Pranešimas - A7-0240/2012Pranešimas
A7-0240/2012

PRANEŠIMAS dėl 2011 m. Peticijų komiteto veiklos

17.7.2012 - (2011/2317(INI))

Peticijų komitetas
Pranešėjas: Giles Chichester


Procedūra : 2011/2317(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0240/2012

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2011 m. Peticijų komiteto veiklos

(2011/2317(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes Europos Parlamento rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 ir 11 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24, 227, 228, 258 ir 260 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 202 straipsnio 8 dalį,

–   atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7-0240/2012),

A. kadangi pagal Sutarties Protokolą Nr. 30 Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma įsigaliojus Lisabonos sutarčiai[1]; ir kadangi šioje sutartyje taip pat nustatytas teisinis pagrindas ES prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos, taip pat sukurta Europos piliečių iniciatyva;

B.  kadangi Reglamentas dėl piliečių iniciatyvos3 įsigaliojo 2012 m. balandžio 1 d. ir kadangi Parlamentas atsakingas už sėkmingų iniciatyvų, kurioms pavyko surinkti vieną milijoną parašų mažiausiai septyniose valstybėse narėse, viešųjų svarstymų rengimą;

C. kadangi Peticijų komitetas turi pareigą nuolat persvarstyti ir, kai įmanoma, stiprinti savo vaidmenį, visų pirma demokratijos principų puoselėjimo srityje, pavyzdžiui, skatinti piliečius labiau dalyvavausi ES sprendimų priėmimo procese ir didinti skaidrumą bei atskaitomybę; ir kadangi vykdydamas savo įprastą veiklą komitetas glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, Komisija, Europos ombudsmenu ir kitais organais, siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi ES teisės raidės ir dvasios;

D. palankiai vertina faktą, kad sukurtas bendras piliečiams skirtas langelis, kuriame teikiama informacija arba galima pateikti skundą ar ieškinį naudojantis portalu „Jūsų teisės ES“;

E.  palankiai vertina nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio aiškinimo atžvilgiu, kai dėl organizacijos „Equal Rights Trust“ pabrėžiama, kad valstybių narių institucijoms privalomos Sąjungos pagrindinės teisės net tuomet, kai šios institucijos nacionalinėmis priemonėmis nori riboti SESV užtikrintas pagrindines laisves;

F.  kadangi Europos piliečiai ir nuolatiniai gyventojai puoselėja teisėtus lūkesčius, kad problemos, dėl kurių jie kreipiasi į Peticijų komitetą, bus išspręstos per daug nevilkinant ir vadovaujantis Europos Sąjungos teisine sistema, kuria jie pasikliauja siekdami apginti savo, kaip Sąjungos piliečių, teises, ypač teisę į natūralią gamtinę aplinką, sveikatą, judėjimo laisvę, orumą ir pagrindines teises bei laisves;

G. kadangi ES institucijos turi teikti daugiau informacijos ir turi būti skaidresnės ES piliečiams;

H. kadangi 998 peticijos buvo paskelbtos priimtinomis, iš kurių 649 buvo perduotos Komisijai, kad ji pagal SESV 258 ir 260 straipsnius atliktų tolesnius tyrimus, o 416 peticijų buvo paskelbtos nepriimtinomis;

I.   kadangi peticijų procedūra gali būti papildomos kitos ES priemonės, kuriomis naudojasi piliečiai, pavyzdžiui, galimybė teikti skundus Europos ombudsmenui arba Europos Komisijai;

J.   kadangi 2011 m. vis dar buvo daug nepriimtinų peticijų, tai dar kartą įrodo, kad Parlamentas turėtų dėti daugiau pastangų informuodamas piliečius apie savo kompetencijos peticijų srityje ribas; kadangi atsižvelgiant į tai, kad asmenys ir vietos bendruomenės, taip pat savanoriškos, labdaringos ir profesinės asociacijos gali tinkamai įvertinti jiems taikytinų ES teisės aktų veiksmingumą ir atkreipti dėmesį į galimas spragas, kurias reikia nagrinėti siekiant užtikrinti geresnį ir lengviau palyginimą ES teisės įgyvendinimą visose valstybėse narėse;

K. kadangi atsižvelgiant į šiame pranešime pateikiamą statistinę analizę, Vokietijos piliečiai tebepateikia daugiausia peticijų, nors jų pateikiamų peticijų skaičius proporcingai mažėja, toliau pagal peticijų skaičių – Ispanijos ir Italijos peticijų pateikėjai;

L.  kadangi visiems ES piliečiams ir nuolatiniams gyventojams pagal Sutarties nuostatas suteiktos teisės teikti peticijas įgyvendinimo aprėptis ir modus operandi skiriasi nuo kitų teisės gynimo priemonių, kuriomis jie gali naudotis, pvz., nuo skundų teikimo Komisijai ar ombudsmenui, ir kadangi valstybės narės, naudodamosi krize, vis dažniau nepaiso šios teisės, ir tai kelia didelių rūpesčių Europos piliečiams;

M. kadangi daugiausia rūpesčių klausimais, susijusiais su bendra aplinkos tema, kyla dėl prasto ir dažnai netinkamo Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvos[2] ir Vandens pagrindų direktyvos[3] taikymo valstybėse narėse ir jų žemesnio lygio administraciniuose vienetuose; kadangi dėl peticijų, susijusių su galimais Paukščių ir Buveinių direktyvų pažeidimais, neretai kyla susirūpinimas dėl spartaus biologinės įvairovės nykimo, kurį lemia tinklo „Natura 2000“ teritorijose planuojami įgyvendinti dideli projektai, o iš peticijų dėl vandentvarkos paaiškėjo didelės taršos atvejai, taip pat jose iškelti klausimai dėl galimo projektų poveikio vandens išteklių tvarumui ir kokybei;

N. kadangi PAV direktyva šiuo metu persvarstoma ir kadangi Peticijų komiteto pranešime atliekų klausimu atskleisti dideli trūkumai keliose valstybėse narėse, tačiau nepakanka tik įgyvendinti šią direktyvą, todėl problema nebus išspręsta ją persvarsčius – Europos Komisija turi vykdyti veiksmingesnę kontrolę;

O. kadangi Europos piliečių ir nuolatinių gyventojų teisė į jų teisėtai įsigytą nuosavybę tebėra itin svarbus klausimas keliems tūkstančiams žmonių; tai rodo šia tema tebegaunamos peticijos; ir kadangi kompetentingoms valdžios institucijoms neišsprendus šios problemos nebus įmanoma atkurti teisinio tikrumo ar pasitikėjimo tvirtinimais, kad tarpvalstybinė būstų rinka bus atkurta, o tai turi rimtų pasekmių galimybėms atgaivinti ekonomiką; taip pat kadangi būtent 2011 m. dar buvo 70 nebaigtų nagrinėti peticijų dėl Ispanijos pakrančių įstatymo (isp. Ley de Costas), iš kurių 51 peticiją pateikė Ispanijos piliečiai arba Ispanijos piliečių grupės, o likusias – kitų valstybių piliečiai;

P.  kadangi savo ankstesnėje metinėje ataskaitoje Peticijų komitetas labai palankiai įvertino bendradarbiavimą su Komisija ir Europos ombudsmenu nagrinėjant peticijas ir skundus; kadangi Peticijų komitetas ne kartą prašė Komisijos nuolat jį informuoti apie vykdomų pažeidimų tyrimo procedūrų, per kurias nagrinėjami ir peticijose iškelti klausimai, eigą;

