PRANEŠIMAS dėl 18-osios ataskaitos dėl geresnės teisėkūros. Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas (2010 m.)

20.7.2012 - (2011/2276(INI))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Sajjad Karim

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 18-osios ataskaitos dėl geresnės teisėkūros. Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas (2010 m.)

(2011/2276(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros[1],

–   atsižvelgdamas į bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą 2011 m. rugsėjo 28 d. dėl aiškinamųjų dokumentų[2],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 27 d. bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų[3],

–   atsižvelgdamas į praktines priemones, skirtas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 294 straipsnio 4 daliai įgyvendinti pasiekus susitarimą per pirmąjį svarstymą, dėl kurių 2011 m. liepos 22 d. susitarė kompetentingos Europos Parlamento ir Tarybos tarnybos,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros, subsidiarumo ir proporcingumo principų bei sumanaus reguliavimo[4],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl 27-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos[5],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl nepriklausomo poveikio vertinimo užtikrinimo[6],

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl subsidiarumo ir proporcingumo (2010 m. 18-ąją ataskaitą dėl geresnės teisėkūros) (COM(2011) 0344),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (COM(2011) 0803),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „28-oji metinė ES teisės taikymo kontrolės ataskaita (2010 m.)“ (COM(2011) 0588),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“ (COM(2010) 0543),

–   atsižvelgdamas į Konkurencingumo tarybos 2011 m. gruodžio 5 d. išvadas dėl poveikio vertinimo,

–   atsižvelgdamas į Konkurencingumo tarybos 2011 m. gegužės 30 d. išvadas dėl sumaniojo reguliavimo,

–   atsižvelgdamas į nepriklausomų suinteresuotųjų šalių aukšto lygio grupės administracinės naštos klausimais 2011 m. lapkričio 15 d. ataskaitą „Europa gali geriau: ES teisės aktų įgyvendinimo užtikrinant kuo mažesnę naštą geriausios praktikos valstybėse narėse ataskaita“,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0251/2012),

A. kadangi 2010 m. Europos Parlamentas gavo virš septynių kartų daugiau nacionalinių parlamentų kreipimųsi, kurie buvo pateikti kaip pagrįstos nuomonės;

B.  kadangi sumanaus reguliavimo darbotvarkė yra mėginimas sutvirtinti pastangas siekiant geresnės teisėkūros, ES teisės supaprastinimo ir administracinės bei reguliavimo naštos sumažinimo, taip pat imtis veiksmų siekiant užtikrinti gerą valdymą, kuris būtų paremtas faktais grindžiamu politikos formavimu ir pagal kurį esminis vaidmuo būtų skirtas poveikio vertinimams ir ex post kontrolei;

C. kadangi 2003 m. sudarytas Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros nebeatitinka dabartinių teisinių aplinkybių, susiklosčiusių patvirtinus Lisabonos sutartį – ypač turint galvoje nenuoseklų ES institucijų požiūrį į bendrų politinių pareiškimų dėl aiškinamųjų dokumentų tvirtinimą ir sekretoriato lygmeniu taikomas praktines priemones SESV 294 straipsniui įgyvendinti;

D. kadangi teisėkūros procedūra priimamo akto atveju priėmus neteisingą sprendimą dėl to, ar taikyti deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, ar įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį, kyla pavojus, kad jį gali anuliuoti Teisingumo Teismas;

Bendrosios pastabos

1.  pabrėžia visuotinę būtinybę užtikrinti, kad teisės aktai būtų aiškūs, paprasti, lengvai suprantami ir visiems prieinami;

2.  pabrėžia, kad ES institucijos, leisdamos teisės aktus, privalo laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų;

3.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Poveikio vertinimo valdybos nuomonės, kad tai, kaip Komisija į šiuos principus atsižvelgia savo poveikio vertinimuose, dažnai yra nepatenkinamo pobūdžio; mano, jog siekiant užtikrinti šių principų laikymąsi itin svarbu, kad Komisija spręstų su bet kokiais šios srities trūkumais susijusius klausimus;

