PRANEŠIMAS dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m.

26.6.2012 - (2012/2043(INI))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
Pranešėja: Marit Paulsen

Pakeitimai

Procedūra : 2012/2043(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0216/2012

Pateikti tekstai :

A7-0216/2012

Debatai :

PV 02/07/2012 - 23
CRE 02/07/2012 - 23

Balsavimas :

PV 04/07/2012 - 7.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0290

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
Peticijų komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m.

(2012/2043(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 19 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. (COM(2012) 0006),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 7 ir 13 straipsnius,

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl Bendrijos veiksmų plano dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m.[1],

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl Naujosios Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos (2007–2013 m.)[2],

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl gyvūnų apsaugos juos žudant[3],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės 2006–2010 m. analizės ir įvertinimo[4],

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl atsparumo antibiotikams[5],

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl ES žemės ūkio ir tarptautinės prekybos[6],

– atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 15 d. Europos parlamento rašytinį pareiškimą Nr. 0049/2011 dėl ne daugiau kaip 8 valandų kelionės limito Europos Sąjungoje vežamiems skersti gyvūnams nustatymo[7];

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 13 d. rašytinį pareiškimą Nr. 0026/2011 dėl šunų populiacijos valdymo Europos Sąjungoje[8],

– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 29 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos išvadas dėl šunų ir kačių gerovės,

– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų planas“ (COM(2011) 0748),

– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 10 d. Komisijos ataskaitą dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2011 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant poveikio (COM(2012) 0700),

– atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2010 m. gruodžio 2 d. mokslinę nuomonę dėl transportuojamų gyvūnų gerovės[9],

– atsižvelgdamas į EFSA 2011 m. gruodžio 13 d. mokslinę nuomonę dėl rizikos gyvūnų gerovei vertinimo gairių[10],

– atsižvelgdamas į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) apibrėžtą sąvoką „gyvūnų gerovė“[11],

– atsižvelgdamas į dvylika gyvūnų gerovės papildomų principų ir kriterijų, nustatytų pagal Gerovės kokybės projektą[12],

– atsižvelgdamas į 1978 m. birželio 19 d. Tarybos sprendimą 78/923/EEB dėl Europos konvencijos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos sudarymo[13],

– atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos[14],

– atsižvelgdamas į Reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių[15],

– atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyvą 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose[16],

– atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 22 d. Direktyvą 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos[17],

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Darnaus vystymosi aspekto integravimas į ES politiką: 2009 m. Europos Sąjungos tvaraus vystymosi strategijos peržiūra“ (COM(2009) 0400),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Su gyvūnų gerove susijusio ženklinimo galimybės ir Europos informacijos apie gyvūnų apsaugą ir gerovę centrų tinklo steigimas“ (COM(2009) 0584);

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A7-0216/2012),

A. kadangi, siekiant saugoti gyvūnų sveikatą, taip pat užtikrinti produktyvumą, svarbu palaikyti aukštą gyvūnų gerovės lygį, kuris yra neatsiejamas nuo tvaraus vystymosi, įskaitant papildomas veiklos sąnaudas, kurios maisto grandinėje paskirstomos neproporcingai;

B. kadangi laukinių gyvūnų sanitarinė būklė blogėja, o jų populiacija daugumoje valstybių narių didėja, ir dėl to gali ne tik padaugėti naminių gyvūnų susirgimų jų pernešamomis užkrečiamomis ligomis, bet ir pablogėti visuomenės sveikata;

C. kadangi dėl gyvūnų gerovę reglamentuojančių ES ir nacionalinių taisyklių sudėtingumo ir skirtingo aiškinimo atsiranda teisinis netikrumas ir dėl to kai kurių valstybių narių gamintojų padėtis konkurencijos požiūriu gali tapti daug nepalankesnė nei kitų; kadangi dėl ES teisės aktų įgyvendinimo, nesilaikant nustatytų reikalavimų, nesant suderintų standartų ir teisės aktais patvirtintų tarpinių tikslų, iškraipoma konkurencija ir nepavyksta užtikrinti visiems rinkos dalyviams vienodų sąlygų;

D. kadangi gyvūnų gerovę reglamentuojančios taisyklės negali prieštarauti ES bendrosios rinkos principams;

E. kadangi požiūris į gyvūnų gerovę turėtų būti pagrįstas tvirtais moksliniais įrodymais ir geriausiomis mokslo žiniomis, taip pat atsižvelgiant į supaprastinimo, ekonominio veiksmingumo ir standartų pritaikymo bei jų suderinamumo su, visų pirma, aplinkos ir visuomenės sveikatos politika, poreikius;

F. kadangi šiuolaikiniai vartotojai pagrįstai mano, kad ūkiuose auginamiems gyvuliams turėtų būti suteikiami tokie pat dalykai, kaip žmonėms, t. y. geras maistas, geros gyvenimo sąlygos ir tinkama medicininė priežiūra;

G. kadangi gyvūnų sveikatos standartai itin svarbūs plėtojant gyvulininkystę Europoje ir tai daro vis didesnę įtaką žemės ūkio valdų konkurencingumui;

1. pritaria bendrajai ES 2012–2015 m. gyvūnų gerovės strategijai;

2. primena, kad Sutarties 13 straipsnis yra bendro pobūdžio, todėl yra tiek pat svarbus kaip ir aplinkos ar vartotojų apsauga ir teisiniu požiūriu yra viršesnis už visas vidaus rinkos politikos priemones;

3. pažymi, kad gyvūnų gerovė yra sudėtingas ir įvairialypis klausimas, turintis įtakos tarptautinei ir vidaus politikai ir apimantis svarbius etinius, mokslinius, ekonominius, kultūrinius ir politinius aspektus;

4. palankiai vertina Komisijos ketinimą pirmumo tvarka spręsti nepakankamo gyvūnų gerovės teisės aktų reikalavimų nesilaikymo problemą;

5. palankiai vertina tai, kad strategija formuojama tokia politika, pagal kurią dėl vartotojų pasirinkimo laisvės aktyvinamos tos vartotojų rinkos, į kurias patenka rūpinantis gyvūnų gerove pagaminti produktai, ir ūkiuose laikomų gyvūnų gerovei užtikrinti pasitelkiamos bendrosios rinkos galimybės;

6. apgailestauja, kad kai kurių 2006–2010 m. veiksmų plane numatytų veiksmų nepavyko užbaigti, ir ragina Komisiją suderinti naujųjų veiksmų įgyvendinimo datas su teisiškai privalomais terminais;

7. apgailestauja, kad strategijai neskirta finansavimo, kurio Parlamentas prašė savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje; ragina Komisiją didinti šį finansavimą iš naujo nustatant prioritetus ir užtikrinant, kad gyvūnų gerovės klausimai būtų aktyviau ir nuosekliau įtraukiami į kitų sričių ES politiką, kaip antai vartotojų politiką, mokslinių tyrimų programas ir BŽŪP;

8. palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl reformų ir jos įsipareigojimą dėl gyvūnų gerovės; pabrėžia, kad svarbu tvirtai remti ūkininkus, kurie laikosi gyvulininkystės standartų ir gerosios patirties reikalavimų bei investuoja į geresnę ūkininkavimo įrangą; pabrėžia, kad svarbu kito finansinio laikotarpio BŽŪP įgyvendinti skirti pakankamai lėšų, nes ES reikalingas jos siekius atitinkantis biudžetas;

9. pabrėžia, kad šiuo metu ūkininkai susiduria su daugybe sunkumų, kaip antai klimato kaita, bei turi įvykdyti daug reikalavimų, ir gyvūnų gerovė yra tik vienas iš jų; todėl ragina Komisiją užtikrinti tinkamą politikos nuoseklumą, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 7 straipsniu;

10. ragina valstybes nares veiksmingiau naudotis ES fondų kaimo plėtrai ir pagal Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) siūlomos pagalbos galimybėmis skatinant taikomuosius mokslinius tyrimus ir investuojant į naujoviškus ir modernius gyvūnų gerovės sprendimus; ragina valstybes nares ir Komisiją didinti investicijas į naujų gyvūnų gerovės metodų ir technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą;

11. apgailestauja, kad strategijoje nepasinaudojama pasinaudojant tvaraus vartojimo ir gamybos, aplinką tausojančių viešųjų pirkimų ir įmonių socialinės atsakomybės politikos teikiamomis galimybėmis siekiant skatinti aukšto lygio gyvūnų gerovės standartus;

12. primygtinai ragina Komisiją būti ambicingesnei ir į savo prekybos politiką ir derybas dėl daugiašalių ir dvišalių prekybos susitarimų kaip ne prekybos aspektą įtraukti gyvūnų gerovės standartų abipusiškumo principą ir priskirti jį prie savo prioritetų, taip pat didinti gyvūnų gerovės lygį trečiosiose šalyse reikalaujant, kad importuojami produktai atitiktų lygiaverčius gyvūnų gerovės standartus ir būtų atliekama griežta jų kontrolė;

13. ragina Komisiją, prieš pradedant derybas dėl prekybos susitarimų, įvertinti trečiosiose šalyse taikomus gyvūnų gerovės standartus ir pateikti apie tai ataskaitą; taip pat prašo Komisijos nedelsiant padaryti tai ir tose šalyse, kuriose šiuo metu jau vyksta prekybos derybos;

14. ragina Komisiją nuo šiol nebeteikti Europos Parlamentui laisvosios prekybos susitarimų, kuriuose neužtikrinama, kad importuojamiems produktams būtų taikomi teisės aktai, atitinkantys Europos produktams galiojančius gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus;

