Procedūra : 2012/2027(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0270/2012

Pateikti tekstai :

A7-0270/2012

Debatai :

PV 25/10/2012 - 21
CRE 25/10/2012 - 21

Balsavimas :

PV 26/10/2012 - 6.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0404

PRANEŠIMAS     
PDF 219kWORD 177k
14.9.2012
PE 492.680v02-00 A7-0270/2012

dėl naujoviškų finansinių priemonių pagal kitą daugiametę finansinę programą

(2012/2027(INI))

Biudžeto komitetas

Pranešėja: Eider Gardiazábal Rubial

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl naujoviškų finansinių priemonių pagal kitą daugiametę finansinę programą

(2012/2027(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 0500), „Naujos kartos naujoviškų finansinių priemonių – ES nuosavo kapitalo ir skolos platformų – programa“ (COM(2011) 0662) (Finansinių priemonių komunikatas), „Integruotos Europos infrastruktūros augimo programa“ (COM(2011) 0676), „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011) 0870) ir „Strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos bandomasis etapas“ (COM(2011) 0660),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus, visų pirma pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2011) 0398), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (COM(2010) 0815), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) ir Reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (COM(2011) 0659), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (COM(2011) 0809), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COM(2011) 0834), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (COM(2011) 0785), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „ERASMUS VISIEMS“ (COM(2011) 0788), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM(2011) 0665), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programos (COM(2011) 0609) ir pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (COM(2011) 0615/2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinius dokumentus „Sanglaudos politikos finansinės priemonės“ (SWD(2012) 36) ir „2014–2020 m. bendros strateginės programos, skirtos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui, elementai“ (SWD(2012) 61),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 4/2011 „MVĮ garantijų priemonės auditas“ bei specialiąją ataskaitą Nr. 2/2012 „Iš Europos regioninės plėtros fondo bendrai finansuotos MVĮ skirtos finansinės priemonės“ ir į Audito Rūmų nuomonę Nr. 7/2011 dėl pasiūlymo dėl struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo reglamento,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“(1) ir savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0270/2012),

A. kadangi nuo pirmųjų pirmojo dešimtmečio po 2000-ųjų metų pradžios ES institucijos sukūrė daug naujoviškų finansinių priemonių (angl. IFI), pagrįstas susitarimais, pagal kuriuos iš Sąjungos biudžeto skiriamas finansavimas derinamas su viešojo ir (arba) privačiojo finansavimo lėšomis, siekiant padidinti Sąjungos strateginiams tikslams įgyvendinti skirtų investicijų apimtį;

B.  kadangi 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 49 punkte nurodoma, jog „institucijos susitaria, kad bendro finansavimo mechanizmo įvedimas yra būtinas siekiant sustiprinti Europos Sąjungos biudžeto sverto efektą didinant finansavimo paskatas. Jos susitaria skatinti atitinkamų daugiamečių finansinių priemonių, veikiančių kaip katalizatoriai valstybės ir privatiems investuotojams, vystymą“;

C. kadangi apskaičiuota, kad šiuo metu apie 1,3 proc. ES biudžeto skiriama naujoviškoms finansinėms priemonėms, ir kadangi pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą (DFP) Sąjunga sukūrė keturiolika tokių priemonių vidaus politikos srityje (3 mlrd. EUR, t. y. 3,4 proc. pagal 1a kategoriją turimo biudžeto, ir apie 5,9 mlrd. EUR pagal regioninę ir sanglaudos politiką), taip pat vienuolika priemonių išorės politikos srityje (1,2 mlrd. EUR, t. y. 2,2 proc. 4 kategorijos biudžeto, neįskaitant naujoviškų finansinių priemonių, sukurtų Europos plėtros fondo lėšomis);

D. kadangi Sąjunga jau įgijo patirties valdydama naujoviškas finansines priemones ir kadangi iki šiol paskelbta daug susijusių vertinimų ir lyginamųjų poveikio įvertinimų;

E.  kadangi, atsižvelgiant į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį – nauja daugiametė finansinė programa (DFP) konkurencingai, tvariai ir glaudžiai Europai“, dėl naujoviškų finansinių priemonių įgyvendinimo plano reikėtų spręsti naudojant įprastą teisėkūros procedūrą tam, kad būtų užtikrintas nuolatinis informacijos srautas ir biudžeto valdymo institucijos dalyvavimas taikant šias priemones visoje Sąjungoje, suteikiant Parlamentui galimybę tikrinti, ar įgyvendinami jo politiniai prioritetai, taip pat, kad būtų sugriežtinta Europos Audito Rūmų vykdoma tokių priemonių kontrolė;

Naujoviškos finansinės priemonės. Bendrosios aplinkybės

1.  primena požiūrį, kad naujoviškų finansinių priemonių taikymas Europos lygmeniu yra priemonė, suteikianti Sąjungai galimybę skatinti investicijas į Europos realiąją ekonomiką, atsižvelgiant į Sąjungos tikslus tuo metu, kai Sąjungos biudžetui skiriami ištekliai nuolat mažėjo, o jos politiniai siekiai, taigi ir poreikiai, nuolat didėjo;

2.  pabrėžia, kad galutinis naujoviškų finansinių priemonių tikslas ir pagrindinė jų taikymo priežastis yra tai, kad rinkos netinkamo veikimo arba investicijų nepakankamumo atvejais šios priemonės turėtų veikti kaip katalizatorius, o tai suteiktų galimybę remiantis įnašu iš Sąjungos biudžeto sutelkti viešojo ir (arba) privačiojo finansavimo lėšas projektams, kurie iš rinkos negauna jokios paramos arba gauna nepakankamą paramą; todėl pažymi, kad viešojo sektoriaus įsikišimas suteikia galimybę sumažinti su rizika susijusias sąnaudas, nes dalis tų išlaidų padengiamos ir taip padedama įgyvendinti atitinkamus projektus;

3.  pažymi, kad iki šiol naujoviškos finansinės priemonės buvo taikomos labai įvairių rūšių rėmimo veiklai – nuo nuosavo kapitalo ir (arba) rizikos kapitalo fondų kapitalo įsigijimo iki garantijų ir (arba) priešpriešinių garantijų finansiniams tarpininkams (ypač bankams) suteikimo – kuriant rizikos dalijimosi su finansų įstaigomis priemones tam, kad būtų skatinamos investicijos, inovacijos ir moksliniai tyrimai;

4.  pažymi, kad ši įvairovė pagrindžiama sričių, kurioms taikomos naujoviškos finansinės priemonės, įvairumu (parama MVĮ, energetika, klimato kaita, užimtumas, mikrokreditai, moksliniai tyrimai ir inovacijos, transporto infrastruktūra, informacinės technologijos);

