kad bankininkystės sektorius turi imtis būtinų veiksmų, siekdamas pašalinti savo struktūrinius trūkumus, susijusius su ilgesnės trukmės likvidumo rizika, siekiant atkurti investuotojų pasitikėjimą ir kad tokiu būdu ateityje būtų išvengta tokio didelio masto ECB intervencijos būtinybės; mano, kad reikėtų nustatyti tokią bankų veiklos sistemą, kuri suteiktų galimybę dalį dotacijų skirti plėtros tikslams įgyvendinti bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms remti;
20. mano, kad būsima Kapitalo poreikio direktyvos reforma reikėtų užtikrinti, kad didinant kapitalo rezervus bankams, norint suteikti bankininkystės sektoriui ilgalaikį stabilumą, nebūtų užkirsta galimybė suteikti realiajai ekonomikai likvidumo, nes tai labai svarbu investuojant;
21. pabrėžia būtinybę stiprinti Europos kapitalo rinkas siekiant užtikrinti galimybę gauti finansavimą iš kitų nei bankai šaltinių;
22. atkreipia dėmesį į naujus Komisijos siūlymus patobulinti kredito reitingų agentūrų rinkos reglamentavimą, ypač į Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų dalinį pakeitimą ir teisės aktų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus valstybinius popierius subjektais, derinimą, taip pat į Direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, atsižvelgiant į pernelyg didelį pasitikėjimą kreditų reitingais, ir pabrėžia būtinybę imtis tolesnių veiksmų, siekiant užtikrinti tinkamą verslo veikimą ir sąžiningą konkurenciją;
23. ragina Komisiją įvertinti daugybę dar likusių kliūčių, trukdančių pavienėms valstybėms narėms teikti ir gauti tarpvalstybines paslaugas;
24. atkreipia dėmesį į Komisijos siūlymų modernizuoti Europos viešųjų pirkimų rinką svarbą; pabrėžia, kad dinamiška visos Europos viešųjų pirkimų rinka gali suteikti Europos įmonėms svarbių verslo galimybių ir labai padėti skatinti konkurencingą Europos pramonę, taip pat pritraukti investicijų ir remti ekonomikos augimą;
25. reiškia susirūpinimą euro zonos institucinių investuotojų tendencija atsisakyti investuoti į euro zonos kapitalą ir investuoti kitose pasaulio šalyse, atsižvelgdama į i) didėjantį jų vaidmenį euro zonos finansų sektoriuje ir ii) investicijų fondų visų turimų akcijų ir kitų euro zonos gyventojų išleistų akcijų nuosmukį nuo 26 proc. 2009 m. iki 23 proc. 2010 m.;
26. pabrėžia trečiųjų šalių valstybės turto fondų vaidmenį ir kaip svarbu stiprinti skaidrumo ir atskaitomybės principus, siekiant skatinti ES ir valstybių turto fondų sinergiją;
27. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti institucinius investuotojus investuoti į Europos rizikos kapitalo ir Europos socialinio verslumo fondus ir pašalinti apribojimus, taikomus rizikos kapitalo finansavimui mažosiose ir vidutinėse įmonėse;
28. mano, kad tarpvalstybinė verslininkystė yra labai naudinga ir ES regionams, nes ja prisidedama prie jų ekonomikos plėtros, ir konkrečioms įmonėms, nes joms suteikiama galimybė patekti į naujas didesnes rinkas ir naudotis naujais didesniais tiekimo šaltiniais, taip pat kapitalu, darbo jėga ir technologijomis;
29. reiškia susirūpinimą pastebėtais dideliais kai kurių valstybių narių jaunimo nedarbo skaičiais ir neigiamomis perspektyvomis įsidarbinti; su nerimu atkreipia dėmesį į ribotas Europos Sąjungos galimybes pritraukti aukštos kokybės žmogiškąjį kapitalą, kai tuo pat metu dideli žmogiškojo kapitalo srautai iš ES plūsta į trečiojo pasaulio šalis; pripažįsta, kad ES turi didelį potencialą aukštos kokybės žmogiškojo kapitalo požiūriu ir ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau spręsti jaunimo nedarbo ES problemą, rengiant programas ir vykdant konkrečius veiksmus Europos ir nacionaliniu lygmeniu; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos pareiškimą, kuriame valstybės narės prašomos imtis panašių nacionalinių iniciatyvų kaip „Jaunimo garantijos“, ir ragina paremti šį prašymą skubiais ir konkrečiais veiksmais nacionaliniu lygmeniu siekiant užtikrinti, kad jaunimas rastų deramą darbą, įgytų išsilavinimą arba būtų perkvalifikuotas; mano, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų, kad pasiektų pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ užimtumo tikslus, įskaitant darbo jėgos mokesčių mažinimą, kad pritrauktų daugiau investicijų į daug darbo jėgos reikalaujančius ekonomikos sektorius;
30. atkreipia dėmesį į iššūkius, susijusius su gyventojų senėjimu, su kuriais susiduria visa Sąjunga ir pavienės valstybės narės; ragina valstybes nares parengti nuoseklią strategiją, kuri padėtų spręsti su šiuo demografiniu iššūkiu susijusias problemas kompensuodama galimus neigiamus padarinius;
31. remia Inovacijų sąjungos tikslus; ragina valstybes nares nukreipti investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, turint omenyje vidutinės trukmės ir ilgalaikį teigiamą poveikį, kurio jos gali turėti augimui ir vystymuisi; remia pažangiąją specializaciją, kaip svarbų politikos principą ir inovacijų politikos idėją, taip pat stipresnes mokslinių tyrimų ir verslumo sąsajas tokiose srityse kaip ekologiškos technologijos;
32. pabrėžia, kad kova su mokesčių vengimu Europos Sąjungai turėtų būti didžiausias prioritetas, ypač dabartinės krizės sąlygomis, kai mokesčių vengimas reiškia didelį praradimą nacionaliniams biudžetams, o papildomos pajamos galėtų būti panaudotos viešosioms investicijoms didinti; pabrėžia poreikį užtikrinti glaudesnį Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą kovojant su dvigubu apmokestinimu, dvigubu neapmokestinimu, mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu bei dempingu ir su neteisėtu naudojimusi mokesčių rojais; apskritai ragina geriau koordinuoti biudžetą ir pajamų, ir išlaidų atžvilgiu, taip pat sklandžiai koordinuoti ir derinti valstybių narių mokesčių sistemas, ragina mažinti Europos įmonėms tenkančią sunkią administracinę naštą ir dideles mokestinių reikalavimų laikymosi sąnauda, kuriomis atgrasoma nuo investavimo ES; palankiai vertina Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl bendros konsoliduotosios įmonių pelno mokesčių bazės ir tikisi, kad Taryba direktyvą priims;
33. nurodo, kad sudėtingos sąlygos gauti finansavimą vis dar yra vienas svarbiausių MVĮ rūpimų klausimų; yra ypač susirūpinęs tuo, kad stabiliai veikiančios įmonės negali gauti finansavimo, kurį numato; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo skubiau imtis veiksmų ir įgyvendinti reguliavimo priemones, skirtas MVĮ finansavimo sąlygoms supaprastinti, kaip siūloma ES geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų plane; pabrėžia, kad augimą vietos lygmeniu dažnai palaiko MVĮ ir socialinės įmonės ir kad sanglaudos politikos finansavimas, pateikiamas taikant griežtą daugiapakopio valdymo metodą, gali padėti užtikrinti, kad MVĮ ir socialinės įmonės realizuotų savo potencialą ir toliau naudingai prisidėtų prie ES konkurencingumo;
34. pabrėžia būtinybę visapusiškai įvertinti ES finansinio reguliavimo poveikį ekonomikai siekiant užtikrinti, kad jis būtų proporcingas ir neslopintų investicijų;
35. palankiai vertina Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą, kurią Komisija pasiūlė įgyvendinti 2014–2020 m. kaip priemonę verslumo kultūrai skatinti ir MVĮ steigimui daugiausia naujuose sektoriuose, pvz., socialinių žiniasklaidos paslaugų, ekologinės ekonomikos ir turizmo, remti;
