PRANEŠIMAS dėl moterų vaidmens ekologiškoje ekonomikoje

16.7.2012 - (2012/2035(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėjas: Mikael Gustafsson

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl moterų vaidmens ekologiškoje ekonomikoje

(2012/2035(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir į 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „Rio + 20“: ekologiškos ekonomikos ir geresnio valdymo siekiai“ (COM(2011) 0363),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011) 0112),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 11 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Didesnės moterų ir vyrų lygybės užtikrinimas. 2010-ųjų metinė ataskaita“ (SEC(2010) 0193),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010) 0491),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, į Pekine priimtą deklaraciją ir veiksmų programą, taip pat į atitinkamai 2000 m. birželio 9 d., 2005 m. kovo 11 d. ir 2010 m. kovo 2 d. patvirtintus Jungtinių Tautų specialiųjų sesijų „Pekinas + 5“, „Pekinas + 10“ ir „Pekinas + 15“ baigiamuosius dokumentus dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų programą,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. Europos lyčių lygybės instituto parengtą ataskaitą „Pekino veiksmų programos K srities „Moterys ir aplinka“ veiksmų įgyvendinimo Europos Sąjungoje apžvalga. Lyčių lygybė ir klimato kaita“,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aplinkos programos (JTAP), Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ir Mažiausiai išsivysčiusių šalių, prieigos prie jūros neturinčių besivystančių šalių ir mažų salų besivystančių valstybių JT vyriausiojo įgaliotinio biuro (UN-OHRLLS) kartu paskelbtą ataskaitą „Kodėl mažiausiai išsivysčiusioms šalims svarbu plėtoti ekologišką ekonomiką“[1], kuri buvo parengta 2011 m. gegužės mėn. vykusiai IV-ajai JT konferencijai dėl mažiausiai išsivysčiusių šalių,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo mėn. JTAP ataskaitą „Ekologiškos darbo vietos: siekiant tinkamo darbo tvarioje aplinkoje, kurioje išmetama mažai anglies junginių“[2],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 1 d. Jungtinių Tautų Lygių galimybių ir moterų įgalinimo padalinio (JT Moterys) ataskaitą „Lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims svarba siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi“[3], parengtą prieš paskelbiant 2012 m. vyksiančios Jungtinių Tautų konferencijos tvaraus vystymosi klausimais („Rio + 20“) baigiamąjį dokumentą,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 1 d. Moterų pagrindinės grupės pareiškimo dėl pozicijos „Rio + 20“ klausimais santrauką[4],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Moterų pagrindinės grupės nuomonę „Lyčių perspektyva ekologiškoje ekonomikoje“[5], pateiktą rengiantis 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijai tvaraus vystymosi klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. paskelbtą oficialią vyriausybės ataskaitą „Automobilis, kepsnys, būstas. Tvarūs poreikiai – racionalesnis vartojimas“ (šved. „Bilen, Biffen, Bostaden: Hållbara laster – smartare konsumtion“)[6] (Stokholmas, Švedija),

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl moterų ir klimato kaitos[7],

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų dalyvavimo priimant politinius sprendimus. Kokybė ir lygybė[8],

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.)[9],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl bendros ES pozicijos priėmimo rengiantis Jungtinių Tautų konferencijai darnaus vystymosi klausimais („Rio + 20“)[10],

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje[11],

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų[12],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7‑0235/2012),

A. kadangi ekologiška ekonomika apibūdinama kaip tvari ekonomika, kuria užtikrinamas socialinis ir ekologinis tvarumas; kadangi socialinis tvarumas apima socialinę tvarką, grindžiamą lyčių ir socialine lygybe, neskirstant asmenų pagal lytį, etninę kilmę, odos spalvą, religiją, seksualinę orientaciją, neįgalumą ar politines pažiūras;

B.  kadangi dėl klimato kaitos ir mažėjančios biologinės įvairovės kyla grėsmė moterų ir vyrų gyvenimo sąlygoms bei materialinei ir psichologinei gerovei; kadangi mūsų ekosistemos išsaugojimas yra ekologiškos ekonomikos kertinis akmuo; kadangi dabartinė karta negali būsimoms kartoms palikti spręsti dabartines aplinkos problemas; kadangi ekologinis tvarumas apima bednruomenės išteklių naudojimo, išsaugojimo ir didinimo aspektus, siekiant palaikyti ekologinius procesus, nuo kurių priklauso gyvenimas, ir dabar bei ateityje didinti bendrą gyvenimo kokybę;

C. kadangi dėl lytims priskiriamų vaidmenų moterys neturi tokios pat įtakos kaip vyrai aplinkai ir kadangi daugelyje šalių struktūrinės normos ir diskriminacija trukdo moterims naudotis ištekliais ir galimybėmis, leidžiančiomis valdyti situaciją ir prie jos prisitaikyti;

D. kadangi aplinkos apsaugos politika daro tiesioginį poveikį asmenų sveikatai ir socialinei ir ekonominei padėčiai ir kadangi dėl lyčių nelygybės ir dėl dėmesio skirtingai moterų ekonominei ir socialinei padėčiai bei skirtingiems jų poreikiams trūkumo moterys neretai patiria neproporcingai didelį neigiamą aplinkos būklės blogėjimo ir netinkamos šios srities politikos poveikį;

E.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse moters vaidmuo ekologiškoje ekonomikoje vis dar nėra pakankamai vertinamas ir pripažįstamas ir kadangi dėl to atsiranda įvairi moterų galimybes, pvz., socialinės apsaugos, sveikatos draudimo, tinkamo darbo užmokesčio ir teisių į pensiją, mažinanti diskriminacija, ;

F.  kadangi neturtingiausiems asmenims, kurių, kaip manoma, 70 proc. yra moterys, klimato kaita ir ekosistemos nykimas darys didžiausią poveikį;

