PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos lašišų išteklių ir tuos išteklius naudojančios žvejybos valdymo planas
17.7.2012 - (COM(2011)0470 – C7‑0220/2011 – 2011/0206(COD)) - ***I
Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Marek Józef Gróbarczyk
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos lašišų išteklių ir tuos išteklius naudojančios žvejybos valdymo planas
(COM(2011)0470 – C7‑0220/2011 – 2011/0206(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 0470),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0220/2011),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0239/2012),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(4) Direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos lašišos priskiriamos Europos Sąjungos svarbos rūšims, o priemonėmis, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turėtų būti siekiama užtikrinti, kad šių išteklių naudojimas atitiktų teigiamą apsaugos būklę. Todėl reikia užtikrinti, kad lašišų apsaugos priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, derėtų ir būtų koordinuojamos su priemonėmis, kurių imamasi pagal minėtąją direktyvą. |
(4) Direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos lašišos priskiriamos Europos Sąjungos svarbos rūšims, o priemonėmis, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turėtų būti siekiama užtikrinti, kad šių išteklių naudojimas atitiktų teigiamą apsaugos būklę. Todėl reikia užtikrinti, kad lašišų apsaugos priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, derėtų ir būtų koordinuojamos su priemonėmis, kurių imamasi pagal minėtąją direktyvą. Žvejybos dreifinėmis ūdomis žvejojančiais laivais uždraudimas taip pat būtų tinkamas būdas lašišų ištekliams pagerinti, nes taip būtų apribotas nepakankamai didelių lašišų išmetimas į jūrą. |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(6) 2002 m. Johanesburge vykusiame Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais suderintame įgyvendinimo plane teigiama, kad visi komerciniai ištekliai turėtų būti atkurti tiek, kad iki 2015 m. susidarytų didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis. TJTT mano, kad šis kiekis, taikomas Baltijos lašišų ištekliams upėse, atitinka 60–75 % galimo prieaugio įvairiose laukinių lašišų upėse. Tokios mokslinės rekomendacijos turėtų būti daugiamečio plano tikslų ir tikslinių rodiklių nustatymo pagrindas. |
(6) 2002 m. Johanesburge vykusiame Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais suderintame įgyvendinimo plane teigiama, kad visi komerciniai ištekliai turėtų būti atkurti tiek, kad iki 2015 m. susidarytų didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis. Nuo 1994 m. tai buvo teisinis reikalavimas, nustatytas pagal JT jūrų teisės konvenciją. HELCOM mano, kad šis kiekis, taikomas Baltijos lašišų ištekliams upėse, atitinka 80 % galimo prieaugio įvairiose laukinių lašišų upėse. Tokios mokslinės rekomendacijos turėtų būti daugiamečio plano tikslų ir tikslinių rodiklių nustatymo pagrindas. |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(6a) Lašišų rituolių prieaugis yra apytikris sveikos lašišų išteklių bet kurioje konkrečioje upėje būklės rodiklis. Norint lašišų rituolių prieaugiu remtis kaip rodikliu, pirma turi būti apibrėžtos įvairios hipotezės. Be to, lašišų rituolių prieaugio dydį yra paveikę įvairūs veiksniai, dėl kurių sunku nekreipti dėmesio į lašišų rituolių prieaugio ir sveikos lašišų išteklių būklės tarpusavio ryšį. Todėl lašišų patelių sugrįžimo į upes mastas turėtų būti naudojamas kaip antras patikimas sveikos lašišų išteklių būklės rodiklis. |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 12 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(12) Mokslinėse rekomendacijose teigiama, kad įžuvinimo procedūros gali turėti didelių padarinių genetinei Baltijos lašišų išteklių įvairovei ir kad kyla rizika, jog didelis kasmet į Baltijos jūrą išleidžiamų užaugintų žuvų kiekis daro poveikį genetiniam laukinių lašišų vientisumui ir šios praktikos reikėtų laipsniškai atsisakyti. Todėl žuvų išleidimo sąlygos turėtų būti nustatytos daugiamečiame plane. |
(12) Mokslinėse rekomendacijose teigiama, kad netinkamos įžuvinimo procedūros gali turėti didelių padarinių genetinei Baltijos lašišų išteklių įvairovei. Taip pat kyla rizika, jog didelis kasmet į Baltijos jūrą išleidžiamų užaugintų žuvų kiekis galėtų daryti poveikį genetiniam laukinių lašišų populiacijų vientisumui. Atsižvelgiant į tai įžuvinimas turėtų būti griežčiau kontroliuojamas. Be to, šiame daugiamečiame plane turėtų būti nustatytos genetinės lašišų veisimo medžiagos gavimo ir įžuvinti skirtų lašišų auginimo sąlygos, taip pat įžuvinimo procedūroms taikomos sąlygos siekiant užtikrinti, kad įžuvinimas neturėtų neigiamo poveikio genetinei įvairovei. |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 14 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(14) Vis dėlto lašišų išleidimas šiuo metu tam tikrose valstybėse narėse gali būti privalomas ir valstybėms narėms norima suteikti laiko prisitaikyti prie šių reikalavimų, todėl įžuvinimui ir tiesioginiam žuvų išteklių atkūrimui neskirtas lašišas turėtų būti leidžiama išleisti pereinamuoju laikotarpiu – septynerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo. |
(14) Vis dėlto neturėtų būti toliau leidžiama įžuvinimui ir tiesioginiam žuvų išteklių atkūrimui neskirtas lašišas išleisti po 10 metų laikotarpio, jei iki šio laikotarpio pabaigos laukinių lašišų rituolių prieaugis konkrečioje upėje yra pasiekęs 80 % galimo rituolių prieaugio. Jei šis tikslas nepasiektas, susijusiai valstybei narei išanalizavus ir pašalinus priežastis, dėl kurių nepavyko šio tikslo pasiekti, lašišų išleidimas, išskyrus įžuvinimą ir tiesioginį žuvų išteklių atkūrimą, gali būti tęsiamas dar 10 metų. Gali būti, kad kai kuriose valstybėse narėse lašišų išleidimas šiuo metu privalomas ir valstybės narėms būtina duoti laiko prisitaikyti prie šių reikalavimų. |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 15 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(15a) Norint užtikrinti, kad žuvininkystė būtų tausi, turėtų būti gerinama suinteresuotųjų šalių savitarpio pasitikėjimas ir jų taikomi tarpusavio komunikacijos metodai. |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 16 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(16) Nemažai pakrančių laivų, žvejojančių lašišas, yra trumpesni nei 10 m. Dėl šios priežasties įpareigojimo naudoti žvejybos žurnalą, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje, ir teikti išankstinį pranešimą, kaip reikalaujama to reglamento 17 straipsnyje, taikymas turėtų būti išplėstas, kad tas įpareigojimas būtų taikomas visiems laivams. |
(16) Nemažai pakrančių laivų, žvejojančių lašišas, yra trumpesni nei 10 m. Dėl šios priežasties įpareigojimo naudoti žvejybos žurnalą, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje, ir teikti išankstinį pranešimą, kaip reikalaujama to reglamento 17 straipsnyje, taikymas turėtų būti išplėstas, kad tas įpareigojimas būtų taikomas visiems komercinės žvejybos ir paslaugas teikiantiems laivams. |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 17 a konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(17a) Valstybės narės turėtų stiprinti rekreacinių laivų, naudojamų pramoginei ir kitokio tipo žvejybai, kontrolės ir išankstinio pranešimo sistemas, siekiant užtikrinti, kad sistema būtų paprasta ir veiksminga, ir skatinti tvarią žvejybą. |
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 17 b konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(17b) Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2187/20051 14 straipsnio ir IV priedo, turėtų būti nustatytas mažiausias leidžiamas iškrauti jūrinių upėtakių (Salmo trutta) ir lašišų (Salmo salars) dydis 22–23 TJTT pakvadračiuose. |
|
|
_________________ |
|
|