5.  primygtinai primena, kad naujoviškų finansinių priemonių taikymas reglamentuojamas griežtais teisės aktais (reikalaujama teisėkūros institucijos pritarimo) ir biudžeto taisykles; pažymi, kad taikant naujoviškas finansines priemones neužkraunama nenumatytų išlaidų Sąjungos biudžetui, nes įsipareigojimai apribojami iš Sąjungos biudžeto skiriamų lėšų suma, įsipareigota konkrečiai naujoviškai finansinei priemonei iš metinio biudžeto, kaip pritarė biudžeto valdymo institucija, ir negali atsirasti neapibrėžtų Sąjungos biudžeto įsipareigojimų; pažymi, kad iš tiesų naujoviškos finansinės priemonės padeda užtikrinti patikimą ir veiksmingą viešųjų lėšų valdymą, turint mintyje tai, kad iš biudžeto sumokėtas įnašas gali užtikrinti pajamų, kurias galima pakartotinai investuoti į atitinkamą naujovišką finansinę priemonę (grįžtamosios lėšos, angl. reflows), taip didinant gebėjimus finansinės priemonės lėšomis teikti paramą ir gerinant viešųjų priemonių veiksmingumą; todėl pabrėžia, kad ES Audito Rūmai turi tinkamai tikrinti naujoviškomis finansinėmis priemonėmis finansuojamas operacijas, o teisės aktų leidėjams turi būti pranešamos visos išvados;

6.  primena, kad investicijų aplinkybės yra trijų rūšių: 1) optimalios, kai investicijos neabejotinai sukurs pajamų ir sudarys finansavimo galimybes rinkos dalyviams; 2) nepakankamai optimalios, kai investicijos, iš kurių gaunama pajamų, bet jų nepakanka rinkos dalyvių teikiamam finansavimui užtikrinti, todėl pagrįstai naudojama naujoviška finansinė priemonė; 3) investicijos, kurių pajamos nedidelės arba jų visai nėra, todėl būtina, kad Sąjunga įsikištų ir skirtų subsidijas, kurios gali būti derinamos su naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, jeigu tai suderinama su projektu;

7.  pakartoja, kad naujoviškų finansinių priemonių platesnis taikymas neturėtų tapti strategija, kuria siekiama mažinti Sąjungos biudžetą, bet turėtų padėti optimaliai jį panaudoti, ir palankiai vertina tai, kad Komisija minėtame komunikate dėl naujoviškų finansinių priemonių pripažįsta, kad „daugiau taikant naujoviškas finansines priemones [nesiekiama] <…> pakeisti subsidijų [finansavimo] finansinėmis priemonėmis“;

8.  pabrėžia, kad iki šiol įgyta patirtis, susijusi su naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, apskritai yra patenkinama, nors šių priemonių daugiklio poveikis labai skiriasi atsižvelgiant į jų taikymo sritis, sektorių tikslus, kurių siekiama šiomis naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, siūlomos finansinės priemonės tipą ir jos įgyvendinimo tvarką;

9.  pažymi, kad Sąjungos vidaus politikos srityje naujoviškos finansinės priemonės įgyvendinamos Europos lygmeniu (jas valdo pati Komisija arba jos įgaliota institucija) arba nacionaliniu lygmeniu vykdant regioninę ir sanglaudos politiką (pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis);

10. pabrėžia, kad dėl šios priežasties naujoviškų finansinių priemonių įgyvendinimas priklauso nuo daugelio dalyvių dalyvavimo – pradedant Komisija, kuri atsakinga už Sąjungos biudžeto lėšų naudojimą, ir baigiant EIB grupe (Europos investicijų banku ir Europos investicijų fondu), veikiančia per nacionalinius ar vietos bankus (komercinius arba specializuotus investicijų ar plėtros bankus) ir privačius bei viešuosius investuotojus; pabrėžia, kad apskritai naujoviškų finansinių priemonių rezultatai priklauso nuo viešųjų, pusiau viešųjų ir privačiųjų finansinių tarpininkų (mikrokreditų institucijos, MVĮ teikiamų garantijų fondai, regioninės plėtros organizacijos, paramos moksliniams tyrimams fondai ir kt.), kurių tikslai skiriasi įvairiose paramos srityse;

11. visų pirma atkreipia dėmesį į esminius naujoviškų finansinių priemonių, valdomų centralizuotai Sąjungos lygmeniu, ir finansinių priemonių, įgyvendinamų pagal pasidalijamojo valdymo principą regioninės ir sanglaudos politikos srityje arba išorės santykių srityje, skirtumus;

12. pažymi, kad įgyvendinant sanglaudos politiką įvairių rūšių naujoviškos finansinės priemonės pavienėse valstybėse narėse taikomos skirtingai; pripažįsta, jog nustatyta, kad sanglaudos politikos naujoviškas finansines priemones dėl prastos teisės aktų sistemos vėluojama įgyvendinti, sunku pasiekti jų kritinę masę ir esminį daugiklio poveikį, o priežiūra ir koordinavimas vykdomi nepakankamai; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti teisės aktų sistemą ir taip padidinti naujoviškų finansinių priemonių naudojimą per kitą programavimo laikotarpį (2014–2020 m.);

13. pažymi, kad išorės politikos srityje įgyvendinant naujoviškas finansines priemones dalyvauja labai daug tarptautinių finansinių įstaigų, taip pat labai didelis Sąjungos įnašo daugiklio poveikis, tačiau pažymi, kad priemonių, kurių pastaraisiais metais itin padaugėjo (šiuo metu jų iš viso yra trylika), aprėptis pernelyg plati;

14. pažymi, kad šios finansinės priemonės įgyvendinamos pagal susitarimus, kurie netgi sudėtingesni už susitarimus vidaus politikos srityje, ir apima daug įvairių valdymo taisyklių ir įvairius dalyvius (Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), tarptautinės organizacijos);

15. pažymi, kad šiomis aplinkybėmis iš Sąjungos biudžeto veiklos teikiama parama vykdytojams ir piliečiams kartais lieka nepastebėta;

16. pažymi, kad dauguma naujoviškų finansinių priemonių išorės politikos srityje duoda grįžtamųjų lėšų, kurias galima pakartotinai investuoti, o vidaus politikos srityje padėtis yra priešinga;

17. pažymi, kad pagal poreikius naujoviškos finansinės priemonės buvo kuriamos atsižvelgiant į skirtingus strateginius tikslus ir išteklius ir ne visuomet tai buvo daroma koordinuotai, todėl padaugėjo dubliavimosi problemų;

18. pažymi, kad norint įgyvendinti naujoviškas finansines priemones reikia laiko, didelių gebėjimų investicijų srityje, kruopščiai parengtų projektų ir išsamių žinių apie rinkos mechanizmus, tačiau pažymi, kad šios priemonės galbūt gali pagerinti valdymą ir remiamų projektų įgyvendinimą derinant atitinkamų dalyvių įgūdžius ir konkrečią praktinę patirtį; pabrėžia, kad novatoriškomis finansinėmis priemonėmis skatinama bendrai naudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius tam, kad būtų įgyvendinti bendri ir strateginiai Europos tikslai;

