PRANEŠIMAS ES vandens teisės aktų įgyvendinimo prieš nustatant būtiną bendrą požiūrį į Europos vandens problemas
6.6.2012 - (2011/2297(INI))
Aplinkos visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėjas: Richard Seeber
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl ES vandens teisės aktų įgyvendinimo prieš nustatant būtiną bendrą požiūrį į Europos vandens problemas
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[1] (toliau – Vandens pagrindų direktyva),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (toliau – Požeminio vandens direktyva)[2],
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičiančią ir panaikinančią Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB[3] (AKSD),
– atsižvelgdamas į 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo[4] (MNVD),
– atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių[5] (toliau – Nitratų direktyva),
– atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo[6] (toliau – Potvynių direktyva),
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, vertinimo, autorizacijos ir apribojimo (REACH), pagal kurį įsteigiama Europos cheminių medžiagų agentūra, iš dalies keičiama Direktyva 1999/45/EB ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 793/93 bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1488/94, taip pat Tarybos direktyva 76/769/EEB ir Komisijos direktyvos 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB ir 2000/21/EB[7] (toliau – REACH reglamentas),
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo,
– atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. .../... dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir naudojimo,
– atsižvelgdamas į Komisijos ketinamą priimti Europos vandenų apsaugos veiksmų planą,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011) 0244),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011) 0571),
– atsižvelgdamas į būsimą Europos inovacijų partnerystę vandens srityje,
– atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatą „Vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimas“ (COM(2007) 0414),
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl 6-ojo pasaulinio vandens ištekliams skirto forumo, vykusio 2012 m. kovo 12–17 d. Marselyje[8], ir į šiame forume priimtą kompromisų ir sprendimų platformą,
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimo[9],
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos baltosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A7–0192/2012),
A. kadangi priėmus Vandens pagrindų direktyvą buvo sukurtas pagrindas švariam vandeniui Europos Sąjungoje apsaugoti ir atkurti bei užtikrinti ilgalaikį ir tvarų jo naudojimą ir kadangi joje nustatytas tikslas iki 2015 m. pasiekti gerą ekologinę ir cheminę būklę, bet iš naujo išnagrinėjus pagal šios direktyvos reikalavimus valstybių narių parengtus upių baseinų valdymo planus pastebėta, kad dėl įsisenėjusių ir atsirandančių naujų problemų daug ES vandens telkinių iki 2015 m. nepasieks geros būklės;
B. kadangi vandens problemai ypač didelę įtaką turi klimato kaita, dėl kurios gali sumažėti turimo vandens, visų pirma geriamojo, kiekis ir suprastėti kokybė, taip pat gali padažnėti potvynių ir sausrų;
C. kadangi vanduo yra būtina gyvybei ir neperleidžiama viešoji gėrybė, o teisingas vandens valdymas yra gyvybiškai svarbus norint išsaugoti pasaulio gamtos turtus ir ekosistemų funkcijas, taip pat visais išteklių naudojimo ir ekonominės produkcijos aspektais; kadangi Europos pramonės ateitis priklauso nuo to, ar bus rasti veiksmingi dabartinių vandens problemų sprendimai, ar atsakingai ir veiksmingai bus valdomi esami vandens ištekliai, nes tai turi tiesioginį poveikį žmonių sveikatai, energijos gamybai, žemės ūkiui ir apsirūpinimui maistu;
D. kadangi Europa šiuo metu išgauna apie 13 proc. viso turimo gėlo vandens, o tai jau rodo tam tikrą vandens trūkumą, ir kadangi daugelyje Europos vietovių vandens išgavimas viršija tvaraus išgavimo lygius ir tai kelia grėsmę gyvūnijai ir augalijai, saugiam visuomenės aprūpinimui ir įvairiam jo naudojimui ekonominiais tikslais; kadangi kai kuriuose Pietų Europos regionuose vandens suvartojimo indeksas viršija 40 proc., o tai reiškia padidėjusį vandens trūkumą;
E. kadangi pusiau aridiniam klimatui daugelyje Pietų Europos vietovių taip pat būdingas labai netolygus ir metinių, ir kelerių metų vandens išteklių pasiskirstymas ir kadangi ši tendencija dėl klimato kaitos didėja;
F. kadangi strategijoje „Europa 2020“ numatyta tausiau naudoti išteklius ir kadangi šiuo metu vandens naudojimo tendencijos dažnai yra netvarios dėl neveiksmingų vandens naudojimo būdų, lemiančių vandens švaistymą, kadangi vandens infrastruktūros sistemos dažnai yra pasenusios ir labiausiai išsivysčiusiuose, ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose, be to, trūksta informacijos apie faktinį jų veikimą ir nuostolius;
G. kadangi pereiti prie ekologiškos ekonomikos galima tik atsižvelgiant į problemas, susijusias su vandeniu;
H. kadangi dėl netinkamai valomų nuotekų vandenų vis dar toliau teršiamos ES krantus skalaujančios jūros, todėl būtina spartinti nuotekų valymo infrastruktūros diegimą valstybėse narėse;
ES vandens teisės aktų įgyvendinimas. Laimėjimai ir trūkumai
1. pripažįsta, kad Vandens pagrindų direktyva yra tvirtas ir plačių užmojų teisinis pagrindas ilgalaikiam integruotam vandens valdymui Europos Sąjungoje; palankiai vertina pastaraisiais metais pagerėjusią Europos vandens kokybę ir nuotekų valymą; tačiau pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse ir regionuose teisės aktai įgyvendinami lėtai ir netolygiai ir kad norint iki 2015 m. pasiekti gerą visų Europos vandenų būklę reikia kur kas pagerinti Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimą;
2. pripažįsta, kad vanduo yra bendras žmonijos išteklius ir viešoji gėrybė, o galimybė jo gauti turėtų būti pagrindinė ir visuotinė teisė; pabrėžia, kad tausus vandens naudojimas yra būtinas siekiant apsaugoti aplinką ir išsaugoti sveikatą, t. y. siekiant tikslų, kurie yra itin svarbūs klimato reguliavimo procesams; primena, kad reikia pritaikyti vidaus rinkos taisykles atsižvelgiant į išskirtinius vandens sektoriaus bruožus, ir ragina valstybes nares laikantis subsidiarumo principo valdyti vandenį ir vandens įrenginius pagal Vandens pagrindų direktyvos 9 straipsnio nuostatas;
3. pažymi, kad nors padaryta pažanga įgyvendinant Miesto nuotekų valymo direktyvą, vis dar yra trūkumų, susijusių su nuotekų surinkimo ir (arba) valymo sistemų atitikties rodikliais;
4. pabrėžia kad, nors daugiausia dėmesio reikėtų skirti dabartinių vandens sektoriaus teisės aktų įgyvendinimui, yra tam tikrų spragų, kurios turi būti užpildytos pritaikant esamus teisės aktus prie prioritetų, susijusių su vandens ištekliais, ir priimant naujus teisės aktus siekiant atkreipti dėmesį į konkrečių sektorių ir konkrečios veiklos poveikį, taip pat atsižvelgti į įvairių ekonomikos subjektų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo svarbą tvariai vandentvarkai;
5. pakartoja savo nuomonę, kad Komisija turi pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, panašaus į Potvynių direktyvą, kuris skatintų ES priimti politiką vandens trūkumo, sausrų ir klimato kaitos klausimais;
6. mano, kad Komisijos ketinimas priimti Europos vandenų apsaugos veiksmų planą yra ES politinis atsakas į esamas ir būsimas su vandeniu susijusias problemas, siekiant iki 2050 m. užtikrinti pakankamas galimybes gauti kokybiško vandens tvariam ir tinkamam jo naudojimui, nedarant poveikio su vandeniu susijusioms suverenioms valstybių teisėms;
7. primena valstybėms narėms pagal VPD joms nustatytus įpareigojimus iki 2015 m. pasiekti gerą vandens būklę; primygtinai ragina Komisiją imtis ryžtingų veiksmų, kad valstybės narės nebepažeistų ES vandens srities teisės aktų; kartu ragina teikti tolesnę pagalbą, pavyzdžiui, rengiant išsamias gaires ir veiksmingas priemones, kurias būtų galima naudoti gebėjimų ugdymui skatinti, visų pirma, regioninės valdžios institucijų ir upių baseinų valdymo agentūrų atstovų gebėjimų ugdymui skatinti, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir padėti valstybėms narėms geriau laikytis teisės aktų reikalavimų būsimais ES vandens politikos įgyvendinimo etapais, vykdant savo įsipareigojimus vandens politikos srityje; pažymi, kad daugeliu atvejų peticijose atskleidžiamos problemos, kurios susijusios su ES vandens politikos srities teisės aktų perkėlimu ir tinkamu įgyvendinimu, ir ragina Europos Komisiją ryžtingiau atlikti tyrimus, visų pirma nagrinėjant peticijas;
Tausus vandens naudojimas ir išteklių valdymas