Q. kadangi daugelyje pateiktų peticijų tvirtinama, kad ES lėšos buvo netinkamai naudojamos ar neteisėtai pasisavintos, o kitose reiškiami įtarimai dėl netinkamo ES administravimo atvejų, įskaitant interesų konfliktus įtakingose agentūrose, arba raginama keisti ES politiką;

R.  kadangi trūkumai ir problemos, kurių turi žmonės dėl netinkamo vidaus rinkos veikimo ir apie kuriuos pranešama peticijose, patvirtinti Komisijos parengtoje 2010 m. ES pilietybės ataskaitoje8, visų pirma tai problemos, susijusios su ES piliečių ir visiškai teisėtai ES teritorijoje esančių jų šeimos narių teise laisvai judėti, galimybėmis naudotis socialinės apsaugos išmokomis, abipusiu kvalifikacijos pripažinimu, kliūtys, kurias patiria neįgalūs asmenys, šeimos teisės problemos ir masiniai išsiuntimai iš šalies dėl etninės ar nacionalinės kilmės, pvz., tokie, nuo kurių nukentėjo romai, taip pat dvigubo apmokestinimo klausimai;

S.  kadangi ir 2011 m. piliečiai pateikė nemažai peticijų, iš kurių matyti, kaip svarbu užkirsti kelią nepataisomam biologinės įvairovės nykimui tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir užtikrinti pagal Buveinių direktyvą nustatytų vietovių apsaugą;

T.  kadangi 2011 m. rugsėjo 14 d. Bendrasis Teismas bylos T-308/07 sprendime palaikė peticijos pateikėjo skundą komiteto sprendimo paskelbti jo peticiją nepriimtina klausimu ir taip aiškiai nustatė, kad Parlamentas, paskelbdamas peticijas nepriimtinomis, privalo savo sprendimą tinkamai motyvuoti;

U. kadangi komiteto veiklos veiksmingumas iš esmės priklauso nuo spartaus ir nuodugnaus darbo ir šį veiksmingumą būtų galima toliau didinti, visų pirma, trumpinant peticijų svarstymo laiką ir nustatant peticijų įvertinimo procedūros sistemą;

1.  pažymi, kad 2011 m. gautose peticijose ir toliau daugiausia dėmesio skiriama įtarimams dėl ES teisės pažeidimų aplinkos, teisingumo ir vidaus rinkos srityse; tai atspindi piliečių nuomonę apie tai, ar ES teisės aktais, kaip juos perkelia ir įgyvendina valstybės narės, iš tikrųjų pasiekiami rezultatai, kurių tikimasi, ir ar jie atitinka ES teisę;

2.  pažymi, kad piliečiai, siekiantys teisinio ir finansinio žalos atlyginimo dėl atvejų, kurie pagal Sutarties 227 straipsnį ir ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnį nepriskiriami ES kompetencijos sričiai, pateikia vis daugiau peticijų ir kitų dokumentų, pvz., jie prašo peržiūrėti nacionalinių pensijų apskaičiavimą, panaikinti nacionalinių teismų sprendimus, teikia pasiūlymus iš naujo nustatyti Europos valstybių sienas, prašo priversti bankus suteikti asmenines paskolas ir kt.; visapusiškai palaiko veiksmus, kurių ėmėsi atsakingi Parlamento generaliniai direktoratai, siekdami rasti šių piliečių pateiktų dokumentų nagrinėjimo būdą, kartu atsižvelgdami į Parlamento įsipareigojimus laiškais palaikyti ryšius su piliečiais;

3.  mano, kad Peticijų komitetas geriausiai atliktų savo vaidmenį ir įgyvendintų atsakomybę, pagerintų savo žinomumą, veiksmingumą, atskaitomybę ir skaidrumą, jeigu būtų patobulintos jo turimos priemonės Europos piliečiams svarbius klausimus teikti plenarinėje sesijoje ir jeigu jis turėtų daugiau galimybių kviesti liudytojus, vykdyti tyrimus ir rengti svarstymus peticijose iškeltų klausimų vietoje;

4.  primena, kad sėkmingų piliečių iniciatyvų viešųjų svarstymų organizavimo pagal Reglamento 211/2011 (ES) 11 straipsnį klausimu Parlamentas nusprendė, jog Peticijų komitetas kiekvienam svarstymui skiriamas susijusiu komitetu kartu su atsakingu komitetu, kurio kompetencijai priklauso atitinkamas klausimas; mano, kad tai patvirtina jo kaip daugiausia patirties tiesioginių kontaktų su piliečiais srityje turinčio organo vaidmenį ir taip užtikrinama, kad visoms sėkmingoms piliečių iniciatyvų procedūroms bus taikoma vienoda tvarka; ragina Pirmininkų sueigą komiteto kompetencijos paaiškinimą šiuo klausimu patvirtinti Darbo tvarkos taisyklių VII priedo XX punkte; taip pat pabrėžia, kad visuomenei turi būti suprantamai paaiškinti peticijų, teikiamų pagal SESV 227 straipsnį, ir piliečių iniciatyvos skirtumai;

5.  palankiai vertina Parlamento sprendimą sukurti gerokai praktiškesnį ir labiau žinomą peticijų portalą savo interneto svetainėje, kuris, laikantis Sutarties 227 straipsnio, Parlamento darbo tvarkos taisyklių 202 straipsnio ir ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio nuostatų, padės piliečiams lengviau dalyvauti peticijų procese, jame bus teikiama informacija piliečiams ir sudaromos galimybės pateikti peticijas vartotojams palankesnėmis sąlygomis, taip pat elektroniniu būdu pareikšti savo paramą peticijoms; mano, kad šiame portale taip pat turėtų būti pateiktos praktinės nuorodos į kitų rūšių žalos atlyginimą, kuris prieinamas Europos, nacionaliniu ar regionų lygmeniu, ir į išsamią Peticijų komiteto kompetencijos apžvalgą, kartu nurodytos viešojo administravimo institucijoms nustatytos tam tikros elgesio taisyklės tokiu mastu kaip portale CURIA, oficialioje Teisingumo Teismo interneto svetainėje, kurioje skelbiami šio teismo sprendimai;

6.  patvirtina, kad yra pasiryžęs ir toliau skatinti ir ginti piliečių pagrindines teises ir laisves pasinaudodamas savo politine įtaka tokiais atvejais, kuriuos komitetas paskelbia priimtinais, artimai bendradarbiaudamas su Komisija ir atitinkamomis Sąjungos valstybių narių valdžios institucijomis;

7   ragina Peticijų komitetą išnagrinėti organizacijos „Equal Rights Trust“ bylose nustatytos Teismo praktikos įtaką peticijų patikimumui ir imtis svarstyti klausimą, su kokiomis faktiškomis kliūtimis susiduria Sąjungos piliečiai, norėdami Teisingumo Teismui pateikti prašymus priimti prejudicinius sprendimus dėl patikimo ES teisės esminių klausimų, iškilusių nacionaliniuose teismuose nagrinėjant bylas, išaiškinimo;

8.  mano, kad svarbu remiantis abipusiškumo principu glaudžiau bendradarbiauti su valstybių narių parlamentais ir vyriausybėmis ir, kai būtina, skatinti valstybių narių valdžios institucijas visiškai skaidriai perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę ir juos taikyti;

9.  teigia, jog svarbu, kad Europos Komisija ir valstybės narės bendradarbiautų, tačiau apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės neatsakingai atidėlioja ES teisės aktų aplinkosaugos srityje perkėlimą ir įgyvendinimą;