Komisijos pasiūlymai dėl kitos 2014–2020 m. finansinės programos

19. pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpiu Komisija vidaus politikos srityje siūlo mažiau naujoviškų finansinių priemonių su platesne taikymo aprėptimi; palankiai vertina šį pokytį, dėl kurio dalyviams turėtų pagerėti šių priemonių matomumas, joms turėtų būti lengviau pasiekti kritinę masę, turėtų būti geriau paskirstoma su šiomis priemonėmis susijusi rizika ir ji turėtų būti įvairesnė remiantis priemonių paketo metodu;

20. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą kurti nuosavo kapitalo ir skolos platformas; pažymi, kad šios platformos skirtos visoms naujoviškoms finansinėms priemonėms, įgyvendinamoms Sąjungos biudžeto lėšomis, supaprastinti, standartizuoti ir apskritai labiau suderinti; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti platformų veiksmingumą ir sėkmingą jų įgyvendinimą, turėtų būti laiku ir būtinai prieš prasidedant kitam programavimo laikotarpiui (2014–2020 m.) pateikta taikymo sistema ir kita išsami techninė informacija;

21. šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad netrukus bus sukurta Sąjungos išorės bendradarbiavimo ir plėtros platforma, skirta subsidijų ir paskolų derinių (angl. blending) mechanizmų, taikomų šiose politikos srityse, kokybei ir veiksmingumui pagerinti, kartu tinkamai atsižvelgiant į regionines sistemas, kuriomis reglamentuojami Sąjungos santykiai su šalimis partnerėmis; pažymi, kad platformos uždavinys – padėti vertinti dabartines išorės politikos priemones ir rengti naujas 2014–2020 m. laikotarpio priemones;

22. palankiai vertina finansinių priemonių taikymo įgyvendinant sanglaudos politiką išplėtimą visiems teminiams tikslams ir visiems BSP fondams arba tokiems projektams, projektų grupėms ar projektų programų dalims, pagal kuriuos bus gaunama pajamų ir pelno ir kuriems dėl šios priežasties kitu programavimo laikotarpiu bus galima taikyti finansines priemones; vis dėlto pabrėžia, kad reikia geriau peržiūrėti taikomas finansines priemones siekiant sumažinti blogo koordinavimo ir skirtingų sistemų dubliavimosi riziką;

23. pažymi, kad nacionalinėms valdymo institucijoms bus pateiktos vienodos pavyzdinės priemonės (iš anksto parengtos priemonės, angl. off-the-shelf); mano, kad šių pavyzdinių priemonių taikymo rezultatai priklausys nuo techninių duomenų pateikimo laiku ir intensyvaus keitimosi informacija tarp Komisijos ir vietos institucijų;

24. palankiai vertina tai, kad Reglamentas (ES) Nr. XXXX/2012 [naujas Finansinis reglamentas] taikomas kaip pagrindinis teisės aktas siekiant nustatyti, parengti ir naudoti naujoviškas finansines priemones, taip užtikrinant šių priemonių atitiktį Sąjungos tikslams ir interesams;

25. mano, kad kuriant minėtas platformas Komisija galėtų pradėti centralizuotai koordinuoti naujoviškas finansines priemones; pažymi, kad sukurta tarpžinybinė finansinių priemonių ekspertų grupė (angl. FIEG), ir mano, kad jos uždavinys turėtų būti stiprinti Komisijos institucinius gebėjimus vykdyti naujoviškų finansinių priemonių stebėseną;

26. mano, kad naujoviškų finansinių priemonių įgyvendinimas prižiūrint Sąjungai padės geriau finansuoti realiąją ekonomiką, įgyvendinant papildomą naudą Europai turinčius projektus;

Naujų naujoviškų finansinių priemonių kūrimas

27. pabrėžia, kad nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio viešosios investicijos ES nuolat mažėja ir ši tendencija dar sustiprėjo prasidėjus 2008 m. finansų krizei; be to, pabrėžia, kad projektų rengėjai susiduria su kreditų suvaržymu ir jiems sunkiau skolintis pinigų kapitalo rinkose; todėl yra įsitikinęs, kad, jei Sąjunga privalo užtikrinti koordinuotas pastangas siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, svarbiu veiksniu galėtų tapti tolesnis naujoviškų finansinių priemonių plėtojimas nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis;

28. pabrėžia, kad, Komisijos vertinimu, strategijai „Europa 2020“ ir septynioms jos pagrindinėms iniciatyvoms įgyvendinti iki 2020 m. visoje Sąjungoje iš viso reikėtų 1 600 mlrd. EUR investicijų; pažymi, kad šios investicijos apima įvairius tikslus – nuo didelių infrastruktūros projektų įgyvendinimo iki paramos teikimo mažesnės apimties, bet didelių augimo galimybių vietos ir regionų lygmeniu teikiantiems projektams, įskaitant socialinės sanglaudos skatinimo priemones;

29. pakartoja, kad naujoviškos finansinės priemonės skirtos padėti ar sudaryti geresnes sąlygas projektams, kurie laikomi būtinais norint pasiekti strateginius Sąjungos tikslus, įgyvendinti, todėl jos privalo geriau atsižvelgti į programų laikotarpius ir prie jų prisiderinti;

30. yra tvirtai įsitikinęs, kad naujoviškomis finansinėmis priemonėmis būtina siekti vieno ar daugiau konkrečių Sąjungos politikos tikslų, ypač nustatytų strategijoje „Europa 2020“, jos turi būti taikomos nediskriminuojamai, turi būti aiškiai nustatyta veiklos pabaigos data, būtina laikytis patikimo finansų valdymo principų ir papildyti įprastines priemones, kaip antai dotacijos, taip gerinant išlaidų kokybę ir skatinant laikytis pagrindinių principų, pagal kuriuos užtikrinamas optimalus finansinių išteklių panaudojimas;

31. mano, kad naujoviškos finansinės priemonės, pritraukdamos daugiau privataus kapitalo viešosios infrastruktūros projektams įgyvendinti, gali sudaryti geresnes sąlygas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms vykdyti;

32. pabrėžia ex ante vertinimų svarbą nustatant rinkos nepakankamumą arba neoptimalias investavimo sąlygas, investavimo poreikius, privačiojo sektoriaus dalyvavimo galimybes, masto ekonomijos galimybes ir su kritine mase susijusius klausimus ir tikrinant, ar ta priemonė neiškraipo konkurencijos vidaus rinkoje ir nepažeidžia valstybės pagalbos taisyklių; ragina Komisiją pasiūlyti objektyvius, daugelyje sričių taikomus ir tinkamus kriterijus, skirtus ex ante vertinimo vaidmeniui ir taikymui reglamentuoti; tvirtai įsitikinęs įrodymais grindžiamos politikos formavimo principu tinkamumu ir mano, kad tokie vertinimai padės veiksmingai ir efektyviai taikyti naujoviškas finansines priemones;