15. taip pat palankiai vertina Komisijos ketinimą išnagrinėti, kaip galima geriau integruoti gyvūnų gerovę į Europos kaimynystės politikos sistemą;

16. ragina Komisiją reikalauti, kad PPO nedelsdama įtrauktų nekomercines problemas į Pasaulio prekybos strategiją, kad būtų išvengta ES valstybių narių, kurios turi laikytis griežčiausių pasaulyje gyvūnų gerovės nuostatų, konkurencijos su trečiosiomis šalimis iškreipimo;

17. mano, kad turėtų būti privaloma informuoti vartotojus, kad importuojamas produktas arba produktas, kuriame yra importuojamo produkto, pagamintas iš gyvūnų, kurie laikyti Europos gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis;

18. apgailestauja, kad strategijoje neatspindima gyvūnų sveikatos svarba gyvūnų gerovei ir gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos sąryšis; ragina Komisiją įgyvendinti šią strategiją vadovaujantis principu „viena sveikata“ ir užtikrinti veiksmingą jos derėjimą su gyvūnų sveikatos strategiją, nes, be kitų veiksnių, gera gyvulininkystės praktika padeda užkirsti kelią ligų plitimui ir mikroorganizmų atsparumui antimikrobinėms medžiagoms;

19. primena, kad 2011 m. gegužės 12 d. rezoliucijoje dėl atsparumo antibiotikams Parlamentas pabrėžė, jog būtina rinkti visapusiškai išsamią informaciją apie tai, kada, kur, kaip ir kokiems gyvūnams šiandien faktiškai naudojamos antimikrobinės medžiagos, ir mano, kad Komisija nedelsdama turėtų surinkti, išanalizuoti ir viešai paskelbti tokius duomenis;

20. konstatuoja, kad ES skubus skiepijimas ir kartais profilaktinis skiepijimas yra leidžiamas, bet teisės aktais vis dar sudaromos kliūtys tarptautinei prekybai iš vakcinuotų gyvūnų gaunamais produktais; pabrėžia, kad nustatant tokius apribojimus nepakankamai atsižvelgiama į skiepijimo technologijų ir ligų diagnostikos pažangą; prašo Europos Komisijos, esant galimybei, panaikinti prekybą ribojančias priemones, dėl kurių be reikalo apribojamas skiepijimo taikymas;

21. ragina Komisiją skirti pakankamai dėmesio laukinių gyvūnų keliamiems pavojams sveikatai; mano, kad labai daug naujų infekcinių ligų yra zoonozės (ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia laukiniai, naminiai gyvūnai ir žmonės), ir pripažįsta, kad dėl prekybos laukiniais gyvūnais bei žemės naudojimo paskirties ir žemėtvarkos pokyčių gali atsirasti naujų arba šiek tiek kitokių žmonių bei naminių ir laukinių gyvūnų sąsajų, kurios gali paskatinti ligų plitimą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir prekybos politikos nuoseklumą;

22. prašo Komisijos iki 2015 m. parengti ataskaitą apie laukinių gyvūnų sveikatos būklę ir užkrečiamų ligų perdavimo naminiams gyvūnams bei žmonėms pavojų;

23. ragina Komisiją, įgyvendinant iš dalies pakeistą Reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą[18], aktyviai ir nuolat tobulinti gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus;

24. pažymi, jog apskaičiuota, kad ES šunų ir kačių populiaciją sudaro apie šimtas milijonų gyvūnų, ir kad nesama jokių ES teisės aktų dėl gyvūnų augintinių gerovės;

25. ragina į numatytų veiksmų sąrašą įtraukti ataskaitos dėl benamių gyvūnų, kurioje valstybėms narėms būtų pasiūlyta konkrečių, etiškų ir tvarių sprendimų ir įvertinta suderinta gyvūnų augintinių registravimo ir elektroninio identifikavimo sistema, parengimą;

26. pabrėžia, kad tik privalomas kačių ir šunų ženklinimas naudojant veiksmingą ir patikimą gyvūnų registracijos sistemą, užtikrina galimybę atsekti gyvūnus ir yra labai svarbus sėkmingam gyvūnų sveikatos ir gerovės valdymui, kuris padeda skatinti atsakingą gyvūnų laikymą ir apsaugoti visuomenės sveikatą;

27. ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares ratifikuoti Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos ir perkelti jos nuostatas į nacionalinės teisės sistemas;

28. ragina valstybes nares patvirtinti išsamias šunų populiacijos valdymo strategijas, į kurias būtų įtrauktos tokios priemonės kaip šunų skaičiaus kontrolės ir kovos su žiauriu elgesiu įstatymai, parama veterinarinėms procedūroms, įskaitant skiepijimą nuo pasiutligės ir sterilizavimą, reikalingoms siekiant reguliuoti nepageidaujamų šunų skaičių, ir atsakingo gyvūnų augintinių laikymo skatinimas, kaip reikalaujama Europos Parlamento patvirtintame rašytiniame pareiškime Nr. 0026/2011;

29. primygtinai ragina Komisiją savo 2014 m. komerciniais tikslais naudojamų šunų ir kačių gerovės tyrimo ataskaitoje pateikti rekomendacijų dėl konkrečių sprendimų, kaip užkirsti kelią tokiems šunų ir kačių veisimo ir prekybos jais būdams, kurie gali sukelti jų gerovės problemų;

Svarbiausia – užtikrinti reikalavimų vykdymą

30. pritaria Komisijos požiūriui, kad nepaisant keliose srityse padarytos pažangos, iki šiol ne visiškai užtikrinamas gyvūnų gerovės taisyklių laikymasis; primena Komisijai, kad nors dabartinių gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų jau iš esmės pakanka, ne visose valstybėse narėse jie taikomi taip plačiai, kaip numatyta; prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų būtų laikomasi visose valstybėse narėse;

31. apgailestauja, kad praėjus septyneriems metams nuo visapusiško Tarybos direktyvos 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose[19] įgyvendinimo, dar ne visos valstybės narės visiškai įgyvendino šį teisės aktą; primena, kad būtent šioje direktyvoje nustatytos zoologijos soduose laikomų gyvūnų laikymo sąlygos ir gerovės reikalavimai, kurių vykdymą reikėtų užtikrinti;

32. palankiai vertina Komisijos rekomenduojamą zoologijos sodų praktikos kodeksą (angl. Preferred Code of Practice for Zoos) ir prašo Komisijos į šį kodeksą įtraukti tinkamo laukinių rūšių gyvūnų laikymo nelaisvėje geriausios patirties gaires;

33. mano, kad nors gyvūnų vežimas susijęs su labai nedidele gyvūnų gyvenimo atkarpa, tai yra viena iš sričių, kuriose reikėtų griežčiau užtikrinti teisės aktų vykdymą ir gerinti padėtį, atsižvelgiant į EFSA surinktus mokslinius duomenis, kaip reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 1/2005[20];

34. pabrėžia, kad visose ES valstybėse narėse turėtų būti visiškai įgyvendinti visi esami gyvūnų gerovę reglamentuojantys teisės aktai ir jų turėtų būtų visiškai laikomasi; tačiau mano, kad teisės aktų nesilaikymas neturėtų daryti kliūčių naujiems teisės aktams srityse, kuriose teisės aktai turi būti atnaujinami atsižvelgiant į naujus mokslo duomenis ar tais atvejais, kai esama spragų;

35. primena, kad maisto tiekimo grandinėje nėra pusiausvyros ir dėl to nukenčia pirminiai gamintojai, o dėl tokių sąlygų mažėja investicijos į gyvūnų gerovę ūkiuose;

36. pabrėžia, kad priimant naujus ir keičiant gyvūnų gerovės standartus, gamintojai patiria išlaidų ir gali sumažėti jų konkurencingumas; atkreipia dėmesį, kad apskaičiuojant ūkininkams mokamą kainą, į šias išlaidas dažniausiai neatsižvelgiama;

37. palankiai vertina pasiūlymą vartotojus geriau informuoti apie esamas ES taisykles dėl gyvūnų apsaugos; ragina Komisiją į mokslinių tyrimų projektus ir kampanijas labiau įtraukti ūkininkus; pabrėžia, kad būtina vartotojams aiškinti apie papildomas dėl geresnės gyvūnų apsaugos atsirandančias išlaidas ir jas subalansuotai paskirstyti per visą maisto grandinę;

38. primygtinai ragina Komisiją, kai esama gyvūnų vežimo problemas patvirtinančių aiškių mokslo įrodymų, pritaikyti esamas politikos priemones arba nustatyti naujas siekiant išspręsti šias problemas, sukuriant geresnį gyvūnų apsaugos išlaidų paskirstymo maisto grandinėje būdą; mano, kad šios priemonės galėtų apimti konkrečioms rūšims skirtus teisės aktus, rezultatais pagrįstus gyvūnų gerovės rodiklius ir kriterijus, susijusius su rizikos vertinimo sistema, taikoma maisto saugos srityje;

39. pabrėžia, kad pereinamuoju laikotarpiu pagal būsimus gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus būtina, užmezgus partnerystę su visais suinteresuotaisiais subjektais, įgyvendinti tinkamai pagrįstus teisės aktais patvirtintus tarpinius tikslus;