10. mano, kad valstybėse narėse peticijų pateikimo procedūra neturėtų būti naudojama politiniais tikslais, priešingai, tai turėtų būti objektyvi priemonė, kuri parodytų Europos Parlamento poziciją;

11. palankiai vertina naudingą Peticijų komiteto ir Europos ombudsmeno tarnybų bendradarbiavimą ir dar kartą patvirtina, kad yra pasiryžęs palaikyti ombudsmeną nustatant netinkamo ES institucijų administravimo atvejus ir imantis veiksmų dėl jų;

12. ragina Komisiją pateikti Peticijų komitetui jos tiriamų Europos piliečių skundų išsamią informaciją ir statistinę analizę, taip pat pasiektus rezultatus ir nurodyti skundų pateikėjų kilmės šalį;

13. mano, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūrų taikymo pagal SESV 258 ir 260 straipsnius atžvilgiu Komisija turėtų užtikrinti, kad Parlamentui pateikiamos peticijos ir Komisijai pateikiami skundai būtų nagrinėjami vienodai dėmesingai;

14. mano, kad Peticijų komiteto veiklos veiksmingumą ir nuoseklumą galima padidinti nustačius tikslesnes raštu išdėstytas procedūrų taikymo taisykles dėl pasirengimo komiteto delegacijų kelionėms, pačių kelionių ir jų įvertinimo;

15. mano, kad itin svarbu tinkamai įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvą visose valstybėse narėse; todėl ragina valstybes nares, patiriančias problemų atliekų tvarkymo srityje, imtis ryžtingų ir skubių veiksmų;

16. dar kartą primygtinai ragina valstybes nares laikytis įsipareigojimų, prisiimtų pagal Laisvo judėjimo direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi ES teritorijoje;

17. visiškai palaiko pagrindinį Pakrančių įstatymo (isp. Ley de Costas) tikslą, t. y. apsaugoti Ispanijos pakrančių aplinką nuo pernelyg intensyvios statybų plėtros, kad ji būtų išsaugota laukinių gyvūnų reikmėms ir ateities kartoms; tačiau susirūpinęs pastebi, kad šio įstatymo problemos vis dar sudaro sunkumų peticijų pateikėjams, ypač Ispanijos piliečiams; palaiko peticijų pateikėjų pastangas išspręsti problemas, susijusias su šiuo įstatymu ir jo taikymu, ypač atsižvelgiant į Peticijų komiteto sprendimą sukurti darbo grupę, kuri išsamiau svarstytų šį klausimą;

18. mano, jog dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis visiems subjektams naudinga pašalinti teisinį neapibrėžtumą, sietiną su nuosavybe, kuriai galbūt daro poveikį Pakrančių įstatymas; palankiai vertina tai, kad Ispanijos vyriausybė paskelbė apie savo ketinimus persvarstyti Pakrančių įstatymą, kad ateityje būtų suderinta Ispanijos pakrančių apsauga ir ekonomikos augimas, taip pat teisių turėtojams užtikrintas didesnis teisinis tikrumas; ragina Ispanijos vyriausybę užtikrinti sąžiningai įsigijusių turtą asmenų ir bendrijų, kurios visada gyveno tvariai prižiūrėdamos jūrą, interesus; ypač ją ragina išnagrinėti konkrečius įstatymo taikymo aspektus siekiant, kad juo nebūtų skatinami savavališki, neproporcingi sprendimai ar sprendimai, priimti atgaline data, o užtikrinamas tinkamas teismo procesas, teisė skųsti sprendimą, tinkama kompensacija ir galimybė gauti informaciją;

19. ragina Komisiją užtikrinti, kad Poveikio aplinkai vertinimo direktyva būtų sugriežtinta nustatant aiškesniu kriterijus, susijusius su ekspertų tyrimų nešališkumu, bendromis ES ribinėmis vertėmis, ilgiausiais galimais proceso terminais, taip pat veiksmingas viešas konsultacijas, reikalavimą pagrįsti sprendimus, privalomą pagrįstų alternatyvų vertinimą ir kokybės kontrolės sistemą;

20. be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendintų ir vykdytų Buveinių ir Paukščių direktyvų nuostatas, taip pat kad jos geriau perkeltų Direktyvos 2004/38/EB dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatas į nacionalinės teisės aktus ir jas taikytų;

21. atkreipia dėmesį į didelį peticijų pateikėjų skaičių, kurie į Peticijų komitetą kreipiasi su asmeniniais skundais dėl Vokietijos nepilnamečių, jaunimo ir šeimos gerovės klausimų ir ypač dėl Vokietijos nepilnamečių ir jaunimo reikalų tarnybų, ir, veikdamas savo kompetencijos srityje bei Europos Sąjungos kompetencijos srityje, patvirtina savo pasiryžimą siekti, kad peticijų pateikėjų skundai dėl valdžios įstaigų būtų sprendžiami konstruktyviai; pažymi, kad tokiais atvejais negali būti kišamasi į autonomines valstybių narių administracijos sistemų procedūras;

22. yra pasiryžęs pakeisti peticijų teikimo ir nagrinėjimo procedūrą, kad ji taptų veiksmingesnė, skaidresnė, nešališka, ir kad būtų užtikrinamos Peticijų komiteto narių teisės sprendimų priėmimo procesuose, taip, kad peticijų nagrinėjimo procedūriniai aspektai atitiktų teisminės priežiūros reikalavimus;

23. pabrėžia būtinybę užtikrinti peticijų svarstymo nuoseklumą skirtingose kadencijose ir keičiantis asmenims;

24. mano, kad Parlamento narių dalyvavimas faktų nustatymo misijose (angl. fact finding missions) būtų suvokiamas ne tik kaip parlamentinės veiklos teisė, bet ir kaip įsipareigojimas peticijos pateikėjams;

25. ragina tobulinant komiteto veiklą parengti faktų nustatymo misijoms taikomą procedūrą, kuria būtų užtikrinta visų faktų nustatymo misijose dalyvavusių asmenų teisė pateikti nuomonę apie gautą informaciją ir kuria kiekvienam komiteto nariui būtų užtikrinta galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl Peticijų komiteto išvadų;

26. pabrėžia, kad Peticijų komitetas, be kitų tarnybų ir institucijų, kaip antai tyrimo komitetų, Europos piliečių iniciatyvos ir Europos ombudsmeno, turi savarankišką aiškiai apibrėžtą vaidmenį ir yra vieta, į kurią gali kreiptis visi piliečiai;

27. prašo Pirmininkų sueigos patikrinti, kokiu mastu būtų tikslinga keisti Darbo tvarkos taisykles, norint įgyvendinti šiuos oficialius peticijų teikimo ir nagrinėjimo procedūrai keliamus reikalavimus;

28. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat šių parlamentų peticijų komitetams, valstybių narių ombudsmenams ar kitoms atitinkamoms atsakingoms įstaigoms.

  • [1]  OL C 306, 2007 12 17.
  • [2]  Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (kodifikuota redakcija), OL L 26, 2012 1 28, p. 1.
  • [3]  Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų, OL L 312, 2008 11 22.

AIŠKINAMOJI DALIS

2011 m. Peticijų komitetas savo veikloje daugiausia dėmesio skyrė aplinkos ir pagrindinių teisių (teisingumo) klausimams. Panašios temos vyravo ir ankstesniais metais, todėl šiais metais tik pasitvirtino esamos tendencijos. Šių klausimų svarbą aiškiai atspindi visi 2011 m. komiteto darbai: komiteto diskusijos dėl peticijų, pranešimai ir klausymai, faktų nustatymo vizitai, tai matyti ir iš gautų naujų peticijų.