33. mano, kad taikant rezultatais pagrįstą metodą būtinai reikėtų į ex ante ir ex post vertinimus įtraukti pagrįstą skaičių paprastų kokybinių ir (arba) kiekybinių rodiklių, susijusių ir su finansiniais priemonės rezultatais, ir su priemonės indėliu įgyvendinant Sąjungos tikslus; mano, kad šis reikalavimas neturi užkrauti pernelyg didelės administracinės naštos projektų vadovams; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad dėl būtinybės atlikti naujoviškos finansinės priemonės ex post vertinimą gali būti laikinai nutrauktas jos taikymas;

34. tačiau pabrėžia, kad padaugėjus naujoviškų finansinių priemonių kyla daug reglamentavimo, valdymo ir šių priemonių veiksmingumo tikrinimo problemų ir kad būtina teisingai suderinti ir siekį užtikrinti skaidrumą bei stebėseną ir pakankamo lygio veiksmingumą bei įgyvendinimo spartą; mano, kad sumažinus finansinių priemonių skaičių būtų galima sumažinti skirtumus ir užtikrinti pakankamą kritinę masę;

35. todėl pabrėžia, kad labai svarbu nustatyti kiek įmanoma paprastesnę, aiškesnę ir skaidresnę teisinę sistemą, kuri nepadidintų tarpininkų ir naudos gavėjų administracinės naštos ir naujoviškas finansines priemones padarytų patrauklias viešiesiems ir privatiems investuotojams;

36. visų pirma mano, kad ataskaitų teikimo taisyklės turėtų būti patobulintos tam, kad jos būtų aiškios ir kiek įmanoma vienodesnės ir kad būtų galima nustatyti pagrįstą informacijos patikimumo ir naujoviškų finansinių priemonių patrauklumo pusiausvyrą; ragina Komisiją nustatyti atitinkamas valdymo ir kontrolės sistemas, kurios užtikrintų galiojančių audito taisyklių taikymą;

37. ragina Komisiją Parlamentui pateikti bendrą atskirą naujoviškų finansinių priemonių metinę suvestinę ataskaitą, kurioje būtų nurodytas šių priemonių taikymo tikslas ir jų taikymo rezultatai pagal lėšų tipą, teminį tikslą ir valstybes nares;

38. turint mintyje šioms finansinėms priemonėms būdingą matomumo stoką, ragina Komisiją imtis priemonių, skirtų tinkamam ne tik galimų investuotojų, bet taip pat ir Europos piliečių informavimui apie šio tipo paramą iš Europos Sąjungos biudžeto užtikrinti; pabrėžia plataus masto informavimo apie naujas finansines priemones ES lygmeniu kampanijos svarbą siekiant visiems investuotojams, nepaisant institucijų, kurioms jie atstovauja, dydžio, suteikti galimybę naudotis šiomis priemonėmis;

39. pabrėžia, kad sverto ir daugiklio poveikiai įvairiose remiamose srityse labai skiriasi; mano, kad Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas neturi nustatyti pernelyg vienodų tikslų šioje srityje, nes šie poveikiai dėl savo pobūdžio labai priklauso nuo ekonominių aplinkybių ir atitinkamų sektorių ypatybių;

40. pabrėžia, kad naujoviškų finansinių priemonių taikymo sritis vis dar neaiški ir gali netrukus keistis; todėl pažymi, kad reikėtų užtikrinti kiek įmanoma didesnes kūrybiškumo, lankstumo ar pritaikomumo prie vietos aplinkybių galimybes; taigi siūlo suteikti biudžeto valdymo institucijai galimybę pritaikyti metinę kiekvienai priemonei skiriamą sumą, jeigu tai sudarytų geresnes sąlygas įgyvendinti tikslus, dėl kurių ši priemonė sukurta;

41. pakartoja, kad palūkanų ir kitų iš konkrečios priemonės gautų pajamų (grįžtamųjų lėšų) pakartotinis investavimas į tą priemonę turi būti visoms naujoviškoms finansinėms priemonėms taikomas principas ir kad bet kokia šios taisyklės išimtis turi būti tinkamai pagrįsta; palankiai vertina šios srities pažangą, padarytą naujajame Finansiniame reglamente, kuris įsigalios kitais metais;

42. mano, kad būtina plėtoti valdymo institucijų, finansinių tarpininkų ir bankų, taip pat vietos institucijų gebėjimą naudotis naujoviškomis finansinėmis priemonėmis bei jas valdyti ir techninius pajėgumus; rekomenduoja visiems minėtiems dalyviams, ypač tiems, kurie prieš Komisijai priimant įgyvendinimo aktą, kuriuo siekiama nustatyti valstybėms narėms skirtas standartizuotas priemones, gerai išmanė atitinkamą nacionalinę rinką, aktyviau keistis patirtimi; mano, kad šia patirtimi būtina keistis laiku, jei norima įveikti kultūrines kliūtis, užtikrinti naujoviškų finansinių priemonių nuosavybės teisę ir visas galimybes sėkmingai jas įgyvendinti;

43. mano, kad reikia pripažinti įvairių nacionalinių ir regioninių bankininkystės institucijų vaidmenį, nes jos turi būtinos praktinės patirties ir žinių, kurių reikia siekiant atsižvelgti į vietos ir regionų ypatumus, svarbius plėtojant ir įgyvendinant finansines priemones;

44. mano, kad dėl pažangaus naujoviškų finansinių priemonių pobūdžio reikia sukurti viešųjų finansų įstaigų, kurios bus įgaliotos įgyvendinti naujoviškų finansinių priemonių biudžetą, koordinavimo sistemą, į kurią turėtų būti įtraukti Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento atstovai;

45. palankiai vertina sparčiai priimtą Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl projektų obligacijų transporto, energetikos ir informacinių technologijų srityse bandomojo etapo (2012–2013 m.) įgyvendinimo(3); remdamasis išsamiu nepriklausomu šio bandomojo etapo vertinimu, išreiškia norą įvertinti būsimus veiksmus, kurių reikėtų imtis siekiant padidinti Sąjungos išlaidų veiksmingumą ir investicijas į prioritetinius projektus;

46. todėl prašo skubiai įgyvendinti projekto obligacijų iniciatyvą ir išsamiai įvertinti, ar reikėtų naujos atskiros iniciatyvos siekiant išleisti Europos obligacijas infrastruktūrai, kurią įgyvendinant Sąjunga išleistų viešą projektų obligacijų emisiją ir tuomet ES kapitalas tiesiogiai dalyvautų didelę papildomą naudą Europai turinčiuose visuotinės svarbos infrastruktūros projektuose;