4.  pakartoja savo ankstesnius raginimus persvarstyti 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros siekiant atsižvelgti į naujas teisines aplinkybes, atsiradusias patvirtinus Lisabonos sutartį, sutvirtinti dabartinę geriausią praktiką ir atnaujinti šį susitarimą atsižvelgiant į sumanaus reguliavimo darbotvarkę; šiame kontekste siūlo susitarti dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų atskyrimo tvarkos; ragina Pirmininką imtis būtinų priemonių, kad būtų pradėtos derybos su kitomis institucijomis;

Nacionalinių parlamentų vykdoma subsidiarumo kontrolė

5.  palankiai vertina didesnį nacionalinių parlamentų dalyvavimą ES teisėkūros procese, ypač kai tai susiję su pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų tikrinimu atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus;

6.  pažymi, kad 2010 m. gauta 211 nacionalinių parlamentų nuomonių, tačiau tik nedaugelyje iš jų – 34-iose – buvo keliami klausimai dėl subsidiarumo; atkreipia dėmesį į tai, kad Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 2 straipsnio pirmo sakinio sąlygos pirmą kartą patenkintos 2012 m. gegužės mėn. svarstant pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves (COM(2012) 130); atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją atlikti būtiną projekto persvarstymą kuo labiau atsižvelgiant į aiškią nacionalinių parlamentų valią, kadangi naujoji tikrinimo procedūra skirta užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kuo arčiau piliečių;

7.  ragina Komisijos vardu atlikti nepriklausomą analizę siekiant išnagrinėti regioninių ir vietos parlamentų vaidmenį subsidiarumo stebėsenos srityje; atsižvelgdamas į tai primena apie Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų finansuojamą interneto platformą IPEX, kuri ypač naudinga keičiantis su tikrinimo procedūromis susijusia informacija;

8.  siūlo teisėkūros procese dalyvaujančioms institucijoms priminti apie būtinybę užtikrinti teisingą subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą vadovaujantis prie SESV pridėtu Protokolu Nr. 2;

9.  pažymi, kad kritinius vertinimus, kuriuos subsidiarumo principo laikymosi klausimu yra pateikusi Poveikio vertinimo valdyba, pateikė ir nemažai nacionalinių parlamentų, teikdami nuomonę pagal subsidiarumo kontrolės mechanizmą, nustatytą remiantis Lisabonos sutartimi; vis dėlto taip pat pažymi, kad 2010 m. nepasinaudota proga ir nenustatyta oficialių procedūrų, numatytų pagal prie Sutarčių pridėtą Protokolą Nr. 2, aktyvavimo riba;

10. tačiau pabrėžia, kad 2012 m. gegužės 22 d. pirmą kartą nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo nacionaliniai parlamentai pasinaudojo vadinamąja geltonosios kortelės procedūra ir priėmė pagrįstas nuomones, kuriomis nepritariama Komisijos pasiūlymui dėl Tarybos reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves (COM(2012) 0130);

11. su susirūpinimu pažymi, kad kai kuriose nacionalinių parlamentų nuomonėse pabrėžiama tai, jog daugybėje Komisijos pasiūlymų subsidiarumo pagrindimas nepakankamas arba nepateikiamas;

12. pabrėžia, jog būtina, kad ES institucijos suteiktų nacionaliniams parlamentams galimybę tikrinti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir užtikrintų, kad Komisija, vadovaudamasi SESV Protokolo Nr. 2 5 straipsniu, pateiktų išsamų ir nuoseklų savo sprendimų dėl subsidiarumo ir proporcingumo pagrindimą;

13. siūlo atlikti vertinimą, ar ES lygmeniu turėtų būti nustatyti tinkami kriterijai, pagal kuriuos būtų vertinama, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

14. mano, kad dabartiniai Sutartyse nustatyti laiko terminai nacionaliniams parlamentams atlikti subsidiarumo patikrą turėtų būti persvarstyti ir nustatyta, ar jie pakankami; siūlo Europos Parlamentui, Komisijai ir nacionalinių parlamentų atstovams ištirti, kaip būtų galima apriboti kliūtis, dėl kurių trikdomas nacionalinių parlamentų dalyvavimas taikant subsidiarumo kontrolės mechanizmą;