G. kadangi labai svarbu pereiti prie ekologiškos ir tvarios ekonomikos, siekiant mažinti poveikį aplinkai, stiprinti socialinį teisingumą ir kurti visuomenę, kurioje moterys ir vyrai turėtų vienodas teises bei galimybes;

H. kadangi perėjimas prie ekologiškos ekonomikos dažnai sudaro ypatingų kliūčių moterų integracijai ekologiškų darbo vietų rinkoje, nes moterims dažnai stinga tinkamo techninio išsilavinimo, reikalingo specializuotoms darbo vietoms ekologiškoje ekonomikoje užimti;

I.   kadangi tariantis aplinkos klausimais, diskutuojant biudžeto klausimais, taip pat priimant sprendimus, kuriais siekiama sukurti ekologišką ekonomiką, dalyvauja aiškiai per mažai moterų;

J.   kadangi vartojimo ir gyvenimo įpročiai turi didelę įtaką aplinkai ir klimatui; kadangi turtingų šalių vartojimo įpročiais, pvz., susijusiais su mityba ir transportu, neužtikrinamas ilgalaikis tvarumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad visi vyrai ir moterys pasaulyje turi teisę gyventi kokybiškai, užtikrinant deramą psichologinės gerovės lygį;

K. kadangi moterų ir vyrų vartojimo įpročiai paprastai skiriasi; kadangi moterys, kad ir koks būtų jų socialinis ir ekonominis statusas, vartoja mažiau negu vyrai, tačiau taip pat atrodo, kad jos labiau linkusios imtis veiksmų aplinkai apsaugoti – priimti sprendimus dėl vartojimo, pvz., valgyti mažiau mėsos, važinėti mažesniais automobiliais ir efektyviau naudoti energiją;

L.  kadangi moterys dėl dabartinės lyčių galios struktūros neturi nei tokių pat galimybių, nei tokių pat sąlygų naudotis transporto priemonėmis kaip vyrai; kadangi, norint pagerinti moterų galimybes naudotis transporto priemonėmis, būtina naudoti efektyvesnes viešojo transporto priemones, sukurti daugiau pėsčiųjų takų ir dviratininkų takelių bei sumažinti atstumus iki paslaugų teikimo vietų, taip pat plėsti ir didinti žinias apie aplinką tausojančias transporto priemones ir plėtoti šios srities inovacijas;

M. kadangi moterys dėl žemesnio socialinio ir ekonominio statuso, palyginti su vyrais, dėl tradiciškai neproporcingai didelės joms tenkančios namų ūkio priežiūros pareigų dalies ir dėl pavojaus patirti smurtą, kuris kyla konfliktinėse situacijose, atsirandančiose ar paaštrėjančiose dėl gamtos išteklių trūkumo, yra ypač neapsaugotos nuo ekologinių pavojų ir klimato kaitos padarinių;

N. kadangi moterys turi visapusiškai dalyvauti kuriant ekologiškos ekonomikos politiką, priimant dėl jos sprendimus ir ją įgyvendinant; kadangi moterų dalyvavimas pagerino reagavimą į kritinius atvejus, padidino biologinę įvairovę, pagerino apsirūpinimo maistu saugumą, sumažino dykumėjimą ir padidino miškų apsaugą;

O. kadangi trūksta išsamių palyginamų duomenų apie ekologiškos ekonomikos poveikį darbo rinkai;

Bendrosios pastabos

1.  pabrėžia, kad būtina skatinti visuomenę pereiti prie ekologiškos ekonomikos, aplinkos reikalavimus įgyvendinant kartu su socialiniu tvarumu, taip pat lyčių lygybe ir socialiniu teisingumu;

2.  pažymi, kad tam tikri svarbūs ekologiškos ekonomikos aspektai susiję su ekosistema, vartojimu, mityba, augimu, transportu, energija ir socialiniu sektoriumi;

3.  apgailestauja, kad į Komisijos komunikatą Europos Sąjungos institucijoms ir komitetams „Rio+20“: ekologiškos ekonomikos ir geresnio valdymo siekiai“ visiškai neįtrauktas lyčių aspektas;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti pagal amžių ir lytį suskirstytus duomenis, planuojant, įgyvendinant ir vertinant aplinkos bei klimato sričių strategijas, programas ir biudžeto projektus; nurodo, kad neturint statistinių duomenų sunkiau įgyvendinti tinkamas priemones, kuriomis siekiama didinti lygybę;

5.  apgailestauja, kad lyčių problemos ir lyčių aspektai netinkamai įtraukti į tvaraus vystymosi politikos kryptis ir programas; primena, kad neįtraukiant lyčių aspekto į aplinkos apsaugos politikos kryptis didėja lyčių nelygybė, ir ragina Komisiją ir valstybes nares aplinkos apsaugos politikoje tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis nustatyti lyčių aspekto integravimo priemones;

6.  ragina Komisiją atlikti mokslinius tyrimus, susijusius su lyčių aspektu ir ekologiška ekonomika, taip pat su moterų indėliu į ekologiškų inovacijų, paslaugų ir produktų plėtrą;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti it skatinti tikslinius mokslinius tyrimus dėl to, kaip perėjimas prie ekologiškos ekonomikos paveiks skirtingų sektorių moteris ir vyrus, ir dėl moterų vaidmens padedant pereiti prie ekologiškos ekonomikos; ragina Komisiją ir valstybes nares į įtraukti lyčių aspektą į aplinkos apsaugos ir poveikio aplinkai vertinimo tyrimus;

8.  pripažįsta, kad reikia skubiai sudaryti tarptautinį susitarimą dėl bendros ekologiškos ekonomikos, grindžiamos tiek socialinio, tiek ekologinio tvarumo ramsčiais, apibrėžties; pabrėžia, kad apibrėžiant ekologiškos ekonomikos siekius ir tikslus pilietinė visuomenė, ypač socialiniai judėjimai, aplinkos apsaugos organizacijos ir moterų teisių organizacijos, atlieka svarbų vaidmenį;