47. mano, kad Europos Sąjunga viena arba kartu su valstybėmis narėmis tiesiogiai dalyvaudama valdant infrastruktūros projektų (kuriems būdingos ilgalaikės pajamos iš investicijų) kapitalą, perduotų svarbią žinią viešiesiems ir privatiems investuotojams, taip pat finansų rinkoms; mano, kad šis ES gebėjimas dalyvauti investavime užtikrintų atitiktį ilgalaikiams Sąjungos politikos tikslams ir suteiktų garantiją, kad projektai bus įgyvendinami, o tai būtų svarbus paskatinimas ir ne mažiau svarbus sverto poveikis;

48. taip pat palankiai vertina 2012 m. birželio 28 ir 29 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pasiektą susitarimą padidinti EIB kapitalą 10 mlrd. EUR – tai sudarys galimybę EIB grupei artimiausiais metais apie 60 mlrd. EUR padidinti kreditavimo gebėjimus Sąjungoje ir todėl atliks sveikintiną anticiklinį vaidmenį, prisidedantį prie bendrų pastangų atgaivinti Europos ekonomiką; pažymi, jog bendrai pripažįstama, kad EIB paskolų daugiklio poveikis yra lygus trims; todėl primygtinai reikalauja, kad įgyvendinant šį naują įsipareigojimą nebūtų trukdoma tuo pat metu stiprinti ir tobulinti bendras EIB ir Sąjungos biudžeto priemones, naudotas rizikai dalytis ir kapitalui įsigyti, nes šios priemonės naudojamos kitų tipų projektams ir veiksmams (ne projektams ir veiksmams, kuriems skiriamos EIB paskolos) remti ir turi didesnį negu EIB paskolų daugiklio poveikį;

49. atkreipia dėmesį į tai, kad, neatsižvelgiant į numatyto naujoviškų finansinių priemonių tikslo įgyvendinimo lygį, jų poveikis galės būti visapusiškas tik tuomet, jeigu bendra teisinė ir reglamentavimo aplinka bus palanki šių priemonių plėtrai, kaip nurodyta, pvz., ilgalaikių investicijų tvarkymo pagal riziką ribojančias taisykles, kurios šiuo metu keičiamos (Bazelis III, Mokumas II);

50. yra įsitikinęs, kad platesnis naujoviškų finansinių priemonių taikymas tyrės labai teigiamą poveikį Europos ekonomikai, tačiau būgštauja, kad praktikoje šios priemonės bus taikomos tik projektams, kurie duoda pajamų trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu; baiminasi, kad investicijų į projektus, kurie taip pat būtini ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslams įgyvendinti, nebus galima skirti dėl per didelės rizikos investuotojams, taip pat dėl viešųjų lėšų trūkumo; todėl ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymų, kurie sudarytų geresnes sąlygas santaupoms, kurios šiuo metu yra nepakankamai naudojami ištekliai, panaudoti vidutinės trukmės ir ilgalaikiams projektams, kuriais prisidedama prie tvaraus augimo Sąjungoje, remti;

51 mano, kad jeigu konkrečios naujoviškos finansinės priemonės kritinė masė būtų pakankama, privataus kapitalo rinkai iš tiesų būtų labai patrauklu investuoti, turint mintyje tai, kad dėl didelio projektų paketo ir galimo rinkose vykdomos prekybos lankstumo sumažėtų rizika;

52. pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad atsiradus mišriai finansų ekonomikai naujoviškos finansinės priemonės nebūtų naudojamos sudėtingoms išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios gali būti paverstos investicijomis arba naudojamos ne pagal savo pradinę paskirtį, sukurti;

*

* *

53. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA-PROV(2011)0266.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA-PROV(2011)0331.

(3)

2012 liepos 5 d. priimti tekstai, P7_TA-PROV(2012)0296.


Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (31.5.2012)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl naujoviškų finansinių priemonių pagal kitą daugiametę finansinę programą

(2012/2027(INI))

Nuomonės referentė: Iliana Ivanova

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad finansinės priemonės užtikrina finansavimą ir suteikia galimybę sukelti daugiklio ir sverto poveikį, todėl kai kuriais atvejais gali būti optimalesnis ir veiksmingesnis valstybės pagalbos būdas; primena, kad Komisija skatina dažniau naudoti finansines priemones pagal kitą daugiametę finansinę programą(1), nors pati Komisija mano, kad taikyti finansines priemones sanglaudos srityje itin rizikinga(2);

2.  yra susirūpinęs, kad šiuo metu nėra teisinės termino „finansinė priemonė“ apibrėžties; supranta, kad tokia apibrėžtis bus pateikta persvarstytame Finansiniame reglamente; yra įsitikinęs, kad šios apibrėžties būtina laikytis visuose teisės aktuose, kuriais reglamentuojamos finansinės priemonės;

3.  pabrėžia Europos Audito Rūmų (EAR) rekomendacijas, pateiktas nuomonėje Nr. 6/2010 dėl Finansinio reglamento, susijusias su: nuosavybės teisėmis į finansines priemones, kurios turėtų būti aiškesnės; finansinių priemonių apskaitos ir pranešimų apie jas finansinėse ataskaitose nuoseklumo užtikrinimu; aiškiomis stebėsenos sistemos įgyvendinimo taisyklėmis, kurias reikia priimti; Komisijos darbuotojų gebėjimų taikyti sudėtingas finansines priemones stiprinimu;

4.  pabrėžia, kad finansines priemones valstybės lėšomis galima remti tik tada, kai įrodytas rinkos nepakankamumas; todėl pabrėžia, kad svarbu kokybiškai įvertinti rinkos nepakankamumą – skaičiais išreikšti finansavimo spragos dydį ir taip įrodyti poreikį finansines priemones remti valstybės lėšomis; yra įsitikinęs, kad valstybės lėšomis remiamos finansinės priemonės taikytinos tik tokiam įrodytam poreikiui patenkinti, nes šios sąlygos nesilaikant galima iškraipyti rinką; pabrėžia būtinybę šiuo atžvilgiu laikytis valstybės pagalbos taisyklių;

