PRANEŠIMAS dėl dvidešimties Europos piliečiams ir įmonėms labiausiai rūpimų klausimų dėl bendrosios rinkos veikimo

11.10.2012 - (2012/2044(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėja: Regina Bastos

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl dvidešimties Europos piliečiams ir įmonėms labiausiai rūpimų klausimų dėl bendrosios rinkos veikimo

(2012/2044(INI))

Europos Parlamentas,

–      atsižvelgdamas į Komisijos darbinį dokumentą pavadinimu „Dvidešimt pagrindinių Europos piliečiams ir įmonėms kylančių problemų, susijusių su bendrosios rinkos veikimu“ (SEC(2011)1003),

–      atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011) 0206),

–      atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010) 0608),

–      atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–      atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendroji rinka XXI a. Europai“ (COM(2007) 0724) ir susijusį Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendroji rinka. Pasiekimų apžvalga“ (SEC(2007) 1521),

–      atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl vienos bendros rinkos peržiūros[1] ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrosios rinkos apžvalga: dar vieneri metai“ (SEC(2008) 3064),

–      atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“ (COM(2010) 0543),

–      atsižvelgdamas į Komisijos 27-ąją metinę Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitą (2009 m.) ir į susijusį Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Padėtis įvairiuose sektoriuose“ (SEC(2010) 1143),

–      atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ (COM(2007) 0502),

–      atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti (C(2009) 4728),

–      atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. gruodžio 10 d. išvadas dėl Bendrosios rinkos akto,

–      atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti pranešimą Komisijai dėl bendrosios rinkos atgaivinimo,

–      atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo[2],

–      atsižvelgdamas į vidaus rinkos rezultatų suvestinę Nr. 21 (2010) ir į Europos Parlamento 2010 m. kovo 9 d.[3] ir 2008 m. rugsėjo 23 d.[4] rezoliucijas dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės,

–      atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258–260 straipsnius,

–      atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 7, 10 ir 15 straipsnius,

–      atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–      atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A7-0310/2012),

A.    kadangi darbiniame dokumente „Bendroji rinka žmonių akimis. Trumpa gyventojų ir įmonių nuomonių apžvalga: 20 probleminių sričių“ patvirtinama, kad su bendrąja rinka susiję lūkesčiai neatitinka tikrovės;

B.     kadangi vis dar yra per daug kliūčių, trukdančių ES piliečiams visiškai pasinaudoti bendrosios rinkos pranašumais, todėl piliečiai negali jaustis priklausantys vienai bendruomenei; kadangi reikia skubiai išspręsti šias problemas, kad ES piliečiai galėtų visiškai naudotis laisvo judėjimo teise ir priklausymo Europos Sąjungai pranašumais;

C.    kadangi dabartinės ekonomikos, finansų ir socialinės krizės Europoje sąlygomis labai svarbu panaikinti kliūtis ir atgaivinti bendrąją rinką, nes tai prisideda prie inovacijų, ekonomikos augimo ir konkurencingumo skatinimo, darbo vietų kūrimo ir pasitikėjimo rinka didinimo, kadangi bendrosios rinkos konsolidavimas bus naudingas visiems Europos piliečiams, nes jis prisidės prie Europos Sąjungos teritorinės, ekonominės ir socialinės sanglaudos;

D.    kadangi bendroji rinka yra esminis aspektas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, taip pat tvaraus, pažangaus ir integracinio augimo tikslų, kadangi naujoje su bendrosios rinkos atkūrimu susijusio politinio mąstymo paradigmoje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriama piliečiams, vartotojams ir ypač MVĮ;

E.     kadangi Europos piliečiai turi įveikti įvairius sunkumus ir vykdyti sudėtingus bei diskriminacinius reikalavimus, kuriuos bankai taiko atidarant sąskaitas, todėl 30 mln. Europos piliečių vis dar neturi banko sąskaitos ir taip varžomas jų judumas; kadangi pagal Eurobarometro duomenis 29 proc. apklaustų vartotojų nurodė, kad jiems sunku palyginti įvairius pasiūlymus dėl einamosios sąskaitos ir jie negali pasirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančios sąskaitos rūšies;

F.     kadangi apie 30 proc. Europos piliečių nežino, kad jie turi teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis užsienyje ir teisę gauti kompensaciją;   kadangi tik vienas Europos pilietis iš trijų žino, kad vykdamas į užsienį turi turėti Europos sveikatos draudimo kortelę ir kad ši kortelė yra būtina trumpalaikiam buvimui, pvz., atostogų, verslo kelionių ar studijų laikotarpių kitoje šalyje metu;

G.    kadangi laisvas prekių judėjimas yra ES kertinis akmuo ir Sąjunga pradėjo taikyti vienodą tipo patvirtinimo sistemą ir suderintus variklinių transporto priemonių registracijos liudijimus; kadangi dėl to tapo daug lengviau įsigyti automobilį kitoje valstybėje narėje ir jį pervežti; kadangi Europos piliečiai, įsikūrę kitoje valstybėje narėje, į kurią nori atsivežti automobilį, turi vykdyti varginančias ir sudėtingas procedūras – privalo pateikti dokumentus, kurie jų valstybėje narėje neišduodami, ir mokėti papildomus mokesčius; primena, kad piliečiai, norintys įsigyti transporto priemonę kitoje valstybėje narėje, susiduria su panašiais sunkumais; kadangi Parlamentas gauna daugybę skundų iš piliečių, kurie patiria problemų dėl sudėtingų formalumų, labai dažnai susijusių su jų transporto priemonės perregistravimu kitoje valstybėje narėje ir papildomomis susijusiomis išlaidomis; kadangi tuo pat metu Sąjunga ir valstybės narės turi užtikrinti, kad nepasitaikytų vogtų automobilių su suklastotais registracijos liudijimais perregistravimo;

H.    kadangi pagal ES nustatytas keleivių teisių taisykles užtikrinama minimalaus lygio piliečių apsauga ir taip skatinamas judumas ir socialinė integracija; kadangi remiantis jomis padedama užtikrinti vienodas sąlygas kurios nors vienos ar kelių rūšių transporto operatoriams; kadangi remiantis ES teisine keleivių teisių apsaugos sistema būtina užtikrinti minimalų vartotojų apsaugos standartą, kurį taikant būtų galima pasipriešinti tokiai naujai komercinei praktikai, kaip papildomų mokesčių taikymas, taip pat apimant oro vežėjų bankroto ir nemokumo atvejus; kadangi Sąjunga turi atsižvelgti į naujus daugiarūšio judumo būdus;

I.      kadangi pašalinus reguliavimo ir fizines kliūtis, trukdančias sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, visų pirma krovinių transporto atveju, būtų padedama skatinti bendrosios rinkos ekonomikos augimą;

J.      kadangi 62 proc. Europos vartotojų norėtų pakeisti energijos tiekėją ir pereiti prie pigesnio tarifo, tačiau jų laisvė rinktis ribota dėl aiškios ir palyginamos informacijos trūkumo ir kliūčių nutraukti savo esamas energijos tiekimo sutartis; kadangi pakeitęs energijos tiekėją kiekvienas klientas sutaupytų 100 EUR, kitaip tariant visoje Europoje būtų sutaupyta 13 mln. EUR;

K.    kadangi Europos Sąjungos piliečiai labai palankiai vertintų bendrosios rinkos stiprinimą mobiliojo ryšio, visų pirma tarptinklinio ryšio, srityje;

L.     kadangi 26 proc. apklaustų Europos vartotojų nurodė, kad yra patyrę su interneto paslaugų teikimu susijusių problemų; kadangi vieno interneto paslaugų teikėjo pakeitimo kitu procesas yra sudėtingas ir brangus, o vartotojai neretai gauna prastos kokybės paslaugas ir jiems nacionalinės taisyklės vykdomos nevienodai;

M.    kadangi dėl nepakankamos informacijos apie vartotojų teises, netinkamo teisės aktų taikymo ir sunkumų sprendžiant ginčus, kylančius pirkinius įsigijus kitose valstybėse, vartotojai nepasitiki elektroniniu pirkimu, todėl ES nėra tikros skaitmeninės rinkos, kuria naudotųsi piliečiai ir įmonės; kadangi Europos vartotojų centrų duomenys rodo, kad daugiausia vartotojų nusiskundimų (59 proc.) sulaukiama dėl internetu įsigytų pirkinių;

N.    kadangi įmonėms vis dar sunku ir kaip rangovams, ir kaip subrangovams dalyvauti kitų valstybių narių viešuosiuose pirkimuose, nes skiriasi su viešaisiais pirkimais susijusi nacionalinė praktika ir kai kurios valstybės narės taiko sudėtingus administracinius reikalavimus, taip pat dėl kalbos barjerų;

O.    kadangi dabartinėmis ekonomikos sąlygomis labai svarbu gerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą siekiant įmonių išlikimo ir plėtros ir bendrai stiprinti verslumą ir plėtrą Europoje;

P.     kadangi turi būti skiriamas ypatingas dėmesys neįgaliųjų poreikiams, kad šie asmenys galėtų visiškai pasinaudoti bendrąja rinka, imantis suderintų veiksmų siekiant užtikrinti, kad pagal tarptautines žiniatinklio turinio prieinamumo gaires [5] ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją[6], kurioje nustatyti su prieinamumu susiję įpareigojimai, visas naujas elektroninis turinys būtų taip pat prieinamas ir neįgaliesiems;

I. Įžanga

1.     palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentui priėmus 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo Komisija pateikė dokumentą „Dvidešimt pagrindinių Europos piliečiams ir įmonėms kylančių problemų, susijusių su bendrosios rinkos veikimu“;

2.     sveikina Komisiją pradėjus šią svarbią iniciatyvą sprendžiant sunkumus ir problemas, su kuriais susiduria piliečiai ir verslas naudodamiesi ES jiems suteiktomis teisėmis; tačiau mano, kad darbinis dokumentas galėjo būti išsamesnis;

3.     yra įsitikinęs, kad, norint užtikrinti ekonominę ir socialinę ES piliečių gerovę, būtinas vidaus rinkos sukūrimas; ragina Komisiją pateikti konkrečius veiksmus ir įgyvendinamus pasiūlymus, spręsti šias nustatytas dvidešimt piliečiams kylančių problemų;

4.     mano, kad šiuo didelės finansų krizės laikotarpiu ES reikia dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti sklandžiam bendrosios rinkos veikimui trukdančias kliūtis, visų pirma sektoriuose, kurie gali paspartinti tvaraus ekonomikos augimą, pvz., tarpvalstybinis verslas ir verslininkystė, paslaugų teikimas, judumas, galimybės gauti finansavimą ir finansinis raštingumas;

5.     pripažįsta, kad padidinus kvalifikuotų darbuotojų judumą galima sukurti konkurencingesnę Europą; mano, kad tam būtina sukurti modernią profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemą, naudojant bendrosios rinkos informacinės sistemos įspėjimo priemonę;

6.     teigiamai vertina Vidaus rinkos informacinėje sistemoje (VRI) remiamą Europos profesinio pažymėjimo projektą, kurio kriterijai pirmiausia šiuo metu vertinami siekiant supaprastinti administracinę tvarką ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam judumui Europos Sąjungoje; be to, mano, kad VRI galima pasiekti greitesnį kilmės valstybės narės ir priimančios valstybės bendradarbiavimą ir padėti panaikinti vis dar egzistuojančias neatitiktis ES darbo rinkoje;

7.     pabrėžia, kad darbuotojų judumas skirtingose valstybėse narėse turi būti užtikrinimas savanoriškai ir visuomet visiškai paisant darbo teisių;

8.     išreiškia susirūpinimą dėl to, kad atsiranda nesąžiningų įdarbinimo agentūrų, kurios užsiima darbo jėgos išnaudojimu visoje Europos Sąjungoje ir taip kenkia sklandžiam laisvam darbuotojų judėjimui, ir ragina Komisiją ir Tarybą parengti veiksmų planą, skirtą šiai problemai išspręsti, pvz., didinant nacionalinių darbo inspekcijų bendradarbiavimą;

9.     pabrėžia, kad skubiai reikia gerinti piliečių suvokimą apie mokesčius ES ir mažinti mokestines kliūtis pasienio darbuotojams ir darbdaviams, siekiant palengvinti judumą ir skatinti tarpvalstybinio verslo iniciatyvas, tuo pat metu kovojant su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu;

10.   todėl pabrėžia, kad reikia socialiniu požiūriu pagrindžiamos fiskalinės politikos, kuriai tektų perskirstomasis vaidmuo, kuriuo siekiama augimo ir kurį pasitelkiant būtų galima spręsti svarbiausias problemas, susijusias su fiskaline konkurencija, veiksminga stebėsena, lengvatinių mokesčių įmonių apmokestinimu ir ES viduje klestinčių mokesčių rojų panaikinimu;

11.   prašo Komisijos stiprinti programas, kuriomis gerinamas verslumas, tarptautinimas ir Europos MVĮ, kurios yra svarbiausia Europos ekonomikos dalis, konkurencingumas;

12.   ragina Europos Komisiją skatinti MVĮ įdarbinti jaunimą ir stiprinti jaunimo judumo programas, kuriomis jis skatinamas tobulinti savo įgūdžius, kad jaunimas turėtų daugiau galimybių įsidarbinti ir galėtų integruotis į darbo rinką;

13.   teigiamai vertina kitas teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti visiškai integruotą bendrąją rinką, taip siekiant padidinti konkurenciją ir veiksmingumą bei Europos vartotojams suteikti didesnį pasirinkimą.

