Procedūra : 2012/2032(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0248/2012

Pateikti tekstai :

A7-0248/2012

Debatai :

PV 10/09/2012 - 28
CRE 10/09/2012 - 28

Balsavimas :

PV 11/09/2012 - 10.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0310

PRANEŠIMAS     
PDF 214kWORD 156k
19.7.2012
PE 489.453v03-00 A7-0248/2012

dėl didesnio valstybių narių solidarumo prieglobsčio srityje

(2012/2032(INI))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėjas: Kyriacos Triantaphyllides

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl didesnio valstybių narių solidarumo prieglobsčio srityje

(2012/2032(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 2 dalį ir 78 ir 80 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl didesnio valstybių narių solidarumo prieglobsčio srityje „ES geresnio dalijimosi atsakomybe ir didesnio tarpusavio pasitikėjimo darbotvarkė“ (COM(2011) 0835),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa)(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 6 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl 2007–2013 m. Solidarumo ir migracijos srautų valdymo pagrindų programos sukūrimo (COM(2005) 0123),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 8 d. 3151-ojo Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadas dėl tikro ir praktinio solidarumo su valstybėmis narėmis, kurių prieglobsčio sistemos patiria ypač didelį spaudimą, be kita ko, dėl mišrių migracijos srautų,

–   atsižvelgdamas į tarptautines ir Europos žmogaus teisių priemones, visų pirma įskaitant JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (chartiją),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 6 d. Komisijos žaliąją knygą dėl būsimosios bendros Europos prieglobsčio sistemos (COM(2007) 0301),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą „Prieglobsčio politikos planas – Kompleksinis požiūris į apsaugą Europos Sąjungoje“ (COM(2008)0360),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą(2),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 17 d. Tarybos 18 mėnesių programą, parengtą pirmininkaujant Lenkijai, Danijai ir Kiprui,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas (COM(2011) 0751),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0248/2012),

A. kadangi Europos Sąjunga įsipareigojo 2012 m. užbaigti kurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą (toliau – BEPS);

B.  kadangi solidarumas buvo nuo pat pradžių pripažįstamas labai svarbia BEPS dalimi ir principu, taip pat pagrindiniu ES teisės principu, pagal kurį valstybės narės turėtų vienodai ir sąžiningai dalytis ir privalumais, ir našta;

C. kadangi solidarumas neatsiejamas nuo atsakomybės; valstybės narės turi užtikrinti, kad jų prieglobsčio sistemos atitiktų standartus, nustatytus tarptautinėje ir ES teisėje, visų pirma 1951 m. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos papildomame 1967 m. protokole, Europos žmogaus teisių konvencijoje ir ES pagrindinių teisių chartijoje;

D. kadangi paramą prieglobsčio suteikimo procedūroms vykdyti, kai užtikrinamas veiksmingas solidarumas ir sąžiningai padalijama atsakomybė, reikia suvokti kaip priemonę padėti valstybėms narėms, kad jos galėtų laikytis savo įsipareigojimo teikti apsaugą tiems, kuriems reikia tarptautinės apsaugos ir pagalbos trečiosiose šalyse, kuriose yra daugiausia pabėgėlių, taip siekiant kartu sutvirtinti bendrą apsaugos erdvę;

E.  kadangi, nors ir buvo privaloma kiekvieną prieglobsčio prašymą nagrinėti atskirai pagal konkrečias aplinkybes, tačiau prašymai buvo išnagrinėti kartu ir priimtas bendras sprendimas,, labai svarbu, kad būtų tinkamai atsižvelgta į ES bendras sąvokas „saugios kilmės šalies“ ir „saugių trečiųjų šalių“, gerbiamos sąlygos ir garantijos, įtrauktos į 2011 m. balandžio 6 d. per pirmąjį svarstymą priimtą Parlamento poziciją dėl Komisijos pasiūlymo dėl persvarstytos prieglobsčio suteikimo procedūrų direktyvos;

Įžanga

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl didesnio valstybių narių solidarumo prieglobsčio srityje, kuriame raginama solidarumą ir dalijimąsi atsakomybę paversti konkrečiomis priemonėmis, o valstybės narės raginamos įvykdyti savo įsipareigojimą užtikrinti, kad jų prieglobsčio sistemos atitiktų ir tarptautinius, ir ES standartus;

2.  pabrėžia, kad solidarumas ir dalijimasis atsakomybe kuriant BEPS atlieka pagrindinį vaidmenį ir turi horizontalųjį poveikį; dar kartą pakartoja, kad būtina užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų Sąjungos prieglobsčio acquis taikymą ir teisės aktų įgyvendinimą siekiant užtikrinti aukštą apsaugos lygį;

3.  primena, kad teisė į tarptautinę apsaugą yra pagrindinė tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais saugojama teisė, papildoma daugybe kitų teisių ir principų, pavyzdžiui, negrąžinimo principu, teise į orumą, draudimu kankinti, nežmogiškai ar žeminančiai elgtis, moterų apsauga nuo smurto ir visų rūšių diskriminacijos, teise į veiksmingas teisines gynybos priemones ir teise į privatų ir šeimos gyvenimą;

4.  pabrėžia, kad solidarumo ir dalijimosi atsakomybe principas yra įtvirtintas Sutartyse ir kad veiksminga solidarumo sistema apima bent jau ES institucijų, agentūrų ir valstybių narių pareigą bendradarbiauti siekiant rasti būdų, kaip įgyvendinti šį principą; tvirtina, kad solidarumas apima ne vien tik valstybių narių tarpusavio ryšius, jis taip pat taikomas prieglobsčio prašytojams ir tarptautinės apsaugos gavėjams;