8. pabrėžia, kaip svarbu veiksmingai naudoti vandenį; ragina veiksmingiau jį naudoti, visų pirma tokiuose sektoriuose, kaip energetikos ir žemės ūkio, kuriuose sunaudojama daugiausia vandens;
9. pabrėžia energijos gamybos, energijos vartojimo efektyvumo ir vandens tiekimo saugumo ryšį; pažymi, kad Europos lygmeniu reikia parengti daugiau strateginių planų ir idėjų, pvz., vanduo – energijos kaupimo terpė, siekiant užtikrinti, kad dėl didėjančios energijos paklausos nekiltų pavojus vandens tiekimo saugumui ir kad, tausiai naudojant vandenį, būtų išnaudota galimybė sumažinti energijos suvartojimą; pabrėžia, kad į vandens naudojimą reikia atsižvelgti vertinant tradicinių ir mažo anglies dioksido kiekio energijos išteklių, ypač bioenergijos ir vandens energijos, tvarumą, ir atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su neįprasta gamtinių dujų gavyba;
10. pabrėžia, kad, pradėjus naudoti novatoriškas technologijas ir metodus ir didinant ūkininkų bei galutinių vartotojų informuotumą, žemės ūkio sektoriuje vandenį būtų galima naudoti veiksmingiau ir tvariau; todėl pabrėžia, kad žemės valdytojų ir kitų suinteresuotų subjektų bendradarbiavimas yra tinkama priemonė siekiant teigiamų vandens apsaugos rezultatų; taip pat pabrėžia, kad atsižvelgiant į klimato kaitos ir aprūpinimo maistu problemas reikėtų sutelkti pakankamai vandens išteklių žemės ūkiui, pavyzdžiui, turi būti tobulinama vandens laikymo sistema; pažymi, kad žemės ūkio sektoriui reikia daug vandens išteklių ir pabrėžia, kaip svarbu vykdant dabartinę BŽŪP reformą išsaugoti ir tvariai naudoti vandenį;
11. yra įsitikinęs tuo, kad dėl didėjančios vandens paklausos reikia skubiai investuoti į drėkinimo sistemas, ir ragina Komisiją padėti rasti vandens trūkumo problemų sprendimus, pavyzdžiui, dirbtinio požeminio vandens telkinių pripildymas, vandens rinkimo ir alternatyvių drėkinimo technologijų plėtojimas; kartu pabrėžia, kad svarbu perduoti žinias ir technologiją, susijusias su tais sprendimais, taip pat su vandens apsauga, vandens rinkimu, požeminio vandens valdymu ir nuotekų tvarkymu;
12. pabrėžia, kad požeminis vanduo po žemės ir miškų ūkio plotais pasipildo labai sparčiai ir kad ūkininkams ir miškininkams jau dabar tenka ypatinga atsakomybė, kad kokybiškas požeminis vanduo išliktų švarus; pripažįsta ligšiolines ūkininkų pastangas gerinti požeminio vandens kokybę;
13. pabrėžia, kad aplinkos ir ekonominiu požiūriu tinkama vandens sanitarinių sąlygų ir nuotekų tvarkymo politika turėtų padėti kovoti su tarša nuo pat jos ištakų prieš vykdant brangiai kainuojantį visų teršalų apdorojimą teršalų išleidimo vietoje, ypač neleisti vandeniui tekėti užterštu dirvožemiu; ragina teršalų išleidimo vietoje pagal griežtus kokybės reikalavimus apdorotas nuotekas ir šalutinius produktus naudoti kaip naują išteklių; pažymi, kad nuotekas galima panaudoti kaip energijos šaltinį, išgaunant šilumą arba energiją iš jose esančių organinių medžiagų, ir kad šias galimybes reikėtų išnaudoti;
14. ragina, kai reikia, atnaujinti ES su vandeniu susijusius teisės aktus, kad juose būtų deramai atsižvelgta į technologines pakartotinio vandens panaudojimo ir perdirbimo naujoves, kurios sudarytų galimybę mažomis sąnaudomis ir efektyviai naudojant energiją pakartotinai panaudoti apdorotas nuotekas drėkinimui, o namų ūkiuose pakartotinai naudoti buitinį vandenį; ragina parengti deramas perdirbto vandens cheminės ir biologinės kokybės kontrolės priemones; ragina Komisiją apsvarstyti paskatų kūrimą siekiant plačiau naudoti išvalytas nuotekas, nešvarų vandenį ir lietaus vandenį tam, kad sumažėtų vandens trūkumas;
15. pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti mažesnis vandens vartojimas; pabrėžia ekologinio projektavimo ir vandens taupymo įrenginių svarbą ir ragina visuose sektoriuose ir visiems visų ES šalių vartotojams vandens matavimą padaryti privalomą; be to, ragina Komisiją reglamentuoti buityje ir žemės ūkyje naudojamus prietaisus tausaus vandens naudojimo požiūriu;
16. primena, kad ES dėl neefektyvumo praranda apie 20 proc. vandens, todėl vandens išteklių naudojimo efektyvumo gerinimas yra svarbiausia tikslas siekiant tvaraus vandens išteklių valdymo, ypač sprendžiant vandens trūkumo ir sausros problemas; pabrėžia, kad reikia skubiai patikrinti Europos vandens tinklo būklę – jo kokybę, nusidėvėjimą ir jungtis, nes iki 70 proc. Europos miestams tiekiamo vandens gali būti prarandama dėl nutekėjimų iš sistemos, taip pat pabrėžia, kad reikia skatinti investicijas į infrastruktūrą;
Vanduo ir ekosistemos
17. pažymi, kad vanduo yra daugelio ekosistemos funkcijų pagrindas, ir pabrėžia tinkamo vandens valdymo svarbą siekiant biologinės įvairovės tikslų; pabrėžia poreikį naudoti miškų ir pelkių atkūrimo priemones valdant vandens išteklius; ragina geriau suderinti Vandens pagrindų direktyvos ir „Natura 2000“ tikslus; pabrėžia, kad žinių pagrindas turėtų apimti „aplinkosaugos srautų“ sumanymą ir turėtų būti atsižvelgiama į vandens palaikomas ekosistemos funkcijas; pabrėžia poreikį atsižvelgti į tai, kad vandens ciklo pokyčiai priklauso nuo buveinės ir kad nuo to priklauso, kokia procentinė dalis vandens panaudojama pakartotinai. Vandens ciklas nėra visur vienodas, esama skirtumų tarp atogrąžų, Viduržemio jūros regiono ciklų ir vidutinių arba aukštų platumų ciklų;
18. pabrėžia, kad vandens išteklių ir susijusių ekosistemų problemai ypač didelę įtaką turi klimato kaita, dėl kurios gali sumažėti turimo vandens, visų pirma geriamojo, kiekis ir pablogėti kokybė, taip pat gali padažnėti potvynių ir sausrų; ragina vykdant prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo politiką tinkamai atsižvelgti į vandens ištekliams daromą poveikį; pabrėžia, kad labai svarbu taikyti rizikos prevencijos, sušvelninimo ir atsakomąsias strategijas siekiant kovoti su ekstremaliais su vandeniu susijusiais reiškiniais;
19. pabrėžia, kad klimato kaita gali turėti padarinių su vandeniu susijusioms ekosistemoms, todėl būtina imtis radikalių ir sisteminių priemonių, kuriomis būtų siekiama apsaugoti gamtą ir išlaikyti biologinę įvairovę bei įpareigojama taikyti apdairias nuostatas dėl transformuotų vandens telkinių valdymo, ypač dėl dirbtinių vandens telkinių ir transformuotų vandens sistemų valdymo;
20. pažymi, kad kai kuriose šalyse vandens nestinga, tačiau jos patiria sunkumų tvarkydamosi su vandens pertekliumi, atsiradusiu dėl nuolatinio ar didelio kritulių kiekio, potvynių, upių erozijos ir taršos, nes tai daro poveikį upių baseinams ir pakrančių vietovėms, taip pat tvarkydamosi su šių reiškinių poveikiu vietos gyventojams, kaip nurodoma daugelyje gautų peticijų; dėl pastaraisiais metais valstybių narių teritorijoje itin padidėjusio potvynių pavojaus ragina Komisiją atlikti atitinkamą potvynių padarinių prevencijos galimybių analizę;
21. pabrėžia, jog būtina, kad Komisija paragintų valstybes nares skatinti pakartotinį ekologinių ūkių steigimą kalnuotose vietovėse siekiant kovoti su hidrogeologiniu nestabilumu ir palaikyti vandens režimą vėl pritaikant gerąją patirtį, kai kasant duobes ir kanalus vandeniui nutekėti bei statant užtvankas sumažinamas neigiamas labai stiprių liūčių poveikis ir sukaupiami vandens ištekliai, kuriuos galima panaudoti ištikus sausrai bei kovojant su miškų gaisrais;
22. pripažįsta, kad požeminis vandeningasis sluoksnis atlieka pagrindinį vaidmenį vandens cikle ir daugelyje pagrindinių sričių, įskaitant vandens taršą, potvynių poveikio švelninimo sistemas, druskos įsiskverbimą ir žemės nusėdimą dėl užsitęsusio požeminio vandenų išeikvojimo; ragina Komisiją pakankamai pabrėžti, kad svarbu tvariai tvarkyti požeminį vandeningąjį sluoksnį;
23. turėdamas mintyje didžiulį paviršiniam ir požeminiam vandeniui kylantį pavojų, kurį kelia skalūnų dujų žvalgymas ir išgavimas, prašo Komisijos užtikrinti, kad tokiai veiklai būtų taikoma Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyva; be to, ragina Komisiją skubiai pateikti bazinių vandens stebėsenos duomenų, kuriuos būtina gauti prieš bet kokį – žvalgymo ir eksploatavimo tikslais – atliekamą ardymą, rinkimo gaires, ir kriterijus, kurie bus naudojami įvairiose geologinėse struktūrose vertinant ardymo poveikį, įskaitant galimą nuotėkį į požeminio vandens telkinius;
24. primena, kad dirvožemio apsauga yra pagrindinis dalykas norint išsaugoti vandens kokybę; nurodo, kad dirvožemio prastėjimo padariniai ir priežastys visų pirma nulemti vietos ir regionų lygmenimis ir kad dėl to reikėtų laikytis subsidiarumo principo; ragina visas valstybes nares laikytis įsipareigojimo užtikrinti dirvožemio kokybę ir gerą būklę, o tas valstybes nares, kurios netaiko dirvožemio apsaugos nuostatų, primygtinai ragina prisiimti atsakomybę;