14.   pabrėžia interneto vaidmenį užtikrinant prekybos veiksmingumą ir sparčiai didėjantį elektroninės prekybos vaidmenį kuriant naujas rinkas, užtikrinant augimą bei verslui suteikiant naujų galimybių; pabrėžia kad reikia užtikrinti, kad alternatyvaus ginčų sprendimo ir elektroninio ginčų sprendimo sistemos veiktų visu pajėgumu ir gerintų vartotojų ir įmonių pasitikėjimą elektronine rinka; ragina supaprastinti licencijavimo sistemas, sukurti veiksmingą autorių teisių sistemą ir kovoti su prekės ženklų ir produktų piratavimu;

15.   primena, kad SESV 194 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos energetikos politika turi būti grindžiama valstybių narių solidarumu; pabrėžia, kad siekiant sukurti energijos vidaus rinką turėtų būti atsižvelgiama į struktūrinius socialinius ir ekonominius Europos regionų skirtumus, o valstybėms narėms neturėtų būti keliama sunkumų;

16.   pažymi, kad nuo 2011 m., kai buvo patvirtinti teisės aktai dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, Sąjunga šio metu turi išsamų ir integruotą taisyklių, susijusių su pagrindinėmis keleivių teisėmis, rinkinį, kuris aprėpia visų rūšių transportą;

17.   mano, kad pagrindinis ES bankų sektoriaus tikslas turėtų būti aprūpinti kapitalu realiąją ekonomiką, nes tai yra viena iš išankstinių sąlygų, siekiant tobulinti žiniomis pagrįstą bendrąją rinką, kuria skatinamas ekonomikos augimas, konkurencija ir darbo vietų kūrimas;

18.   palankiai vertina Komisijos pasiūlytą viešųjų pirkimų reformą ir mano, kad bendrųjų principų nustatymas ES mastu bei lanksčios, aiškios ir paprastos viešųjų pirkimų taisyklės sudarytų galimybes įmonėms, visų pirma MVĮ, labiau išnaudoti tarpvalstybinių viešųjų pirkimų teikiamas galimybes; pabrėžia, kad būtina sukurti ES mastu veikiančią e. viešųjų pirkimų sistemą, kuri užtikrintų didesnį skaidrumą, konkurenciją, bei leistų efektyviau panaudoti viešąsias lėšas;

19.   apgailestauja, kad pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama iki 2015 m. užtikrinti visišką viešojo sektoriaus interneto svetainių prieinamumą, buvo atidėtas; palankiai vertina skaitmeninės įtraukties veiksmų planą ir ragina įgyvendinti Tinklalapių prieinamumo iniciatyvą (angl. WAI) ir Žiniatinklio turinio prieinamumo gaires (angl. WCAG) e. valdžios portalams;

20.   atkreipia dėmesį į būtinybę parengti Europos standartus, nes tai būtina siekiant sukurti bendrąją rinką ir padidinti tarptautinį ES konkurencingumą; ragina Komisiją užtikrinti MVĮ ir labai mažoms įmonėms geresnę prieigą prie Europos standartų;

21.   pažymi, kad didele kliūtimi tinkamam ES vidaus rinkos veikimui, o ypač tarpvalstybinių paslaugų teikimui, išlieka e. parašo reglamentavimo skirtumai valstybėse narėse; mano, kad yra būtina sukurti vieningą e. parašo pripažinimo sistemą visoje ES;

22.   pabrėžia, e. sąskaitų faktūrų svarbą užtikrinant, paremtus teisinių reikalavimų, prekybos operacijų ir bendrų techniniais standartų teisinį tikrumą, aiškią techninę aplinką ir atvirus bei suderinamus sprendimus, kuriais jie yra paremti, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas platesniam šios praktikos taikymui;

23.   pabrėžia, kad visiems ES piliečiams, dar neturintiems banko sąskaitos toje valstybėje narėje, kurioje pateikia prašymą, turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis pagrindinėmis banko paslaugomis; todėl mano, kad pagrindinėmis banko paslaugomis nedideles pajamas gaunantiems vartotojams sudaromos palankesnės sąlygos pasinaudoti pagrindinėmis indėlių mokėjimo priemonėmis, pinigų pervedimu ir išėmimu bendrojoje rinkoje, ypač važinėjant dirbti į kitą valstybę; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant užtikrinti vartotojams palankią tvarką atidarant banko sąskaitas visoje Sąjungoje;

24.   yra susirūpinęs, kad užsienyje paveldėjusiems turtą, išėjusiems į pensiją arba perkeliantiems turtą į užsienį ES piliečiams dažnai taikomas dvigubas apmokestinimas; ragina dėti daugiau pastangų siekiant palengvinti tokią padėtį; apgailestauja, kad paveldimo turto apmokestinimo klausimu Komisija pasiūlė tik rekomendaciją;

25.   dar kartą ragina Komisiją įvertinti įvairias su pensijų fondais susijusias taisykles ir būtinybę pagerinti pensijų, ypač profesinių pensijų, perkeliamumą pasikeitus darbdaviui ir persikėlus iš vienos valstybės narės į kitą; ragina skubiai persvarstyti Pensijų fondų direktyvą;

26.   pabrėžia, kad ES institucijoms ir valstybėms narėms būtina dėti daugiau pastangų, siekiant užtikrinti teisingesnę, geriau veikiančią, konkurencingesnę ir veiksmingesnę bendrąją rinką;

II. Valdymas

27.   pabrėžia, kad būtina sukurti visa apimantį požiūrį į bendrąją rinką, pagal kurį daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų rasti piliečiams, vartotojams ir MVĮ skirti praktiški ir naudingi sprendimai, kad jie galėtų visiškai pasinaudoti bendrosios rinkos teikiama nauda, kartu nesudarant sąlygų pernelyg griežtam reguliavimui atsirasti;

28.   dar kartą nurodo, jog būtina stiprinti Parlamento, Tarybos, Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą ir sąveiką, kad piliečiai jaustųsi įtraukti į ES pagrindinius projektus ir kasdienę ES veiklą ir kad ES veiksmai, jeigu jų prireiktų, būtų tikslingi ir naudingi; pabrėžia, kad siekiant atkurti pasitikėjimą bendrąja rinka dialogas su pilietine visuomene yra itin svarbus;

29.   pripažįsta, kad siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą taip pat svarbu apsaugoti socialines teises, ir primena prof. M. Monti ataskaitoje Komisijai pateiktą rekomendaciją, kad „daugiau dėmesio turėtų būti skiriama [vidaus rinkos] socialiniams klausimams, todėl turi būti vykdomas įsipareigojimas atlikti tikrą socialinio poveikio vertinimą, pagrįstą pažangesnių metodų kūrimu ir naujausia statistine informacija“;

30.   ragina valstybes nares modernizuoti viešojo administravimo institucijas supaprastinant reglamentavimo sistemą ir skatinti taikyti elektronines, pavyzdžiui, e. valdžios, priemones;

31.   ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi užtikrinant, kad ES teisės aktai būtų taikomi vienodai;

32.   palankiai vertina Komisijos sprendimą toliau kurti duomenų bazes, susijusias su ES teisės taikymo bylų tvarkymu[7];

33.   ragina Komisiją tobulinti portalą „Jūsų Europa“ užtikrinant, kad jis taptų tikru skaitmeniniu „vieno langelio“ portalu, kuriame piliečiams ir įmonėms būtų teikiama informacija apie bendrąją rinką; ragina valstybes nares kuo greičiau pateikti trūkstamą informaciją portale „Jūsų Europa“, taip pat pateikti nuorodas į savo valstybinius portalus, susijusius su interneto svetainės skyriais, bei sukurti nuorodas iš atitinkamų nacionalinės ir vietos administracijos portalų į portalą „Jūsų Europa“, kad piliečiams jis būtų lengviau prieinamas;

34.   pabrėžia portalo „Jūsų Europos patarėjas“ naudą, kuris leidžia piliečiams nemokamai susipažinti su asmeniniams poreikiams pritaikyta informacija; prašo Komisijos ir valstybių narių imtis veiksmų, kad būtų žymiai padidintas piliečių informuotumas apie galimybę telefonu pasinaudoti paslauga „Europe direct“;

35.   palankiai vertina naudingą SOLVIT, Jūsų Europos patarėjo, Europos įmonių tinklo, Europos vartotojų centrų, kontaktinio centro „Europe Direct“ ir Europos užimtumo tarnybos vaidmenį teikiant su vidaus rinka susijusią informaciją ir pagalbą piliečiams, vartotojams ir verslininkams; ragina Komisiją rasti būdų, kaip gerinti šių tarnybų veiklos koordinavimą ir vengti pastangų bei išteklių dubliavimo;

36.   ragina Komisiją dėti kuo daugiau pastangų sukuriant vieną bendrą internetinį tikruoju laiku veikiantį informacijos centrą piliečiams ir vartotojams pasitelkiant savo atstovybes kiekvienoje valstybėje narėje; mano, kad šie informacijos centrai turėtų veikti glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamento informacijos biurais, siekiant sukurti kiekvienam piliečiui prieinamą visa apimantį vieną langelį; laikosi nuomonės, kad sukūrus tokiu informacijos centrus kiekvienoje valstybėje narėje būtų tikrai padedama padaryti vidaus rinką labiau prieinamą ir teikti veiksmingesnes ir vartotojui patogias paslaugas, kuriomis ne tik suteikiama informacija, bet taip pat paprastai ir suprantamai paaiškinama piliečiams, kokias konkrečias galimybes teikia vidaus rinka; mano, kad tai padėtų paprastiems piliečiams, vartotojams ir įmonėms išvengti painiavos;

37.   ragina Komisiją įgyvendinant informavimo apie bendrąją rinką sistemos plėtros strategiją išnagrinėti vietos ir regionų valdžios institucijų įsipareigojimus; ragina valstybes nares pagerinti įvairių administracijos įstaigų informuotumą apie jų pareigas, atsižvelgiant į VRI naudojimą, ir užtikrinti, kad jų darbuotojai gautų tinkamą informaciją;

38.   pabrėžia, kad su bendrosios rinkos veikimu susijusių problemų piliečiams kyla dėl trijų trūkumų: trūksta informacijos, netinkamai taikomi teisės aktai ir susidaręs teisinis vakuumas; mano, kad užtikrinant kuo geresnį bendrosios rinkos veikimą šie trys trūkumai turi būti pašalinti tuo pačiu metu vykdomais veiksmais;

39.   pabrėžia MVĮ svarbą Europos ekonomikai ir ragina Europos Komisiją kartu su valstybėmis narėmis tobulinti poveikio MVĮ tyrimą, siekiant užtikrinti, kad jis būtų nuosekliai ir darniai atliekamas visose atitinkamos politikos srityse bei įtrauktas į bendrą pasiūlymų vertinimą, kad būtų sumažintos pagrindinės kliūtys – biurokratija ir administracinė našta, kurios trukdo MVĮ plėtrai, prisidedant prie palankesnės verslo aplinkos, kuri skatins verslumą, investicijas, augimą ir darbo vietų kūrimą, kūrimo; ragina Komisiją persvarstyti visas direktyvas ir reglamentus, darančius neigiamą poveikį MVĮ, ir iki 2013 m. birželio mėn. pateikti ataskaitą su rekomendacijomis;

40.   primena Parlamento sprendimą, kuriame visi jo komitetai raginami taikyti poveikio MVĮ tyrimo principus rengiant teisėkūros pranešimus, už kuriuos jau balsavo atitinkamas komitetas ir kurie bus teikiami tvirtinti plenariniame posėdyje, ir pabrėžia būtinybę greitai įgyvendinti šį sprendimą;

41.   mano, jog tvirtai laikantis principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ būtų galima užtikrinti, kad priimant būsimus teisės aktus piliečiai ir įmonės bendrojoje rinkoje nepatirtų dar daugiau sunkumų ir nusivylimo;

42.   pabrėžia, kad Komisija turėtų labiau stengtis sutelkti dėmesį į reglamentų ir direktyvų, kuriais siekiama geresnio reglamentavimo tikslų, poveikį pramonei, MVĮ ir labai mažoms įmonėms; ypač pabrėžia, kad po 2012 m. turi būti toliau įgyvendinama naštos mažinimo programa, kad jos taikymo sritis būtų išplėsta ir taptų platesnio užmojo, taip pat turi būti įdiegta reguliavimo naštos kompensavimo priemonė;

43.   ragina Komisiją stiprinti savo įsipareigojimus prieš pradedant rengti pasiūlymų projektus įvertinti, ar veiksmai, kurių būtų imamasi ES lygmeniu, iš tikrųjų duotų papildomos naudos;

44.   palankiai vertina Komisijos ketinimus įdiegti MVĮ tenkančių išlaidų naštos panaikinimo programą taikant prielaidą, kad labai mažoms įmonėms nebus taikomos jų veiklą apsunkinančios taisyklės, išskyrus atvejus, kai bus aiškiai nurodyta, kad šios taisyklės joms turi būti taikomos;

III. Informacija ir jos teikimas

45.   pakartoja, kad trūksta informacijos apie bendrąją rinką, todėl labai dažnai piliečiai ir įmonės nežino arba nesupranta savo teisių bei pareigų ir nežino, kaip gauti reikiamus atsakymus arba būtiną pagalbą; pabrėžia, kad reikia apibrėžti informaciją, kurioje atsižvelgiama į pažeidžiamų vartotojų grupių ypatumus;

46.   pabrėžia, kad taip pat svarbu, jog piliečiai galėtų pareikšti savo susirūpinimą dėl vidaus rinkos ir jog jie taip galėtų pateikti savo pasiūlymus, kad jų nuomonės būtų veiksmingiau išgirstos ir Komisijoje, ir Parlamente;

47.   ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis technologinėmis priemonėmis ir pradėti dialogą su piliečiais bendrosios rinkos klausimais rengiant interaktyvias informacines kampanijas, visų pirma skirtas šioms dvidešimt problemų, per kurias piliečiai ir įmonės būtų supažindinami su bendrosios rinkos nauda, praktiniais ir konkrečiais jų kasdienių problemų sprendimo būdais bei jų teisėmis ir būtų skatinami dalyvauti kuriant konkurencingą, sąžiningą ir subalansuotą rinką, taip pat ypatingą dėmesį skiriant vieno langelio informacijos centrų stiprinimui;

48.   palankiai vertina vieno langelio informacijos centrų, kurie padeda lengviau gauti informacijos, susijusios su verslo valdymu valstybėse narėse, veiklą, kai viename bendrame nacionaliniame informacijos centre centralizuotai tvarkomi visi būtini su įmonės steigimu ir plėtra susiję formalumai ir administraciniai reikalavimai;

49.   ragina Komisiją ir valstybes nares dėti kuo daugiau pastangų kuriant naudingas komunikacijos strategijas ir informavimo priemones, susijusias su piliečių galimybėmis visoje ES naudotis socialinėmis teisėmis ir jų teikiama nauda;

50.   pabrėžia, kad į informacines kampanijas svarbu įtraukti vietos bei regionų valdžios institucijas ir organizacijas bei pilietinę visuomenę, ir visų pirma pažymi, kad informacines kampanijas būtina vykdyti mokyklose ir universitetuose siekiant įtraukti jaunąją kartą būti parengti ją būti aktyvesniais Europos piliečiais;

51.   yra įsitikinęs, kad užtikrinus vartotojų pasitikėjimą gerai veikiančia finansinių paslaugų rinka ilgainiui skatinamas finansinis stabilumas, augimas, našumas ir inovacijų diegimas; todėl pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad vartotojai turėtų daugiau galimybių gauti informacijos ir nešališkų konsultacijų šiame sektoriuje ir kad būtų išvengiama interesų konfliktų;

52.   pabrėžia, kad, nelygu tiekėjas, sąskaitos už suvartotą energiją labai skiriasi, atsižvelgiant į Europos energijos vartotojams teikiamos informacijos kiekį ir kokybę; pabrėžia, kad labai svarbu laiku ir tinkamai teikti vartotojams informaciją apie energijos vartojimą ir kainas, kad jie galėtų patys pasirinkti energijos tiekėją;

53.   ragina nustatyti bendrus metodus ir rengti bendro išsamaus formato sąskaitas už energiją, kurias būtų nesudėtinga užpildyti ir kuriose tiekėjai turėtų nurodyti tik būtiniausią informaciją, kad bet kurioje ES vietoje vartotojai galėtų suprasti, kas nurodyta jų sąskaitose už energiją, ir galėtų vartoti energiją ekonomiškiau ir efektyviau;

54.   primygtinai ragina valstybes nares suteikti nacionalinėms reguliavimo institucijoms įgaliojimus ir išteklius, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas, pvz., stebėseną ir tinkamą klientų skundų nagrinėjimą; prašo Komisijos ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (angl. ACER) pasiūlyti rekomendacijas, kaip būtų galima padidinti nacionalinių reguliavimo institucijų priežiūros įgaliojimus; ragina Komisiją skatinti geriau koordinuoti nacionalinių reguliavimo institucijų, kompetentingų nacionalinių ir Europos institucijų keitimąsi geriausia patirtimi ir informacija;

55.   ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis kurti tikrą ir konkurencingą skaitmeninę bendrąją rinką, kuria naudotųsi Europos vartotojai ir įmonės, ypač MVĮ; primena, kad tikra Europos bendroji skaitmeninė rinka duos socialinės ir ekonominė naudos Europos vartotojams apskritai ir atskirtų regionų, į kuriuos patekti sunkiau, gyventojams bei visų pirma žmonėms su negalia, taip pat ES įmonėms ir visų pirma MVĮ, kurios galės patekti į naują rinką;