9.  ragina Komisiją nustatant, įgyvendinant ir kontroliuojant aplinkos apsaugos politikos kryptis visais lygmenimis, įskaitant vietos ir regionų plėtrą ir su moksliniais tyrimais susijusią veiklą, sistemingai įtraukti lyčių lygybės aspektą; ragina Komisiją naudotis lyčių aspekto integravimo skatinimu kaip gero valdymo priemone ir jį remti;

10. ragina Komisiją skatinti lyčių lygybę, nes tai yra svarbiausias klausimas rengiant būsimus ES struktūrinių fondų (Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF)) ir bendros žemės ūkio politikos reglamentus ir programas ir vedant derybas dėl jų, ypač taikant priemones, susijusias su perėjimu prie ekologiškos ekonomikos;

11. pažymi, kad atsinaujinančioji energija gali būti naudojama atokiose ir izoliuotose vietovėse, kur netiekiama elektros energija, ir kad ja prisidedama gaminant aplinkos neteršiančią energiją; todėl ragina valstybes nares kurti atsinaujinančiosios energijos struktūras pasinaudojant ERPF ir ESF lėšomis; ragina diegti daugiau inovacijų ir užtikrinti aktyvesnį tiek vyrų, tiek moterų dalyvavimą kuriant, pvz., aplinką tausojančias energijos ir statybos rūšis;

12. ragina Komisiją rengiant informacines kampanijas supažindinti su perėjimo prie ekologiškos ekonomikos svarba ir su teigiamu aplinkos apsaugos politikos krypčių, kurias įgyvendinant atsižvelgiama į lyčių aspektus, poveikiu;

Tvarus vartojimas

13. ragina Komisiją ir valstybes nares į visas aplinkos politikos sritis ir visus ekonominių sprendimų priėmimo lygmenis įtraukti lyčių lygybės tikslus; nurodo, kad šie tikslai turi būti įgyvendinami konsultuojantis su pilietine visuomene;

14. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti naują socialinį ekonomikos augimo kriterijų „klimatui nekenkiantis“, į kurį būtų įtraukti neekonominiai gerovės aspektai ir pagal kurį visų pirma daugiausia dėmesio būtų skiriama su tvariu vystymusi susijusiems klausimams, pvz., lyčių lygybei ir skurdo bei išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui;

15. pažymi, kad priemonės, kuriomis siekiama patenkinti teisėtus žmonių reikalavimus dėl būsto, maisto, maisto produktų, energijos ir darbo, visada turi būti priimamos stengiantis saugoti ekosistemą ir mažinti klimato kaitą, žemės išteklius naudoti užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms, didinant lygybę ir šiuos išteklius paskirstant pagal aplinkosauginio teisingumo principus;

16. pabrėžia, kad svarbu garantuoti geras gyvenimo sąlygas mūsų vaikams ir anūkams ir užtikrinti, kad vystant ekonomiką dabartiniai poreikiai būtų tenkinami nedarant žalos būsimų kartų poreikiams;

17. pabrėžia, kad BNP yra gamybos, o ne aplinkos tvarumo, tausaus išteklių naudojimo, socialinės įtraukties ar apskritai visuomenės vystymosi rodiklis; ragina nustatyti naujus aiškius ir išmatuojamus rodiklius, kuriais būtų atsižvelgiama į klimato kaitą, biologinę įvairovę, efektyvų išteklių naudojimą ir socialinį teisingumą;

18. ragina valstybes nares imtis finansų politikos priemonių, kuriomis skatinama kurti ekologišką ekonomiką, tiek finansiškai įvertinant poveikį aplinkai, tiek skiriant lėšų ekologinėms inovacijoms ir tvariai infrastruktūros sistemai remti;

19. mano, kad ES viešosios lėšos turi būti daugiau naudojamos tvarioms viešosioms gėrybėms finansuoti;

20. ragina nustatyti sąlygas, kad ES subsidijos būtų skiriamos tik veiklai, kuri yra palanki aplinkai ir skatina socialinį tvarumą;

Tvarus transportas

21. ragina Komisiją ir valstybes nares diegti tvarią transporto sistemą, kuria būtų vienodai atsižvelgiama į vyrų ir moterų judumo poreikius ir kuri darytų nedidelį poveikį aplinkai;

22. prašo Komisijos mokslinių tyrimų finansavimą, kuris yra labai svarbus svertas, skirti įnovatyvaus ir tvaraus transporto projektams;

23. ragina valstybes nares mažinti transporto sektoriaus poveikį aplinkai bei energetikai ir didinti lygybę, gerinant galimybes naudotis informacinių technologijų sistemomis ir teritorijas planuojant taip, kad būtų mažinami eismo srautai;

24. ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti transporto rūšių klasifikaciją, aiškiai nurodant transporto rūšis, kurioms reikia teikti pirmenybę, kad būtų pasiekti pagrindiniai aplinkos ir eismo tikslai;

25. kadangi kiekviena vietos padėtis skiriasi, prašo, kad prieš parengiant transporto hierarchijos sistemą, būtų surinkti statistiniai duomenys, siekiant įvertinti viešojo ir asmeninio transporto poveikį aplinkai, ir prašo atitinkamas valdžios institucijas šioje srityje užtikrinti pavyzdinį viešąjį administravimą;

26. prašo valstybių narių į atitinkamų audito institucijų vykdomą viešųjų finansų auditą įtraukti valdžios sektoriaus naudojimosi viešuoju transportu poveikį;

27. prašo valstybes socialinėmis ir mokestinėmis priemonėmis skatinti nuotolinį darbą, taip pat sudaryti teisines sąlygas, kuriomis būtų apsaugomi darbuotojai;

28. ragina valstybes nares gerokai sustiprinti viešąjį transportą gerinant transporto paslaugų kokybę, didinant transporto rūšių ir įrenginių saugumą, patogumą ir fizinį prieinamumą ir diegiant integruotas papildomas transporto sistemas, be kita ko, mažuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, pagerinant moterų, neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių galimybes keliauti užtikrinant geresnę jų socialinę įtrauktį ir gerinant jų gyvenimo sąlygas;