25. pažymi, kad integruotai valdant vandens išteklius ir planuojant teritorijas upių baseinų lygmeniu reikėtų atsižvelgti į nuo vandens priklausomas ekonominės veiklos rūšis ir visų vartotojų vandens poreikį, taip pat į būtinybę kompleksiškai vertinti vandens trūkumą, ir reikėtų užtikrinti su vandeniu susijusios žmonių veiklos tvarumą;
26. mano, kad miesto nuotekų taršos poveikis vandens aplinkai, upėms ir pakrantėms yra vienas svarbiausių ir kad sėkmingas Miesto nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimas padarys didelę įtaką visų valstybių narių vandens kokybei, taigi ir sėkmingam VPD įgyvendinimui;
27. atkreipia dėmesį į didelį poveikį, kurį ši tarša gali daryti žmonių sveikatai, kaip matyti iš Airijos (Golvėjus), Prancūzijos (Bretanė) ir kitų valstybių narių gautų peticijų; primena savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl peticijos pateikėjų iškeltų problemų Atliekų tvarkymo direktyvos ir susijusių direktyvų taikymo srityje Europos Sąjungos valstybėse narėse, kurioje atkreipiamas dėmesys į pavojingą vandens užterštumo lygį, atsiradusį dėl prastai tvarkomų ar nelegalių sąvartynų ir karjerų, kurie sukėlė požeminio ir gruntinio vandens (pranc. nappes phréatiques) infiltraciją ir taršą;
28. atkreipia dėmesį į daug neigiamų veiksnių, dėl kurių skundžiasi peticijų pateikėjai, įskaitant atliekų sąvartynus, kompetentingų institucijų nesugebėjimą kontroliuoti vandens kokybės, neteisėtą žemės ūkio ir pramonės veiklą, miestų ir energetikos plėtrą, žemės ūkį ir pramonę, kurie daro didelę įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai ir dėl kurių vandens kokybė prasta; todėl ragina taikyti tikslingesnes veiksmingos vandentvarkos paskatas, ypač skirtas neturtingiems ir kaimo vietovių gyventojams, kad visi turėtų prieinamą galimybę naudotis vandeniu ir jis būtų skirstomas teritorijose, kuriose jo trūksta, ypač tose, kurios yra toli nuo didelių miestų aglomeracijų, aprūpintų vandens infrastruktūra;
29. mano, kad maistinių medžiagų kiekio padidėjimas yra vienas iš daugelio paviršinio vandens telkinių taršos veiksnių, kuris daro poveikį biologinei įvairovei ir mažina vertingas ekosistemų paslaugas; pažymi, kad nustačius taršą maistinėmis medžiagomis galbūt bus galima paaiškinti daugiau kaip pusę priežasčių, dėl kurių, kaip manoma, gali būti sunku pasiekti gerą paviršinio vandens telkinių būklę iki 2015 m.;
30. ragina Komisiją ryžtingiau kovoti su didėjančiu teršalų, pvz., antibiotikų ir vaistų likučių išsiskyrimu, taip pat su hormonų likučių išsiskyrimu iš kontraceptinių tablečių vandenyje, nes šie likučiai daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;
Žinios ir inovacijos
31. pripažįsta, kad ES politikos planas suteikė galimybę surinkti nuoseklesnius duomenis apie vandenį ir geriau stebėti padėtį; tačiau pažymi, kad trūksta duomenų apie vandens kokybę, pvz., apie vandens išgavimą ir nuotėkį; pabrėžia, kad yra galimybių geriau tvarkyti duomenis, remiantis geresne statistine informacija ir naudojantis duomenų rinkimo stotimis, Europos vandens informacine sistema (angl. WISE) ir GMES, kurią taikant stebima vandens išteklių būklė ir dėl ekonominės veiklos kylančių išteklių problemų stebėsena; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Europos aplinkos agentūra, nustatyti patikimus naujus rodiklius vandens sąskaitoms; pabrėžia, kad į žinių bazę turėtų būti įtraukta „aplinkosaugos srautų“ koncepcija ir joje turėtų būti atsižvelgiama į vandens palaikomas ekosistemos funkcijas ir į vandens ciklo lemiamų klimato, teritorijos ir požeminio vandens išteklių ryšį;
32. pabrėžia, kad būtina sutelkti dėmesį į konkrečius programos „Horizontas 2020“ tikslus ir veiksmus, susijusius su geresniu, tvariu vandens išteklių ir vandens aplinkos valdymu ES ir kaimyninėse šalyse; mano, kad ES mokslinių tyrimų politika turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į didėjančias problemas, susijusias su vandentvarka žemės ūkio, pastatų, pramonės ir namų ūkių srityse, ir į ambicingus tausaus vandens naudojimo tikslus; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Baltijos jūros regionui skirtą programą BONUS kaip pavyzdį kitiems regionams;
33. yra įsitikinęs, kad svarbu skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas su vandeniu susijusiais klausimais ir kad būtina remti Europos įmonių grupių plėtojimą šioje srityje; ragina Komisiją, valstybes nares ir kitus susijusius suinteresuotus subjektus remti Europos inovacijų partnerystę vandens srityje kaip veiksmingą priemonę pastangoms į pažangiausius pasaulyje mokslinius tyrimus ir inovacijas sutelkti ir kliūtims, trukdančioms greitai patekti ir integruotis į rinką žinioms, geriausiems prieinamiems metodams ir technologijų naujovėms, pašalinti, taip pat ragina skatinti vandens technologijų vidaus rinkos plėtrą; pabrėžia ekologinių inovacijų reikšmę siekiant išsaugoti vandens išteklius, biologinę įvairovę ir ekosistemų pusiausvyrą; atkreipia dėmesį į ekologiškų darbo vietų kūrimo potencialą, inovacijomis ir žiniomis grindžiamą vandens politiką, geresnį vandens valdymą ir tausų vandens naudojimą; ragina Komisiją kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti savo veiksmų poveikį užimtumui siekiant skatinti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vandens srityje;
Vandens klausimo įtraukimas
34. pabrėžia, kad su vandeniu susijusius tikslus ir tausaus išteklių naudojimo darbotvarkę, kurioje numatyti itin svarbūs tausaus vandens naudojimo tikslai, reikia nuosekliau ir geriau integruoti į Europos Sąjungos, nacionalinius, regioninius ir vietos teisės aktus; ragina formuojant visiems svarbias ekonomikos valdysenos politikos kryptis, pvz., strategiją „Europa 2020“, ir bendrąją ES politiką, pvz., bendruosius žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos pagrindus, atsižvelgti į visapusį poveikio vandens ištekliams įvertinimą, kad būtų galima pagal temas sutelkti esamą vandens klausimų finansavimą ir įtraukti vandens klausimą į visas politikos sritis, siekiant pagerinti vandens kokybę visuose ES regionuose;
35. pažymi, kad naujoje ES finansinėje sanglaudos fondų strategijoje daugiau dėmesio reikėtų skirti investicijoms į hidrotechninę infrastruktūrą nei buvo skiriama anksčiau;
36. pažymi, kad ūkininkams jau taikomi aukšti ir atidžiai stebimi standartai; ragina bendroje žemės ūkio politikoje griežtinti ekologinius reikalavimus, atsižvelgiant į dabartinius įsipareigojimus;
Vanduo ir ekonomika
37. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visišką principų „moka teršėjas“ ir „moka vartotojas“ taikymą naudojant skaidrius ir veiksmingus kainodaros planus, kurie naudojami visuose vandenį naudojančiuose sektoriuose, kuriais būtų siekiama susigrąžinti visas išlaidas už vandens paslaugas, įskaitant aplinkosaugos ir išteklių išlaidas, kaip numatyta Vandens pagrindų direktyvoje; tačiau pažymi, kad nustatant vandens tarifus būtina atsižvelgti į socialinius aspektus ir į tai, kad švarus vanduo žmonių poreikiams tenkinti turėtų būti tiekiamas už prieinamą kainą; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti ir persvarstyti subsidijas, kurios daro žalą vandeniui, ir parengti bei taikyti naujas ekonomines priemones, kuriomis mažinama aplinkai kenkianti veikla ir skatinamas tausesnis vandens išteklių naudojimas; pabrėžia, kad vandens kaina turėtų atspindėti nuotekų apdorojimo poveikį aplinkai; pabrėžia, kad nepaisant esamos politinės valios, ekonomikos krizė ir valstybinių išlaidų apribojimas apsunkina vietos ir regionų valdžios institucijų galimybę finansuoti nuotekų apdorojimo projektus, todėl ragina Komisiją užtikrinti tinkamą nuotekų apdorojimo įrenginių finansavimą; ragina Komisiją parengti išorės sąnaudų, kurios atsiranda dėl vandens naudojimo, vandens teršimo ir nuotekų valymo, pavertimo vidaus sąnaudomis strategiją;
38. yra įsitikinęs, kad nepagrindiniuose būstuose galimybė naudotis vandens ištekliais yra tokia pati kaip ir pagrindiniuose būstuose, todėl jų įnašas į sistemos finansavimą turi būti bent jau lygiavertis;
39. rekomenduoja valstybėms narėms naudotis struktūrinių fondų, sanglaudos fondo ir kaimo plėtros fondo teikiamomis galimybėmis ir investuoti į esamos infrastruktūros ir technologijų pagerinimą ir atnaujinimą, kad būtų tausiau naudojami vandens ištekliai;