15. primena, kad pagal subsidiarumo principą ES imasi veiksmų srityse, kurios nepriskiriamos jos išimtinei kompetencijai, tik ir jeigu planuojamos priemonės tikslai gali būti geriau pasiekti Sąjungos, o ne nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis; taigi subsidiarumas gali lemti ir tai, kad susidarius atitinkamoms aplinkybėms Sąjungos veiksmai gali būti išplėsti jos įgaliojimų pagrindu, ir, priešingai, kad susiję veiksmai gali būti apriboti ar suvaržyti, jei jie daugiau nebepasiteisina; pabrėžia, kad šiame kontekste subsidiarumas taikomas ne tik ES ir valstybių narių santykiams, bet ir apima vietos ir regionų lygmenis;

16. ragina Komisiją patobulinti ir suderinti pareiškimus, kuriais grindžiamos jos teisėkūros iniciatyvos subsidiarumo pagrindu; primena, kad siekiant sumažinti administracines ir reglamentavimo išlaidas turėtų būti pakoreguota ir supaprastinta ES administracinė teisė; atsižvelgdamas į tai teigia, kad turėtų būti atitinkamai taikomi subsidiarumo ir proporcingumo principai;

17. apgailestauja, kad Komisija tinkamai nepranešė apie proporcingumo principo taikymą, ypač kai tai susiję su SESV 290 ir 291 straipsnių dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų taikymu; įspėja Tarybą, kad turi būti aiškiai skiriami deleguotieji ir įgyvendinimo aktai; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti tinkamą šių dviejų straipsnių taikymą;

18. pripažįsta, kad per ataskaitinį laikotarpį priimtas tik vienas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas dėl proporcingumo ir subsidiarumo (mobiliosios telefonijos tarptinklinio ryšio srityje), kuriame pažymima, kad Teismas nustatė, jog šiuo atveju nepažeistas nė vienas iš šių dviejų principų, nes kainos galutiniams vartotojams turėjo būti apribotos siekiant apsaugoti jų interesus, o šį tikslą galima geriausiai pasiekti Sąjungos lygmeniu;

19. šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad pradėjo veikti minėtoji pertvarkyta IPEX interneto svetainė, kuria naudojantis gali būti skatinama toliau tobulinti subsidiarumo kontrolės mechanizmo veiklą ir dalyvauti jame, ir pabrėžia, kad ši svetainė turi būti toliau populiarinama;

20. pabrėžia, jog labai svarbu, kad subsidiarumo principo laikymosi priežiūra valstybėse narėse būtų vykdoma ir regioniniu bei vietos lygmenimis; šiuo požiūriu palankiai vertina Regionų komiteto skelbiamą metinę subsidiarumo ataskaitą ir komiteto inicijuotą REGPEX tinklavietę – ir viena, ir kita padeda keistis informacija ir sudarys galimybę toliau tobulinti subsidiarumo stebėseną;

21. ragina nacionalinius parlamentus remiantis Protokolu dėl subsidiarumo konsultuotis su teisėkūros galias turinčiais regioniniais parlamentais; ragina Komisiją vykdant subsidiarumo priežiūrą ir ypač savo metinėse subsidiarumo ir proporcingumo ataskaitose atkreipti dėmesį į teisėkūros galias turinčių regioninių parlamentų vaidmenį;

Faktais grindžiamas politikos formavimas

22. pabrėžia sumanaus reguliavimo darbotvarkės ir naujų reguliavimo metodų kūrimo svarbą siekiant užtikrinti, kad ES teisės aktai atitiktų savo paskirtį ir galėtų būti veiksminga priemonė atremiant ateities iššūkius, susijusius su konkurencingumu ir ekonomikos augimu;

23. atkreipia dėmesį į didelę poveikio vertinimų, kaip sprendimų priėmimo teisėkūros procese skatinimo priemonės, svarbą ir šiame kontekste atkreipia dėmesį į būtinybę tinkamai apsvarstyti klausimus, susijusius su subsidiarumo ir proporcingumo principais;

