PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl Sąjungos piliečių užsienyje konsulinės apsaugos
10.10.2012 - (COM(2011)0881 – C7‑0017/2012 – 2011/0432(CNS)) - *
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėja: Edit Bauer
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl Sąjungos piliečių užsienyje konsulinės apsaugos
(COM(2011)0881 – C7‑0017/2012 – 2011/0432(CNS))
(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2011)0881),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 23 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos ( C7-0017/2012),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0288/2012),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(6a) pagal Europos Sąjungos sutarties 35 straipsnį valstybių narių diplomatinės ir konsulinės atstovybės ir Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse bendradarbiauja ir padeda įgyvendinti Sąjungos piliečių teises į apsaugą trečiųjų šalių teritorijoje. |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(7) neatstovaujamiems piliečiams apsaugoti trečiosiose šalyse reikalingas veiksmingas bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas. Remiančiajai valstybei narei, turinčiai atstovybę trečiojoje šalyje, ir piliečio kilmės valstybei narei gali tekti glaudžiai bendradarbiauti. Konsulinis bendradarbiavimas vietos lygmeniu teikiant pagalbą neatstovaujamiems piliečiams gali būti sudėtingesnis, nes veiklą būtina koordinuoti su institucijomis, kurioms neatstovaujama vietoje. Siekiant užpildyti spragą dėl piliečio valstybės narės ambasados ar konsulato nebuvimo, reikėtų sukurti stabilią sistemą; |
(7) neatstovaujamiems piliečiams apsaugoti trečiosiose šalyse reikalingas veiksmingas bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas. Remiančioji valstybė narė, turinti atstovybę trečiojoje šalyje, Sąjungos delegacija ir piliečio kilmės valstybė narė turėtų glaudžiai bendradarbiauti. |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(7a) Konsulinis bendradarbiavimas vietos lygmeniu teikiant pagalbą neatstovaujamiems piliečiams gali būti sudėtingesnis, nes veiklą būtina koordinuoti su institucijomis, kurioms neatstovaujama vietoje. Siekiant užpildyti spragą dėl to, kad nėra tos valstybės narės, kurios pilietybę asmuo turi, ambasados ar konsulato, reikėtų sukurti stabilią sistemą. Konsulinėms įstaigoms bendradarbiaujant vietos lygmeniu, neatstovaujamiems piliečiams reikėtų skirti pakankamai dėmesio, pvz., rinkti reikiamus valstybių narių artimiausių ambasadų ir konsulatų regione kontaktinius duomenis; |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(7b) Komisija, siekdama palengvinti ir patobulinti konsulinę apsaugą ir skirdama ypatingą dėmesį neatstovaujamiems piliečiams, turėtų nustatyti praktines gaires; |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(8) Sąjungos piliečiams neatstovaujama, jei valstybė narė, kurių pilietybę jie turi, neturi pasiekiamos ambasados ar konsulato trečiojoje šalyje. Pasiekiamumo sąvoką reikėtų aiškinti taip, kad būtų užtikrinta piliečių apsauga; |
(8) Sąjungos piliečiams neatstovaujama, jei valstybė narė, kurios pilietybę jie turi, neturi pasiekiamos ambasados ar konsulato trečiojoje šalyje arba jei neatidėliotinais atvejais norėdamas pasiekti ambasadą ar konsulatą konkrečios valstybės narės pilietis be reikalo turėtų išnaudoti savo brangų laiką ir finansinius išteklius. Pasiekiamumo sąvoką reikėtų aiškinti taip, kad būtų užtikrinta piliečių apsauga; |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(9) remdamasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje įtvirtinta teise į privatų ir šeimos gyvenimą, remiančioji valstybė narė apsaugą trečiųjų šalių pilietybę turintiems Sąjungos piliečių šeimos nariams turėtų teikti tokiomis pat sąlygomis, kokiomis apsaugą teikia savo piliečio šeimos nariams, kurie turi trečiųjų šalių pilietybę. Apibrėžiant šeimos narių sąvoką reikėtų remtis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 2 ir 3 straipsniais. Valstybėms narėms gali būti sunku trečiųjų šalių pilietybę turintiems šeimos nariams teikti visų rūšių konsulinę pagalbą, pavyzdžiui, išduoti laikinuosius kelionės dokumentus. Pagal Chartijos 24 straipsnį pirmiausia reikėtų vadovautis vaiko interesais, kaip nustatyta 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje; |
(9) remdamasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje įtvirtinta teise į privatų ir šeimos gyvenimą, remiančioji valstybė narė apsaugą trečiųjų šalių pilietybę turintiems Sąjungos piliečių šeimos nariams, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, turėtų teikti tokiomis pat sąlygomis, kokiomis apsaugą teikia savo piliečio šeimos nariams, kurie turi trečiųjų šalių pilietybę, atsižvelgiant į tai, kad valstybėms narėms gali būti sunku trečiųjų šalių pilietybę turintiems šeimos nariams teikti visų rūšių konsulinę apsaugą, kaip antai išduoti laikinuosius kelionės dokumentus. Tačiau valstybės narės turėtų imtis visų įmanomų veiksmų, kad užtikrintų galimybę piliečio šeimai būti kartu. Pagal Chartijos 24 straipsnį pirmiausia reikėtų vadovautis vaiko interesais, kaip nustatyta 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje; |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(9a) remiančioji valstybė narė turėtų apsvarstyti galimybę teikti apsaugą pripažintiems pabėgėliams, asmenims be pilietybės ir kitiems jokios valstybės narės pilietybės neturintiems asmenims, tačiau gyvenantiems vienoje iš valstybių narių ir turintiems tos valstybės narės išduotą kelionės dokumentą, atsižvelgiant į jų konkrečią padėtį. |
Pagrindimas | |
Pripažinti pabėgėliai, asmenys be pilietybės ir kiti jokios šalies pilietybės neturintys asmenys, gyvenantys valstybėje narėje ir turintys tos valstybės narės išduotą kelionės dokumentą, negali gauti konsulinės apsaugos, jei valstybė narė, kurioje jie gyvena, neturi atstovybės. | |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(10) neatstovaujamiems piliečiams reikėtų sudaryti sąlygas laisvai pasirinkti, į kurią ambasadą ar konsulatą kreiptis dėl konsulinės apsaugos. Valstybėms narėms reikėtų sudaryti sąlygas priimti naštos pasidalijimo susitarimus. Tačiau tokie susitarimai turėtų būti skaidrūs piliečiams ir neturėtų kenkti konsulinės apsaugos veiksmingumui. Apie tokius susitarimus reikėtų informuoti Komisiją ir skelbti tam skirtoje jos svetainėje; |
(10) neatstovaujamiems piliečiams reikėtų sudaryti sąlygas laisvai pasirinkti, į kurią ambasadą, konsulatą ar, jeigu taikoma, Sąjungos delegaciją kreiptis dėl konsulinės apsaugos. Valstybėms narėms reikėtų sudaryti sąlygas priimti naštos pasidalijimo susitarimus. Tokie susitarimai turėtų būti sąžiningai paskirstyti ir juose turėtų būti atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės pajėgumus. Tačiau tokie susitarimai turėtų būti skaidrūs piliečiams ir neturėtų kenkti konsulinės apsaugos veiksmingumui. Apie tokius susitarimus reikėtų informuoti Komisiją ir skelbti tam skirtoje jos svetainėje ir atitinkamose valstybių narių ir Tarybos svetainėse; |
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(12) apsauga turėtų būti teikiama tik jei pareiškėjai įrodo, kad yra Sąjungos piliečiai. Neatstovaujami piliečiai, kuriems reikalinga konsulinė apsauga, gali nebeturėti tapatybės dokumentų. Pagrindinis Sąjungos pilietybės statusas tiesiogiai kyla iš Sąjungos teisės, o tapatybės dokumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Todėl jei pareiškėjai negali pateikti tapatybės dokumentų, jiems reikėtų sudaryti sąlygas tapatybę įrodyti kitomis priemonėmis, jei reikia, patikrinus duomenis valstybės narės, kurios pilietybę tvirtina turįs pareiškėjas, institucijose; |
(12) apsauga turėtų būti teikiama tik jei pareiškėjai įrodo, kad yra Sąjungos piliečiai. Neatstovaujami piliečiai, kuriems reikalinga konsulinė apsauga, gali nebeturėti tapatybės dokumentų. Pagrindinis Sąjungos pilietybės statusas tiesiogiai kyla iš Sąjungos teisės, o tapatybės dokumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Todėl jei pareiškėjai negali pateikti tapatybės dokumentų, jiems reikėtų sudaryti sąlygas tapatybę įrodyti kitomis priemonėmis, jei reikia, patikrinus duomenis valstybės narės, kurios pilietybę tvirtina turįs pareiškėjas, institucijose. Remiančioji ambasada ar konsulatas turėtų neatstovaujamiems piliečiams teikti jų tapatybei patvirtinti reikalingas priemones; |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(14) siekiant aiškiau apibrėžti, kokios reikalingos veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonės, reikėtų nustatyti bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo ribas. Neatstovaujamų piliečių konsulinė apsauga apima paramą įvairiomis tipinėmis situacijomis, pvz., arešto arba įkalinimo, sunkaus nelaimingo atsitikimo arba sunkios ligos ir mirties, taip pat pagalbą bei repatriaciją nelaimės atveju ir laikinųjų kelionės dokumentų išdavimą. Kadangi reikalinga apsauga visada priklauso nuo faktinės padėties, konsulinė apsauga neturėtų apsiriboti konkrečiai šioje direktyvoje minimais atvejais; |
(14) siekiant aiškiau apibrėžti, kokios reikalingos veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonės, reikėtų nustatyti bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo ribas. Neatstovaujamų piliečių konsulinė apsauga apima paramą įvairiais įprastais atvejais, pvz., arešto arba įkalinimo, sunkaus nelaimingo atsitikimo arba sunkios ligos ir mirties, taip pat pagalbą bei repatriaciją nelaimės atveju ir laikinųjų kelionės dokumentų išdavimą ir paramą susidarius krizinėms situacijoms. Kadangi reikalinga apsauga visada priklauso nuo faktinės padėties, konsulinė apsauga neturėtų apsiriboti konkrečiai šioje direktyvoje minimais atvejais; |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(14a) Teikiant konsulinę apsaugą arešto arba įkalinimo atveju reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją, ypač kai areštuojami arba įkalinami nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys, kurių padaryti nusikaltimai tiesiogiai susiję su tuo, kad jie yra prekybos žmonėmis aukos. Neatstovaujami piliečiai gali būtų daug labiau pažeidžiami dėl to, kad jiems tiesiogiai neatstovaujama. |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(15) siekiant veiksmingo valstybių narių konsulinių įstaigų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo, būtina nustatyti, kokios rūšies parama teiktina konkrečiais atvejais. Paramos rūšys turėtų atspindėti bendrą valstybių narių praktiką ir nepažeisti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 23 straipsnio, kuriame valstybėms narėms nustatyta pareiga teikti apsaugą tokiomis pat sąlygomis, kokias jos taiko savo piliečiams; |
(15) siekiant veiksmingo valstybių narių konsulinių įstaigų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo, būtina nustatyti, kokios rūšies parama teiktina konkrečiais atvejais. Paramos rūšys turėtų atspindėti bendrą valstybių narių praktiką ir nepažeisti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 23 straipsnio, kuriame valstybėms narėms nustatyta pareiga teikti apsaugą tokiomis pat sąlygomis, kokias jos taiko savo piliečiams. Reikėtų užtikrinti tai, kad kalbos barjeras būtų įveiktas ir neatstovaujamiems piliečiams būtų teikiamos vertimo žodžiu paslaugos arba kita reikalinga pagalba; |