5.  pažymi tai, kad, nors 2011 m. prieglobsčio prašytojų skaičius išaugo, per pastarąjį dešimtmetį ES labai sumažėjo bendras prieglobsčio prašymų skaičius; pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės, palyginti su kitomis, sulaukia neproporcingai daug prieglobsčio prašymų dėl įvairių veiksnių, įskaitant geografinę padėtį, ir kad prieglobsčio prašymų skaičius visoje ES pasiskirstęs netolygiai; primena, kad 2011 m. dešimtyje valstybių narių pateikta daugiau kaip 90 proc. prieglobsčio prašymų, o iki 2011 m. vasaros tik 277 asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkelti iš Maltos ES viduje į kitas šešias valstybes nares, 2011 m. tik 4 125 pabėgėliai visoje ES perkelti vos į dešimtį ES valstybių narių, ir tai sudaro apytiksliai 6,6 proc. visų tais metais perkeltų asmenų; pabrėžia, kad labai svarbu nustatyti šiuos skirtumus, inter alia, palyginant absoliučius skaičius ir pajėgumo rodiklius, taip pat labai svarbu, kad ES administracinėmis priemonėmis ir finansiškai padėtų valstybėms narėms, kurioms tenka daugiausiai prieglobsčio prašymų;

6.  pabrėžia, kad neįmanoma užtikrinti aukšto lygio prieglobsčio prašytojų ir tarptautinės apsaugos gavėjų apsaugos ir priimti patikimų sprendimų dėl prieglobsčio prašymų, jei nebus išlygintas prieglobsčio prašymų skaičiaus pagal atskirų valstybių narių priėmimo galimybes ir techninių bei administracinių skirtingų valstybių narių pajėgumų santykio skirtumas ir jei valstybėse narėse esančios paramos priemonės nebus tinkamai pritaikytos prie kintančių prieglobsčio prašytojų srautų;

7.  pakartoja, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, jog būtų įgyvendintos veiksmingos prieglobsčio sistemos siekiant valdyti kintančius prieglobsčio prašytojų srautus; laikosi nuomonės, kad, nors prieglobsčio prašymų skaičius nėra pastovus, yra duomenų apie konkrečius įvažiavimo punktus prie ES išorės sienų, kurie sudaro „karštus taškus“, ir pagal tokius duomenis galima pagrįstai manyti, kad gali būti pateikta daug prieglobsčio prašymų; ragina įgyvendinti priemones, kuriomis būtų skatinamas pasirengimas prieglobsčio sistemoms tose valstybėse narėse, kurios yra prie pagrindinių ES įvažiavimo punktų, tuo parodant praktinį solidarumą;

8.  pabrėžia, kad visos valstybės narės turi pareigą visapusiškai įgyvendinti ir taikyti ES teisę ir tarptautinius įsipareigojimus prieglobsčio srityje; pažymi, kad prie Europos Sąjungos išorės sienų esančios valstybės narės susiduria su kitokiais iššūkiais pagal BEPS negu valstybės narės, kurios nėra prie išorės sienų, todėl joms reikalinga skirtinga parama, skirta atitinkamiems uždaviniams tinkamai įgyvendinti; atkreipia dėmesį į tai, kad SESV 80 straipsnyje reikalaujama, jog būtų aktyviai naudojamos esamos priemonės ir siekiant padėti toms valstybėms narėms, jei reikia, kuriamos naujos;

9.  ragina tinkamai panaudoti esamas priemones, taip pat sukurti naujas tikslines priemones siekiant lanksčiai ir kartu veiksmingai reaguoti į besikeičiančius iššūkius; toks tinkamas priemonių panaudojimas būtų atliekamas itin laiku, atsižvelgiant į didelę ES ištikusią finansų krizę, kuri papildomai apsunkina valstybių narių pastangas veiksmingai vykdyti prieglobsčio procedūras, visų pirma tose šalyse, kuriose sulaukiama neproporcingai didelio prieglobsčio prašytojų skaičiaus;

10. atkreipia dėmesį į tai, kad didėjant su pabėgėliais susijusiems poreikiams visame pasaulyje, bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis aplinkos ir vystymosi politikos srityse gali būti labai svarbus kuriant solidarumu pagrįstus santykius;

11. pabrėžia, kaip svarbu rinkti, analizuoti ir objektyviai vertinti patikimus, tikslius, išsamius, palyginamus ir atnaujinamus kiekybinius ir kokybinius duomenis, siekiant stebėti ir vertinti priemones ir gerai suprasti su prieglobsčiu susijusias problemas; taigi ragina valstybes nares EPPB ir Komisijai teikti atitinkamus duomenis, susijusius su prieglobsčio klausimais, taip pat duomenis, numatytus Migracijos statistinių duomenų reglamente ir EPPB reglamente; jei įmanoma, visi statistiniai duomenys turėtų būti suskirstyti pagal lytį;

12. apgailestauja, kad stiprėja ksenofobija, rasizmas, neigiama bei klaidinga nuomonė apie prieglobsčio prašytojus bei pabėgėlius ir tuo pat metu socialinis ir ekonominis nesaugumas ES; rekomenduoja valstybėms narėms rengti visuomenės informavimo kampanijas apie tikrąją prieglobsčio prašytojų ir tarptautinės apsaugos gavėjų padėtį;

Praktinis bendradarbiavimas ir techninė pagalba

13. pabrėžia, kad sukūrus Europos prieglobsčio paramos biurą (angl. EASO) butų galima paskatinti glaudesnį praktinį valstybių narių bendradarbiavimą, siekiant sumažinti akivaizdžius prieglobsčio srities skirtumus jose ir sukurti geresnes ir sąžiningesnes prieglobsčio sistemas ES; primena, kad šis aktyvus bendradarbiavimas turi būti vykdomas kartu teisiškai derinant ES prieglobsčio politiką;

14. primena, kad Europos prieglobsčio paramos biuras, bendradarbiaudamas su pilietine visuomene ir UNHCR, teikia techninę pagalbą ir konkrečią patirtį valstybėms narėms, įgyvendinančioms prieglobsčio teisės aktus; pabrėžia, kad labai svarbu, jog Komisija naudotųsi Europos prieglobsčio paramos biuro surinkta informacija siekdama nustatyti galimus valstybių narių prieglobsčio sistemų trūkumus; ši Europos prieglobsčio paramos biuro surinkta informacija pagal Reglamentą (ES) 439/2010, taip pat yra tinkama įgyvendinant išankstinio perspėjimo, pasirengimo ir krizės valdymo mechanizmą, kuris bus įtrauktas į iš dalies pakeistą Dublino reglamentą; pabrėžia, kad svarbu teikti reguliarias ataskaitas ir rengti veiksmų planus skatinant priimti tikslinius sprendimus ir rekomendacijas dėl BEPS tobulinimo ir galimų trūkumų šalinimo; visų pirma atkreipia dėmesį į agentūros funkcijas derinti ir remti bendrus veiksmus teikiant pagalbą tų valstybių narių prieglobsčio sistemoms, kurioms tenka ypač didelė našta, įskaitant taikyti tokias priemones, kaip pareigūnų komandiravimas į šias valstybes nares, prieglobsčio paramos grupių ir socialinių darbuotojų bei vertėjų žodžiu, kurių paslaugomis krizės atveju būtų galima greitai pasinaudoti, siuntimą; primena, kad Europos prieglobsčio paramos biuro poveikis priklausys nuo valstybių narių noro kuo labiau pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis;