40. mano, kad paklausos valdymas yra pagrindinis dalykas sprendžiant vandens trūkumo klausimą, ir ragina užtikrinti, kad vandens paklausos valdymo planai būtų privaloma ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo paramos vandens sektoriui ir daug vandens reikalaujančiai veiklai skyrimo sąlyga, taip pat mano, kad valstybės narės, prieš suteikdamos leidimą vykdyti daug vandens išteklių reikalaujančią ekonominę veiklą, pvz., užsiimti masiniu turizmu arba tam tikrų rūšių žemės ūkio veikla, reikalautų pateikti tausaus vandens naudojimo vertinimą;
41. ragina Komisiją skatinti įmones naudoti medžiagas, kurioms reikia mažiau vandens, remiant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir skiriant struktūrinių fondų lėšų vietovėse, kuriose išteklių yra mažiausiai;
42. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti administracines priemones ir ieškoti finansinių išteklių tam, kad būtų palengvintas kaimo vietovių gyventojų prisijungimas prie nuotekų tinklų;
43. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant priimti konkrečius planus dėl laipsniško aplinkai kenkiančių subsidijų finansavimo nutraukimo iki 2020 m. ir pranešti apie pažangą įgyvendinant nacionalines reformų programas;
Vanduo ir visuomenė
44. ragina Komisiją, valstybes nares ir regioninės valdžios institucijas skatinti skirtingų sektorių dialogą, taip pat įvairių ūkio subjektų ir piliečių dialogą klausimais, susijusiais su vandeniu, ir valdžios institucijų ir Peticijų komiteto dialogą visais atvejais, kai sprendžiamos Europos piliečiams kylančios problemos, susijusios su vandens klausimais, taip pat skatinti visapusį ir skaidrų vietos bendruomenių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą visais vandens politikos vystymo lygmenimis; pabrėžia veiksmingos daugiapakopės sistemos svarbą sprendžiant vandens problemas – ją taikant turėtų būti atsižvelgiama į integruoto vandens valdymo būtinybę upių baseinų teritorijose ir skatinama keistis gerąja patirtimi;
45. primygtinai tvirtina, kad norint, jog vandentvarkos politika būtų veiksminga, ją reikia įgyvendinti vietovėse, esančiose netoli išteklių; ragina Komisiją atsižvelgti į teritorijas, kuriose yra gamtinių kliūčių, pavyzdžiui, kalnuotas vietoves, salas ir atokiausius regionus;
46. ragina labiau informuoti ir šviesti visuomenę vandens klausimais siekiant, kad vartotojams, sveikatos specialistams ir politiką formuojantiems bei sprendimus priimantiems asmenims būtų geriau suprantami vandens, ekosistemos, sanitarinių sąlygų, higienos, sveikatos, maisto saugos, maisto saugumo ir nelaimių prevencijos ryšiai; pabrėžia pagrindinį regiono ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį rengiant visuomenės informavimo kampanijas ir vykdant šviečiamąją veiklą; primygtinai reikalauja, kad šios visuomenės informavimo apie vandenį programos būtų skirtos įvairaus amžiaus piliečiams siekiant, kad šią viešąją ir gyvybiškai svarbią gėrybę būtų galima naudoti geriau ir tausiau;
47. pabrėžia, kad vanduo ir jo ekosistemos neturi administracinių ribų, todėl visos jų apsaugos ir vertės išlaikymo priemonės turi būti vykdomos bendrai ir koordinuotai, pageidautina, kad jas vykdytų kompetentingos institucijos, turinčios įgaliojimus visoje vandens baseino teritorijoje;
48. pakartoja, kad VDP numatoma, jog valstybės narės koordinuoja veiksmus visame upės baseine, kuriame vandens naudojimas gali daryti tarpvalstybinį poveikį, ir ragina atitinkamas valstybes nares pradėti nuolatinį tarpvalstybinį keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą, siekiant remti VDP įgyvendinimą prioritetinių medžiagų, prioritetinių pavojingų medžiagų ir maistinių medžiagų taršos aspektais;
49. pažymi, kad kokybiškas maudyklų vanduo daro poveikį turizmui; ragina, kad mėlynosios vėliavos sistema būtų taikoma visoms Europos maudymosi zonoms, įskaitant upes, ežerus ir tvenkinius;
50. pabrėžia, kad į tvaraus turizmo koncepciją įeina vandens apsauga; ragina vykdyti mokymus turizmo specialistams apie vandens taupymą ir tvarų jo naudojimą, ypač pakrantės zonose ir mineralinių vandenų kurortuose;
51. pabrėžia, kaip svarbu pastatuose ir viešose vietose įrengti geras vandens sistemas, kad jas naudojant sumažėtų į butelius išpilstyto vandens poreikis;
52. pažymi, kad iš visų peticijų, susijusių su aplinkosaugos skundais, kurios Peticijų komitetui teikiamos nuo 1988 m., 601 peticija yra susijusi su valstybių narių vandens kokybe ir kiekybe (166 peticijos gautos iš Ispanijos, 129 – iš JK, 97 – iš Vokietijos, 60 – iš Italijos, 55 – iš Prancūzijos, 34 – iš Graikijos, 16 – iš Nyderlandų, 16 – iš Portugalijos, 12 – iš Airijos, 4 – iš Lenkijos, 4 – iš Rumunijos, 3 – iš Suomijos, 2 – iš Bulgarijos, 2 – iš Vengrijos ir 1 – iš Slovėnijos); kai kurios iš jų pasirašytos kelių pateikėjų (žr. peticiją Nr. 0784/2007 su 2 036 parašais); pripažįsta, kad šios peticijos įrodo, jog su vandeniu susijusios problemos yra labai svarbios Europos Sąjungos piliečiams;
53. pažymi, kad, 2012 m. kovo mėn. Eurobarometro apklausos duomenimis, 68 proc. Europos gyventojų mano, jog vandens kiekybės ir kokybės problemos rimtos, 80 proc. teigia, kad cheminė tarša kelia grėsmę vandens aplinkai, 62 proc. mano, kad jie nėra pakankamai informuojami apie su požeminiu vandeniu, ežerais, upėmis ir pakrančių vandenimis susijusias problemas savo šalyse, 67 proc. teigia, kad veiksmingiausias kovos su vandens problemomis būdas – didinti informuotumą apie su vandeniu susijusias problemas, o 73 proc. Europos piliečių mano, kad ES turėtų pasiūlyti papildomų priemonių vandentvarkos problemoms Europoje spręsti;
Vanduo ir pasaulis
54. palankiai vertina anksti pasiektą Jungtinių Tautų tūkstantmečio vystymosi tikslą dėl tvarios galimybės apsirūpinti saugiu geriamuoju vandeniu; ragina Komisiją, valstybes nares ir atsakingas valdžios institucijas visais lygmenimis stiprinti įsipareigojimus, aktyviai prisidėti siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslo dėl pagrindinių sanitarinių sąlygų ir atsižvelgti į atitinkamas „Rio+20“ konferencijos tvaraus vystymosi klausimu išvadas tam, kad būtų galima užtikrinti prieigą prie geriamojo vandens ir galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kaip vieną pagrindinių žmogaus teisių, susijusių su teise į gyvybę, kaip nuspręsta 2010 m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje;
55. palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga aktyviai dalyvavo šeštajame pasauliniame vandens forume, vykusiame 2012 m. kovo 12–17 d. Marselyje; ragina Europos Sąjungą įsipareigoti toliau gerinti galimybes naudotis vandens ištekliais pasaulyje, ypač artėjant septintajam pasauliniam vandens forumui 2015 m. Pietų Korėjoje;
56. atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi labai geros praktinės vandens naudojimo patirties, kuri turėtų būti taikoma praktiškai siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), susijusių su būtinomis sanitarinėmis sąlygomis ir kitais su vandeniu susijusiais tvaraus vystymosi tikslais; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į gerąją trečiųjų šalių praktiką panaudojant surinktą lietaus vandenį ir pakartotinai panaudojant nuotekų vandenį ir taip kovojant su vandens trūkumu, ypač sausringaisiais laikotarpiais; skatina gilinti bendradarbiavimą šiose srityse su labiausiai technologiškai vandens išteklių naudojime pažengusiomis trečiosiomis šalimis;
57. mano, kad reikėtų didinti tarptautinius užmojus siekiant tausaus vandens naudojimo, integruotai tvarkant ir tausiau naudojant vandens išteklius;
58. skatina vietos valdžios institucijas ir kitas kompetentingas institucijas dalį iš vartotojų surinktų mokesčių už vandens ir sanitarijos paslaugų teikimą skirti decentralizuoto bendradarbiavimo priemonėms; be to, atkreipia dėmesį į principą „1 proc. solidarumo vandens ištekliams“, kurį taiko kai kurios valstybės narės, kaip į skatintiną ir įgyvendintiną pavyzdį;
59. ragina Komisiją valstybių narių ir Europos Sąjungos vardu prisijungti prie 1997 m. Jungtinių Tautų Europos susitarimo dėl svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelių ir siekti, kad įsigaliotų 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencija (Helsinkis), nes tada būtų galima šios priemonės naudojimą išplėsti už JT-EEK šalių ribų, taip pat raginti aktyviau ratifikuoti 1992 m. Helsinkio Vandens ir sveikatos protokolą, siekiant skatinti koordinuotai ir tinkamai valdyti vandens išteklius nacionaliniuose ir tarpvalstybiniuose baseinuose;
°
° °
60. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
Vanduo yra būtinas gyvybei. Jo tvarumo valdymas yra būtinas norint užtikrinti, kad visos ekosistemos gautų pakankamai geros kokybės vandens ir galėtų tinkamai veikti, teikdamos paslaugas, būtinas maisto saugumui ir saugai, taip pat mūsų sveikatai, užtikrinti, būtinas visuomenei ir ekonomikai. Vanduo neabejotinai yra viena iš svarbiausių viešųjų gėrybių.