56.   pabrėžia, kad siekiant sukurti tikrą Europos bendrąją skaitmeninę rinką reikia sustiprinti vartotojų pasitikėjimą ir saugumą, užtikrinant vartotojų asmeninių duomenų apsaugą ir elektroninio parašo patikimumą bei stiprinant ginčų sprendimo priemones, taip pat pasitikėjimą naudojamais apmokėjimo būdais ir jų saugumą;

57.   primena, kad reikia panaikinti dabartines teisines spragas sutarčių srityje ir nustatyti veiksmingas priemones, siekiant panaikinti kliūtis, susijusias sutarčių teise, kurios trukdo prekybai, sukuria papildomų sandorių išlaidų ir teisinio netikrumo įmonėms, o tai verčia vartotojus nepasitikėti bendrąja rinka;

58.   ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai būtų visapusiškai informuojami apie jų teises, suteikiamas pagal Europos sveikatos draudimo kortelės sistemą, ir apie jų finansinius įsipareigojimus, kai sveikatos paslaugomis naudojamasi skirtingose valstybėse narėse; pabrėžia, kad ši informacija (įskaitant elektronine forma) turi būti lengvai prieinama ir suprantama , ir prieinama piliečiams su negalia;

59.   ragina Komisiją užtikrinti, kad visi piliečiai, turintys teisę gauti Europos sveikatos draudimo kortelę, ją gautų pateikę prašymą ir kad nedelsiant būtų panaikinta bet kokio netinkamo taisyklių taikymo praktika; ragina valstybes nares teikti informaciją apie visas papildomo draudimo formas arba apie kitus veiksmus, kurių gali reikėti imtis piliečiams, kad jie, išvykę į užsienį, turėtų teisę gauti tokias pat sveikatos priežiūros paslaugas, kokiomis naudojasi savo valstybėje narėje;

60.   primygtinai ragina valstybes nares supaprastinti ir pagreitinti administracines procedūras dėl užsienyje suteiktų gydymo paslaugų grąžinamųjų išmokų ir užtikrinti, kad jų socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo subjektai užtikrintų pakankamą judžių piliečių apsaugą;

61.   pabrėžia, kad trūksta informacijos apie valstybės tarnautojų ir kitų regioninės ir vietos administracijos darbuotojų judumo galimybes Europos ir tarptautiniu lygmenimis; pabrėžia, kad šių valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų judumas Europos ir tarptautiniu lygmenimis padės valstybėse narėse sukurti šiuolaikiškesnę ir veiksmingesnę administraciją, o tai labai svarbu įgyvendinant ES teisės aktus, kartu tai suteikia galimybę keistis gerąja patirtimi;

IV. Teisės aktai ir jų perkėlimas į nacionalinę teisę

62.   pabrėžia, kad ES teisės sėkmė visada priklauso nuo to, kaip ji taikoma ir per pagrįstą laikotarpį perkeliama į valstybių narių nacionalinę teisę; mano, kad svarbu šioje srityje vykdyti reguliarią, išsamią ir veiksmingą kontrolę, ir ragina Komisiją, matant ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumų, imtis veiksmų ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu šiuo klausimu;

63.   pripažįsta, kad, nors Komisijos pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius sumažėjo, 2010 m. pabaigoje jų dar buvo vykdoma apie 2 100;

64.   atkreipia dėmesį į didelį skaičių Parlamento Peticijų komiteto gautų peticijų, susijusių su piliečių vidaus rinkoje patiriamomis problemomis, visų pirma dėl netinkamo ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę arba netinkamo įgyvendinimo; ragina Komisiją į savo ataskaitą įtraukti išnagrinėjus tam komitetui pateiktas peticijas nustatytus faktus ir gautus rezultatus; pabrėžia, kad peticijų pateikimo procesą reikia geriau panaudoti siekiant tobulinti ES teisėkūros procesus, visų pirma kuriant teisėkūros taisomąsias priemones, skirtas tarpvalstybinės prekybos kliūtims šalinti ir vartotojų teisių įgyvendinimui užtikrinti;

65.   ragina valstybes nares pirmiausia užtikrinti, kad su vidaus rinka susiję teisės aktai į nacionalinę teisę būtų perkeliami tinkamai bei laiku ir kad būtų sumažinta pažeidimų; ragina jas rengiant su vidaus rinka susijusius nacionalinės teisės aktus atlikti „bendrosios rinkos tyrimą“, atsižvelgiant į jų reglamentavimo poveikį piliečiams ir įmonėms;

66.   pabrėžia, kad įmonėms taikomos PVM susigrąžinimo procedūros kitose šalyse turi būti padarytos ne tokios biurokratiškos ir paprastesnės. pabrėžia, kad taip pat turi būti sudarytos geresnės galimybes gauti tarpvalstybinio rizikos kapitalo finansavimą; kadangi buvo nustatytos bendrosios rinkos teisės aktų leidybos ir įgyvendinimo spragos, ragina Komisiją ir valstybes nares labiau stengtis veiksmingai įgyvendinti atitinkamus teisės aktus, ypač susijusius su socialinės apsaugos klausimų reglamentavimu;

67.   ragina Komisiją pradedant procedūrą dėl netinkamo ES teisės aktų perkėlimo arba jų neperkėlimo į nacionalinę teisę įtraukti nuorodą į susijusį sektorių ir jo poveikį bendrajai rinkai;

68.   primygtinai ragina Komisiją vykdant pažeidimo procedūrą visapusiškai pasinaudoti SESV 260 straipsniu padarytais pakeitimais;

69.   remia Komisijos pastangas siekiant supaprastinti automobilių pervežimo tarpvalstybiniu lygmeniu tvarką ir ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ES teisės principus, susijusius su automobilių registracija kitose valstybėse narėse; atsižvelgdamas į tai primena, kad valstybėse narėse turėtų būti leidžiama registruoti automobilius (įskaitant dešiniakrypčiam eismui skirtas transporto priemones), kurie atitinka susijusius ES tipo patvirtinimo reikalavimus, ir ragina Komisiją padidinti suvienodintų registracijos liudijimų saugumą, siekiant sumažinti vogtų automobilių su suklastotais registracijos liudijimais perregistravimo riziką;

70.   ragina Komisiją visiškai netoleruoti jokių valstybių narių darbo srityje taikomų diskriminacinių taisyklių ir praktikos, kuriomis pažeidžiama Europos Sąjungos teisė, o nesilaikymo atveju inicijuoti nedelsiant atitinkamas procedūras; taip pat ragina Komisiją netoleruoti jokių kitų rūšių diskriminacinės ar nepateisinamos praktikos, kontrolės ar reikalavimų, trukdančių Europos darbuotojams ir darbdaviams naudotis savo teisėmis pagal ES teisę;

71.   primena, kad judėjimo laisvė yra pagrindinė teisė, kuria darbuotojai turi galėti naudotis nepatirdami diskriminacijos dėl to, kad jie yra tam tikros valstybės narės piliečiai, užimtumo, atlyginimo ir kitų darbo ar užimtumo sąlygų srityse; mano, kad siekiant užtikrinti šią laisvę, reikėtų tinkamai informuoti darbuotojus ir įdiegti atitinkamas teisių gynimo priemones, o visos valstybės narės turėtų griežtai įgyvendinti atitinkamas ES taisykles;

72.   ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip valstybės narės perkelia Direktyvos 2000/78/EB nuostatas į nacionalinės teisės aktus ir ar veiksmingai jas taiko, o nustačius bet kokius trūkumus imtis veiksmų; ragina valstybes nares ir Tarybą prioritetą teikti galimybei skubiai patvirtinti pasiūlymą dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas;

73.   pabrėžia būtinybę gerinti ES komandiruotų darbuotojų darbo sąlygas ir užtikrinti tinkamą jų apsaugą be jokios diskriminacijos; ragina imti veiksmų, kuriais būtų gerinamas Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimas ir taikymas glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais; todėl palankiai vertina Bendrosios rinkos forumo išvadas;

74.   primena, kad galiojančiais ES teisės aktais saugomos vartotojų teisės ir suteikiamas tvirtas pagrindas kurti konkurencingą Europos energijos rinką, tačiau keliose valstybėse narėse šie teisės aktai dar tinkamai neperkelti į nacionalinės teisės aktus;

75.   primygtinai ragina visas valstybes nares visiškai įgyvendinti trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį ir kitus susijusius ES teisės aktus laikantis nustatytų terminų; prašo Komisijos įsipareigoti aktyviai stebėti, kaip šios taisyklės perkeliamos į nacionalinę teisę;

76.   ragina Komisiją toliau skatinti geriausią patirtį, susijusią su bendrosios rinkos teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę;

77.   pabrėžia, kad nuoseklus suderintas keleivių apsaugos nuostatų įgyvendinimas ir taikymas visoje Sąjungoje labai svarbus keliaujantiems piliečiams, įskaitant ribotos judėsenos asmenis, taip pat norint užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas transporto operatoriams; pripažįsta, kad žmonės su negalia keliaudami labai dažnai susiduria su kliūtimis, dėl kurių netenka daugybės bendros vidaus rinkos teikiamų galimybių ir ragina Komisiją labiau atsižvelgti į šį aspektą svarstant keleivių teises;

78.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad teisinės keleivių teisių apsaugos taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos, kad Europos piliečiai žinotų ES keleivių teises ir ypač kad šių teisių būtų laikomasi;

79.   pabrėžia, kad reikia spręsti piliečiams ir įmonėms kylančias problemas; pažymi, kad, nors darbiniame dokumente pateikta labai mažai įrodymų, daugelį nustatytų probleminių sričių Komisija įtraukė į naujausius poveikio vertinimus ir pasiūlymus; yra tvirtai įsitikinęs, kad tais atvejais, kai siūloma imtis veiksmų, Komisija turi pateikti svarių ir įtikinamų įrodymų, kuriais būtų pagrindžiama teisės aktų projektuose pasirinkta politinė priemonė; ragina Parlamentą svarstant pasiūlymų projektus atidžiai įvertinti Komisijos atlikto poveikio vertinimo tikslumą ir įtikinamumą, kad priimti teisės aktai atitiktų tiek piliečių, tiek ir įmonių poreikius;

80.   mano, kad svarbu keistis informacija tarp nacionalinių sistemų ir bendradarbiauti, todėl palankiai vertina pagaliau pasiektą bendrovių registrų sąveiką[8]; toliau ragina administravimo institucijas bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu ir gerinti sąveiką per centrines platformas; palankiai vertina su tuo susijusias Komisijos iniciatyvas, pvz., iniciatyvas dėl elektroninio socialinės apsaugos duomenų perdavimo tarp nacionalinių socialinės apsaugos sistemų sistemos sukūrimo;

81.   pabrėžia, kad sprendimų vykdymas ir pripažinimas ir dokumentų teisinių pasekmių pripažinimas tarpvalstybiniu lygmeniu yra labai svarbus judumo vidaus rinkoje veiksnys; tikisi, kad greitai visose ES valstybėse narėse bus pradėtas taikyti Paveldėjimo reglamentas; primena, kad, atsižvelgiant į 2010 m. žaliąją knygą[9] ir 2011 m. konsultacijas, Komisija turi tęsti darbus dėl civilinės būklės dokumentų teisinių pasekmių pripažinimo, ir su susidomėjimu laukia pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriuos numatyta pateikti 2013 m.;

82.   primena tikslą tobulinti reguliavimą ir mano, kad Komisiją, Parlamentas ir Taryba turėtų dėti daugiau pastangų tobulinant pažangaus reglamentavimo strategiją;

83.   patvirtina įsipareigojimą spręsti reglamentavimo naštos klausimą; šiuo atžvilgiu primena ankstesnį Parlamento įsipareigojimą reikalauti, kad siūlydama naujus teisės aktus Komisija nustatytų lygiavertes išlaidų kompensacijas; taip pat primena Parlamento prašymą pratęsti ir išplėsti administracinės naštos mažinimo programą, todėl tikisi, kad bus pateikta pasiūlymų, kaip sumažinti administracinę naštą ir panaikinti reglamentavimo kliūtis, kadangi jie padėtų spręsti daugelį pagrindinių piliečiams ir įmonėms rūpestį keliančių klausimų, susijusių su bendrąja rinka;

84.   pabrėžia, kad nepaisant teisėkūros supaprastinimo, administracinės naštos sumažinimo ir galimybių įmonėms naudotis vidaus rinkos teikiamomis laisvėmis, apskritai būtina užtikrinti vartotojų ir darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos taisykles;

85.   ragina Komisiją, Tarybą ir Europos Parlamentą pateikti visiškai naujas europines „elektroninės prekybos tyrimo“ taisykles;

V. Pasiūlymai

86.   ragina Komisiją po dvejų metų patikrinti dvidešimt pagrindinių Europos piliečiams ir įmonėms kylančių problemų, susijusių su bendrosios rinkos veikimu, ir atnaujinti jų sąrašą; taip pat ragina ją parengti kiekvienos iš nurodytų problemų lentelę ir joje nurodyti, kurie subjektai atsakingi už sprendimų dėl kiekvienos nurodytos esminės problemos priežasties suradimą;

87.   ragina Komisiją būsimose ataskaitose pabrėžti atitinkamus veiksmus, už kuriuose ji yra aiškiai atsakinga, pvz., laiku įgyvendinamus tinkamus veiksmus, kai valstybės narės netinkamai perkelia ES teisės aktus į nacionalinę teisę, užtikrinimą, kad ES teisė būtų tinkamai įgyvendinama, ir netinkamų teisės aktų persvarstymą;

88.   ragina Komisiją 2012 m. antrąjį pusmetį pateikti dokumentą „Dvylika naujų svertų augimui skatinti ir savitarpio pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“;

89.   ragina Komisiją ir valstybes nares Europos piliečių metais (2013 m.) savo informacinėmis kampanijomis sutelkti dėmesį į klausimus, susijusius su ES pilietybe grindžiamomis teisėmis, kadangi, remiantis ataskaitų atrankos metodika, iš jų matyti, kokios su vidaus rinka susijusios problemos labiausiai rūpi ES piliečiams jų kasdieniame gyvenime;

90.   ragina Komisiją rasti būdų ateityje sujungti ES pilietybės ataskaitą ir ataskaita „Bendroji rinka žmonių akimis“, kad būtų išvengta dubliavimo bei painiavos ir grėsmės, kad problemos bus atsietos nuo sprendimų;

91.   ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis, vietos bei regionų valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais periodiškai vykdyti Europos informacines kampanijas nacionalinėje, regionų ir vietos žiniasklaidoje, taip pat interaktyvias kampanijas, kad būtų gerinamas dialogas su piliečiais apie bendrosios rinkos naudą, savo teises bei pareigas ir vietas, kuriose jie gali gauti informaciją arba pagalbą norėdami išspręsti savo problemas; ragina Komisiją stebėti ir kontroliuoti šių informacinių kampanijų veiksmingumą ir sėkmę;

92.   ragina Komisijos užtikrinti, kad dabartinės priemonės, kaip, pvz., SOLVIT, ir Vidaus rinkos rezultatų suvestinė, Vidaus rinkos informacinė sistema, „Jūsų Europos patarėjas“ ir „Jūsų Europa“, būtų veiksmingai susietos kad būtų galima stebėti, ar ES direktyvos į nacionalinę teisę perkeliamos tinkamai ir laiku;