15. atsižvelgdamas į jo pareigas ir ribotą biudžetą, išteklius bei patirtį, ragina Europos prieglobsčio paramos biurą optimaliau naudoti turimus išteklius, glaudžiai bendraujant ir bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene, taip siekiant keistis informacija ir kaupti žinias prieglobsčio srityje, rinkti duomenis, keistis geriausia patirtimi, parengti išsamias gaires dėl klausimų, susijusių su lytimi prieglobsčio srityje, tobulinti mokymą ir formuoti ekspertų, konkrečius atvejus nagrinėjančių pareigūnų ir vertėjų žodžiu grupes, kad būtų galima per trumpą laiką pasinaudoti jų paslaugomis ir suteikti pagalbą. taip pat rekomenduoja Europos prieglobsčio paramos biurui užtikrinti, kad būtų atstovaujama kuo daugiau konsultaciniame forume dalyvaujančių organizacijų;

16. pabrėžia, kad Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ir ilgalaikiams prevenciniams tikslams, ir trumpalaikėms reagavimo priemonėms, siekiant tinkamai reaguoti į skirtingas aplinkybes; todėl mano, kad nors Europos prieglobsčio paramos biuras turėti remti nepakankamai išvystytų ar neveikiančių prieglobsčio sistemų pajėgumų stiprinimo priemones, pirmenybę reikėtų teikti nepaprastajai padėčiai ir valstybėms narėms, kurioms tenka ypatingas ar neproporcingai didelis krūvis; todėl pabrėžia, kad prieglobsčio ekspertų grupių vaidmuo ypač svarbus esant dideliam krūviui ir daugeliui neišspręstų atvejų, teikiant mokymus, imantis projektų valdymo, patariant ir rekomenduojant konkrečias priemones, taip pat stebint ir įgyvendinant tolesnius veiksmus;

17. atkreipia dėmesį į vykdomą veiksmų planą, skirtą Graikijos prieglobsčio sistemai paremti ir prieglobsčio prašytojų bei asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, padėčiai Graikijoje pagerinti; pabrėžia, kad nepaisant pasiektos pažangos reikia papildomų pastangų tiek iš ES, tiek iš Graikijos valdžios institucijų siekiant pagerinti prieglobsčio sistemą ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai užtikrinamos prieglobsčio prašytojų teisės; primena, kad dėl biudžeto deficito mažinimo priemonių negalima skirti nacionalinių fondų lėšų samdant daugiau pareigūnų ir rekomenduoja spręsti šią problemą, nes būtina sukurti gerai veikiančią prieglobsčio teikimo instituciją, kad Graikija galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę ir ES teisę;

18. atkreipia dėmesį į Komisijos ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos prieglobsčio paramos biuro ir agentūros FRONTEX bendradarbiavimo ir pabrėžia, kad visapusiškas ir greitas FRONTEX pagrindinių teisių strategijos įgyvendinimas yra sine qua non sąlyga, siekiant bet kokio panašaus bendradarbiavimo tarptautinės apsaugos srityje, įskaitant pareigūno žmogaus teisių klausimais paskyrimą, konsultacijų su pilietine visuomene forumo įsteigimą ir tarptautinių organizacijų kvietimą dalyvauti jos veikloje žmogaus teisių stebėtojų teisėmis; pabrėžia, kad bet koks bendradarbiavimas turi būti vykdomas laikantis į Europos ir tarptautiniais reikalavimais nustatytų standartų, taigi prieglobsčio prašytojams praktiškai teikiant kokybiškesnę apsaugą; todėl ragina Europos prieglobsčio paramos biurą remti agentūrą FRONTEX, kai ji vykdo savo įpareigojimus, susijusius su tarptautinės apsaugos teikimu, ypač taiko negrąžinimo principą; pabrėžia, kad pasienio priemonės turėtų būti taikomos taip, kad būtų atsižvelgiama į apsaugą;

19. pripažįsta, kad būtina nuolat persvarstyti Europos prieglobsčio paramos biuro įgaliojimus siekiant užtikrinti tinkamą atsaką į skirtingus iššūkius, su kuriais susiduriama prieglobsčio sistemose; atsižvelgdamas į tai, kad visi Europos prieglobsčio paramos biuro veiksmai priklauso nuo valstybių narių geranoriškumo, siūlo apsvarstyti galimybę į Europos prieglobsčio paramos biuro įgaliojimus įtraukti struktūrines garantijas, tuo užtikrinant, kad prireikus būtų vykdomas praktinis bendradarbiavimas ir teikiama techninė pagalba;

Finansinis solidarumas

20. skatina valstybes nares visapusiškai išnaudoti Europos pabėgėlių fondo teikiamas galimybes imantis tikslinių veiksmų prieglobsčio sistemoms gerinti; rekomenduoja valstybėms narėms imtis veiksmų sprendžiant tokias problemas kaip sudėtingos biurokratinės procedūros, vėlavimas panaudoti lėšas ir likvidumo problemos, siekiant užtikrinti veiksmingą ir greitą lėšų paskirstymą;

21. primena, kad valstybės narės turi užtikrinti, jog jos visapusiškai pasinaudotų Europos pabėgėlių fondo teikiamomis galimybėmis ir užtikrinti, kad visas lėšas būtų galima paskirstyti siekiant, jog projekto vykdytojai neturėtų sunkumų įgyvendindami finansuojamus projektus;