29. pabrėžia, kad investuojant į tvarias transporto sistemas turi būti atsižvelgiama į tai, kad moterų ir vyrų požiūris į viešąsias erdves skiriasi ir yra pagrįstas skirtingu rizikos vertinimu; tai reiškia, kad pirmenybė turi būti teikiama tam, kad ir vyrams, ir moterims transporto sistemoje būtų sukurta saugi aplinka;

Gerovė ir ekologiškos darbo vietos

30. pažymi, kad ekologiškos darbo vietos tam tikruose, pavyzdžiui, žemės ūkio, energetikos, transporto, viešųjų paslaugų, mokslinių tyrimų, technologijų, IT, statybų ir atliekų, sektoriuose labai svarbios kuriant ekologišką ekonomiką;

31. ragina valstybes nares skatinti moterų verslumą ekologiškos ekonomikos sektoriuje, palengvinant jų prieigą prie šio sektoriaus platinant duomenis, rengiant mokymus ir kuriant priemones moterų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai užtikrinti; ragina valstybes nares skatinti moterų verslumą aplinkos apsaugos plėtros ir aplinką tausojančių technologijų vystymo srityse, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energijos, žemės ūkio ir turizmo sektoriuose, pvz., tokiuose sektoriuose kaip atsinaujinančiosios energijos, žemės ūkio ir turizmo ir ekologiškų inovacijų plėtros srityje, visų pirma paslaugų sektoriuje; pabrėžia, kad atsinaujinančioji energija gali sudaryti naujų darbo galimybių verslininkėms tose vietovėse, kuriose moterų nedarbo lygis yra ypač aukštas;

32. ragina valstybes nares užtikrinti moterims tinkamas darbo sąlygas ir tvirtą socialinį dialogą, sudaryti sąlygas moterims naudotis deramo lygio sveikatos priežiūros, švietimo ir būsto paslaugomis ir aktyviai dalyvauti socialiniame dialoge, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pereiti prie naujų ekologiškų darbo vietų;

33. pažymi, kad tvari ekonomika reiškia „visiems ekologiška ekonomika“, padedanti kurti tinkamas darbo vietas ir burti darnias bendruomenes, taip pat suteikianti galimybę tinkamiau paskirstyti turtą;

34. pažymi, kad, kaip ir ekologiškos darbo vietos, bet kokia nedidelį poveikį aplinkai daranti veikla yra svarbi kuriant ekologišką ekonomiką; pažymi, kad nors ši veikla gali būti vykdoma privačiajame paslaugų sektoriuje, ji taip pat gali būti vykdoma socialiniame sektoriuje, pavyzdžiui, mokyklose ir socialinių paslaugų srityje;

35. ragina valstybes nares užtikrinti, kad, siekiant įtraukti lyčių aspektą, sprendimus priimančiose politinėse institucijose ir vyriausybės paskirtose įstaigose ir institucijose, kuriose nustatomos, planuojamos ir įgyvendinamos aplinkos apsaugos, energetikos ir ekologiškų darbo vietų politikos kryptys, ir moterų dalyvautų tiek pat kiek vyrų; ragina valstybes nares ekologiškų darbo vietų sektoriuje daugiau moterų pavesti atlikti vadovų funkcijas bei paskirti į įmonių valdybas; pabrėžia, kad, jeigu šio tikslo negalima pasiekti savanoriškai, turi būti imamasi tikslinių priemonių, pavyzdžiui, nustatant kvotas ar taikant kitus metodus, kad būtų stiprinama lygybė ir demokratija;

36. pabrėžia, kad ekonomikos tapimas ekologiška ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos padės sukurti didelę kvalifikuotų darbuotojų paklausą; atkreipia dėmesį į tai, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriuje, ypač darbo vietose, kuriose intensyviai taikomos mokslo naujovės ir technologijos, moterims itin nepakankamai atstovaujama; mano, kad labai svarbu, jog valstybės narės parengtų veiksmų planus, kuriais būtų siekiama skatinti daugiau moterų rinktis tokių sričių kaip inžinerija, gamtos mokslai, informacinės technologijos ir kitos pažangios technologijos studijas ir karjerą, nes ateityje šiose srityse bus steigiama daug ekologiškų darbo vietų;

37. ragina valstybes nares taikyti ir tobulinti metodus, kuriais siekiama skatinti moteris rinktis studijas ir darbą aplinkos, transporto ir energetikos sektoriuose užtikrintai kovojant su stereotipais, pagal kuriuos siekti karjeros gamtos ir taikomųjų mokslų srityje yra palankiau vyrams;

38. pabrėžia būtinybę remti ir skatinti moterų galimybes gauti mažoms įmonėms teikiamus mikrokreditus;

39. ragina valstybes nares taikyti ir tobulinti metodus, kuriais siekiama skatinti moteris rinktis nedidelį poveikį aplinkai darančias studijas ir karjerą socialiniame sektoriuje;

40. ragina valstybes nares rengti mokymus pasinaudojant tokiomis ES programomis, kaip ERPF ir ESF, kurios leidžia suteikti moterims daugiau galimybių užimti naujas ekologiškas darbo vietas ir naudotis nedidelį poveikį aplinkai darančiomis technologijomis tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose; ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbuotojos moterys būtų labiau įtraukiamos į mokymo projektus ir programas, skirtus perėjimui prie ekologijos, t. y. į atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriaus ir darbo vietų, kuriose intensyviai taikomos mokslo naujovės ir technologijos, projektus ir programas, ir sutelkti dėmesį į moterų švietimą ir mokymą, kad jos galėtų įgyti kompetenciją ir kvalifikaciją ir vienodomis sąlygomis konkuruoti su vyrais užimtumo ir profesinės karjeros raidos srityse; pažymi, kad vyrai turi daugiau galimybių pasinaudoti pažangiomis žemės ūkio priemonėmis ir verslo technologijomis, kurių ekologiškoje ekonomikoje reikia aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietoms užimti;