1 OL 349, 2005 12 31, p. 1. |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 19 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(19) Remiantis naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, rekreacinė lašišų žvejyba jūroje turi didelį poveikį lašišų ištekliams, nors šios srities duomenys nėra labai tikslūs. Ypač rekreacinė žvejyba iš laivų, kuriuos eksploatuoja pelno siekiančios paslaugų įmonės, gali sudaryti didelę sužvejojamų Baltijos lašišų kiekio dalį. Todėl siekiant, kad daugiametis planas būtų veiksmingas, tikslinga į jį įtraukti konkrečias valdymo priemones šiai veiklai kontroliuoti. |
(19) Remiantis naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, rekreacinė lašišų žvejyba turi didelį poveikį lašišų ištekliams, nors šios srities duomenys nėra labai tikslūs. Todėl siekiant, kad daugiametis planas būtų veiksmingas, tikslinga į jį įtraukti konkrečias valdymo priemones rekreacinės žvejybos veiklai kontroliuoti. |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 19 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(19a) Siekiant, kad teikti ataskaitas būtų dar lengviau, turėtų būti raginama ir padedama kurti internetines atskaitomybės sistemas, kurios būtų taikomos valstybėse narėse ar tarp jų. Informacija, susijusi su sužvejotomis žuvimis, apie kurias pranešta, turėtų būti skelbiama viešai. Tačiau konkretus žvejybos rajonas neturėtų būti atskleistas, kad žvejai nebūtų skatinami žvejoti šiame konkrečiame žvejybos rajone. |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 20 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(20a) Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi administracinių ar baudžiamųjų priemonių, būtinų neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos klausimui spręsti. |
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
a) komercinei žvejybai Baltijos jūroje ir su ja susisiekiančiose upėse, esančiose valstybių narių (toliau – atitinkamos valstybės narės) teritorijoje; |
a) komercinei ir rekreacinei žvejybai Baltijos jūroje ir su ja susisiekiančiose upėse, esančiose valstybių narių (toliau – atitinkamos valstybės narės) teritorijoje; |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
b) rekreacinei lašišų žvejybai Baltijos jūroje, kai ši žvejyba atliekama iš paslaugas teikiančių laivų. |
Išbraukta. |
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalies h a punktas (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
ha) „rekreacinė žvejyba“ – nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 28 dalies, kitokio pobūdžio nei komercinė žvejyba komerciniais ir nekomerciniais tikslais naudojant bet kurio tipo žvejybos laivą ir įrankius; |
|
|
_________________ |
|
|
1 OL 343, 2009 12 22, p. 1. |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Laukinių lašišų upėse, kuriose iki šio reglamento įsigaliojimo rituolių prieaugis pasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo laukinių lašišų rituolių prieaugis kiekvienoje upėje turi siekti 75 % galimo rituolių prieaugio. |
1. Laukinių lašišų upėse, kuriose iki šio reglamento įsigaliojimo rituolių prieaugis pasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, per septynerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo laukinių lašišų rituolių prieaugis kiekvienoje upėje turi siekti 80 % galimo rituolių prieaugio. |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Laukinių lašišų upėse, kuriose iki šio reglamento įsigaliojimo rituolių prieaugis nepasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo kiekvienoje upėje laukinių lašišų rituolių prieaugis turi siekti 50 %, o per dešimt metų – 75 % galimo rituolių prieaugio. |
2. Laukinių lašišų upėse, kuriose iki šio reglamento įsigaliojimo rituolių prieaugis nepasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo kiekvienoje upėje laukinių lašišų rituolių prieaugis turi siekti 50 %, o per dvylika metų – 80 % galimo rituolių prieaugio. |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Praėjus dešimčiai metų nuo šio reglamento įsigaliojimo laukinių lašišų rituolių prieaugis kiekvienoje laukinių lašišų upėje turi ir toliau sudaryti bent 75 % galimo laukinių lašišų rituolių prieaugio. |
3. Praėjus dvylikai metų nuo šio reglamento įsigaliojimo laukinių lašišų rituolių prieaugis kiekvienoje laukinių lašišų upėje turi ir toliau sudaryti bent 80 % galimo laukinių lašišų rituolių prieaugio. |
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 4 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
4. Atitinkamos valstybės narės gali kiekvienai laukinių lašišų upei nustatyti kitus griežtesnius tikslinius rodiklius. |
4. Atitinkamos valstybės narės gali kiekvienai laukinių lašišų upei nustatyti kitus griežtesnius tikslinius rodiklius, pvz., pagrįstus grįžtančių patelių skaičiumi. |
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
Susijusios valstybės narės teikia ir skelbia duomenų apie pateles, grįžtančias į jų upes, ataskaitas. |
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 4 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
4. Komisija, remdamasi 4 ir 5 straipsniuose išdėstytais tikslais ir tiksliniais rodikliais, kas trejus metus vertina pagal šį straipsnį valstybių narių įgyvendintų priemonių suderinamumą ir veiksmingumą. |
4. Komisija, remdamasi 4 ir 5 straipsniuose išdėstytais tikslais ir tiksliniais rodikliais, kasmet vertina pagal šį straipsnį valstybių narių įgyvendintų priemonių suderinamumą ir veiksmingumą. |
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio antraštinė dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Kaip paslaugas teikiantys laivai naudoja nacionalinę kvotą |
Nacionalinės kvotos panaudojimas rekreacinėje žvejyboje |
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Paslaugas teikiančių laivų jūroje sugautos lašišos kiekis atimamas iš nacionalinės kvotos. |
Rekreacinės žvejybos ir rekreacinės pakrančių ir upių žvejybos metu sugautos lašišos kiekis atimamas iš nacionalinės kvotos |
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Laukinių lašišų upėms, kuriose iki šio reglamento įsigaliojimo rituolių prieaugis nepasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės nustato nacionalines technines apsaugos priemones. |
1. Laukinių lašišų upėms, kuriose iki šio reglamento įsigaliojimo rituolių prieaugis nepasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, atitinkamos valstybės narės iki ... * nustato, išsaugo ir prireikus pagerina esamas nacionalines technines apsaugos priemones. |
|
|
_________________ |
|
|
*OL prašom įrašyti datą: dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. |
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 a pastraipa (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
Komisija peržiūri valstybės pagalbos gaires, kad valstybės narėms būtų užtikrintos geresnės galimybės gauti kompensaciją už ruonių ir kormoranų padarytą žalą. |
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento IV a skyrius (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
IVa skyrius (naujas) |
|
|
Mažiausias leidžiamas iškrauti lašišų ir jūrinių upėtakių dydis |
|
|
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2187/20051 14 straipsnio, kiekviename 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytame TJTT pakvadratyje mažiausias leidžiamas iškrauti lašišų dydis turėtų būti 60 cm, o mažiausias leidžiamas iškrauti jūrinių upėtakių dydis turėtų būti 50 cm. |
|
|
_________________ |
|
|
1 OL L 349, 2005 12 31, p. 1. |
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Komisija, remdamasi 4 ir 5 straipsniuose išdėstytais tikslais ir tiksliniais rodikliais, kas trejus metus vertina valstybių narių pagal 9 ir 10 straipsnius įgyvendintų priemonių suderinamumą ir veiksmingumą, ypač tais atvejais, kai laukinių lašišų upės teka per kelias valstybes nares. |
1. Komisija, remdamasi 4 ir 5 straipsniuose išdėstytais tikslais ir tiksliniais rodikliais, kasmet vertina valstybių narių pagal 9 ir 10 straipsnius įgyvendintų priemonių suderinamumą ir veiksmingumą, ypač tais atvejais, kai laukinių lašišų upės teka per kelias valstybes nares. |
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Įžuvinimas lašišomis gali būti atliekamas tik laukinių lašišų upėje. Kiekvienoje upėje išleidžiamų rituolių skaičius neturi viršyti prognozuojamo galimo rituolių prieaugio toje upėje. |