Apskritai naujų dokumentų buvo pateikta daugiau, bet užregistruotų peticijų skaičius nuolat mažėjo. To priežastis gali būti 2011 m. birželio mėn. pradėtas taikyti filtravimo procesas, todėl į vadinamąsias „ne peticijas“ atsako kitos tarnybos (žr. toliau).

 

1 lentelė

Kalbant apie peticijos pateikėjų pilietybę ir susijusią šalį, rodikliai yra panašūs. Šiek tiek sumažėjo Vokietijos piliečių teikiamų peticijų skaičius, dar labiau sumažėjo su Vokietija susijusių peticijų skaičius. Priešingas rezultatas susijęs su Lenkija – peticijos pateikėjų ir pareiškimų dėl teisių pažeidimų padaugėjo. Bulgarijos atveju tendencijos panašios, nors ne tokios ryškios.

 

2 lentelė

 

3 lentelė

Didesnį peticijų, susijusių su ES apskritai, skaičių galima paaiškinti smarkiai išaugusiu kategorijos „Ekonomika ir finansų reikalai“ peticijų, susijusių su dabartine valstybių skolų krize, skaičiumi. Šią prielaidą patvirtina ir duomenys pagal peticijų temas.

Peticijų, priskiriamų siaurai kategorijai „Pagrindinės teisės“, skaičius sumažėjo. Bet jei, siekdami visapusiškesnės „Pagrindinių teisių“ kategorijos apibrėžties, susumuotume kategorijų „Asmeninis klausimas“, „Nuosavybė“, „Informacinė visuomenė ir žiniasklaida“ ir „Teisingumas“ – nagrinėjami atvejai yra būtent šių kategorijų (žr. toliau) atvejus, – didžioji dalis peticijų patenka į šią („Pagrindinių teisių“) kategoriją, net ir priskiriant jas kelioms kategorijoms. Didėja su aplinkos klausimais susijusių peticijų dalis, o su vidaus rinka susijusių peticijų dalis išlieka nepakitusi.

 

4 lentelė

Aplinka

Beveik kiekvieno komiteto posėdžio darbotvarkėje dominavo su aplinkos klausimais susijusios peticijos. Visų pirma jos buvo susijusios su Direktyva 2003/35/EB (Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyva) ir viešomis konsultacijomis dėl įvairių projektų aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamose teritorijose. Daugelis šių peticijų susijusios su atliekų tvarkymu (antrasis pagal svarbą pakategoris), su planuojamais sąvartynais, bet buvo peticijų ir dėl leidimų išdavimo planuojamoms vėjo jėgainėms ir pramonės projektams įgyvendinti, pvz., aukso kasykloms Rumunijoje ir Bulgarijoje. Ypač išryškėjo problemos dėl bendro atliekų tvarkymo ir dėl Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų reikalavimų laikymosi Italijoje ir Graikijoje, problemos Bulgarijoje, Lietuvoje, Airijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Užregistruojamų naujų su aplinkos klausimais susijusių peticijų skaičius nuolat auga – nuo 10 proc. 2009 m. iki 16 proc. 2011 m.:

 

5 lentelė

Atsižvelgiant į su atliekomis susijusių klausimų svarbą komiteto darbe ir nuolatinius komiteto įsipareigojimus gausiam skaičiui peticijų pateikėjų, Carlos José Iturgaiz Angulo buvo paskirtas savo iniciatyva teikiamo pranešimo „Peticijų pateikėjų keliami klausimai, susiję su Atliekų tvarkymo direktyvos ir susijusių direktyvų taikymu Europos Sąjungos valstybėse narėse“ pranešėju. Teminis skyrius užsakė parengti ekspertų ataskaitą „Atliekų tvarkymas Europoje: pagrindinės problemos ir geriausia praktika“[1]. Ataskaitoje pabrėžiamos problemos dėl naujų atliekų tvarkymo objektų leidimų išdavimo procedūrų, netinkamo esamų sąvartynų tvarkymo ir atliekų tvarkymo sistemų trūkumų. Komiteto pranešime pabrėžiama, jog svarbu, kad valstybės narės, vadovaujamos ir padedamos Komisijos, visais administravimo lygmenimis padvigubintų savo pastangas siekdamos laikytis atliekų aquis. 2011 m. rugsėjo mėn. šį pranešimą patvirtino Peticijų komitetas, po valandos trukmės diskusijų jis patvirtintas ir 2012 m. vasario mėn. plenarinėje sesijoje.

2011 m. lapkričio mėn. komitetas į savo posėdį pakvietė Komisijos narį J. Potočniką. Šis pripažino, kad aplinkos klausimais sulaukiama daugiausia peticijų ir iškeliama daugiausia pažeidimo bylų, su aplinkos klausimais susiję pažeidimai sudaro beveik 20 proc. visų pažeidimų (2009 m. pabaigos duomenimis). Savo veikloje komitetas daugiausia dėmesio skiria tam, kad teisės aktai būtų įgyvendinami piliečių sveikatos ir gerovės labui, todėl komitetas, suprantama, tampa Komisijos sąjungininku, Komisijos narys pareiškė ir toliau šiais klausimais besitikintis glaudaus bendradarbiavimo. Antra vertus, jis įspėjo apie teisinių ir faktinių klausimų sudėtingumą ir apie tai, kaip sunku rasti patenkinamus sprendimus, kurie padėtų stiprinti piliečių pasitikėjimą. Komisijos narys J. Potočnik pasiūlė laikytis informacijos ir skaidrumo strategijos.

Peticijose dažnai klausiama dėl Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvos taikymo. Ši direktyva iš esmės yra procedūrinio pobūdžio, remdamosi ja valstybės narės įgyja pagrindą konsultuotis su visuomene. Komitetas pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų pareigą užtikrinti, kad poveikio vertinimas vyktų nepriklausomai ir objektyviai, taip pat kad būtų išvengta ekspertų ir projektų rengėjų interesų konflikto. Piliečiai dažnai, nepasitikėdami procedūromis arba valdžios institucijų gera valia, prevenciškai kreipiasi į Peticijų komitetą.

Šiuo metu ši direktyva persvarstoma. Komisija vykdė viešas konsultacijas, per kurias sulaukė 1 365 atsiliepimų, beveik 50 proc. jų buvo iš Vokietijos. Todėl labiausiai tikėtinas politikos galimybė yra naujojoje redakcijoje padaryti tam tikri techniniai pakeitimai arba kodifikuota iš dalies pakeista direktyva. Komisija ketina pasiūlymą dėl direktyvos pateikti 2012 m., kad jis būtų patvirtintas 2014 m., o įsigaliotų nuo 2016 m.

Vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 202 straipsnio 5 dalimi, kartais komitetas nusprendžia rengti faktų nustatymo vizitus. Jų metu nedidelė Parlamento narių grupė vietoje tiria ypač keblius klausimus, kad surinktų daugiau informacijos apie komitete jau svarstomas peticijas. 2011 m. dėl aplinkos apsaugos problemų buvo surengti du vizitai: vienas į Bulgariją, antras – į Rumuniją.