5.  pritaria EAR pastaboms, pateiktoms specialiojoje ataskaitoje Nr. 4/2011 dėl MVĮ garantijų priemonės audito; ragina šią priemonę Komisijos vardu valdantį Europos investicijų fondą kuo skubiau įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas; atkreipia dėmesį į EAR pastabas, paskelbtas specialiojoje ataskaitoje Nr. 4/2011 dėl MVĮ garantijų priemonės audito, susijusias su faktinių įrodymų, kuriais atliekant poveikio vertinimą būtų remiama priemonė, stoka, neaiškiais sistemos tikslais, konkrečių tikslų trūkumu ir atvejais, kai paramos gavėjai galėjo gauti paskolas rinkoje be valstybės teikiamų garantijų; tuo pačiu metu palankiai vertina specialiojoje ataskaitoje Nr. 4/2011 nustatytus laimėjimus, įskaitant įdiegtą tinkamą valdymo sistemą, tinkamai parengtą paramos gavėjų atrankos sistemą, aiškių bei pagrįstų MVĮ keliamų ataskaitų teikimo reikalavimų nustatymą nenumatant pernelyg didelės naštos;

6.  yra susirūpinęs dėl duomenų, pateiktų Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 2/2012 dėl iš Europos regioninės plėtros fondo bendrai finansuotų MVĮ skirtų finansinių priemonių; yra tvirtai įsitikinęs, kad prieš imantis dažniau taikyti finansines priemones pagal kitą daugiametę finansinę programą reikia atsižvelgti į šias pastabas ir pašalinti trūkumus;

7.  rekomenduoja rengiant kitą daugiametę finansinę programą svarstyti galimybę:

–   įdiegti patikimas ir techniškai atsparias stebėsenos ir vertinimo sistemas, kurios būtų pritaikytos finansinėms priemonėms ir kuriose būtų nurodyti keli išmatuojami, atitinkami, konkretūs ir vienodi pasiektų rezultatų rodikliai, taip pat atitinkami lyginamieji standartai ir tiksliniai lygiai;

–   taikyti finansines priemones gerai koordinuojant su kitomis priemonėmis, kad būtų geriau užtikrinta papildoma nauda Europai;

8.  mano, kad būtų naudinga finansinėmis priemonėmis skatinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą; tačiau kritiškai vertintų palankesnių sąlygų taikymą privatiems investuotojams, nes viešajam sektoriui tai keltų grėsmę, neproporcingą esamoms galimybėms; todėl yra įsitikinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju palankesnių sąlygų taikymą būtina pagrįsti;

9.  yra susirūpinęs dėl to, kad daugelis finansinių priemonių pritaikytos tokiems patiems arba panašiems paramos gavėjams, ir įžvelgia pavojų, kad taikant šias priemones gali būti sutapimų, trūkti koordinavimo; ragina Komisiją pasiūlyti dokumentą, kuriame būtų išdėstytos visos taikomos finansinės priemonės, taip būtų prisidedama prie tinkamo šio pavojaus valdymo.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

30.5.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marta Andreasen, Jean-Pierre Audy, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Andrea Češková, Tamás Deutsch, Martin Ehrenhauser, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Cătălin Sorin Ivan, Iliana Ivanova, Jan Mulder, Eva Ortiz Vilella, Crescenzio Rivellini, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Theodoros Skylakakis, Bart Staes, Michael Theurer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Zuzana Brzobohatá, Jorgo Chatzimarkakis, Derk Jan Eppink, Véronique Mathieu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Joachim Zeller

(1)

     Žr. COM(2011) 0662.

(2)

     Žr. SEC(2011) 1179 galutinis, p. 24.


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (20.6.2012)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl naujoviškų finansinių priemonių pagal kitą daugiametę finansinę programą

(2012/2027(INI))

Nuomonės referentas: Antonio Cancian

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad Europos finansinių priemonių ir bendro finansavimo programų įvairovė kelia painiavą ir netikrumą viešiesiems ir privatiems subjektams, norintiems jomis pasinaudoti; tikisi, kad Komisija atliks aktyvesnį vaidmenį siekdama padėti potencialiems pareiškėjams rasti tinkamą finansavimą arba finansavimo priemonę ir suteiks gaires, rekomendacijas ir atskiriems subjektams teikiamą pagalbą, kad būtų nustatyti patys veiksmingiausi paskirstymo pareiškėjams būdai; todėl prašo, kad finansinės priemonės, įskaitant struktūrinius fondus, būtų racionalizuojamos ir koordinuojamos siekiant paskatinti jomis veiksmingai naudotis taikant bendrą ir nuoseklią sistemą; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos sumanymą grupuoti įvairių politikos krypčių priemones, kaip antai Europos infrastruktūros tinklų priemonė, siekiant pasinaudoti tarpsektorine sąveika; ragina Komisiją užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama kelis sektorius apimantiems projektams, pvz., pažangiųjų tinklų projektams;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad fondas „Marguerite“ iki šiol finansavo ribotą projektų skaičių, ir ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant gerinti šio fondo veiklos rezultatus; mano, kad tvirtinant būsimas finansines priemones turėtų būti atsižvelgiama į šią pirmąją patirtį vertinant, kaip būtų galima išplėsti šios rūšies finansavimo aprėptį, ir ypač turėtų būti sumažinti finansinių priemonių veiklos rezultatų laikotarpiai, kai tai įmanoma, siekiant užtikrinti, kad šios priemonės būtų patrauklesnės, o galutinis produktas – konkurencingesnis;

3   pripažįsta tai, kad Energijos vartojimo efektyvumo fondas (angl. EEEF) pageidaujantiems gauti finansavimą jį suteikia panašiomis, jeigu ne prastesnėmis, sąlygomis kaip įprastinėje rinkoje; apgailestauja, kad, nors fondas iš esmės atitinka finansinės priemonės reikalavimus, Komisija jo skiriamas lėšas laiko subsidijomis, o tai reiškia, kad Energijos vartojimo efektyvumo fondo naudos gavėjai neatitinka kriterijų paramai iš struktūrinių fondų gauti; todėl pabrėžia, kad būtina ateityje užtikrinti, jog naujosios finansinės priemonės būtų suderinamos su struktūriniais fondais ir kitomis Europos Sąjungos naudojamomis subsidijavimo priemonėmis; pažymi, kad gerai veikiančios finansinės priemonės energijos vartojimo efektyvumo srityje užtikrina greitai gaunamus rezultatus, ir todėl siūlo tobulinti Energijos vartojimo efektyvumo fondą, kad jis taptų apyvartiniu fondu, suteikiančiu tikras galimybes tiesiogiai ar netiesiogiai per finansų įstaigas investuoti į mažesnius efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiosios energijos projektus;

4.  mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti siekiant remti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) taikant dalies kapitalo valdymo ir skolos priemones, numatytas Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programoje COSME ir programoje „Horizontas 2020“; vis dėlto mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę padidinti pagal COSME programą taikomą didžiausią paskolų garantijų priemonės ribinę vertę (150 000 EUR), tiksliau įvertinus Europos MVĮ tikrus kreditavimo poreikius; mano, kad dėl ribinės vertės padidinimo neturėtų sumažėti šia priemone besinaudojančių MVĮ skaičius, todėl prašo padidinti bendrą paskolų garantijų priemonei skiriamą lėšų sumą;