22. palankiai vertina tai, kad 2014 m. bus įsteigtas paprastesnis ir lankstesnis Prieglobsčio ir migracijos fondas, kuris pakeis Europos pabėgėlių fondą, Europos fondą trečiųjų šalių piliečių integracijai ir Europos grąžinimo fondą, ir pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai lėšų asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, ir prieglobsčio prašytojų apsaugai remti; todėl pabrėžia, kad svarbu į Prieglobsčio ir migracijos fondą įtraukti garantijas, kuriomis siekiama užkirsti kelią pertekliniam lėšų skyrimui vienai politikos sričiai visos BEPS sąskaita; mano, kad atsižvelgiant į lėšų paskirstymo reformą vidaus reikalų srityje pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) būtina taip pat skirti pakankamus išteklius sienų apsaugai siekiant didinti solidarumą ir šioje srityje; primena, kad visada turėtų būti skiriama pakankamai išteklių tarptautinei apsaugai ir solidarumo priemonėms finansuoti valstybėse narėse;

23. pabrėžia, kad Prieglobsčio ir migracijos fondas turi būti pakankamai lankstus, lėšas turėtų būti galima lengvai sutelkti ir greitai suteikti, siekiant, kad būtų galima greitai ir tinkamai reaguoti į netikėtą spaudimą ar krizes, susijusias su prieglobsčiu vienoje ar keliose valstybėse narėse; todėl siūlo prireikus tam tikrą Prieglobsčio ir migracijos fondo lėšų vidurio laikotarpio peržiūrai numatytą procentinę dalį skirti priemonėms, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms visapusiškai įgyvendinti ir taikyti esamą Europos prieglobsčio acquis ir tvirtai laikytis visų šios srities tarptautinių įsipareigojimų;

24. palankiai vertina vidaus reikalų politikos dialogus su atskiromis valstybėmis narėmis dėl jų naudojamų lėšų prieš sudarant daugiametes programas; pabrėžia, kad norint geriausių rezultatų labai svarbu, kad visi subjektai dalyvautų, ir rekomenduoja sutvirtinti partnerystės principą įtraukiant pilietinę visuomenę, tarptautines organizacijas ir vietos bei regionų valdžios institucijas, taip pat susijusius subjektus, nes jų patirtis vietoje yra ypač svarbi nustatant pasiekiamus prioritetus ir rengiant tvarias programas; taigi, jų indėlis rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant tikslus ir programas svarbus, ir valstybės narės turėtų į jį atsižvelgti;

25. pabrėžia, kad svarbu dalintis finansine atsakomybe prieglobsčio srityje, ir rekomenduoja sukurti gerai finansuojamą mechanizmą, pagal kurį būtų priimama daugiau prieglobsčio prašytojų ir tarptautinės paramos gavėjų, absoliučiais arba santykiniais skaičiais, ir padedama mažiau išvystytas prieglobsčio sistemas turinčioms valstybėms narėms; mano, kad reikia tęsti mokslinius tyrimus ir nustatyti bei įvertinti realiąsias priėmimui ir prieglobsčio prašymų nagrinėjimui vykdyti skirtas išlaidas; todėl ragina Komisiją atlikti tyrimą siekiant įvertinti lėšas, kurios turėtų būti skiriamos pagal kiekvienos valstybės narės prisiimtus įsipareigojimus, atsižvelgiant į šiuos rodiklius: pirmą kartą pateiktų prieglobsčio prašymų skaičių, teigiamų sprendimų dėl pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos suteikimo skaičių, perkeltų į ES ar perkeltų ES viduje pabėgėlių skaičių, sprendimų dėl grąžinimo ir įvykdytų grąžinimų skaičių ir sulaikytų nelegalių migrantų skaičių;

26. rekomenduoja valstybėms narėms pasinaudoti prieinamomis finansinėmis paskatomis iš Prieglobsčio ir migracijos fondo perkėlimo veiklai skirtų lėšų, pripažįstant, kad fondo finansinė parama ir Europos prieglobsčio paramos biuro techninė parama yra svarbi; siūlo nustatyti prioritetines sritis siekiant spręsti skubias situacijas ir teikti didesnę finansinę pagalbą valstybėms narėms, pageidaujančioms dalyvauti perkėlimo iniciatyvose, kad būtų sumažintos su tuo susijusios finansinės išlaidos;

27. mano, kad, sukūrus aiškesnę ir veiksmingesnę finansinių paskatų valstybėms narėms, vykdančioms perkėlimo veiklą ir įgyvendinančioms iniciatyvias strategijas, kuriomis siekiama patobulinti nacionalinių prieglobsčio sistemų infrastruktūras, sistemą, bus padarytas teigiamas ilgalaikis poveikis ES standartų sanglaudai ir BEPS kokybei;

28. palankiai vertina galimybę padidinti Komisijos įnašą iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų tiems projektams, kurie kitaip nebūtų įgyvendinti, mano, kad neabejotinai būtų sukurta pridėtinė vertė įgyvendinant Komisijos finansuojamus projektus; pabrėžia, kad ES finansavimas neturi pakeisti nacionalinių biudžetų, skirtų prieglobsčio politikai;

29. pabrėžia šiuo metu su veiklos finansavimu susijusias problemas dėl kliūčių gauti tikslią informaciją ir finansavimą, realių ir poreikiams pritaikytų tikslų nustatymo ir veiksmingų tolesnių priemonių įgyvendinimo; siūlo įdiegti apsaugos priemones siekiant išvengti dubliavimosi, užtikrinti skaidrų lėšų paskirstymą ir nuodugnų veiklos pridėtinės vertės ir pasiektų rezultatų ištyrimą;

30. pabrėžia, kaip svarbu remiantis kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais ir konkrečiais kriterijais vykdyti griežtą lėšų panaudojimo ir valdymo priežiūrą siekiant išvengti netinkamo žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimo ir užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų tikslų; todėl teigiamai vertina bendros vertinimo ir stebėsenos sistemos sukūrimą;

31. primygtinai ragina valstybes nares padedant Komisijai užtikrinti, kad būtų visapusiškai išnaudotas esamas kitų galimų finansinių priemonių, pvz., Europos socialinio fondo ir kitų struktūrinių fondų, tarpusavio papildomumas siekiant taikyti visa apimantį finansavimo požiūrį su prieglobsčiu susijusiose politikos srityse;