40. ragina, siekiant užtikrinti atitiktį, sukurti naują visapusiškos ankstyvosios intervencijos sistemą; pabrėžia, kad taikant naują tvarką, pagal kurią būtų reikalaujama glaudžiai bendradarbiauti su Komisija valstybės narės, kurios vėluoja įgyvendinti nustatytus reikalavimus, turėtų būti nustatomos anksti; siūlo sukurti gerosios patirties forumus, kad Komisija, valstybės narės ir atitinkami suinteresuotieji subjektai galėtų keistis informacija, koks geriausias būdas laiku įvykdyti šiuos reikalavimus, valstybėms narėms parengti įgyvendinimo planą, kuriame būtų numatyti tikslai ir tarpiniai tikslai, įgyvendinami tam atskirais etapais iki termino pabaigos, ir inicijuoti tyrimą, kuriuo būtų siekiama nustatyti galimus būdus, kuriais Europos valdžios institucijos galėtų padėti užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi gyvūnų gerovės teisės aktų;

41. pabrėžia, kad būtina skirti daugiau išteklių Komisijai ir ypač Maisto ir veterinarijos tarnybai, laikantis ES biudžeto rekomendacijų ir galių, kad šios institucijos galėtų tinkamai kontroliuoti valstybių narių atliekamus gyvūnų gerovės patikrinimus, dalį tokių patikrų atliekant be išankstinio įspėjimo, ir, nustačius pažeidimus, imtis veiksmų; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai parengta pakankamai inspektorių gyvūnų gerovei tikrinti ir nustatyti suderinti veiklos rezultatų vertinimo rodikliai siekiant užtikrinti patikrų nuoseklumą visose valstybėse narėse, ir apsvarstyti galimybę suteikti didesnę kompetenciją bei įgaliojimus gamintojų organizacijoms;

42. ragina ES valstybes nares užtikrinti, kad už gyvūnų gerovę reglamentuojančių ES taisyklių pažeidimus būtų baudžiama veiksmingai ir proporcingai ir kad skiriant sankcijas kompetentingos institucijos kaskart pateiktų išsamią informaciją ir gaires ir būtų tinkamos taisomosios priemonėmis;

43. primena, jog Europos Parlamentas prieštarauja, kad raudonosios mėsos sektoriuje veikiančiose skerdyklose būtų samdomi privatūs inspektorių padėjėjai; mano, kad šiame sektoriuje vykdomus higienos patikrinimus turi atlikti nepriklausomi mėsos tikrintojai;

44. atkreipia dėmesį, kad 2013 m. kovo mėn. yra galutinis terminas, po kurio bus draudžiama prekiauti naujais kosmetikos produktais, kurie bandyti su gyvūnais; pritaria šiam terminui ir ragina Komisiją jo nepratęsti;

45. primena, kad Komisija įsipareigojusi, iškilus pagrįstoms abejonėms, atlikti nacionalinių atitikties Direktyvos 2010/63/ES dėl bandymų su gyvūnais[21] nuostatoms patikrinimų kontrolę;

46. ragina Komisiją toliau skatinti bandymų metodų, kuriems reikėtų mažiau bandomųjų gyvūnų, tyrimus ir, esant galimybei, tokių metodų taikymą; todėl ragina Europos Komisiją pagal REACH reglamentą pripažinti ir taikyti išplėstinį vienos kartos bandymą su gyvūnais;

47. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad mokslinių tyrimų programoje „Horizontas 2020“ būtų numatyta pakankamai galimybių atlikti mokslinius tyrimus biologinės įvairovės išsaugojimo, prekybos laukiniais gyvūnais, alternatyvių priemonių nenaudojant gyvūnų sukūrimo ir įteisinimo temomis, taip pat mokslinius tyrimus dėl naujų technologijų poveikio;

48. ragina Komisiją įtraukti gyvūnų gerovės tikslą į būsimą septintąją aplinkosaugos veiksmų programą ir visų pirma užtikrinti, kad būtų įtrauktos strategijos ir veiksmai, kuriais siekiama sumažinti moksliniuose tyrimuose naudojamų gyvūnų skaičių;

49. atkreipia dėmesį į Europos piliečių Parlamentui teikiamose peticijose reiškiamą nerimą dėl piktnaudžiavimo teisės aktų dėl gyvūnų žudymo neapsvaiginus išimtimis ES; yra ypač susirūpinęs, kad kai kuriose valstybėse narėse dideliu mastu piktnaudžiaujama galiojančia leidžiančia nukrypti nuostata dėl neapsvaigintų gyvūnų žudymo ir tai kenkia gyvūnų gerovei, ūkininkams ir vartotojams; primygtinai ragina Komisiją paspartinti vertinimą, susijusį su žudomų neapsvaigintų gyvūnų mėsos ženklinimu, ir iki 2013 m. pateikti ataskaitą, atsižvelgiant į savo įsipareigojimą atlikti šį vertinimą 2011 m.; atkreipia dėmesį, jog tai, kad vartotojai neinformuojami, ar jiems parduodama apsvaiginus ar neapsvaiginus nužudytų gyvūnų mėsa, kelia itin didelį visuomenės susidomėjimą ir dėl skaidrumo, ir dėl gyvūnų patiriamų kančių; tačiau pabrėžia, kad ženklinimas negali atstoti tinkamo teisės aktų vykdymo užtikrinimo, nes vartotojams jis gali padėti apsispręsti tik tuo atveju, jei pateikiama patikrinta ir teisinga informacija;

50. pabrėžia, kad reikia sukurti veiksmingesnes skersti skirtų gyvūnų, kurie iš ES eksportuojami į trečiąsias šalis, apsaugos priemones;

51. mano, kad, siekiant užtikrinti vienodą teisės aktų taikymą ir įgyvendinimą, kartu su ES gyvūnų gerovę reglamentuojančiais teisės aktais reikėtų parengti suderintas gaires kuriose būtų aptariami, pvz., tokie klausimai kaip gyvūnų tinkamumas vežti ir jų girdymas prieš kelionę, juos vežant, sustojus pailsėti ir pasiekus paskirties vietą;

52. pažymi, kad dažnai taisyklių taikymo trūkumai grindžiami argumentais, kad kai kurių teisinių nurodymų esą praktiškai neįmanoma įgyvendinti;

53. pabrėžia, kad Europos piliečiai reguliariai teikia Parlamentui peticijas dėl to, kad valstybės narės neįgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių[22], nuostatų;

54. primena Komisijai ir valstybės narėms, kad jos, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 882/2004, privalo teikti informaciją apie gyvūnų gerovę, kurią būtų galima palyginti; ragina Komisiją imtis veiksmingų priemonių tais atvejais, kai nesilaikoma reikalavimų;

55. ragina visus didžiausius Europos mažmenininkus patvirtinti bendrą viešą pareiškimą, kuriame jie įsipareigotų prekiauti tik tais produktais, kurie atitinka ES arba griežtesnius gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus;

Informavimas ir švietimas

56. pabrėžia, kad labai svarbu pritaikyti ir teikti informaciją ir organizuoti švietimą regionų ir vietos lygmenimis, pvz., rengiant regioninius praktinius seminarus ir naudojant šiuolaikines technologijas, ir kad visi gyvūnų prižiūrėtojai turi būti informuojami apie naujus teisės aktus ir mokslo pažangą; primena, kad šioje srityje svarbų vaidmenį galėtų atlikti ES mastu koordinuojamas gyvūnų gerovės centrų tinklas;

57. mano, kad Europos informacijos centrų tinklas turi vadovaudamasis aukštos kokybės standartais valstybėms narėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams teikti atitinkamą profesionalią ir nuoseklią paramą, susijusią su geriausia patirtimi gyvūnų gerovės srityje;

58. ragina Komisiją skatinti vadovautis esamomis gyvūnų gerovės gairėmis ir įgyvendinti kitas savanoriškas iniciatyvas sukuriant interneto portalą, kuriame būtų galima surinkti ir platinti tokius dokumentus po jų patvirtinimo;

59. ragina valstybes nares geriau naudotis tarpvalstybinio žinių apie gyvūnų gerovę, veisimo sistemas ir ligų kontrolę perdavimo nuostatomis pagal ES finansuojamas kaimo ir regioninės plėtros programas.

60. mano, kad įgyvendinant būsimas kaimo plėtros programas, turėtų būti privaloma laikytis gyvūnų gerovės reikalavimų; taip pat mano, kad apskaičiuojant bendro finansavimo normas, reikėtų atsižvelgti į užtikrinant aukštą gyvūnų gerovės lygį kuriamą Europos pridėtinę vertę;

61. primena Komisijai, kad gyvūnų gerovė susijusi su gamintojų gerove; ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į projektus, kuriais būtų siekiama ištirti ir rasti būdų, kaip skatinti gamintojų gerovę, plėtoti jų pavadavimo paslaugas ir gerinti gamintojų sveikatos priežiūrą;

Pagrindų įstatymas

62. pritaria, kad, kaip siūlo Parlamentas, į strategiją būtų įtrauktas Europos gyvūnų gerovės pagrindų įstatymas, ir ragina Komisiją pateikti savo pasiūlymą persvarstant Direktyvą 98/58/EB (tai numatyta atlikti 2013 m.); mano, kad tokio pagrindų įstatymo nuostatos turėtų būti aiškiai suformuluotos, parengtos pasikonsultavus su visais suinteresuotaisiais subjektais, jame turėtų būti skiriama dėmesio tiek gyvūnų gerovės sąlygoms, tiek rezultatams, ir jam įsigaliojus gyvūnų gerovės lygis turėtų padidėti;