93.   pabrėžia būtinybę palaikyti Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) sistemą ir veiksmingus jos ryšius su nacionalinėmis įdarbinimo sistemomis, nes tai yra vienas iš kovos su nedarbu Europos Sąjungoje ir su reiškiniu, kai dėl tinkamą kvalifikaciją turinčių kandidatų trūkumo neįmanoma užpildyti tuščių darbo vietų, būdų;

94.   prašo Komisijos atlikti sričių, kuriose vykdant Bendrijos reguliavimą kartu įgyvendinami bendrosios rinkos tikslai bei tikslas paprastinti teisės aktus ir tiesiogiai juos taikyti valstybėse narėse, vertinimą;

95.   ragina Komisiją skatinti skubiai imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama įveikti energetikos infrastruktūros neatitikimus Sąjungoje, dėl kurių atsiranda kliūčių kuriant energijos vidaus rinką ir siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

96.   ragina valstybes nares naudotis IRT priemonėmis siekiant padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, sumažinti administracinę naštą, pagerinti administracinius procesus, sumažinti išmetamo CO₂ kiekį, saugoti viešuosius išteklius ir labiau skatinti dalyvaujamąją demokratiją, kartu didinant pasitikėjimą;

97.   ragina Komisiją ir valstybes nares, laikantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir SESV 153 straipsnio, pradėti tyrimus, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad ir toliau būtų teikiama judžių piliečių socialinė apsauga ES, taip pat būtų taikomos vienodos sąlygos, kaip ir šalies piliečiams, kartu atsižvelgiant į neprivalomą, bendrąją sistemą papildančią, savanorišką ir perkeliamą socialinės apsaugos sistemą Europos lygmeniu, siekiant sustiprinti bendradarbiavimą socialinės politikos srityje; ankstesni svarstymai dėl socialinės apsaugos sistemų 28-ojo režimo turi būti atnaujinami ir įtraukiami į tyrimus;

98.   primygtinai ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių siekiant supaprastinti sudėtingas nacionalines administracines procedūras ir užtikrinti, kad darbuotojai, darbdaviai ir kitos suinteresuotosios šalys, dalyvaujančios tarpvalstybinio užimtumo procesuose, galėtų gauti reikiamos informacijos apie savo teises, susijusias su jų užimtumu, pavyzdžiui, apie teises į socialinę apsaugą, įskaitant apsaugą nedarbo atveju, darbuotojams, darbdaviams ir kitoms suinteresuotoms šalims, sprendžiančioms tarpvalstybinio užimtumo padėtį, skirtas sveikatos priežiūros ir mokesčių taisykles; mano, kad ši informacija turi būti prieinama kiek tik įmanoma elektronine forma prieš pradedant judėti, judant ir baigus judėti;

99.   primygtinai ragina Komisiją ES lygmeniu įsteigti pagrindinį koordinavimo centrą, kuris būtų skirtas judžių darbuotojų, darbdavių ir kitų suinteresuotųjų šalių problemoms registruoti, siekiant rasti valstybėms narėms bendrus sprendimus ir išvengti problemų, kylančių dėl judaus darbo santykių, įskaitant problemas, susijusias su darbuotojų komandiravimu;

100. ragina valstybes nares, taikant ES piliečių šeimos nariams, neturintiems ES pilietybės, jiems privalomas administracines procedūras, vertinti šiuos asmenis kaip bona fide subjektus;

101.  ragina valstybes nares sukurti vieno langelio principu veikiantį centrą visiems judiems asmenims ES ir sudaryti jiems sąlygas priimančioje valstybėje vienoje vietoje tvarkyti su darbu ir namais susijusius administracinius reikalus bei gauti informaciją apie savo teises, įskaitant galimybę atlikti ir tvarkyti administracines procedūras internetu, kad Europos Sąjungoje judantys piliečiai galėtų veiksmingiau naudotis savo teisėmis;

102. ragina Komisiją, siekiant didinti judumą, visiems Europos Sąjungos piliečiams užtikrinti galimybes už priimtiną kainą naudotis pagrindinėmis mokėjimo sąskaitomis;

103. palankiai vertina Komisijos pasiūlymus sudaryti palankesnes sąlygas gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų greitai ir veiksmingai įgyvendinta 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo, tinkamai atsižvelgiant į visuotinumo, kokybiškos sveikatos priežiūros prieinamumo, teisingumo ir solidarumo principus; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares toliau siekti tikslo iki 2020 m. užtikrinti plačią nuotolinės medicinos ir e. sveikatos priežiūros paslaugų aprėptį; be to, palaiko bandomuosius projektus, kuriais siekiama suteikti ES piliečiams saugią interneto prieigą prie jų sveikatos duomenų ir užtikrinti pacientų sveikatos įrašų sąveikumą, taip garantuojant pacientams sveikatos priežiūros tęstinumą;

104. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl variklinių transporto priemonių techninės apžiūros vykdymo siekiant sumažinti administracinę naštą, su kuria susiduria piliečiai ir įmonės, ir užtikrinti dinamišką tolesnį apžiūros metodų ir turinio plėtojimą bei kuo aukštesnio lygio kelių eismo saugumą;

105. mano, kad tarpvalstybiniu lygmeniu pervežant lengvuosius automobilius reikalingas valstybių narių techninės patikros tarpusavio pripažinimas, grindžiamas bendromis apibrėžtimis ir panašiu apžiūros standartu; siūlo sukurti Europos duomenų bazę, kurioje būtų centralizuotai kaupiami techniniai duomenys apie visas transporto priemones, siekiant palyginamumo Europos lygmeniu ir paprastesnės tarpvalstybinės registracijos; ragina valstybes nares kuo labiau sumažinti piliečiams tenkančias finansines tarpvalstybinės lengvųjų automobilių registracijos sąnaudas, taikant bendrą metodą ir taip išvengiant nereikalingų išlaidų;

106. ragina Komisiją ir valstybes nares paskatinti griežčiau užtikrinti sąveiką tarp nacionalinio transporto ir judumo paslaugų, produktų ir sistemų, pavyzdžiui, tokių, kurioms taikomos ES taisyklės, susijusios su kelių mokesčių sistemomis ar Europos geležinkelių eismo valdymo sistema, taip pat su integruotu informacijos teikimu Europos lygmeniu, kainodaros ir bilietų pardavimo sistemų, susijusių su viešuoju ir įvairiarūšiu judumu, srityse;

107. ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti mikrofinansų priemonėmis steigiant ir vystant smulkųjį verslą visų pirma tiems, kurie ketina vykdyti tarpvalstybinę veiklą;

108. ragina valstybes nares ir Komisiją sudaryti naujoviškoms įmonėms palankesnes sąlygas investuoti šalinant kliūtis, trukdančias atsirasti visos ES rizikos kapitalo rinkai;

109. ragina valstybes nares naudoti esamas struktūras ir sukūrus vieno langelio principu veikiančius centrus supaprastinti ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti informacijos, kuria naudodamosi MVĮ galėtų teikti paraiškas dėl finansavimo iš Europos, nacionalinių ir vietos fondų, atsižvelgiant į tai, kad vieno langelio principu veikiantys centrai naudingesni tuo atveju, kai jie kuriami naudojant veikiančių administravimo institucijų lėšas, taigi nesukuria papildomos naštos mokesčių mokėtojams; pabrėžia vieno langelio principu veikiančių centrų svarbą – tai pirmas esminis žingsnis siekiant pritraukti privačias investicijas mokslinių tyrimų ir energetikos srityje ir sudaryti joms sąlygas, ir ragina Komisiją sustiprinti priemones, kuriomis siekiama toliau supaprastinti Europos, nacionalines ir vietos finansavimo sistemas ir padidinti jų skaidrumą; ragina valstybes nares sudaryti MVĮ palankesnes sąlygas gauti lėšų supaprastinant duomenų pateikimo taisykles ir skatinti naudoti internetines duomenų saugyklas pažymoms ir kitiems patvirtinamiesiems dokumentams saugoti;

110. ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti susitarimus, kuriais MVĮ sudaromos sąlygos veikti visoje ES ir pelnytis iš savo idėjų suteikiant joms daugiau galimybių patekti į rinkas ir mažinant biurokratizmą;

111. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl geresnės keleivių apsaugos oro vežėjų bankroto atveju, pavyzdžiui, numatant privalomą oro vežėjų draudimą arba įsteigiant garantijų fondą;

112. nurodo, kad keliaujantiems piliečiams ES vis dar sunku užsakyti ir įsigyti daugiarūšio transporto bilietų, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir transporto sektoriaus įmones imtis veiksmų, kad būtų įdiegta integruota daugiarūšio transporto bilietų pardavimo sistema;

113. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl keleivių teisių, susijusių su kelionėmis naudojant kelias transporto rūšis, kad teisėkūra neatsiliktų nuo daugiarūšio judumo raidos;

114. prašo Komisijos iš naujo nustatyti Vidaus rinkos informacinės sistemos (VRI) taisykles išplečiant jos taikymo sritį ir gerinant administracinį bendradarbiavimą ir persvarstyti programą SOLVIT nustatant naują jos pagrindą ir tinkamas priemones, visų pirma žmogiškųjų išteklių srityje, siekiant užtikrinti, kad visuose centruose būtų pakankamai patyrusių specialistų ir pakankamai darbuotojų, kad jie galėtų visiškai tinkamai išnagrinėti jiems pateiktus prašymus;

115. dar kartą ragina valstybes nares diegti kalbų mokymą nuo kuo jaunesnio amžiaus, įdiegti formaliojo ir neformaliojo mokymo pripažinimo sistemą, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, taip pat įgūdžių įgytų kitoje valstybėje narėje, užtikrinti geresnį jų koordinavimą su darbo rinkos poreikiais siekiant sukurti palyginamą kvalifikaciją turinčią ateities darbo jėgą, kuri galėtų būti naudinga bendrai Europos darbo rinkai ir didinti našumo lygį; be to, pabrėžia, kad būtina toliau stengtis derinti nacionalines sertifikavimo sistemas įgyvendinant Europos kvalifikacijų sandarą;

116. mano, kad švietimo įstaigų išduodamų diplomų prieduose turi būti nurodyta, kaip toje valstybėje išduotas diplomas gali būti vertinamas ir lyginamas su kitose valstybėse narėse išduotais diplomais, visų pirma su kaimyninių valstybių diplomais ;

117. pažymi, kad Direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nustatyta automatinio pripažinimo procedūra sėkmingai įgyvendinama, ir ragina įvertinti galimybę plėsti šią procedūrą įtraukiant daugiau profesijų;

118. ragina valstybes nares imtis būtinų veiksmų, kuriais būtų siekiama pasinaudoti struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo parama, ir gautas lėšas naudoti profesinio mokymo programoms įgyvendinti siekiant užtikrinti tolesnę paramą MVĮ;

119. atkreipia dėmesį į teigiamus rezultatus, pasiektus tam tikrose valstybėse narėse, kuriose iš energijos bendrovėms taikomų energijos taupymo reikalavimų gauta daug naudos, pvz., vartotojų naudai išpopuliarėjo pažangieji elektros skaitikliai;

120. ragina Komisiją įvertinti galimybę sukurti Europos regionų ir vietos valdžios institucijų valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų mainų programą;

121.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]                OL C 187E, 2008 7 27, p. 80.
• [2]                OL C 161E, 2011 5 31, p. 84.
• [3]                OL C 349E, 2010 12 22, p. 25.
• [4]                OL C 8E, 2010 1 14, p. 7.
• [5]               Žiniatinklio turinio prieinamumo gairės (angl. WCAG) 2.0. http://www.w3.org/TR/WCAG20/
• [6]               Žr. http://www.un.org/disabilities/convention/conventionfull.shtml.
• [7]                CHAP – skundų ir užklausų registravimas.
                  EU PILOT – problemų sprendimas su valstybėmis narėmis.
                  NIF – pa˛eidimų duomenų bazė.
• [8]              2012 m. vasario 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija (2011/0038(COD)), P7_TA(2012)0033.
• [9]              COM(2010) 0747.

AIŠKINAMOJI DALIS

1992 m. baigtos kurti bendrosios rinkos tikslas – stiprinti piliečių ir valstybių narių ryšius; tai erdvė, kurioje asmenys, prekės, paslaugos ir kapitalas gali laisvai judėti.

Bendroji rinka yra pagrindinis veiksnys įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus ir joje nurodytą pažangaus, tvaraus bei integracinio augimo tikslą.

Šiuo požiūriu labai svarbu skatinti ir didinti šios bendrosios rinkos, kurioje yra daugiau negu 500 mln. vartotojų ir kurioje ekonominės veiklos vykdoma už daugiau negu 11 000 000 mlrd. EUR, veiksmingumą, kad Europa galėtų skatinti ekonomikos augimą ir didinti užimtumą, taip pat kad piliečiai įgytų pasitikėjimą.

Deja, šiais metais minėdami bendrosios rinkos dvidešimtąsias įkūrimo metines pastebime, kad su bendrąja rinka susiję lūkesčiai vis dar neatitinka tikrovės. Konkrečiai Europos piliečiai ir įmonės šiuo metu dar patiria kliūčių naudodamiesi savo teisėmis, suteiktomis pagal bendrosios rinkos acquis.

Europos Komisijos darbinis dokumentas

Europos Parlamentui priėmus 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo Europos Komisija pateikė darbinį dokumentą „Dvidešimt pagrindinių Europos piliečiams ir įmonėms kylančių problemų, susijusių su bendrosios rinkos veikimu“.

Šiame dokumente nurodoma dvidešimt problemų, kurios Europos Sąjungos piliečiams ir įmonėms dažniausiai kyla jiems keliaujant arba išvykstant gyventi ar dirbti į užsienį. Europos Komisijos dokumente aptariami tokie klausimai kaip profesinė kvalifikacija, socialinis draudimas, su mokesčiais susijusios kliūtys, galimybės gauti finansavimą, elektroninis pirkimas, pensijų perkeliamumas ir kt.

Dokumente apžvelgiamos visos kliūtys, praktiškai patiriamos bendrojoje rinkoje. Jame remiamasi Europos Komisijos ir pagalbos tarnybų (tinklo SOLVIT, tarnybos „Jūsų Europa. Pagalba ir patarimai“, Europos įmonių tinklo (angl. enterprise europe network), Europos vartotojų centrų, „Europe Direct“ kontaktinių centrų, EURES – Europos užimtumo tarnybos) gautų skundų analize, taip pat naujausių Eurobarometro apklausų ir konkrečių tikslinių grupių apklausų rezultatais.

Lūkesčiai dėl bendrosios rinkos neatitinka tikrovės. Šis neatitikimas atsiranda dėl tokių tarpusavyje susijusių trūkumų:

–   trūksta informacijos – labai dažnai piliečiai pakankamai nežino arba nesupranta savo teisių ir nežino, kaip gauti reikiamą informaciją ar būtiną pagalbą;

–   netinkamai taikomi teisės aktai – daugelyje sričių teisės aktai praktiškai taikomi nesilaikant ES teisinės sistemos;

–   yra teisės aktų trūkumų – tam tikrose srityse ES teisinė sistema neatitinka piliečių ir įmonių lūkesčių.

Pranešėjos pozicija

Pranešėja palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pateikė darbinį dokumentą „Dvidešimt pagrindinių Europos piliečiams ir įmonėms kylančių problemų, susijusių su bendrosios rinkos veikimu“.