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(18a) valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę įsteigti konsulinės apsaugos patikos fondą, iš kurio lėšų remiančiosios valstybės narės ambasada arba konsulatas galėtų avansu padengti savo pagalbos neatstovaujamam piliečiui išlaidas ir į kurį kitos valstybės narės turėtų grąžinti avansu išmokėtas lėšas, skirtas neatstovaujamam piliečiui padėti. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų nustatyti aiškias taisykles, kuriomis būtų apibrėžtas finansinės naštos paskirstymas, siekiant užtikrinti, kad toks fondas veiktų tinkamai; |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(20) atsižvelgiant į veiklos koordinavimą vietoje ir per krizę, reikėtų aiškiau apibrėžti kompetencijos sritis ir atitinkamas funkcijas, kad neatstovaujamais piliečiais būtų visapusiškai pasirūpinta. Konsulinėms įstaigoms bendradarbiaujant vietos lygmeniu, neatstovaujamiems piliečiams reikėtų skirti pakankamai dėmesio, pvz., rinkti reikiamus valstybių narių artimiausių ambasadų ir konsulatų regione kontaktinius duomenis; |
(20) atsižvelgiant į veiklos koordinavimą per krizę, reikėtų aiškiau apibrėžti kompetencijos sritis ir atitinkamas funkcijas, kad neatstovaujamais piliečiais būtų visapusiškai pasirūpinta. Per krizę Sąjungos delegacijos turėtų užtikrinti reikalingą valstybių narių koordinavimą. Kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) galėtų atlikti savo vaidmenį, jai reikėtų suteikti reikalingas lėšas, kurios taip pat būtų skirtos valstybių narių konsulinių įstaigų darbuotojų mokymams; |
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(21) labai svarbu tinkamai pasirengti krizei ir aiškiai pasidalyti atsakomybę. Todėl rengiant krizei įveikti skirtus planus reikėtų visapusiškai atsižvelgti į neatstovaujamus piliečius ir koordinuoti nacionalinius planus. Atsižvelgiant į tai reikėtų išplėtoti vadovaujančios valstybės sąvoką; |
(21) labai svarbu tinkamai pasirengti krizei ir aiškiai pasidalyti atsakomybę. Todėl rengiant krizei įveikti skirtus planus reikėtų visapusiškai atsižvelgti į neatstovaujamus piliečius, o EIVT turėtų koordinuoti nacionalinius krizės įveikimo planus; |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(22a) rengiantis krizėms EIVT turėtų organizuoti konsulinių įstaigų darbuotojų mokymus, kad jiems būtų lengviau teikti pagalbą visiems, taip pat neatstovaujamiems, piliečiams; |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(22a) konsulinių įstaigų darbuotojams turėtų būti rengiami mokymai siekiant pagerinti bendradarbiavimą ir suteikti jiems daugiau žinių apie piliečių teises pagal Sutartis ir šią direktyvą; |
Pagrindimas | |
Svarbu užtikrinti, kad konsulinių įstaigų darbuotojai būtų informuoti apie kitų valstybių narių piliečių, kurie kreipiasi į juos prašydami pagalbos, teises. | |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(23) trečiosiose šalyse Sąjungai atstovauja Sąjungos delegacijos, kurios kartu su valstybių narių diplomatinėmis ir konsulinėmis atstovybėmis padeda Sąjungos piliečiams naudotis teise į konsulinę apsaugą, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 35 straipsnyje. Laikydamosi Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių, valstybės narės gali teikti konsulinę apsaugą kitos valstybės narės vardu, nebent tam prieštarautų atitinkama trečioji šalis. Valstybės narės turėtų imtis su trečiosiomis šalimis susijusių būtinų priemonių, kad konsulinę apsaugą būtų galima teikti kitos valstybės narės vardu; |
(23) trečiosiose šalyse Sąjungai atstovauja Sąjungos delegacijos, kurios kartu su valstybių narių diplomatinėmis ir konsulinėmis atstovybėmis padeda Sąjungos piliečiams naudotis teise į konsulinę apsaugą, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 35 straipsnyje. Sąjungos delegacijos turėtų užtikrinti būtiną valstybių narių tarpusavio veiklos koordinavimą ir prireikus joms gali būti pavedamos konsulinės užduotys. Kad EIVT galėtų atlikti šį vaidmenį, jai turėtų būti skiriamos būtinos lėšos; |
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(25) ši direktyva neturėtų daryti poveikio palankesnėms nacionalinėms nuostatoms, jeigu jos suderinamos su šia direktyva; |
(25) ši direktyva neturėtų daryti poveikio palankesnėms nacionalinėms nuostatoms, jeigu jos suderinamos su šia direktyva. Pagal šią direktyvą valstybės narės neturėtų būti įpareigotos neatstovaujamiems piliečiams teikti tokios paramos, kokios jos neteikia savo piliečiams; |
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(25a) šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis atstovybių neturinčių valstybių narių pareigai ir (arba) teisei teikti tiesioginę pagalbą savo piliečiams tais atvejais, kai tai būtina ir (arba) pageidautina. Atstovybių neturinčios valstybės narės turėtų užtikrinti nuolatinę paramą valstybėms narėms, kurios teikia konsulinę pagalbą savo piliečiams; |
Pagrindimas | |
Šiuo pakeitimu siekiama patikslinti, kad valstybės narės prisideda prie teikiamos pagalbos savo piliečiams net ir tose šalyse, kuriose jos neturi atstovybės. | |
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(25b) siekiant užtikrinti, kad ši direktyva veiktų sklandžiai ir efektyviai, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl bet kokio priedų keitimo. Ypač svarbu, kad Komisija, vykdydama parengiamuosius darbus, tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai; |
Pagrindimas | |
Nuomonės referentas mano, kad Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai iš dalies keisti priedus, nes juose pateikiamos formos, kurias kartais gali reikėti atnaujinti. Atitinkamos įgyvendinimo nuostatos pateikiamos naujuose 18a ir 18b straipsniuose. | |
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 27 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(27) kadangi chartijoje nustatytas diskriminacijos uždraudimas, valstybės narės šią direktyvą turėtų įgyvendinti nediskriminuodamos šia direktyva besinaudojančių asmenų jokiais pagrindais, pvz., dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės arba socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos arba tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos, |
(27) kadangi chartijoje, ypač jos 21 straipsnyje, nustatytas diskriminacijos uždraudimas, valstybės narės, Sąjungos delegacijos ir prireikus Europos išorės veiksmų tarnyba šią direktyvą visada turėtų įgyvendinti nediskriminuodamos šia direktyva besinaudojančių asmenų jokiais pagrindais, pvz., dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės arba socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos arba tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos, |
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(28a) valstybės narės turėtų skatinti savo piliečius prieš vykstant į trečiąsias šalis registruotis savo užsienio reikalų ministerijų interneto svetainėse, kad prireikus, ypač krizių atvejais, būtų lengviau jiems suteikti pagalbą; |
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 29 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(29a) Komisija turėtų apsvarstyti galimybę įsteigti visą parą ir nedarbo dienomis veikiančią specialią liniją, kad piliečiai, kuriems reikia skubios konsulinės apsaugos, galėtų lengvai gauti informaciją; |
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Šia direktyva nustatomos bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo priemonės, būtinos siekiant palengvinti Sąjungos piliečių naudojimąsi teise į kitos valstybės narės diplomatinę ar konsulinę apsaugą trečiosios šalies teritorijoje, kurioje valstybė narė, kurių pilietybę jie turi, neturi atstovybės, tokiomis pat sąlygomis, kokias ta valstybė narė taiko savo piliečiams. |
Šia direktyva nustatomos bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo priemonės, būtinos siekiant palengvinti Sąjungos piliečiams kitos valstybės narės arba Sąjungos delegacijos teikiamą diplomatinę ar konsulinę apsaugą trečiosios šalies teritorijoje, kurioje valstybė narė, kurios pilietybę jie turi, neturi atstovybės, tokiomis pat sąlygomis, kokias ta valstybė narė taiko savo piliečiams. Prireikus Sąjungos delegacijoms taip pat galėtų būti pavedamos konsulinės užduotys, susijusios su neatstovaujamais piliečiais. |
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Kiekvienam tam tikros Sąjungos valstybės narės, kuri neturi diplomatinės arba konsulinės atstovybės trečiojoje šalyje, piliečiui (toliau – neatstovaujamas pilietis) suteikiama teisė į kitos valstybės narės konsulinės arba diplomatinės įstaigos apsaugą tokiomis pat sąlygomis, kokias ta valstybė narė taiko savo piliečiams. |
1. Kiekvienam tam tikros Sąjungos valstybės narės, kuri neturi diplomatinės arba konsulinės atstovybės trečiojoje šalyje, piliečiui (toliau – neatstovaujamas pilietis) teikiama kitos valstybės narės konsulinės ar diplomatinės įstaigos apsauga tokiomis pat sąlygomis, kokias ta valstybė narė taiko savo piliečiams, arba teikiama Sąjungos delegacijos apsauga. |
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Neatstovaujamų piliečių šeimos nariams, kurie nėra Sąjungos piliečiai, suteikiama teisė į konsulinę apsaugą tokiomis pat sąlygomis, kokias remiančioji valstybė narė taiko savo piliečių šeimos nariams, kurie nėra jos piliečiai. |
3. Neatstovaujamų piliečių šeimos nariams, kurie nėra Sąjungos piliečiai, suteikiama teisė į konsulinę apsaugą tokiomis pat sąlygomis, kokias kilmės valstybė narė taiko savo piliečių šeimos nariams, arba teisė į Sąjungos delegacijos konsulinę apsaugą. |
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Garbės konsulai prilyginami pasiekiamoms ambasadoms ar konsulatams atsižvelgiant į jų kompetenciją pagal nacionalinę teisę ir praktiką. |
3. Garbės konsulai prilyginami pasiekiamoms ambasadoms ar konsulatams atsižvelgiant į atitinkamą jų kompetenciją pagal nacionalinę teisę ir praktiką. |
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Neatstovaujami piliečiai gali pasirinkti, į kurios valstybės narės ambasadą ar konsulatą kreiptis dėl konsulinės apsaugos. |
1. Neatstovaujami piliečiai gali pasirinkti, į kurios valstybės narės ambasadą ar konsulatą kreiptis dėl konsulinės apsaugos. Jie taip pat gali prašyti Sąjungos delegacijos pagalbos, kai tik ji būtina ar gali būti naudinga. Valstybės narės savo užsienio reikalų ministerijų interneto svetainėse paskelbia informaciją apie savo piliečių teisę kreiptis dėl konsulinės apsaugos į kitos valstybės narės diplomatines ar konsulines tarnybas trečiosiose šalyse, kur tos valstybės narės nėra atstovaujamos, ir apie naudojimosi šia teise sąlygas remiantis šia direktyva. |
Pagrindimas | |
Turėtų būti pabrėžiamas Sąjungos delegacijos vaidmuo. | |
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Valstybė narė gali nuolat atstovauti kitai valstybei narei, o valstybių narių ambasados ar konsulatai trečiojoje šalyje – sudaryti naštos pasidalijimo susitarimus, jeigu užtikrinamas veiksmingas prašymų nagrinėjimas. Valstybės narės informuoja Europos Komisiją apie tokius susitarimus, o ši juos paskelbia tam skirtoje savo svetainėje. |
2. Siekdamos sudaryti neatstovaujamiems piliečiams galimybę naudotis konsuline apsauga ir užtikrinti veiksmingą prašymų nagrinėjimą, valstybių narių atstovybės ir prireikus ES delegacija gali sudaryti vietos naštos pasidalijimo ir keitimosi informacija susitarimus. Pranešus apie šiuos vietos susitarimus vietos institucijoms, apie juos taip pat turėtų būti informuojama Komisija ir EIVT, taip pat jie turėtų būti skelbiami Komisijos interneto svetainėje ir atitinkamose valstybių narių interneto svetainėse. Šiuose susitarimuose visiškai laikomasi direktyvos nuostatų. |
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Jei Sąjungos pilietis negali pateikti galiojančio paso arba tapatybės kortelės, pilietybė gali būti įrodoma bet kokiomis kitomis priemonėmis, jei reikia, patikrinus duomenis valstybės narės, kurios pilietybę tvirtina turįs pareiškėjas, institucijose. |