5.  mano, kad Komisija turėtų išnagrinėti, kaip būtų galima tobulinti Europos kvazinuosavo kapitalo rinką, visų pirma skiriant tarpinį finansavimą; rekomenduoja Komisijai ištirti, kaip būtų galima stiprinti Europos investicijų fondo (EIF) tarpinę ekonomikos augimo skatinimo priemonę ir kaip būtų galima nagrinėti naujus tarpinius produktus, pvz., tarpinio pobūdžio paskolų garantiją; be to, rekomenduoja teikti finansinių priemonių duomenis ir analizę, siekiant sumažinti kliūtis finansiniams tarpininkams, kurie galbūt norėtų ištirti tarpinio kapitalo skolinimo rinką Europos Sąjungoje;

6.  palankiai vertina veiksmus siekiant išleisti garantijas projektų vykdytojams, kad jie lengviau galėtų gauti kreditą pagal rizikos pasidalijimo finansinės priemonės (angl. RSFF) schemą;

7.  remia pastangas, dedamas siekiant paskatinti MVĮ mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal programą „Horizontas 2020“; taip pat nurodo, kad rizikos kapitalo finansavimas nėra vienintelis galimas būdas siekti šio tikslo; todėl ragina Komisiją ir kitus suinteresuotuosius subjektus išnagrinėti galimą sutarčių sudarymo su MVĮ sistemos poveikį technologijų, kurių aiškiai reikia ES institucijoms, plėtrai, kad Europos lėšomis būtų finansuojamas minėtoms institucijoms naudingų technologijų kūrimas;

8.  pakartoja, kad naujoviškos finansinės priemonės turėtų būti naudojamos siekiant remti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir turėtų būti laikomos valstybės išlaidų alternatyva, darančia įtaką fondams ir padedančia spręsti rinkos nepakankamumo problemą;

9.  primena, kad šios finansinės priemonės turi būti pasitelkiamos įgyvendinti projektams, kurie laikomi reikalingais siekiant Europos Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslų, pagrįstų bendromis pastangomis ir bendru dalyvavimu; todėl ragina, visų pirma Komisiją ir EIB, taip pat visas kitas tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias organizacijas gerokai aktyviau padėti šių projektų vykdytojams, ypač pradiniais etapais, taip pat įgyvendinimo laikotarpiu, siekiant užtikrinti, jog lėšos būtų veiksmingai panaudojamos; šiuo požiūriu mano, kad turi būti vadovaujamasi sėkmingos patirties, pvz., priemonės ELENA, pavyzdžiais, ir jie turi būti intensyviai taikomi;

10. mano, kad turi būti atliekamas visų projektų, kuriems įgyvendinti reikia Europos lėšų, komercinio potencialo ex ante įvertinimas siekiant nustatyti tinkamiausias finansavimo formas (ES biudžeto lėšų subsidijos, Europos investicijų banko paskolos arba garantijos kitomis finansinėmis priemonėmis), kruopščiai įvertinant galimybę sumažinti subsidijų procentinę dalį, o stambiems projektams taikant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kriterijų;

11. tiki, kad dažniau strategiškai naudojant finansines priemones galima labai teigiamai paveikti Europos Sąjungos ekonomiką, bet apgailestaudamas mano, kad jos bus ribojamos ir taikomos tik projektams, kurių rezultatai pasiekiami per trumpą ir vidutinį laikotarpį; nuogąstauja, kad gali būti neinvestuojama į projektus, kurių reikia siekiant Europos Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslų, nes tokios investicijos gali būti laikomos pernelyg rizikingomis investuotojams, be to, trūksta valstybės lėšų; todėl pabrėžia, kad finansinės priemonės gali atlikti privataus kapitalo katalizatoriaus vaidmenį, jeigu bus sukurta rizikos dalijimosi priemonių ir sumažinta investuotojams tenkanti rizika;

12. palankiai vertina daugiašalių Europos obligacijų sukūrimą ir pakartoja, kad laikantis solidarumo požiūrio šios priemonės suteiks galimybę finansuoti ypatingos svarbos ES infrastruktūrą, įskaitant energetikos infrastruktūrą;

13. todėl prašo skubiai įgyvendinti projekto obligacijų iniciatyvą ir nuodugniai įvertinti, ar reikėtų naujos atskiros iniciatyvos siekiant išleisti Europos obligacijas infrastruktūrai, kai Europos Sąjungą išleistų viešą projektų obligacijų emisiją ir tokiu būdu jos kapitalas tiesiogiai dalyvautų didelę papildomą naudą Europai turinčiuose visuotinės svarbos infrastruktūros projektuose;

14. mano, kad Europos Sąjunga, viena arba kartu su valstybėmis narėmis tiesiogiai dalyvaudama valdant infrastruktūros projektų (kurie pasižymi ilgalaike investicijų grąža) kapitalą, pasiųstų svarbią žinią viešiesiems ir privatiems investuotojams bei finansų rinkoms; mano, kad toks ES kaip investuotojos dalyvavimas turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi ilgalaikių Sąjungos politikos tikslų, ir garantuotų, kad projektai būtų įgyvendinami, o tai darytų svarbų skatinamąjį bei sverto poveikį.

15. ragina nustatyti vienodas sąlygas, taikomas reikalavimus atitinkančioms išlaidoms, auditui ir kontrolei, ir mano, kad nustačius valstybėms narėms aiškų atsakomybės, susijusios su šių finansinių priemonių taikymu ir valdymu, lygį bus užtikrintas jų veiksmingesnis panaudojimas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.6.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

49

2

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Amelia Andersdotter, Josefa Andrés Barea, Zigmantas Balčytis, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Jürgen Creutzmann, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Vicky Ford, Gaston Franco, Adam Gierek, Norbert Glante, Fiona Hall, Kent Johansson, Romana Jordan, Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Marisa Matias, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Vittorio Prodi, Miloslav Ransdorf, Teresa Riera Madurell, Michèle Rivasi, Paul Rübig, Salvador Sedó i Alabart, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Patrizia Toia, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Niki Tzavela, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras, Henri Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Antonio Cancian, António Fernando Correia de Campos, Ioan Enciu, Roger Helmer, Jolanta Emilia Hibner, Ivailo Kalfin, Seán Kelly, Werner Langen, Mario Pirillo, Peter Skinner, Lambert van Nistelrooij

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Jorgo Chatzimarkakis


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (25.6.2012)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl naujoviškų finansinių priemonių pagal kitą daugiametę finansinę programą

(2012/2027(INI))