2011 m. birželio mėn. pabaigoje lankantis Bulgarijoje buvo siekiama ištirti, ar Suchodolo sąvartynas ir du turizmo objektai Rilos ir Rodopų kalnuose atitinka aplinkosaugos kriterijus. Pranešime Komisija primygtinai raginama atidžiai stebėti įvykius Bulgarijoje ir kruopščiai konsultuoti jos valdžios institucijas. Valdžios institucijos raginamos užtikrinti, kad administravimo procesas būtų visiškai skaidrus ir atskaitingas, visais lygmenimis aktyviau įtraukiant piliečius, įskaitant NVO ir kitus pilietinės visuomenės atstovus.

Lapkričio mėn. lankantis Rumunijoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas dviem pagrindinėms temoms: kad delegacijos nariai, nagrinėdami didelio masto kasybos projektą Rošia Montanės vietovėje, galėtų pasverti argumentus „už“ ir „prieš“ ir įvertinti kelių vėjo jėgainių projektų poveikį, nes buvo teigiama, kad jie ardo tinklo „Natura 2000“ darną.

Pagrindinės teisės

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, su pagrindinėmis teisėmis ir pilietybe susiję klausimai tapo kur kas labiau žinomi, ir tikėtina, kad susidomėjimas šiais klausimais didės. Komitetas ne kartą nagrinėjo poveikį, kurį piliečiams turėjo Pagrindinių teisių chartijos įtraukimas į Sutartį. Esama pavojaus, kad artėjant ES prisijungimui prie Europos žmogaus teisių konvencijos, painiavos dar padaugės. Nors vis labiau aiškėja, kad teisiniu požiūriu mažai kas pasikeitė, komitetas turi gerai apgalvoti savo politinį vaidmenį ginant teisėtus piliečių lūkesčius.

Plačiąja prasme bendra su „Pagrindinių teisių“ kategorija susijusių peticijų dalis 2009 ir 2010 m. sudarė maždaug 35 proc., o 2011 m. ji sumažėjo iki 28 proc. Šį sumažėjimą galima paaiškinti „ne peticijų“ filtru (žr. toliau), kuris ypač turėjo įtakos „Asmeninio klausimo“ ir „Teisingumo“ kategorijų peticijoms. Gerokai išaugęs peticijų, priskiriamų „Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos“ kategorijai, į kurią patenka žiniasklaidos laisvė, skaičius greičiausiai paaiškinamas 2011 m. Rumunijoje ir Vengrijoje išryškėjusiomis problemomis.

 

6 lentelė

Komiteto posėdyje pirmą kartą 2010 m. spalio mėn. ir dar kartą 2011 m. vasario mėn. dalyvavo Komisijos pirmininko pavaduotoja Viviane Redding. Komisija laikosi konservatyvaus požiūrio ir remiasi 51 straipsniu, kuriuo ribojamas Chartijos taikymas „ES institucijoms ir organams <...> ir valstybėms narėms, tik tais atvejais, kai jos įgyvendina Sąjungos teisę“. Peticijų komitetas kartu su Europos Komisijos Teisingumo generaliniu direktoratu 2011 m. spalio 6 d. surengė posėdį, kuriame vėl dalyvavo Komisijos narė V. Redding. Komisijos narė V. Redding atvirai pripažino, kad esama komunikavimo spragų tarp piliečių lūkesčių, kuriuos skatina ES institucijų atstovų pareiškimai, ir realių neigiamų Chartijos padarinių.

Žymių mokslininkų ir teisės specialistų grupė aiškinosi, ar Chartijos taikymas atitinka pagrindinį jos tikslą „stiprinti pagrindinių teisių apsaugą“. Daugumos jų nuomone – neatitinka. Jean Paul Jacqué iš Europos koledžo pabrėžė, kad dėl Chartijos pagrindinių teisių padėtis ES netapo aiškesnė, atvirkščiai, tapo painesnė. Europos politikos studijų centre dirbanti Elspeth Guild kaip pavyzdį prieštaravimams atskleisti pateikė FRONTEX atvejį, o Italijos Konstitucinio Teismo teisėjas profesorius Giuseppe Tesauro kalbėjo apie piliečių nusivylimą, dėl kurio gali kilti bendras nepasitenkinimas Europos projektu. Mastrichto universiteto profesorius Sjef van Erp laikėsi nuomonės, kad nuosavybės teisės iš tiesų apibrėžiamos Chartijos 17 straipsnyje.

Nuosavybės teisės Ispanijoje, ypač nuosavybės pakategoris, kuriam turi įtakos 1988 m. Pakrančių įstatymas, jau kelerius metus iš eilės atsiduria komiteto veiklos akiratyje.

· 70 peticijų, įskaitant visas autonomines pakrančių sritis (15 iš 22 pakrančių provincijų):

Peticijos pagal autonomines sritis

23

Valensijos sritis: 10 iš Valensijos (iš kurių aštuonios – iš Urb La Casbah), 9 iš Alikantės, 4 iš Kasteljono

3

Astūrija

11

Andalūzija (daugiausia iš Almerijos)

3

Kantabrija

10

Katalonija (visos susijusios su dviem Cheronos prieplaukomis): Empuriabravos ir Santa Margaritos)

2

Baskija (abi peticijos susijusios su nuosavybės teise priklausančiais senoviniais malūnais)

9

Balearų salos

2

Galisija

9

Kanarų salos (daugiausia iš Tenerifės salos ir Kandelarijos miesto)

1

Mursija

 

2

bendro pobūdžio skundai dėl Pakrančių įstatymo (Ley de Costas)

· Mažiausiai 25 peticijos susijusios su nuosavybe, kuri priklausė peticijos pateikėjui dar iki 1988 m. Daugelis kitų peticijų susijusios su nuosavybės teise į objektus, pastatytus iki 1988 m., bet įsigytus po 1988 m.

· Pateiktas peticijas pasirašė maždaug 27 000 asmenų. Kelias peticijas (3) pasirašė 26 000 asmenų, dauguma peticijų (43) buvo pateiktos pavienių pateikėjų, kurie atstovauja sau arba savo namų ūkiui, o daugelyje peticijų (20) yra keletas parašų; dažnai jos patiekiamos susivienijimų arba platformų vardu. Tik keliose peticijose (4) minima druskos gavybos ir akvakultūros veikla, šios peticijos pateiktos bendrovių vardu.

· 51 peticiją pateikė Ispanijos piliečiai; 19 peticijų pateikė kitų šalių (18 – ES valstybių, 1 – JAV) piliečiai.

Gegužės mėn. peticijų pateikėjams buvo surengtas klausymas. Po jo koordinatoriai nusprendė sukurti darbo grupę, kuri svarstytų tolesnius veiksmus.

Komisija pradėjo bylą prieš Ispaniją, C-306/08, dėl kai kurių Valensijos regiono teritorijos plėtros teisės aktų nuostatų ir ES viešųjų pirkimų taisyklių neatitikties. Teismas nusprendė, kad Bendrijos teisės aktai nebuvo pažeisti. Komisijos Teisingumo Teismui pareikštas ieškinys ir Teismo sprendimas susijęs tik su Valensijos teritorijos teisės aktų viešųjų pirkimų aspektu. Nei Teismo procese, nei sprendime neminimi kiti šių teisės aktų aspektai, pvz., nusavinimo klausimai, poveikis aplinkai, miestų žemės naudojimo paskirties nustatymas ar bendras regioninės teritorijos plėtros politikos tinkamumas. Dėl problemų, kurios pabrėžiamos M. Auken pranešime[2], lieka neišnagrinėta dar 31 peticija.