2. Jei Sąjungos pilietis negali pateikti galiojančio paso arba tapatybės kortelės, pilietybė gali būti įrodoma bet kokiomis kitomis priemonėmis, jei reikia, patikrinus duomenis valstybės narės, kurios pilietybę tvirtina turįs pareiškėjas, institucijose. Remiančioji ambasada ar konsulatas neatstovaujamiems piliečiams teikia priemones, reikalingas jų tapatybei patvirtinti; |
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 skyriaus 5 a straipsnis (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
2 SKYRIUS |
|
|
Bendradarbiavimas teikiant konsulinę apsaugą ir veiklos koordinavimas vietos lygmeniu |
|
|
5a straipsnis |
|
|
Bendrasis principas |
|
Valstybių narių diplomatinės ir konsulinės įstaigos glaudžiai bendradarbiauja ir koordinuoja veiklą tarpusavyje ir su Sąjunga, kad užtikrintų neatstovaujamų piliečių apsaugą tokiomis pat sąlygomis, kokias valstybės narės, turinčios atstovybes, taiko savo piliečiams. Kai konsulatas ar ambasada remia neatstovaujamą pilietį, kreipiamasi į regioniniu lygmeniu atsakingą artimiausią konsulatą ar ambasadą arba į valstybės narės, kurios pilietybę turi pilietis, užsienių reikalų ministeriją. Valstybės narės apie atitinkamus užsienio reikalų ministerijų kontaktinius asmenis praneša Europos išorės veiksmų tarnybai, kuri jų duomenis nuolat atnaujina savo saugioje svetainėje. |
Valstybių narių diplomatinės ir konsulinės įstaigos glaudžiai bendradarbiauja ir koordinuoja veiklą tarpusavyje ir su Sąjunga, kad užtikrintų neatstovaujamų piliečių apsaugą tokiomis pat sąlygomis, kokias valstybės narės, turinčios atstovybes, taiko savo piliečiams. Sąjungos delegacijos palengvina valstybių narių tarpusavio, taip pat valstybių narių ir Sąjungos bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą, kad užtikrintų neatstovaujamų piliečių apsaugą tokiomis pat sąlygomis, kokias valstybės narės, turinčios atstovybes, taiko savo piliečiams. Kai konsulatas ar ambasada arba prireikus Sąjungos delegacija padeda neatstovaujamam piliečiui, kreipiamasi į valstybės narės, kurios pilietybę turi pilietis, regioniniu lygmeniu atsakingą artimiausią konsulatą ar ambasadą arba į tos valstybės narės užsienių reikalų ministeriją, arba į Sąjungos delegaciją ir su jomis bendradarbiaujama siekiant nustatyti tinkamas priemones, kurių turi būti imamasi. Valstybės narės apie atitinkamus užsienio reikalų ministerijų kontaktinius asmenis praneša Europos išorės veiksmų tarnybai, kuri jų duomenis nuolat atnaujina savo saugioje interneto svetainėje. |
Pagrindimas | |
2 skyrius išplečiamas ir apima 6 straipsnį. Skyriaus pavadinimas keičiamas. | |
Naujas 5a straipsnis toks pats, kaip pasiūlymo dėl direktyvos 7 straipsnis, kurį jis pakeičia. Tekstas papildytas šia fraze: „bendradarbiaujama siekiant nustatyti tinkamas priemones, kurių turi būti imamasi“. | |
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. 1 dalyje minėta konsulinė apsauga apima paramą tokiais atvejais: |
2. 1 dalyje minėta konsulinė apsauga apima paramą visų pirma tokiais atvejais: |
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies b punktas | |
|
b) nukentėjus nuo nusikaltimo; |
b) nukentėjus nuo nusikaltimo arba esant pavojui nukentėti nuo nusikaltimo; |
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pirma a pastraipa (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
Ši konsulinė apsauga teikiama ir susidarius visoms kitoms situacijoms, kai atstovybę turinti valstybė narė įprastai teiktų paramą savo piliečiams. |
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Kai neatstovaujamas pilietis areštuojamas arba įkalinamas, valstybių narių ambasados ar konsulatai, laikydamiesi 6 straipsnio 1 dalies: |
1. Kai neatstovaujamas pilietis areštuojamas arba kitaip sulaikomas, valstybių narių ambasados ar konsulatai, laikydamiesi 6 straipsnio 1 dalies: |
|
a) piliečio prašymu padeda informuoti piliečio šeimos narius arba kitus giminaičius; |
a) piliečio prašymu padeda informuoti piliečio šeimos narius arba kitus giminaičius; |
|
b) lanko pilietį ir stebi, ar laikomasi minimalių kalinimo reikalavimų; |
b) lanko pilietį ir užtikrina, kad būtų laikomasi minimalių kalinimo sąlygų; |
|
c) teikia piliečiui informaciją apie kalinių teises. |
c) teikia piliečiui informaciją apie jo(jos) teises; |
|
|
ca) užtikrina, kad pilietis gautų tinkamą teisinę konsultaciją. |
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Ambasada ar konsulatas valstybei narei, kurios pilietybę turi pilietis, praneša apie piliečio lankymus ir apie minimalių kalinimo reikalavimų laikymosi stebėjimo rezultatus. Ji nuolat informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie skundus dėl netinkamo elgesio su įkalintu piliečiu. |
3. Ambasada ar konsulatas valstybei narei, kurios pilietybę turi pilietis, praneša apie piliečio lankymą ir apie minimalių kalinimo sąlygų laikymosi stebėjimo rezultatus. Ji nedelsdama informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie skundus dėl netinkamo elgesio su įkalintu piliečiu ir informuoja piliečio valstybę narę apie veiksmus, kurių imtasi siekiant išvengti tokio netinkamo elgesio ir užtikrinti, kad būtų laikomasi minimalių kalinimo sąlygų. |
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 4 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
4. Ambasada ar konsulatas informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie piliečiui jos suteiktą informaciją, susijusią su jo teisėmis. Jie tarpininkauja ir teikia paramą, kai pilietis rengia malonės arba paleidimo prieš terminą prašymus ir pageidauja kreiptis dėl perkėlimo. Prireikus jie tarpininkauja saugant per valstybės narės, kurios pilietybę turi pilietis, diplomatines ar konsulines įstaigas deponuotus teisinius honorarus. |
4. Ambasada ar konsulatas informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie piliečiui jos suteiktą informaciją, susijusią su jo teisėmis. Jie tarpininkauja ir užtikrina, kad pilietis gautų tinkamą teisinę konsultaciją, teikia paramą, taip pat kai pilietis rengia malonės arba paleidimo prieš terminą prašymus ir pageidauja kreiptis dėl perkėlimo. Prireikus jie tarpininkauja saugant per valstybės narės, kurios pilietybę turi pilietis, diplomatines ar konsulines įstaigas deponuotus teisinius honorarus. |
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Kai neatstovaujamas pilietis nukenčia nuo nusikaltimo, valstybių narių ambasados ar konsulatai, laikydamiesi 6 straipsnio 1 dalies: |
1. Kai neatstovaujamas pilietis nukenčia nuo nusikaltimo arba jam kyla pavojus nukentėti nuo nusikaltimo, valstybių narių ambasados ar konsulatai, laikydamiesi 6 straipsnio 1 dalies: |
|
a) piliečio pageidavimu padeda informuoti piliečio šeimos narius arba kitus giminaičius; |
a) piliečio pageidavimu padeda informuoti piliečio šeimos narius arba kitus giminaičius; |
|
b) teikia piliečiui informaciją ir (arba) paramą, susijusią su tam tikrais teisiniais klausimais ir jo sveikatos priežiūra. |
b) teikia piliečiui informaciją ir (arba) paramą, susijusią sveikatos priežiūra. |
|
|
ba) teikia piliečiui informaciją apie jo (jos) teises ir tinkamą teisinę konsultaciją ir patarimus. |
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Ambasada ar konsulatas informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie incidentą, jo sunkumą bei suteiktą paramą ir susisiekia su piliečio šeimos nariais arba kitais giminaičiais, jeigu, kai galėjo, pilietis davė sutikimą. |
2. Ambasada ar konsulatas informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie incidentą, jo sunkumą ir suteiktą paramą. Ši valstybė narė susisiekia su jo šeimos nariais arba kitais giminaičiais, išskyrus atvejus, kai pilietis nesutinka, kad tai būtų padaryta. |
Pagrindimas | |
Šis ir kitas pakeitimai pateikti atsižvelgiant į kalbos barjerą, kuris gali iškilti tarp konsulinės įstaigos darbuotojų ir piliečio šeimos. Derėtų numatyti, kad su šeima susisiektų jų valstybės narės įstaigos. | |
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Ambasada ar konsulatas informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie incidentą, jo sunkumą bei suteiktą paramą ir, jeigu reikia, susisiekia su aukos šeimos nariais arba kitais giminaičiais. Jie informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie medicininės evakuacijos poreikį. Medicininei evakuacijai visada reikia išankstinio valstybės narės, kurios pilietybę turi pilietis, sutikimo, išskyrus ypatingos skubos atvejus. |
2. Ambasada ar konsulatas informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie incidentą, jo sunkumą ir suteiktą paramą. Ši valstybė narė susisiekia su aukos šeimos nariais arba kitais giminaičiais, išskyrus atvejus, kai pilietis nesutinka, kad tai būtų padaryta. Jie informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie medicininės evakuacijos poreikį. Medicininei evakuacijai visada reikia išankstinio valstybės narės, kurios pilietybę turi pilietis, sutikimo, išskyrus ypatingos skubos atvejus. |
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 a straipsnis (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
11a straipsnis |
|
|
Bendradarbiavimas vietos lygmeniu |
|
|
Bendradarbiaujant vietos lygmeniu rengiamuose posėdžiuose reguliariai keičiamasi informacija, susijusia su neatstovaujamais piliečiais, jų saugumu, kalinimo sąlygomis ir galimybe gauti konsulinę apsaugą. Posėdžiui pirmininkauja vietos lygmeniu paskirtas valstybės narės arba Sąjungos delegacijos atstovas, nebent užsienio reikalų ministerijos centriniu lygmeniu susitartų kitaip. Pirmininkas renka ir reguliariai atnaujina kontaktinius duomenis, visų pirma neatstovaujamų valstybių narių kontaktinių asmenų, ir jais dalijasi su vietinėmis ambasadomis, konsulatais ir Sąjungos delegacija. |
Pagrindimas | |
Šis straipsnis identiškas pasiūlymo dėl direktyvos 14 straipsniui, tik įtrauktas kitoje vietoje. | |
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 skyriaus 12 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3 SKYRIUS |
Išbraukta. |
|
Finansinės procedūros |
|
|
12 straipsnis |
|
|
Bendrosios taisyklės |
|
|
Kai neatstovaujamas pilietis prašo paramos finansinio avanso arba repatriacijos forma, laikantis 6 straipsnio 1 dalies, taikoma tokia procedūra: |
|
|
a) neatstovaujamas pilietis įsipareigoja grąžinti valstybei narei, kurios pilietybę jis turi, visą finansinio avanso sumą arba apmokėti patirtas išlaidas ir, kai taikoma, sumokėti konsulinį mokestį, užpildydamas 1 priede pateiktą pavyzdinę formą; |
|
|
b) remiančiosios ambasados ar konsulato reikalavimu valstybė narė, kurios pilietybę turi pilietis, nedelsdama pateikia su prašymu susijusią reikalingą informaciją ir nurodo, ar imamas konsulinis mokestis; |
|
|
c) remiančioji ambasada ar konsulatas informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie finansinio avanso ar repatriacijos prašymus, kuriuos jie išnagrinėjo; |
|
|
d) remiančiosios ambasados ar konsulato rašytiniu prašymu valstybė narė, kurios pilietybę turi pilietis, kompensuoja visą finansinio avanso sumą arba apmoka patirtas išlaidas. |
|
Pagrindimas | |
Šis straipsnis identiškas pasiūlymo dėl direktyvos 16 straipsniui, tik perkeltas į kitą vietą. 3 skyrius išbrauktas. | |
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
13 straipsnis |
Išbraukta. |
|
Palengvinta procedūra per krizę |
|
|
1. Per krizę remiančioji ambasada ar konsulatas koordinuoja neatstovaujamo piliečio evakuaciją arba kitą jam teikiamą būtiną paramą su valstybe nare, kurios pilietybę jis turi. |
|
|