24. pabrėžia Parlamento įsipareigojimą vykdyti pagal sumanaus reguliavimo darbotvarkę prisiimtas pareigas ir skatina teisėkūros darbą atliekančius komitetus nuolat naudotis Parlamento Poveikio vertinimo direktorato paslaugomis; primena 2005 m. patvirtintame Tarpinstituciniame bendrame požiūryje į poveikio vertinimą Parlamento ir Tarybos prisiimtą įsipareigojimą prieš tvirtinant esminius pakeitimus atlikti poveikio vertinimus ir ragina komitetus įgyvendinant šį įsipareigojimą naudotis naujojo Poveikio vertinimo direktorato paslaugomis;

25. siūlo komitetams kreiptis į Poveikio vertinimo direktoratą su prašymu parengti trumpą kiekvieno poveikio vertinimo santrauką, į kurią būtų galima atsižvelgti surengus pradinį keitimąsi nuomonėmis – tai sudarytų dalį sistemingesnio požiūrio svarstant poveikio vertinimus Parlamente; jo siūlymu, į šią santrauką galėtų būti įtraukta glausta išvada dėl poveikio vertinimo kokybės ir trumpa pastaba apie svarbiausias išvadas ir apie bet kurias Komisijos praleistas analizės sritis; mano, kad tai labai pagerintų Parlamento atliekamą teisės aktų projektų tikrinimo procedūrą;

26. mano, jog itin svarbu, kad Poveikio vertinimo direktorato taikomą metodologiją būtų galima derinti ir palyginti su Komisijos patvirtintu metodu, ir ragina Parlamentą ir Komisiją visapusiškai bendradarbiauti šiuo klausimu;

27. primena 2003 m. sudarytą Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir ragina Tarybą vykdyti savo pagal 2003 m. susitarimą prisiimtus įsipareigojimus ir nedelsiant baigti kurti nuosavą mechanizmą poveikio vertinimams atlikti;

28. ragina Komisiją toliau tobulinti savo požiūrį į poveikio vertinimus, taip pat ragina stiprinti savo vaidmenį Poveikio vertinimo valdyboje ir, pirmiausia, tik tada baigti rengti ir pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kai valdyba bus pareiškusi palankią nuomonę ir jiems pritarusi;

Reguliavimo naštos mažinimas

29. palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reguliavimo naštos mažinimo; mano, jog svarbu, kad Komisija, rengdama teisės aktus, laikytųsi principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“, ir jaučiasi padrąsintas Komisijos rodomo ryžto ir noro neapsiriboti dabartiniais metodais ir mažesnėms įmonėms nustatyti paprastesnę tvarką ir išimtis;

30. primena savo poziciją reguliavimo išimčių klausimu ir primygtinai ragina Komisiją išplėsti išimtį pritaikant ją MVĮ tais atvejais, kai reguliavimo nuostatos joms darytų neproporcingai didelį poveikį, tačiau nebūtų pagrįstos priežasties įtraukti šių įmonių į teisės aktų taikymo sritį; palankiai vertina tai, kad prisimintas sugriežtinto MVĮ tyrimo taikymas, ir mano, kad makromatmuo yra neatskiriama šio tyrimo, pagal kurį sistemingai įvertinamos visos turimos galimybės, dalis; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos poziciją dėl mikroįmonių įtraukimo: jos turėtų būti visapusiškai įtrauktos į teisės akto projekto taikymo sritį tik jei tenkina sugriežtinto MVĮ tyrimo reikalavimus;31.  vis dėlto primena Komisijai, kad prievolės įrodyti panaikinimas neturėtų savaime lemti sudėtingesnių teisės aktų, kurie buvo rengiami neatsižvelgiant į MVĮ; ragina Komisiją esant galimybių siekti supaprastinti teisės aktus ir toliau rengti bei teikti pasiūlymus, su kuriais MVĮ galėtų susipažinti ir juos lengvai įgyvendinti – tai turėtų būti pagrindiniai teisės aktų rengimo principai – net jei gali būti taikomos išimtys;

32. pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti nuoseklų sugriežtinto MVĮ tyrimo taikymą visuose savo direktoratuose, ir ragina valstybes nares įtraukti panašias nuostatas į nacionalinius sprendimų priėmimo procesus;

33. palankiai vertina Komisijos pasiūlytą „specialiai pritaikytą“ požiūrį į teisės aktus; ragina apsvarstyti galimybes ateityje persvarstant galiojančius teisės aktus taikyti „specialiai pritaikytą“ požiūrį;