Tačiau Europos ir viso pasaulio gėlam vandeniui kyla pavojus, jei jis bus valdomas nesilaikant tvarumo principų. Urbanizacija, gyventojų skaičiaus augimas, besaikis vartojimas, biologinė ir cheminė tarša, hidromorfologinės permainos ir klimato kaita kelia vis didesnį prieinamo ir kokybiško, saugiai ir užtikrintai tiekiamo vandens trūkumą. Ekonomikos augimas ateityje negali būti tvarus, jeigu jis ir toliau darys neigiamą įtaką vandeniui.
Kaip šį klausimą sekasi spręsti Europos Sąjungai? Galiojantys vandens srities teisės aktai yra tvirtas pagrindas tvariam ir veiksmingam vandens valdymui. Ypač reikšmingu žingsniu Europos vandens politikoje galima laikyti 2000 m. pavirtintą Vandens pagrindų direktyvą. Šioje direktyvoje laikomasi integruoto požiūrio, daugiausia dėmesio skiriant vandens valdymui upių baseinų lygmeniu. Joje išplečiamas vandens apsaugos mastas, taigi ji apima visus paviršinius ir požeminius vandenis, ir nustatomi tvarumo tikslai apibrėžiant ekologinę, cheminę ir kokybinę Europos vandens telkinių „gerą būklę“, kuri turi būti pasiekta iki 2015 m.
Vis dėlto įvairiose Europos šalyse ir regionuose Vandens pagrindų direktyva įgyvendinama lėtai, jos rezultatai labai skiriasi, ir jau dabar aišku, kad dėl įsisenėjusių ir atsirandančių naujų problemų iki 2015 m. daugelio ES vandens telkinių būklė nebus gera.
Tokiomis aplinkybėmis Komisija pradėjo keletą vandens padėties Europos Sąjungoje vertinimų: jų rezultatus planuojama paskelbti 2012 m. Europos vandenų apsaugos veiksmų plane. Šis planas turėtų būti ES politinis atsakas į dabartines ir būsimas vandens problemas, siekiant užtikrinti pakankamai galimybių gauti geros kokybės vandens, kad jį būtų galima tvariai ir tinkamai naudoti. Tai bus reikšmingas žingsnis vandens klausimais pagal Europos efektyvaus išteklių naudojimo planą, vykdant strategiją „Europa 2020“. Šiuo planu bus vadovaujamasi vykdant ilgalaikę politiką iki 2050 m.
Pranešėjas palankiai vertina Komisijos iniciatyvą ir mano, kad Europos Parlamentas turi reikšmingai prisidėti prie šio proceso, vadovaudamas pagal šį planą kuriamai būsimai Europos vandens politikos krypčiai. Veiksmingiausias būdas – sutelkti dėmesį į teisės aktų įgyvendinimą, todėl šiuo pranešimu siekiama nustatyti, kokiu mastu įvairiose valstybėse narėse įgyvendinami galiojantys ES vandens teisės aktai, nurodant laimėjimus ir didžiausias problemas, kurias reikia įveikti, kad įgyvendinimas vyktų geriau. Pranešėjas taip pat nurodo svarbias politikos spragas, kurias turi užpildyti nauji teisės aktai.
Toliau apibendrinamos pagrindinės šio pranešimo išvados.
- Reikėtų labiau pabrėžti regioninį aspektą. Visoje Europoje išgaunama tik apie 13 proc. viso turimo vandens, bet geografinis vandens šaltinių pasiskirstymas yra labai nevienodas ir daugelis Europos valstybių ir regionų patiria didelį vandens trūkumą. Negali būti vieno visiems tinkamo sprendimo. Reikia stiprinti regioninį ir vietos aspektą, visais politikos kūrimo ir įgyvendinimo etapais turėtų dalyvauti suinteresuoti vietos subjektai ir bendruomenės, o Komisija turėtų skatinti gebėjimų ugdymą ir sukurti aiškias įgyvendinimo gaires.
- Reikalingi patikimi duomenys, ypač apie vandens kokybę. Nors dėl dabartinės politikos sumažėjo esamų duomenų nenuoseklumas, ypač apie vandens kokybę, vis dar labai trūksta informacijos apie vandens prieinamumą. Būtinai reikia nustatyti, kiek vandens įteka į upių baseinus ir išteka iš upių baseinų ir kiek vandens sunaudoja kiekvienas sektorius, taip pat sustiprinti Europos vandens informacinę sistemą (WISE). Reikia sukurti naujus pagrindinius rodiklius, ypač efektyvaus vandens naudojimo rodiklius: juos taikant turėtų būti atsižvelgiama į ekosistemos funkcijas, kurias palaiko vanduo, ir jie turėtų būti naudojami išmatuojamiems tikslams nustatyti.
- Vandens klausimas turėtų būti įtrauktas į visas politikos sritis. Norint pasiekti veikiančią „žaliąją ekonomiką“, reikia užtikrinti visų politikos sričių „mėlynumą“. Su vandeniu susiję tikslai turi būti visais lygmenimis įtraukti į Europos, nacionalinius ir regioninius teisės aktus. Be to, svarbu siekti geriau suderinti įvairias teisines priemones, pvz., pašalinti dabartinius Vandens pagrindų direktyvos, Nitratų direktyvos, REACH reglamento ir „Natura 2000“ nesutapimus.
- Vandens apsaugai reikalingas visa apimantis požiūris. Vandens išteklių apsaugos problema, ypač geriamojo vandens, turi būti sprendžiama globaliai, atsižvelgiant į visas vandens palaikomas ekosistemos funkcijas. Nepaprastai svarbu, kad tarša būtų kontroliuojama šaltinyje, užkertant kelią pavojingoms medžiagoms patekti į aplinką, ir sumažinant nuotekų apdorojimo sričiai tenkančią naštą. Vykdant prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo politiką būtina deramai atsižvelgti į vandens ištekliams daromą poveikį, ir ES turėtų taikyti visa apimantį požiūrį į vandens trūkumą ir sausras.
- Įmanoma ir būtina gauti didelę naudą tausiai naudojant vandenį. Efektyvus išteklių naudojimas yra pavyzdinė strategijos „Europa 2020“ iniciatyva, o efektyvus vandens naudojimas yra pagrindinė šios strategijos sudedamoji dalis. Be to, vandens kiekis ir kokybė yra neatsiejami. Pavyzdžiui, labai svarbus yra energijos ir vandens ryšys: remiantis naujausio Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto užsakyto tyrimo duomenimis, energijos sektorius suvartoja 45 proc. ES išgaunamo vandens, o energijos gamyba gali turėti įtakos vandens kokybei. Kita vertus – energija vartojama vandeniui apdoroti, taigi: būtina užtikrinti, kad dėl didėjančio energijos poreikio neatsirastų nepakeliamas vandens išteklių trūkumas. Be to, naudojant naujus drėkinimo būdus ir metodus ir konsultuojant ūkininkus galima pagerinti vandens naudojimo efektyvumą žemės ūkyje, kuriame irgi suvartojama daug, maždaug 33 proc., vandens (tam tikruose Pietų Europos regionuose netgi iki 80 proc.). Taikant matavimą ir ekologinį projektavimą galima padidinti viešųjų vandens sistemų ir pramonės efektyvumą.