1. Įžuvinimas lašišomis gali būti atliekamas tik laukinių lašišų upėse, kai tai būtina norint užkirsti kelią vietos išteklių išnaikinimui. |
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Įžuvinimas turi būti atliekamas taip, kad būtų išsaugota genetinė įvairių upėse esančių lašišų išteklių įvairovė, atsižvelgiant į esamas žuvų bendrijas įžuvinamoje upėje ir kaimyninėse upėse ir kartu siekiant kuo didesnio įžuvinimo poveikio. |
2. Įžuvinimas turi būti atliekamas taip, kad būtų išsaugota genetinė įvairių upėse esančių lašišų išteklių įvairovė ir variantiškumas, atsižvelgiant į esamas žuvų bendrijas įžuvinamoje upėje ir kaimyninėse upėse ir kartu siekiant kuo didesnio įžuvinimo poveikio. Rituoliai turi būti iš pačios artimiausios laukinių lašišų upės. |
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 a dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
2a. Įžuvinti skirti rituoliai pažymimi įkerpant jų riebalinius pelekus. |
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Komisija įgyvendinimo aktais, priimtais 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta nagrinėjimo tvarka, gali nustatyti išsamias šio straipsnio taikymo taisykles. |
3. Komisija priima įgyvendinimo aktus iki ... *, pagal kuriuos būtų nustatytos išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės. Šie įgyvendinimo aktai priimami priimtais 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta nagrinėjimo tvarka. |
|
|
*OL prašom įrašyti datą: treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. |
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio a punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
a) upė turi laisvus migracinius vandens kelius, tinkamos kokybės vandenį ir buveinę, tinkamą lašišoms veistis ir augti; |
a) upė ar jos intakai turi laisvus migracinius vandens kelius, tinkamos kokybės vandenį ir buveinę, tinkamą lašišoms veistis ir augti; |
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 13 a straipsnis (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
13a straipsnis |
|
|
Subrendusių žuvų ir rituolių kilmė |
|
|
Jei įmanoma, subrendusios žuvys ir rituoliai turi būti kilę iš tos pačios laukinių lašišų upės arba, jei tai neįmanoma, iš artimiausio galimo laukinių lašišų upės baseino. |
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio pirmos pastraipos d a punktas (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
da) įžuvinimas atliekamas taip, kad būtų išsaugota genetinė skirtingų lašišų upių išteklių įvairovė, atsižvelgiant į esamas įžuvinamos upės ir kaimyninių upių žuvų bendruomenes, kartu didinant įžuvinimo poveikį. |
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio pirmos pastraipos d b punktas (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
db) įžuvinti skirti rituoliai pažymimi įkerpant jų riebalinius pelekus. |
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio antra pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Taikant Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo 38 straipsnio 2 dalį tiesioginis išteklių atkūrimas, atliekamas pagal 1 dalį, laikomas apsaugos priemone. |
Pagrindinis principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi atkuriant vandens kelius, turi būti principas „teršėjas moka“. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo 38 straipsnio 2 dalį tiesioginis išteklių atkūrimas, atliekamas pagal 1 dalį, taip pat laikomas apsaugos priemone. |
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Išleisti lašišas ne pagal 12 ir 13 straipsnius galima dar septynerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo. |
Išleisti lašišas ne pagal 12 ir 13 straipsnius galima dar iki ... * ir tai atidžiai įvertinama. Laipsniškai mažinant lašišų išleidimą vadovaujamasi principu „upė po upės“. Tai administruojama valstybių narių vietos, regioninių ir (arba) nacionalinių agentūrų ir įtraukiamos vietos suinteresuotosios šalys bei pasinaudojama jų kompetencija atkuriant buveines ir taikant kitas priemones. Teisiškai privalomi nacionaliniai sprendimai dėl ekonominių išteklių, šiuo metu naudojamų ištekliams atkurti, pritaikymo nukreipiami žvejams, dėl neigiamo išleidimo mažinimo poveikio galimai patekusiems į nepalankią padėtį, paremti. |
|
|
*OL prašom įrašyti datą: 10 metų po šio reglamento įsigaliojimo dienos. |
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 a dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
1a. Be to, visai rekreacinei lašišų žvejybai Baltijos jūroje mutatis mutandis taikoma Reglamento (EB) Nr. 1224/20091 55 straipsnio 3 dalis, taip pat 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/20112, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 įgyvendinimo taisyklės, 64 ir 65 straipsniai. |
|
|
________________ |
|
|
1 OL L 343, 2009 12 22, p. 1. |
|
|
2 OL L 112, 2011 4 30, p. 1. |
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Nukrypstant nuo Reglamento 1224/2009 14 straipsnio, bet kokio ilgio Europos Sąjungos žvejybos laivai, turintys lašišų žvejybos leidimą, pildo savo operacijų žurnalą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nustatytose taisyklėse. |
Nukrypstant nuo Reglamento Nr. 1224/2009 14 straipsnio, bet kokio ilgio Europos Sąjungos žvejybos laivai, turintys lašišų žvejybos leidimą, taip pat paslaugas teikiančių laivų, naudojamų pramoginei ir kitokio tipo žvejybai, kapitonai pildo savo operacijų žurnalą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nustatytose taisyklėse. |
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Nukrypstant nuo Reglamento 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies įvadinio sakinio, bet kokio ilgio Europos Sąjungos žvejybos laivų, kuriuose yra lašišų ir (arba) jūrinių upėtakių, kapitonai, baigę žvejybos operaciją, savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms nedelsiant pateikia Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. |
Nukrypstant nuo Reglamento Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies įvadinio sakinio, bet kokio ilgio Europos Sąjungos žvejybos laivų, kuriuose yra lašišų ir (arba) jūrinių upėtakių, taip pat paslaugas teikiančių laivų kapitonai, baigę žvejybos operaciją, savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms nedelsiant pateikia Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. |
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio antraštinė dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Laimikio deklaracija |
Rekreacinės žvejybos laimikio deklaracijos |
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Paslaugas teikiančio laivo kapitonas pagal III priedą užpildo laimikio deklaraciją ir iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos pateikia ją paslaugas teikiančio laivo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai. |
1. Visų tipų rekreacinės žvejybos atvejais pildoma laimikio deklaracija ir iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos atsiskaitoma vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai. |
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 20 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Atitinkamos valstybės narės tikrina laimikio deklaracijose įrašytos informacijos tikslumą atlikdamos iškrovimo patikrinimus. Tikrinama bent 10 % visų iškrovimų. |
Atitinkamos valstybės narės tikrina laimikio deklaracijose įrašytos informacijos tikslumą atlikdamos iškrovimo patikrinimus. Tikrinama bent 20 % visų iškrovimų. Europos žuvininkystės kontrolės agentūra įgyvendina veiksmingą kontrolę ir ragina valstybes nares atlikti dėmesingesnius tikslinius patikrinimus vietose, kur įtariama neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba arba pranešta apie tai, kad ši žvejyba vykdoma. |
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 20 a straipsnis (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
20a straipsnis |
|
|
Rekreacinės žvejybos kontrolė |
|
|
Šio reglamento tikslais rekreacinės žvejybos kontrolės procedūros grindžiamos pirmiausia Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 55 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 404/2011 64 ir 65 straipsniais. |