41. pažymi, kad, siekiant suteikti galimybes moterims tokiomis pat sąlygomis kaip vyrai dalyvauti kuriant ekologišką ekonomiką, būtina steigti daugiau vaikų priežiūros įstaigų ir senelių namų, užtikrinti, kad vyrai ir moterys galėtų suderinti profesinį bei šeiminį gyvenimą, ir užtikrinti moterų lytines bei reprodukcines teises; pažymi, kad politikos kryptimis ir reglamentais turėtų būti siekiama teikti paramą socialinės apsaugos, šeimos planavimo ir vaikų priežiūros sritims, kadangi, kad visuomenėje, kuri patenkins šiuos poreikius, moterys galės perduoti savo patirtį ir vienodai padėti kurti klestinčią ekologišką ekonomiką;

42. pažymi, kad ekologiškesnės ekonomikos kūrimas turi būti laikomas ekonominės plėtros skatinimo priemone, ypač atsižvelgiant į ekonomikos krizę ir į strategiją „Europa 2020“; ragina Komisiją ir valstybes nares remti pastangas kurti ekologiškesnę ekonomiką, skatinant investicijas ir programas, kuriomis populiarinamos ekologinės inovacijos ir ekologiškos darbo vietos ir kurios orientuotos į tuos asmenis, kuriems jų reikia labiausiai; tvirtina, kad lyčių aspektas yra labai svarbus siekiant išvengti didėjančios nelygybės;

43. ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti ir analizuoti pagal lytį suskirstytus duomenis apie finansinių išteklių paskirstymą siejant tai su pagal lytį suskirstytais sektoriais ir ekologiškomis inovacijomis ir nustatyti rodiklius, kad būtų galima įvertinti galimą atskirą ekologiškos ekonomikos poveikį teritorinei ir socialinei sanglaudai; ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti strategines kryptis ir priemonių rinkinius, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į galimus užimtumo lygio ir darbo rinkos struktūros pokyčius;

Tvari politika palaikant tarptautinius santykius

44. mano, kad, pradėjus taikyti platesnius ir tvaresnius ekonominius rodiklius ir vystymosi politikos srityje, besivystančiose šalyse bus pabrėžiami socialiniai ir aplinkos tikslai ir kad specialios politikos kryptys ir reglamentai padėtų užtikrinti moterų nuosavybės teises į gamtos išteklius ir jų kontrolę; pabrėžia, kad reikia skatinti moterų galimybes naudotis paslaugomis ir naujomis technologijomis, kurių reikia energijos ir vandens ištekliams, verslo įmonėms ir žemės ūkio gamybai valdyti ir eksploatuoti; pabrėžia, kad reikia užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą verslo ir vadovavimo įmonėms srityse;

45. ragina Komisiją visapusiškai pripažinti ir atkreipti dėmesį į daugialypį aplinkos būklės blogėjimo poveikį lygybei, visų pirma moterų ir vyrų lygybei, ir užtikrinti, kad rengiant naujus klimato kaitos ir aplinkos tvarumo sričių politikos pasiūlymus būtų skatinamos lygios moterų teisės;

46. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti rodiklius, kuriais siekiama įvertinti projektų ir programų poveikį kiekvienai iš lyčių ir skatinti įtraukti lygybės ir lyčių aspektą į aplinkos strategijas, siekiant kurti ekologišką ekonomiką;

47. ragina Komisiją ypač atsižvelgti į tai, kad daugelyje pasaulio šalių mergaitėms ir moterims svarbu turėti galimybes gauti švaraus vandens, nes dažnai jos turi ieškoti vandens ir jį nešti į savo namus; pabrėžia, kad taip pat svarbu pasinaudoti vietos moterų žiniomis apie vietines ekosistemas;

48. ragina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į tai, jog daugelyje besivystančių šalių moterų galimybės siekti karjeros ekologiškoje ekonomikoje vis dar yra labai ribotos dėl vyraujančios patriarchalinės visuomenės struktūros ir socialinių sąlygų ir todėl moterims nesuteikiama informacija, mokymai ir technologijos, kurių reikia norint įsidarbinti šiame sektoriuje;

49. ragina Komisiją ypač atkreipti dėmesį į tai, kad milijardai asmenų yra visiškai priklausomi nuo biomasės, kaip energijos šaltinio, ir kad vaikai ir moterys patiria sveikatos problemų, susijusių su biomasės rinkimu, apdirbimu ir naudojimu; pabrėžia, kad todėl būtina investuoti į atsinaujinančiuosius ir efektyvesnius energijos šaltinius;

50. ragina atlikti nuodugnias poveikio, kurio tikimasi įgyvendinus daugiašalius ir dvišalius prekybos susitarimus, suderėtus tarp ES ir trečiųjų šalių, analizes atsižvelgiant į klimato, lyčių ir tvarumo aspektus; taip pat primygtinai ragina Komisiją leisti aiškiai remti pastangas kovoti su klimato kaita ir įtraukti šiuos aspektus į visus paramos prekybai projektus ir į kitus projektus, susijusius su parama vystymuisi.

51. ragina Komisiją parengti modernaus technologijų ir patirties perdavimo programas, siekiant padėti besivystančioms šalims ir besivystantiems regionams prisitaikyti prie aplinkos pokyčių;

52. pabrėžia, kad rengiant kovos su klimato kaita strategijas turi būti atsižvelgiama į lyčių nelygybę, susijusią su galimybėmis naudotis ištekliais, pavyzdžiui, mikrokreditais, kreditais, informacija ir technologijomis;

53. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

• [1]  http://unctad.org/en/Docs/unep_unctad_un-ohrlls_en.pdf
• [2]  http://www.unep.org/labour_environment/features/greenjobs-report.asp.
• [3]  http://www.unwomen.org/wp-content/uploads/2011/11/Rio+20-UN-Women-Contribution-to-the-Outcome-Document.pdf.
• [4]  http://www.womenrio20.org/Women’s_MG_Rio+20_Summary.pdf.
• [5]  http://www.wecf.eu/download/2011/March/greeneconomyMARCH6docx.pdf.
• [6]  http://www.regeringen.se/content/1/c6/04/59/80/4edc363a.pdf.
• [7]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0145.
• [8]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0070.
• [9]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0069.
• [10]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0430.
• [11]  OL C 308 E, 2011 10 20, p. 6–18.
• [12]  OL C 236 E, 2011 8 12, p. 79–86.