Pareigų paskirstymas

32. teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą 2014 m. atlikti išsamų Dublino sistemos vertinimą ir patikrinti jos daromą teisinį, ekonominį, socialinį bei su žmogaus teisėmis susijusį poveikį, ypač poveikį prieglobsčio prašančių moterų padėčiai; mano, kad reikia toliau svarstyti galimybes parengti teisingo dalijimosi atsakomybe priemonę, pagal kurią būtų galima nustatyti, kuri valstybė narė turėtų būti atsakinga už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, ir taip būtų galima teikti greitą ir veiksmingą praktinę paramą valstybėms narėms, atsidūrusioms nepaprastoje padėtyje ir susiduriančioms su neproporcinga našta;

33. mano, kad Dublino reglamentu, kuriuo reglamentuojamas atsakomybės už prieglobsčio prašymus paskirstymas, užkraunama neproporcingai didelė našta valstybėms narėms, kuriose yra įvažiavimo į ES punktai, ir nesudaromos sąlygos teisingam valstybių narių dalijimuisi atsakomybe už prieglobsčio suteikimą; pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio sistemos labai skiriasi ir nepakankamai įgyvendintas prieglobsčio acquis, taip pat kad dėl Dublino sistemos, kurios taikymas iki šiol nepasikeitė, su prieglobsčio prašytojais elgiamasi nevienodai, tai taip pat daro neigiamą poveikį jų teisei į šeimos susijungimą ir integraciją; be to pabrėžia jos trūkumus efektyvumo ir ekonomiškumo atžvilgiu, nes daugiau nei pusė susitartų perkėlimų nebuvo įgyvendinta ir vis dar pateikiama daug daugkartinių prašymų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojai, grąžinti į valstybę narę pagal Reglamentą „Dublinas II“, nebūtų diskriminuojami tik dėl to, kad jie perkelti taikant šį reglamentą;

34. pabrėžia, kad pagal atitinkamą teismo praktiką jau prieštaraujama Dublino sistemos priežastims; mano, kad nors teismo praktika ir atsako į konkrečius klausimus, ji neištaiso tų trūkumų, kurie atsiranda įgyvendinant prieglobsčio acquis; pripažįsta, kad valstybės narės turi užtikrinti, jog jų prieglobsčio sistemos būtų suderintos su ES ir tarptautiniais reikalavimais, ir palankiai vertina pastangas į Reglamentą „Dublinas II“ įtraukti papildomus kriterijus siekiant sušvelninti nepageidaujamą sistemos poveikį; mano, kad diskusijose dėl atsakingos valstybės narės nustatymo turi būti atsižvelgiama į tai, jog kai kurioms valstybėms narėms jau tenka neproporcingai didelis krūvis ir kai kurių valstybių prieglobsčio sistemos iš dalies arba visiškai neveikia;

Bendras prieglobsčio prašymų nagrinėjimas

35. mano, kad labai svarbu toliau tęsti dialogą dėl dalijimosi atsakomybe dėl prieglobsčio prašytojų ir tarptautinės apsaugos gavėjų, taip pat dėl tokių priemonių, kaip bendras prieglobsčio prašymų nagrinėjimas (toliau – bendras nagrinėjimas) ir perkėlimo sistemos;

36. mano, kad bendras nagrinėjimas būtų vertinga priemonė siekiant solidarumo ir dalijimosi atsakomybe įvairiais atvejais, visų pirma tada, kai valstybės narės susiduria su dideliu ar staigiu prieglobsčio prašytojų antplūdžiu arba yra didelis neišnagrinėtų prašymų skaičius, dėl kurių prieglobsčio suteikimo procedūros užsitęsia ir dėl to nukenčia prieglobsčio prašantys asmenys; bendru nagrinėjimu galėtų būti užkirstas kelias pajėgumo problemoms arba jos ištaisytos, sumažinta su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu susijusi našta bei išlaidos ir užtikrintas tolygesnis dalijimasis atsakomybe nagrinėjant prieglobsčio prašymus; pabrėžia, kad vykdant bendrą nagrinėjimą reikia aiškiai paskirstyti atsakomybę dalyvaujančioms valstybėms narėms, taip būtų išvengta atsakomybės perkėlimo ir už sprendimų priėmimą liktų atsakingos valstybės narės; pažymi, kad tam reikėtų sukurti papildomą sistemą, kuria siekiama užtikrinti teisingesnį dalijimąsi atsakomybe nagrinėjant prašymus;

37. teigiamai vertina Komisijos pradėtą galimybių studiją, kuria tiriama teisinė ir praktinė bendro nagrinėjimo reikšmė Europos Sąjungos teritorijai, nes reikia daugiau informacijos apie nemažą kiekį klausimų;

38. pažymi, kad atliekant bendro nagrinėjimo procedūrą nebūtinai priimami bendri sprendimai, tačiau būtų galima remti ir bendrai nagrinėti kitus su prieglobsčio procedūra susijusius aspektus, pavyzdžiui, tapatybės nustatymą, parengtį pirmosios instancijos procedūroms, pokalbius ar politinės padėties kilmės šalyje vertinimą;

39. pabrėžia, kad bendras nagrinėjimas turėtų suteikti pridėtinės vertės siekiant sprendimų priėmimo proceso kokybės, teisingų, veiksmingų ir greitų procedūrų užtikrinimo ir palengvinimo; pabrėžia, kad tobulinant prieglobsčio procedūras iš pat pradžių (angl. frontloading) galima sumažinti procedūros trukmę ir sąnaudas, todėl tai naudinga ir prieglobsčio prašytojams, ir valstybėms narėms;

40. pabrėžia, kad pagal bendro nagrinėjimo sistemą turėtų būti visiškai paisoma prašytojų teisių ir šiuo tikslu turėtų būti suteikiamos tvirtos garantijos; reikalauja, kad bendro nagrinėjimo procedūra jokiu atveju nebūtų siekiama paspartinti prieglobsčio procedūros pakenkiant jos kokybei; mano, kad dėl bendro nagrinėjimo galima būtų veiksmingiau vykdyti prieglobsčio procedūras, kurios būtų naudingos ir prieglobsčio prašytojams, nes dėl padidėjusių administracinių gebėjimų galima būtų greičiau pripažinti jų apsaugos poreikį;