63. atkreipia dėmesį, kad tokiu pagrindų įstatymu reikėtų supaprastinti ir patobulinti galiojančius gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus; pažymi, kad pagrindinis pagrindų įstatymo tikslas turėtų būti geresnė ir nuoseklesnė atitiktis esamiems gyvūnų gerovę reglamentuojantiems teisės aktams;

64. primena, kad gamintojai turi labai daug administravimo pareigų, ir kad nuolat siekiant supaprastinti administravimą, šiuo pamatiniu ES teisės aktu administravimo našta neturi būti padidinta;

65. primena savo požiūrį, kad toks pagrindų įstatymas turėtų būti pagrįstas patikimomis mokslo žiniomis bei pripažinta patirtimi ir taikomas visiems žmonių laikomiems ir beglobiams gyvūnams, įskaitant benamius prijaukintų rūšių gyvūnus; dėl maisto gamybai skirtų gyvūnų rūšių, primena savo raginimą toliau tobulinti Gyvūnų gerovės kokybės projektą, siekiant jį supaprastinti ir taikyti praktikoje;

66. mano, kad priėmus pagrindų įstatymą, kuriame būtų remiamasi OIE apibrėžtomis sąvokomis ir rekomendacijomis, padidėtų ES gyvūnų laikytojų bei savininkų ir gyvulių augintojų konkurencingumas tarptautinėje rinkoje, taip pat būtų padedama užtikrinti sąžiningą konkurenciją vidaus rinkoje;

67. mano, kad Europos gyvūnų gerovės pagrindų įstatyme reikėtų nustatyti visai Europai bendrą pamatinį gyvūnų gerovės lygį, kaip būtiną ir vidaus rinkoje gaminamų, ir iš trečiųjų šalių importuojamų produktų laisvos ir sąžiningos konkurencijos vidaus rinkoje sąlygą; tačiau mano, kad valstybės narės ir regionai turėtų leisti pavieniams gamintojams arba gamintojų grupėms kurti savanoriškas sistemas, kurių poveikis būtų dar stipresnis, tuo pačiu metu užkertant kelią konkurencijos iškraipymui bei apsauganti ES konkurencingumą tarptautinėse rinkose;

68. primena savo požiūrį, kad toks pagrindų įstatymas neturėtų kliudyti gamintojams nustatyti savanoriškų už ES taisykles griežtesnių sistemų, ir mano, kad tokios sistemos taip pat turėtų būti moksliškai pagrįstos ir kad jas būtų galima populiarinti naudojant patvirtintus ir darnius ženklus; ragina Komisiją, remiantis savo komunikatu COM(2009) 584, atlikti tyrimą ir, jei tinkama, kartu pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų dėl visos ES mėsos ir pieno produktų ženklinimo sistemų, skirtas vartotojams informuoti apie taikytus ūkininkavimo metodus ir jų poveikį gyvūnų gerovei, siekiant užtikrinti kuo veiksmingesnį ir nuoseklesnį skaidrumą ir vartotojų informavimą;

69. mano, kad Europos gyvūnų gerovės pagrindų įstatyme turėtų būti:

a) nustatyta bendra gyvūnų gerovės apibrėžtis ir samprata pagal OIE, taip pat bendri moksliškai pagrįsti tikslai;

b) nustatytas visiems gyvūnų savininkams ir prižiūrėtojams taikytinas pareigos rūpintis gyvūnais principas, o už benamius gyvūnus visų pirma turėtų būti atsakingas savininkas ir, galiausiai, dėl rizikos visuomenės sveikatai ir saugai – valstybių narių valdžios institucijos;

c) nustatytos informavimo priemonės ir gairės valdžios institucijų darbuotojams, kaip atliekant savo pareigas nustatyti su gyvūnų gerove susijusias problemas;

d) prireikus, nustatytas reikalavimas užtikrinti kiekvieno asmens, kuriam vykdant savo profesines pareigas tenka prižiūrėti gyvūnus, kompetenciją, pripažįstant praktikoje ar mokymų metu jau įgytus įgūdžius ir žinias, kartu su tinkamo mokymo reikalavimais atlikti konkrečias su gyvūnų gerove susijusias užduotis;

e) nustatyta valstybių narių pareiga kas dvejus metus teikti Komisijai ES gyvūnų gerovės teisės aktų įgyvendinimo ataskaitas ir į jas įtraukti kitų dvejų metų veiksmų planus, taip pat reikalavimas Komisijai iškart paskelbti šias ataskaitas ir jų santrauką;

f) nustatytos veiksmingos ir laiku taikomos sankcijos valstybėms narėms, kurios neteikia ataskaitų arba nesilaiko įsipareigojimų vykdyti kontrolę ir rengti patikras;

g) sukurtas Europos mastu koordinuojamas gyvūnų gerovės tinklas, kuris, vadovaudamasis bandomojo projekto X/2012 patirtimi, rems informavimo ir švietimo kampanijas, vertins gyvūnų gerovės reikalavimus pagal tarpusavyje įvertintas naujausias mokslo žinias ir koordinuos ES naujų technologijų išankstinio bandymo sistemą, derančią su esamomis Komisijos ir jos agentūrų bei komitetų skatinamomis programomis;

h) nustatyti moksliškai pagrįsti konkrečius sektorius reglamentuojantys teisės aktai ir ne teisėkūros priemonės;

i) nuostata dėl peržiūros, kad būtų galima reguliariai derinti pagrindų įstatymą su mokslo pažanga, kartu neprarandant teisinio tikrumo ir atsižvelgiant į padarytos investicijos ekonominės eksploatacijos laikotarpį;

70. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] OL C 308 E, 2006 12 16, p. 170–178.
[2] OL C 279E, 2009 11 19, p. 89–98.
[3] OL C 212E, 2009 5 6, p. 326–346.
[4] OL C 81E, 2011 3 15, p. 25–32.
[5] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0238.
[6] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0083.
[7] Priimti tekstai, P7–TA(2012)0096.
[8] Priimti tekstai, P7_TA(2011) 0444.
[9] EFSA leidinys, 2011 m.; 9(1)1966.
[10] EFSA leidinys (2012 m.); 10(1):2513.
[11] OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 7.1.1 straipsnis (2011m.) http://www.oie.int/index.php?id=169&L=0&htmfile=chapitre_1.7.1.htm.
[12] www.welfarequality.net/everyone/43395/7/0/22.
[13] OL L 323, 1978 11 17, p. 12–13.
[14] Europos sutarčių serija Nr. 125. Namuose laikomų gyvūnų apsauga, 1987 11 13.
[15] OL L 165, 2004 4 30, p. 1–141.
[16] OL L 94, 1999 4 9, p. 24–26.
[17] OL L 276, 2010 10 20, p. 33–79.
[18] OL L 61, 1997 3 3, p. 1–69
[19] OL L 94, 1999 4 9, p. 24–26.
[20] OL L 3, 2006 1 5, p. 1-44.
[21] OL L 276, 2010 10 20, p. 33-79.
[22] OL L 165, 2004 4 30, p. 1–141.

AIŠKINAMOJI DALIS

Dabartinė gyvūnų gerovės padėtis

Komisijos komunikatas COM(2012) 0006 dėl strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. yra labai reikalingas, ypač todėl, kad jame svarstoma daugybė 2010 m. gegužės 5 d. Parlamento rezoliucijoje aptartų klausimų. Jei tinkamai pasinaudosime šiuo komunikatu, galėsime pasiekti aiškų ir vienodą gyvūnų gerovės lygį visoje ES.

Aukštą gyvūnų gerovės lygį, kuris yra neatsiejamas nuo tvaraus vystymosi, svarbu palaikyti siekiant saugoti gyvūnų ir visuomenės sveikatą, taip pat užtikrinti Europos gyvulininkystės sektoriaus produktyvumą ir konkurencingumą. Tačiau gyvūnų gerovę reglamentuojančios Europos ir nacionalinės taisyklės yra sudėtingos ir apie jas trūksta informacijos, todėl atsiranda teisinis netikrumas, o dėl taisyklių nesilaikymo ir teisinių priemonių trūkumo iškraipoma konkurencija. Todėl reikalingas naujas požiūris į gyvūnų gerovę: reikėtų remtis mokslu ir pripažinta pastarųjų metų patirtimi, teisės aktai turėtų būti lengvai suprantami, o jų kontrolė – nesudėtinga.

Sudėtingos ir skirtingos gyvūnų gerovę reglamentuojančios taisyklės

Nors vis dar nėra konkrečius gyvūnų – pavyzdžiui, gyvūnų augintinių ir pieninių karvių – gerovės aspektus reglamentuojančių teisės aktų, apskritai gyvūnų gerovei skirtų teisės aktų netrūksta. Be to, šiuo metu galioja nesuskaitoma daugybė skirtingų nacionalinės teisės reikalavimų. Sąvokos nėra visuotinai apibrėžtos, o dėl sudėtingų taisyklių ir reikalavimų gyvūnus prižiūrintiems asmenims arba jų savininkams yra sunku perprasti tinkamą gyvulininkystės praktiką arba gerąją patirtį. Todėl šiuo metu gyvūnų gerovės sąlygos labai skiriasi įvairiose ES valstybėse narėse, taip pat labai priklauso nuo gyvūnų rūšies.