- Pakartotinis vandens panaudojimas ir perdirbimas turėtų būti reglamentuojamas ES teisės aktais. Ypač regionuose, kuriuose jaučiamas vandens trūkumas, pakartotinis vandens panaudojimas drėkinimui ir namų ūkiuose gali tapti svarbia vandens saugumo užtikrinimo priemone. Teisinis pagrindas turi būti tiesiogiai skirtas vandens perdirbimui, atsižvelgiant į technologines naujoves, kuriomis galima veiksmingai kontroliuoti perdirbto vandens kokybę.
- Būtina toliau skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas. Komisija ir valstybės narės turi skirti pakankamą finansavimą lietaus vandens mokslinių tyrimų projektams, matavimo technologijoms, būdams, taikomiems sutelktajam šaltiniui stebėti ir pašalinti bei cheminiams ir biologiniams teršalams išskaidyti, taip pat vandens taupymo ir efektyvaus naudojimo miesto ir kaimo vietovėse technologijoms. Visi suinteresuoti subjektai turėtų remti būsimą Europos inovacijų partnerystę vandens srityje kaip puikų būdą pastangoms į inovacijas sutelkti.
- Ekonominės priemonės yra svarbios siekiant su vandeniu susijusių tikslų, ypač finansų krizės metu. Vandens pagrindų direktyva jau siekiama „teisingai nustatyti kainą“, bet reikalingi skaidresni kainodaros planai, kuriuos naudojant būtų kompensuotos visos išlaidos ir būtų taikomi principai „moka teršėjas“ ir „moka naudotojas“. Tačiau nustatant tarifus, susijusius su vandens naudojimu asmeniniams tikslams, visada reikia atsižvelgti į socialinius aspektus.
- Būtina stiprinti tarptautinį aspektą. Nors buvo pranešta apie anksčiau laiko pasiektą JT tūkstantmečio vystymosi tikslą dėl saugaus geriamojo vandens, daugiau kaip 800 milijonų žmonių vis dar vartoja nesaugų geriamąjį vandenį, o tikslas užtikrinti pagrindines sanitarines sąlygas dar toli gražu nepasiektas. Europa turėtų sustiprinti savo tarptautinius įsipareigojimus, ypač artėjant „Rio+20“ konferencijai dėl tvaraus vystymosi.
Apibendrinant reikia pasakyti, kad siekiant spręsti esamas ir būtinas mūsų žemyno vandens problemas, reikalingi ryžtingi ES lygmens veiksmai. Pranešėjas ragina Komisiją įtraukti šiame pranešime pateiktas politikos rekomendacijas į Europos vandenų apsaugos veiksmų planą, kaip svarbų indėlį siekiant veiksmingesnės ir geriau integruotos vandens politikos ir vienodų sąlygų jai įgyvendinti.
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (10.5.2012)
pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui
dėl ES vandens politikos srities teisės aktų įgyvendinimo prieš suformuojant būtiną bendrą požiūrį į Europos vandens problemas
(2011/2297(INI))
Nuomonės referentas: Konrad Szymański
PASIŪLYMAI
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pabrėžia, kad būtina sutelkti dėmesį į konkrečius programos „Horizontas 2020“ tikslus ir veiksmus, susijusius su geresniu tvariu vandens išteklių ir vandens aplinkos valdymu ES ir jos kaimyninėse šalyse; mano, kad ES mokslinių tyrimų politika turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į didėjančias problemas, susijusias su vandentvarka žemės ūkio, pastatų, pramonės ir namų ūkių srityse, ir į ambicingus tausaus vandens naudojimo tikslus; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Baltijos jūros regionui skirtą programą BONUS kaip pavyzdį kitiems regionams;
2. pabrėžia, kad skubiai reikia patikrinti Europos vandens tinklo būklę – jo kokybę, nusidėvėjimą ir jungtis, nes iki 70 proc. Europos miestams tiekiamo vandens gali būti prarandama dėl vandens nutekėjimo iš sistemos, taip pat pabrėžia, kad reikia skatinti investicijas į infrastruktūrą;
3. pažymi, kad trūksta žinių ir informacijos apie galimybes naudotis vandens ištekliais ir problemas, susijusias su vandentvarka ir apsirūpinimo vandeniu užtikrinimu, ir, atsižvelgdamas į šių problemų mastą ir sudėtingumą, ragina Komisiją ir Tarybą šias problemas laikyti viena svarbiausių sričių, kai bus rengiama 2014-2020 m. daugiametė finansinė programa;
4. ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip taupyti vandenį, pavyzdžiui, dėl priemonių, kurios padėtų gerinti vandens vartojimo pastatuose efektyvumą, ir prietaisų, kuriuose vartojamas vanduo (skalbimo mašinų ir kt.), ženklinimo vandens vartojimo etikete;
5. pažymi, kad visi žmonės ir visos įmonės priklauso nuo vandens – vienintelio ištekliaus, kurio negalima niekuo pakeisti, ir mano, kad Europos pramonės ateitis priklauso nuo to, ar bus rasti veiksmingi dabartinių vandens problemų sprendimai ir kaip atsakingai ir veiksmingai bus valdomi esami vandens ištekliai, nes tai turi tiesioginį poveikį žmonių sveikatai, energijos gamybai, žemės ūkiui ir apsirūpinimui maistu;
6. ragina taikyti hierarchinį vandentvarkos metodą, pagal kurį vartojimas būtų atskirtas nuo pramoninio naudojimo, ir kad vanduo būtų atitinkamai valdomas;
7. pažymi, kad kainodara turėtų derėti su vandens išteklių taupymo tikslais ir kad kainos turėtų būti skaidrios ir progresinės ir atitikti tikrąsias suteiktų paslaugų sąnaudas;
8. pažymi, kad kokybiškas maudyklų vanduo daro poveikį turizmui; ragina, kad mėlynosios vėliavos sistema būtų taikoma visoms Europos maudymosi zonoms, įskaitant upes, ežerus ir tvenkinius;
9. pabrėžia, kad į tvaraus turizmo koncepciją įeina vandens apsauga; ragina vykdyti mokymus turizmo specialistams apie vandens taupymą ir tvarų jo naudojimą, ypač pakrantės zonose ir mineralinių vandenų kurortuose;
10. primygtinai pažymi, kad norint, jog vandentvarkos politika būtų veiksminga, ją reikia įgyvendinti tose vietovėse, kuriose yra ištekliai; ragina Komisiją atsižvelgti į teritorijas, kuriose yra gamtinių kliūčių, pavyzdžiui, kalnuotas vietoves, salas ir atokiausius regionus;
11. pažymi, kad vandenį tiekiančios žemės ūkio ir maisto įmonės turi atsižvelgti į sveikatą ir saugą esant dideliems karščiams ar kitomis išskirtinėmis aplinkybėmis, todėl reikia įvertinti, kiek jų yra kiekvienoje konkrečioje teritorijoje ir skatinti jų plėtrą bei galimybes veikti visoje teritorijoje;
12. ragina Komisiją skatinti įmones naudoti medžiagas, kurioms reikia mažiau vandens, remiant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir skiriant struktūrinių fondų lėšų vietovėse, kuriose išteklių yra mažiausiai;
13. palankiai vertina tolesnį Europos vandens politikos priemonių, pagrįstų upių baseinų valdymo planais ir Europos vandens informacine sistema (WISE), koordinavimą ir plėtojimą;
14. dėl pastaraisiais metais valstybių narių teritorijoje reikšmingai padidėjusio potvynių pavojaus ragina Komisiją atlikti atitinkamą potvynių padarinių prevencijos galimybių analizę;
15. pabrėžia, jog yra galimybių geriau tvarkyti duomenis, remiantis statistinės informacijos gerinimu ir duomenų rinkimo stočių, vandens informacinių sistemų ir GMES stebėsenos programos panaudojimu vandens išteklių būklei ir dėl ekonominės veiklos kylančioms išteklių problemoms stebėti;
16. yra įsitikinęs, kad svarbu skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas su vandeniu susijusiais klausimais ir kad turi būti remiamas Europos grupių plėtojimas šioje srityje;
17. pabrėžia, kad galimybės naudotis vandens ištekliais labai svarbios ES pramonės politikai; pažymi, kad yra daug galimybių taikyti pakartotinio vandens naudojimo technologijas žemės ūkio, pramonės ir pastatų nuotekoms tvarkyti; ragina Komisiją skatinti tolesnio iš vandens ciklo gaunamo vandens panaudojimo optimizavimą ir ragina valstybes nares užtikrinti reikiamas investicijas į nuotekų valymo ir perdirbimo procesus, kad būtų palaikoma ir gerinama vandens kokybė ir gamintojai informuojami apie visus esminius vandens sudėties pasikeitimus;
18. yra įsitikinęs, kad dėl didėjančios vandens paklausos reikia skubiai investuoti į drėkinimo sistemas, ir ragina Komisiją palengvinti prieigą prie vandens trūkumo problemų sprendimų, pavyzdžiui, dirbtinio požeminio vandens telkinių pripildymo, vandens rinkimo ir alternatyvių drėkinimo būdų plėtojimo; sykiu pabrėžia, su tais būdais ir vandens apsauga, vandens rinkimu, požeminio vandens valdymu ir nuotekų tvarkymu susijusių žinių ir technologijų perdavimo svarbą;
19. pažymi, kad daug galimybių suteiktų hidroelektrinės, kaip CO2 neišskiriantis ir savais ištekliais pagrįstas energijos gamybos būdas, kuris galėtų padėti veiksmingai patenkinti energijos tiekimo Europoje paklausą; ragina šioje srityje parengti naujus ir novatoriškus energetikos sprendimus;
