REKOMENDACIJA dėl Tarybos sprendimo dėl Pagalbos maisto srityje konvencijos sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto
11.10.2012 - (12267/2012 – C7-0210/2012 – 2012/0183(NLE)) - ***
Vystymosi komitetas
Pranešėjas: Nirj Deva
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl Tarybos sprendimo dėl Pagalbos maisto srityje konvencijos sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto
(12267/2012 – C7-0210/2012 – 2012/0183(NLE))
(Pritarimo procedūra)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12267/2012),
– atsižvelgdamas į Pagalbos maisto srityje konvenciją (Tarybos sprendimo projekto priedas),
– atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 214 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0210/2012),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto rekomendaciją (A7-0309/2012),
1. pritaria šios konvencijos sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
Europos Parlamento prašoma pritarti pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo dėl Pagalbos maisto srityje konvencijos (2012 m. Pagalbos maisto srityje konvencijos) sudarymo Europos Sąjungos vardu.
Nepateikta jokių šios konvencijos turinio pakeitimų. Pritarimas susijęs tik su Tarybos sprendimu sudaryti šią konvenciją ir jos 12 straipsnyje numatyto ratifikavimo dokumento deponavimu Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.
Pastabos
Šiandien badas ir maisto trūkumas tebėra pasaulinio masto uždaviniai. Nors pastaruoju dešimtmečiu daugelyje sričių padaryta nemaža pažanga, pažanga bado ir nepakankamos mitybos srityse ir toliau daroma labai lėtai. Nors keliuose regionuose skurdžios pajamos didėjo, 2010 m. maždaug 925 mln. žmonių arba 13,6 proc. pasaulio gyventojų neturėjo pakankamai maisto. 98 proc. nepakankamai besimaitinančių pasaulio asmenų gyvena besivystančiose šalyse[1]. 60 proc. šių asmenų yra moterys[2]. Nepakankama mityba yra pagrindinė daugiau kaip trečdalio vaikų mirčių (maždaug 2,6 mln. per metus) priežastis. Besivystančiame pasaulyje kone vienas iš penkių vaikų iki penkerių metų amžiaus sveria per mažai. Dėl ilgalaikės nepakankamos mitybos milijonai vaikų nustoja augę (pagal savo amžių yra pernelyg žemi), todėl jiems kyla sulėtėjusio pažintinių gebėjimų ir fizinio vystymosi pavojus[3]. Didėja žmonių, visame pasaulyje nukentėjusių nuo nelaimių, įskaitant pasaulinės klimato kaitos padarinius, skaičius.
2012 m. Pagalbos maisto srityje konvencija visapusiškai suderinta su ES nuolatinėmis pastangomis padėti mažinti skurdą ir panaikinti badą visame pasaulyje įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Nuolat jaučiamas poreikis nustatyti tarptautinį teisiškai privalomą pagrindą, kuriuo būtų apibrėžti ir numatyti su pagalbos maisto srityje tiekimu besivystančioms šalims susiję įpareigojimai ir priemonės, yra akivaizdus.
Pranešėjas mano, kad šia konvencija padaryti pakeitimai, palyginti su 1999 m. Pagalbos maistu konvencija, yra didelis žingsnis į priekį ir kad 2012 m. Pagalbos maisto srityje konvencijos sudarymas yra palankiai vertintinas dalykas. Todėl pranešėjas siūlo Parlamentui pritarti šiam pasiūlymui.
2012 m. Pagalbos maisto srityje konvencijos tikslai ir pagalbos maisto srityje teikimo principai
Europos Parlamentas visapusiškai pritaria 2012 m. Pagalbos maisto srityje konvencijos tikslams ir pagalbos maisto srityje teikimo principams, kaip jie apibrėžti šios konvencijos 1 ir 2 straipsniuose. Jis mano, kad 2012 m. Pagalbos maisto srityje konvencija padeda sudaryti sąlygas ES tarptautiniu lygmeniu siekti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 214 straipsnio 1 dalyje nustatytų humanitarinės pagalbos politikos tikslų įgyvendinimo pažangos ir atitinka ES humanitarinės pagalbos maisto srityje teikimo politiką. Europos Parlamentas laikosi nuomonės, jog sudarius 2012 m. Pagalbos maisto srityje konvenciją ES bus sudarytos sąlygos užtikrinti, kad būtų sukurta naudingiausia ir veiksmingiausia pagalbos maisto srityje teikimo politika, kurią įgyvendinant pažeidžiamiausių gyventojų maisto ir mitybos poreikiai būtų tenkinami remiantis objektyviai nustatytais poreikiais, jautriai reaguojant į vietos aplinkybes ir visapusiškai laikantis pagrindinių humanitarinės veiklos principų ir PPO įpareigojimų.