Tolesni tyrimai, ex post kontrolė ir grįžtamoji informacija apie politikos formavimo ciklą

34. palankiai vertina tai, kad Komisija patvirtino Parlamento rekomendaciją dėl informacijos, susijusios su įgyvendinimu, skelbimo ir kad taip sprendžiama perteklinio reglamentavimo problema; primena Komisijai ir Tarybai, kad, siekiant užtikrinti esamų ir būsimų naštos mažinimo programų sėkmingumą, Komisija ir valstybės narės turi aktyviai bendradarbiauti siekdamos išvengti teisės aktų aiškinimo ir įgyvendinimo neatitikimų; ragina valstybes nares iki 2015 m. dar 25 proc. sumažinti savo administracinę naštą;

35. mano, kad pasiūlymai įvardyti ir sugėdinti ES institucijas, nepritariančias supaprastinimui, pateikti turint gerų ketinimų; tačiau yra įsitikinęs, kad užtikrinus konstruktyvesnį įsitraukimą į parengiamąjį teisėkūros proceso etapą dalyvaujant atitinkamoms suinteresuotosioms šalims ir institucijomis, taip pat laikantis bendrų supaprastinimo įsipareigojimų ir įgyvendinant sumanaus reguliavimo darbotvarkę toks viešumas taptų nereikalingas; nežiūrint į tai siūlo įvardyti labiausiai į perteklinio reguliavimo veiklą įsitraukusias valstybes nares, taip pat tas valstybes nares, kurios labiausiai vėluoja perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę, juos perkelia netiksliai ar ne iki galo;

36. primena savo ankstesnius pareiškimus, jog būtina, kad Komisija atliktų visapusišką konsultavimosi procedūros peržiūrą ir tikisi, kad Komisija iki 2012 m. pabaigos patvirtins Parlamento pateiktas rekomendacijas šioje srityje;

Tęstinumo ir budrumo užtikrinimas

37. pabrėžia šių priemonių svarbą, nes tai esminis ekonomikos augimo Europos Sąjungoje atkūrimo elementas; atsižvelgdamas į tai primena savo rezoliuciją dėl sumanaus reguliavimo ir ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl reguliavimo kompensavimo, pagal kuriuos prieš pateikiant naujus teisės aktus, dėl kurių taikymo būtų patirta išlaidų, būtų reikalaujama nustatyti atitinkamą kompensaciją už šias išlaidas; be to, primena, jog laikosi palankios pozicijos Administracinės naštos mažinimo programos taikymo srities išplėtimo ir papildymo požiūriu, ir primygtinai ragina Komisiją į savo 2013 m. darbo programą įtraukti programą, pagal kurią būtų sprendžiamas klausimas dėl būtinybės mažinti bendrą reguliavimo naštą;

o

o o

38. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

• [1]       OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
• [2]       OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
• [3]       OL C 369, 2011 12 17, p. 15.
• [4]       Priimti tekstai, P7_TA(2011)0381.
• [5]       Priimti tekstai, P7_TA(2011)0377.
• [6]       Priimti tekstai, P7_TA(2011)0259.

AIŠKINAMOJI DALIS

Sumanaus reguliavimo darbotvarkė yra mėginimas konsoliduoti pastangas užtikrinti geresnę teisėkūrą, supaprastinti ES teisę ir sumažinti administracinę ir reguliavimo naštą. Ši darbotvarkė – tai nauja galimybė ES institucijoms visapusiškai taikyti faktais grindžiamu politikos formavimu paremtą gerą valdymą, pagal kurį esminis vaidmuo skiriamas poveikio vertinimams ir ex post kontrolei. Komisijos komunikate dėl sumanaus reguliavimo papildomos Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvados, parengtos 2007 m. pavasarį vykus Europos Vadovų Tarybos susitikimui dėl atnaujintos Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos ir Komisijos Pirmininko J. M. Barroso Politikos gairės kitos kadencijos Komisijai, kuriose pasiūlyta Lisabonos strategiją paversti strategija „Europa 2020“ – pagal ją ypatingą dėmesį ketinta skirti konkurencingumui ir administracinės naštos mažinimui pasitelkiant sumanų reguliavimą ir taip siekiant užtikrinti, kad rinkos tarnautų žmonėms.