36. ragina priimti naujus veiksmingus bankroto įstatymus ir išankstinio įspėjimo priemones, kad būtų skatinama politika, kuria remiamas verslumas ir skatinama pradėti verslą iš naujo, turint omenyje tai, kad galimybė pradėti verslą iš naujo nėra tinkamai pripažįstama nacionaliniuose teisės aktuose; pabrėžia verslininkų ir iš naujo verslą pradedančių asmenų didesnio bendradarbiavimo svarbą skatinant galimybę pradėti verslą iš naujo ir būtinybę spręsti problemas, susijusias su sunkumais finansuojant iš naujo verslą pradedančius subjektus;
37. ragina Sąjungą visapusiškai išnaudoti investavimo ES ir už jos ribų galimybes, atsirandančias įgyvendinant Europos kaimynystės politiką ir makroregionines strategijas;
38. ragina Komisiją įtraukti į rezultatų suvestinę visus svarbius makroekonominio disbalanso ir jo poveikio ES regionams vertinimo rodiklius;
39. primena, kad svarbu ir toliau plėsti partnerystę aplinkos apsaugos sektoriaus atžvilgiu, dėl kurios, atsižvelgiant į ES išteklius ir pajėgumus, sulaukiama didesnio investuotojų susidomėjimo;
40. džiaugiasi dėl to, kad 2011 m. įmonių, norinčių investuoti ES, skaičius padidėjo 5 proc., tačiau apgailestauja, kad vidutinis įgyvendinant vieną investicijų projektą sukuriamų naujų darbo vietų skaičius išliko nepakitęs;
41. ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti Europos e. valdžios veiksmų planą, pagal kurį vietos ir tarpvalstybiniu mastu jos veiksmingiau ir mažesnėmis sąnaudomis galėtų teikti e. valdžios paslaugas, taip pat ir įmonėms;
42. primygtinai tvirtina, kad ES ir jos valstybės narės, norėdamos pritraukti daugiau investicijų, turi:
a) pasinaudoti istoriniu ES paveldu skatinant kultūros pramonę, sportą ir turizmą, kaip augančias ir patrauklias rinkas;
b) remti transatlantinę ekonomiką, kaip svarbiausią mūsų dabartinį komercinės prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų partnerį, geriau pasinaudojant darbo vietų kvalifikuotiems darbuotojams srautais tarp abiejų žemynų ir didinant inovacijų ekonomikos stiprinimo potencialą;
43. pritaria Komisijos pasiūlymui dėl programos, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama verslo ir MVĮ konkurencingumui; teigiamai vertina pastaruoju metu rizikos ir neformalaus kapitalo padidėjimą daugelyje valstybių narių, tačiau pakartoja, kad ES turėtų dar labiau supaprastinti reglamentavimą ir MVĮ bei kitų ekonomikos subjektų galimybes gauti finansavimą skatindama veiksmingas rizikos kapitalo ir neformalaus kapitalo sistemas visoje ES ir didindama privačiojo ir viešojo kapitalo investicijų svarbą finansuojant ilgalaikį įmonių augimą; ragina Komisiją aktyviau bendradarbiauti su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis kuriant novatoriškas finansines priemones MVĮ finansavimui;
44. pabrėžia, kad svarbu skatinti Europos standartus, kurie padeda plėtoti naujoviškus produktus ir paslaugas, užbaigti vidaus rinkos kūrimą, pritraukti investicijas į ES, suderinti Europos standartus su tarptautiniais standartais;
45. pakartoja savo pasiūlymą, kad Komisija, bendradarbiaudama su EIB, atsižvelgdama į jo žmogiškųjų išteklių kokybę ir patirtį finansuojant dideles infrastruktūras, vykdytų strateginį infrastruktūrų planavimą, neatmetant jokių galimų sprendimų: subsidijų, valstybių narių pasirašytųjų EIB kapitalo sumų mokėjimo, Europos Sąjungos EIB kapitalo pasirašymo, paskolų, novatoriškų priemonių, ilgalaikiams, ne iš karto atsiperkantiems projektams pritaikytos finansinės inžinerijos, garantijų sistemų vystymo, investicijų eilutės sukūrimo ES biudžete, nacionalinių ir vietos valdžios institucijų finansinių konsorciumų, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės;
46. palankiai vertina pavyzdines iniciatyvas „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“, „Inovacijų sąjunga“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, kurios yra pavyzdinės strategijos „Europa 2020“ iniciatyvos, padėsiančios didinti investavimo Europoje patrauklumą, kurti darbo vietas ES teritorijoje ir išlaikyti ES konkurencingumą tarptautiniu mastu.
47. pabrėžia, kad dabar, kai visoje ES ekonomikos augimas mažas, o nedarbas – didelis, ES sanglaudos politika labai padeda stiprinti Europos ekonomiką, taip pat prisideda prie Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų ir jai tenka didžiausia dalis ES biudžeto išlaidų, skirtų investicijoms į realiąją ekonomiką, kuriomis siekiama stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą mažinant regioninius skirtumus ir įgyvendinant ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją, kuri suteikia reikšmingą svertą viešojo ir privačiojo sektorių investicijoms ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;
48. pabrėžia, kad vadovaujantis diskriminaciniu požiūriu į dideles įmones gali būti stabdomos inovacijos ir mažinamas kitų ES bendrovių, ypač MVĮ, konkurencingumas, nes jos būtų atskiriamos nuo labai svarbių pasaulinių partnerystės tinklų, kuriuose jos bendradarbiauja inovacijų srityje, ir sumažėtų jų galimybės naudotis pažangiomis technologijomis;
49. pritaria konkrečioms vietovėms ir (arba) regionams pritaikytos vystymosi politikos, grindžiamos esminiu loginiu principu, kad mažiau išsivysčiusių Europos Sąjungos regionų patrauklumas veikiausiai padidėtų, jei jie galėtų siūlyti santykinius konkurencinius pranašumus (tinkamą infrastruktūrą, kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius ir kt.) bei tvirtas paskatas, ekonominiam pagrindimui; šiuo požiūriu ragina Komisiją remti valstybes nares bei regionus ir padėti jiems įgyvendinti investicijų paskatų politiką, ypač skirtą ilgalaikėms investicijoms (taip pat ir tarpvalstybinio lygmens), pirmiausia infrastruktūros projektams skatinti; apgailestaudamas pažymi, kad mažiau išsivystę ES regionai nuolat praranda patrauklumą trečiųjų šalių naudai; ragina kompetentingas institucijas parengti skubių priemonių, kuriomis būtų siekiama išlaikyti dabartines investicijas ir pritraukti naujų;
50. pabrėžia, kad labai daug ES ekonominės galios sutelkta jos miestuose ir kad labiausiai investicijos pritraukiamos didžiaisiais miesto infrastruktūros projektais ir naujoviškais verslo parkais; ragina valstybes nares vykdyti didelio masto investicijas į infrastruktūrą, naujas technologijas ir mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą, įskaitant įvairiarūšio transporto sistemas, siekiant gerinti gyvenimo sąlygas Europos miestuose ir didinti jų konkurencingumą, remiantis jų tradiciniais privalumais, ir kartu užtikrinti, kad šios investicijos nepadarytų žalos tikrai teritorinei sanglaudai ir darniai kaimo plėtrai;
51. pabrėžia, kad reikia ne tik skleisti ir įgyvendinti mokslinių tyrimų ir švietimo priemones, bet ir investuoti į mokslinius tyrimus ir švietimą vietos lygmeniu; šiuo tikslu reikia išnaudoti visą turimą žmogiškąjį potencialą, t. y. pasitelkti vietos lygmens mokslininkus ir akademinius fondus, kad būtų galima pritraukti ir šalies vidaus, ir tiesioginių užsienio investicijų; atsižvelgiant į tai, taip pat pažymėtina, koks svarbus žmogiškojo elemento – dėstytojų, mokslininkų ir studentų – judumas;
52. mano, kad nepakankamai išsivystę regionai turėtų toliau gauti Bendrijos finansavimą, kad galėtų investuotojams suteikti ne tik pigesnės darbo jėgos, bet ir kitų konkurencinių vietos pranašumų;
53. pažymi, kad reikia stiprinti infrastruktūrą siekiant įtvirtinti regioninę sanglaudą ir regionų konkurencingumą; šiuo klausimu pabrėžia transeuropinių tinklų ir papildomų finansinių priemonių, pvz., projektų obligacijų ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystės, svarbą.
54. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
- [1] OL L 306, 2011 11 23, p. 1.
- [2] OL L 306, 2011 11 23, p. 8.
- [3] OL L 306, 2011 11 23, p. 12.
- [4] OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
- [5] OL L 306, 2011 11 23, p. 33.
- [6] OL L 337, 2011 12 20, p. 5.
- [7] OL L 306, 2011 11 23, p. 41.
- [8] Priimtas tekstas P7_TA-PROV(2011)0565.
- [9] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0135.
AIŠKINAMOJI DALIS
Įvadas
Pasaulio ekonomika pradėjo atsigauti, tačiau trūksta veiksmų laisvės, o norint užtikrinti stabilų ekonomikos atgaivinimo procesą reikia, kad tarptautiniu, ES ir nacionaliniu lygmenimis priimtos politikos kryptys būtų taikomos apdairiai. Nors euro zonoje ir JAV jau matyti stabilizacijos požymių, aukštas išsivysčiusių rinkų skolos lygis ir kylančios naftos kainos yra pagrindiniai laukiantys pavojai. Tarptautinei ekonominei aplinkai buvo būdingas netolygus veikimas, silpnas pažengusių šalių ekonomikos augimas ir stipresnė, tačiau lėtėjanti besirandančių rinkų plėtra. Struktūrinės problemos, nepakankamos pasaulio mastu vykdomos reformos, išliekantis vystymosi skirtumas, didėjantis nedarbo lygis, didelė valstybės bei privačiojo sektoriaus skola ir neužtikrintumas vis dar neigiamai veikia pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas. Nors tarptautinių finansinių rinkų nepastovumas sumažėjo, jis vis dar didelis ir reikia imtis veiksmų toliau mažinti riziką.
Pranešėja mano, kad, siekiant visiškai išnaudoti pasaulines galimybes, Europai reikia tinkamai reaguoti į iššūkius, susijusius su tarptautinės ekonomikos stabilizavimu. ES turi imtis šalinti savo trūkumus ir stiprinti visų šalių ir regionų pranašumus, taip siekiant pritraukti vietos ir tarptautinius investuotojus, kuriems investuojant būtų prisidedama prie ES ekonomikos augimo ir sanglaudos. ES yra didžiausias pasaulyje prekybos blokas, o išorės prekyba iki šiol atliko energingą vaidmenį skatinant augimą, ypač paslaugų sektoriuje.
Pranešėja pažymi, kad Europa vis dar yra patraukliausia regioninė tiesioginių užsienio investicijų paskirties vieta. Ketvirtadalis viso pasaulio suvartojimo ir investicijų sutelktas besiplečiančioje ES, nors, palyginti su ankstesniais metais, ši dalis mažesnė. Tiesioginių užsienio investicijų srautai vis dar intensyviausi išsivysčiusiose pasaulio šalyse. ES srautams poveikį daro JAV, kuriai 2008 m. priklausė daugiau nei trečdalis ES išorės tiesioginių užsienio investicijų; šis skaičius buvo 25 kartus didesnis nei Kinijos. Šveicarijai ir Kanadai taip pat priklausė didelė ES tiesioginių užsienio investicijų dalis (ir išorės, ir vidaus). Vis dėlto Europai reikia imtis šalinti savo trūkumus ir išnaudoti savo konkurencinius pranašumus, turint omenyje augančią besivystančių šalių konkurenciją. Trūkumų šalinimas ir pranašumų išnaudojimas turi sudaryti ES investicijų reformų ir strategijos esmę tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Pasauliniu lygmeniu ES turėtų ir toliau stengtis sudaryti dvišalius bei daugiašalius laisvosios prekybos susitarimus ir aktyviai dalyvauti valdant pasaulio ekonomiką.
Investuotojus ES rinka daugiausia domina savo aukštos kokybės ir įvairiapusiu žmogiškuoju kapitalu, pabrėžiama įmonių socialine atsakomybe, palyginti nuspėjama verslo aplinka ir didelėmis mokslinių tyrimų bei inovacijų galimybėmis. Nepaisant to, silpnas Europos ekonomikos augimas, dideli mokesčiai ir didelė susikaupusi valstybės skola kelia nerimą investuotojams, kuris gali dar labiau išaugti susidūrus su pasauline konkurencija, ypač besiformuojančios ekonomikos valstybių konkurencija, taip pat susidūrus su galimybių išnaudoti visą ES potencialą stoka. Todėl pranešėja prašo Komisijos parengti komunikatą, kuriuo būtų įvertinamas ir skatinamas investavimo Europoje patrauklumas, įskaitant valstybėms narėms skirtas politikos rekomendacijas, kuriomis siekiama tobulinti ES investicijų aplinką.
Siekiant Europoje pritraukti investicijų reikia imtis priemonių ir reformų ir Europos, ir nacionaliniu lygmeniu. Siekiant, kad Europa būtų patraukli vieta investuoti ir dirbti, labai svarbu užtikrinti, kad įmonės galėtų atvirai ir sąžiningai konkuruoti. Vidaus rinka yra vienas iš svarbiausių ES prioritetų kuriant įmonėms ir vartotojams palankią ir motyvuojančią aplinką. Tai ypač svarbu globalios ekonomikos atveju, kai įmonės turi šiek tiek laisvės rinktis kur veikti. Reikia ir toliau tobulinti reguliavimo sistemą, kad Europos įmonės galėtų stiprinti savo konkurencingumą ir galimybes plėstis bei kurti darbo vietas. Atsižvelgiant į našumą ir vieneto darbo sąnaudas, 2010 m., po pertraukos nuo 1996 m., ES ir euro zonoje pradėjo didėti darbo našumas ir mažėti vieneto darbo sąnaudos.
ES tebėra viena svarbiausių pasaulio finansinių paslaugų teikėjų. Tiksliau tariant, nors ir žemesniu bendru veiklos lygiu ir susidurdamos su didele kylančių šalių, pvz., Kinijos ir Indijos, ekonomikos konkurencija, JAV ir ES finansų rinkos vis dar teikia apie tris ketvirtadalius pasaulio finansinių paslaugų. Nors euro zonos akcijų rinkas krizė paveikė ne taip stipriai, dėl neužtikrintumo ir pasitikėjimo stokos bankams iškilo su finansavimu susijusių sunkumų. Realiąją ekonomiką taip pat neigiamai veikia fiskalinio konsolidavimo priemonės ir savo balansą pertvarkyti siekiančių bankų nenoras skolinti. Be to, pagal dabartinę Europoje vyraujančią tendenciją galima spręsti, kad įmonės vis mažiau pasitiki bankais, kaip pagrindiniu finansavimo šaltiniu. Todėl reikia žengti ryžtingą žingsnį siekiant tolesnės finansų rinkų plėtros ir integracijos Europoje.