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio b punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
b) paslaugas teikiantiems laivams – laikytis kvotos panaudojimo, leidimo veiklai ir laimikio deklaravimo taisyklių; |
b) paslaugas teikiantiems laivams ir pramoginės žvejybos naudojant visų tipų įrankius atveju – laikytis kvotos panaudojimo, leidimo veiklai ir laimikio deklaravimo taisyklių; |
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio 1 a pastraipa (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, pagal kuriuos būtų nustatytos išsamios elektrožūklės sąlygos, pagrįstos naujausia moksline informacija. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. |
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento 22 a straipsnis (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
22a straipsnis |
|
|
Ne vėliau negu ... * Komisija perduoda Parlamentui ir Tarybai atliktų mokslinių tyrimų, susijusių su plėšrūnų, ypač ruonių ir kormoranų, poveikiu Baltijos lašišų ištekliams, išvadas. Komisija, remdamasi šiomis tyrimų išvadomis, parengs plėšrūnų, darančių įtaką Baltijos lašišų ištekliams, populiacijų valdymo planą, kuris įsigalios ne vėliau kaip 2016 m. |
|
|
___________________ |
|
|
*OL prašom įrašyti datą: treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. |
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento 22 b straipsnis (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
Ne vėliau negu ... * Komisija perduoda Parlamentui ir Tarybai mokslinių tyrimų, susijusių su lašišų išmetimu atgal į jūrą ir jų priegauda vykdant visų susijusių tipų žvejybą Baltijos jūroje, išvadas. |
|
|
___________________ |
|
|
*OL prašom įrašyti datą: treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. |
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento 23 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Trečiaisiais metais nuo šio reglamento įsigaliojimo, o vėliau – kas trejus metus, atitinkamos valstybės narės Komisijai praneša apie technines apsaugos priemones, patvirtintas pagal V skyrių, ir apie tai, kaip jos įgyvendina 4 straipsnyje išdėstytus tikslus. |
1. ... *, o po to kasmet atitinkamos valstybės narės Komisijai praneša apie technines apsaugos priemones, patvirtintas pagal V skyrių, ir apie tai, kaip jos įgyvendina 4 straipsnyje išdėstytus tikslus. |
|
|
*OL prašom įrašyti datą: vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. |
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento 23 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Šeštaisiais metais nuo šio reglamento įsigaliojimo, o vėliau – kas šešerius metus atitinkamos valstybės narės Komisijai praneša apie šio reglamento įgyvendinimą ir 5 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą. Valstybės narės ataskaitoje visų pirma pateikiama ši informacija: |
2. Trečiaisiais metais nuo šio reglamento įsigaliojimo, o vėliau – kas trejus metus atitinkamos valstybės narės Komisijai praneša apie šio reglamento įgyvendinimą ir 5 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą. Valstybės narės ataskaitoje visų pirma pateikiama ši informacija: |
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento 27 straipsnio pirma pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Jei atitinkamos valstybės narės iki nustatyto termino nenustato arba nepaskelbia 6 arba 11 straipsnyje nurodytų priemonių, arba jei, atlikus vertinimą pagal 6 straipsnio 4 dalį arba 11 straipsnio 1 dalį, paaiškėja, kad tos priemonės yra nepakankamos arba neveiksmingos, Komisija panaikina atitinkamų valstybių narių įgaliojimus, nurodytus 6 arba 11 straipsnyje. Sprendime dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja kitą dieną po to sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę tame sprendime nurodytą dieną. |
Jei atitinkamos valstybės narės iki nustatyto termino nenustato arba nepaskelbia 6 arba 11 straipsnyje nurodytų priemonių, arba jei, atlikus vertinimą pagal 6 straipsnio 4 dalį arba 11 straipsnio 1 dalį, paaiškėja, kad tos priemonės yra nepakankamos arba neveiksmingos, Komisija panaikina atitinkamų valstybių narių įgaliojimus, nurodytus 6 arba 11 straipsnyje. Sprendime dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. |
- [1] OL C 68, 2012 3 6, p. 47.
AIŠKINAMOJI DALIS
Atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformos kontekstą, daugiametis Baltijos lašišų išteklių išsaugojimo planas yra gyvybiškai svarbi jūrų išteklių valdymo dalis. Atliekant poveikio Baltijos jūros lašišų išteklių mastui vertinimą surengtos visapusiškos konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant žvejus, nevyriausybines organizacijas, pramogine žvejyba besiverčiančius asmenis, patariamąsias tarnybas, pvz., Baltijos jūros regioninę patariamąją tarybą, Tarptautinę jūrų tyrinėjimo tarybą (TJTT), vyriausybių ir vietos valdžios institucijų atstovus iš įvairių susijusių šalių, Regionų komitetą ir t. t. Komisijai pateikta daug išsamių klausimų suinteresuotosioms šalims rūpimomis prieštaringomis temomis, pvz., dėl rekreacinės žvejybos arba žvejybos kvotų paskirstymo atskiroms valstybėms. Šio proceso metu gauta informacija rodo, kad stinga daugybės esminių duomenų – dėl to buvo sunkiau parengti šį pranešimą.
Rekreacinė žvejyba
Rekreacinė žvejyba daro didelį poveikį Baltijos lašišų išteklių mastui, tačiau dėl tinkamos kontrolės trūkumo ir dėl to, kad valstybės narės nevykdo savo įsipareigojimo teikti reikiamą informaciją, šis poveikis nėra tinkamai įvertintas. Tai lėmė nekontroliuojamą rekreacinės žvejybos plėtrą, kuriai – nustačius specifinius naudojamų laivų pavadinimus, pvz., „paslaugas teikiantis laivas“ – netaikoma kontrolė ir dėl to daugėja atvejų, kai nepranešama apie sugautas Baltijos lašišas. Kai kuriais atvejais rekreacinei žvejybai naudojami išvystyti žvejybos įrankiai, pvz., traukiamieji tinklai, o upėse lašišoms neleidžiama plaukti laisvai naudojant iki 100 metrų ilgio stacionariuosius tinklus. Tai visiškai prieštarauja rekreacinės žvejybos, kuri iš esmės turėtų padėti skatinti tvarios žuvininkystės kultūrą ir taip užtikrinti didesnį nuo šios sektoriaus priklausomų regionų patrauklumą, idėjai. Populiarinant visų formų tvarią ir atsakingą žvejybą itin svarbus vaidmuo tenka smulkiajai žvejybai, be kita ko, skatinant rekreacinę lašišų žvejybą, kuri būtų grindžiama aiškiomis ir skaidriomis taisyklėmis.
Šiandien susiduriama su apskritai dideliu duomenų ir, savo ruožtu, mokslinių žinių apie rekreacinės žvejybos mastą ir jos poveikį Baltijos lašišų ištekliams įvairiose šalyse trūkumu. Šio pranešimo tikslas – nustatyti aiškias taisykles, skirtas rekreacinės žvejybos valdymo ir kontrolės principams suvienodinti. Pranešėjas įsitikinęs, kad tinkamai vykdant rekreacinės žvejybos veiklą bus labai prisidėta prie alternatyvių žvejybos formų vystymo, o tai paskatins tvarų nuo žvejybos priklausomų regionų augimą.
Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos nuomonė
Pagal dabartinę praktiką reikalaujama, kad Komisija, planuodama žuvininkystės išteklių valdymą ES vandenyse, atsižvelgtų į regioninių patariamųjų tarybų nuomones. Verta pažymėti, kad Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos nuomonė dėl Baltijos lašišų išteklių valdymo keliais esminiais klausimais labai skiriasi nuo Komisijos pristatyto valdymo plano. Pagrindiniai skirtumai susiję su tiksliniais laukinių upių lašišų išteklių rodikliais, su jūros lašišų mirtingumu dėl žvejybos, su laipsnišku įžuvinimo mažinimu, kuris neįtrauktas į siūlomą reglamentą, taip pat su laivo žurnalo tvarkymo ir išankstinio pranešimo reikalavimais. Šie klausimai sudaro Baltijos lašišų išteklių valdymo plano pagrindą. Šiame kontekste pranešėjas norėtų pabrėžti, kad dėl skirtingų pozicijų, kurių šiais klausimais laikosi Baltijos jūros regioninė patariamoji taryba, gali kilti konfliktų arba visuomenė gali nepakankamai pritarti Komisijos pasiūlymui. Tai patvirtina, kad rengiant žuvininkystės išteklių valdymo Europos Sąjungos vandenyse planus būtina rengti visapusiškas suinteresuotųjų šalių konsultacijas, siekiant rasti kompromisinius sprendimus, kuriais remiantis būtų galima apsaugoti aplinką ir užtikrinti tvarios žuvininkystės vystymąsi.