20. pažymi, kad nuotekas galima panaudoti kaip energijos išteklius, išgaunant šilumą arba energiją iš jose esančių organinių medžiagų, ir kad šią galimybę reikėtų panaudoti;
21. ragina Komisiją parengti nuoseklų požiūrį į vandens vartojimo, vandens taršos ir vandens tvarkymo sąnaudų internalizavimą;
22. ragina vykdyti glaudesnį tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą, ypač su ES kaimyninėmis šalimis, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono šalimis, bei tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis, siekiant veiksmingai spręsti dabartines ir būsimas vandentvarkos problemas, su kuriomis susiduria visuomenė;
23. pažymi, kad naujoje ES finansinėje sanglaudos fondų strategijoje turėtų būti daugiau dėmesio skirta investicijoms į hidrotechninę infrastruktūrą nei anksčiau;
24. primygtinai pabrėžia, kad vandens tarša pirmiausia turėtų būti tikrinama ir valdoma ten, kur yra taršos šaltinis;
25. pažymi, kad žemės ūkio sektorius sunaudoja daugiausia vandens ir kad, kai įmanoma, bendra žemės ūkio politika turi būti skatinama veiksmingiausia vandens taupymo praktika ir metodai;
26. pažymi, kad ūkininkams jau yra taikomi aukšti ir nuodugniai stebimi standartai; ragina bendroje žemės ūkio politikoje griežtinti ekologinius reikalavimus, remiantis dabartinėmis prievolėmis;
27. yra įsitikinęs, kad nepagrindiniai būstai naudojasi tokia pačia galimybe naudotis vandens ištekliais kaip ir pagrindiniai būstai ir todėl jų įnašas į sistemos finansavimą turi būti bent jau lygiavertis.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
8.5.2012 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
57 1 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Amelia Andersdotter, Josefa Andrés Barea, Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Jürgen Creutzmann, Pilar del Castillo Vera, Dimitrios Droutsas, Vicky Ford, Adam Gierek, Norbert Glante, Robert Goebbels, András Gyürk, Fiona Hall, Edit Herczog, Kent Johansson, Romana Jordan, Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Béla Kovács, Philippe Lamberts, Judith A. Merkies, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Vittorio Prodi, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Michèle Rivasi, Paul Rübig, Salvador Sedó i Alabart, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Evžen Tošenovský, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras, Henri Weber, Inês Cristina Zuber |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Antonio Cancian, Ioan Enciu, Françoise Grossetête, Roger Helmer, Jolanta Emilia Hibner, Bernd Lange, Werner Langen, Zofija Mazej Kukovič, Silvia-Adriana Ţicău |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Anne E. Jensen, Nicole Kiil-Nielsen, Norica Nicolai |
||||
Peticijų komiteto NUOMONĖ (25.4.2012)
pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui
dėl ES vandens politikos srities teisės aktų įgyvendinimo prieš suformuojant būtiną bendrą požiūrį į Europos vandens problemas
(2011/2297(INI))
Nuomonės referentas: Nikolaos Chountis
PASIŪLYMAI
Peticijų komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pareiškia, kad vanduo yra bendras žmonijos išteklius ir viešoji gėrybė, todėl jis neturėtų būti pasipelnymo šaltinis vykdant prekybą, o teisė juo naudotis turėtų būti pagrindinė ir visuotinė; pabrėžia, kad tausus vandens naudojimas yra būtinas siekiant apsaugoti aplinką ir išsaugoti sveikatą, t. y. siekiant tikslų, kurie yra itin svarbūs klimato reguliavimo procesams; pakartoja, kad „vandens išteklių valdymui neturėtų būti taikomos vidaus rinkos taisyklės“ (EP rezoliucija P5_TA (2004)0183), ir ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti vandentvarką ir vandens bei vandens tiekimo paslaugų viešąjį valdymą;
2. yra susirūpinęs dėl to, kad vandens poreikio ir turimų išteklių pusiausvyra daugelyje Europos regionų pasiekė kritinį lygį ir kad dėl klimato kaitos padėtis gali dar labiau pablogėti; šiuo metu vandens trūkumas ir sausra nuolat daro neigiamą poveikį visoje kai kurių valstybių narių teritorijoje; pabrėžia, kad klimato kaita ir dėl jos kintančios oro sąlygos daro didelį poveikį Europos vandens išteklių kiekiui ir jų kokybei, taip pat pabrėžia, kad manoma, jog Europos vietovių, kuriose labai trūksta vandens, skaičius iki 2070 m. padidės nuo esamų 19 proc. iki 35 proc., be to, pabrėžia, kad su klimatu susijusios ekstremalios oro sąlygos ir toliau kelia su veiksminga vandentvarka susijusių problemų;
3. primygtinai ragina imtis didelio atsargumo priemonių dėl galimo reikšmingo neigiamo poveikio, kurį sistemos, skirtos esamų upių tėkmės krypčių ir srovių nuokrypiui ar pakeitimui projektuoti, gali daryti aplinkai, nes tai gali kelti dar didesnę grėsmę vandens išteklių ir ekologinės pusiausvyros tvarumui; primena, kad tam tikruose regionuose siekiant sumažinti vandens trūkumą gali prireikti naudoti gėlinimo įrenginius, tačiau šie įrenginiai visais atvejais turėtų atitikti griežčiausius aplinkos apsaugos standartus, susijusius su šių įrenginių vieta, energijos suvartojimo kiekiu ir saugiu išgautos druskos laikymu juose;
4. kita vertus, pažymi, kad kitose šalyse vandens nestinga, tačiau šios šalys patiria sunkumų tvarkydamosi su vandens pertekliumi, atsiradusiu dėl nuolatinio ar didelio kritulių kiekio, potvynių, upių erozijos ir taršos, nes tai daro poveikį upių baseinams ir pakrančių vietovėms, taip pat tvarkydamosi su šių reiškinių poveikiu vietos gyventojams, kaip nurodoma daugelyje gautų peticijų;
5. atkreipia dėmesį į tai, kad Vandens pagrindų direktyvoje (VPD) yra nustatyta visų ES vandens telkinių – požeminio ir paviršinio vandens telkinių, ežerų, upių ir pakrančių vandenų – apsaugos sistema ir nurodytas tikslas iki 2015 m. pasiekti gerą ekologinę ir cheminę būklę;
6. reiškia susirūpinimą tuo, kad šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse neveiksmingas VPD taikymas ir vykdymo užtikrinimas tebėra labai svarbi problema; vertinant, kaip šiuo metu įgyvendinama VPD, matyti, kad kai kurios valstybės narės atsilieka nuo grafiko, kad ES vandens telkinių būklė toli gražu nėra priimtina ir kad kitose ES politikos srityse su vandens apsauga susijusių tikslų neretai siekiama nepakankamai nuosekliai; viliasi, kad vykdant dabartinę bendrą žemės ūkio politikos reformą bus sprendžiamos su žemės ūkio vandentvarka susijusios problemos; atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamas vandens išteklių valdymas turi būti įtrauktas į visas Europos politikos sritis, kurios susijusios su vandens naudojimu ir teršimu, taip pat kad vietos, regionų ar nacionalinės prisitaikymo priemonės gali būti veiksmingos tik tada, jeigu jos koordinuojamos ES lygmeniu;
7. mano, kad miesto nuotekų taršos poveikis vandens aplinkai, upėms ir pakrantėms yra vienas svarbiausių ir kad sėkmingas Miesto nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimas daro didelę įtaką visų valstybių narių vandens kokybei, taigi ir siekiui sėkmingai įgyvendinti VPD;
8. atkreipia dėmesį į didelį poveikį, kurį ši tarša gali daryti žmonių sveikatai, kaip matyti iš Airijos (Golvėjaus), Prancūzijos (Bretanės) ir kitų valstybių narių gautų peticijų; primena savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl peticijos pateikėjų iškeltų problemų Atliekų tvarkymo direktyvos ir susijusių direktyvų taikymo srityje Europos Sąjungos valstybėse narėse, kurioje atkreipiamas dėmesys į pavojingą vandens užterštumo lygį, atsiradusį dėl prastai tvarkomų ar nelegalių sąvartynų ir karjerų, kurie sukėlė požeminio ir gruntinio vandens (pranc. nappes phréatiques) infiltraciją ir taršą;
9. pažymi, kad nors padaryta pažanga įgyvendinant Miesto nuotekų valymo direktyvą, vis dar yra trūkumų, susijusių su nuotekų surinkimo ir (arba) valymo sistemų atitikties rodikliais; prašo Komisijos teikti daugiau paramos finansuojant nuotekų valymo įrenginius ir nuotekų surinkimo sistemų mažo bei didelio masto infrastruktūrą Europos Sąjungoje, įskaitant pakartotinį išvalytų nuotekų naudojimą drėkinimo ir pramonės tikslais;