Krizė ištiko visą pasaulį ir norint su ja kovoti reikia tarptautinės reakcijos. Taigi pranešėja mano, kad G20 turėtų būti pagrindinis forumas derinant veiksmus pasaulio mastu ir siekiant sustiprinti tarptautinę finansų priežiūrą, krizės valdymą ir politikos krypčių derinimą mokesčių ir makroekonominio disbalanso srityse. Europa iki šiol atliko pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pasaulinę darbotvarkę ir, stengdamasi išlaikyti savo konkurencingumą, turėtų ir toliau visapusiškai stengtis ją įgyvendinti. Pranešėja taip pat pritaria dialogams reguliavimo klausimais su pagrindiniais ES prekybos partneriais, ypač JAV ir Japonija, ir su kylančiomis Kinijos, Indijos, Rusijos ir Brazilijos finansinių paslaugų rinkomis. Vedant derybas dėl naujų išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis ir dėl kovos su prekybos protekcionizmu, taip pat reikėtų skatinti ES ir visų kitų pasaulio šalių reguliavimo priemonių, susijusių su finansinėmis paslaugomis, konvergenciją.
Pranešėja pabrėžia, kad investavimo patrauklumo reikia siekti dvejopai: i) stengiantis paversti Europą patrauklia vieta užsienio investuotojams; ii) stengiantis, kad verslumas būtų patrauklus vietos verslininkams. Siekiant pagerinti bendrosios rinkos veikimą ir visiškai išnaudoti struktūrinius fondus, reikia imtis reformų ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu.
Pranešėja pabrėžia bendros valiutos siūlomą ekonominę ir politinę naudą bei galimybes. Euras, kaip bendra valiuta, labai naudingas Europos Sąjungos stabilumui ir jėgai, taip pat siekiant pritraukti investicijų. Pranešėja pabrėžia, kad, kilus euro zonos skolos krizei, siekiant išvengti ekonominių ir socialinių skirtumų bei juos sumažinti, taip pat stiprinti regionų sanglaudą, reikia stiprinti euro zonos bei jai nepriklausančių šalių stabilumą ir koordinavimą.
Didėjant Europos rinkos, kaip investicijų paskirties vietos, patrauklumui reikia efektyviau šalinti makroekonominius ir socialinius skirtumus. Norint sustiprinti strategija „Europa 2020“ nustatytus užmojus, ES reikia nuoseklios politinės, ekonominės ir reguliavimo sistemos, grindžiamos tvaraus augimo tikslais ir Bendrijos metodu.
i) Sanglaudos politikos teikiamos naudos didinimas
Europoje sanglaudos politika labai svarbi, nes ji yra pagrindinis Europos Sąjungos investicijų į realiąją ekonomiką finansavimo šaltinis, ja taip pat remiamos viešosios investicijos nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Atsižvelgiant į ES ekonomikos koordinavimo, suderinto augimo ir solidarumo mechanizmų trūkumą, sanglaudos politika pasitelkiant struktūrinius fondus ir kitus veiksmus yra nepaprastai svarbi. Stiprinant sanglaudos politiką labiau pabrėžiami palyginamieji regionų pranašumai ir inovacijų galimybės, taip pat regionų svarba siekiant augimo, investicijų ir užimtumo.
Vykdant sanglaudos politiką galima sutelkti papildomus privačiųjų ir viešųjų finansų šaltinius, kuriais remiamos investicijos. Pranešėja taip pat labai palaiko tinkamą sanglaudos politikos finansavimą suteikiant lankstumo veiksmingam išteklių paskirstymui ir užtikrinant greitą Europos Sąjungos reakciją į nenumatytas aplinkybes. Siekiant užtikrinti geresnį ES ir nacionalinės politikos koordinavimą papildomumo naudos ir įvertinimo požiūriu, valstybėms narėms reikia struktūrinių reformų. Todėl pranešėja mano, kad tinkamu ES fondų finansavimu ir naudojimusi jais galima paspartinti procesus, siekiant pritraukti papildomą finansavimą iš EIB, ERPB, kitų tarptautinių finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus.
ii) Žmogiškojo kapitalo poreikio tenkinimas
ES žmogiškojo kapitalo apsauga ir darbo rinkų bei švietimo sistemų modernizavimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti patrauklumą ir suteikti pridėtinės vertės. Todėl valstybės narės turėtų sujungti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo strategijas ir sistemingai didinti darbuotojų kvalifikacijos lygį. Pranešėja taip pat pažymi, kad reikia šalinti diskriminaciją stengiantis skatinti įvairovę bei nešališkumą ir užtikrinti visą darbo jėgos pajėgumą. Neigiamo poveikio įmonių pelningumui turi ir tai, kad rinkoje tiek kiekybės, tiek užimamų pareigų atžvilgiu neišnaudojami kvalifikuotų moterų gebėjimai. Skatinant aukštos kokybės švietimą ir reformas, didės pasitikėjimas Europos universitetais ir jų patrauklumas tarptautiniu lygmeniu, todėl jie galės išlaikyti studentus Europos Sąjungoje. Švietimu bei profesiniu mokymu skatinant studentų, tyrėjų, profesorių ir darbuotojų judumą reikia ir toliau prisidėti prie sėkmingo bendrosios rinkos kūrimo.
iii) Stabilumo užtikrinimas ir didesnės galimybės gauti finansavimą
Susikaupusi pernelyg didelė finansų sistemos rizika ir euro zonos stabilumui bei tvarumui gresianti rizika yra pagrindinės kreditų krizės, kilusios po finansų rinkų krizės 2008 m. rudenį, priežastys. Nuo tada, mažinant su krize susijusią riziką, labai prisidėjo ECB, susiklosčius sunkioms finansinėms ir biudžeto aplinkybėms įsigydamas valstybių narių vyriausybių obligacijas ir suteikdamas likvidumo finansų sektoriui. Tačiau dabar labai akivaizdu, kad ES ekonomikai reikia, kad finansų sektorius pasitarnautų realiajai ekonomikai, suteikdamas stabilumo ir galėdamas patenkinti finansinius namų ūkių ir įmonių poreikius. Norėdami pasiekti šio tikslo, turime užtikrinti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje ir skatinti ES finansų sektoriaus konkurencingumą, palyginti su likusiu pasauliu, atsižvelgiant į naujas prekybos platformas ir vykdytą veiklą. Pranešėja ragina Europos Sąjungą aktyviau įsipareigoti pasauliniu mastu koordinuojamam reguliavimo priemonių taikymui ir glaudesniam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, taip pat priimti visus finansine globalizacija metamus iššūkius. Svarbesnį vaidmenį turėtų atlikti ir ECB, nestatydamas į pavojų savo nepriklausomumo ir įsipareigojimo išlaikyti kainų stabilumą.
Aišku, kad dėl vyriausybės obligacijų spaudimo nebuvo padaryta pažangos siekiant stabilių rinkos sąlygų. Todėl pranešėja palankiai vertina priimtą Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų ir naujausią jo redakciją. Tolesniais persvarstymais reikia užtikrinti, kad ES valstybių narių valstybės skolos rodikliai patikimai atspindėtų mokėtinų vyriausybės obligacijų riziką, o ne būtų reguliuojami spekuliacijos.
Pranešėja susirūpinusi dėl vis sudėtingesnių sąlygų MVĮ gauti finansavimą. Atsižvelgdama į sumažėjusį bankų likvidumą, pranešėja pabrėžia, kad reikia nedelsiant rasti galimų likvidumo šaltinių ir kapitalo išteklių.