Plėšrūnų poveikis Baltijos lašišų ištekliams
Rengiant šį pranešimą įdėta daug pastangų siekiant įvertinti plėšrūnų, ypač ruonių ir kormoranų, poveikį Baltijos lašišų ištekliams. Su šiuo klausimu susijusios paskelbtos medžiagos analizė atskleidė, kad trūksta patikimų faktinių tyrimų. Daugelyje šaltinių nurodoma, kad plėšrūnai daro labai didelį poveikį lašišų veisimosi mastui, ypač kai tai susiję su rituolių skaičiumi upėse. Pranešėjas laikosi nuomonės, kad būtini išsamūs moksliniai tyrimai siekiant įvertinti atskirų plėšrūnų rūšių skaičių ir tipą bei jų poveikį Baltijos lašišų ištekliams.
Svarbiausi pranešimo klausimai
Reprodukcija
Pranešėjo nuomone, rituolių prieaugis turėtų siekti 80 proc. galimo rituolių prieaugio skirtingose laukinių lašišų upėse, kaip nurodyta HELCOM rekomendacijoje. Pasiekus šį lygį būtų sukurtas pagrindas natūraliai reprodukcijai, o tai, savo ruožtu, lemtų Baltijos lašišų išteklių didėjimą. Pasiūlymas riboti įžuvinimą, kuriam netaikomi reglamento 12 ir 13 straipsniai, kai šiuo klausimu stinga adekvačių duomenų ir mažėja lašišų populiacija, gali turėti neigiamų pasekmių ir paskatinti tolesnį išteklių mažėjimą.
Reglamento taikymo sritis
Pranešėjo nuomone, reglamento taikymo sritis turėtų būti išplėsta į ją įtraukiant visų formų rekreacinę žvejybą.
Kontrolė
Pranešėjas palankiai vertina griežtesnę sugautų žuvų kontrolę ir šiuo požiūriu siūlo, kad būtų tikrinama bent 50 proc. kiekvienoje valstybėje narėje iškraunamų žuvų. Vienas iš esminių šio pranešimo elementų yra visų tipų rekreacinės žvejybos visapusiškos kontrolės nustatymas ir reikalavimo atsiskaityti už šio tipo žvejybą taikymas. Europos žuvininkystės kontrolės agentūros atlikta kontrolės ataskaitų, susijusių su Baltijos šalimis, analizė rodo, kad kontrolės lygis nepakankamas, o dėl to gali labai padaugėti atvejų, kai nepranešama apie sugautas žuvis. Pranešėjas sutinka su Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos nuomone, kad 12 metrų ilgio neviršijantiems žvejybos laivams neturėtų būti taikomas įpareigojimas turėti laivo žurnalą ar teikti išankstinius pranešimus. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, daugiau dėmesio turėtų būti skirta sugautų žuvų deklaravimui ir didesniam patikrinimų uostuose skaičiui – tai būtų kontrolės priemonė, kurią taikant būtų prisidėta prie lašišų išteklių atkūrimo.
Įgaliojimų, kuriuos Komisija suteikia valstybėms narėms, atšaukimas
Savo pasiūlyme dėl reglamento dėl Baltijos lašišų išteklių Komisija suteikia valstybėms narėms įgaliojimus reguliuoti konkrečias sritis, kurios, kaip laikoma, priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai (biologinių jūrų išteklių išsaugojimas). Taip Komisija remia regionavimą ir valdymo decentralizaciją ES žuvininkystės politikos srityje. Nežiūrint į tai, ji pasilieka teisę įsikišti tuo atveju, kai valstybė narė nesilaiko reglamente išdėstytų reikalavimų, kurie parengti siekiant atkurti Baltijos lašišų išteklius. Deleguotieji aktai turėtų būti vertinami kaip teigiamas BŽP suvienodinimo elementas, nes taip Komisija šio reglamento kontekste galėtų gerinti kontrolę ir veiksmingiau suteikti įgaliojimus susijusioms valstybėms narėms.
Vis dėlto, pranešėjas mano, kad įgaliojimų, kuriuos Komisija yra suteikusi atitinkamoms valstybėms narėms, atšaukimas turėtų būti vykdomas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnyje nustatytą tvarką.
APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (3.5.2012)
pateikta Žuvininkystės komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos lašišų išteklių ir tuos išteklius naudojančios žvejybos valdymo planas
(COM(2011)0470 – C7‑0220/2011 – 2011/0206(COD))
Nuomonės referentas: Carl Schlyter
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Lašišos neršia arba neršdavo daugelyje netoli Baltijos jūros esančių upių, kurių kiekvienoje buvo skirtinga genetinė populiacija. Per daugelį metų šių neršiančių populiacijų labai sumažėjo arba jos net išnyko. Nors yra keletas upių, kuriose yra gyvybingos daugelis laukinių lašišų populiacijų (palyginti su atkūrimo tikslais veisiamomis lašišomis), atplaukiančių iš šiaurės vietovių, ypač iš šiaurės Švedijos ir Suomijos upių, esančių prie Bosnijos įlankos. Kitur dėl taršos, buveinių sunaikinimo, hidroelektrinių užtvankų ir kitų, žmogaus sukurtų problemų, populiacijų gausa labai sumažėjo.
Baltijos jūros lašišos yra žvejojamos pačioje jūroje, pakrančių vandenyse ir kai kuriose upėse. Daugeliu atvejų upių populiacija padidėja dėl išleidžiamų rituolių, paprastai todėl, kad upes užtvenkė hidroelektrinių užtvankos arba jos patyrė kitokio pobūdžio žalą.
TJTT teikia mokslines rekomendacijas ir mano, kad prognozės gana liūdnos:
· nedaugelyje upių dar yra gyvybingų neršiančių populiacijų;
· dėl nežinomų priežasčių jauniklių išlikimo lygis labai žemas;
· mišri žvejyba atviroje jūroje daro poveikį visiems ištekliams, net ir pažeidžiamiems, taigi sudėtinga atkurti lašišų išteklius upėse, kur jos turėtų tinkamas buveines;
· neseniai nustatytas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis didesnis, nei siūlomas mokslinėse rekomendacijose;
· 2008 m. sumažėjo žvejybos jūroje mastai dėl to, kad buvo uždrausta naudoti dreifuojančius tinklus, tačiau išaugo gaudymo ūdomis skaičiai;
· dažnai apie lašišas neteisingai pranešama kaip apie jūrinius upėtakius.
Taigi Komisijos pasiūlymas dėl daugiamečio plano vertinamas labai palankiai. Įgyvendinus pasiūlymą būtų labai patobulintas lašišų žvejybos Baltijos jūroje valdymas, tai reikėjo padaryti jau seniai. Reikia pasidžiaugti tuo, kad tam tikrais atvejais bus laipsniškai mažinamas lašišų išleidimas.
Tačiau planas turėtų būti griežtesnis daugeliu aspektų, ypač susijusių su rekreacine žvejyba. Nekomercinė lašišų visų tipų žvejyba (statomieji tinklai, gaudyklės, meškeriojimas ir t. t.) Baltijos jūroje vis auga ir dabar sudaro apie ketvirtadalį visų sugautų lašišų kiekio, apie kurį pranešta. Labai svarbų, kad taip sugautų žuvų kiekis būtų stebimas ir įtrauktas į bendras kvotas.