Nuomonės referentė: Mojca Kleva

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą padidinti finansinių priemonių naudojimą per kitą programavimo laikotarpį (2014–2020 m.); pabrėžia, kad, esant didžiuliams fiskaliniams suvaržymams ir sumažėjusiems privačiojo sektoriaus skolinimo pajėgumams, didesnis naujoviškų finansinių priemonių naudojimas gali paskatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, padaryti daugialypį poveikį ES biudžetui, atverti alternatyvius finansavimo šaltinius, užtikrinti svarbų strateginių regioninių investicijų finansavimo šaltinį, remti ilgalaikes, tvarias investicijas ir didinti ES ekonominio augimo potencialą; mano, kad tinkamiems projektams taikomos finansinės priemonės, kaip dotacijas papildančios priemonės, galėtų tapti svarbiu ES regioninės plėtros strategijų aspektu, padėsiančiu pasiekti ES pažangaus ir tvaraus ekonomikos augimo tikslų; teigia, kad finansinės priemonės yra tinkamos, jei teikiant paramą projektui gaunama pajamų ir pelno, taigi galima grąžinti kreditus ir paskolas;

2.  ragina, kad teisinė finansinių priemonių apibrėžtis būtų kuo greičiau nustatyta būsimame persvarstytame Finansiniame reglamente ir taptų aiškia visų su finansinėmis priemonėmis susijusių teisės aktų nuoroda; pabrėžia, kad svarbu laiku ir prieš prasidedant kitam programavimo laikotarpiui užtikrinti finansinių priemonių teisinio pagrindo aiškumą, paprastumą ir skaidrumą, siekiant užtikrinti, kad finansinės priemonės būtų patrauklios viešojo ir privačiojo sektorių investuotojams;

3.  pabrėžia plataus masto ES lygmens informavimo apie naujas finansines priemones kampanijos svarbą siekiant suteikti visiems investuotojams galimybę naudotis šiomis priemonėmis, neatsižvelgiant į institucijų, kurioms jie atstovauja, dydį;

4.  pabrėžia ex ante vertinimo nustatant rinkos nepakankamumo arba investicijų nepakankamumo atvejus svarbą; ragina Komisiją atitinkamame reglamente kaip pagrindinio teisės akto dalyje nustatyti atitinkamus reikalavimus dėl ex ante vertinimo vaidmens ir taikymo, tokius kaip rinkos nepakankamumo įrodymai, nustatytas finansavimo deficitas ir investicijų poreikiai, galimas privačiojo sektoriaus dalyvavimas, gaunama pridėtinė atitinkamų finansinių priemonių vertė ir kritinės masės įvertinimus;

5.  palankiai vertina finansinių priemonių taikymo išplėtimą pagal sanglaudos politiką visiems teminiams tikslams ir visiems BSP fondams arba tokiems projektams, projektų grupėms ar programų dalims, pagal kuriuos bus gaunama pajamų ir pelno ir kurie dėl to atitinka paramos pagal finansines priemones skyrimo kriterijus per kitą programavimo laikotarpį; vis dėlto pabrėžia, kad reikia geriau peržiūrėti taikomas finansines priemones, siekiant sumažinti koordinavimo trūkumo ir skirtingų sistemų dubliavimosi riziką;

6.  mano, kad labai svarbu tinkamai stebėti, teikti ataskaitas ir atlikti auditą, siekiant užtikrinti, kad ES ištekliai būtų naudojami pagal numatytą paskirtį; ragina Komisiją sugriežtinti valdymo institucijoms taikomus ataskaitų teikimo reikalavimus per programavimo laikotarpį;

7.  mano, kad taip pat reikėtų sustiprinti finansinių priemonių naudojimo ir valdymo praktinę patirtį ir techninius pajėgumus valdymo institucijų, finansinių tarpininkų ir bankų lygmeniu; pabrėžia, kad už viešosios tvarkos įgyvendinimą atsakingoms institucijoms labai svarbu geriau išmanyti finansines priemones, kad būtų pašalintos kultūrinio pobūdžio kliūtys ir skatinamas sėkmingas finansinių priemonių taikymas;

8.  ragina Komisiją naudotis patirtimi, įgyta įgyvendinant tam tikras priemones, pvz., JEREMIE, JESSICA, JASMINE, kurios yra labai svarbios Europos regionams, miestams ir miesteliams, kartu apibrėžiant naują 2014–2020 m. programavimo laikotarpio finansinių priemonių erą;

9.  mano, kad turi būti pripažintas įvairių nacionalinių ir regioninių bankų institucijų vaidmuo, nes jos turi reikalingą praktinę patirtį ir žinias, susijusias su vietos ir regionų ypatumais, kurie yra svarbūs plėtojant ir įgyvendinant finansines priemones;

10. pripažįsta miestų aspekto svarbą ir didesnį miestų vaidmenį programuojant ir per artimiausią programavimo laikotarpį panaudojant lėšas, numatytas pagal Bendrų nuostatų reglamentą; todėl ragina Komisiją toliau aiškinti procedūrinius ir praktinį didesnio miestų vaidmens plėtojant ir įgyvendinant finansines priemones poveikį, taip pat užtikrinti, kad vykdant šiuos projektus būtų taikomos visuomenės dalyvavimo procedūros.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.6.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Catherine Bearder, Jean-Paul Besset, Victor Boştinaru, John Bufton, Alain Cadec, Salvatore Caronna, Nikos Chrysogelos, Ryszard Czarnecki, Francesco De Angelis, Rosa Estaràs Ferragut, Brice Hortefeux, Danuta Maria Hübner, Filiz Hakaeva Hyusmenova, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Constanze Angela Krehl, Petru Constantin Luhan, Ramona Nicole Mănescu, Vladimír Maňka, Riikka Manner, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Miroslav Mikolášik, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Markus Pieper, Monika Smolková, Ewald Stadler, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Joachim Zeller, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Antonello Antinoro, Cornelia Ernst, Pat the Cope Gallagher, Jens Geier, Lena Kolarska-Bobińska, James Nicholson, Ivari Padar, Vilja Savisaar-Toomast, Elisabeth Schroedter, Czesław Adam Siekierski, Patrice Tirolien


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marta Andreasen, Richard Ashworth, Reimer Böge, Zuzana Brzobohatá, Jean-Luc Dehaene, Isabelle Durant, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Jens Geier, Lucas Hartong, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Anne E. Jensen, Ivailo Kalfin, Sergej Kozlík, Jan Kozłowski, Alain Lamassoure, Giovanni La Via, George Lyon, Claudio Morganti, Jan Mulder, Juan Andrés Naranjo Escobar, Dominique Riquet, Derek Vaughan, Angelika Werthmann, Jacek Włosowicz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Burkhard Balz, Maria Da Graça Carvalho, Edit Herczog, Jürgen Klute, Constanze Angela Krehl, Peter Šťastný, Georgios Stavrakakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Luigi Berlinguer

Teisinė informacija - Privatumo politika