Remiančioji valstybė narė prašymus kompensuoti evakuacijos arba paramos išlaidas pateikia valstybės narės, kurios pilietybę turi pilietis, užsienio reikalų ministerijai. Remiančioji valstybė narė gali prašyti kompensuoti išlaidas, net jei neatstovaujamas pilietis nepasirašė įsipareigojimo grąžinti lėšas, kaip nustatyta 12 straipsnio a punkte. |
|
|
Ši nuostata neužkerta kelio valstybei narei, kurios pilietybę turi pilietis, siekti susigrąžinti išmokėtas sumas pagal nacionalines taisykles. |
|
|
2. Kilus didelei krizei, remiančiosios valstybės narės prašymu valstybė narė, kurios pilietybę turi pilietis, kompensuoja proporcingą evakuacijos ar paramos išlaidų dalį, bendras išlaidas padalydama iš paremtų piliečių skaičiaus. |
|
|
3. Kai išlaidų neįmanoma apskaičiuoti, remiančioji valstybė narė gali prašyti, kad išlaidos būtų kompensuojamos remiantis fiksuoto dydžio sumomis, atitinkančiomis suteiktos paramos rūšį, kaip nustatyta 2 priede. |
|
|
4. Jei remiančioji valstybė narė su pagalba susijusią finansinę paramą gavo pagal ES civilinės saugos mechanizmą, valstybės narės, kurios pilietybę turi pilietis, įnašas nustatomas išskaičiavus Sąjungos įnašą. |
|
|
5. Prašymams kompensuoti išlaidas naudojamos 2 priede nustatytos bendros formos. |
|
Pagrindimas | |
Šis straipsnis pakeistas nauju 16b straipsniu. | |
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 skyriaus antraštinė dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas vietos lygmeniu ir per krizę |
Bendradarbiavimas ir koordinavimas per krizę |
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
14 straipsnis |
Išbraukta. |
|
Bendradarbiavimas vietos lygmeniu |
|
|
Bendradarbiaujant vietos lygmeniu rengiamuose posėdžiuose reguliariai keičiamasi informacija apie neatstovaujamus piliečius, jų saugumą, kalėjimo sąlygas ir galimybę gauti konsulinę apsaugą. Posėdžiui pirmininkauja vietos lygmeniu paskirtas valstybės narės arba Sąjungos delegacijos atstovas, nebent užsienio reikalų ministerijos susitartų kitaip centriniu lygmeniu. Pirmininkas renka ir reguliariai atnaujina kontaktinius duomenis, visų pirma neatstovaujamų valstybių narių kontaktinių asmenų, ir jais dalijasi su vietinėmis ambasadomis, konsulatais bei Sąjungos delegacija. |
|
Pagrindimas | |
Žr. 24 pakeitimo pagrindimą. | |
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Kad krizei būtų visapusiškai pasirengta, vietiniuose nenumatytų atvejų planuose atsižvelgiama į neatstovaujamus piliečius. Trečiojoje šalyje atstovybę turinčios valstybės narės koordinuoja nenumatytų atvejų planus tarpusavyje ir su Sąjungos delegacija. Jos susitaria dėl atitinkamų užduočių, kad neatstovaujami piliečiai gautų visapusišką paramą per krizę, paskiria rinkimosi vietų atstovus ir neatstovaujamus piliečius informuoja apie pasirengimo krizei susitarimus tokiomis pat sąlygomis, kokias taiko savo piliečiams. |
1. Kad krizei būtų visapusiškai pasirengta, Sąjungos delegacijos koordinuoja nenumatytų atvejų planus tarp valstybių narių, įskaitant būtinų užduočių paskirstymą, kad neatstovaujami piliečiai gautų visapusišką paramą per krizę, rinkimosi vietų atstovų skyrimą ir informacijos suteikimą neatstovaujamiems piliečiams apie pasirengimo krizei susitarimus tokiomis pat sąlygomis, kokias taiko savo piliečiams. |
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Per krizę valstybės narės ir Sąjunga glaudžiai bendradarbiauja siekdamos neatstovaujamiems piliečiams užtikrinti veiksmingą paramą. Valstybės narės ir Sąjunga laiku informuoja viena kitą apie turimus evakuacijos pajėgumus. Jei valstybės narės prašo, joms gali padėti dabartinės Sąjungos lygmens intervencijos grupės, įskaitant konsulinius ekspertus, ypač iš neatstovaujamų valstybių narių. |
2. Per krizę valstybės narės ir EIVT glaudžiai bendradarbiauja siekdamos neatstovaujamiems piliečiams užtikrinti veiksmingą paramą. Sąjungos delegacija koordinuoja, kad būtų laiku keičiamasi informacija apie turimus evakuacijos pajėgumus, koordinuoja pačią evakuaciją ir teikia būtiną evakuacijos paramą, prireikus pasitelkia į pagalbą dabartines Sąjungos lygmens intervencijos grupes, įskaitant konsulinius ekspertus, ypač iš neatstovaujamų valstybių narių. |
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio antraštinė dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Vadovaujanti valstybė |
Rengimosi krizei koordinavimas ir koordinavimas per krizę |
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Šioje direktyvoje vadovaujanti (-čios) valstybė(s) yra viena ar daugiau valstybių narių tam tikroje trečiojoje šalyje, atsakingų už paramos rengiantis krizei ir per krizę koordinavimą bei vadovavimą jai, įskaitant atsakomybę už neatstovaujamus piliečius. |
1. Sąjungos delegacijos yra atsakingos už paramos rengiantis krizei ir per krizę koordinavimą ir teikimą, įskaitant atsakomybę už neatstovaujamus piliečius. |
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Valstybė narė paskiriama vadovaujančia valstybe tam tikroje trečiojoje šalyje, jei ji pranešė apie tokį ketinimą per saugų komunikacijos tinklą, nebent kita valstybė narė tam paprieštarautų per 30 dienų arba valstybė, kuriai siūloma vadovauti, atsisakytų tokios užduoties per saugų komunikacijos tinklą. Jei daugiau nei viena valstybė narė pageidauja kartu vykdyti vadovaujančios valstybės užduotį, jos kartu praneša apie tokį ketinimą per saugų komunikacijos tinklą. Per krizę viena ar daugiau valstybių narių gali nedelsdamos įsipareigoti vykdyti šią užduotį ir apie tai praneša per 24 valandas. Valstybės narės gali atmesti pasiūlymą, tačiau jų piliečiai ir kiti galimi paramos gavėjai pagal 6 straipsnio 1 dalį išsaugo teisę gauti paramą iš vadovaujančios valstybės. Jei vadovaujančios valstybės nėra, vietoje atstovybę turinčios valstybės narės susitaria, kuri valstybė narė koordinuos paramą neatstovaujamiems piliečiams. |
Išbraukta. |
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Siekiant pasirengti krizei, vadovaujanti (-čios) valstybė(s) užtikrina, kad į neatstovaujamus piliečius būtų deramai atsižvelgta ambasadų ir konsulatų rengiamuose nenumatytų atvejų planuose, kad šie planai derėtų tarpusavyje ir kad ambasados, konsulatai bei Sąjungos delegacijos būtų deramai informuojami apie šiuos susitarimus. |
3. Siekdama pasirengti krizei Sąjungos delegacija užtikrina, kad į neatstovaujamus piliečius būtų deramai atsižvelgta ambasadų ir konsulatų rengiamuose nenumatytų atvejų planuose, kad šie planai derėtų tarpusavyje ir kad ambasados ir konsulatai būtų deramai informuojami apie šiuos susitarimus. |
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 4 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
4. Per krizę vadovaujanti (-čios) valstybė(s) arba paramą koordinuojanti valstybė narė atsako už paramos neatstovaujamiems piliečiams koordinavimą, vadovavimą jai bei rinkimosi operacijas ir prireikus, padedant kitoms valstybėms narėms, užtikrina jų evakuaciją į saugią vietą. Taip pat numatomas neatstovaujamų valstybių narių kontaktinis asmuo, per kurį jos gali gauti informacijos apie savo piliečius ir koordinuoti reikiamą paramą. Vadovaujanti (-čios) valstybė(s) arba paramą neatstovaujamiems piliečiams koordinuojanti valstybė narė prireikus gali prašyti paramos pagal tokias priemones kaip ES civilinės saugos mechanizmas ir iš Europos išorės veiksmų tarnybos krizių valdymo struktūrų. Valstybės narės vadovaujančiai (-ioms) valstybei (-ėms) arba paramą koordinuojančiai valstybei teikia visą svarbią informaciją apie savo neatstovaujamus piliečius, patekusius į krizę. |
4. Per krizę Sąjungos delegacija atsako už paramos neatstovaujamiems piliečiams koordinavimą, vadovavimą jai bei rinkimosi operacijas ir padedant susijusioms valstybėms narėms, koordinuoja jų evakuaciją į saugią vietą. Taip pat numatomas neatstovaujamų valstybių narių kontaktinis asmuo, per kurį jos gali gauti informacijos apie savo piliečius ir koordinuoti reikiamą paramą. Sąjungos delegacija ir susijusios valstybės narės prireikus gali prašyti paramos pagal tokias priemones kaip ES civilinės saugos mechanizmas ir iš Europos išorės veiksmų tarnybos krizių valdymo organų. Valstybės narės Sąjungos delegacijai teikia visą svarbią informaciją apie savo neatstovaujamus piliečius, patekusius į krizę. |
Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 a skyrius (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
4a SKYRIUS (naujas) |
|
|
Finansinės procedūros |
Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 a straipsnis (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
16a straipsnis |
|
|
Bendrosios taisyklės |
|
|
Kai neatstovaujamas pilietis prašo paramos – finansinio avanso arba repatriacijos, laikantis 6 straipsnio 1 dalies, taikoma tokia procedūra: |
|
|
a) neatstovaujamas pilietis įsipareigoja grąžinti valstybei narei, kurios pilietybę jis turi, visą finansinio avanso sumą arba padengti patirtas išlaidas ir, kai taikoma, sumokėti konsulinį mokestį, užpildęs 1 priede pateiktą pavyzdinę formą; |
|
|
b) remiančiosios ambasados ar konsulato reikalavimu valstybė narė, kurios pilietybę turi pilietis, nedelsdama pateikia su prašymu susijusią reikalingą informaciją ir nurodo, ar imamas konsulinis mokestis; |
|
|
c) remiančioji ambasada ar konsulatas informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie finansinio avanso ar repatriacijos prašymus, kuriuos jie išnagrinėjo; |
|
|
d) remiančiosios ambasados ar konsulato prašymu pagal 1 priede pateiktą formą parengtu raštu valstybė narė, kurios pilietybę turi pilietis, kompensuoja visą finansinio avanso sumą arba padengia patirtas išlaidas. |
Pagrindimas | |
Žiūrėti 25 pakeitimo pagrindimą. | |
Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 b straipsnis (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
16b straipsnis |
|
|
Palengvinta procedūra per krizę |
|
|
1. Per krizę Sąjungos delegacija koordinuoja neatstovaujamo piliečio evakuaciją arba kitą jam teikiamą būtiną paramą su valstybe nare, kurios pilietybę jis turi. |
|
|
2. EIVT turi lėšų, reikalingų paramai rengiantis krizei ir per krizę koordinuoti ir teikti. |
Pagrindimas | |
Šiuo pakeitimu pakeičiamas pasiūlymo dėl direktyvos 13 straipsnis. | |
Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 a straipsnis (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
18a straipsnis |
|
|
Priedų keitimas |
|
|
Komisijai pagal 18b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl bet kokio priedų keitimo. |
Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 b straipsnis (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
18b straipsnis |
|
|
Naudojimasis įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus |
|
|
1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų. |
|
|
2. Įgaliojimai priimti 18a straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ...*. |
|
|
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 18a straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui. |
|
|
4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. |
|
|
5. Pagal 18a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, kai per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams. |
|
|
______ |
|
|
* Šios direktyvos įsigaliojimo diena. |
AIŠKINAMOJI DALIS
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 23 straipsnį kiekvienas Sąjungos pilietis, būdamas trečiojoje šalyje, kurioje jo valstybei narei nėra atstovaujama, turi teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių arba konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. Šis principas taip pat įtvirtintas Pagrindinių teisių chartijos 46 straipsnyje.