Todėl pranešėja teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos rizikos kapitalo fondų ir pabrėžia, kad reikia siekti didesnio institucinių investuotojų dalyvavimo sudarant Europos rizikos kapitalo partnerystes, atsižvelgiant į didelį rizikos kapitalo investuotojų Europoje įvairialypiškumą ir didelius jų vystymosi etapo ir dydžio skirtumus. Ji taip pat mano, kad reikia labiau stengtis siekti bendros valstybės turto fondų sistemos, atsižvelgiant į tikėtinai stiprėsiantį jų vaidmenį rinkose, taip pat užtikrinti pakankamą skaidrumą bei atskaitomybę, ir pabrėžia poreikį derinti skatinamąsias programas, nes, jei ES nebus bendro veikimo susitarimo, valstybėse narėse gali būti vykdoma skirtinga politika ir taikomos skirtingos priemonės. Pranešėja taip pat primena, kad trečiųjų šalių įmonių galimybės patekti į Europos rinką priklauso nuo valstybių narių taikomų nacionalinių sistemų, kuriomis prisidedama prie nevienodos konkurencijos ir netolygaus investuotojų pelno pasiskirstymo.
iv) Transporto, infrastruktūros ir energetikos projektų sinergijos skatinimas. Projektų obligacijos
ES ir kaimyninių šalių sanglaudai naudingos infrastruktūros ir tinklai yra išankstinė sąlyga siekiant pritraukti investuotojus ir suteikti investicijoms pridėtinės vertės. Sutelkus dėmesį į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir tvarų transportą galima sukurti naujų galimybių ir padidinti konkurencingumą. Pranešėja pabrėžia didelį investuotojų susidomėjimą švaria technologija bei su ekologija susijusiais sektoriais ir pažymi, kad aktyviai investuojama į atsinaujinančiosios energijos technologijas besivystančiose šalyse. Vis dėlto daug dėmesio reikėtų skirti siekiant įvairinti tiekimo šaltinius ir užtikrinti prieinamas bei stabilias išteklių kainas.
Taip pat, siekiant skatinti veiksmingą sąveiką, reikia užsienio investuotojams pritraukti skirtų skatinamųjų priemonių, grindžiamų viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, kai įmanoma, įtraukiant Europos investicijų banką. Pranešėja pabrėžia, kad intensyvesnis naujų finansavimo priemonių naudojimas gali padidinti ES biudžeto aprėptį. Be to, pranešėja remia projektų obligacijų iniciatyvą, kuria siekiama atgaivinti obligacijų rinkas ir labai paskatinti individualius infrastruktūrų projektus, skirtus ilgalaikiam privačiojo sektoriaus skolos finansavimui pritraukti. Tokia iniciatyva būtų galima sumažinti trečiųjų šalių investuotojų, ieškančių ilgalaikio investavimo galimybių, riziką ir paskatinti vėl atverti skolos kapitalo rinką, kaip didelį infrastruktūrų sektoriaus finansavimo šaltinį.
v) Mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimas
Investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą turi teigiamo poveikio vadinamosios žinių ekonomikos augimui. Investuojant į mokslinius tyrimus ir inovacijas labai sustiprės pajėgumai, infrastruktūros ir žmogiškasis kapitalas, ypač turint omenyje investicijas, susijusias su MVĮ ir naujai įsisteigusiomis įmonėmis, t. y. dideliu augimu ir konkurencingumo perspektyvomis pasižyminčiomis sritimis. Ko gero, didžiausias iššūkis ES ir jos valstybėms narėms – diegti labiau strateginį požiūrį į inovacijas, todėl pranešėja remia iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ skelbiamą požiūrį. Akivaizdu, kad Europai netrūksta pajėgumų, todėl reikia stiprinti mokslinių tyrimų, verslo pasaulio ir vidaus rinkos sąsajas. Vis dėlto mums reikia stiprinti savo pranašumus ir kovoti su trūkumais, pvz., nepakankamomis investicijomis į mūsų žinių bazę, palyginti su tokiomis valstybėmis kaip JAV ir Japonija, nepalankiomis pagrindinėmis sąlygomis, įskaitant mažas galimybes gauti finansavimą, dideles su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusias išlaidas ir neveiksmingą naudojimąsi viešaisiais pirkimais, taip pat per dideliu susiskaidymu ir brangiai kainuojančiu veiklos dubliavimusi. Pranešėja mano, kad susitarimas dėl bendro ES patento yra didelis žingsnis į priekį. Todėl intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir jų įgyvendinimas sudaro ES galimybės konkuruoti pasaulinėje ekonomikoje esmę.
vi) Teritorinio bendradarbiavimo stiprinimas
Itin optimistiškai nuteikia, kad pagrindiniais strategijos „Europa 2020“ prioritetais siekiama ieškoti naujų augimo šaltinių, kuriais būtų užtikrinta socialinė bei teritorinė ES sanglauda ir geresnė reguliavimo sistema, ir šiuos šaltinius panaudoti, stiprinant teritorinę sanglaudą. Verta paminėti, kad teritorine sanglauda didinama įvairių sektorių ir regionų konkurencingumo, MVĮ augimo ir jų palyginamųjų pranašumų išnaudojimo pridėtinė vertė. Pranešėja mano, kad įgyvendinant makroregionines strategijas ir vykdant Europos kaimynystės politiką galima sukurti daugiau investavimo galimybių ir pelnyti naudos.
vii) Makroekonominio disbalanso šalinimas
Siekiant mažinti dėl vidutinės trukmės ir ilgalaikių tendencijų poveikio susidariusį nestabilumą, labai svarbu didinti investicijas, nes didėja ES valstybių narių (ypač priklausančių euro zonai) netolygumas ir socialiniai bei ekonominiai visų regionų skirtumai. Jau imtasi veiksmų dėl naujo ekonominio valdymo teisės aktų rinkinio, visų pirma dėl reglamento, kurį taikant bus siekiama išvengti makroekonominio disbalanso ir jį panaikinti. Pranešėja ragina į rezultatų suvestinę įtraukti ir kitus kintamuosius, pvz., su prekyba susijusį išorės disbalansą ir investicijų srautus bei perkėlimus, taip siekiant tinkamai įvertinti investicijų aplinką valstybėse narėse.
Pranešėja taip pat mano, kad investicijos turėtų būti visų pavyzdinių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų horizontalusis elementas, taip siekiant atkreipti dėmesį į ekonomikos augimo bei darbo vietų poreikį ir pabrėžti investicijų vaidmenį kovojant su finansų krize. Be to, ji siūlo patobulinti ir praplėsti tiesioginėms investicijoms skirtą statistinių duomenų bazę pagal EBPO ir JT modelį, nacionaliniu lygmeniu nustatyti dalinius investicijų tikslus ir rodiklius, pagal kuriuos būtų matyti pažanga siekiant patrauklios investicijų aplinkos, ir įvertinti investicijų politiką bei jos teigiamą poveikį realiajai ekonomikai ir užimtumui.
Todėl pranešėja siūlo įsteigti Komisijoje tiesioginėms užsienio investicijoms stebėti skirtą Europos stebėjimo tarnybą, kuri užtikrintų geresnę investicijų paskirstymo bendrojoje rinkoje, taikomų politikos krypčių ir perspektyvų siekiant didinti Europos, kaip investicijų paskirties vietos, patrauklumą stebėseną.
viii) Bendrosios rinkos sukūrimas
Rimčiausios su mokesčiais susijusios problemos, su kuriomis tarpvalstybinėse situacijose susiduria europiečiai, yra diskriminacija, dvigubas apmokestinimas, sunkumai siekiant susigrąžinti mokesčius ir gauti informacijos apie užsienyje galiojančias apmokestinimo taisykles. Pranešėja mano, kad mokesčių derinimas turėtų būti neatsiejama augimo strategijos dalis ir kad paktu „Euro plius“ teisingai pabrėžiama mokesčių reformos svarba. Pelno mokesčio atžvilgiu pranešėja mano, kad sukūrus bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę bus lengviau pašalinti kai kurias biudžeto kliūtis bendrosios rinkos augimui, kuriomis atbaidoma nuo investavimo ES. Todėl visos strategijos, kuriomis didinamas ES patrauklumas užsienio investuotojų atžvilgiu, turėtų būti grindžiamos laimėjimų ir trūkumų, susijusių su vidaus rinkos sukūrimu, vertinimu.