AIŠKINAMOJI DALIS

Šiame pranešime ekologiška ekonomika prilyginama tvariai ekonomikai, apimančiai ir socialiniu, ir ekologiniu požiūriu tvarią ekonomiką. Be abejo, jai taip pat būdinga lyčių lygybė. Ekologiška ar tvari ekonomika – tai sistema, kuri išsaugo ekosistemų produkcines funkcijas (planetoje atsparumą), kartu kuriant visuomenę, kurioje tenkinami pagrindiniai visų žmonių poreikiai. Taigi kuriant ekologišką ekonomiką, ekonomika vystoma nekenkiant gamtai ir užtikrinant, kad ištekliai asmenims (vyrams ir moterims) bei kartoms būtų paskirstyti teisingai.

Kuriant ekologišką ekonomiką, kuo didesnė pirmenybė teikiama asmenų ir planetos poreikiams; jos tikslas – sukurti tvarią, energetinius išteklius efektyviai naudojančią bei sveiką visuomenę ir užtikrinti, kad dalyvautų visi asmenys, neatsižvelgiant į lytį, amžių, etninę kilmę, odos spalvą, seksualinę orientaciją, neįgalumą ar įsitikinimus.

Priimant politinius ir ekonominius sprendimus, vyrai ir moterys dalyvauja labai nevienodai. Dėl tokio nevienodo jų dalyvavimo pažeidžiamas politinių sprendimų priėmimo teisėtumas, nes demokratija grindžiama tuo, kad išrinktieji pareigūnai atspindi visų gyventojų sudėtį. Vienodas lyčių dalyvavimas įgyvendinant politiką ir kuriant ekologišką ekonomiką būtinas, siekiant užtikrinti, kad į moterų interesus būtų atsižvelgiama tiek pat, kiek šiuo metu atsižvelgiama į vyrų interesus. Kad vyrai ir moterys dalyvautų vienodai, įvairios šalys turi imtis visų tinkamų priemonių, įskaitant kvotų nustatymą, norėdamos pasiekti lyčių pusiausvyrą politikos ir ekologiškos ekonomikos srityje.

Tvarus vartojimas

Dabartinėje ekonomikos sistemoje neatsižvelgiama į ribotus gamtos išteklius. Nuolatinis augimas laikomas savaime suprantamu dalyku, tačiau dėl tokio požiūrio anksčiau ar vėliau sistema žlugs, nes kiekvienai pagamintai ar suvartotai prekei arba sukurtai ar suteiktai paslaugai turi būti papildomai naudojami įvairių rūšių gamtos ištekliai (vanduo, energija, metalas ir kt.). Gaminant ir vartojant į išmetami teršalai, kurie anksčiau ar vėliau patenka į ekosistemą. Ekosistemos gebėjimai mažinti išmetamųjų teršalų poveikį, juos kontroliuoti ir prisitaikyti prie pokyčių riboti. Viršijus šias ribas, svarbios ekosistemos funkcijos, kurios yra mūsų gyvenimo ir gerovės pagrindas, gali išnykti. Norėdami išvengti tokio scenarijaus, turime pakeisti ekonomikos sistemą užtikrindami, kad gamtos ištekliai būtų naudojami tokiu tempu, kuris leistų jiems atsinaujinti ir gaminti naujus išteklius. Turime pereiti prie ekologiškos ekonomikos.

Tačiau, kuriant ekologišką ekonomiką, taip pat turi būti tvariai tvarkomi žmogiškieji ištekliai ir užtikrinamas socialinis tvarumas. Tam reikia, pavyzdžiui, užtikrinti geresnę vargšų ir turtingųjų, vyrų ir moterų pusiausvyrą. Šiuo metu žmonių daromas poveikis Žemės ištekliams (vadinamas ekologiniu pėdsaku) daug didesnis turtingose šalyse negu skurdžiose. Jeigu visi gyventų, pavyzdžiui, kaip Švedijoje, reikėtų trijų Žemės planetų išteklių poreikiams patenkinti. Toks disbalansas nepagrįstas.

Dėl dabartinės ekonomikos sistemos kyla įvairių rūšių krizės: patiriamos finansų krizės, nyksta ekosistemos, keičiasi klimatas ir kt. Todėl daroma žala sisteminiam saugumui ir gerovei. Visuomenėje kilus krizei, daugiausia taupoma socialinės apsaugos sąskaita, todėl blogėja švietimas ir sveikatos priežiūra, mažėja socialinė parama ir pensijos, nekalbant apie būsto stygių. Didžiausią šio taupymo poveikį patiria vargšai, kurie negali padengti prarastų santaupų, privataus draudimo ir kt. 70 proc. iš 1,3 mlrd. asmenų, kurie gyvena išleisdami mažiau negu vieną dolerį per dieną, yra moterys. Taigi dėl krizių dar labiau didėja socialinė nelygybė.

Tačiau pažymėtina, kad neturtingų šalių vystymasis, didėjant vartojimui ir gerovei, yra svarbus siekiant didinti pasaulio šalių ir gyventojų lygybę. Neturtingiausių šalių vystymosi nereikia riboti. Kad ekologiška ekonomika būtų tvari, ją kuriant reikia rimtai atsižvelgti į išteklių paskirstymo pasauliniu mastu klausimą.