Šia direktyva panaikinamas Sprendimas 95/353/EB, kuris yra šiuo metu galiojantis teisės aktas.
Siekiant užtikrinti, jog ES piliečiai galėtų naudotis savo teisėmis, įskaitant teisę į apsaugą trečiosiose šalyse, reikia naujos teisėkūros priemonės. Stokholmo programoje raginama nustatyti bendras konsulinės apsaugos sąvokas, Europos Parlamentas šį raginimo pakartojo. Atsižvelgiant į tai, kad yra vis daugiau vietovių, kurias palietė krizės, dar labiau reikia bendro požiūrio.
Yra dviejų lygių konsulinė apsauga, tai galima atsekti ir pranešime:
– konsulinė apsauga vietos lygmeniu, taikoma kasdieniniame gyvenime,
– konsulinė apsauga per krizes.
Pagal Lisabonos sutartį valstybių narių solidarumas turi būti išsaugotas, taigi kasdieniais konsulinės apsaugos atvejais, pavyzdžiui, jei asmuo pameta tapatybės dokumentus, areštuojamas ar įkalinamas arba miršta, neatstovaujami asmenys turi teisę prašyti bet kurios valstybės narės diplomatinės ar konsulinės įstaigos suteikti pagalbą. Yra atvejų, kai to ES piliečio valstybės narės ambasada ar konsulatas yra toje trečiojoje šalyje, tačiau jie nepasiekiami. Komisijos pasiūlyme atsižvelgiant į šiuos atvejus galimybė pasiekti ambasadą arba konsulatą apibrėžiama, kaip galimybė pasiekti ambasadą ar konsulatą ir grįžti į išvykimo vietą tą pačią dieną, pagrįsta tuo, kaip dažnai kasdieniame gyvenime susiduriama su nenumatytais atvejais.
Pranešime siūloma, kad per krizes Sąjungos delegacija būtų atsakinga už paramos rengiantis krizei ir per krizę koordinavimą bei teikimą. Siekdama nei vadovaujančiai valstybei, nei kitai toje vietovėje atstovaujamai valstybei narei neužkrauti nepakeliamos naštos Sąjungos delegacija turėtų užsiimti visu bendradarbiavimo koordinavimu, taip pat nenumatytų atvejų planų tarp valstybių narių ir evakuacijos koordinavimu. Sąjungos delegacija turėtų užtikrinti, kad nenumatytų atvejų planuose būtų atsižvelgiama į visus ES piliečius, įskaitant neatstovaujamus piliečius. Šis nuostata suderinta su Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 35 straipsniu, kuriame teigiama, kad „Valstybių narių diplomatinės bei konsulinės atstovybės ir Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse (...) bendradarbiauja užtikrindamos sprendimų, apibrėžiančių Sąjungos pozicijas ir veiksmus (...) laikymąsi ir jų įgyvendinimą. Jos padeda įgyvendinti Sąjungos piliečių teises į apsaugą trečiųjų šalių teritorijoje pagal SESV 20 straipsnio 2 dalies c punktą ir pagal minėtos sutarties 23 straipsnį patvirtintas priemones.“
Pranešimas dėl kasdienės konsulinės apsaugos vietos lygiu pagrįstas galiojančiais finansiniais susitarimais. Antra vertus, krizių atvejais, kai Sąjungos delegacijoms suteikiamas koordinavimo vaidmuo, reikėtų skirti reikalingas lėšas šiam koordinavimui vykdyti. Be to Sąjungos delegacija prireikus gali prašyti paramos pagal tokias priemones kaip ES civilinės saugos mechanizmas. Tačiau siekdamos ateityje palengvinti konsulinę apsaugą valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę įsteigti konsulinės apsaugos patikos fondą, iš kurio lėšų padedančiosios valstybės narės ambasada arba konsulatas galėtų avansu padengti savo pagalbos neatstovaujamam piliečiui išlaidas ir į kurį kitos valstybės narės turėtų grąžinti avansu išmokėtas lėšas, skirtas neatstovaujamam piliečiui padėti.
Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (4.9.2012)
pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui
dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl Sąjungos piliečių užsienyje konsulinės apsaugos
(COM(2011)0881 – C7‑0017/2012 – 2011/0432(CNS))
Nuomonės referentė: Kristiina Ojuland
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Užsienio reikalų komitetas mano, kad labai svarbu aiškiau apibrėžti koordinavimo ir bendradarbiavimo priemones, būtinas kasdienei neatstovaujamų ES piliečių konsulinei apsaugai užtikrinti; konsulinė apsauga yra pagrindinė ES pilietybės suteikiama teisė, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20 straipsnio 2 dalies c punkte bei 23 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 46 straipsnyje.
Tačiau, komitetas laikosi nuomonės, kad Komisijos pasiūlymas galėjo būti ambicingesnis ir kad jame nepasinaudojama visomis Lisabonos sutarties siūlomomis galimybėmis, ypač ES delegacijų vaidmeniu, pabrėžiamu Europos Sąjungos sutarties 35 straipsnyje. Ši Tarybos direktyva turėtų sudaryti sąlygas tam, kad platus ES delegacijų tinklas atliktų didesnį vaidmenį užtikrinant konsulinę apsaugą. Komitetas mano, kad ilgainiui ES delegacijos šiuo požiūriu turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį koordinuojant ir aiškiai nustatytomis sąlygomis joms net turėtų būti pavesta atlikti konsulines užduotis. Tai leistų:
· supaprastinti ES piliečių užsienyje procedūras;
· sudaryti sąlygas masto ekonomijai labiau sutelkus žmoniškuosius ir finansinius išteklius;
· padidinti ES matomumą trečiosiose šalyse;
· sustiprinti ES pilietybę.
Pagal Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas, 5 straipsnio 10 dalį ES delegacijos valstybių narių prašymu padeda joms teikti apsaugą Sąjungos piliečiams trečiosiose šalyse lėšų atžvilgiu neutraliu pagrindu. Atliekant 2013 m. šio Tarybos sprendimo peržiūrą, be abejonės, reikėtų atidžiai išnagrinėti finansinius susitarimus, kurių reikia, kad ES delegacijos visiškai atliktų savo vaidmenį įgyvendinant mechanizmus, kurie įdiegti siekiant užtikrinti neatstovaujamų ES piliečių konsulinę apsaugą.
Todėl Užsienio reikalų komitetas siūlo, kad ši Tarybos direktyva būtų ES biudžeto eilutės 19–06–06 (konsulinės apsaugos) teisinis pagrindas, siekiant Sąjungai suteikti būtinas lėšas, kad jos delegacijos įvykdytų šias užduotis.
PAKEITIMAI
Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą įtraukti į savo pranešimą šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 a nurodomoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 35 straipsnį, |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(7) neatstovaujamiems piliečiams apsaugoti trečiosiose šalyse reikalingas veiksmingas bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas. Remiančiajai valstybei narei, turinčiai atstovybę trečiojoje šalyje, ir piliečio kilmės valstybei narei gali tekti glaudžiai bendradarbiauti. Konsulinis bendradarbiavimas vietos lygmeniu teikiant pagalbą neatstovaujamiems piliečiams gali būti sudėtingesnis, nes veiklą būtina koordinuoti su institucijomis, kurioms neatstovaujama vietoje. Siekiant užpildyti spragą dėl piliečio valstybės narės ambasados ar konsulato nebuvimo, reikėtų sukurti stabilią sistemą; |
(7) neatstovaujamiems piliečiams apsaugoti trečiosiose šalyse reikalingas veiksmingas bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas. Remiančiajai valstybei narei, turinčiai atstovybę trečiojoje šalyje, Sąjungos delegacijai toje trečiojoje šalyje ir piliečio kilmės valstybei narei gali tekti glaudžiai bendradarbiauti. Konsulinis bendradarbiavimas vietos lygmeniu teikiant pagalbą neatstovaujamiems piliečiams gali būti sudėtingesnis, nes veiklą būtina koordinuoti su institucijomis, kurioms neatstovaujama vietoje. Siekiant užpildyti spragą dėl piliečio valstybės narės ambasados ar konsulato nebuvimo, reikėtų sukurti stabilią sistemą; |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(21) labai svarbu tinkamai pasirengti krizei ir aiškiai pasidalyti atsakomybę. Todėl rengiant krizei įveikti skirtus planus reikėtų visapusiškai atsižvelgti į neatstovaujamus piliečius ir koordinuoti nacionalinius planus. Atsižvelgiant į tai reikėtų išplėtoti vadovaujančios valstybės sąvoką; |
(21) labai svarbu tinkamai pasirengti krizei ir aiškiai pasidalyti atsakomybę. Todėl rengiant krizei įveikti skirtus planus reikėtų visapusiškai atsižvelgti į neatstovaujamus piliečius ir koordinuoti nacionalinius planus. |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(23) trečiosiose šalyse Sąjungai atstovauja Sąjungos delegacijos, kurios kartu su valstybių narių diplomatinėmis ir konsulinėmis atstovybėmis padeda Sąjungos piliečiams naudotis teise į konsulinę apsaugą, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 35 straipsnyje. Laikydamosi Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių, valstybės narės gali teikti konsulinę apsaugą kitos valstybės narės vardu, nebent tam prieštarautų atitinkama trečioji šalis. Valstybės narės turėtų imtis su trečiosiomis šalimis susijusių būtinų priemonių, kad konsulinę apsaugą būtų galima teikti kitos valstybės narės vardu; |
(23) trečiosiose šalyse Sąjungai atstovauja Sąjungos delegacijos, kurios kartu su valstybių narių diplomatinėmis ir konsulinėmis atstovybėmis padeda Sąjungos piliečiams naudotis teise į konsulinę apsaugą, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 35 straipsnyje. Laikydamosi Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių, valstybės narės gali teikti konsulinę apsaugą kitos valstybės narės vardu, nebent tam prieštarautų atitinkama trečioji šalis. Valstybės narės turėtų imtis su trečiosiomis šalimis susijusių būtinų priemonių, kad konsulinę apsaugą būtų galima teikti kitos valstybės narės vardu. Sąjungos delegacijos turėtų užtikrinti būtiną valstybių narių tarpusavio veiklos koordinavimą ir, kai būtina ir tikslinga, joms turėtų būti pavedamos konsulinės užduotys, ypač esant sudėtingai padėčiai. Kad Sąjunga galėtų atlikti šį vaidmenį, jai turėtų būti skiriamos būtinos lėšos. |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Šia direktyva nustatomos bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo priemonės, būtinos siekiant palengvinti Sąjungos piliečių naudojimąsi teise į kitos valstybės narės diplomatinę ar konsulinę apsaugą trečiosios šalies teritorijoje, kurioje valstybė narė, kurių pilietybę jie turi, neturi atstovybės, tokiomis pat sąlygomis, kokias ta valstybė narė taiko savo piliečiams. |
Šia direktyva nustatomos bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo priemonės, būtinos siekiant palengvinti Sąjungos piliečių naudojimąsi teise į kitos valstybės narės diplomatinę ar konsulinę apsaugą trečiosios šalies teritorijoje, kurioje valstybė narė, kurių pilietybę jie turi, neturi atstovybės, tokiomis pat sąlygomis, kokias ta valstybė narė taiko savo piliečiams, arba į Sąjungos delegacijos toje trečiojoje šalyje apsaugą. |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 a straipsnis (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
1a straipsnis |
|
|
Sąjungos delegacijos |
|
|
1. Visų pirma Sąjungos delegacijos yra atsakingos už valstybių narių bendradarbiavimo ir jų tarpusavio veiklos koordinavimo užtikrinimą, teikiant konsulinę apsaugą neatstovaujamiems Sąjungos piliečiams, įskaitant naudojimąsi ta pačia infrastruktūra ir prieinamais ištekliais. |