Taip pat manoma, kad apie nemažai sugautų žuvų nepranešama ir, remiantis vėliausia TJTT informacija, šis kiekis galėtų būti apie pusę sugautų žuvų kiekio. Pakeitimai siūlomi siekiat sustiprinti kontrolę, ypač išplėtojant reikalavimus pranešti ir numatant, kad mažiausias leidžiamas iškrauti lašišų ir jūrinių upėtakių dydis – 65 cm; šis dydis taikomas jūriniams upėtakiams siekiant sumažinti neteisingų pranešimų, kai lašišos vadinamos jūriniais upėtakiais, skaičių.
Skirtingos genetinės lašišų populiacijos neršia skirtingose upėse. Vykdant mišrią žvejybą atviroje jūroje niekaip neįmanoma atskirti lašišų kilmės, nes gaudoma daugelio upių baseinuose, taigi skirtingos populiacijos pagaunamos kartu. Tai turi labai neigiamą poveikį, nes nykstančių rūšių žuvys arba žuvys iš upių, kuriose lašišos buvo išleistos, pagaunamos kartu su gyvybingomis žuvimis, kurios veisiasi pačios. Geriausias būdas valdyti lašišų žvejybą yra gaudyti jas tada, kai jos patenka į upes neršti, tai sudaro galimybę tiksliai atskirti žuvis.
Pakeitimuose siekiama laipsniškai atsisakyti jūrinės žvejybos. Kadangi kai kurių valstybių narių žuvininkystę tai paveiktų labiau nei kitų, siūloma šią žvejybą mažinti per aštuonerius metus, o laikotarpiui pasibaigus, leisti žvejoti tik neišplaukianti už bazinių linijų.
PAKEITIMAI
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(3) Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 1 dalies d punktu, biologinių jūrų išteklių apsauga priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Lašišos yra anadrominė rūšis, todėl jūroje esančių Baltijos lašišų išteklių negalima apsaugoti nesiimant priemonių joms apsaugoti tuo laikotarpiu, kai jos gyvena upėse. Todėl, siekiant užtikrinti veiksmingą jūrų išteklių apsaugą per visą jų migracijos ciklą, šios priemonės irgi priklauso išimtinei ES kompetencijai ir jų klausimas turėtų būti sprendžiamas daugiamečiame plane. |
(3) Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 1 dalies d punktu, biologinių jūrų išteklių apsauga priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Lašišos yra anadrominė rūšis, todėl Baltijos lašišų išteklių negalima apsaugoti laipsniškai neatsisakant mišrių lašišos išteklių žvejybos ir nesiimant priemonių joms apsaugoti tuo laikotarpiu, kai jos gyvena upėse. Todėl, siekiant užtikrinti veiksmingą jūrų išteklių apsaugą per visą jų migracijos ciklą, šios priemonės irgi priklauso išimtinei ES kompetencijai ir jų klausimas turėtų būti sprendžiamas daugiamečiame plane. |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(4) Direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos lašišos priskiriamos Europos Sąjungos svarbos rūšims, o priemonėmis, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turėtų būti siekiama užtikrinti, kad šių išteklių naudojimas atitiktų teigiamą apsaugos būklę. Todėl reikia užtikrinti, kad lašišų apsaugos priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, derėtų ir būtų koordinuojamos su priemonėmis, kurių imamasi pagal minėtąją direktyvą. |
(4) Direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos lašišos priskiriamos Europos Sąjungos svarbos rūšims, o priemonėmis, kurių imamasi pagal tą direktyvą, turėtų būti siekiama užtikrinti, kad šių išteklių naudojimas atitiktų teigiamą apsaugos būklę. Todėl reikia užtikrinti, kad lašišų apsaugos priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, derėtų ir būtų koordinuojamos su priemonėmis, kurių imamasi pagal minėtąją direktyvą. Norint pasiekti tausų lašišų išteklių didinimą, reikia laipsniškai atsisakyti mišrių lašišos išteklių žvejybos ir pereiti prie atskiros kiekvieno ištekliaus žvejybos. Uždraudus žvejybą dreifinėmis ūdomis žvejojančiais laivais taip pat būtų gerokai padidinti lašišų ištekliai, nes taip būtų sumažintas į jūrą išmetamų nepakankamai didelių lašišų kiekis. |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(6) 2002 m. Johanesburge vykusiame Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais suderintame įgyvendinimo plane teigiama, kad visi komerciniai ištekliai turėtų būti atkurti tiek, kad iki 2015 m. susidarytų didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis. TJTT mano, kad šis kiekis, taikomas Baltijos lašišų ištekliams upėse, atitinka 60–75 % galimo prieaugio įvairiose laukinių lašišų upėse. Tokios mokslinės rekomendacijos turėtų būti daugiamečio plano tikslų ir tikslinių rodiklių nustatymo pagrindas. |
(6) 2002 m. Johanesburge vykusiame Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais suderintame įgyvendinimo plane teigiama, kad visi komerciniai ištekliai turėtų būti atkurti tiek, kad iki 2015 m. susidarytų didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis. Nuo 1994 m. tai yra teisinis reikalavimas pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją. TJTT mano, kad šis kiekis, taikomas Baltijos lašišų ištekliams upėse, atitinka 60–75 % galimo prieaugio įvairiose laukinių lašišų upėse. Tokios mokslinės rekomendacijos turėtų būti daugiamečio plano tikslų ir tikslinių rodiklių nustatymo pagrindas. |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 9 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(9a) Genetinė lašišų įvairovė Baltijos jūroje būtų labiausiai apsaugota leidžiant žvejoti tik tada, kai lašišos išplaukė iš jūros ir įplaukė į upes neršti. Draudimas žvejoti Baltijos jūroje kai kurioms valstybėms narėms ir pramonės sektoriams sukeltų didelių problemų, taigi šio lašišų gaudymo jūroje turi būti laipsniškai atsisakyta. |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 10 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(10a) Siekiant išvengti to, kad apie lašišas būtų neteisingai pranešama kaip apie jūrinius upėtakius, reikėtų abiejų rūšių žuvims numatyti bendrą mažiausią leidžiamą iškrauti dydį. |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 15 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(15a) Norint pasiekti tausią žuvininkystę, privaloma gerinti suinteresuotųjų subjektų tarpusavio pasitikėjimą ir bendravimo metodus. |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 16 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(16) Nemažai pakrančių laivų, žvejojančių lašišas, yra trumpesni nei 10 m. Dėl šios priežasties įpareigojimo naudoti žvejybos žurnalą, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje, ir teikti išankstinį pranešimą, kaip reikalaujama to reglamento 17 straipsnyje, taikymas turėtų būti išplėstas, kad tas įpareigojimas būtų taikomas visiems laivams. |
(16) Nemažai pakrančių laivų, žvejojančių lašišas, yra trumpesni nei 10 m. Dėl šios priežasties įpareigojimo naudoti žvejybos žurnalą, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje, ir teikti išankstinį pranešimą, kaip reikalaujama minėto reglamento 17 straipsnyje, taikymas turėtų būti išplėstas, kad tas įpareigojimas būtų taikomas visiems komerciniams žvejybos laivams ir paslaugas teikiantiems meškeriojimui ir kitoms žvejybos rūšims naudojantiems laivams. |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 19 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(19) Remiantis naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, rekreacinė lašišų žvejyba jūroje turi didelį poveikį lašišų ištekliams, nors šios srities duomenys nėra labai tikslūs. Ypač rekreacinė žvejyba iš laivų, kuriuos eksploatuoja pelno siekiančios paslaugų įmonės, gali sudaryti didelę sužvejojamų Baltijos lašišų kiekio dalį. Todėl siekiant, kad daugiametis planas būtų veiksmingas, tikslinga į jį įtraukti konkrečias valdymo priemones šiai veiklai kontroliuoti. |
(19) Remiantis naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, rekreacinė lašišų žvejyba turi didelį poveikį lašišų ištekliams, nors šios srities duomenys nėra labai tikslūs. Todėl siekiant, kad daugiametis planas būtų veiksmingas, tikslinga į jį įtraukti konkrečias valdymo priemones rekreacinės žvejybos veiklai kontroliuoti. |
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