Europos Parlamentas mano, jog labai svarbu, kad visos 2012 m. Pagalbos maisto srityje konvencijos šalys visapusiškai laikytųsi 2003 m. birželio 17 d. Stokholme patvirtintų Humanitarinės pagalbos principų ir vadovautųsi gerosios patirties pavydžiais. Jis primena pagalbą teikiančių ir gaunančių šalių įsipareigojimus didinti paramos vystymuisi veiksmingumą taikant 2005 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) priimtoje Paryžiaus deklaracijoje dėl pagalbos veiksmingumo išdėstytus principus.
Pagrindiniai 1999 m. Pagalbos maistu konvencijos ir 2012 m. Pagalbos maisto srityje konvencijos skirtumai
Pagal Komisijos aiškinamąjį memorandumą ir iš diskusijų su Komisijos pareigūnais galima teigti, kad 1999 m. Pagalbos maistu konvencija ir 2012 m. Pagalbos maisto srityje konvencija iš esmės skiriasi šiais aspektais.
– Europos Parlamentas pripažįsta lemiamą ES vaidmenį, kurį ji atliko skatinant pereiti nuo į pagalbos teikėją orientuotos (perteklinių maisto atsargų perleidimas) prie į pagalbos gavėją orientuotos humanitarinės politikos paramos teikimo priemonės. Tai reiškia, kad pereinama nuo produktais grindžiamo metodo prie įvairesnio, poreikiais grindžiamo ir vietos reikmėms pritaikyto priemonių rinkinio. Svarbu tai, kad pagal 2012 m. Pagalbos maisto srityje konvenciją buvo išplėstas reikalavimus atitinkančios veiklos, kurią šalis vykdo atsižvelgdama į prisiimtą minimalų metinį įsipareigojimą, sąrašas (4 straipsnis ir Procedūros taisyklės[4]), įtraukiant ne tik natūra teikiamus produktus, bet ir grynųjų pinigų pervedimus, talonų išdavimą ir mitybos priemones, visų pirma gydomąjį ir papildomą maitinimą, maisto papildymą ir pagerinimą bei mikroelementus.
– 2012 m. Pagalbos maisto srityje konvencijoje pripažįstama, kaip svarbu iš anksto pasirengti priimti ilgalaikius sprendimus imantis veiklos, kuria būtų sudaromos palankesnės sąlygos pereiti nuo paramos teikimo prie atkūrimo ir atstatymo programų, inter alia, stiprinant vietos gamybos pajėgumus ir tobulinant pragyvenimo šaltinius, taip vengiant ilgalaikės priklausomybės nuo pagalbos teikimo. Šiuo tikslu buvo išplėstas reikalavimus atitinkančių produktų sąrašas, įtraukiant ribotą produktų, padedančių ne tik patenkinti maisto poreikius, bet ir apsaugoti pragyvenimo šaltinius susiklosčius ekstremaliosioms situacijoms ir ankstyvaisiais atkūrimo etapais, skaičių; tai apima, pvz., aprūpinimą sėklomis, pagrindinėmis žemės ūkio ir žvejybos priemonėmis ir naminiais gyvuliais, kad būtų apsirūpinama pieno ir mėsos produktais.
– 2012 m. Pagalbos maisto srityje konvencijoje daugiau dėmesio skiriama konvencijos šalių diskusijoms, informacijos mainams ir dalijimuisi geriausios patirties pavydžiais taikant atitinkamas stebėjimo ir vertinimo priemones. Taip komitetui turėtų būti suteikiama daugiau galimybių tapti aktyvesniu pagalbą teikiančių šalių koordinavimo ir tarpusavio mokymosi apie pagalbos maisto srityje politiką ir praktiką forumu.