10. taip pat pažymi, kad iš visų peticijų, susijusių su aplinkosaugos skundais, kurios Peticijų komitetui teikiamos nuo 1988 m., 601 peticija yra susijusi su valstybių narių vandens kokybe ir kiekybe (166 peticijos gautos iš Ispanijos, 129 – iš JK, 97 – iš Vokietijos, 60 – iš Italijos, 55 – iš Prancūzijos, 34 – iš Graikijos, 16 – iš Nyderlandų, 16 – iš Portugalijos, 12 – iš Airijos, 4 – iš Lenkijos, 4 – iš Rumunijos, 3 – iš Suomijos, 2 – iš Bulgarijos, 2 – iš Vengrijos ir 1 – iš Slovėnijos; kai kurios iš jų pasirašytos kelių pateikėjų (žr. peticiją Nr. 0784/2007, su 2 036 parašais); pripažįsta, kad šios peticijos įrodo, jog su vandeniu susijusios problemos yra labai svarbios Europos Sąjungos piliečiams;
11. pažymi, kad, 2012 m. kovo mėn. Eurobarometro apklausos duomenimis, 68 proc. Europos gyventojų mano, jog vandens kiekybės ir kokybės problemos rimtos, 80 proc. teigia, kad cheminė tarša kelia grėsmę vandens aplinkai, 62 proc. mano, kad jie nėra pakankamai informuojami apie su požeminiu vandeniu, ežerais, upėmis ir pakrančių vandenimis susijusias problemas savo šalyse, 67 proc. teigia, kad veiksmingiausias kovos su vandens problemomis būdas – didinti informuotumą apie su vandeniu susijusias problemas, o 73 proc. Europos piliečių mano, kad ES turėtų pasiūlyti papildomų priemonių vandentvarkos problemoms Europoje spręsti;
12. primena valstybėms narėms VPD joms nustatytus įpareigojimus iki 2015 m. pasiekti gerą vandens būklę ir ragina valstybes nares bei Komisiją kuo greičiau imtis visų būtinų priemonių, kad siekiant šių vandens kokybės gerinimo tikslų būtų skirta pakankamai lėšų ir suteikta pakankama techninė pagalba; mano, kad piliečių, įvairių lygmenų valdžios institucijų, gamybos sektorių, aplinkos apsaugos nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimas yra būtinas siekiant sėkmingai įgyvendinti VPD ir apskritai užtikrinti tvarią aplinkosaugos vadybą;
13. ragina Europos Komisiją atidžiai stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina VPD, kad galėtų užtikrinti, jog tai daroma tinkamai ir veiksmingai, ir nuosekliai raginti valstybes nares siekit konkrečios pažangos; pažymi, kad daugeliu atvejų peticijose atskleidžiamos problemos, kurios susijusios su ES vandens politikos srities teisės aktų perkėlimu ir tinkamu įgyvendinimu, ir ragina Europos Komisiją ryžtingiau atlikti tyrimus, visų pirma nagrinėjant peticijas;
14. atkreipia dėmesį į daugelį neigiamų veiksnių, dėl kurių skundžiasi peticijų pateikėjai, įskaitant atliekų sąvartynų veiklą, kompetentingų institucijų nesugebėjimą kontroliuoti vandens kokybės, neteisėtą žemės ūkio ir pramonės veiklą, miestų ir energetikos plėtrą, žemės ūkį ir pramonę, kurie daro didelę įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai ir dėl kurių vandens kokybė prasta; todėl ragina taikyti tikslingesnes veiksmingos vandentvarkos paskatas, ypač skirtas neturtingiems ir kaimo vietovių gyventojams remti, kad visi turėtų tinkamą prieigą prie vandens ir jis būtų skirstomas teritorijose, kuriose jo trūksta, ypač tose, kurios yra toli nuo didelių miestų aglomeracijų, turinčių vandens infrastruktūrą;
15. apgailestauja, kad į Europos Komisijos pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiama VPD (COM(2011) 876), iš sąrašo, kurį sudaro 2 000 cheminių medžiagų, kurios gali būti pavojingos ir turėtų būti stebimos ir mažiau vartojamos, įtraukta tik 15 naujų cheminių medžiagų ir kad jame nenustatytas terminas, iki kurio turi būti laipsniškai atsisakyta pavojingiausių cheminių medžiagų, nors jau 2000 m. susitarta dėl aiškių teisinių reikalavimų; todėl prašo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rengiant rekomendaciją Komisijai ypatingą dėmesį skirti minėtoms prioritetinėms cheminėms medžiagoms, kurias peticijų pateikėjai labai dažnai vadina toksiškomis radioaktyviomis atliekomis, atsižvelgiant į didelį šių vandens teršalų keliamą pavojų žmonių sveikatai;
16. ragina Komisiją ryžtingiau kovoti su didėjančiu teršalų, pvz., antibiotikų ir vaistų likučių išsiskyrimu, taip pat su hormonų likučių išsiskyrimu iš kontraceptinių tablečių vandenyje, nes šie likučiai daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;
17. pakartoja, kad VDP numatoma, jog valstybės narės koordinuoja veiksmus visame upės baseino rajone, kuriame vandens naudojimas gali daryti tarpvalstybinį poveikį, ir šiuo klausimu ragina susijusias valstybes nares pradėti nuolatinį tarpvalstybinį keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą, siekiant remti VDP įgyvendinimą prioritetinių medžiagų, prioritetinių pavojingų medžiagų ir maistinių medžiagų taršos aspektu;
18. mano, kad maistinės medžiagos yra vienas iš daugelio paviršinio vandens telkinių užteršimo veiksnių, kad tai daro poveikį biologinei įvairovei ir mažinas vertingas ekosistemų paslaugas; pažymi, kad nustačius taršą maistinėmis medžiagomis galbūt bus galima paaiškinti daugiau kaip pusę priežasčių, dėl kurių, kaip manoma, bus sunku pasiekti gerą paviršinio vandens telkinių būklę iki 2015 m.;
19. prašo, kad 2012 m. Komisija parengtų ir paskelbtų veiksmų planą, kuriame būtų pateiktos rekomendacijos, kaip dar tausiau naudoti vandens išteklius ir žemę, kaip kurti metodus siekiant įtraukti šį vandens klausimą į visų sričių politiką ir kaip tobulinti vandentvarkos valdymą, mokslinių tyrimų veiklą bei duomenų rinkimą; todėl palankiai vertina tai, kad vis daugiau aplinkosaugos reikalavimų įtraukiama į BŽŪP; taip pat ragina Komisiją 2012 m. paskelbti Europos vandenų apsaugos veiksmų planą, kuris būtų pagrįstas VPD įgyvendinimo, ES vandens trūkumo ir sausrų politikos, taip pat ES prisitaikymo politikos, susijusios su vandentvarka, persvarstymo išvadomis;
20. ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti visuomenės informavimo apie vandenį programas ir informacines kampanijas siekiant sukurti Europos Sąjungos piliečių vandens taupymo ir tausaus vandens vartojimo kultūrą. primygtinai reikalauja, kad šios visuomenės informavimo apie vandenį programos būtų skirtos bet kokio amžiaus piliečiams, kad šią viešąją ir gyvybiškai svarbią gėrybę būtų galima naudoti geriau ir tausiau;
21. mano, kad visuomenės dalyvavimas yra būtina sąlyga norint apsaugoti vandens išteklius ir nustatyti problemas bei rasti tinkamiausias priemones, kaip jas išspręsti; todėl prašo valstybių narių atsakingas nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas labiau bendradarbiauti tarpusavyje, taip pat su Peticijų komitetu visais atvejais, kai pastarasis sprendžia Europos piliečiams kylančias su vandens klausimais susijusias problemas.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
24.4.2012 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
18 0 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Margrete Auken, Elena Băsescu, Philippe Boulland, Simon Busuttil, Giles Chichester, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Roger Helmer, Carlos José Iturgaiz Angulo, Peter Jahr, Lena Kolarska-Bobińska, Erminia Mazzoni, Csaba Sándor Tabajdi, Jarosław Leszek Wałęsa |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Zoltán Bagó, Birgit Collin-Langen, Kinga Göncz, Phil Prendergast |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Kyriacos Triantaphyllides |
||||
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
30.5.2012 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
53 0 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Kriton Arsenis, Sophie Auconie, Pilar Ayuso, Sergio Berlato, Lajos Bokros, Milan Cabrnoch, Martin Callanan, Chris Davies, Esther de Lange, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Edite Estrela, Jill Evans, Elisabetta Gardini, Matthias Groote, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Corinne Lepage, Peter Liese, Kartika Tamara Liotard, Zofija Mazej Kukovič, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Andres Perello Rodriguez, Mario Pirillo, Pavel Poc, Anna Rosbach, Oreste Rossi, Kārlis Šadurskis, Carl Schlyter, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Bogusław Sonik, Salvatore Tatarella, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Glenis Willmott, Sabine Wils |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Gaston Franco, James Nicholson, Eva Ortiz Vilella, Justas Vincas Paleckis, Vittorio Prodi, Britta Reimers, Michèle Rivasi, Alda Sousa, Bart Staes, Marita Ulvskog, Andrea Zanoni |
||||