Nuo 2008 m. Europoje patiriama ekonomikos, finansų ir socialinė krizė padarė didelį poveikį bendrajai rinkai, todėl piliečiai šią rinką pradėjo neigiamai vertinti, o ES institucijos ir valstybės narės suprato, kad neišnaudojama daug bendrosios rinkos galimybių.

Tuomet Europos Komisija įsipareigojo pateikti priemones[1], kuriomis siekiama skatinti bendrąją rinką ir didinti piliečių pasitikėjimą ja[2]. Taigi keliose nustatytose probleminėse srityse darbai jau vykdomi. Visų pirma pateikti pasiūlymai dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistemos modernizavimo ir galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose gerinimo.

Šiuo požiūriu pranešėja mano, kad šiame pranešime turi būti siekiama ne išspręsti visas dvidešimt problemų, bet pateikti gaires ir (arba) rekomendacijas Europos Komisijai ir valstybėms narėms siekiant ištaisyti tris Europos Komisijos dokumente nustatytus trūkumus ir taip padėti pagyvinti bendrąją rinką.

Be to, pranešėja mano, kad trys nustatyti trūkumai turi būti ištaisyti kartu, ir tam pirmiausia reikia stiprios valstybių narių politinės valios.

Ji taip pat pabrėžia, kad būtina sukurti tikrą skaitmeninę bendrąją rinką, kuri veiktų tinkamai, būtų saugi vartotojams bei įmonėms ir leistų aktyviau įgyvendinti Europos projektą vėl įgijus piliečių, vartotojų ir įmonių pasitikėjimą.

Šiuo metu, kai piliečiai, regis, nepasitiki Europa, būtina stiprinti Parlamento, Tarybos, Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą, kad piliečiai galėtų įsitraukti į ES pagrindinius projektus ir kasdienę Europos Sąjungos veiklą.

Todėl būtina vykdyti geresnį bendrą valdymą.

Šiuo požiūriu pranešėja nusprendė įtraukti skyrių „Valdymas“, kuriame ji remia visa apimantį požiūrį į valdymą siekdama užtikrinti, kad būtų tikrinama, ar su bendrąja rinka susiję teisės aktai į nacionalinę teisę perkeliami tinkamai ir laiku, kad piliečiai būtų informuojami apie jų teises, būtų užtikrintas šių teisių vykdymas supaprastinant administracines procedūras ir stiprinami ryšiai su atsakingomis įvairių valstybių narių institucijomis siekiant pagerinti bendradarbiavimą.

Šiuo metu Europai patiriant ekonomikos, finansų ir socialinę krizę labai svarbu panaikinti kliūtis ir pagyvinti bendrąją rinką siekiant prisidėti prie inovacijų, augimo, konkurencingumo skatinimo, darbo vietų kūrimo ir europiečių pasitikėjimo bendrąja rinka atgavimo.

Taigi bendrajai rinkai reikia suteikti naują postūmį, svarbiausią vietą skiriant Europos piliečiams ir vartotojams, kad jie galėtų visiškai pasinaudoti šios rinkos nauda ir taip prisidėti prie Europos Sąjungos teritorinės, ekonominės ir socialinės sanglaudos.

Europos piliečiams dar kartą turi būti suteikta garantija dėl bendro pažangos ir solidarumo projekto.

• [1]  Komisijos komunikatas „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010) 0608).
• [2]  Komisijos komunikatas „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011) 0206).

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (1.6.2012)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl dvidešimt pagrindinių Europos piliečiams ir įmonėms rūpimų klausimų dėl bendrosios rinkos veikimo
(2012/2044(INI))

Nuomonės referentas: Edward Scicluna

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad šiuo didelės finansų krizės laikotarpiu ES reikia dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti sklandžiam bendrosios rinkos veikimui trukdančias kliūtis, visų pirma srityse, kuriomis galima prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo, pvz., tarpvalstybinio verslo ir verslininkystės, paslaugų teikimo, judumo, galimybių gauti finansavimą ir finansinio raštingumo srityse;

2.  mano, kad pagrindinis ES bankų sektoriaus tikslas turėtų būti aprūpinti kapitalu realiąją ekonomiką, nes tai yra viena iš išankstinių sąlygų, siekiant tobulinti žiniomis pagrįstą bendrąją rinką, kuria skatinamas ekonomikos augimas, konkurencija ir darbo vietų kūrimas;

3.  pabrėžia, kad reikia nuveikti daugiau, siekiant užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų tvarus, ir vengti MVĮ užkrauti nereikalingą naštą, susijusią su įgyvendinimu;

4.  mano, kad MVĮ turi būti pagrindinis veiksnys, skatinantis ekonomikos atgaivinimą ir augimą Europoje; todėl ragina Komisiją atkreipti daugiau dėmesio į MVĮ poreikius kuriant vidaus rinką;

5.  yra įsitikinęs, kad, norint užtikrinti ekonominę ir socialinę ES piliečių gerovę, būtinas vidaus rinkos sukūrimas;

6.  pabrėžia, kad skubiai reikia gerinti piliečių suvokimą apie mokesčius ES ir mažinti mokestines kliūtis pasienio darbuotojams ir darbdaviams, siekiant palengvinti jų judumą ir skatinti tarpvalstybinio verslo iniciatyvas, tuo pat metu kovojant su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu;

7.  todėl pabrėžia, kad reikia socialiniu požiūriu pagrindžiamos fiskalinės politikos, kuriai tektų perskirstomasis vaidmuo, kuriuo siekiama augimo ir kurį pasitelkiant būtų galima spręsti rimtas problemas, susijusias su fiskaline konkurencija, veiksminga stebėsena, lengvatinių mokesčių įmonių apmokestinimu ir ES klestinčio mokesčių rojaus panaikinimu;

8.  pabrėžia, kad visiems ES piliečiams, dar neturintiems banko sąskaitos toje valstybėje narėje, kurioje pateikė prašymą, turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis pagrindinėmis banko paslaugomis; todėl mano, kad pagrindinėmis banko paslaugomis nedideles pajamas gaunantiems vartotojams sudaromos palankesnės sąlygos pasinaudoti pagrindinėmis indėlių mokėjimo priemonėmis, pinigų pervedimu ir išėmimu bendrojoje rinkoje, ypač važinėjant dirbti į kitą valstybę; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant užtikrinti vartotojams palankią tvarką atidarant banko sąskaitas visoje Sąjungoje;

9.  yra susirūpinęs, kad užsienyje paveldėjusiems turtą, išėjusiems į pensiją arba perkeliantiems turtą į užsienį ES piliečiams dažnai taikomas dvigubas apmokestinimas; ragina dėti daugiau pastangų siekiant palengvinti tokią padėtį; apgailestauja, kad paveldimo turto apmokestinimo klausimu Komisija pasiūlė tik rekomendaciją; primygtinai ragina persvarstyti Pensijų fondų direktyvą;

10. yra įsitikinęs, kad užtikrinus vartotojų pasitikėjimą gerai veikiančia finansinių paslaugų rinka ilgainiui skatinamas finansinis stabilumas, augimas, našumas ir inovacijų diegimas; todėl pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad vartotojai turėtų daugiau galimybių gauti informacijos ir nešališkų konsultacijų šiame sektoriuje ir kad būtų išvengiama interesų konfliktų;

11. pabrėžia, kad apgalvotai parengta rizikos kapitalui taikytina ES sistema galėtų padėti skatinti ekonomikos augimą, didinti galimybes gauti lėšų ir darbo; todėl pabrėžia, kad reikia nagrinėti, kokie veiksniai lemia, viena vertus, nepakankamą rizikos kapitalo pasiūlą ir paklausą, o kita vertus, rinkų neaktyvumą;

12. ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti mikrofinansų priemonėmis steigiant ir vystant smulkųjį verslą visų pirma tiems, kurie ketina vykdyti tarpvalstybinę veiklą;

13. pabrėžia, kad įmonėms taikomos PVM susigrąžinimo procedūros kitose šalyse turi būti ne tokios biurokratiškos ir paprastesnės; pabrėžia, kad taip pat turi būti sudarytos geresnės galimybes gauti tarpvalstybinio rizikos kapitalo finansavimą;

14. pabrėžia, kad svarbu tęsti Europos socialinio verslumo skatinimo strategiją, nes socialinis verslumas yra svarbus siekiant integracinio, pažangaus ir tvaraus augimo; mano, kad reglamentas dėl Europos socialinio verslumo fondų ženklo sukūrimo yra pirmasis žingsnis šia kryptimi, todėl jį palankiai vertina;

15. pabrėžia ekonomikos augimą skatinančių reformų Europoje poreikį ir pažymi, kad reikia skubiai baigti kurti bendrąją rinką, kaip svarbiausią ES prioritetą; pabrėžia, kad ES institucijos įsipareigojo, kad Bendrosios rinkos akto dvylika svertų taptų prioritetiniu klausimu; ragina Komisiją imtis veiksmų prieš tas valstybes nares, kurios dar neįgyvendino Paslaugų direktyvos;

16. primena, kad panaikinus aukštojo mokslo įstaigose besimokantiems taikomus judumo apribojimus, būtų galima padidinti aukštojo išsilavinimo kvalifikaciją turinčių ES gyventojų skaičių ir taip išspręst augančios kvalifikuotų darbuotojų paklausos Europos Sąjungoje problemą;

17. ragina principą „pradėk nuo mažo" taikyti kiekviename pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kurio poveikis MVĮ, mikroįmonėms ir šeimos įmonėms turėtų būti nagrinėjamas ex ante;

18. be to, pabrėžia, kad dabartinė bendrosios rinkos apimtis, net ją visiškai sukūrus, yra nepakankamai plati, kadangi beveik keturis penktadalius Europos ekonomikos šiandien sudaro paslaugų sektorius; todėl ragina nacionalinėmis ir bendrijos iniciatyvomis plėsti bendrosios rinkos apimtį, įtraukti visą Europos ekonomiką ir visapusiškai išnaudoti galimybes, teikiamas mūsų žinioms imlios ekonomikos dalimis;

19. mano, kad reikia labiau stengtis siekiant vėliausiai iki 2015 m. sukurti tikrą bendrąją skaitmeninę rinką, kurioje būtų sudarytos sąlygos verslininkams, naujoves diegiantiems subjektams ir vartotojams pasinaudoti daugybe vystymosi galimybių, suteikiamų internetu siūlomomis paslaugomis;

20. nurodo, kad joks kitas ekonomikos ar ekonomikos istorijos reiškinys nebuvo taip stipriai remiamas kaip abipusė laisvos prekybos nauda ir abipusis naudingumas; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbiausias veiksnys siekiant, kad po 2008 m. krizės nepasikartotų 1930 m. pasaulį ištikusi depresija, buvo skubus pasaulio prekybos atgaivinimas;

21. siekia dar labiau didinti ES užmojus suteikiant politinio impulso ES ir JAV ekonominės integracijos gilinimui, taip siekiant sudaryti laisvosios prekybos susitarimą ir sukurti visiškai integruotą transatlantinę rinką;

22. todėl primygtinai reikalauja žengti didelį žingsnį liberalizuojant ES vadovaujamą prekybą, siekiant iki 2012 m. pabaigos sudaryti laisvosios prekybos susitarimus su Indija, Kanada, Rytų partnerystės šalimis ir ASEAN narėmis;

23. pripažįsta Europos verslui, ypač labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, tenkančią naštą, kurią sukelia pernelyg didelis reglamentavimas nacionalinėmis ir ES nuostatomis; prašo Komisijos kasmet skelbti ankstesniais metais išleistų reguliavimo pasiūlymų ataskaitas, kuriose nurodomos ir paaiškinamos visos įmonėms skiriamos grynosios išlaidos, kartu su pasiūlymais, skirtais toms išlaidoms kitais metais mažinti;

24. pabrėžia, kaip svarbu didinti judumą Europos darbo rinkoje, ypač jaunimo judumą; pažymi, kad siekiant sumažinti reglamentuojamų profesijų skaičių privalu jas reformuoti pagal Paslaugų direktyvą;

25. pabrėžia, kaip svarbu visose Europos Sąjungos valstybėse narėse sudaryti sąlygas vartotojams laisvai rinktis kasdien reikalingų paslaugų teikėją ir prekių tiekėją;

26. teigiamai vertina kitas teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti visiškai integruotą bendrąją rinką, taip siekiant padidinti konkurenciją ir veiksmingumą bei Europos vartotojams suteikti didesnį pasirinkimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	31.5.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	34 3 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Burkhard Balz, Elena Băsescu, Udo Bullmann, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Elisa Ferreira, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Othmar Karas, Wolf Klinz, Jürgen Klute, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Philippe Lamberts, Astrid Lulling, Arlene McCarthy, Ivari Padar, Alfredo Pallone, Olle Schmidt, Edward Scicluna, Peter Simon, Ivo Strejček, Sampo Terho, Marianne Thyssen, Ramon Tremosa i Balcells, Pablo Zalba Bidegain
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Sophie Auconie, Thijs Berman, Philippe De Backer, Roberto Gualtieri, Danuta Maria Hübner, Olle Ludvigsson, Mario Mauro
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Margrete Auken

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (26.4.2012)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl dvidešimties Europos piliečiams ir įmonėms labiausiai rūpimų klausimų dėl bendrosios rinkos veikimo
(2012/2044(INI))

Nuomonės referentė: Nadja Hirsch

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi vis dar yra per daug kliūčių, trukdančių ES piliečiams visiškai pasinaudoti bendrosios rinkos pranašumais, todėl piliečiai negali jaustis priklausantys vienai bendruomenei;

B.  kadangi reikia skubiai išspręsti šias problemas, kad ES piliečiai galėtų visiškai naudotis laisvo judėjimo teise ir priklausymo Europos Sąjungai pranašumais;

1.  kadangi buvo nustatytos bendrosios rinkos teisės aktų leidybos ir įgyvendinimo spragos, ragina Komisiją ir valstybes nares labiau stengtis veiksmingai įgyvendinti atitinkamus teisės aktus, ypač susijusius su socialinės apsaugos klausimų reglamentavimu;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares sutelkti dėmesį į vertingas ryšių strategijas ir informavimo priemones, susijusias su visos ES piliečių galimybėmis naudotis socialinėmis teisėmis ir jų teikiama nauda;

3.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą reguliariai atlikti piliečių nuomonių ir jiems rūpimų klausimų, susijusių su bendrosios rinkos veikimu, apžvalgą; vis dėlto ragina Komisiją atlikti išsamų konkrečių problemų, su kuriomis judūs ES piliečiai susiduria kiekvienoje valstybėje narėje, tyrimą ir pateikti konkrečius pasiūlymus dėl veiksmų, kurių reikia imtis ES ar valstybių narių lygmenimis;

Socialinė apsauga ES

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares, laikantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir SESV 153 straipsnio, pradėti tyrimus, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad ir toliau būtų teikiama judžių piliečių socialinė apsauga ES, taip pat būtų taikomos vienodos sąlygos, kaip ir šalies piliečiams, kartu atsižvelgiant į neprivalomą, bendrąją sistemą papildančią, savanorišką ir perkeliamą socialinės apsaugos sistemą Europos lygmeniu, siekiant sustiprinti bendradarbiavimą socialinės politikos srityje; ankstesni svarstymai dėl socialinės apsaugos sistemų 28-ojo režimo turi būti atnaujinami ir įtraukiami į tyrimus;