– 2012 m. Pagalbos maisto srityje konvencija siekiama didesnio skaidrumo ir atvirumo kitiems suinteresuotiesiems subjektams, kurie gali būti kviečiami dalyvauti oficialiuose ir neoficialiuose Pagalbos maisto srityje komiteto susitikimuose ir su kuriais šios konvencijos šalys nuolat konsultuosis. Bus sukurta vieša interneto svetainė, kuria bus siekiama aiškaus tikslo, t. y. sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija su suinteresuotaisiais subjektais. Skelbiami šalių minimalūs metiniai įsipareigojimai, komiteto metinė ataskaita ir jo sesijų datų ir vietų įrašai bei protokolų santraukos padės užtikrinti didesnę išorinę atskaitomybę ir sudaryti sąlygas suinteresuotiesiems subjektams stebėti pagalbos teikėjų veiklos rezultatus. Į komiteto metinę ataskaitą bus įtraukiama visų konvencijos šalių metinių ataskaitų santrauka. Tačiau atskirų konvencijos šalių metinės ataskaitos nebus skelbiamos viešai.
– Susitarimas sudaromas neribotam laikotarpiui; jis įsigalios 2013 m. sausio 1 d., jeigu iki 2012 m. lapkričio 30 d. jį ratifikuos penkios šios konvencijos šalys. 1999 m. Pagalbos maistu konvencija, kurios galiojimas baigėsi 2012 m. birželio 30 d., iš pradžių buvo sudaryta trejiems metams, o vėliau pratęsta penkis kartus. Įsigaliojus šiai konvencijai, jos šalis bet kada galės siūlyti įvertinti jos svarbą arba teikti dalinius jos pakeitimus.
Vis dėlto dar yra tam tikrų aspektų, kuriuos, pranešėjo nuomone, reikėtų iš naujo įvertinti ir patobulinti arba įgyvendinant šią konvenciją, arba ateityje persvarstant jos nuostatas.
– Deja, 2012 m. Pagalbos maisto srityje konvencijoje jos šalims vis dar leidžiama išreikšti savo minimalų metinį įsipareigojimą verte, kiekiu arba ir verte, ir kiekiu. Nors ES yra verte išreikštų įsipareigojimų šalininkė, galima manyti, kad nemažai svarbių pagalbos teikėjų iš esmės ir toliau reikš savo įsipareigojimus pasirinkdamos kiekio rodiklį (grūdų ekvivalentą). Taip kylant maisto kainoms tokie pagalbos teikėjai skatinami vilkinti pagalbos pristatymą, ir, nors maisto kainų ir humanitarinės padėties tarpusavio ryšys nėra savaiminis, jie gali perkelti su maisto produktų kaina susijusią riziką nuo ekstremaliųjų situacijų nukentėjusiems asmenims. Reikia ir toliau siekti pereiti prie tokios sistemos, pagal kurią visų konvencijos šalių įsipareigojimai būtų visiškai išreiškiami verte ir indeksuojami pagal pasaulines maisto kainas.
– 2012 m. Pagalbos maisto srityje konvencijoje, kaip buvo numatyta ir pagal 1999 m. Pagalbos maistu konvenciją, šalims ir toliau leidžiama iki 20 proc. pagalbos maisto srityje skirti pardavimo ar kreditų forma. ES privalo ir toliau aktyviai propaguoti atnaujintą pagalbos maisto srityje teikimo metodą, kuris būtų visiškai grindžiamas ne pardavimu ar kreditais, o dotacijomis. Vidutinės trukmės laikotarpio tikslas turi būti padidinti dotacijomis skiriamą pagalbos maisto srityje dalį iki 100 proc.
– Europos Parlamentas pripažįsta šios konvencijos šalių įsipareigojimą užtikrinti, kad jos, teikdamos pagalbą, nepakenktų įprastiems gamybos ir prekybos modeliams. Europos Parlamentas primygtinai reikalauja atidžiai stebėti pagalbos maisto srityje teikimo pasekmes vietos maisto gamybai ir rinkoms ir į jas tinkamai atsižvelgti priimant sprendimus dėl naudingiausių ir veiksmingiausių pagalbos priemonių, taip pat ir įgyvendinimo laikotarpiu.