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (26.3.2012)
pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui
dėl investavimo Europoje patrauklumo
(2011/2288(INI))
Nuomonės referentas: Jürgen Creutzmann
PASIŪLYMAI
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. džiaugiasi dėl to, kad 2011 m. įmonių, norinčių investuoti ES, skaičius padidėjo 5 proc., tačiau apgailestauja, kad vidutis įgyvendinant vieną investicijų projektą sukuriamų naujų darbo vietų skaičius išliko nepakitęs;
2. pabrėžia, kad ES pagerinus bendrąsias sąlygas gamybos įmonėms būtų sukurtos svarbios paskatos investicijoms;
3. pabrėžia, kad Europos vidaus rinka, kurioje yra 500 mln. vartotojų, vietos atžvilgiu investuotojams suteikia lemiamą pranašumą, kuris turi būti toliau plėtojamas; todėl ragina pagilinti vieną bendrą rinką, kur reikia, suderinti, koordinuoti produktų ir paslaugų reglamentavimą ir toliau mažinti nereikalingą biurokratinę naštą tarpvalstybiniu mastu veikiančioms įmonėms; ragina Komisiją nuosekliai taikant konkurencijos taisykles ir užtikrinant ES sutartyje įtvirtintas pagrindines laisves užtikrinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją vidaus rinkoje; remia mokesčių ir mokesčių tvarkos, kuriais suprastinamos ir skatinamos investicijos, ypač ilgalaikės investicijos, pavyzdžiui, į infrastruktūros projektus, naudojimą, ir mokesčių kreditus moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai;
4. mano, kad investuotojams, kurie patys savaime teikia ilgalaikių perspektyvų, pvz., draudimo ir pensijų fondams, turėtų būti sudarytos sąlygos atlikti ilgesnės trukmės investicijas į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, ypač energijos, komunikacijų ir transporto srityse, ir juos reikėtų skatinti tai daryti; yra susirūpinęs, kad dėl likvidumui ir kapitalo pakankamumui taikomų ES norminių reikalavimų ilgalaikės investicijos gali sumažėti šiose srityse; siūlo atidžiai stebėti, kaip įgyvendinami šiems investuotojams taikomi ES teisės aktai, ir prireikus juos iš dalies keisti;
5. laikosi nuomonės, kad ilgalaikių investicijų patrauklumą ES gali išlaikyti tik didindama visų savo regionų konkurencingumą, investuodama į įgūdžius, inovacijų diegimo pajėgumus ir skatindama prisitaikyti;
6. gerbia valstybių narių subsidiarumą mokesčių srityje, tačiau valstybėms narėms rekomenduoja apsvarstyti, ar, remiantis jų apmokestinimo tvarka, tinkamai skatinamos ilgalaikės investicijos; be to, pažymi, kad politinių sprendimų patvarumas ir tikrumas yra labai svarbūs skatinant investicijas, visų pirma į ilgalaikius infrastruktūros projektus;
7. mano, kad ES patrauklumas investicijoms ateityje priklausys nuo sugebėjimo:
– išlaikyti reputaciją, susijusią su kokybe, specializacija, naujoviškais gebėjimais ir aukštos kvalifikacijos darbo jėga,
– apsaugoti švietimo biudžetus ir tikslinti savo švietimo sistemas, kad padidintų našumą;
– užtikrinti lanksčią verslo aplinką ir sumažinti įmonėms administracinę naštą taip sudarant joms sąlygas padidinti veiksmingumą ir konkurencingumą;
8. prašo Komisijos ir valstybių narių taikyti Europos e. valdžios veiksmų planą, pagal kurį vietos ir tarpvalstybiniu mastu jos veiksmingiau ir mažesnėmis sąnaudomis galėtų teikti e. valdžios paslaugas, įskaitant ir įmones;
9. pabrėžia poreikį supaprastinti ir suderinti teisės aktus, taip pat teikti finansines ir mokesčių paskatas, siekiant sukurti Europos rizikos kapitalo zoną, kuri pritrauktų investicijas ir kurioje būtų skatinama steigti veiklą pradedančias aukštųjų technologijų įmones;
10. pabrėžia poreikį sudaryti vienodas sąlygas tokioms prekybos partnerėms kaip Kinija, siekiant sustabdyti vienpusį žinių ir gamybos pajėgumų srautą ir skatinti konstruktyvų bendradarbiavimą;
11. pabrėžia, kad tolesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir specialistų judumą yra išankstinės sąlygos siekiant sukurti kvalifikuotą darbo jėgą;
12. pabrėžia, kad pažangus reglamentavimas reikšmingai prisideda supaprastinant ir mažinant administracines ir įmonių išlaidas, visų pirma MVĮ veikloje;
13. pabrėžia aukšto lygio mokslinių tyrimų infrastruktūros svarbą ES siekiant, kad ateinančiais metais ji išliktų patraukli svarbiausiose sektoriuose;
14. primygtinai tvirtina, kad ES ir jos valstybės narės, norėdamos pritraukti daugiau investicijų, turi:
a) sukurti geresnes įstatymų galią turinčias bendrąsias sąlygas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ypač atsižvelgiant į svarbiausias didelio poveikio technologijas, ekologines ir informacines technologijas, skaitmenines infrastruktūras ir efektyvesnį energijos vartojimą, ir daugiau dėmesio skirti vadovaujamo vaidmens ėmimuisi srityse, kuriose didžiosios visuomenės problemos suteikia galimybę būsimų pasaulinių rinkų augimui;
b) užtikrinti nebrangią ir veiksmingą intelektinės nuosavybės apsaugą, kad ES taptų patrauklesne naujoviškoms įmonėms, ypač greitu laiku įvedus MVĮ palankią ES patentų sistemą;
c) investuoti siekiant Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumus paversti sėkmingais naujoviškais produktais ir verslo modeliais, kurie būtų naudingi Europos šalių ekonomikai ir visuomenei;
d) skatinti, palengvinti investicijas, kuriomis sudaromos sąlygos naujoviškoms įmonėms tapti komerciškai sėkmingoms ir, prireikus, dalyvauti tokiose investicijose dalyvauti, pvz., remiant verslo parkus su inkubatoriais, kad būtų pagreitintas technologijų ir žinių perdavimas ir dalijimasis įranga bei įgūdžiais, ypač MVĮ ir visiems kitiems verslininkams, puoselėjant mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų sąveiką;
e) siūlo teikti paskatas ir remti priemones, skirtas įmonėms, norinčioms patekti į išorės rinkas ar jose plėstis;
f) toliau remti koordinuotą transporto, energetikos ir telekomunikacijų sričių infrastruktūros plėtrą, įskaitant transeuropinius tinklus ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę, visuose ES regionuose, ypač tuose, kur tokių infrastruktūrų nėra;
g) užtikrinti patikimą, tvarų ir įperkamą energetikos ir ne energetikos žaliavų teikimą, taip pat pirmenybę teikiant pakartotiniam naudojimui, antriniam perdirbimui ir moksliniams tyrimams alternatyvių sprendimų klausimu, kad ES išliktų patraukli gamybos bazė;
h) dabartines kliūtis bendrajai rinkai toliau šalinti skatinant laisvą kapitalo, darbo, produktų ir paslaugų judėjimą, remiant 500 mln. europiečių rinkos patrauklumą ir skatinant įmonių konkurencingumą;
i) visapusiškai įgyvendinti trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį, siekiant sudaryti sąlygas į ES energijos rinką patekti įmonėms ir namų ūkiams, norintiems joje dalyvauti;
j) pabrėžia poreikį, neatsižvelgiant į dabartines ekonomikos sąlygas, didinti savo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, nes jie sudaro ekonominės ir socialinės plėtros pagrindą;
k) skatinti ir sudaryti sąlygas, kad nefinansinės korporacijos ir finansiniai investuotojai atliktų įmonių investicijas;
l) įgyvendinti priemones siekiant, kad darbo rinkos taptų lankstesnės ir labiau pritaikytos prie naujų investicijų;
m) toliau plėtoti tvirtą viešą mokslinių tyrimų bazę, kuri būtų glaudžiai susijusi su pramone ir plačiąja visuomene, siekiant remti technologijų inovacijas ir privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą;