|
|
2. Sąjungos delegacijoms, kai būtina ir tikslinga, gali taip pat būti pavedamos konsulinės užduotys neatstovaujamiems piliečiams. Todėl visos nuorodos į valstybių narių ambasadas arba konsulatus šioje direktyvoje laikomos nuorodomis į „valstybių narių ambasadas ar konsulatus arba Sąjungos delegacijas, jei taip sutarta“. |
|
|
3. Sąjungos delegacijoms suteikiamos finansinės lėšos ir visi kiti būtini ištekliai, įskaitant ir atitinkamą mokymą ir gebėjimų stiprinimą užduotims, nurodytoms 1 ir 2 dalyse, vykdyti. |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Kiekvienam tam tikros Sąjungos valstybės narės, kuri neturi diplomatinės arba konsulinės atstovybės trečiojoje šalyje, piliečiui (toliau – neatstovaujamas pilietis) suteikiama teisė į kitos valstybės narės konsulinės arba diplomatinės įstaigos apsaugą tokiomis pat sąlygomis, kokias ta valstybė narė taiko savo piliečiams. |
1. Kiekvienam tam tikros Sąjungos valstybės narės, kuri neturi diplomatinės arba konsulinės atstovybės trečiojoje šalyje, piliečiui (toliau – neatstovaujamas pilietis) suteikiama teisė į bet kurios kitos valstybės narės konsulinės ar diplomatinės įstaigos apsaugą tokiomis pat sąlygomis, kokias ta valstybė narė taiko savo piliečiams, arba į Sąjungos delegacijos apsaugą. |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Neatstovaujamų piliečių šeimos nariams, kurie nėra Sąjungos piliečiai, suteikiama teisė į konsulinę apsaugą tokiomis pat sąlygomis, kokias remiančioji valstybė narė taiko savo piliečių šeimos nariams, kurie nėra jos piliečiai. |
3. Neatstovaujamų piliečių šeimos nariams, kurie nėra Sąjungos piliečiai, suteikiama teisė į konsulinę apsaugą tokiomis pat sąlygomis, kokias kilmės valstybė narė taiko savo piliečių šeimos nariams, arba į Sąjungos delegacijos konsulinę apsaugą. |
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Neatstovaujami piliečiai gali pasirinkti, į kurios valstybės narės ambasadą ar konsulatą kreiptis dėl konsulinės apsaugos. |
1. Sąjungos delegacijos informuoja neatstovaujamus piliečius apie galimybes gauti konsulinę apsaugą. Sąjungos delegacijos, valstybės narės ir Europos Komisija didina Sąjungos piliečių informuotumą apie jų teisę kreiptis dėl paramos į Sąjungos delegacijas trečiosiose šalyse. |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Valstybė narė gali nuolat atstovauti kitai valstybei narei, o valstybių narių ambasados ar konsulatai trečiojoje šalyje – sudaryti naštos pasidalijimo susitarimus, jeigu užtikrinamas veiksmingas prašymų nagrinėjimas. Valstybės narės informuoja Europos Komisiją apie tokius susitarimus, o ši juos paskelbia tam skirtoje savo svetainėje. |
2. Valstybė narė gali nuolat atstovauti kitai valstybei narei, o valstybių narių ambasados ar konsulatai trečiojoje šalyje – sudaryti naštos pasidalijimo susitarimus, jeigu užtikrinamas veiksmingas prašymų nagrinėjimas. Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse koordinuoja veiksmus siekdamos sudaryti šiuos susitarimus ir tinkamu laiku informuoja Europos Komisiją apie tokius susitarimus, o ši juos paskelbia tam skirtoje svetainėje. |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Valstybių narių diplomatinės ir konsulinės įstaigos glaudžiai bendradarbiauja ir koordinuoja veiklą tarpusavyje ir su Sąjunga, kad užtikrintų neatstovaujamų piliečių apsaugą tokiomis pat sąlygomis, kokias valstybės narės, turinčios atstovybes, taiko savo piliečiams. Kai konsulatas ar ambasada remia neatstovaujamą pilietį, kreipiamasi į regioniniu lygmeniu atsakingą artimiausią konsulatą ar ambasadą arba į valstybės narės, kurios pilietybę turi pilietis, užsienių reikalų ministeriją. Valstybės narės apie atitinkamus užsienio reikalų ministerijų kontaktinius asmenis praneša Europos išorės veiksmų tarnybai, kuri jų duomenis nuolat atnaujina savo saugioje svetainėje. |
Sąjungos delegacijos atlieka vadovaujantį vaidmenį užtikrinant valstybių narių, taip pat valstybių narių ir Sąjungos bendradarbiavimą ir jų veiklos tarpusavio koordinavimą, kad užtikrintų neatstovaujamų piliečių apsaugą tokiomis pat sąlygomis, kokias valstybės narės, turinčios atstovybes, taiko savo piliečiams. Kai konsulatas ar ambasada remia neatstovaujamą pilietį, kreipiamasi į regioniniu lygmeniu atsakingą artimiausią konsulatą ar ambasadą arba į valstybės narės, kurios pilietybę turi pilietis, užsienių reikalų ministeriją. Valstybės narės apie atitinkamus užsienio reikalų ministerijų kontaktinius asmenis praneša Europos išorės veiksmų tarnybai, kuri jų duomenis nuolat atnaujina savo saugioje svetainėje. |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Per krizę remiančioji ambasada ar konsulatas koordinuoja neatstovaujamo piliečio evakuaciją arba kitą jam teikiamą būtiną paramą su valstybe nare, kurios pilietybę jis turi. |
Per krizę remiančioji ambasada ar konsulatas arba Sąjungos delegacija koordinuoja neatstovaujamo piliečio evakuaciją arba kitą jam teikiamą būtiną paramą su valstybe nare, kurios pilietybę jis turi. |
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Bendradarbiaujant vietos lygmeniu rengiamuose posėdžiuose reguliariai keičiamasi informacija apie neatstovaujamus piliečius, jų saugumą, kalėjimo sąlygas ir galimybę gauti konsulinę apsaugą. Posėdžiui pirmininkauja vietos lygmeniu paskirtas valstybės narės arba Sąjungos delegacijos atstovas, nebent užsienio reikalų ministerijos susitartų kitaip centriniu lygmeniu. Pirmininkas renka ir reguliariai atnaujina kontaktinius duomenis, visų pirma neatstovaujamų valstybių narių kontaktinių asmenų, ir jais dalijasi su vietinėmis ambasadomis, konsulatais bei Sąjungos delegacija. |
Bendradarbiaujant vietos lygmeniu rengiamiems posėdžiams pirmininkauja Sąjungos delegacijos atstovas. Juose reguliariai keičiamasi informacija apie neatstovaujamus piliečius, jų saugumą, kalėjimo ir įkalinimo sąlygas, galimybę gauti konsulinę apsaugą ir krizių planavimą. Pirmininkas renka ir reguliariai atnaujina kontaktinius duomenis, visų pirma neatstovaujamų valstybių narių kontaktinių asmenų, ir jais dalijasi su vietinėmis ambasadomis ir konsulatais. |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Kad krizei būtų visapusiškai pasirengta, vietiniuose nenumatytų atvejų planuose atsižvelgiama į neatstovaujamus piliečius. Trečiojoje šalyje atstovybę turinčios valstybės narės koordinuoja nenumatytų atvejų planus tarpusavyje ir su Sąjungos delegacija. Jos susitaria dėl atitinkamų užduočių, kad neatstovaujami piliečiai gautų visapusišką paramą per krizę, paskiria rinkimosi vietų atstovus ir neatstovaujamus piliečius informuoja apie pasirengimo krizei susitarimus tokiomis pat sąlygomis, kokias taiko savo piliečiams. |
1. Kad krizei būtų visapusiškai pasirengta, Sąjungos delegacijos koordinuoja tarp valstybių narių nenumatytų atvejų planus, įskaitant užduočių paskirstymą, kad neatstovaujami piliečiai gautų visapusišką paramą per krizę, rinkimosi vietų atstovų skyrimą ir informacijos suteikimą neatstovaujamiems piliečiams apie pasirengimo krizei susitarimus tokiomis pat sąlygomis, kokias taiko savo piliečiams. |
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Per krizę valstybės narės ir Sąjunga glaudžiai bendradarbiauja siekdamos neatstovaujamiems piliečiams užtikrinti veiksmingą paramą. Valstybės narės ir Sąjunga laiku informuoja viena kitą apie turimus evakuacijos pajėgumus. Jei valstybės narės prašo, joms gali padėti dabartinės Sąjungos lygmens intervencijos grupės, įskaitant konsulinius ekspertus, ypač iš neatstovaujamų valstybių narių. |
2. Per krizę valstybės narės ir Sąjunga glaudžiai bendradarbiauja siekdamos neatstovaujamiems piliečiams užtikrinti veiksmingą paramą. Sąjungos delegacija laiku koordinuoja, kaip keičiamasi informacija apie turimus evakuacijos pajėgumus, ir teikia būtiną evakuacijos paramą, prireikus padedant dabartinėms Sąjungos lygmens intervencijos grupėms, įskaitant konsulinius ekspertus, ypač iš neatstovaujamų valstybių narių. |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio antraštinė dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Vadovaujanti valstybė |
Rengimosi krizei koordinavimas ir koordinavimas per krizę |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Šioje direktyvoje vadovaujanti (-čios) valstybė(s) yra viena ar daugiau valstybių narių tam tikroje trečiojoje šalyje, atsakingų už paramos rengiantis krizei ir per krizę koordinavimą bei vadovavimą jai, įskaitant atsakomybę už neatstovaujamus piliečius. |
1. Sąjungos delegacijos yra atsakingos už paramos rengiantis krizei ir per krizę koordinavimą bei vadovavimą jai, įskaitant atsakomybę už neatstovaujamus piliečius. |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Valstybė narė paskiriama vadovaujančia valstybe tam tikroje trečiojoje šalyje, jei ji pranešė apie tokį ketinimą per saugų komunikacijos tinklą, nebent kita valstybė narė tam paprieštarautų per 30 dienų arba valstybė, kuriai siūloma vadovauti, atsisakytų tokios užduoties per saugų komunikacijos tinklą. Jei daugiau nei viena valstybė narė pageidauja kartu vykdyti vadovaujančios valstybės užduotį, jos kartu praneša apie tokį ketinimą per saugų komunikacijos tinklą. Per krizę viena ar daugiau valstybių narių gali nedelsdamos įsipareigoti vykdyti šią užduotį ir apie tai praneša per 24 valandas. Valstybės narės gali atmesti pasiūlymą, tačiau jų piliečiai ir kiti galimi paramos gavėjai pagal 6 straipsnio 1 dalį išsaugo teisę gauti paramą iš vadovaujančios valstybės. Jei vadovaujančios valstybės nėra, vietoje atstovybę turinčios valstybės narės susitaria, kuri valstybė narė koordinuos paramą neatstovaujamiems piliečiams. |
Išbraukta. |
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Siekiant pasirengti krizei, vadovaujanti (-čios) valstybė(s) užtikrina, kad į neatstovaujamus piliečius būtų deramai atsižvelgta ambasadų ir konsulatų rengiamuose nenumatytų atvejų planuose, kad šie planai derėtų tarpusavyje ir kad ambasados, konsulatai bei Sąjungos delegacijos būtų deramai informuojami apie šiuos susitarimus. |
3. Siekiant pasirengti krizei, Sąjungos delegacija užtikrina, kad į neatstovaujamus piliečius būtų deramai atsižvelgta ambasadų ir konsulatų rengiamuose nenumatytų atvejų planuose, kad šie planai derėtų tarpusavyje ir kad ambasados ir konsulatai būtų deramai informuojami apie šiuos susitarimus. |
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 4 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