41. mano, kad Europos prieglobsčio paramos biuras galėtų atlikti vertingą vaidmenį sujungiant, apmokant ir koordinuojant prieglobsčio paramos grupes, kurios teiktų pagalbą, patarimus ir rekomendacijas pirmosios instancijos procedūrose;

42. rekomenduoja numatytose sistemose, susijusiose su bendru nagrinėjimu, teikti prioritetą klausimams, susijusiems su atitinkamų institucijų pasitelkimu ir bendradarbiavimu, o ne prieglobsčio prašytojų perkėlimu;

43. ragina Europos prieglobsčio paramos biurą skatinti keistis informacija ir užsiimti kita veikla, susijusia su bendru prašymų nagrinėjimu, ją palengvinti ir koordinuoti;

Tarptautinės apsaugos gavėjų ir prieglobsčio prašytojų perkėlimas

44. pabrėžia, kad perkėlimo į ES ir perkėlimo ES viduje sistemos yra viena kitą papildančios priemonės, kuriomis siekiama stiprinti prieglobsčio prašytojų ir tarptautinės apsaugos gavėjų apsaugą ir kartu rodyti solidarumą ir ES, ir ne ES šalyse;

45. pabrėžia, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, fizinis tarptautinės apsaugos gavėjų ir prieglobsčio prašytojų perkėlimas yra viena konkrečiausių solidarumo formų ir gali turėti didelės reikšmės kuriant teisingesnę BEPS; pabrėžia, kad, nors perkėlimo iniciatyvomis reiškiamas tvirtas įsipareigojimas dėl tarptautinės apsaugos ir žmogaus teisių laikymosi, iki šiol tik kelios valstybės narės įgyvendina šias iniciatyvas;

46. pabrėžia tokių projektų, kaip Europos Sąjungos projektas, skirtas pabėgėliams perkelti iš Maltos (angl. EUREMA), kurį pasitelkiant tarptautinės apsaugos gavėjai buvo ir yra perkeliami iš Maltos į kitas valstybes nares, ir jo taikymo išplėtimo svarbą ir skatina kurti daugiau tokio pobūdžio iniciatyvų; apgailestauja, kad šis projektas nebuvo toks sėkmingas, kaip tikėtasi, nes valstybės narės nenorėjo jame dalyvauti; ragina valstybes nares aktyviau dalyvauti projekte EUREMA ir parodyti solidarumą bei dalintis atsakomybe; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą imtis kruopštaus projekto EUREMA vertinimo ir pateikti pasiūlymą dėl nuolatinės ES perkėlimo priemonės;

47. ragina Komisiją teikiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nuolatinės ir veiksmingos perkėlimo ES viduje priemonės apsvarstyti galimybę perkeliant asmenis, kuriems taikoma tarptautinė apsauga, taikyti ES įnašų schemą, kuri būtų pagrįsta tinkamais rodikliais, susijusiais su valstybių narių gebėjimais juos priimti ir integruoti, pavyzdžiui, valstybių narių BVP, gyventojų skaičiumi ir plotu, taip pat tarptautinę apsaugą gaunančių asmenų interesais ir galimybėmis integruotis; į ES įnašų schemą būtų galima atsižvelgti vertinant tas valstybes nares, kurios susiduria su konkrečiu ir neproporcingu spaudimu savo prieglobsčio sistemai arba patiria krizę; pabrėžia, kad perkėlimas visada priklausys nuo asmenų, kuriems taikoma tarptautinė apsauga, sutikimo ir ES įnašų schemos taikymas nedarys poveikio valstybių narių įsipareigojimui įgyvendinti ir taikyti galiojantį ES prieglobsčio acquis, susijusį su reikalavimais apsaugos taikymui, priėmimo sąlygomis ir procesinėmis garantijomis, taip pat nedarys poveikio reikalavimui laikytis tarptautinių įsipareigojimų šioje srityje;

48. ragina Komisiją į savo pasiūlymą dėl nuolatinės ES perkėlimo sistemos įtraukti tvirtas procedūrų garantijas ir aiškius kriterijus, kuriais būtų užtikrinama galimų pagalbos gavėjų interesų apsauga ir palengvinama migracijos našta toms valstybėms narėms, kurioms tenka didžiausi migracijos srautai; rekomenduoja į perkėlimo iniciatyvas nuo pat pradžių įtraukti priimančiąją bendruomenę, pilietinę visuomenę ir vietos institucijas;

49. pabrėžia, kad, nors perkeliant galima tiek pasiūlyti ilgalaikių sprendimų tarptautinės apsaugos gavėjams, tiek palengvinti valstybių narių prieglobsčio sistemoms tenkančią naštą, dėl to negalima perkelti atsakomybės; reikalauja, kad vykdydamos perkėlimus valstybės narės, gaunančios naudos iš perkėlimo, rimtai įsipareigotų veiksmingai šalinti jų prieglobsčio sistemoje esančius apsaugos trūkumus ir užtikrinti aukštą siunčiančioje valstybėje narėje liekančių asmenų apsaugos lygį, atsižvelgiant į priėmimo sąlygas, prieglobsčio procedūras ir integraciją;

50. palankiai vertina Prieglobsčio ir migracijos fondo prieglobsčio prašytojų perkėlimui teikiamas finansavimo galimybes ir ragina valstybes nares dalyvauti savanoriškose iniciatyvose, taip pat visiškai paisyti prieglobsčio prašytojų teisių bei reikalavimo gauti jų sutikimą; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę parengti ES prieglobsčio prašytojų perkėlimo sistemą, taip pat išnagrinėjant galimybę ją paremti ES įnašų schema, įgyvendinama atsižvelgiant į objektyviai įvertinamus kriterijus, pavyzdžiui, valstybių narių BVP, gyventojų skaičių ir plotą, taip pat į prieglobsčio prašytojų interesus ir galimybes integruotis; ši programa turėtų būti taikoma kaip solidarumo priemonė tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojų skaičius neproporcingai didelis, palyginti su valstybės narės prieglobsčio sistemos gebėjimais arba nepaprastosios padėties atvejais;