Kadangi vyrų ir moterų vaidmenys skiriasi, jų vartojimo būdai yra nevienodi, poveikis aplinkai taip pat skiriasi. Pavyzdžiui, vyrai valgo daugiau mėsos ir daug dažniau važinėja automobiliu. Vyrų ir moterų elgesio skirtumai, susiję su vartojimu, yra kuriamos lytinės tapatybės dalis ir prisideda prie jos stiprinimo. Vartojimas dažnai tapatinamas su laime, sėkme ir troškimais, todėl vartotojas jį supranta kaip atlygį. Taigi su vartojimu susiję pasirinkimai visiškai nėra racionalūs. Pažiūros labiau grindžiamos troškimais ar noru susikurti tam tikrą tapatybę, kuri dažnai susijusi su lytiškumu ir lyčiai priskiriamais ypatumais.

Vyrų vartojimo produktai dažnai yra aukštųjų technologijų produktai ir produktai, kuriems reikia daug energijos. O moterų pirkinių sąraše pirmą vietą užima drabužiai. Be to, vartojimo skirtumai susiję su pajamų skirtumais. Vyrai paprastai uždirba daugiau negu moterys, todėl turi didesnes galimybes vartoti daugiau. Padidėjus pajamoms ir gerovei, asmuo pinigus dažnai leidžia laiką taupantiems daiktams, nes laikas yra ribotas, ir dažnai tai žalinga aplinkai. Taigi vertinant įvairius prioritetus laikas lyginamas su išlaidomis ir, kadangi su poveikiu aplinkai susijusių išlaidų konkretus asmuo nedengia, dažnai daromi tokie pasirinkimai, dėl kurių didėja poveikis aplinkai.

Esama nuomonės, kad moterys iš prigimties labiau negu vyrai rūpinasi aplinka ir ją tausoja. Pritariant tokiai pozicijai dėl vyrų ir moterų vartojimo skirtumų kyla tam tikrų problemų, nes dėl jos galima sunkiau rasti sprendimus.

Į ekologiškos ir tvarios ekonomikos apibrėžtį neabejotinai įeina lyčių lygybės klausimas. Lygybė yra socialinio tvarumo sąvokos dalis. Tai, kad įgyvendinant dabartinę ekonomikos sistemą visiškai neatsižvelgiama į tam tikrus produktus ir paslaugas, yra sistemos klaida. Tokios paslaugos – tai moterų dažnai atliekami darbai: vaikų priežiūra, valgio ruošimas, žemės dirbimas, vandens paieška ir kt. Šie darbai ekonomikos sistemoje yra nematomi. Tačiau didžioji dalis mokamo moterų darbo pajamų tenka vietos bendruomenei. Taigi moterų vaidmuo svarbus ir turi būti padarytas matomas. Todėl reikalingas šeimos planavimas, geresnės vaikų priežiūros sąlygos ir tėvų pareigų pasidalijimas, kad moterys galėtų turėti laisvo laiko ir dalyvauti visuomenės raidoje.

Šiuo metu daug moterų vis dar gyvena patriarchalinėse sistemose, kuriose jos turi daug mažiau teisių negu vyrai. Pavyzdžiui, jos negali valdyti žemės, imti paskolos, naudotis gamtos ištekliais, gauti išsilavinimo, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ar įvairiomis technologijomis. Tokios sistemos neleidžia moterims pakeisti savo padėtį.

Tvarus transportas

Svarbu sukurti tvarią transporto sistemą, kurią taikant būtų atsižvelgiama ir į vyrų, ir į moterų poreikius, susijusius su transportu, kartu užtikrinant, kad šios sistemos poveikis aplinkai būtų mažas. Valstybės narės turi mažinti transporto sektoriaus poveikį aplinkai bei energetikai ir didinti lygybę, imdamosi veiksmų, kuriais siekiama suteikti didesnes galimybes naudotis informacinių technologijų sistemomis ir skatinti teritorijas planuoti taip, kad būtų efektyviai tvarkomas eismas. Daugiau naudojantis informacinėmis technologijomis galima bendrauti būtų galima niekur nevykstant. Bendruomenės teritorinis planavima leidžia sumažinti gyvenviečių plotą ir pasinaudoti aplinkai nekenkiančiais techniniais sprendimais, o tai didina transporto sistemų efektyvumą ir sukuria efektyviai energiją naudojančią visuomenę. Joje daugiau asmenų iš vienos vietos į kitą gali eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu – tokiai transporto rūšiai pirmenybę teikia moterys, taip pat nedideles pajamas gaunantys asmenys.

Savo pritarimą tvaresnei transporto sistemai jau seniai reiškia daug asmenų, tačiau konkrečių veiksmų imamasi nedaug. Todėl laikas nustatyti transporto rūšių klasifikaciją, siekiant aiškiai parodyti, kokioms transporto rūšims turi būti teikiama pirmenybė, kad būtų pasiekti bendri aplinkos ir eismo tikslai. Kilus ryšių palaikymo ar transporto problemai, pagal šią klasifikaciją visuomet reikės stengtis sprendimą priimti tokia tvarka: 1) informacinės technologijos ir plačiajuostis ryšys; 2) teritorijos planavimas skatinant mažinti eismo srautus; 3) ėjimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiu; 4) viešasis transportas: pirma, autobusai, tramvajai ir traukiniai, kuriems naudojamas atsinaujinantysis kuras; antra, viešojo transporto priemonės, kurioms naudojamas iškastinis kuras; 5) laivyba; 6) kelių transportas.

Viena svarbiausių priemonių, kurias reikia priimti siekiant kurti ekologišką ekonomiką, yra esminis vietos ir regionų viešojo transporto stiprinimas ir atitinkamai moterų kasdienio gyvenimo bei galimybių judėti gerinimas. Stiprinant viešąjį transportą taip pat bus suteiktos galimybės vyrams daugiau naudotis tvariomis ekologiškomis transporto priemonėmis – tai teigiamas veiksnys, nes vyrai turės labiau keisti savo elgesį ir atsisakyti įpročių, taigi rečiau negu šiuo metu naudotis automobiliu. Vykdant šiuos veiksmus reikės atsižvelgti į tai, kad vyrų ir moterų požiūris į viešąsias erdves nevienodas, ir į skirtingai vertinamą riziką. Todėl transporto sistemoje reikės panaikinti pavojingas vietas, pavyzdžiui, tamsius tunelius ir perėjas, siekiant padidinti moterų saugumo jausmą.