5.  primygtinai ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių siekiant supaprastinti sudėtingas nacionalines administracines procedūras ir užtikrinti, kad darbuotojai, darbdaviai ir kitos suinteresuotosios šalys, dalyvaujančios tarpvalstybinio užimtumo procesuose, galėtų gauti reikiamos informacijos apie savo teises, susijusias su jų užimtumu, pavyzdžiui, apie teises į socialinę apsaugą, įskaitant apsaugą nedarbo atveju, darbuotojams, darbdaviams ir kitoms suinteresuotoms šalims, sprendžiančioms tarpvalstybinio užimtumo padėtį, skirtas sveikatos priežiūros ir mokesčių taisykles; mano, kad ši informacija turi būti prieinama kiek tik įmanoma elektronine forma prieš pradedant judėti, judant ir baigus judėti;

6.  primygtinai ragina Komisiją ES lygmeniu įsteigti pagrindinį koordinavimo centrą, kuris būtų skirtas judžių darbuotojų, darbdavių ir kitų suinteresuotųjų šalių problemoms registruoti, siekiant rasti valstybėms narėms bendrus sprendimus ir išvengti problemų, kylančių dėl judaus darbo santykių, įskaitant problemas, susijusias su darbuotojų komandiravimu;

7.  ragina valstybes nares, taikant ES piliečių šeimos nariams, neturintiems ES pilietybės, jiems privalomas administracines procedūras, vertinti šiuos asmenis kaip bona fide subjektus;

8.  ragina valstybes nares sukurti vieno langelio principu veikiantį centrą visiems judiems asmenims ES ir sudaryti jiems sąlygas priimančioje valstybėje vienoje vietoje tvarkyti su darbu ir namais susijusius administracinius reikalus bei gauti informaciją apie savo teises, įskaitant galimybę atlikti ir tvarkyti administracines procedūras internetu, kad Europos Sąjungoje judantys piliečiai galėtų veiksmingiau naudotis savo teisėmis;

Sveikatos priežiūra kitoje valstybėje narėje

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai būtų visapusiškai informuojami apie jų teises, suteikiamas pagal Europos sveikatos draudimo kortelės sistemą, ir apie jų finansinius įsipareigojimus, kai paslaugomis naudojamasi skirtingose valstybėse narėse; pabrėžia, kad ši informacija turi būti lengvai prieinama ir suprantama, įskaitant elektroninę formą, ir prieinama piliečiams su negalia;

10. ragina Komisiją užtikrinti, kad visi piliečiai, turintys teisę gauti Europos sveikatos draudimo kortelę, ją gautų pateikę prašymą ir kad nedelsiant būtų panaikinta bet kokio netinkamo taisyklių taikymo praktika; ragina valstybes nares teikti informaciją apie visas papildomo draudimo formas arba apie kitus veiksmus, kurių gali reikėti imtis piliečiams, kad jie, išvykę į užsienį, turėtų teisę gauti tokias pat sveikatos priežiūros paslaugas, kokiomis naudojasi savo valstybėje narėje;

11. primygtinai ragina valstybes nares supaprastinti ir pagreitinti administracines procedūras dėl užsienyje suteiktų gydymo paslaugų grąžinamųjų išmokų ir užtikrinti, kad jų socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo subjektai užtikrintų pakankamą judžių piliečių apsaugą;

Kvalifikacijų pripažinimas

12. teigiamai vertina Vidaus rinkos informacinėje sistemoje (VRI) remiamą Europos profesinio pažymėjimo projektą, kurio kriterijai pirmiausia turi būti įvertinami ir kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam judumui Europos Sąjungoje; be to, mano, kad VRI galima pasiekti greitesnį kilmės valstybės narės ir priimančios valstybės bendradarbiavimą, siekiant panaikinti vis dar egzistuojančias neatitiktis ES darbo rinkoje;

13. dar kartą ragina valstybes nares diegti kalbų mokymą nuo kuo jaunesnio amžiaus, įdiegti formaliojo ir neformaliojo mokymo pripažinimo sistemą, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, taip pat įgūdžių įgytų kitoje valstybėje narėje, geriau juos koordinuoti su darbo rinkos poreikiais siekiant sukurti palyginamą kvalifikaciją turinčią ateities darbo jėgą, kuri galėtų būti naudinga bendrai Europos darbo rinkai ir didinti našumo lygį; be to, pabrėžia, kad būtina toliau stengtis derinti nacionalines sertifikavimo sistemas įgyvendinant Europos kvalifikacijų sandarą;

14. mano, kad švietimo įstaigų išduodamų diplomų prieduose turi būti nurodyta, kaip toje valstybėje išduotas diplomas gali būti vertinamas ir lyginamas su kitose valstybėse narėse išduotais diplomais, visų pirma su kaimyninių valstybių diplomais ;

15. pažymi, kad Direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nustatyta automatinio pripažinimo procedūra sėkmingai įgyvendinama, ir ragina įvertinti galimybę plėsti šią procedūrą įtraukiant kitas profesijas;

16. ragina valstybes nares imtis būtinų veiksmų, kuriais būtų siekiama pasinaudoti struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo parama, ir gautas lėšas naudoti profesinio mokymo programoms įgyvendinti siekiant užtikrinti tolesnę paramą MVĮ;

Visiškas diskriminacijos netoleravimas

17. ragina Komisiją visiškai netoleruoti jokių valstybių narių darbo srityje taikomų diskriminacinių taisyklių ir praktikos, kuriomis pažeidžiama Europos Sąjungos teisė, o nesilaikymo atveju inicijuoti nedelsiant atitinkamas procedūras; taip pat ragina Komisiją netoleruoti jokių kitų diskriminacinių ar perdėtų praktikų, kontrolių ar reikalavimų, trukdančių Europos darbuotojams ir darbdaviams naudotis savo ES teisėmis;

18. primena, kad laisvas judėjimas yra pagrindinė teisė, kuria darbuotojai turi galėti naudotis nepatirdami diskriminacijos dėl to, kad jie yra tam tikros valstybės narės piliečiai, užimtumo, atlyginimo ir kitų darbo ar užimtumo sąlygų srityse; mano, kad siekiant užtikrinti šią laisvę, reikėtų informuoti darbuotojus ir įdiegti atitinkamas teisių gynimo priemones, o visos valstybės narės turėtų griežtai įgyvendinti atitinkamas ES taisykles;

19. pabrėžia būtinybę palaikyti Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) sistemą ir veiksmingus jos ryšius su nacionalinėmis įdarbinimo sistemomis, nes tai yra vienas iš kovos su nedarbu Europos Sąjungoje ir su reiškiniu, kai dėl tinkamą kvalifikaciją turinčių kandidatų trūkumo neįmanoma užpildyti tuščių darbo vietų, būdų;

20. ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip valstybės narės perkelia Direktyvos 2000/78/EB nuostatas į nacionalinės teisės aktus ir ar veiksmingai jas taiko, o nustačius bet kokius trūkumus imtis veiksmų; ragina valstybes nares ir Tarybą prioritetą teikti galimybei skubiai patvirtinti pasiūlymą dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas;

21. rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms pagerinti naujiems verslininkams esamas sąlygas, kad būtų geriau išnaudojamos didelės jų galimybės kurti naujas ilgalaikes darbo vietas; pabrėžia būtinybę mažinti administracines kliūtis mažosioms ir vidutinėms įmonėms, priimti darbuotojų iš kitų valstybių narių; ragina valstybes nares informaciją vieno langelio principu teikti verslininkams, norintiems tam tikroje valstybėje narėje investuoti ir sukurti naujų darbo vietų ir kartu apsaugoti Europos socialinį modelį;

22. teigiamai vertina Bendrosios rinkos forumo išvadas, kuriomis raginama tobulinti Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimą ir taikymą;

23. pabrėžia būtinybę gerinti darbo sąlygas ir užtikrinti tinkamą apsaugą be jokios ES komandiruotų darbuotojų diskriminacijos; ragina gerinti Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimą ir taikymą glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais;

Pensija užsienyje

24. dar kartą ragina Komisiją įvertinti įvairias su pensijų fondais susijusias taisykles ir būtinybę pagerinti pensijų, ypač profesinių pensijų, perkeliamumą pasikeitus darbdaviui ir persikėlus iš vienos valstybės narės į kitą;

Kiti užimtumo ir socialinėje srityje rūpimi klausimai, susiję su bendrąja rinka

25. palankiai vertina Komisijos pasiūlymus sudaryti palankesnes sąlygas gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų greitai ir veiksmingai įgyvendinta 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo, tinkamai atsižvelgiant į visuotinumo, kokybiškos sveikatos priežiūros prieinamumo, teisingumo ir solidarumo principus; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares toliau siekti tikslo iki 2020 m. užtikrinti plačią nuotolinės medicinos ir e. sveikatos priežiūros paslaugų aprėptį; be to, palaiko bandomuosius projektus, kuriais siekiama suteikti ES piliečiams saugią interneto prieigą prie jų sveikatos duomenų ir užtikrinti pacientų sveikatos įrašų sąveikumą, taip garantuojant pacientams sveikatos priežiūros tęstinumą;

26. pažymi, kad viešieji pirkimai yra pagrindinė rinkos priemonė, padedanti skatinti ilgalaikį užimtumą ir gerinti darbo sąlygas; ragina sutarties vykdymo laikotarpiu laikytis socialinių standartų ir kolektyvinių sutarčių nuostatų, taip pat mokėti įstatymais nustatytą minimalų darbo užmokestį ir mokesčius;

27. primygtinai prašo valstybių narių supaprastinti viešųjų kvietimų teikti paraiškas konkursams procedūras, siekiant užtikrinti, kad visos ES įmonės galėtų juose dalyvauti, ir prašo raginti dalyvaujančias įmones pateikti informaciją apie įmonių socialinės atsakomybės lygį.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	24.4.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 20 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Edit Bauer, Heinz K. Becker, Phil Bennion, Vilija Blinkevičiūtė, Philippe Boulland, David Casa, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Marije Cornelissen, Emer Costello, Andrea Cozzolino, Karima Delli, Sari Essayah, Richard Falbr, Thomas Händel, Nadja Hirsch, Stephen Hughes, Danuta Jazłowiecka, Martin Kastler, Ádám Kósa, Veronica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Siiri Oviir, Rovana Plumb, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Elisabeth Schroedter, Nicole Sinclaire, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Jutta Steinruck
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Georges Bach, Sergio Gutiérrez Prieto, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Jelko Kacin, Svetoslav Hristov Malinov, Ramona Nicole Mănescu, Birgit Sippel, Emilie Turunen

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (26.4.2012)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl dvidešimties ES piliečiams ir įmonėms labiausiai rūpimų klausimų dėl bendrosios rinkos veikimo
(2012/2044(INI))

Nuomonės referentas: András Gyürk

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Bendroji energijos rinka

1.   primena, kad galiojančiais ES teisės aktais saugomos vartotojų teisės ir suteikiamas tvirtas pagrindas kurti konkurencingą Europos energijos rinką; tačiau keliose valstybėse narėse šie teisės aktai dar tinkamai neperkelti į nacionalinės teisės aktus;

2.   primygtinai ragina visas valstybes nares visiškai įgyvendinti trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį ir kitus susijusius ES teisės aktus laikantis nustatytų terminų; prašo Komisijos įsipareigoti aktyviai stebėti, kaip šios taisyklės perkeliamos į nacionalinę teisę;

3.   primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos energetikos politika turi būti grindžiama valstybių narių solidarumu; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sukurti energijos vidaus rinką turėtų būti atsižvelgiama į struktūrinius socialinius ir ekonominius Europos regionų skirtumus, o valstybėms narėms neturėtų būti keliama sunkumų;

4.   pabrėžia, kad reikia imtis skubių nacionalinio ir ES lygmens veiksmų siekiant pašalinti investavimo į energetikos infrastruktūrą planavimo ir reguliavimo kliūtis ir atskleisti bendrosios rinkos potencialą;

5.   ragina Komisiją skatinti skubiai imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama įveikti energetikos infrastruktūros neatitikimus ES, dėl kurių atsiranda kliūčių kuriant energijos vidaus rinką ir siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

6.   primygtinai ragina valstybes nares suteikti nacionalinėms reguliavimo institucijoms įgaliojimus ir išteklius, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas, pvz., stebėseną ir tinkamą klientų skundų nagrinėjimą; prašo Komisijos ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (angl. ACER) pasiūlyti rekomendacijas, kaip būtų galima padidinti nacionalinių reguliavimo institucijų priežiūros įgaliojimus; ragina Komisiją skatinti geriau koordinuoti nacionalinių reguliavimo institucijų, kompetentingų nacionalinių ir Europos institucijų keitimąsi geriausia patirtimi ir informacija;

7.   pabrėžia, kad, nelygu tiekėjas, sąskaitos už suvartotą energiją labai skiriasi, atsižvelgiant į Europos energijos vartotojams teikiamos informacijos kiekį ir kokybę; pabrėžia, kad labai svarbu laiku ir tinkamai teikti vartotojams informaciją apie energijos vartojimą ir kainas, kad jie galėtų patys pasirinkti energijos tiekėją;

8.   pažymi, kad kai kuriose ES valstybėse narėse vartotojai iki šiol neturi galimybės laisvai pasirinkti elektros energijos tiekėją bei mokėti konkurencingą ir sąžiningą kainą už elektros energiją; pabrėžia, kad vartotojai turėtų būti išsamiai konsultuojami ir rengiami siekiant užtikrinti aktyvų jų dalyvavimą ir kad reikės jų informavimo kampanijų, kad būtų galima gauti naudos iš pažangiųjų energijos sistemų sklaidos; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vartotojus ir sudaryti jiems sąlygas dalyvauti įgyvendinant pažangiąsias energijos sistemas, visų pirma rengiant prieinamas, veiksmingas ir skaidrias finansavimo sistemas, taip pat skatinti naudoti pažangiuosius skaitiklius, kurie padės vartotojams tiksliai žinoti, kiek jie suvartoja energijos pabrėžia, kad dujų ir elektros energijos kainos Europoje turi būti pagrįstos, skaidrios ir lengvai palyginamos; pabrėžia, kad reikia skatinti skaidrų ir tikslų apmokestinimą remiantis faktiškai suvartotu kiekiu, standartinių sąskaitų faktūrų formų naudojimą ir veiksmingų bei visapusiškų kainų palyginimo priemonių sklaidą, taip pat galimybę lengvai ir greitai pakeisti tiekėją;

9.   ragina nustatyti bendrus metodus ir rengti bendro išsamaus formato sąskaitas už energiją, kurias būtų nesudėtinga užpildyti ir kuriose tiekėjai turėtų nurodyti tik būtiniausią informaciją, kad bet kurioje ES vietoje vartotojai galėtų suprasti, kas nurodyta jų sąskaitose už energiją, ir galėtų vartoti energiją ekonomiškiau ir efektyviau;

10. atkreipia dėmesį į teigiamus rezultatus, pasiektus tam tikrose valstybėse narėse, kuriose iš energijos bendrovėms taikomų energijos taupymo reikalavimų gauta daug naudos, pvz., vartotojų naudai išpopuliarėjo pažangieji elektros skaitikliai;

11. atkreipia dėmesį į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių svarbą, ypač statybos sektoriuje; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų pakankamas skaičius energijos auditorių, kad visi vartotojai galėtų susipažinti su energijos audito rezultatais; ragina valstybes nares ir Komisiją rengiant būsimą daugiametę finansinę programą užtikrinti, kad statybos sektoriuje, o svarbiausia – būsto sektoriuje, būtų išteklių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms finansuoti; ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti teisinę sistemą siekiant skatinti ir užtikrinti, kad įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, taip pat ir statybos sektoriuje, dalyvautų energijos tiekėjai;