Lapkričio mėn. komitetas išsiuntė faktų nustatymo misiją į Berlyną, siekdamas toliau tirti daugelyje peticijų minimą Vokietijos vaikų ir jaunimo gerovės tarnybos (Jugendamt) problemą, kurią komitetas stebėjo jau kelerius metus. Problema susijusi su Vokietijos valdžios institucijų vaidmeniu ginant vaikų (vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais) ir tėvų teises. Šio apsilankymo tikslas buvo susitikti su Bundestago Peticijų komitetu ir Šeimos ir jaunimo reikalų komitetu. Delegacija taip pat aptarė šį klausimą su Šeimos reikalų ministerijos ir Teisingumo ministerijos atstovais. Europos Parlamento nariai turėjo galimybę geriau susipažinti su Vokietijos vaikų priežiūros kontrolės taisyklėmis. Nors peticijų dėl su tarpvalstybinėmis bylomis susijusių tariamų problemų daugėja, šis kiekis yra menkas, palyginti su didžiuliu bylų, kurias apskritai tenka spręsti valdžios institucijoms, skaičiumi. Teisinis saugumas užtikrinamas suteikiant galimybę teikti apeliacijas.

Pagal Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnį Peticijų komitetas kartu su Konstitucinių reikalų komitetu kaip pranešėjas 2010 m. pabaigoje parengė nuomonės projektą dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl piliečių iniciatyvos. Komitetą džiugino tai, kad buvo patvirtinti jo pasiūlymai užtikrinti viešą sėkmingų iniciatyvų klausymą ir priimtinumo taisyklių supaprastinimą. Bet gaila, kad nebuvo pritarta komiteto siūlymui neriboti pasirašančiųjų asmenų amžiaus. Kol kas dar nepakeistos Darbo tvarkos taisyklės, susijusios su komitetu, kuriam tektų pagrindinė atsakomybė už sėkmingų iniciatyvų klausymo Parlamente rengimą.

Komitetas turi atidžiai apsvarstyti ir apsibrėžti savo vaidmenį atsižvelgdamas į Lisabonos sutartyje numatytą raidą: Pagrindinių teisių chartiją, Europos piliečių iniciatyvą , ES prisijungimą prie Europos žmogaus teisių konvencijos.

Vidaus rinka

ES piliečiai judėjimo laisvę laiko kone savaime suprantamu dalyku, ir jie pagrįstai skundžiasi, kai naudodamiesi savo teisėmis patiria sunkumų. Iš viso maždaug 15 proc. peticijų yra užregistruota šiomis temomis: „Vidaus rinka“, „Pensijos“, „Mokesčiai“ ir „Finansinės paslaugos“.

 

7 lentelė

Komitetas nusprendė parengti pranešimą savo iniciatyva „2010 m. ES pilietybės ataskaita. ES piliečių teisių visiško įgyvendinimo kliūčių šalinimas“, kurio pranešėja buvo Adina Ioana Vălean. Pranešimo projekte, kuris grindžiamas iš peticijų gaunamais pirminiais duomenimis, pabrėžiamos nuolatinės problemos įgyvendinant Direktyvą dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti[3], problemos dėl galimybės naudotis socialinės apsaugos išmokomis, abipusio kvalifikacijos pripažinimo, kliūtys, kurias patiria neįgalūs asmenys, šeimos teisės problemos ir masiniai išsiuntimai iš šalies dėl etninės ar nacionalinės kilmės, nuo kurių nukentėjo romai. Pranešime pabrėžiama informacinių interneto svetainių ir alternatyvių ginčų sprendimo priemonių svarba, taip pat nuolatinis informacijos ir komunikavimo poreikis.

Kaip buvo pažymėta ankstesniuose metiniuose pranešimuose ir ES pilietybės ataskaitoje, ko gero, didėja kelių alternatyvių informacinių interneto svetainių (pvz., „Jūsų Europa“) ir ginčų sprendimo priemonių (SOLVIT, „EC Pilot“ ir CHAP, „ECC-Net“ ir kt.) žinomumas, ir tai padeda išspręsti tam tikrus klausimus, dėl kurių galėtų būti patiektos peticijos. Vis dėlto dar yra problemų, pvz., dvigubas pajamų apmokestinimas, kuris oficialiai (teisiniu požiūriu) nėra ES kompetencijos klausimas, bet tampa kliūtimi laisvai judėti. Šia tema komitetas išklausė daug peticijos pateikėjų ir nusprendė kreiptis į valstybes nares, ragindamas rasti praktišką problemos sprendimą.

Paraiškų, kurios nėra peticijos, filtravimas

2011 m. birželio mėn. įdiegta nauja procedūra, kuria siekiama nesvarstytinu dokumentus nukreipti kitoms tarnyboms, kad šios į juos atsakytų. Iš viso filtruojant atmesti 647 pateikti dokumentai, kurie nebuvo užregistruoti kaip peticijos.

Šie dokumentai sutvarkyti taip:

a)  dokumentai, kuriose buvo prašoma informacijos apie Europos Parlamentą ir jo veiklą => 57, perduoti Piliečių informavimo tarnybai;

b)  į dokumentus, kuriuose buvo tik komentarai arba pastabos dėl ES politikos, pareiškimai be tolesnių prašymų, arba į glaustus ar beprasmius, parašytus įžeidžiama kalba dokumentus => 468 (2010 m. – 91) atsakė Spaudos ir ryšių GD;

c)  į dokumentus, kurie nepatenka į Europos Sąjungos veiklos sritį arba neturi tiesioginės įtakos piliečiams => 122, atsakė Peticijų komiteto sekretoriatas.

Šios filtravimo procedūros paskirtis – sumažinti komiteto darbo krūvį. Dėl jos smarkiai sumažėjo peticijų, kurios registruojamos kaip „Asmeninis klausimas“ (2010 m. – 234; 2011 m. – 74) ir „Teisingumas“ (2010 m.– 125; 2011 m. – 45). Kaip jau minėta, šiuos pateiktus dokumentus apibendrintai galima priskirti „Pagrindinių teisių“ kategorijai.

Apskritai pažymėtina, kad daugelis peticijų, priskirtinos bendrai „Pagrindinių teisių“ kategorijai, įskaitant ir vadinamąsias „ne peticijas“, yra pagrįstos klaidingu piliečių supratimu. Piliečiams susidaręs įspūdis, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pavaldus ES, arba jie klaidingai mano, kad Europos Parlamentas gali būti teisėjas ir apeliacinis teismas, kai jie iš nacionalinių valdžios institucijų nesulaukia rezultato, kurio tikisi arba nori. Vargu, ar tai stebina, žinant, kokius lūkesčius sužadino politikai rengdami Lisabonos sutartį, kuri apima Pagrindinių teisių chartiją ir kurioje numatyta, kad ES pasirašys Europos žmogaus teisių konvenciją. Komitetas nusprendė ir toliau laikytis nuomonės, kad skundai dėl pagrindinių teisių pažeidimo yra priimtini, ir tirti tokius pareiškimus, kai jie yra pagrįsti, kad nustatytų neteisminius sprendimo būdus arba politinius sprendimus. Kita vertus, komitetas neginčija Komisijos požiūrio dėl jos, kaip Sutarties sergėtojos, kompetencijos, į tai jis negali kištis.