Socialinių paslaugų sektorius ir ekologiškos darbo vietos

Šiandien negalima kalbėti apie vyrų ir moterų lygybę darbo rinkoje. Esama rizikos, kad per mažai moterų bus priimta dirbti į naujas ekologiškas darbo vietas, kurias reikia sukurti. Todėl turi būti imamasi priemonių, kad moterys galėtų būti priimtos dirbti ekologišką darbą, pavyzdžiui, transporto, statybų ar gamybos sektoriuose. Visose šalyse vykdant mokymą ir ugdant gebėjimus dirbti ekologišką darbą, turi būti pabrėžiama lyčių lygybė.

Ekologiškų darbo vietų sąvoka taip pat apima administracinį darbą ir darbą privačiajame ar viešajame trečiajame sektoriuje, kurį dirbant tausojama aplinka ir kurio poveikis aplinkai labai mažas. Tai sektoriai, kuriuose šiuo metu dirba daugiau moterų negu vyrų, todėl reikėtų priemonių, kuriomis galima padidinti šiuose sektoriuose dirbančių vyrų procentą. Tokie sektoriai gali būti susiję su tam tikra veikla: dokumentų tvarkymu, darbais, kuriuos reikia atlikti valdžios institucijoms, bet daugiausia veikla mokyklose ir sveikatos priežiūros paslaugomis.

Vykstant visuomenės raidai, mokymas visada buvo labai svarbus. Todėl įvairių rūšių mokymas turi būti pritaikytas prie visuomenės raidos. Taigi labai svarbu dabartinę ir būsimas kartas informuoti apie tvarios visuomenės sąvoką, siekiant kurti tvarią visuomenę. Šiuo požiūriu galime remtis patirtimi, taip pat tokiomis vertybėmis kaip demokratija, lygybė, pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms bei gamtos tausojimas.

Tvari politika palaikant tarptautinius santykius

Mažiausiai išsivysčiusios šalys turi daug galimybių kurti ekologišką ekonomiką, nes jau šiuo metu jose išmetamo nedidelio anglies dioksido kiekio ir gyvenimo būdo poveikis aplinkai bei klimatui nepalyginamas su turtingų šalių daromu poveikiu. Prisitaikant prie ekologiškos ekonomikos reikalavimų, turi būti vykdomos politinės reformos ir taikomos kontrolės priemonės, finansavimo mechanizmai bei prekybos taisyklės. Džiugu, kad keliose šiose šalyse jau priimti sprendimai yra tinkamai įgyvendinami, norint pasiekti ekologiškos ekonomikos tikslą. Kelios nedideles ar vidutines pajamas gaunančios šalys vis platesniu mastu taiko mokesčių sistemą, pagal kurią apmokestinami aplinkai pavojingi produktai ir veikla. Deja, didelė dalis užsienio investicijų skiriama aplinkai kenksmingai veiklai, pavyzdžiui, naftai, dujoms ir rūdai naudoti, ir labai nedidelė šių investicijų dalis skiriama perdirbimo pramonei ar tvariems infrastruktūros projektams, kurie svarbūs šių šalių vystymuisi. Todėl reikia užtikrinti, kad būtų investuojama į ilgalaikius tvarius projektus, t. y. projektus, atitinkančius siekį pereiti prie ekologiškos ekonomikos. Šiuo požiūriu ES turi atlikti svarbų vaidmenį vykdydama savo vystymosi politiką, kad būtų pasiekti jos socialiniai ir ekologiniai tikslai.

Prisitaikydamos prie ekologiškos ekonomikos reikalavimų, tokios šalys turi turėti galimybę patenkinti technologinius poreikius, atsirandančius pereinant prie mažesnio anglies dioksido kiekio ekonomikos, kuria labiau tausojama aplinka. Iš esmės turi būti naudojamos technologijos, dėl kurių lengviau atlikti darbus žemės ūkio, miškininkystės, gyvulininkystės, energijos tiekimo, valymo ir transporto sektoriuose. Didžiąją dalį šių darbų atlieka moterys. Taigi palengvinus darbą šiuose sektoriuose būtų galima pagerinti moterų padėtį, suteikiant joms daugiau laisvo laiko, kad jos galėtų rūpintis savo gerove ir dalyvauti socialiniame gyvenime.

Kad būtų galima naudotis šiomis technologijomis ir jas plėtoti, svarbu turėti informacijos, taip pat svarbios inovacijos. Plėtojant, įsisavinant ir pritaikant ekologiškas technologijas, skirtas naudoti šalyje ir paskui net eksportuoti į išsivysčiusias šalis, turi būti vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas ir partnerystė, atliekami moksliniai tyrimai ir užtikrinamas vystymasis. Šiuo klausimu taip pat svarbu riboti patentų galiojimo trukmę ir suteikti geresnes galimybes laisviau naudotis jau prieinamomis technologijomis ir inovacijomis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	10.7.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	21 4 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Andrea Češková, Marije Cornelissen, Edite Estrela, Iratxe García Pérez, Zita Gurmai, Mikael Gustafsson, Mary Honeyball, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Silvana Koch-Mehrin, Constance Le Grip, Astrid Lulling, Antonyia Parvanova, Raül Romeva i Rueda, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Marc Tarabella, Britta Thomsen, Angelika Werthmann, Marina Yannakoudakis, Inês Cristina Zuber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Mariya Gabriel, Kent Johansson, Christa Klaß, Mojca Kleva, Kartika Tamara Liotard, Ana Miranda