Nepakankamas reikalavimų laikymasis ir jų vykdymo užtikrinimas

Be to, nors keliose srityse daroma pažanga, iki šiol menkai teužtikrinamas kai kurių gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų laikymasis. Dėl ilgų pereinamųjų ir įgyvendinimo laikotarpių ir teisinių priemonių trūkumo pagal šiuo metu galiojančias taisykles nepakankamai užtikrinama atitiktis, pavyzdžiui, Tarybos direktyvai 1999/74/EB, nustatančiai būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus. Taip pat galima labai pagrįstai nerimauti, kad panaši padėtis susiklostys įgyvendinant Tarybos direktyvą 2008/120/EB, nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus, ir Direktyvą 76/768/EEB (Kosmetikos direktyva). Kitas gyvūnų gerovės apsaugos stokos pavyzdys – piktnaudžiavimas galiojančia leidžiančia nukrypti nuostata dėl neapsvaigintų gyvūnų ritualinio skerdimo. Dėl to gyvūnai patiria papildomų kančių, taip pat klaidinami vartotojai.

Akivaizdu, jog Komisijos pajėgumo ir išteklių nepakanka užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi taisyklių. Tačiau ir pati Komisija galėtų geriau vykdyti savo užduotis. Kai kurie 2006–2010 m. veiksmų plane numatyti veiksmai iki šiol nebaigti, pavyzdžiui, nepateiktos dvi ataskaitos dėl kiaulių. Be to, naujų veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštį reikėtų suderinti su galiojančiuose teisės aktuose nustatytais terminais[1].

Naujoji strategija

Taikymo sritis

Platus Komisijos požiūris yra labai pagirtinas. Laikantis tokio plataus požiūrio, įmanoma padidinti, pavyzdžiui, gyvūnų augintinių gerovę, netgi turint omenyje tai, kad apie 95 proc. visų prijaukintų gyvūnų Europoje prižiūri ūkininkai (kartu su gyvūnų vežėjais, inspektoriais, veterinarijos gydytojais ir kitais specialistais).

Deja, Komisijai nepavyko atskleisti gyvūnų gerovės ryšio su visuomenės sveikata. Pagal šią strategiją taip pat reikėtų vadovautis principu „viena sveikata“, nes gera gyvulininkystės praktika, taip pat tinkama gyvūnų augintinių priežiūra, padeda užkirsti kelią ligų plitimui ir mikroorganizmų atsparumui antimikrobinėms medžiagoms.

Politikos nuoseklumas ir finansavimo derinimas

Kitas naujosios strategijos trūkumas yra tai, kad nėra tinkamo numatytiems veiksmams skirto biudžeto. 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje Parlamentas aiškiai paragino skirti naujajai strategijai pakankamą finansavimą. Todėl itin svarbu, kad Komisija, siekdama politikos nuoseklumo, visomis išgalėmis stengtųsi skirti daugiau išteklių gyvūnų gerovei Europoje.

Pavyzdžiui, gyvūnų gerovei, kai tinka, reikėtų skirti daugiau dėmesio pagal ES vartotojų politiką, bendrąsias mokslinių tyrimų programas ir BŽŪP (tačiau, žinoma, miesto kačių ir šunų poreikių finansavimas BŽŪP lėšomis nebūtų pagrįstas). Investicijoms į gyvūnų gerovę reikia daug lėšų, todėl labai svarbu užtikrinti, kad pastatai, technologijos ir kitos priemonės būtų tinkamos ir naudojamos daugelį metų. Taip pat dar nėra tinkamos pusiausvyros maisto tiekimo grandinėje, todėl nukenčia pirminiai gamintojai ir mažiau investuojama į gyvūnų gerovę ūkiuose; Į tai reikėtų atsižvelgti naujojoje strategijoje.

Galbūt taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad politikos nuoseklumas yra pagrįstas Sutarties 7 straipsniu, todėl jis iš tiesų nėra politinio pasirinkimo reikalas. Kadangi pagal Sutarties 13 straipsnį ES ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus, kitose politikos srityse būtina pagal galimybes užsiimti gyvūnų gerovę didinančia veikla ir išvengti bet kokio neigiamo kitų politikos krypčių poveikio gyvūnams.

Todėl labai svarbu, kad Komisija toliau užtikrintų pirmenybę gyvūnų gerovės klausimams savo prekybos politikoje ir dvišaliuose bei tarptautiniuose prekybos susitarimuose, taip pat kad būtų didinama gyvūnų gerovė trečiosiose šalyse reikalaujant, kad importuojami produktai atitiktų ES standartams lygiaverčius reikalavimus.

Gyvūnų gerovė ateityje

Mokslas

Praėjusį dešimtmetį ES ir visame pasaulyje padaugėjo mokslinių tyrimų, susijusių su gyvūnų gerove; tokių tyrimų pavyzdys yra Gyvūnų gerovės kokybės projektas. Šis vis didėjantis mokslo žinių fondas yra pats tinkamiausias pagrindas gyvūnų gerovės strategijai ir teisės aktams. Šias žinias svarbu pritaikyti visose su gyvūnais susijusiose veiklos srityse, pradedant naujų technologijų kūrimu ir gyvūnams laikyti skirtų patalpų įrengimu remiantis išankstiniais tyrimais ir baigiant bendra gyvūnų gerovės priežiūra ir kontrole Europos Sąjungoje.

Reikalavimų vykdymo užtikrinimas

Kaip jau minėta, didžiausia gyvūnų gerovės problema šių dienų Europoje yra nepakankamas teisės aktų nuostatų laikymasis ir jų vykdymo užtikrinimas. Būsimuose teisės aktuose reikėtų numatyti pereinamaisiais laikotarpiais taikyti teisines priemones, kad Komisija galėtų įvertinti įgyvendinimo pažangą ir prireikus imtis priemonių padėčiai ištaisyti. Nepakanka laukti, kol nuostatos bus pažeistos, ir tada perduoti problemą nagrinėti ES Teisingumo Teismui.

Be to, reikalinga organizacija, kuri tarsi „gyvūnų FTB“ kontroliuotų pačių valstybių narių atliekamus tikrinimus. Todėl būtina skirti daugiau išteklių Maisto ir veterinarijos tarnybai, kad ji galėtų tinkamai kontroliuoti gyvūnų gerovės tikrinimus valstybėse narėse ir, nustačiusios pažeidimus, imtis veiksmų. Tačiau pagrindinė atsakomybė už tinkamą užtikrinimą, kad būtų vykdomi reikalavimai, tenka valstybėms narėms – jos turi užtikrinti, kad būtų skiriama pakankamai kvalifikuotų inspektorių gyvūnų gerovei tikrinti.

Kita svarbi priemonė yra skaidrumas. Komisija ir valstybės narės jau yra įsipareigojusios pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas teikti informaciją apie gyvūnų gerovę, kurią būtų galima palyginti ES mastu, ir ją viešai skelbti. Šiame reglamente aiškiai nustatyta, kad valstybės narės privalo parengti daugiamečius kontrolės planus ir kasmet teikti ataskaitas Komisijai. Atrodo, kad šis reglamentas nepakankamai taikomas, ir Komisija turėtų ieškoti būdų imtis veiksmingų priemonių, kai nesilaikoma reikalavimų, pavyzdžiui, viešai pranešti apie pažeidėjus.

Informavimas

Siekiant, kad gyvūnų gerovės lygis visoje ES būtų vienodai aukštas, labai svarbu rengti tikslius, konkrečius ir išsamius mokymo kursus, teikti informaciją ir patarimus asmenims, kurie kasdien dirba su gyvūnais. Jiems reikėtų pranešti ir apie galiojančius teisės aktus, ir apie mokslo žinias, kuriomis tie teisės aktai pagrįsti.

Norint užtikrinti, kad šią informaciją gautų ir suprastų su gyvūnais kasdien dirbantys žmonės, ją būtina pritaikyti ir skelbti regionų ir vietos lygmenimis. Europos mastu koordinuojamas gyvūnų gerovės centrų tinklas galėtų labai prisidėti prie šios veiklos.

Europos gyvūnų gerovės pagrindų įstatymas

Komisija į savo komunikatą įtraukė Parlamento pasiūlymą dėl Europos gyvūnų gerovės pagrindų įstatymo. Pamatiniai tokio įstatymo principai būtų skaidrumas, supaprastinimas ir pritaikymas praktikoje moksliniais pagrindais.

Priėmus tokį įstatymą taip pat padidėtų konkurencingumas vidaus rinkoje bei prekiaujant su trečiosiomis šalimis ir pagerėtų gyvūninių produktų kokybė. Jeigu gyvūnų gerovės lygis visoje Europoje būtų vienodas ir veiksmingai palaikomas, gali būti lengviau nustatyti ES reikalavimus, kad iš trečiųjų šalių importuojami produktai atitiktų lygiaverčius standartus.

2013 m. planuojama persvarstyti Tarybos direktyvą 98/58/EB – tai bus puiki proga geriau išaiškinti šią direktyvą, ją labiau pagrįsti ir išplėsti jos taikymo sritį, paverčiant ją pagrindų įstatymu. Komisija savo komunikate pripažino, kad svarbu skirti dėmesį į rezultatus nukreiptoms priemonėms. Toks požiūris yra labai pagirtinas, tačiau svarbu pažymėti, kad šio pobūdžio rodikliai turėtų ne pakeisti, o papildyti nuostatas dėl gyvūnų gerovės sąlygų, naudojant juos šių sąlygų kokybei vertinti. Negalima neatsižvelgti į gerovės sąlygas, pavyzdžiui, gyvūnų laikymo patalpų infrastruktūrą ir pakankamą erdvę jiems judėti, nes jei šios sąlygos yra nepakankamai geros, neįmanoma pasiekti tinkamų gyvūnų gerovės rezultatų.