– Europos Parlamentas ragina ES toliau skatinti komitetą siekti geresnės ilgalaikių pastangų darnos siekiant didinti žemės ūkio našumą ir tobulinti kaimo vietovių pragyvenimo šaltinius. Europos Sąjungoje privalu siekti sąveikų su įvairesnėmis ES vystymosi priemonėmis, visų pirma su Vystomojo bendradarbiavimo priemonės temine aprūpinimo maistu saugumo programa, kad būtų priimti ilgalaikiai sprendimai dėl aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo. Už Europos Sąjungos ribų komitetas galėtų stiprinti savo ryšius su kitais aprūpinimo maistu saugumo srities veikėjais, pvz., su Aprūpinimo maistu pasaulyje komitetu ir Pasauline aprūpinimo maistu saugumo grupe.
– Europos Parlamentas mano, kad tai, jog nemažai būsimų naujų 2012 m. Pagalbos maisto srityje konvencijos šalių jau įsitraukė į derybų dėl šios konvencijos etapą, yra labai palankiai vertintinas dalykas. Europos Parlamentas ragina ES aktyviai stengtis kuo labiau didinti Pagalbos maisto srityje konvencijos narių skaičių, tačiau kartu nekelti pavojaus šios konvencijos tikslams ir pagrindiniams principams. Be to, Europos Parlamentas ragina šios konvencijos šalis sukurti priemonę, kurią taikant būtų sudarytos sąlygos aktyviam šalių, nukentėjusių nuo ekstremaliųjų situacijų, atstovų įsitraukimui, – tai būtų priemonė, skirta šios Pagalbos maisto srityje konvencijos teisėtumui didinti.
– Tenka apgailestauti dėl Europos Sąjungos kaip humanitarinės srities veikėjos matomumo, nes nenustatytas bendras ES minimalus metinis įsipareigojimas, kuris apimtų ir ES, ir valstybių narių įmokas. Nors laikoma, kad pavienės valstybės narės nepriklausomai nuo kitų gali tapti šios konvencijos šalimis ir iš esmės dalyvauti komiteto posėdžiuose, Europos Parlamentas prašo ES ir valstybių narių prieš komiteto posėdžius kuo labiau suderinti savo pozicijas ir juose kalbėti vienu balsu.
Europos Parlamentas ragina ES pagal šios konvencijos 5 straipsnio nuostatas prisiimti plataus užmojo 2013 m. minimalų metinį įsipareigojimą ir tinkamai vykdyti savo metinius įsipareigojimus.
Galiausiai Europos Parlamentas prašo Komisijos nuolat jį visapusiškai informuoti apie tai, kaip ES ir valstybės narės, kurios yra šios konvencijos šalys, ją įgyvendina, inter alia, perduodant jų metines ataskaitas ir nuolat trumpai informuojant Vystymosi komitetą apie šios konvencijos įgyvendinimą ir komiteto darbą, visų pirma būsimo šios konvencijos nuostatų persvarstymo atveju.
- [1] 2010 m. rugsėjo mėn. FAO pranešimas spaudai, http://www.fao.org/docrep/012/al390e/al390e00.pdf.
- [2] Pastangų stiprinimas siekiant įveikti badą, ECOSOC, 2007 m., http://documents.wfp.org/stellent/groups/public/documents/communications/wfp224568.pdf.
- [3] 2012 m. Tūkstantmečio vystymosi tikslų ataskaita, http://unstats.un.org/unsd/mdg/Resources/Static/Products/Progress2012/English2012.pdf.
- [4] 2012 m. balandžio 25 d. Procedūros ir įgyvendinimo taisyklių projekto versija. 2012 m. Pagalbos maisto srityje konvencijos Procedūros ir įgyvendinimo taisyklės bus patvirtintos per pirmąjį naujojo Pagalbos maisto srityje komiteto posėdį.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
9.10.2012 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
20 0 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Thijs Berman, Ricardo Cortés Lastra, Leonidas Donskis, Catherine Grèze, Eva Joly, Filip Kaczmarek, Miguel Angel Martínez Martínez, Gay Mitchell, Norbert Neuser, Bill Newton Dunn, Maurice Ponga, Jean Roatta, Michèle Striffler, Alf Svensson, Eleni Theocharous, Patrice Tirolien, Ivo Vajgl, Anna Záborská, Iva Zanicchi |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Patrizia Toia |
||||