4. Per krizę vadovaujanti (-čios) valstybė(s) arba paramą koordinuojanti valstybė narė atsako už paramos neatstovaujamiems piliečiams koordinavimą, vadovavimą jai bei rinkimosi operacijas ir prireikus, padedant kitoms valstybėms narėms, užtikrina jų evakuaciją į saugią vietą. Taip pat numatomas neatstovaujamų valstybių narių kontaktinis asmuo, per kurį jos gali gauti informacijos apie savo piliečius ir koordinuoti reikiamą paramą. Vadovaujanti (-čios) valstybė(s) arba paramą neatstovaujamiems piliečiams koordinuojanti valstybė narė prireikus gali prašyti paramos pagal tokias priemones kaip ES civilinės saugos mechanizmas ir iš Europos išorės veiksmų tarnybos krizių valdymo struktūrų. Valstybės narės vadovaujančiai (-ioms) valstybei (-ėms) arba paramą koordinuojančiai valstybei teikia visą svarbią informaciją apie savo neatstovaujamus piliečius, patekusius į krizę. |
4. Per krizę Sąjungos delegacija atsako už paramos neatstovaujamiems piliečiams koordinavimą, vadovavimą jai bei rinkimosi operacijas ir prireikus, padedant valstybėms narėms, koordinuoja, kaip vykdoma jų evakuacija į saugią vietą. Taip pat numatomas neatstovaujamų valstybių narių kontaktinis asmuo, per kurį jos gali gauti informacijos apie savo piliečius ir koordinuoti reikiamą paramą. Sąjungos delegacija ir atitinkamos valstybės narės prireikus gali prašyti paramos pagal tokias priemones kaip ES civilinės saugos mechanizmas ir iš Europos išorės veiksmų tarnybos krizių valdymo struktūrų. Valstybės narės Sąjungos delegacijai teikia visą svarbią informaciją apie savo neatstovaujamus piliečius, patekusius į krizę. |
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Sąjungos piliečių užsienyje konsulinė apsauga |
||||
|
Nuorodos |
COM(2011)0881 – C7-0017/2012 – 2011/0432(CNS) |
||||
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
LIBE 2.2.2012 |
|
|
|
|
|
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
AFET 2.2.2012 |
||||
|
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data |
Kristiina Ojuland 11.1.2012 |
||||
|
Svarstymas komitete |
10.7.2012 |
|
|
|
|
|
Priėmimo data |
3.9.2012 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
32 1 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Bastiaan Belder, Elmar Brok, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Marietta Giannakou, Richard Howitt, Liisa Jaakonsaari, Anneli Jäätteenmäki, Evgeni Kirilov, Maria Eleni Koppa, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Eduard Kukan, Alexander Graf Lambsdorff, Vytautas Landsbergis, María Muñiz De Urquiza, Raimon Obiols, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Bernd Posselt, Fiorello Provera, Tokia Saïfi, Nikolaos Salavrakos, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Marek Siwiec, Charles Tannock, Sir Graham Watson, Boris Zala |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Emilio Menéndez del Valle, Norbert Neuser, Joachim Zeller |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Leonidas Donskis, Danuta Jazłowiecka |
||||
Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (12.7.2012)
pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui
dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl Sąjungos piliečių užsienyje konsulinės apsaugos
(COM(2011)0881 – C7‑0017/2012 – 2011/0432(CNS))
Nuomonės referentas: Tadeusz Zwiefka
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Piliečių, kurių valstybė narė neturi atstovybės, teisė prašyti kitų valstybių narių, turinčių atstovybes, konsulinių įstaigų pagalbos yra viena iš Sąjungos piliečiams suteiktų teisių. Atitinkamos teisinės nuostatos yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 23 straipsnis ir Pagrindinių teisių chartijos 46 straipsnis.
Teisinė sistema šiai teisei įgyvendinti iš pradžių buvo nustatyta pagal Sprendimą 95/353/EB. Taigi ši teisė numatyta jau kurį laiką. Vis dėlto būtina stiprinti šią sistemą, nes patirtis parodė, kad piliečiai negali visapusiškai pasinaudoti savo konsulinės apsaugos teisėmis.
Viena pagrindinių problemų yra tai, jog piliečiai nežino, kad jie turi teisė gauti kitos valstybės narės konsulato pagalbą būdami trečiojoje šalyje, kurioje jų valstybė narė neturi atstovybės. Šia nauja direktyva siekiama išspręsti minėtąją problemą.
Be to, šia direktyva siekiama taikyti labiau suderintą požiūrį pagalbos neatstovaujamiems Sąjungos piliečiams klausimu. Nedarant poveikio neatstovaujamų piliečių teisei prašyti bet kurios valstybės narės įstaigų pagalbos, šia direktyva pagal ES teisę bus sukurta sistema, kurią taikant valstybės narės galės susitarti, kad tam tikrose šalyse arba regione viena valstybė narė veiktų kaip vadovaujanti valstybė ir koordinuotų konsulinę veiklą. Tokie susitarimai bus skelbiami viešai, t. y. į tam tikras vietoves keliaujantys piliečiai žinos, į kurį konsulatą jie gali kreiptis pirmiausia.
Ilgos trukmės laikotarpiu tai gali padėti taupyti lėšas, nes valstybių narių susitarimu paskyrus vadovaujančią valstybę kitoms valstybėms narėms nebebus tokios didelės būtinybės turėti savo atstovybių atitinkamoje vietovėje.
Galiausiai, viena dabartinio konsulinio bendradarbiavimo kliūčių yra skirtinga valstybių narių praktika, susijusi su konsulinės pagalbos finansavimu. Kai kurios valstybės narės šią pagalbą finansuoja savo bendrojo biudžeto lėšomis, kitos laikosi pozicijos, kad pagalba pasinaudojęs asmuo turėtų kompensuoti mokesčių mokėtojams išlaidas už suteiktą pagalbą. Šia direktyva nustatomos valstybių narių konsulinių sistemų tarpusavio kompensavimo taisyklės, nedarant poveikio nacionalinei praktikai šioje srityje.
Teisės reikalų komitetas iš esmės labai pritaria šiam pasiūlymui, tačiau mano, kad reikėtų padaryti keletą pakeitimų. Pateiktas pakeitimais visų pirma siekiama užtikrinti tai, kad kuo plačiau būtų prieinama informacija apie konsulinę apsaugą, išaiškinti, kad piliečiai turėtų ir toliau visapusiškai naudotis įprasta valstybių narių atstovybių teikiama konsuline pagalba, ir patikslinti, kad atsižvelgiant į atstovybes turinčių valstybių narių įstaigų atliekamą vaidmenį neužkertamas kelias atstovybių neturinčių valstybių narių galimybei teikti pagalbai.
PAKEITIMAI
Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(10) neatstovaujamiems piliečiams reikėtų sudaryti sąlygas laisvai pasirinkti, į kurią ambasadą ar konsulatą kreiptis dėl konsulinės apsaugos. Valstybėms narėms reikėtų sudaryti sąlygas priimti naštos pasidalijimo susitarimus. Tačiau tokie susitarimai turėtų būti skaidrūs piliečiams ir neturėtų kenkti konsulinės apsaugos veiksmingumui. Apie tokius susitarimus reikėtų informuoti Komisiją ir skelbti tam skirtoje jos svetainėje; |
(10) neatstovaujamiems piliečiams reikėtų sudaryti sąlygas laisvai pasirinkti, į kurią ambasadą ar konsulatą kreiptis dėl konsulinės apsaugos. Valstybėms narėms reikėtų sudaryti sąlygas priimti naštos pasidalijimo susitarimus. Tačiau tokie susitarimai turėtų būti skaidrūs piliečiams ir neturėtų kenkti konsulinės apsaugos veiksmingumui. Apie tokius susitarimus reikėtų informuoti Komisiją ir skelbti tam skirtoje jos svetainėje, taip pat atitinkamose susijusių valstybių narių kompetentingų institucijų svetainėse; |
Pagrindimas | |
Viena iš priežasčių, kodėl Europos Sąjungos piliečiai nepasinaudoja savo konsulinėmis teisėmis trečiosiose šalyse, yra ta, kad jiems teikiama nepakankamai informacijos. | |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 konstatuojamoji dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(14) siekiant aiškiau apibrėžti, kokios reikalingos veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonės, reikėtų nustatyti bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo ribas. Neatstovaujamų piliečių konsulinė apsauga apima paramą įvairiomis tipinėmis situacijomis, pvz., arešto arba įkalinimo, sunkaus nelaimingo atsitikimo arba sunkios ligos ir mirties, taip pat pagalbą bei repatriaciją nelaimės atveju ir laikinųjų kelionės dokumentų išdavimą. Kadangi reikalinga apsauga visada priklauso nuo faktinės padėties, konsulinė apsauga neturėtų apsiriboti konkrečiai šioje direktyvoje minimais atvejais; |
(14) siekiant aiškiau apibrėžti, kokios reikalingos veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonės, reikėtų nustatyti bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo ribas. Neatstovaujamų piliečių konsulinė apsauga apima paramą įvairiomis tipinėmis situacijomis, pvz., arešto arba įkalinimo, sunkaus nelaimingo atsitikimo arba sunkios ligos ir mirties, taip pat pagalbą bei repatriaciją nelaimės atveju ir laikinųjų kelionės dokumentų išdavimą ir paramą susidarius krizinėms situacijoms. Kadangi reikalinga apsauga visada priklauso nuo faktinės padėties, konsulinė apsauga neturėtų apsiriboti konkrečiai šioje direktyvoje minimais atvejais; |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(22a) konsulinių įstaigų darbuotojams turėtų būti rengiami mokymai siekiant pagerinti bendradarbiavimą ir suteikti jiems daugiau žinių apie piliečių teises pagal Sutartis ir šią direktyvą; |
Pagrindimas | |
Svarbu užtikrinti, kad konsulinių įstaigų darbuotojai būtų informuoti apie kitų valstybių narių piliečių, kurie kreipiasi į juos prašydami pagalbos, teises. | |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(25a) šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis atstovybių neturinčių valstybių narių pareigai ir (arba) teisei prireikus teikti tiesioginę pagalbą savo piliečiams tais atvejais, kai tai būtina ir (arba) pageidautina. Atstovybių neturinčios valstybės narės turėtų užtikrinti nuolatinę paramą valstybėms narėms, kurios teikia konsulinę pagalbą jų piliečiams; |
Pagrindimas | |
Šiuo pakeitimu siekiama patikslinti, kad valstybės narės prisideda teikdamos pagalbą savo piliečiams net ir tose šalyse, kuriose jos neturi atstovybės. | |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
(25b) siekiant užtikrinti, kad ši direktyva veiktų sklandžiai ir veiksmingai, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl bet kokio priedų keitimo. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai; |
Pagrindimas | |
Nuomonės referentas mano, kad Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai iš dalies keisti priedus, nes juose pateikiamos formos, kurias kartais gali reikėti atnaujinti. Atitinkamos įgyvendinimo nuostatos pateikiamos naujuose 18a ir 18b straipsniuose. | |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies antra pastraipa | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Sąjungos piliečiai turi bent jau turėti galimybę pasiekti ambasadą ar konsulatą ir grįžti į išvykimo vietą tą pačią dieną, keliaudami trečiojoje šalyje įprastomis transporto priemonėmis, nebent pagalbą reikia suteikti greičiau. Ambasada ar konsulatas yra nepasiekiami, jei laikinai negali suteikti apsaugos, ypač jeigu yra laikinai uždaryti dėl krizės. |