Pagrindų įstatymu būtų sudarytos vienodos sąlygos, nes „gyvūnų gerovės“ sąvoka būtų visur vienoda ir suprantama. Panašiai kaip bendrasis maistą reglamentuojantis teisės aktas (Reglamentas (EB) Nr. 178/2002), pagrindų įstatymas taptų bendru pagrindu. Tačiau jis neturėtų kliudyti gamintojams nustatyti savanoriškų už ES taisykles griežtesnių sistemų, jeigu tos sistemos taip pat būtų moksliškai pagrįstos.

Pagrindų įstatyme visų pirma reikėtų pateikti visuotinę gyvūnų gerovės apibrėžtį, kurią suformulavo OIE[2]. Jame taip pat turėtų būti nustatyti ne tik bendrieji moksliškai pagrįsti tikslai, bet ir pareigos rūpintis gyvūnais principas. Itin svarbu, kad kiekviename proceso etape būtų nustatytas už kiekvieną gyvūną, kuriam taikomas pagrindų įstatymas, atsakingas fizinis arba juridinis asmuo. Atsakomybę už beglobius gyvūnus, įskaitant benamius prijaukintų rūšių gyvūnus, turėtų prisiimti valstybių narių valdžios institucijos, nes šie gyvūnai taip pat kelia grėsmę (pavyzdžiui, dėl pasiutligės) visuomenės sveikatai.

Reikėtų nustatyti, kad kiekvienas asmuo, kuriam darbo metu tenka prižiūrėti gyvūnus, turėtų būti kvalifikuotas ir prireikus tinkamai mokomas. Reikėtų nustatyti, kad asmenys, kurie nori pradėti verslą (pavyzdžiui, ūkininkai ir gyvūnų vežėjai), tačiau neturi reikiamos su gyvūnais susijusios patirties, privalėtų gauti pažymėjimą arba kitokį kvalifikacijos liudijimą. Taip pat reikėtų sukurti sistemą, kurioje, remiantis išankstiniais tyrimais, būtų išduodami leidimai įrengti arba pertvarkyti gyvūnams laikyti skirtas patalpas.

Panašiai, kaip nustatyta Kontrolės reglamente EB Nr. 882/2004, valstybės narės turėtų būti įpareigotos teikti Komisijai metines Europos gyvūnų gerovės teisės aktų įgyvendinimo ataskaitas ir į jas įtraukti kitų metų veiksmų planus. Komisija turėtų iškart paskelbti šias ataskaitas kartu su suvestine ataskaita, kurioje būtų apibendrinta valstybių narių pateikta informacija.

Už reikalavimų vykdymo užtikrinimą visų pirma atsako valstybės narės – jos turi nustatyti atgrasančias ir veiksmingas sankcijas. Tačiau pagrindų įstatymu taip pat turėtų būti suteiktos reikiamos priemonės Komisijai, kad ji galėtų imtis veiksmingų sankcijų prieš valstybes nares, kurios neteikia ataskaitų arba nevykdo įsipareigojimų.

Pagrindų įstatyme turėtų būti nustatytos Europos mastu koordinuojamo gyvūnų gerovės tinklo sukūrimo sąlygos. Šis tinklas neturėtų perimti arba kartoti Komisijos ir jos agentūrų, tarp jų EFSA, atliekamų užduočių. Jis, vadovaudamasis 2012 m. bandomojo projekto patirtimi, turėtų teikti paramą savo informavimo ir švietimo veikla, vertinti gyvūnų gerovės reikalavimus pagal naujausias mokslo žinias ir koordinuoti ES naujų technologijų išankstinio bandymo sistemą.

Po pagrindų įstatymo turėtų būti priimti konkrečias sritis reglamentuojantys arba vertikalieji teisės aktai tose srityse, kuriose tokių teisės aktų trūksta, pavyzdžiui, dėl pieninių karvių, gyvūnų augintinių ir kt. Šie teisės aktai taip pat turi būti moksliškai pagrįsti, lengvai aiškinami ir taikomi praktikoje.

Be to, svarbu reguliariai persvarstyti pagrindų įstatymą, derinti jį su svarbia mokslo pažanga ir kartu užtikrinti teisinį tikrumą siekiant pagrindinio tikslo – pakeisti, supaprastinti ir išaiškinti Europoje taikomus gyvūnų gerovės reikalavimus.

[1] Pavyzdžiui, Direktyvoje 2007/43/EB, nustatančioje būtiniausias broilerių apsaugos taisykles, nustatytas pranešimo dėl broilerių gerovės (įskaitant gerovės rodiklių pokyčius) pateikimo terminas yra 2012 m. birželio 30 d., o ne 2015 m., kaip nurodyta strategijoje.
[2] „Gyvūnų gerovė taip pat reiškia jų gyvenimo sąlygų tinkamumą. Gyvūno gerovė yra pakankama, jeigu jis (remiantis moksliniais įrodymais) yra sveikas ir gerai jaučiasi, yra tinkamai maitinamas ir saugus, gali elgtis taip, kaip būdinga jo rūšiai, ir nepatiria nemalonių būsenų – skausmo, baimės ar kančių. Būtinos gyvūnų gerovės sąlygos yra ligų profilaktika ir veterinarinis gydymas, tinkamos laikymo patalpos, tvarkymas ir šėrimas, humaniška priežiūra ir humaniškas skerdimas arba žudymas. Gyvūno gerovė reiškia jo būklę, o elgesys su gyvūnu apibūdinamas kitomis sąvokomis, kaip antai „gyvūnų priežiūra“, „gyvulininkystė“ ir „humaniškas elgesys“.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (5.6.2012)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m.
(2012/2043(INI))

Nuomonės referentė: Kartika Tamara Liotard

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena, kad Sutarties 13 straipsnis yra bendro pobūdžio, todėl yra tiek pat svarbus kaip ir aplinkos ar vartotojų apsauga ir teisiniu požiūriu reikšmingesnis nei visos vidaus rinkos politikos priemonės; todėl pabrėžia, kad į ES strategiją dėl gyvūnų gerovės turi būti įtrauktos iniciatyvos, veiksmai ir priemonės, kuriais visose politikos srityse būtų užtikrinti visų gyvūnų gerovės aspektai;

2. palankiai vertina Europos Sąjungos strategiją dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m., tačiau apgailestaudamas pažymi, kad joje neatskleista gyvūnų sveikatos svarba visuomenės sveikatai pagal koncepciją „gyvūnai ir žmonės – viena sveikata“ ir gyvūnų sveikatos ir jų gerovės sąsaja;

3. labai apgailestauja, kad Komisija nepateikė naujų pasiūlymų dėl teisės aktų, kurie padėtų pagerinti ES gyvūnų gerovę vykdant šią strategiją; pripažįsta, kad tobulesnis teisės aktų įgyvendinimas yra pagrindinis geresnės ES gyvūnų gerovės veiksnys, tačiau primygtinai reikalauja, kad siekiant pagerinti dabartinius gyvūnų gerovės standartus būtų pateikti nauji teisės aktai;

4. pabrėžia, kad geriau užtikrinta gyvūnų gerovė turi poveikio maisto saugai ir yra ekonomiškai naudinga maisto tiekimo grandinei;

5. palankiai vertina tai, kad strategijoje būtų pasiūlytas Europos gyvūnų gerovės pagrindų įstatymas, jei dėl jo nebūtų susilpnintos esamos nacionalinės nuostatos ir būtų rūpestingai ištirta, ar laikomasi subsidiarumo principo; pakartoja, kad toks pagrindų įstatymas turėtų būti grindžiamas naujausiais patvirtintais mokslo duomenimis ir kad jis turėtų apimti visus gyvūnus – ir naminius, ir benamius, – taip pat laukinius gyvūnus, laikomus zoologijos soduose ir akvariumuose, bei invazines svetimas rūšis; be to, palankiai vertina tai, kad pripažįstama būtinybė plačiąją visuomenę geriau informuoti apie gyvūnų apsaugą;

6. pabrėžia būtinybę gerinti gyvūnų gerovę išsaugant ir toliau plėtojant politikos priemones bei teisinius standartus gyvulių auginimo, gyvų gyvūnų vežimo (kuris taip pat vadinamas gyvuoju eksportu), laukinių gyvūnų ir gyvūnų, naudojamų moksliniams tyrimams ir bandymams, apsaugos srityse;

7. primygtinai ragina Komisiją, kai esama aiškių gyvūnų gerbūvio ir jų pervežimo problemas patvirtinančių mokslo įrodymų, pritaikyti esamas priemones arba nustatyti naujas politikos priemones, pvz., konkrečiai rūšiai skirtus teisės aktus ir gyvūnų gerovės rodiklius, pagrįstus rezultatais bei kriterijus, susijusius su rizikos vertinimo sistema, taikoma maisto saugos srityje, siekiant spręsti šias problemas, maisto grandinėje gyvūnų gerbūviui skirtoms išlaidoms paskiriant didesnę dalį, ypač atkreipiant dėmesį į problemas, susijusias su pieninių galvijų, mėsinių galvijų, triušių, ūkiuose auginamų žuvų gerove ir gyvų gyvūnų pervežimu; nurodo, kad šiuo klausimu reikia pasitelkti EFSA mokslinę nuomonę;

8. apgailestauja, kad strategija nesiekiama skatinti aukšto lygio gyvūnų gerovės standartų pasinaudojant tvaraus vartojimo ir gamybos, aplinką tausojančių viešųjų pirkimų ir įmonių socialinės atsakomybės politikos teikiamomis galimybėmis;