Skaitmeninė bendroji rinka

12. ragina Komisiją stebėti rinką ir šalinti teisės aktų sistemos spragas, dėl kurių atsiranda kliūčių siekiant sukurti skaitmeninę ir telekomunikacijų vidaus rinką;

13. primena, kad skaitmeninė bendroji rinka – 500 mln. vartotojų rinka, kurioje paslaugos gali laisvai judėti, yra labai svarbi konkurencingumo ir ekonomikos augimo varomoji jėga, suteikianti aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų ir sudaranti palankesnes sąlygas ES tapti žinių ekonomika;

14. pažymi, kad Europos rinka su beveik 500 mln. žmonių, prijungta prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio, padės inicijuoti vidaus rinkos kūrimą; pabrėžia, kad reikia susieti skaitmeninę darbotvarkę su naujų paslaugų, pvz., elektroninės prekybos, e. sveikatos, e. mokymosi, e. bankininkystės ir e. valdžios paslaugų, teikimu;

15. ragina valstybes nares laiku įgyvendinti ES telekomunikacijų teisės aktus ir prašo Komisijos atidžiai išnagrinėti šį įgyvendinimo procesą ir bausti už jų neįgyvendinimą;

16. pabrėžia, kad ES turėtų būti siekiama užtikrinti galimybę Europoje gauti mobiliojo ryšio paslaugas nenaudojant tarptinklinio ryšio paslaugų ir kad šių veiksmų turi būti imamasi siekiant užbaigti kurti skaitmeninę ir telekomunikacijų vidaus rinką, paskatinti paslaugų teikėjų konkurenciją suteikiant galimybę naujoms įmonėms patekti į rinką, užtikrinti vartotojų teises ir įdiegti Sąjungoje nuoseklią ir tvirtą skaitmeninę ir telekomunikacijų platformą;

17. primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų išteklių, kad galėtų stebėti, ar paslaugų kokybė vienoda, ir bausti, jeigu ji nevienoda, ir kad būtų atsižvelgiama į vartotojų atsiliepimus; ragina valstybes nares pradėti informavimo kampanijas, kad vartotojai sužinotų savo teises, siekiant padidinti jų galimybes derėtis su ryšių paslaugų teikėjais;

18. ragina nacionalines reguliavimo institucijas ir vartotojų organizacijas teikti aiškią ir skaidrią telekomunikacijų paslaugų ir vartotojams siūlomų kainų apžvalgą; rekomenduoja telekomunikacijų paslaugų (pvz., skambučių, SMS žinučių, duomenų) kainas pateikti vienodu formatu (kaina už minutę, už SMS žinutę, už megabaitą), kad būtų galima lengviau palyginti siūlomas paslaugas ir užtikrinti, kad jų paketai būtų palyginami; taip palyginti turėtų būti galima ir kitus aspektus, pvz., trumpiausius laikotarpius ir sankcijas, kurie taip pat gali turėti įtakos kainai; pabrėžia, kad vartotojai turėtų turėti galimybę nemokamai naudotis visa informacija, susijusia su jų pasirinktomis paslaugomis; siekiant skatinti vartotojų informuotumą ir užtikrinti, kad jie neliktų priblokšti gavę nelauktai dideles sąskaitas, vartotojams turėtų turėti galimybę nusistatyti ne tik tarptinklinio ryšio paslaugų, bet ir paslaugų savajame tinkle, ypač duomenų, naudojimo ribas, nes labai dažnai jie nežino, kokios jiems bus pateiktos sąskaitos už naudojimąsi šiomis paslaugomis;

19. ragina valstybes nares imtis būtinų priemonių siekiant sudaryti smulkesniems operatoriams palankesnes sąlygas patekti į mobiliojo ryšio paslaugų rinką, kurioje šiuo metu aktyviai veikia keletas subjektų;

Galimybė MVĮ gauti finansavimą, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir naudotis paramos priemonėmis

20. ragina Komisiją gerinti MVĮ galimybes patekti į kapitalo rinkas supaprastinant informavimą ir darant finansavimo procedūras veiksmingesnes ir skaidresnes; ragina valstybes nares skatinti MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose vykdant elektronines viešųjų pirkimų procedūras, supaprastinant administravimą, mažinant biurokratizmą, skirstant viešuosius pirkimus į dalis ir spartinant mokėjimą subrangovams;

21. pažymi, kad ES įmonių dalyvavimas tarpvalstybiniuose viešuosiuose pirkimuose išlieka labai nedidelis, o ES įmonės, ypač mažos ir vidutinio dydžio, susiduria su sunkumais dalyvaudamos tarpvalstybiniuose viešuosiuose pirkimuose dėl egzistuojančių skirtingų bei sudėtingų administracinių procedūrų; palankiai vertina Komisijos pasiūlytą viešųjų pirkimų reformą ir mano, kad bendrųjų principų nustatymas ES mastu bei lanksčios, aiškios ir paprastos viešųjų pirkimų taisyklės sudarytų galimybes įmonėms, visų pirma MVĮ, labiau išnaudoti tarpvalstybinių viešųjų pirkimų teikiamas galimybes;

22. pabrėžia, kad nacionalinės viešųjų e. pirkimų sistemos turėtų būti tobulesnės siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teikti tarpvalstybines paslaugas ir užtikrinti paslaugų vidaus rinkos sukūrimą ir visapusišką Paslaugų direktyvos taikymą;

23. ragina valstybes nares ir Komisiją sudaryti naujoviškoms įmonėms palankesnes sąlygas investuoti šalinant kliūtis, trukdančias atsirasti visos ES rizikos kapitalo rinkai;

24. pabrėžia, kad būtina sukurti ES mastu veikiančią e. viešųjų pirkimų sistemą, kuri užtikrintų didesnį skaidrumą, konkurenciją, bei leistų efektyviau panaudoti viešąsias lėšas;

25. ragina valstybes nares panaudoti esamas struktūras ir sukūrus vieno langelio principu veikiančius centrus supaprastinti ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti informacijos, kad MVĮ galėtų teikti paraiškas dėl finansavimo iš Europos, nacionalinių ir vietos fondų, atsižvelgiant į tai, kad vieno langelio principu veikiantys centrai naudingesni tuo atveju, kai jie kuriami naudojant veikiančių administravimo institucijų lėšas, taigi nesukuria papildomos naštos mokesčių mokėtojams; pabrėžia vieno langelio principu veikiančių centrų svarbą – tai pirmas esminis žingsnis siekiant pritraukti privačias investicijas mokslinių tyrimų ir energetikos srityje ir sudaryti joms sąlygas, ir ragina Komisiją sustiprinti priemones, kuriomis siekiama toliau supaprastinti Europos, nacionalines ir vietos finansavimo sistemas ir padidinti jų skaidrumą; ragina valstybes nares sudaryti MVĮ palankesnes sąlygas gauti lėšų supaprastinant duomenų pateikimo taisykles ir skatinti naudoti internetines duomenų saugyklas pažymoms ir kitiems patvirtinamiesiems dokumentams saugoti;

26. ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti susitarimus, kuriais MVĮ sudaromos sąlygos veikti visoje Europoje ir pelnytis iš savo idėjų suteikiant joms daugiau galimybių patekti į rinkas ir mažinant biurokratizmą;

27. atkreipia dėmesį į būtinybę parengti Europos standartus, nes tai būtina siekiant sukurti bendrąją rinką ir padidinti tarptautinį ES konkurencingumą; ragina Komisiją užtikrinti MVĮ ir labai mažoms įmonėms geresnę prieigą prie Europos standartų;

Elektroninė prekyba

28. palankiai vertina didelį elektroninės prekybos augimą ir atkreipia dėmesį į vartotojų susirūpinimą dėl sandorių saugumo; ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti teisinę sistemą, kuria saugomos vartotojų, kurie naudojasi elektroninės prekybos paslaugomis, teisės, ir kurti sistemą, kuria būtų skatinama užtikrinti elektroninės prekybos interneto svetainių, finansų įstaigų ir viešųjų institucijų saugumą, kad vartotojai galėtų pasitikėti šiomis svetainėmis ir jomis naudotis;

29. pabrėžia, jog, siekiant padidinti tarpvalstybinės prekybos mastą, būtina, kad ES skubiai užtikrintų įmonių ir vartotojų pasitikėjimą ir suteiktų jiems prekybos internetu priemonių; taigi ragina supaprastinti licencijavimo sistemas ir kurti veiksmingą autorių teisių sistemą;

30. ragina valstybes nares greitai įgyvendinti Vartotojų teisių direktyvą ir ragina Komisiją taikyti visas galimas priemones siekiant skatinti aktyviau užsiimti elektronine prekyba kaip įprasta verslo praktika vykdant tiek įmonių ir vartotojų, tiek įmonių tarpusavio sandorius;

31. ragina kiekvienoje valstybėje narėje nustatyti vieno langelio principo sistemą PVM mokėtojams siekiant MVĮ ir verslininkams sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti tarpvalstybinę elektroninę prekybą;

Bendroji paslaugų rinka

32. apgailestauja dėl to, kad laisvas paslaugų judėjimas, kuris sudaro 70 proc. Sąjungos BVP, yra smarkiai varžomas administracinių kliūčių ir skirtingų nacionalinių taisyklių; todėl siūlo visiškai įgyvendinti Paslaugų direktyvą ir išplėsti jos taikymo sritį, kad šiuolaikinėje žinių ekonomikoje ji apimtų visas paslaugas;

33. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog tarpvalstybiniu lygmeniu veikiančios MVĮ ir piliečiai Europos Sąjungoje dažnai susiduria su neįveikiamomis kliūtimis, e. valdžios paslaugos yra ypač naudingos, nes jų patiriamos administracinės išlaidos yra mažesnės;

34. pažymi, kad labai didelės kliūtys tarpvalstybiniu lygmeniu naudotis viešojo administravimo e. paslaugomis yra susijusios su elektroniniais parašais, galimybėmis juos atpažinti ir ES lygmeniu nepakankamai suderinamomis e. valdžios sistemomis; ragina Komisiją persvarstyti savo direktyvą dėl elektroninių parašų siekiant užtikrinti abipusį jų pripažinimą;

35. pabrėžia, kad e. valdžios programas reikėtų peržiūrėti ir, jei reikia, pakeisti, kad jomis galėtų naudotis ir iš svetur atvykstantys vartotojai; pabrėžia, kad vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmeniu būtina užtikrinti suderinamumą;

36. ragina valstybes nares naudotis IRT priemonėmis siekiant padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, sumažinti administracinę naštą, pagerinti administracinius procesus, sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį, saugoti viešuosius išteklius ir labiau skatinti dalyvaujamąją demokratiją, kartu didinant pasitikėjimą;

37. apgailestauja, kad pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama iki 2015 m. užtikrinti visišką viešojo sektoriaus interneto svetainių prieinamumą, buvo atidėtas; palankiai vertina skaitmeninės įtraukties veiksmų planą ir ragina įgyvendinti Tinklalapių prieinamumo iniciatyvą (angl. WAI) ir Žiniatinklio turinio prieinamumo gaires (angl. WCAG) e. valdžios portalams;

38. atkreipia dėmesį į tai, kad keleiviams vis dar sunku užsisakyti ir pirkti daugiarūšio transporto kelionių Europos Sąjungoje bilietus, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir transporto sektoriaus įmones užtikrinti, kad iki 2015 m. būtų sukurta integruota daugiarūšio transporto bilietų sistema;

39. palankiai vertina e. sąskaitų faktūrų iniciatyvą, kuria siekiama padaryti, kad iki 2020 m. e. sąskaitos faktūros ES taptų pagrindiniu atsiskaitymo metodu, taip pat įgyvendinti Komisijos sprendimą, kuriuo įsteigiamas Europos suinteresuotųjų šalių e. sąskaitų faktūrų išrašymo forumas (angl. EMSFEI);

40. pabrėžia didelę e. sąskaitų faktūrų naudą (trumpesni mokėjimo laikotarpiai, mažiau klaidų, veiksmingiau renkamas PVM, mažesnės spausdinimo ir vežimo išlaidos ir integruotai valdoma komercinė veikla) ir ragina pramonės atstovus bei Europos standartizavimo organizacijas toliau dėti pastangas siekiant skatinti taikyti vienodus duomenų pateikimo e. sąskaitose faktūrose metodus;

41. pažymi, kad didele kliūtimi tinkamam ES vidaus rinkos veikimui, o ypač tarpvalstybinių paslaugų teikimui, išlieka e. parašo reglamentavimo skirtumai valstybėse narėse; mano, kad yra būtina sukurti vieningą e. parašo pripažinimo sistemą visoje ES;

42. pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti teisinį tikrumą, aiškią techninę aplinką ir viešus bei suderinamus sprendimus dėl e. sąskaitų faktūrų, remiantis teisiniais reikalavimais, prekybos operacijomis ir bendrais techniniais standartais, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas plačiau juos taikyti.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	24.4.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	54 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gabriele Albertini, Amelia Andersdotter, Josefa Andrés Barea, Zigmantas Balčytis, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Jürgen Creutzmann, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Vicky Ford, Gaston Franco, Adam Gierek, Norbert Glante, Robert Goebbels, András Gyürk, Fiona Hall, Edit Herczog, Kent Johansson, Romana Jordan, Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Judith A. Merkies, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Vittorio Prodi, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Jens Rohde, Paul Rübig, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Patrizia Toia, Claude Turmes, Niki Tzavela, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Maria Badia i Cutchet, Yves Cochet, Ioan Enciu, Vicente Miguel Garcés Ramón, Roger Helmer, Jolanta Emilia Hibner, Yannick Jadot, Seán Kelly, Eija-Riitta Korhola, Werner Langen, Zofija Mazej Kukovič, Vladimír Remek, Silvia-Adriana Ţicău

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (10.5.2012)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl dvidešimties ES piliečiams ir įmonėms labiausiai rūpimų klausimų dėl bendrosios rinkos veikimo
(2012/2044(INI))

Nuomonės referentas: Brian Simpson

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi laisvas prekių judėjimas yra ES kertinis akmuo ir Sąjunga pradėjo taikyti vienodą tipo patvirtinimo sistemą ir suderintus variklinių transporto priemonių registracijos liudijimus; kadangi dėl to tapo daug lengviau įsigyti automobilį kitoje valstybėje narėje ir jį pervežti,

B.  tačiau kadangi Parlamentas gauna daugybę skundų iš piliečių, kurie dažnai patiria problemų dėl sudėtingų formalumų, pirmiausia susijusių su jų transporto priemonės perregistravimu kitoje valstybėje narėje ir papildomomis susijusiomis išlaidomis; kadangi tuo pat metu Sąjunga ir valstybės narės turi užtikrinti, kad nepasitaikytų vogtų automobilių su suklastotais registracijos liudijimais perregistravimo;

C. kadangi pagal ES nustatytas keleivių teisių taisykles užtikrinama minimalaus lygio piliečių apsauga ir taip skatinamas judumas ir socialinė integracija; kadangi remiantis jomis padedama užtikrinti vienodas sąlygas kurios nors vienos ar kelių rūšių transporto operatoriams,

D. kadangi remiantis ES teisine keleivių teisių apsaugos sistema būtina užtikrinti minimalų vartotojų apsaugos standartą, kurį taikant būtų galima pasipriešinti tokiai naujai komercinei praktikai, kaip papildomų mokesčių taikymas, taip pat apimant oro vežėjų bankroto ir nemokumo atvejus; kadangi Sąjunga turėtų atsižvelgti į naujus daugiarūšio judumo būdus;