n) pertvarkyti valstybės pagalbos sistemas, skirtas naujoviškiems pramonės pokyčiams, ir didinti atviras inovacijas ir aukšto lygio produkciją ES regionuose;
o) pirmenybę teikti tvirtai gamybos bazei ES išsaugoti, visų pirma sektoriuose, kuriuose Europa tradiciškai išlaikė tvirtą padėtį, ir naujose aukštųjų technologijų srityse, kuriose tvirtas pramonės pagrindas yra pagrindinė produktų, procesų ir paslaugų inovacijų bei darbo vietų kūrimo dalis;
p) vidaus paklausą skatinti pagrindinėse ekonomikos šalyse, kad investicijos užsienio investuotojams būtų patrauklesnės pagrindinėje dalyje ir pakraščiuose;
q) pripažinti, kad ilgi galutiniai terminai ir neapibrėžtumas, susiję su planavimo ir plėtros sprendimais, gali atgrasyti nuo investicijų;
r) pasinaudoti istoriniu ES paveldu skatinant kultūros pramonę, sportą ir turizmą, kaip augančias ir patrauklias rinkas;
s) remti transatlantinę ekonomiką, kaip svarbiausią mūsų dabartinį komercinės prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų partnerį, geriau pasinaudojant darbo vietų kvalifikuotiems darbuotojams srautais tarp abiejų žemynų ir didinant inovacijų ekonomikos stiprinimo potencialą;
t) remti naujus bankroto teisės aktus, kad būtų skatinama antros galimybės politika, skirta remti verslumą ir naujų įmonių steigimą iš naujo naudojantis pranašumu, kurį teikia didžiulė bankroto ištiktų verslininkų įgyta patirtis;
15. pritaria Komisijos pasiūlymui dėl programos, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama įmonių ir MVĮ konkurencingumui, atkreipia dėmesį į ir teigiamai vertina pastaruoju metu rizikos ir neformalaus kapitalo padidėjimą daugelyje ES valstybių narių, tačiau pakartoja, kad ES turėtų dar labiau supaprastinti reglamentavimą ir MVĮ bei kitų ekonomikos subjektų finansavimo prieinamumą skatindama veiksmingą rizikos kapitalo ir neformalaus kapitalo sistemas visoje ES ir didindama privataus ir viešojo kapitalo investicijų svarbą finansuojant ilgalaikį įmonių augimą; ragina Komisiją aktyviau bendradarbiauti su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis kuriant novatoriškas finansines priemones MVĮ finansavimui;
16. pripažįsta, kad daugelis investuotojų gali svarstyti galimybę investuoti ne ES, kaip kitą pasirinkimo galimybę užuot investavus į valstybes nares; rekomenduoja siūlant naujus ES teisės aktus ar peržiūrint esamus ES teisės aktus parengti poveikio vertinimą, kuriame būtų lyginami šie pasiūlymai ir ES jurisdikcijai aiškiai nepriklausantys lygiaverčiai teisės aktai, vertinant galimą poveikį investicijoms valstybėse narėse;
17. pabrėžia, kad svarbu skatinti Europos standartus, kurie padeda plėtoti naujoviškus produktus ir paslaugas, užbaigti vidaus rinkos kūrimą, pritraukti investicijas į ES, suderinti Europos standartus su tarptautiniais standartais;
18. pakartoja savo pasiūlymą, kad Komisija, bendradarbiaudama su EIB, atsižvelgdama į jo žmogiškųjų išteklių kokybę ir patirtį finansuojant dideles infrastruktūras, vykdytų strateginį infrastruktūrų planavimą, neatmetant jokių galimų sprendimų: subsidijų, valstybių narių pasirašytųjų EIB kapitalo sumų mokėjimo, Europos Sąjungos EIB kapitalo pasirašymo, paskolų, novatoriškų priemonių, ilgalaikiams, ne iš karto atsiperkantiems projektams pritaikytos finansinės inžinerijos, garantijų sistemų vystymo, investicijų eilutės įvedimo ES biudžete, nacionalinių ir vietos valdžios institucijų finansinių konsorciumų, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės;
19. palankiai vertina pavyzdines iniciatyvas „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“, „Inovacijų sąjunga“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, kurios yra pavyzdinės strategijos „Europa 2020“ iniciatyvos, padėsiančios didinti investavimo Europoje patrauklumą, kurti darbo vietas ES teritorijoje ir išlaikyti ES konkurencingumą tarptautiniu mastu.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
21.3.2012 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
52 0 3 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Gabriele Albertini, Josefa Andrés Barea, Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Jan Březina, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Jürgen Creutzmann, Christian Ehler, Vicky Ford, Gaston Franco, Adam Gierek, Norbert Glante, András Gyürk, Fiona Hall, Jacky Hénin, Romana Jordan, Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Béla Kovács, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Marisa Matias, Judith A. Merkies, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Vittorio Prodi, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Michèle Rivasi, Jens Rohde, Paul Rübig, Salvador Sedó i Alabart, Francisco Sosa Wagner, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras, Henri Weber |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
António Fernando Correia de Campos, Jolanta Emilia Hibner, Yannick Jadot, Seán Kelly, Bernd Lange, Werner Langen, Alajos Mészáros, Mario Pirillo, Alyn Smith, Hannu Takkula, Silvia-Adriana Ţicău |
||||
Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (2.5.2012)
pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui
dėl investavimo Europoje patrauklumo
(2011/2288(INI))
Nuomonės referentas: Oldřich Vlasák
PASIŪLYMAI
Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pabrėžia, kad dabar, kai visoje ES ekonomikos augimas mažas, o nedarbas – didelis, ES sanglaudos politika labai padeda stiprinti Europos ekonomiką, taip pat prisideda prie Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų ir jai tenka didžiausia dalis ES biudžeto išlaidų, skirtų investicijoms į realiąją ekonomiką, kuriomis siekiama stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą mažinant regioninius skirtumus ir įgyvendinant ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją, kuri suteikia reikšmingą svertą viešojo ir privačiojo sektorių investicijoms ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;
2. pabrėžia, kad Europos Sąjungoje tos MVĮ ir socialinės įmonės, įskaitant dideles bendroves, kurios yra atsakingos už daugiau kaip 50 proc. viso eksporto, kuria didžiąją dalį verslo sektoriaus pridėtinės vertės; skiriant paramą pagal geografinę padėtį pataria pagrindiniu kriterijumi laikyti ne įmonės dydį, bet projekto kokybę ir reikalavimus atitinkantį tvarumą, taip pat galimą įmonės indėlį į ekonomikos atgaivinimą kuriamų darbo vietų požiūriu ir jos pastangas didinti konkurencingumą;
3. pabrėžia esminį pagal geografinę padėtį skiriamos pagalbos vaidmenį įgyvendinant teritorinės plėtros strategiją ir pažymi, kad labai svarbu, jog tokią paramą gautų įvairių tipų verslo įmonės; tačiau primena, kad sanglaudos politika yra visų pirma skirta MVĮ, pripažįstant, jog jos yra vertinga darnaus regioninio planavimo ir vietos ekonomikos įvairinimo priemonė;
4. pabrėžia, kad vadovaujantis diskriminaciniu požiūriu į dideles įmones gali būti stabdomos inovacijos ir mažinamas kitų ES bendrovių, ypač MVĮ, konkurencingumas, nes jos būtų atskiriamos nuo labai svarbių pasaulinių partnerystės tinklų, kuriuose jos bendradarbiauja inovacijų srityje, ir sumažėtų jų galimybės naudotis pažangiomis technologijomis;
5. ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti konkrečių priemonių, kaip remti visus verslo subjektus, kuriančius darbo vietas, kaip numatyta strategijoje „Europa 2020“ ir nacionalinėse bei regioninėse vystymosi strategijose, ir užtikrinti, kad sprendimai dėl finansavimo būtų grindžiami projekto kokybe ir jo verte įgyvendinant ES, nacionalines, regionines ir vietos strategijas;