9. pabrėžia, kad į strategijoje išvardytų veiksmų sąrašą turi būti įtraukti šie veiksmai:

– persvarstyti Reglamentą 1/2005, įskaitant pasiūlymą apriboti ūkiuose auginamų gyvūnų pervežimą iki 8 valandų, kaip inter alia to prašoma 2011 m. kovo 15 d. patvirtinta rašytine deklaracija 49/2011 ir daugiau nei 1.000.000 parašų už peticiją dėl 8 valandų; taip pat žengti realų žingsnį link taikomų statutinių nuostatų supaprastinimo bei administravimo išlaidų sumažinimo, kas ekonominės veiklos vykdytojams suteiktų daugiau lankstumo;

– parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų uždrausta klonuoti gyvūnus ir pateikti rinkai maisto produktus iš klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių;

– parengti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų uždrausta genetiškai modifikuoti gyvūnus ir pateikti rinkai maisto produktus iš genetiškai modifikuotų gyvūnų ir jų palikuonių;

– parengti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo nustatomi minimalūs galvijų ir triušių apsaugos standartai;

– įtraukti nuostatas, kad etiketėse būtų pateikiama vartotojui skirta informacija apie gyvūno paskerdimo būdą;

– parengti ES gaires ar įgyvendinimo taisykles dėl žudomų gyvūnų apsaugos;

– įgyvendinti Europos deklaraciją dėl chirurginės kuilių kastracijos alternatyvų;

10. mano, kad Europos gyvūnų gerovės pagrindų įstatyme turėtų būti sprendžiama benamių gyvūnų problema, kuri yra itin didelė pietinėse ir rytinėse ES valstybėse narėse, veiksmingai taikant kastraciją; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares ratifikuoti Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos;

11. mano, kad į Europos gyvūnų gerovės pagrindų įstatymą turėtų būti įtrauktos priemonės, skirtos spręsti problemai, susijusiai su laukinių paukščių, kurie gaudomi arba auginami kai kuriose valstybėse narėse kaip gyvas jaukas migruojančių paukščių medžioklei, laikymu nesuderinamomis su jų prigimtimi sąlygomis;

12. skatina Komisiją persvarstant ES teisės aktus ir atsižvelgiant į naujas technologijas, tokias kaip nanotechnologijos ir klonavimas, bet jomis neapsiribojant, ES mastu priimti strategiją dėl bandymams su gyvūnais alternatyvių metodų kūrimo ir taikymo; tačiau primena, kad vartotojų sauga turi išlikti svarbiausia; pritaria galutiniam 2013 m. kovo mėn. terminui dėl draudimo prekiauti naujais kosmetikos produktais, kurie bandyti su gyvūnais ir ragina Komisiją jo nepratęsti ir nenumatyti jokių išimčių;

13. ragina Komisiją aktyviai remti atitinkamas ES referencinės laboratorijos (veikiančios Jungtiniame tyrimų centre) strategijos nustatymo ir mokslinių tyrimų funkcijas, siekiant apibrėžti prioritetines gyvūnų mokslinių tyrimų metodų pakeitimo sritis, taip pat ir nustatant toksiškumą žmogui bei ligų plitimo kelius, ir plėtoti žmogui būdingų ligų in vitro tyrimus ir skaičiuojamąjį modeliavimą;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų programoje būtų numatyta pakankamai galimybių atlikti mokslinius tyrimus biologinės įvairovės išsaugojimo, prekybos laukiniais gyvūnais, alternatyvių priemonių nenaudojant gyvūnų sukūrimo ir įteisinimo temomis, taip pat mokslinius tyrimus dėl naujų technologijų, pvz., nanotechnologijų ir klonavimo, tačiau ne tik jų, poveikio;

15. primygtinai ragina Komisiją atlikti išsamų dabartinių netvarių gyvulininkystės produktų gamybos metodų poveikio gyvūnų ir žmonių sveikatai bei aplinkai tyrimą ir užtikrinti, kad strategijoje numatyta sąveika su BŽŪP padėtų labiau remti tvarios gamybos sistemas ir didinti gyvūnų gerovę, taip kartu padedant išvengti ligų ir antimikrobinio atsparumo; rekomenduoja remtis praktine patirtimi ir parengti pranešimą, kuriame būtų įvertintas įprastinio profilaktinio, negydomojo antibiotikų naudojimo žemės ūkyje mastas, o taip pat esamos stebėsenos ir ataskaitų teikimo šiuo klausimu sistemos visose ES valstybėse narėse;

16. primygtinai ragina Tarybą užtikrinti, kad vykdant kaimo plėtros programas būtų iš esmės pagerinta padėtis gyvūnų gerovės srityje, visų pirma suteikiant tinkamą finansavimą gyvūnų gerovės išmokoms padengti bei užtikrinant, kad gyvūnų gerovės priemonės būtų įtrauktos į visas 2014–2020 m. laikotarpio kaimo plėtros programas;

17. pabrėžia, kad BŽŪP po 2013 m. turėtų būti numatyta parama ūkininkams, kurie taiko aukštesnius gyvūnų gerovės standartus, nei numatyta pagal kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus, taip pat patvirtinti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad ES žemės ūkis nuo pramoninės gyvulininkystės produktų gamybos pereitų prie tvaresnių, labiau aplinką tausojančių, humaniškesnių gyvulininkystės formų;

18. ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti kompleksinio paramos susiejimo priemone, siekiant pagerinti ES teisės aktų dėl gyvūnų gerovės vykdymą; šiuo atžvilgiu mano, kad visi ES standartai dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos turėtų būti įtraukti į kompleksinio paramos susiejimo sistemą ir kad siekiant užtikrinti atgrasantį poveikį turėtų būti numatytos pakankamai griežtos sankcijos;

19. pabrėžia aiškų gyvūnų ir žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos tarpusavio ryšį ir ragina Komisiją įtraukti gyvūnų gerovės tikslą į būsimą septintąją aplinkosaugos veiksmų programą ir visų pirma užtikrinti, kad būtų įtrauktos strategijos ir veiksmai, kuriais siekiama sumažinti moksliniuose tyrimuose naudojamų gyvūnų skaičių, apsaugoti laukinius gyvūnus, veiksmingai apsaugoti ir padidinti biologinę įvairovę ir skatinti tvarią gyvulininkystę.

20. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant geriau informuoti suinteresuotuosius subjektus apie laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimus, suteikiant galimybių veiksmingai naudotis rūšims pritaikytomis gyvūnų aplinkos gerinimo programomis bei dalyvauti jas įgyvendinant, kad būtų užtikrinamas tinkamas fizinis ir psichinis gyvūnų stimuliavimas, siekiant padidinti nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų gerovę; ragina skubiai ir visapusiškai įgyvendinti Zoologijos sodų direktyvą ir reikalauja, kad už teisės aktų vykdymo užtikrinimą atsakingi pareigūnai bei zoologijos sodų veterinarai būtų tinkamai apmokyti ir kvalifikuoti;

21. pritaria principui ženklinti maisto produktus, atitinkančius gyvūnų gerovės standartus, kurie yra griežtesni nei reikalaujama šiuo metu galiojančiais teisės aktais; ragina Komisiją, remiantis savo komunikatu COM(2009) 584, pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų dėl visos ES mėsos ir pieno produktų bei kiaušinių perdirbtuose produktuose ženklinimo sistemų, informuojant vartotojus apie taikytus ūkininkavimo metodus ir jų poveikį gyvūnų gerovei, siekiant užtikrinti kuo veiksmingesnį ir nuoseklesnį vartotojų informavimą;

22. ragina Komisiją įvesti prieš skerdžiant neapsvaigintų gyvūnų mėsos specialų ženklinimą;

23. ragina Komisiją pradėti plataus užmojo vartotojų informavimo apie ES teisės aktus dėl gyvūnų gerovės kampaniją, nuolat informuojant Europos gamintojus apie būtinus pokyčius siekiant, kad kainų padidėjimas būtų suprantamas, jų pastangos būtų žinomesnės ir siekiant padidinti jų produkcijos pridėtinę vertę.

24. primena, kad šioje srityje svarbų vaidmenį galėtų atlikti mastu koordinuojamas gyvūnų gerovės centrų tinklas ES, kuris valstybėms narėms ir kitoms suinteresuotosioms šalims galėtų teikti svarbią, aukštos kokybės, profesionalią ir nuoseklią paramą, perduodamas joms gerąją patirtį gyvūnų gerovės srityje.