Teisės tarnybos buvo paprašyta pateikti savo nuomonę dėl peticijų priimtinumo apibrėžties. Savo atsakyme Teisės tarnyba patvirtina, kad, kaip numatyta Sutartyje, „veiklos sritis gali būti vertinama plačiau nei vien tik Sąjungos kompetencijų suma“. Be kitų šio išaiškinimo aspektų, tai, kad Komisija (kuri dažnai komiteto prašymu atlieka pirminį tyrimą dėl peticijų priimtinumo) veikia tik „Sąjungos kompetencijos ribose“, reiškia, kad ji peticijas dažnai aiškina siauriau, nei jas gali aiškinti Parlamentas ir jo Peticijų komitetas. Pagrindiniai kriterijai, kuriuos nurodė Teisės tarnyba, yra susiję su 3 straipsniu apie Sąjungos tikslus, kurie aiškinami kartu su SESV 2–6 straipsniais. Teisės tarnyba tai apibendrina taip: „Šiuose sutarčių straipsniuose išdėstytų nuostatų suma sudaro veiklos kategoriją, kuri yra platesnė nei vien tik Europos Sąjungos kompetencija.“

Vis dėlto svarbu, kad peticijų pateikėjai sulauktų deramai motyvuoto atsakymo ir galimo patarimo dėl kito šaltinio, į kurį jie galėtų kreiptis su savo skundu. 2011 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą[4], kuriuo palaikė peticijos pateikėjo skundą dėl komiteto sprendimo jo peticiją paskelbti nepriimtina. Teismas nusprendė, kad komitetas nesilaikė savo pareigos deramai pagrįsti sprendimą ir neatsakė į peticijos pateikėjo teiginius dėl galimo Sutarties pažeidimo.

Informavimas

Visi nuolat kalba apie poreikį stiprinti pastangas siekiant geriau informuoti piliečius, kad jiems rūpimi klausimai atitektų tinkamam atsakovui, ir aiškinti jiems skirtingų vyriausybės bei valstybės administravimo lygmenų kompetencijos sritis. Peticijų komitetas kasmet kartoja savo raginimą gerinti jo interneto portalą Europos Parlamento interneto svetainėje. Šias pastangas reikėtų gerokai paspartinti.

Nepaisant to, 2011 m. pasiekta didelė pažanga mezgant ryšius su piliečiais; dabar sekretoriatas turi informacijai teikti skirtą darbuotoją, ir štai kokių pasiekta rezultatų:

a)  paskelbti ir maždaug 1 000 asmenų išplatinti septyni naujienlaiškio „PETI-Journal“ numeriai; apie 50 proc. jų gavėjų yra Parlamente, 25 proc. – kitose Europos institucijose, o likę 25 proc. yra visuomenės atstovai;

b)  Peticijų komiteto įrašai „Facebook“ puslapyje ir „Twitter“ įrašai yra skaitomi, žymimi žyme „Patinka“, skelbiami spaudos agentūrų ir komentuojami maždaug 1 000 žmonių auditorijos, kurios dauguma yra plačiosios visuomenės atstovai.

Siekiama pakeisti peticijoms skirto interneto portalo dizainą jį glaudžiai susiejant su komiteto dalyvavimu socialinėje žiniasklaidoje ir su redakcijos veikla.

Nuo tada, kai internetu buvo pradėti transliuoti komiteto posėdžiai, Peticijų komiteto posėdžių peržiūrėta gerokai daugiau kitų komitetų posėdžių. Kur bebūtų, piliečiai gali stebėti diskusijas dėl savo pateiktų peticijų.

Be to, per pastaruosius trejus metus piliečių ir valdžios atstovų dalyvavimas posėdžiuose išliko stabilus, nors 2011 m. smarkiai išaugo peticijos pateikėjų dalis. Posėdžiuose dalyvaujančių piliečių kelionės išlaidų kompensavimo išlaidos išlieka nedidelės.

 

2009

išlaidų

2010

išlaidų

2011

išlaidų

Iš viso dalyvavo asmenų

245

 

243

 

242

 

Dalyvavę pagrindiniai peticijų pateikėjai

86

 

89

 

148

 

Kompensuota

24

10 665 EUR

12

5 710 EUR

12

6 513 EUR

  • [1]  PE 453.194.
  • [2]  N. kadangi Parlamentas mano, kad įpareigojimas perleisti teisėtai įsigytą privačią nuosavybę be tinkamo teismo proceso bei tinkamos kompensacijos ir prievolė mokėti primestas išlaidas už neprašytą ir dažnai nereikalingą infrastruktūros plėtrą pagal Europos žmogaus teisių konvenciją yra pagrindinių asmens teisių pažeidimas ir atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (žr., pvz., Aka prieš Turkiją),,
    18. vis dėlto mano, kad aiškumo, tikslumo ir tikrumo nebuvimas galiojančiuose teisės aktuose numatytų asmens nuosavybės teisių atžvilgiu ir deramo bei nuoseklaus aplinkos teisės taikymo stoka yra pagrindinė daugelio su urbanizacija susijusių problemų priežastis ir kad tai kartu su tam tikru aplaidumu teisminiame procese ne tik apsunkino problemas, bet ir sukūrė būdingą korupcijos formą, kurios pagrindinės aukos – ES piliečiai, dėl jos ir Ispanijos valstybė patyrė nemažų nuostolių.
  • [3]  Direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (OL L 158 [2004], p. 77).
  • [4]  Byla T-308/07.

STATISTINĖS INFORMACIJOS PRIEDAS

1 lentelė. Apžvalga: pateiktų dokumentų, įregistruotų peticijų skaičius, SIR rezultatai

 

2009

%

2010

%

2011

%

Iš viso pateikta dokumentų

1924

100,00%

1746

100,00%

2091

100,00%

įprasti laiškai, Vadovybės GD

 

 

91

 

468

 

CITES

 

 

 

 

57

 

Peticijų komiteto atsakymų

 

 

 

 

122

 

Bendras įregistruotų peticijų skaičius

1924

100,00%

1655

94,80%

1414

67,60%

Bendras priimtinomis paskelbtų peticijų skaičius

1108

57,59%

989

59,76%

998

70,58%

iš jų: baigtos nagrinėti atsakant tiesiogiai

424

38,27%

405

40,95%

315

31,56%

perduotos EK nuomonei pateikti

710

64,08%

607

61,38%

649

65,03%

perduotos kitoms institucijoms nuomonei pateikti

29

2,62%

26

2,63%

26

2,61%

perduotos kitiems subjektams susipažinti

211

19,04%

184

18,60%

162

16,23%

Nepriimtinomis paskelbtos peticijos

816

42,41%

667

40,30%

416

29,42%

2 lentelė. Peticijų pateikėjų pilietybė

Pilietybė

2009

%

2010

%

2011

%

Vokietijos

496

25,8%

409

24,7%

315

22,3%

Ispanijos

237

12,3%

261

15,8%

204

14,4%

Italijos

219

11,4%

215

13,0%

166

11,7%

Lenkijos

129

6,7%

94

5,7%

125

8,8%

Rumunijos

152

7,9%

101

6,1%

102

7,2%

JK

122

6,3%

91

5,5%

80

5,7%

Prancūzijos

79

4,1%

78

4,7%

78

5,5%

Bulgarijos

54

2,8%

40

2,4%

49

3,5%

Graikijos

78

4,1%

69

4,2%

49

3,5%

Vengrijos

17

0,9%

31

1,9%

26

1,8%

Austrijos

38

2,0%

25

1,5%

24

1,7%

Portugalijos

32

1,7%

25

1,5%

24

1,7%

Nyderlandų

44

2,3%

18

1,1%

23

1,6%

Belgijos

27

1,4%

29

1,8%

22

1,6%

Airijos

31

1,6%

27

1,6%

16

1,1%

Švedijos

13

0,7%

11

0,7%

12

0,8%

Suomijos

26

1,4%

25

1,5%

12

0,8%

Danijos

13

0,7%

17

1,0%

11

0,8%

Čekijos

6

0,3%

9

0,5%

10

0,7%

Slovakijos

14

0,7%

4

0,2%

7

0,5%

Slovėnijos

10

0,5%

4

0,2%

7

0,5%

Lietuvos

8

0,4%

12

0,7%

6

0,4%

Maltos

11

0,6%

11

0,7%

6

0,4%

Kipro

8

0,4%

8

0,5%

4

0,3%

Liuksemburgo

2

0,1%

0

0,0%

4

0,3%

Latvijos

11

0,6%

8

0,5%

3

0,2%

Estijos

3

0,2%

2

0,1%

3

0,2%

ES nepriklausančios valstybės

44

2,3%

31

1,9%

26

1,8%

 