Ambasada ar konsulatas yra nepasiekiami, jei laikinai negali suteikti apsaugos, ypač jeigu yra laikinai uždaryti dėl krizės. |
Pagrindimas | |
Galimybė pasiekti konsulatą neturėtų būti apibrėžta taip detaliai, kadangi aplinkybės trečiosiose šalyse labai skirsis. | |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3. Garbės konsulai prilyginami pasiekiamoms ambasadoms ar konsulatams atsižvelgiant į jų kompetenciją pagal nacionalinę teisę ir praktiką. |
3. Garbės konsulai prilyginami pasiekiamoms ambasadoms ar konsulatams atsižvelgiant į atitinkamą jų kompetenciją pagal nacionalinę teisę ir praktiką. |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Neatstovaujami piliečiai gali pasirinkti, į kurios valstybės narės ambasadą ar konsulatą kreiptis dėl konsulinės apsaugos. |
1. Neatstovaujami piliečiai gali pasirinkti, į kurios valstybės narės ambasadą ar konsulatą kreiptis dėl konsulinės apsaugos. Valstybės narės savo ministerijų, kurios atsakingos už užsienio reikalus, svetainėse paskelbia informaciją apie savo piliečių teisę kreiptis dėl konsulinės apsaugos į kitos valstybės narės diplomatines ar konsulines tarnybas trečiosiose šalyse, kur tos valstybės narės nėra atstovaujamos, ir apie naudojimosi šia teise sąlygas remiantis šia direktyva. |
Pagrindimas | |
Siekiant, kad šios direktyvos nuostatos būtų veiksmingos ir piliečiams būtų užtikrinta pridėtinė vertė, pastarieji turėtų būti tinkamai informuoti apie savo teisę, numatytą pagal šią direktyvą, į konsulinę kitos valstybės narės diplomatinių ar konsulinių tarnybų apsaugą. | |
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Valstybė narė gali nuolat atstovauti kitai valstybei narei, o valstybių narių ambasados ar konsulatai trečiojoje šalyje – sudaryti naštos pasidalijimo susitarimus, jeigu užtikrinamas veiksmingas prašymų nagrinėjimas. Valstybės narės informuoja Europos Komisiją apie tokius susitarimus, o ši juos paskelbia tam skirtoje savo svetainėje. |
2. Valstybė narė gali nuolat atstovauti kitai valstybei narei, o valstybių narių ambasados ar konsulatai trečiojoje šalyje – sudaryti naštos pasidalijimo susitarimus, jeigu užtikrinamas veiksmingas prašymų nagrinėjimas. Valstybės narės informuoja Europos Komisiją apie tokius susitarimus, o ši juos paskelbia tam skirtoje savo svetainėje. Valstybės narės taip pat paskelbia šią informaciją savo užsienio reikalų ministerijų ir atitinkamų ambasadų ir (arba) konsulatų svetainėse. |
Pagrindimas | |
Viena iš priežasčių, kodėl Europos Sąjungos piliečiai nepasinaudoja savo konsulinėmis teisėmis trečiosiose šalyse, yra ta, kad jiems teikiama nepakankamai informacijos. | |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. 1 dalyje minėta konsulinė apsauga apima paramą tokiais atvejais: |
2. 1 dalyje minėta konsulinė apsauga apima paramą bent tokiais atvejais: |
Pagrindimas | |
Šiuo ir kitu pakeitimu siekiama patikslinti, kad situacijų, kurioms susidarius turėtų teikiama parama, sąrašas nėra išsamus ir kad valstybės narės turėtų ir toliau padėti susidarius taip pat ir kitoms situacijoms, kai įprasta teikti paramą. | |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pirma a pastraipa (nauja) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
Ši konsulinė apsauga teikiama ir susidarius visoms kitoms situacijoms, kai atstovybę turinti valstybė narė įprastai teiktų paramą savo piliečiams. |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
ca) padeda piliečiui gauti teisės specialisto pagalbą. |
Pagrindimas | |
Šiuo siekiama numatyti, kad konsulatai nėra įpareigoti patys teikti teisinę pagalbą, o padėti piliečiams gauti vietos specialisto konsultaciją. | |
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 4 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
4. Ambasada ar konsulatas informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie piliečiui jos suteiktą informaciją, susijusią su jo teisėmis. Jie tarpininkauja ir teikia paramą, kai pilietis rengia malonės arba paleidimo prieš terminą prašymus ir pageidauja kreiptis dėl perkėlimo. Prireikus jie tarpininkauja saugant per valstybės narės, kurios pilietybę turi pilietis, diplomatines ar konsulines įstaigas deponuotus teisinius honorarus. |
4. Ambasada ar konsulatas informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie piliečiui jos suteiktą informaciją, susijusią su jo teisėmis. Prireikus jie tarpininkauja saugant per valstybės narės, kurios pilietybę turi pilietis, diplomatines ar konsulines įstaigas deponuotus teisinius honorarus. |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punktas | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
b) teikia piliečiui informaciją ir (arba) paramą, susijusią su tam tikrais teisiniais klausimais ir jo sveikatos priežiūra. |
b) teikia piliečiui informaciją ir (arba) paramą, susijusią su tam tikrais teisiniais klausimais, jo sveikatos priežiūra ir konsultavimu. |
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
ba) padeda piliečiui gauti teisės specialisto pagalbą. |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Ambasada ar konsulatas informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie incidentą, jo sunkumą bei suteiktą paramą ir susisiekia su piliečio šeimos nariais arba kitais giminaičiais, jeigu, kai galėjo, pilietis davė sutikimą. |
2. Ambasada ar konsulatas informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie incidentą, jo sunkumą bei suteiktą paramą. Ši valstybė narė susisiekia su jo šeimos nariais arba kitais giminaičiais, išskyrus atvejus, kai pilietis nesutinka, kad tai būtų padaryta. |
Pagrindimas | |
Šis ir kitas pakeitimai pateikti atsižvelgiant į kalbos barjerą, kuris gali kilti tarp konsulinės įstaigos darbuotojų ir piliečio šeimos. Derėtų numatyti, kad su šeima susisiektų jų valstybės narės įstaigos. | |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 2 dalis | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2. Ambasada ar konsulatas informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie incidentą, jo sunkumą bei suteiktą paramą ir, jeigu reikia, susisiekia su aukos šeimos nariais arba kitais giminaičiais. Jie informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie medicininės evakuacijos poreikį. Medicininei evakuacijai visada reikia išankstinio valstybės narės, kurios pilietybę turi pilietis, sutikimo, išskyrus ypatingos skubos atvejus. |
2. Ambasada ar konsulatas informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie incidentą, jo sunkumą bei suteiktą paramą. Ši valstybė narė susisiekia su aukos šeimos nariais arba kitais giminaičiais, išskyrus atvejus, kai pilietis nesutinka, kad tai būtų padaryta. Jie informuoja valstybę narę, kurios pilietybę turi pilietis, apie medicininės evakuacijos poreikį. Medicininei evakuacijai visada reikia išankstinio valstybės narės, kurios pilietybę turi pilietis, sutikimo, išskyrus ypatingos skubos atvejus. |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 a straipsnis (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
18a straipsnis |
|
|
Priedų keitimas |
|
|
Komisijai pagal 18b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl bet kokio priedų keitimo. |
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 b straipsnis (naujas) | |
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
|
18b straipsnis |
|
|
Naudojimasis įgaliojimais |
|
|
1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų. |
|
|
2. Įgaliojimai priimti 18a straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ...*. |
|
|
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 18a straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui. |
|
|
4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. |
|
|
5. Pagal 18a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams. |
|
|
______ |
|
|
* Šios direktyvos įsigaliojimo diena. |
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Sąjungos piliečių užsienyje konsulinė apsauga |
||||
|
Nuorodos |
COM(2011)0881 – C7-0017/2012 – 2011/0432(CNS) |
||||
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
LIBE 2.2.2012 |
|
|
|
|
|
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
JURI 2.2.2012 |
||||
|
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data |
Tadeusz Zwiefka 19.12.2011 |
||||
|
Svarstymas komitete |
31.5.2012 |
|
|
|
|
|
Priėmimo data |
10.7.2012 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
23 0 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Klaus-Heiner Lehne, Antonio López-Istúriz White, Antonio Masip Hidalgo, Jiří Maštálka, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Rebecca Taylor, Alexandra Thein, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Piotr Borys, Luis de Grandes Pascual, Eva Lichtenberger, Dagmar Roth-Behrendt, József Szájer, Axel Voss |
||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Sąjungos piliečių užsienyje konsulinė apsauga |
||||
|
Nuorodos |
COM(2011)0881 – C7-0017/2012 – 2011/0432(CNS) |
||||
|
Konsultacijos su EP data |
20.1.2012 |
|
|
|
|
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
LIBE 2.2.2012 |
|
|
|
|
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
AFET 2.2.2012 |
DEVE 2.2.2012 |
JURI 2.2.2012 |
|
|
|
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data |
DEVE 25.1.2012 |
|
|
|
|
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data |
Edit Bauer 9.2.2012 |
|
|
|
|
|
Svarstymas komitete |
25.4.2012 |
9.7.2012 |
3.9.2012 |
19.9.2012 |
|
|
Priėmimo data |
19.9.2012 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
51 5 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jan Philipp Albrecht, Sonia Alfano, Roberta Angelilli, Edit Bauer, Rita Borsellino, Arkadiusz Tomasz Bratkowski, Simon Busuttil, Philip Claeys, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Ioan Enciu, Frank Engel, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Monika Flašíková Beňová, Kinga Gál, Kinga Göncz, Nathalie Griesbeck, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Timothy Kirkhope, Juan Fernando López Aguilar, Baroness Sarah Ludford, Monica Luisa Macovei, Svetoslav Hristov Malinov, Véronique Mathieu, Anthea McIntyre, Louis Michel, Antigoni Papadopoulou, Georgios Papanikolaou, Jacek Protasiewicz, Carmen Romero López, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Valdemar Tomaševski, Nils Torvalds, Wim van de Camp, Axel Voss, Renate Weber, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Tatjana Ždanoka, Auke Zijlstra |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Michael Cashman, Anna Maria Corazza Bildt, Dimitrios Droutsas, Ana Gomes, Monika Hohlmeier, Franziska Keller, Jean Lambert, Marian-Jean Marinescu, Antonio Masip Hidalgo, Hubert Pirker |
||||
|
Pateikimo data |
26.9.2012 |
||||