25. palankiai vertina Komisijos ketinimą pirmumo tvarka spręsti nepakankamo gyvūnų gerovės teisės aktų reikalavimų nesilaikymo problemą; ragina Komisiją į visus šios srities pasiūlymus dėl teisės aktų įtraukti įpareigojimą valstybėms narėms parengti įgyvendinimo planus ir parengti valstybių narių, kurioms sunkiai sekasi laikytis galutinių terminų, ankstyvo nustatymo sistemas, kartu numatant intervencijos galimybę, jei nebus laikomasi galutinių terminų;

26. ragina Komisiją derybų PPO (Pasaulinė prekybos organizacija) metu ir sudarant dvišalius susitarimus pirmenybę teikti gyvūnų gerovės klausimams;

27. ragina Komisiją derybose dėl dvišalių prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis reikalauti, kad jos vykdytų Europos reikalavimus dėl gyvūnų gerovės eksportuojant gyvulius ir mėsą į Bendrijos rinką.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	30.5.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	33 16 11
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Kriton Arsenis, Sophie Auconie, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Sergio Berlato, Lajos Bokros, Milan Cabrnoch, Martin Callanan, Chris Davies, Esther de Lange, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Edite Estrela, Jill Evans, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Matthias Groote, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Holger Krahmer, Jo Leinen, Corinne Lepage, Peter Liese, Kartika Tamara Liotard, Zofija Mazej Kukovič, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Andres Perello Rodriguez, Mario Pirillo, Pavel Poc, Anna Rosbach, Oreste Rossi, Dagmar Roth-Behrendt, Kārlis Šadurskis, Carl Schlyter, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Bogusław Sonik, Salvatore Tatarella, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Glenis Willmott, Sabine Wils
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Inés Ayala Sender, Gaston Franco, James Nicholson, Justas Vincas Paleckis, Vittorio Prodi, Britta Reimers, Michèle Rivasi, Alda Sousa, Bart Staes, Marita Ulvskog, Andrea Zanoni

Peticijų komiteto NUOMONĖ (10.5.2012)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m.
(2012/2043(INI))

Nuomonės referentas: Victor Boştinaru

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. apgailestauja, kad nepaisant to, kad gyvūnų gerovės darbotvarkė papildyta specialiais teisės aktais, tebėra per daug sričių, kurių nereglamentuoja jokie specialūs ES teisės aktai;

2. pažymi, kad gyvūnų gerovė yra sudėtingas ir įvairialypis klausimas, turintis įtakos tarptautinei ir vidaus politikai ir apimantis svarbius etinius, mokslinius, ekonominius, kultūrinius ir politinius aspektus;

3. atkreipia dėmesį į vis didėjantį Europos piliečių iš visų valstybių narių pateikiamų peticijų, kuriose prašoma sugriežtinti tikslinius ir išsamius gyvūnų, ypač laikomų gyvūnų parkuose, soduose ir zoologijos soduose, apsaugą ir gerovę reglamentuojančius teisės aktus, skaičių, kad būtų pašalinta nemažai esamų spragų;

4. palankiai vertina Komisijos siekį apsvarstyti galimybę įdiegti supaprastintą ES teisės aktų sistemą, į kurią įtraukti gyvūnų gerovės principai būtų taikomi visiems gyvūnams, laikomiems vykdant ekonominę veiklą, įskaitant, kai tai tikslinga, gyvūnus augintinius; vis dėlto laikosi pozicijos, kad pirmiausia reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių gyvūnų gerovės reglamentavimo teisės aktų, ir pabrėžia būtinybę pereinamuoju būsimų gyvūnų gerovės teisės aktų taikymo laikotarpiu įgyvendinti „teisines gaires“;

5. pažymi, kad peticijose kai kurie Europos piliečiai prieštarauja bulių kautynėms ir kitiems vaidinimams, kuriuose gyvūnai patiria bereikalingą stresą arba yra sužeidžiami ir (arba) nužudomi;

6. pažymi, jog apskaičiuota, kad ES šunų ir kačių populiaciją sudaro apie šimtas milijonų gyvūnų, ir jog nepriimta ES teisės aktų dėl gyvūnų augintinių gerovės; todėl ragina Komisiją, atsižvelgiant į 2010 m. Tarybos išvadas dėl kačių ir šunų gerovės, skatinti gyvūnų augintinių gerovę užtikrinant būtiniausius jų priežiūros ir apsaugos standartus ir privalomo registravimo bei ženklinimo mikrolustu sistemas;

7. pabrėžia, kad tik privalomas augintinių gyvūnų ženklinimas naudojant veiksmingą ir patikimą gyvūnų registracijos sistemą, leidžia atsekti gyvūnus ir yra labai svarbus sėkmingam gyvūnų sveikatos ir gerovės valdymui, kuris padeda skatinti atsakingą gyvūnų laikymą ir apsaugoti visuomenės sveikatą;

8. mano, kad į Europos gyvūnų gerovės pagrindų įstatymą turėtų būti įtrauktos priemonės, skirtos benamių gyvūnų problemai, kuri yra itin didelė pietinėse ir rytinėse ES valstybėse narėse, spręsti, ir primygtinai ragina teikti ES finansavimą veiksmingoms sterilizavimo ir kastravimo priemonėms įgyvendinti; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares ratifikuoti Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos ir perkelti jos nuostatas į nacionalinės teisės sistemas;

9. ragina valstybes nares patvirtinti visapuses šunų populiacijos valdymo strategijas, į kurias būtų įtrauktos tokios priemonės kaip šunų skaičiaus kontrolės ir kovos su žiauriu elgesiu įstatymai, parama veterinarinėms procedūroms, įskaitant skiepijimą nuo pasiutligės ir sterilizavimą, reikalingus siekiant reguliuoti nepageidaujamų šunų skaičių, ir atsakingo gyvūnų augintinių laikymo skatinimas, kaip reikalaujama Europos Parlamento patvirtintame rašytiniame pareiškime Nr. 0026/2011;

10. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti Tarybos direktyvos 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose įgyvendinimą;

11. pabrėžia, kad reikia sukurti veiksmingesnes skersti skirtų gyvūnų, kurie iš ES eksportuojami į trečiąsias šalis, apsaugos priemones;

12. ragina valstybes nares užtikrinti, kad Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas būtų įgyvendinamas veiksmingiau;

13. atkreipia dėmesį į Europos piliečių Parlamentui teikiamose peticijose reiškiamą nerimą dėl piktnaudžiavimo teisės aktų dėl gyvūnų žudymo neapsvaiginus išimtimis ES; ragina valstybes nares užtikrinti, kad teisės aktai būtų įgyvendinami veiksmingiau, ir leisti žudyti gyvūnus neapsvaiginus tik suprantamais religiniais sumetimais ir pagal griežtas teisės aktų taikymo išimtis;

14. ragina geriau informuoti vartotojus apie gyvūninių produktų arba šalutinių gyvūninių produktų gamybos metodus ir jų poveikį gyvūnų gerovei žymint juos aiškiomis ir tinkamomis etiketėmis ir teikiant aiškius bei tinkamus pakuotės lapelius, taip pat nustatant privalomą reikalavimą pateikti informaciją apie gyvūnų kilmės šalį ir produktų identifikavimą;

15. pabrėžia, kad Europos piliečiai reguliariai teikia Parlamentui peticijas dėl to, kad valstybės narės neįgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, nuostatų; todėl ragina Komisiją imtis veiksmingų priemonių, kai nustatoma, kad nesilaikoma reikalavimų;

16. palankiai vertina Komisijos ketinimą įtraukti gyvūnų gerovės klausimą į dvišalius prekybos susitarimus ir į bendradarbiavimo forumus ir primygtinai ragina užtikrinti, kad bet kurios iš šių nuostatų būtų privalomos pagal laisvosios prekybos susitarimų ginčų sprendimo mechanizmus; taip pat palankiai vertina Komisijos ketinimą išnagrinėti, kaip galima geriau integruoti gyvūnų gerovę į Europos kaimynystės politikos sistemą;

17. ragina nustatyti įpareigojimą kuo dažniau taikyti moksliškai pagrįstus metodus, kai nenaudojami gyvūnai, kad būtų kuo labiau sumažinta eksperimentų, susijusių su žiauriu ir ilgą laiką vykdomu gyvūnų kankinimu, kaip nustatyta Bandymų su gyvūnais direktyvoje (2010/63);

18. ragina Komisiją plėsti pareigas, susijusias su alternatyvų gyvūnų procedūroms kūrimo ir naudojimo koordinavimu bei skatinimu fundamentaliųjų bei taikomųjų mokslinių tyrimų ir reglamentuojamų bandymų srityse, kaip nustatyta Direktyvos 2010/63/ES VII priede, aktyviai palaikant atitinkamas ES referencinės laboratorijos (Jungtinio tyrimų centro) strategijos nustatymo ir mokslinių tyrimų funkcijas, siekiant nustatyti prioritetines gyvūnų mokslinių tyrimų metodų pakeitimo sritis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	8.5.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	17 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Elena Băsescu, Heinz K. Becker, Victor Boştinaru, Simon Busuttil, Ágnes Hankiss, Iliana Malinova Iotova, Carlos José Iturgaiz Angulo, Peter Jahr, Erminia Mazzoni, Judith A. Merkies, Ana Miranda, Nikolaos Salavrakos
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Daniel Caspary, Kinga Göncz, Cristian Dan Preda, Keith Taylor
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Krzysztof Lisek

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	19.6.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	34 3 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Liam Aylward, José Bové, Luis Manuel Capoulas Santos, Vasilica Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Diane Dodds, Herbert Dorfmann, Hynek Fajmon, Iratxe García Pérez, Julie Girling, Béla Glattfelder, Sergio Gutiérrez Prieto, Martin Häusling, Esther Herranz García, Peter Jahr, Elisabeth Jeggle, Elisabeth Köstinger, George Lyon, Gabriel Mato Adrover, Mairead McGuinness, Mariya Nedelcheva, Wojciech Michał Olejniczak, Georgios Papastamkos, Marit Paulsen, Britta Reimers, Ulrike Rodust, Alfreds Rubiks, Giancarlo Scottà, Czesław Adam Siekierski, Alyn Smith, Janusz Wojciechowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Luís Paulo Alves, Salvatore Caronna, María Auxiliadora Correa Zamora, Spyros Danellis, Jill Evans, Sylvie Goulard, Christa Klaß, Giovanni La Via, Anthea McIntyre, Petri Sarvamaa, Milan Zver

Teisinė informacija - Privatumo politika