a) komercinei žvejybai Baltijos jūroje ir su ja susisiekiančiose upėse, esančiose valstybių narių (toliau – atitinkamos valstybės narės) teritorijoje; |
a) komercinei žvejybai ir paslaugas teikiantiems laivams Baltijos jūroje ir su ja susisiekiančiose upėse, esančiose valstybių narių (toliau – atitinkamos valstybės narės) teritorijoje; |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio b punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
b) rekreacinei lašišų žvejybai Baltijos jūroje, kai ši žvejyba atliekama iš paslaugas teikiančių laivų. |
b) rekreacinei lašišų žvejybai Baltijos jūroje ir su ja susisiekiančiose upėse, esančiose valstybių narių teritorijose; |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio b punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
b) rekreacinei lašišų žvejybai Baltijos jūroje, kai ši žvejyba atliekama iš paslaugas teikiančių laivų. |
b) rekreacinei lašišų žvejybai Baltijos jūroje ir susijusiose valstybėse narėse. |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(c) „Baltijos lašišų ištekliai“ – visi lašišų (ir laukinių, ir užaugintų) ištekliai Baltijos jūroje ir Baltijos upėse; |
Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas. |
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Laukinių lašišų upėse, kuriose iki šio reglamento įsigaliojimo rituolių prieaugis pasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo laukinių lašišų rituolių prieaugis kiekvienoje upėje turi siekti 75 % galimo rituolių prieaugio. |
1. Laukinių lašišų upėse, kuriose iki šio reglamento įsigaliojimo rituolių prieaugis pasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo laukinių lašišų rituolių prieaugis kiekvienoje upėje turi siekti 80 % galimo rituolių prieaugio. |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Laukinių lašišų upėse, kuriose iki šio reglamento įsigaliojimo rituolių prieaugis nepasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo kiekvienoje upėje laukinių lašišų rituolių prieaugis turi siekti 50 %, o per dešimt metų – 75 % galimo rituolių prieaugio. |
2. Laukinių lašišų upėse, kuriose iki šio reglamento įsigaliojimo rituolių prieaugis nepasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo kiekvienoje upėje laukinių lašišų rituolių prieaugis turi siekti 50 %, o per dešimt metų – 80 % galimo rituolių prieaugio. |
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Praėjus dešimčiai metų nuo šio reglamento įsigaliojimo laukinių lašišų rituolių prieaugis kiekvienoje laukinių lašišų upėje turi ir toliau sudaryti bent 75 % galimo laukinių lašišų rituolių prieaugio. |
3. Praėjus dešimčiai metų nuo šio reglamento įsigaliojimo laukinių lašišų rituolių prieaugis kiekvienoje laukinių lašišų upėje turi ir toliau sudaryti bent 80 % galimo laukinių lašišų rituolių prieaugio. |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 1 a dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
1a. Laipsniškai atsisakoma lašišas gaudyti jūroje už bazinių linijų. Lašišų žvejyba mažinama 50 % iki ...* ir uždraudžiama iki ...**. |
|
|
______________ |
|
|
* OL: įrašyti datą: šešeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. |
|
|
* OL: įrašyti datą: aštuoneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 1 b dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
1b. Siekiant sudaryti sąlygas laukinių lašišų populiacijoms viršyti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, neršto laikotarpiu turėtų būti uždrausta gaudyti lašišas jų natūraliose nerštavietėse. |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio antraštinė dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Kaip paslaugas teikiantys laivai naudoja nacionalinę kvotą |
Nacionalinės kvotos naudojimas paslaugas teikiančiuose laivuose ir vykdant pramoginę žvejybą |
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Paslaugas teikiančių laivų jūroje sugautos lašišos kiekis atimamas iš nacionalinės kvotos. |
Paslaugas teikiančių laivų jūroje bei pakrančių ir upių pramoginės žvejybos vietose sugautos lašišos kiekis atimamas iš nacionalinės kvotos. |
Pagrindimas | |
Pramoginė žvejyba neįtraukta į dabartinį žvejybos kvotos skaičiavimą, nors apie tokią žvejybą reikėtų informuoti ir ją reguliuoti nacionaliniu lygmeniu. | |
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 8 a straipsnis (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
8a straipsnis |
|
|
Mažiausias leidžiamas iškrauti lašišų ir jūrinių upėtakių dydis |
|
|
Mažiausias leidžiamas iškrauti lašišų ir jūrinių upėtakių dydis yra 65 cm. |
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Laukinių lašišų upėms, kuriose iki šio reglamento įsigaliojimo rituolių prieaugis nepasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės nustato nacionalines technines apsaugos priemones. |
1. Laukinių lašišų upėms, kuriose iki šio reglamento įsigaliojimo rituolių prieaugis nepasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, iki ... * atitinkamos valstybės narės nustato, išlaiko ir, jei būtina, pagerina esamas nacionalines technines apsaugos priemones. |
|
|
_________________ |
|
|
*OL: įrašyti datą: dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. |
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Įžuvinimas lašišomis gali būti atliekamas tik laukinių lašišų upėje. Kiekvienoje upėje išleidžiamų rituolių skaičius neturi viršyti prognozuojamo galimo rituolių prieaugio toje upėje. |
1. Įžuvinimas lašišomis gali būti atliekamas tik laukinių lašišų upėse, o pereinamuoju laikotarpiu, nustatytu pagal 3 straipsnį, ir upių žiotyse kai to reikia siekiant užkirsti kelią vietos išteklių išnykimui. Kiekvienoje upėje išleidžiamo mailiaus kiekis neturi viršyti prognozuojamo galimo rituolių prieaugio toje upėje. |
Pagrindimas | |
Uždraudus privalomą įžuvinimą, lašišų išteklių problemos savaime neišsispręs, nes nėra aiškiai įrodyta, kad dėl lašišų įžuvinimo kyla rimtų problemų laukinių lašišų genetiniam fondui. Reikia toliau vystyti alternatyvias įžuvinimo priemones, pvz., žuvų perėjas ir privalomas kompensacijas, ir ilguoju laikotarpiu turėtų būti įmanoma pakeisti įžuvinimą šiomis alternatyviomis priemonėmis. | |
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Įžuvinimas turi būti atliekamas taip, kad būtų išsaugota genetinė įvairių upėse esančių lašišų išteklių įvairovė, atsižvelgiant į esamas žuvų bendrijas įžuvinamoje upėje ir kaimyninėse upėse ir kartu siekiant kuo didesnio įžuvinimo poveikio. |
2. Įžuvinimas turi būti atliekamas taip, kad būtų išsaugota genetinė įvairių upėse esančių lašišų išteklių įvairovė, atsižvelgiant į esamas žuvų bendrijas įžuvinamoje upėje ir kaimyninėse upėse ir kartu siekiant kuo didesnio įžuvinimo poveikio. Subrendusios žuvys ir rituoliai, jei įmanoma, turi būti iš tos pačios upės, kurioje yra laukinių lašišų, arba artimiausio galimo upės baseino, kuriame yra laukinių lašišų. |
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio a punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
a) upė turi laisvus migracinius vandens kelius, tinkamos kokybės vandenį ir buveinę, tinkamą lašišoms veistis ir augti; |
a) upė ar jos intakai turi laisvus migracinius vandens kelius, tinkamos kokybės vandenį ir buveinę, tinkamą lašišoms veistis ir augti; |
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 13 a straipsnis (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
13a straipsnis |
|
|
Subrendusių žuvų ir rituolių kilmė |
|
|
Subrendusios žuvys ir rituoliai, jei įmanoma, turi būti iš tos pačios upės, kurioje yra laukinių lašišų, arba artimiausio galimo upės baseino, kuriame yra laukinių lašišų. |
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 a dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
1a. Be to, visai rekreacinei lašišų žvejybai Baltijos jūroje mutatis mutandis turi būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 55 straipsnio 3 dalis ir 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/20091, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 įgyvendinimo taisyklės1, 64 ir 65 straipsniai. |