Dabar Parlamentas kartu su kitomis ES institucijomis ir valstybėmis narėmis turi atlikti savo darbą ir užtikrinti, kad būtų išsaugotas įgautas pagreitis ir kad būtų imamasi aktyvesnių veiksmų visose susijusiose srityse. Visų pirma žūtbūt reikia atnaujinti 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir jį suderinti su dabartinėmis teisinėmis aplinkybėmis, atsiradusiomis patvirtinus Lisabonos sutartį, pvz., atsižvelgti į atitikties lenteles, teisėkūros procedūrų praktinius aspektus, taip pat į skirtumą tarp deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų. Taip pat būtina imtis veiksmų nacionalinių parlamentų vykdomos subsidiarumo tikrinimo ir Parlamento bei Tarybos atliekamų poveikio vertinimų srityse. Pagaliau būtina tinkamai ištirti priimtų teisės aktų veikimą, ypač siekiant gauti grįžtamąją informaciją, kuri bus panaudota ne tik teisės aktams, kurie, kaip manoma, gali būti patobulinti, iš dalies pakeisti, bet ir siekiant kovoti su perteklinio reglamentavimo praktika, t. y. į direktyvą neįtrauktų papildomų nacionalinių reikalavimų nustatymu, kai piliečiams ir įmonėms užkraunama papildoma nereikalinga našta.

2012 m. antrąjį pusmetį Komisija yra numačiusi paskelbti sumanaus reguliavimo darbotvarkės įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Parlamentas turėtų užtikrinti, kad jis ir toliau atidžiai stebės trūkumų nustatymo procesą ir siūlys šios srities patobulinimus.

Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (21.6.2012)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl Komisijos ataskaitos dėl subsidiarumo ir proporcingumo (2010 m. 18-osios ataskaitos dėl geresnės teisėkūros)
(2011/2276(INI))

Nuomonės referentė: Evelyn Regner

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  siūlo dar kartą persvarstyti 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, siekiant atsižvelgti į Lisabonos sutartį ir į praktinius nuo to laiko atliktus teisėkūros procedūrų pakeitimus;

2.  siūlo institucijoms, dalyvaujančioms teisėkūros procese, tinkama forma priminti apie būtinybę užtikrinti tinkamą subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą, vadovaujantis prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtu Protokolu Nr. 2;

3.  siūlo įvertinti, ar ES lygmeniu turėtų būti nustatyti tinkami kriterijai, pagal kuriuos būtų vertinama, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

4.  primena, kad pagal subsidiarumo principą Sąjunga gali imtis veiksmų ne savo išimtinės kompetencijos srityse tik, jeigu tikslus, kurių siekiama planuojama priemone, galima geriau pasiekti Sąjungos, o ne nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu, taip pat šiais veiksmais negalima siekti daugiau nei minėtieji tikslai; taigi subsidiarumas gali lemti ir tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms Sąjungos veiksmai jos kompetencijos srityse būtų išplėtoti, ir priešingai, kad šie veiksmai būtų suvaržyti arba apriboti, jeigu jie nepateisinami; pabrėžia, kad šiuo požiūriu subsidiarumas taikomas ne tik ES ir valstybių narių santykiams, bet apima ir vietos bei regionų lygius; primygtinai ragina Komisiją patobulinti ir ištaisyti pareiškimus, kuriais grindžiamos jos teisėkūros iniciatyvos, kurių ji imasi vadovaudamasi subsidiarumo principu; primena, kad siekiant sumažinti administracines ir su reglamentavimu susijusias išlaidas turėtų būti pakoreguoti ir supaprastinti ES administracinės teisės aktai; teigia, kad šiuo požiūriu turėtų būti atitinkamai taikomi subsidiarumo ir proporcingumo principai;

5.  atkreipia dėmesį į didelę poveikio vertinimo svarbą, nes tai yra priemonė, padedanti priimti sprendimus teisėkūros procese, taip pat pabrėžia, jog šiuo požiūriu būtina tinkamai apsvarstyti klausimus, susijusius su subsidiarumo ir proporcingumo principais;