1924

100,0%

1655

100,0%

1414

100,0%

3 lentelė. Šalis, dėl kurios pateikta peticija

Šalis, dėl kurios pateikta peticija

2009

 

2010

 

2011

 

Europos Sąjunga

404

21,0%

285

17,2%

311

22,0%

Ispanija

279

14,5%

288

17,4%

216

15,3%

Vokietija

299

15,5%

273

16,5%

183

12,9%

Italija

177

9,2%

183

11,1%

138

9,8%

Rumunija

143

7,4%

102

6,2%

106

7,5%

Lenkija

100

5,2%

66

4,0%

104

7,4%

Prancūzija

73

3,8%

62

3,7%

64

4,5%

JK

83

4,3%

66

4,0%

60

4,2%

Bulgarija

56

2,9%

36

2,2%

52

3,7%

Graikija

74

3,8%

71

4,3%

48

3,4%

Portugalija

37

1,9%

26

1,6%

30

2,1%

Vengrija

25

1,3%

36

2,2%

23

1,6%

Airija

37

1,9%

27

1,6%

22

1,6%

Nyderlandai

35

1,8%

12

0,7%

20

1,4%

Austrija

34

1,8%

36

2,2%

18

1,3%

Čekija

13

0,7%

15

0,9%

15

1,1%

Danija

14

0,7%

25

1,5%

14

1,0%

Švedija

17

0,9%

16

1,0%

13

0,9%

Belgija

30

1,6%

28

1,7%

12

0,8%

Suomija

20

1,0%

26

1,6%

11

0,8%

Kipras

13

0,7%

18

1,1%

10

0,7%

Maltos

9

0,5%

13

0,8%

9

0,6%

Lietuva

14

0,7%

7

0,4%

8

0,6%

Slovakija

19

1,0%

7

0,4%

8

0,6%

Slovėnija

12

0,6%

6

0,4%

7

0,5%

Liuksemburgas

4

0,2%

3

0,2%

4

0,3%

Estija

4

0,2%

7

0,4%

3

0,2%

Latvija

11

0,6%

7

0,4%

3

0,2%

 

1924

105,8%

1655

105,6%

1414

106,9%

4 lentelė. Temos

Tema

2009

 

2010

 

2011

 

Aplinka

201

10,4%

214

12,9%

227

16,1%

Aplinka. Atliekos

18

0,9%

24

1,5%

25

1,8%

Poveikio aplinkai vertinimas

40

2,1%

43

2,6%

26

1,8%

Iš viso kategorijai „Pagrindinės teisės“ priskiriamų peticijų

679

35,3%

600

36,3%

394

27,9%

Pagrindinės teisės

165

8,6%

152

9,2%

123

8,7%

Asmeninis klausimas

216

11,2%

234

14,1%

74

5,2%

Nuosavybė

106

5,5%

63

3,8%

21

1,5%

Informacinė visuomenė ir žiniasklaida

33

1,7%

26

1,6%

131

9,3%

Teisingumas

159

8,3%

125

7,6%

45

3,2%

Iš viso kategorijai „Vidaus rinka“ priskiriamų peticijų

276

14,3%

273

16,5%

221

15,6%

Vidaus rinka

138

7,2%

123

7,4%

98

6,9%

Pensijos

51

2,7%

68

4,1%

52

3,7%

Mokesčiai

61

3,2%

63

3,8%

48

3,4%

Finansinės paslaugos

26

1,4%

19

1,1%

23

1,6%

Transportas

101

5,2%

101

6,1%

69

4,9%

Vartotojų teisės

96

5,0%

84

5,1%

55

3,9%

Ekonomikos ir pinigų politika

27

1,4%

26

1,6%

53

3,7%

Užimtumas

105

5,5%

64

3,9%

45

3,2%

Energetika

30

1,6%

24

1,5%

43

3,0%

Kultūra ir paveldas

57

3,0%

48

2,9%

42

3,0%

Gyvūnų gerovė

37

1,9%

34

2,1%

36

2,5%

Institucijos

36

1,9%

30

1,8%

30

2,1%

Sveikata

104

5,4%

83

5,0%

28

2,0%

Miestų plėtra

77

4,0%

35

2,1%

28

2,0%

Konstituciniai reikalai

26

1,4%

27

1,6%

26

1,8%

Sukčiavimas ir korupcija

22

1,1%

32

1,9%

25

1,8%

Žemės ūkis

22

1,1%

21

1,3%

21

1,5%

Pramonė ir verslas

45

2,3%

33

2,0%

21

1,5%

Imigracija

38

2,0%

37

2,2%

17

1,2%

Išorės santykiai

38

2,0%

18

1,1%

16

1,1%

Kita

146

7,6%

93

5,6%

69

4,9%

 

1924

 

1655

 

1414

 

5 lentelė. Peticijų statusas, nuo 1997 m. pradėtos nagrinėti peticijos (2011 m. pabaigos duomenys)

 

Pradėtos nagrinėti

%

Baigtos nagrinėti

%

Iš viso

2011

565

39,96%

849

60,04%

1414

2010

224

13,50%

1432

86,50%

1655

2009

178

9,30%

1746

90,70%

1924

2008

141

7,50%

1745

92,50%

1886

2007

120

8,00%

1386

92,00%

1506

2006

45

4,40%

976

95,60%

1021

2005

31

3,05%

985

96,95%

1016

2004

16

1,60%

986

98,40%

2002

2003

7

0,50%

1308

99,50%

1315

2002

5

0,30%

1596

99,70%

1601

2001

0

0,00%

1132

100,00%

1132

2000

1

0,10%

907

99,90%

908

1999

1

0,10%

933

99,90%

934

1998

2

0,20%

1125

99,80%

1127

1997

1

0,10%

1305

99,90%

1306

6 lentelė. Dalyvavimas posėdžiuose

 

2009

2010

2011

Iš viso dalyvavo asmenų

245

243

242

Dalyvavę pagrindiniai peticijų pateikėjai

86

89

148

Kompensuota

24

12

12

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.7.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Victor Boştinaru, Philippe Boulland, Giles Chichester, Nikolaos Chountis, Iliana Malinova Iotova, Carlos José Iturgaiz Angulo, Lena Kolarska-Bobińska, Erminia Mazzoni, Willy Meyer, Chrysoula Paliadeli, Nikolaos Salavrakos, Jarosław Leszek Wałęsa, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Zoltán Bagó, Birgit Collin-Langen, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Ioan Enciu, Petru Constantin Luhan, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Franck Proust, Renate Sommer, Hermann Winkler