|
|
________________ |
|
|
1OL L 112, 2011 4 30, p. 1. |
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Nukrypstant nuo Reglamento 1224/2009 14 straipsnio, bet kokio ilgio Europos Sąjungos žvejybos laivai, turintys lašišų žvejybos leidimą, pildo savo operacijų žurnalą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nustatytose taisyklėse. |
Nukrypstant nuo Reglamento 1224/2009 14 straipsnio, bet kokio ilgio Europos Sąjungos žvejybos laivai, turintys lašišų žvejybos leidimą, taip pat paslaugas teikiančių meškeriojimui ir kitokioms žvejybos rūšims naudojamų laivų kapitonai pildo savo operacijų žurnalą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nustatytose taisyklėse. |
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Nukrypstant nuo Reglamento 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies įvadinio sakinio, bet kokio ilgio Europos Sąjungos žvejybos laivų, kuriuose yra lašišų ir (arba) jūrinių upėtakių, kapitonai, baigę žvejybos operaciją, savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms nedelsiant pateikia Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. |
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies įvadinio sakinio, bet kokio ilgio Europos Sąjungos žvejybos laivų ir paslaugas teikiančių meškeriojimui ir kitokioms žvejybos rūšims naudojamų laivų, kuriuose yra lašišų ir (arba) jūrinių upėtakių, kapitonai, baigę žvejybos operaciją, savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms nedelsiant pateikia Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. |
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
19 straipsnis |
Išbraukta. |
|
Laimikio deklaracija |
|
|
1. Paslaugas teikiančio laivo kapitonas pagal III priedą užpildo laimikio deklaraciją ir iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos pateikia ją paslaugas teikiančio laivo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai. |
|
|
2. Iki kiekvieno mėnesio 15 dienos atitinkamos valstybės narės praėjusio mėnesio laimikio deklaracijose įrašytą informaciją užregistruoja savo elektroninėje duomenų bazėje, sukurtoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 116 straipsnio 1 dalies f punktą, ir kompiuterizuotoje patvirtinimo sistemoje, nurodytoje Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnyje. Elektroniniai duomenys ir laimikio deklaracijos saugomos 3 metus. |
|
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 20 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
20 straipsnis |
Išbraukta. |
|
Iškrovimo patikrinimai |
|
|
Atitinkamos valstybės narės tikrina laimikio deklaracijose įrašytos informacijos tikslumą atlikdamos iškrovimo patikrinimus. Tikrinama bent 10 % visų iškrovimų. |
|
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio b punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
b) paslaugas teikiantiems laivams – laikytis kvotos panaudojimo, leidimo veiklai ir laimikio deklaravimo taisyklių; |
b) paslaugas teikiantiems laivams ir vykdant pramoginę žvejybą naudojant visų tipų įrangą – laikytis kvotos panaudojimo, leidimo veiklai ir laimikio deklaravimo taisyklių; |
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio nauja pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomos išsamios elektrožūklės sąlygos, grindžiamos naujausia moksline informacija. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 28 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. |
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento III priedas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
III PRIEDAS |
Išbraukta. |
|
LAIMIKIO DEKLARACIJOS |
|
|
Kiekviena atitinkama valstybė narė savo paslaugas teikiantiems laivams išduoda oficialią laimikio deklaracijos formą, kurią reikia užpildyti. Šioje formoje nurodoma bent jau tokia informacija: |
|
|
a) leidimo specialiajai veiklai, išduoto remiantis šio reglamento 18 straipsniu, numeris; |
|
|
b) fizinio arba juridinio asmens, turinčio leidimą specialiajai veiklai, išduotą remiantis šio reglamento 18 straipsniu, vardas ir pavardė (pavadinimas); |
|
|
c) paslaugas teikiančio laivo kapitono vardas, pavardė ir parašas; |
|
|
d) išvykimo iš uosto ir atvykimo į jį data bei laikas ir žvejybos kelionės trukmė; |
|
|
e) kiekvienos žvejybos kelionės laimikio iškrovimo vieta ir laikas; |
|
|
f) žvejybos operacijoms naudojamas įrankis; |
|
|
g) kiekvienos rūšies žuvų, iškrautų po kiekvienos žvejybos kelionės, kiekis; |
|
|
h) kiekvienos rūšies žuvų, išmestų atgal į jūrą per kiekvieną žvejybos kelionę, kiekis; |
|
|
i) kiekvienos žvejybos kelionės laimikio sužvejojimo plotas, išreikštas TJTT statistiniais stačiakampiais. |
|
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Daugiametis Baltijos lašišų išteklių ir tuos išteklius naudojančios žvejybos valdymo planas |
||||
|
Nuorodos |
COM(2011)0470 – C7-0220/2011 – 2011/0206(COD) |
||||
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
PECH 13.9.2011 |
|
|
|
|
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ENVI 13.9.2011 |
|
|
|
|
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data |
Carl Schlyter 29.9.2011 |
|
|
|
|
|
Svarstymas komitete |
29.2.2012 |
|
|
|
|
|
Priėmimo data |
25.4.2012 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
56 6 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Elena Oana Antonescu, Kriton Arsenis, Sophie Auconie, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Sandrine Bélier, Lajos Bokros, Martin Callanan, Nessa Childers, Yves Cochet, Chris Davies, Esther de Lange, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Edite Estrela, Jill Evans, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Jolanta Emilia Hibner, Dan Jørgensen, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Corinne Lepage, Peter Liese, Kartika Tamara Liotard, Zofija Mazej Kukovič, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vladko Todorov Panayotov, Gilles Pargneaux, Antonyia Parvanova, Andres Perello Rodriguez, Mario Pirillo, Pavel Poc, Frédérique Ries, Oreste Rossi, Daciana Octavia Sârbu, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Bogusław Sonik, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Salvatore Tatarella, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Glenis Willmott |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Vicky Ford, Jacqueline Foster, Julie Girling, Judith A. Merkies, Miroslav Mikolášik, Vittorio Prodi, Michèle Rivasi, Renate Sommer, Struan Stevenson, Anna Záborská, Andrea Zanoni |
||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Daugiametis Baltijos lašišų išteklių ir tuos išteklius naudojančios žvejybos valdymo planas |
||||
|
Nuorodos |
COM(2011)0470 – C7-0220/2011 – 2011/0206(COD) |
||||
|
Pateikimo EP data |
4.8.2011 |
|
|
|
|
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
PECH 13.9.2011 |
|
|
|
|
|
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ENVI 13.9.2011 |
|
|
|
|
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data |
Marek Józef Gróbarczyk 13.10.2011 |
|
|
|
|
|
Svarstymas komitete |
23.11.2011 |
23.4.2012 |
31.5.2012 |
|
|
|
Priėmimo data |
11.7.2012 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
23 1 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Antonello Antinoro, Kriton Arsenis, Alain Cadec, Chris Davies, Carmen Fraga Estévez, Pat the Cope Gallagher, Dolores García-Hierro Caraballo, Marek Józef Gróbarczyk, Ian Hudghton, Iliana Malinova Iotova, Werner Kuhn, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Guido Milana, Maria do Céu Patrão Neves, Crescenzio Rivellini, Ulrike Rodust, Raül Romeva i Rueda, Struan Stevenson, Isabelle Thomas, Nils Torvalds, Jarosław Leszek Wałęsa |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Jean-Paul Besset, Jean Louis Cottigny, Diane Dodds, Barbara Matera, Nikolaos Salavrakos, Antolín Sánchez Presedo |
||||
|
Pateikimo data |
17.7.2012 |
||||