51. primena Europos prieglobsčio paramos biuro įgaliojimus, susijusius su tarptautinės apsaugos gavėjų perkėlimo į kitas valstybes nares skatinimu, ir ragina agentūrą stiprinti savo pajėgumus siekiant aktyviai remti perkėlimo programas ir veiklą, bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR), keičiantis informacija ir geriausia patirtimi, taip pat vykdant koordinavimo ir bendradarbiavimo veiklą;

52. pažymi, kad Komisija nurodė, jog kiekvieną kartą susidarius atitinkamoms aplinkybėms svarstys Laikinos apsaugos direktyvos priemonių taikymą, visų pirma esant masiniam perkeltųjų asmenų, negalinčių saugiai ir ilgam laikui grįžti į savo kilmės šalį, srautui ar gresiant tokiam srautui; ragina Komisiją sudaryti galimybes šios direktyvos taikymui net tokiais atvejais, kai atitinkamą srautą sudaro masinis srautas į bent vieną valstybę narę, o ne tik tais atvejais, kai susidaro masinis srautas į visą ES;

Tarpusavio pasitikėjimas – naujos valdymo sistemos pagrindas

53. primygtinai reikalauja, kad savitarpio pasitikėjimas būtų grindžiamas bendru atsakomybės supratimu; pabrėžia, kad būtina laikytis ES teisės aktų kuriant pasitikėjimą tarp valstybių narių;

54. pabrėžia, kad stiprėja ir pasitikėjimas, ir solidarumas, jei valstybės narės vykdo savo įsipareigojimus dėl teisės aktuose įtvirtintų ir pagrindinių teisių;

55. pabrėžia, kad svarbu padėti tvirtą valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo pagrindą, nes jis neatsiejamai susijęs su BEPS kūrimu ir tikru praktiniu solidarumu;

56. pripažįsta, kad, nors laikantis tarptautinės apsaugos įsipareigojimų didinamas tarpusavio pasitikėjimas, tai nebūtinai reiškia nuoseklų taisyklių taikymą, atsižvelgiant į tai, kad tarptautiniai ir ES prieglobsčio teisės aktai skirtingose valstybėse narėse gali būti interpretuojami ir taikomi labai skirtingai, kaip paaiškėjo iš naujausios Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su Dublino reglamentu; pabrėžia, kad Komisija ir Teismai privalo stebėti ir vertinti prieglobsčio taisyklių taikymą pagal tarptautinę ir ES teisę;

57. mano, kad išankstinio perspėjimo mechanizmai, kuriais aptinkamos ir sprendžiamos iškylančios problemos, kol jos dar nėra peraugusios į krizes, gali būti vertinga priemonė; tačiau mano, kad turėtų būti numatyti ir papildomi sprendimai siekiant išvengti pagrindinių teisių pažeidimo ir užtikrinti tinkamą prieglobsčio sistemų veikimą;

58. pabrėžia, kad, nors pažeidimo tyrimo procedūra turėtų būti labiau naudojama siekiant atkreipti dėmesį į valstybių narių įsipareigojimus ir jų negebėjimą laikytis galiojančio prieglobsčio acquis, taip pat ją privaloma papildyti paramos priemonėmis, veiklos planais ir priežiūros mechanizmais; pabrėžia, kad svarbu atlikti nuolatinį vertinimą, plėtoti konstruktyvų dialogą ir keistis geriausia patirtimi, nes tai esminiai aspektai, kurie, tikėtina, atneštų teigiamų pokyčių prieglobsčio sistemose, nustačius jų trūkumus; taip pat gali būti teikiama įvairių formų finansinė ir praktinė parama, siekiant visapusiškai ir teisingai įgyvendinti prieglobsčio srities ES teisės aktus;

59. pažymi, kad Dublino sistema yra grindžiama tarpusavio pasitikėjimu ir kad jos įgyvendinimas prilygsta valstybių narių atmetimo sprendimų tarpusavio pripažinimui, atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašymas ES gali būti svarstomas tik vieną kartą; ragina Komisiją iki 2014 m. pateikti komunikatą dėl tarptautinės apsaugos gavėjų apsaugos perkėlimo ir prieglobsčio sprendimų tarpusavio pripažinimo sistemos pagal Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planą;

60. pabrėžia, kad valdant migraciją galima padidinti tarpusavio pasitikėjimą ir sustiprinti solidarumo priemones, jei ji valdoma pasitelkiant su apsauga susijusį metodą, pagal kurį pasienio priemonės taikomos be išankstinės nuomonės dėl pabėgėlių ir tarptautinės apsaugos prašančių asmenų teisių;

61. pabrėžia, kad vizų režimais reguliuojamas daugybės atvykimo ir išvykimo leidimų išdavimas ir kad tomis atvykimo ir išvykimo taisyklėmis bet kokiu atveju nėra ribojami teisiniai įsipareigojimai suteikti galimybę naudotis prieglobsčio procedūromis;

62. primena Komisijos įsipareigojimą palengvinti tvarkingą asmenų, kuriems reikalinga apauga ES, atvykimą ir ragina Komisiją išnagrinėti naujus metodus, susijusius su galimybe naudotis prieglobsčio procedūromis; todėl teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą iki 2013 m. priimti komunikatą dėl naujų galimybės naudotis prieglobsčio procedūromis užtikrinimo būdų, kuriame daugiausia dėmesio būtų skirta pagrindinėms tranzito šalims;

63. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir Europos Tarybai.

(1)

OL C 285 E, 2010 10 21, p. 12.

(2)

OL L 212, 2011 8 7, p. 12.


AIŠKINAMOJI DALIS

2012‑ieji yra metai, kuriais Europos Sąjunga įsipareigojo užbaigti kurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS), nustatydama bendrą apsaugos ir solidarumo erdvę, grindžiamą bendra prieglobsčio procedūra ir vienodu asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, statusu. BEPS yra remiama trimis ramsčiais: suderintų apsaugos standartų, toliau derinant valstybių narių prieglobsčio teisės aktus, veiksmingo ir tinkamai remiamo praktinio bendradarbiavimo ir didesnio ne tik ES valstybių narių, bet taip pat ES ir ES nepriklausančių šalių solidarumo ir atsakomybės jausmo.

Apsaugos standartai derinami keičiant valstybių narių teisės aktus, o praktinį bendradarbiavimą stiprins Europos prieglobsčio paramos biuras (angl. EASO); Dabar svarbu imtis trečiojo BEPS ramsčio ir realizuoti SESV 80 straipsnyje numatytą solidarumo ir dalijimosi atsakomybe idėją, kuri yra pagrindinė horizontalioji BEPS sudedamoji dalis.