6.  palankiai vertina didesnį nacionalinių parlamentų dalyvavimą ES teisėkūros procese, ypač kalbant apie kruopštų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų išnagrinėjimą atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus;

7.  pažymi, kad 2010 m. nacionaliniai parlamentai pateikė 211 nuomonių, tačiau tik nedaugelyje jų (34) buvo keliami subsidiarumo klausimai; atkreipia dėmesį į tai, kad Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 7 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio sąlygos pirmą kartą buvo išpildytos 2012 m. gegužės mėn., svarstant pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves (COM(2012) 130); todėl primygtinai ragina Komisiją persvarstyti projektą (tai padaryti būtina) ir ypač atsižvelgti į nacionalinių parlamentų išreikštą valią, nes nauja tikrinimo procedūra turi užtikrinti kuo artimesnius piliečiams sprendimus; ragina, kad Europos Komisijos užsakymu būtų atliktas nepriklausomas tyrimas, kuriame turėtų būti išnagrinėtas ir regionų ir vietos parlamentų vaidmuo subsidiarumo stebėsenos srityje; atsižvelgdamas į tai, primena apie Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų finansuotą interneto svetainę IPEX, kuri, vykdant tikrinimo procedūrą, yra ypač naudinga keičiantis informacija;

8.  susirūpinęs pažymi, kad kai kuriose nacionalinių parlamentų nuomonėse pabrėžiama, jog įvairiuose Komisijos pasiūlymuose pagrindimas dėl subsidiarumo principo taikymo yra nepakankamas arba jis nepateikiamas;

9.  tačiau pabrėžia, kad 2012 m. gegužės 22 d. nacionaliniai parlamentai pirmą kartą nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo pasinaudojo „geltonosios kortelės“ procedūra ir priėmė pagrįstas nuomones, kuriomis nepritariama Komisijos pasiūlymui dėl Tarybos reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves (COM(2012) 130);

10. pabrėžia, jog būtina, kad ES institucijos suteiktų nacionaliniams parlamentams galimybę kruopščiai išnagrinėti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, užtikrindamos, kad Komisija išsamiai ir nuosekliai pagrįstų savo sprendimus dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolo (Nr. 2) 5 straipsnį;

11. apgailestauja, kad Komisija tinkamai nepranešė apie proporcingumo principo taikymą, ypač taikant SESV 290 ir 291 straipsnius ir priimant deleguotuosius bei įgyvendinimo aktus; įspėja Tarybą išlaikyti aiškų skirtumą tarp deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti tinkamą šių dviejų straipsnių taikymą;

12. šiuo požiūriu taip pat pažymi, kad dabartinis nacionaliniams parlamentams numatytas laikotarpis patikrinti, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, dažnai laikytas per trumpu;

13. pažymi, kad per ataskaitinį laikotarpį priimtas tik vienas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas dėl proporcingumo ir subsidiarumo (dėl mobiliosios telefonijos tarptinklinio ryšio), kuriame Teismas abiejų šių principų pažeidimą paneigė, nes galutiniams vartotojams taikomas kainas riboti būtina siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą ir šį tikslą geriausiai galima pasiekti Sąjungos lygmeniu;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	19.6.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alfredo Antoniozzi, Andrew Henry William Brons, Carlo Casini, Andrew Duff, Ashley Fox, Roberto Gualtieri, Enrique Guerrero Salom, Zita Gurmai, Gerald Häfner, Stanimir Ilchev, Constance Le Grip, David Martin, Paulo Rangel, Algirdas Saudargas, Rafał Trzaskowski, Manfred Weber, Luis Yáñez-Barnuevo García
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Elmar Brok, Zuzana Brzobohatá, Anneli Jäätteenmäki, Evelyn Regner, Helmut Scholz, Rainer Wieland

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	10.7.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Luigi Berlinguer, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Klaus-Heiner Lehne, Antonio Masip Hidalgo, Jiří Maštálka, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Rebecca Taylor, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Piotr Borys, Luis de Grandes Pascual, Eva Lichtenberger, Dagmar Roth-Behrendt, József Szájer, Axel Voss