6. mano, kad pasaulinės konkurencijos sąlygomis galimybė pasinaudoti sanglaudos politikos parama yra labai svarbi priemonė užsienio investicijoms pritraukti, jeigu įmonėms, sprendžiančioms, kuriame pasaulio regione stiprinti savo veiklos pajėgumus ir kur perduoti savo praktinę patirtį, suteikiama pridėtinė vertė; pripažįsta, kad trečiųjų šalių investicijos gali padėti sumažinti ekonomikos krizės poveikį ir siekti sanglaudos politikos tikslų; pabrėžia šių investicijų svarbą sunkumų patiriantiems regionams – jomis kuriamos darbo vietos ir pritraukiamos užsienio investicijos; pažymi, kad pagalbos verslui paslaugos, finansų inžinerijos ir technologijų perdavimas dar labiau padeda didinti investavimo Europoje patrauklumą;
7. pritaria konkrečioms vietovėms ir (arba) regionams pritaikytos vystymosi politikos, grindžiamos esminiu loginiu principu, kad mažiau išsivysčiusių Europos Sąjungos regionų patrauklumas veikiausiai padidėtų, jei jie galėtų siūlyti lyginamuosius konkurencinius pranašumus (tinkamą infrastruktūrą, kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius ir kt.) bei tvirtas paskatas, ekonominiam pagrindimui; šiuo požiūriu prašo Komisijos remti valstybes nares bei regionus ir padėti jiems įgyvendinti investicijų paskatų politiką, ypač skirtą ilgalaikėms investicijoms (taip pat ir tarpvalstybinio lygmens), pirmiausia infrastruktūros projektams skatinti; apgailestaudamas pažymi, kad mažiau išsivystę ES regionai nuolat praranda patrauklumą trečiųjų šalių naudai; ragina kompetentingas institucijas parengti skubių priemonių, kuriomis būtų siekiama išlaikyti dabartines investicijas ir pritraukti naujų;
8. pabrėžia, kad vieni pagrindinių nerimą keliančių aspektų, kuriuos nurodo Europoje investuojančios įmonės, yra dideli mokesčiai ir valstybės skolos;
9. mano, kad būtina sąlyga siekiant pritraukti investuotojų yra galimybė naudotis infrastruktūra, kuri, atsižvelgiant į naujus mūsų laukiančius iššūkius, būtų konkurencinga; pabrėžia, kad siekiant išlaikyti investicijų augimą, o tai reiškia – ir Europos ekonomikos augimą, reikia nuolat modernizuoti esamą infrastruktūrą ir būtent šioje srityje labai svarbų vaidmenį gali atlikti sanglaudos politika, ypač naujose valstybėse narėse;
10. mano, kad kita būtina regionų konkurencingumo ir patrauklumo užtikrinimo sąlyga, be geros infrastruktūros, yra nuolatinės pastangos skatinti mokslinius tyrimus, inovacijas ir technologinę plėtrą, taip pat užtikrinti aukštos kokybės profesinio mokymo programų prieinamumą Europos regionų gyventojams;
11. pabrėžia, kad labai daug ES ekonominės galios sutelkta jos miestuose ir kad labiausiai investicijos pritraukiamos didžiaisiais miesto infrastruktūros projektais ir naujoviškais verslo parkais; ragina valstybes nares užtikrinti didelio masto investicijas į infrastruktūrą, naujas technologijas ir mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą, įskaitant įvairiarūšio transporto sistemas, siekiant gerinti gyvenimo sąlygas Europos miestuose ir didinti jų konkurencingumą, remiantis jų tradiciniais privalumais, ir kartu užtikrinti, kad šios investicijos nepadarytų žalos tikrai teritorinei sanglaudai ir darniai kaimo plėtrai;
12. mano, kad siekiant pritraukti augimą skatinančių, bet aplinkai palankesnių investicijų ir taip įtvirtinti tvarų vystymąsi, kaip numatyta strategijos „Europa 2020“ tiksluose, itin svarbu investuoti į transporto, energetikos, plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir žmogiškojo kapitalo vystymą;
13. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir švietimo priemones vietos lygmeniu reikia ne tik skleisti ir įgyvendinti, bet ir rengti. Šiuo tikslu reikia išnaudoti visą turimą žmogiškąjį potencialą, t. y. pasitelkti vietos lygmens mokslininkus ir akademinius fondus, kad būtų galima pritraukti ir šalies vidaus, ir tiesioginių užsienio investicijų. Atsižvelgiant į tai, taip pat pažymėtina, koks svarbus žmogiškojo elemento – dėstytojų, mokslininkų ir studentų – judumas;
14. pabrėžia, jog reikalingas horizontalus ir vertikalus koordinavimas, kad miestai galėtų bendradarbiauti su kitų valdymo lygmenų partneriais ir įtvirtinti savo bendradarbiavimą sudarydami tinklus su kitais miestais.
15. mano, kad ateinančiu laikotarpiu valstybės narės ir regionai turėtų užsibrėžti tokius tikslus, kad būtų pagal prioritetus suskirstyti investuotojų poreikiai ir kartu užtikrintas pakankamas ir prieinamas finansavimas, labai svarbų vaidmenį skiriant struktūriniams fondams;
16. mano, kad reikalinga valdysena, grindžiama galių suteikimu piliečiams, visų atitinkamų partnerių dalyvavimu ir novatorišku rizikos kapitalo naudojimu;
17. mano, kad nepakankamai išsivystę regionai turėtų toliau gauti Bendrijos finansavimą, kad galėtų investuotojams suteikti ne tik pigesnės darbo jėgos, bet ir kitų konkurencinių vietos pranašumų;
18. pažymi, kad siekiant įtvirtinti regioninę sanglaudą ir regionų konkurencingumą reikia stiprinti infrastruktūrą; šiuo klausimu pabrėžia transeuropinių transporto tinklų ir papildomų finansinių priemonių, pvz., projektų obligacijų ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystės darinių, svarbą.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
26.4.2012 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
32 4 2 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Jean-Paul Besset, Victor Boştinaru, John Bufton, Alain Cadec, Nikos Chrysogelos, Rosa Estaràs Ferragut, Danuta Maria Hübner, Filiz Hakaeva Hyusmenova, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Constanze Angela Krehl, Petru Constantin Luhan, Ramona Nicole Mănescu, Vladimír Maňka, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Ana Miranda, Jens Nilsson, Jan Olbrycht, Wojciech Michał Olejniczak, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Monika Smolková, Ewald Stadler, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Lambert van Nistelrooij, Joachim Zeller, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Jens Geier, Ivars Godmanis, Karin Kadenbach, Maurice Ponga, Patrice Tirolien, Giommaria Uggias |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Julie Girling |
||||
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
31.5.2012 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
34 3 4 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Burkhard Balz, Elena Băsescu, Udo Bullmann, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Rachida Dati, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Elisa Ferreira, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Othmar Karas, Wolf Klinz, Jürgen Klute, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Philippe Lamberts, Werner Langen, Astrid Lulling, Arlene McCarthy, Ivari Padar, Alfredo Pallone, Olle Schmidt, Edward Scicluna, Peter Simon, Ivo Strejček, Kay Swinburne, Sampo Terho, Marianne Thyssen, Ramon Tremosa i Balcells, Pablo Zalba Bidegain |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Sophie Auconie, Thijs Berman, Roberto Gualtieri, Danuta Maria Hübner, Olle Ludvigsson, Mario Mauro, Theodoros Skylakakis |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Margrete Auken |
||||