Pranešėjas mano, kad sukūrus solidarumo sistemą valstybės narės nebus atleidžiamos nuo savo tarptautinių ir ES įsipareigojimų, susijusių su prieglobsčiu, o veikiau BEPS bus aprūpinta konkrečiomis priemonėmis ir procedūromis, skirtomis paprastai dėl savo geografinės ir demografinės padėties su neproporcingai dideliu spaudimu ir išlaidomis prieglobsčio srityje susiduriančioms valstybėms narėms remti ir joms padėti. Kitaip tariant, išsamia solidarumo sistema, kuria, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai paisoma prieglobsčio prašytojų teisių, valstybėms narėms būtų padedama pagerinti savo prieglobsčio sistemų kokybę, kartu būtų užtikrintas tinkamas prieglobsčio acquis įgyvendinimas ir pačios BEPS veikimas.

Užtikrinti gerą BEPS veikimą ypač svarbu tais atvejais, kai migracijos srautai dažniausiai mišrūs, t. y., kai juos sudaro migrantai, prieglobsčio prašytojai, pabėgėliai ir pažeidžiami asmenys, pvz., nelydimi nepilnamečiai. Pranešėjas norėtų pabrėžti, kad prieglobsčio ir migracijos srautai pasižymi skirtingomis konkrečiomis ypatybėmis, į kurias visada privaloma atsižvelgti ir kurių negalima sutapatinti. Apgailestaudamas primena apie beprecedentį 2011 m. Viduržemio jūroje nuskendusių žmonių, kurie bandė pasiekti ES, siekdami gauti apsaugą, skaičių.

Pranešėjas pabrėžia, kad Dublino reglamente nustatytu atsakomybės paskirstymu neproporcingai daug tikimasi iš tų valstybių narių, kuriose yra įvažiavimo į ES punktai, todėl silpninama visa BEPS. Susiklosčius aplinkybėms, kai valstybes narės negali tinkamai susitvarkyti su jų teritorijoje pateiktais prieglobsčio prašymais, pranešėjas siūlo keletą veiksmų krypčių, kuriomis siekiama visoje ES laikantis visapusiško požiūrio kovoti su iššūkiais prieglobsčio srityje. Vadovaudamasis Komisijos komunikatu dėl didesnio valstybių narių solidarumo prieglobsčio srityje „ES geresnio dalijimosi atsakomybe ir didesnio tarpusavio pasitikėjimo darbotvarkė“, pranešėjas suskirstė savo pastabas pasiūlymus ir rekomendacijas į 4 pagrindines dalis, kuriomis dėmesys skiriamas: a) praktiniam bendradarbiavimui ir techninei pagalbai; b) finansiniam solidarumui, c) pareigų paskirstymui; ir d) tarpusavio pasitikėjimui, kaip naujos valdymo sistemos pagrindui.

Pranešėjo nuomone, efektyvioje BEPS:

–reikėtų informuoti valstybes nares, vietos institucijas ir pilietinę visuomenę apie įvairius ES fondus, kuriais galima pasinaudoti prieglobsčio tikslais, taip pat suteikti informaciją, susijusią su tinkamumo kriterijais ir prašymų teikimo formalumais;

–reikėtų reguliariai ir dažnai vertinti valstybių narių prieglobsčio sistemas, siekiant nustatyti geriausią patirtį bei trūkumus ir palengvinti tikslinių konkrečiai padėčiai skirtų sprendimų rengimą;

–valstybės narės turėtų solidarizuotis vienos su kitomis ir dalytis atsakomybe, taip pat taikant tokias priemones, kaip bendras prieglobsčio prašymų nagrinėjimas ir tarptautinės apsaugos gavėjų perkėlimas.

Šiuo atžvilgiu pranešėjas pabrėžia esminį EASO vaidmenį nustatant valstybių narių prieglobsčio sistemų trūkumus, taip pat koordinuojant, stebint ir vadovaujantis praktine pagalba, kuri turėtų būti suteikiama valstybėms narėms, pabrėžiant prieglobsčio ekspertų grupių naudą.

Optimaliai išnaudojamas skirtingų ES turimų fondų papildomumas yra kitas esminis elementas, siekiant paversti solidarumą konkrečiais veiksmais. Šiuo atžvilgiu ypač svarbu pradėti taikyti finansines paskatas, skirtas tarptautinės apsaugos gavėjams perkelti.

Kiekvienu šiame pranešime pateiktu pasiūlymu ir rekomendacija siekiama sukurti tikrą apsaugos erdvę, kurioje deramai gerbiamos ir skatinamos prieglobsčio prašytojų ir tarptautinės apsaugos gavėjų teisės. Būtent todėl kai kurie pasiūlymai yra horizontalūs, susiję ir su kitomis ES politikos sritimis, pvz., sienų ar vizos politikos sritimis, nes kiekvieną ES politikos kryptį privaloma vykdyti atsižvelgiant į apsaugos elementą.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.7.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

48

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Edit Bauer, Mario Borghezio, Rita Borsellino, Emine Bozkurt, Arkadiusz Tomasz Bratkowski, Simon Busuttil, Philip Claeys, Carlos Coelho, Ioan Enciu, Frank Engel, Cornelia Ernst, Monika Flašíková Beňová, Hélène Flautre, Kinga Gál, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Timothy Kirkhope, Baroness Sarah Ludford, Monica Luisa Macovei, Svetoslav Hristov Malinov, Véronique Mathieu, Anthea McIntyre, Claude Moraes, Antigoni Papadopoulou, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Renate Sommer, Nils Torvalds, Kyriacos Triantaphyllides, Wim van de Camp, Axel Voss, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Tatjana Ždanoka, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Elena Oana Antonescu, Michael Cashman, Leonidas Donskis, Dimitrios Droutsas, Lorenzo Fontana, Monika Hohlmeier, Stanimir Ilchev, Hubert Pirker, Raül Romeva i Rueda, Salvador Sedó i Alabart, Bogusław Sonik, Michèle Striffler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Nadja Hirsch

Teisinė informacija - Privatumo politika