1.  remia Komisijos pastangas siekiant supaprastinti automobilių pervežimo tarpvalstybiniu lygmeniu tvarką ir ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ES teisės principus, susijusius su automobilių registracija kitose valstybėse narėse; atsižvelgdamas į tai primena, kad valstybėse narėse turėtų būti leidžiama registruoti automobilius (įskaitant dešiniakrypčiam eismui skirtas transporto priemones), kurie atitinka susijusius ES tipo patvirtinimo reikalavimus, ir ragina Komisiją padidinti suvienodintų registracijos liudijimų saugumą, siekiant sumažinti vogtų automobilių su suklastotais registracijos liudijimais perregistravimo riziką;

2.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl variklinių transporto priemonių techninės apžiūros vykdymo siekiant sumažinti administracinę naštą, su kuria susiduria piliečiai ir įmonės, ir užtikrinti dinamišką tolesnį apžiūros metodų ir turinio plėtojimą bei kuo aukštesnio lygio kelių eismo saugumą;

3.  ragina valstybes nares kuo labiau sumažinti piliečiams tenkančias finansines tarpvalstybinės lengvųjų automobilių registracijos sąnaudas, taikant bendrą metodą ir taip išvengiant nereikalingų išlaidų;

4.  mano, kad tarpvalstybiniu lygmeniu pervežant lengvuosius automobilius reikalingas valstybių narių techninės patikros tarpusavio pripažinimas, grindžiamas bendromis apibrėžtimis ir panašiu apžiūros standartu;

5.  siūlo sukurti Europos duomenų bazę, kurioje būtų centralizuotai kaupiami techniniai duomenys apie visas transporto priemones, siekiant techninės patikros savitarpio pripažinimo, palyginamumo Europos lygmeniu ir paprastesnės tarpvalstybinės registracijos;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares paskatinti griežčiau užtikrinti sąveiką tarp nacionalinio transporto ir judumo paslaugų, produktų ir sistemų, pavyzdžiui, tokių, kurioms taikomos ES taisyklės, susijusios su kelių mokesčių sistemomis ar Europos geležinkelių eismo valdymo sistema, taip pat su integruotu informacijos teikimu Europos lygmeniu, kainodaros ir bilietų pardavimo sistemų, susijusių su viešuoju ir įvairiarūšiu judumu, srityse;

7.  pažymi, kad nuo 2011 m., kai buvo patvirtintos miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisės, Sąjunga disponuoja išsamių bendrų taisyklių, susijusių su pagrindinėmis keleivių teisėmis, rinkiniu, kuris aprėpia visų rūšių transportą;

8.  rekomenduoja esamas keleivių teises sutelkti į vieną bendrą sistemą, kad būtų galima suderinti šių taisyklių taikymą ir įgyvendinimą bendroje vidaus rinkoje visų rūšių transporto sektoriuose bei išvengti diskriminacijos tarp transporto rūšių;

9.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl geresnės keleivių apsaugos oro vežėjų bankroto atveju, pavyzdžiui, numatant privalomą oro vežėjų draudimą arba įsteigiant garantijų fondą;

10. pabrėžia, kad nuoseklus suderintas keleivių apsaugos nuostatų įgyvendinimas ir taikymas visoje Sąjungoje labai svarbus keliaujantiems piliečiams, įskaitant ribotos judėsenos asmenis, taip pat norint užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas transporto operatoriams;

11. pažymi, kad žmonės su negalia keliaudami labai dažnai susiduria su kliūtimis, dėl kurių netenka daugybės bendros vidaus rinkos teikiamų galimybių; ragina Komisiją į šį aspektą labiau atsižvelgti svarstant keleivių teises;

12. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad teisinės keleivių teisių apsaugos taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos, kad Europos piliečiai žinotų ES keleivių teises ir ypač kad šių teisių būtų laikomasi;

13. nurodo, kad keliaujantiems piliečiams ES vis dar sunku užsakyti ir įsigyti daugiarūšio transporto bilietų, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir transporto sektoriaus įmones imtis veiksmų, kad būtų įdiegta integruota daugiarūšio transporto bilietų pardavimo sistema;

14. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl keleivių teisių, susijusių su kelionėmis naudojant kelias transporto rūšis, kad teisėkūra neatsiliktų nuo daugiarūšio judumo raidos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	8.5.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	38 0 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdi Cristiano Allam, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Philip Bradbourn, Antonio Cancian, Philippe De Backer, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Knut Fleckenstein, Jacqueline Foster, Mathieu Grosch, Jim Higgins, Juozas Imbrasas, Dieter-Lebrecht Koch, Georgios Koumoutsakos, Werner Kuhn, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Marian-Jean Marinescu, Gesine Meissner, Hubert Pirker, Dominique Riquet, Petri Sarvamaa, Vilja Savisaar-Toomast, Olga Sehnalová, Brian Simpson, Keith Taylor, Silvia-Adriana Ţicău, Giommaria Uggias, Thomas Ulmer, Peter van Dalen, Artur Zasada
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Spyros Danellis, Michel Dantin, Eider Gardiazábal Rubial, Sabine Wils, Janusz Władysław Zemke

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (1.6.2012)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl dvidešimt Europos piliečiams ir įmonėms rūpimų klausimų dėl bendrosios rinkos veikimo
(2012/2044(INI))

Nuomonės referentė: Evelyn Regner

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad ES teisės sėkmė visada priklauso nuo to, kaip ji taikoma ir per pagrįstą laikotarpį perkeliama į valstybių narių nacionalinę teisę; mano, kad svarbu šioje srityje vykdyti reguliarią, išsamią ir veiksmingą kontrolę, ir ragina Komisiją, matant ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumų, imtis veiksmų ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu šiuo klausimu;

2.  palankiai vertina Komisijos pastangas siekiant spręsti piliečių ir įmonių nurodytas su bendrąja rinka susijusias problemas, tačiau išreiškia nusivylimą, dėl darbiniame dokumente nagrinėjamų klausimų išsamumo;

3.  pabrėžia, kad reikia spręsti piliečiams ir įmonėms kylančias problemas; pažymi, kad, nors darbiniame dokumente pateikta labai mažai įrodymų, daugelį nustatytų probleminių sričių Komisija įtraukė į naujausius poveikio vertinimus ir pasiūlymus; yra tvirtai įsitikinęs, kad tais atvejais, kai siūloma imtis veiksmų, Komisija turi pateikti svarių ir įtikinamų įrodymų, kuriais būtų pagrindžiama teisės aktų projektuose pasirinkta politinė priemonė; ragina Parlamentą svarstant pasiūlymų projektus atidžiai įvertinti Komisijos atlikto poveikio vertinimo tikslumą ir įtikinamumą, kad priimti teisės aktai atitiktų tiek piliečių, tiek ir įmonių poreikius;

4.  mano, kad išsamus ir pakankamas piliečių, vartotojų ir įmonių informavimas apie jų teises vidaus rinkoje – tai esminis dalykas; ragina valstybes nares ir Komisiją tam teikti pirmenybę, kurti naudingas informavimo sistemas ir strateginius visuomenės informavimo planus, ypač atsižvelgiant į socialines piliečių teises, ir visų pirma skirti reikiamas lėšas informavimo kampanijoms rengti ir taupiai naudoti skiriamas lėšas;

5.  mano, kad svarbu keistis informacija tarp nacionalinių sistemų ir bendradarbiauti, todėl palankiai vertina pagaliau pasiektą bendrovių registrų sąveiką[1]; toliau ragina administravimo institucijas bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu ir gerinti sąveiką per centrines platformas; palankiai vertina su tuo susijusias Komisijos iniciatyvas, pavyzdžiui, iniciatyvas dėl elektroninio socialinės apsaugos duomenų perdavimo tarp nacionalinių socialinės apsaugos sistemų sistemos sukūrimo;

6.  pabrėžia, kad sprendimų vykdymas ir pripažinimas ir dokumentų teisinių pasekmių pripažinimas tarpvalstybiniu lygmeniu yra labai svarbus judumo vidaus rinkoje veiksnys; tikisi, kad greitai visose ES valstybėse narėse bus pradėtas taikyti Paveldėjimo reglamentas; primena, kad, atsižvelgiant į 2010 m. žaliąją knygą[2] ir 2011 m. konsultacijas, Komisija turi tęsti darbus dėl civilinės būklės dokumentų teisinių pasekmių pripažinimo, ir su susidomėjimu laukia pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriuos numatyta pateikti 2013 m.;

7.  patvirtina įsipareigojimą spręsti reglamentavimo naštos klausimą; šiuo atžvilgiu primena ankstesnį Parlamento įsipareigojimą reikalauti, kad siūlydama naujus teisės aktus Komisija nustatytų lygiavertes išlaidų kompensacijas; taip pat primena Parlamento prašymą pratęsti ir išplėsti administracinės naštos mažinimo programą, todėl tikisi, kad bus pateikta pasiūlymų, kaip sumažinti administracinę naštą ir panaikinti reglamentavimo kliūtis, kurie padėtų spręsti daugelį pagrindinių piliečiams ir įmonėms rūpestį keliančių klausimų, susijusių su bendrąja rinka;

8.  mano, jog tvirtai laikantis principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ būtų galima užtikrinti, kad priimant būsimus teisės aktus bendrojoje rinkoje veikiantys piliečiai ir įmonės nepatirtų daugiau sunkumų ir nusivylimo;

9.  pabrėžia, kad nepaisant teisėkūros supaprastinimo, administracinės naštos sumažinimo ir galimybių įmonėms naudotis vidaus rinkos teikiamomis laisvėmis, apskritai būtina užtikrinti vartotojų ir darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos taisykles;

10. mano, kad, kalbant apie pirkimą internetu, ypač svarbu veiksmingai įgyvendinti teisę, ir palankiai vertina pasiūlymą dėl elektroninio ginčų sprendimo; mano, kad būtina geriau informuoti vartotojus apie jų teises; atidžiai apsvarstys pasiūlymą dėl Bendrosios Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisės ir pabrėžia, kad juo turi būti užtikrinamas labai aukštas vartotojų apsaugos lygis; primena, kad kartu dar reikia sukurti „Europos standartinių sutarčių modelius“; mano, kad svarbu priimti tinkamas taisykles dėl skaitmeninio turinio;

11. nurodo, kad veiksmingos intelektinės nuosavybės srityje reikia kovoti su prekės ženklų ir produktų piratavimu, ir pabrėžia, kad visada reikia rasti subalansuotą teisių turėtojų interesų, visų kitų atitinkamų šalių interesų ir Europos piliečių asmens duomenų apsaugos pusiausvyrą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	31.5.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Klaus-Heiner Lehne, Antonio Masip Hidalgo, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Rebecca Taylor, Alexandra Thein, Cecilia Wikström, Zbigniew Ziobro, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Sergio Gaetano Cofferati, Luis de Grandes Pascual, Eva Lichtenberger, Axel Voss
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Elisabeth Morin-Chartier

• [1]     2012 m. vasario 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija (2011/0038(COD)), P7_TA(2012)0033.
• [2]     COM(2010) 0747.

Peticijų komiteto NUOMONĖ (3.5.2012)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl dvidešimties ES piliečiams ir įmonėms labiausiai rūpimų klausimų dėl bendrosios rinkos veikimo
(2012/2044(INI))

Nuomonės referentas: Simon Busuttil

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Komisijos ataskaitą „Bendroji rinka žmonių akimis“ (SEC(2011) 1003), nes tai naudinga priemonė siekiant informuoti politikos formuotojus apie piliečių pagrindines problemas, o piliečius bei įmones informuoti apie problemas, su kuriomis jie gali susidurti vidaus rinkoje;

2.  palankiai vertina bendrų informacijos punktų, kurie padeda lengviau gauti informacijos, susijusios su verslo valdymu valstybėse narėse, veiklą, kai viename bendrame nacionaliniame informacijos centre centralizuotai tvarkomi visi būtini su įmonės steigimu ir plėtra susiję formalumai ir administraciniai reikalavimai;

3.  palankiai vertina naudingą SOLVIT, Jūsų Europos patarėjo, Europos įmonių tinklo, Europos vartotojų centrų, kontaktinio centro „Europe Direct“ ir Europos užimtumo tarnybos vaidmenį teikiant su vidaus rinka susijusią informaciją ir pagalbą piliečiams, vartotojams ir verslininkams; ragina Komisiją rasti būdų, kaip gerinti šių tarnybų veiklos koordinavimą ir vengti pastangų bei išteklių dubliavimo;

4.  ragina Komisiją sutelkti dėmesį į vieno bendro veikiančio internetinio ir realaus informacijos centro sukūrimą piliečiams ir vartotojams pasitelkiant Komisijos atstovybes kiekvienoje valstybėje narėje, ši veikla turtėtų būti vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamento informacijos biurais, siekiant užtikrinti visa apimančio vieno langelio principo įgyvendinimą kiekvienam piliečiui; laikosi nuomonės, kad vienas bendras veikiantis internetinis ir realus informacijos centras kiekvienoje valstybėje narėje tikrai padėtų padaryti vidaus rinką prieinamesni, taip siekiant teikti veiksmingesnes ir vartotojui patogias paslaugas, kuriomis ne tik suteikiama informacija, bet taip pat paprastai ir suprantamai paaiškinama žmonėms, kokio pobūdžio konkrečios galimybės siūlomos vidaus rinkoje; mano, kad tai padėtų paprastiems piliečiams, vartotojams ir įmonėms išvengti painiavos;

5.  pabrėžia, kad darbuotojų judumas skirtingose valstybėse narėse turi būti užtikrinimas savanoriškai ir visiškai paisant darbo teisių;

6.  atkreipia dėmesį į didelį skaičių Parlamento Peticijų komiteto gautų peticijų, susijusių su piliečių vidaus rinkoje patiriamomis problemomis, visų pirma dėl netinkamo ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę arba netinkamo įgyvendinimo; ragina Komisiją į savo ataskaitą įtraukti išnagrinėjus Peticijų komitetui pateiktas peticijas nustatytus faktus ir gautus rezultatus; pabrėžia, kad peticijų pateikimo procesą reikėtų geriau panaudoti siekiant tobulinti ES teisėkūros procesą, visų pirma kuriant teisėkūros taisomąsias priemones, skirtas tarpvalstybinės prekybos kliūtims šalinti ir vartotojų teisių įgyvendinimui užtikrinti;

7.  ragina Komisiją nurodyti pagrindinius ES teisės aktus, susijusius su kiekviena iš išdėstytų problemų, kad piliečiams, vartotojams ir įmonėms būtų pateikta naudinga ir lengviau prieinama informacija apie jų teises bendrojoje rinkoje;

8.  ragina Komisiją būsimose ataskaitose pabrėžti atitinkamus veiksmus, už kuriuose ji yra aiškiai atsakinga, pvz., laiku įgyvendinamus tinkamus veiksmus, kai valstybės narės netinkamai perkelia ES teisės aktus į nacionalinę teisę, užtikrinimą, kad ES teisė būtų tinkamai įgyvendinama, ir netinkamų teisės aktų persvarstymą;

9.  ragina Komisiją parengti kiekvienos iš nurodytų problemų lentelę ir joje nurodyti, kurie subjektai atsakingi už sprendimų dėl kiekvienos nurodytos esminės problemos priežasties suradimą;

10. ragina Komisiją ir valstybes nares Europos piliečių metais (2013 m.) savo informacinėmis kampanijomis sutelkti dėmesį į klausimus, susijusius su ES pilietybe grindžiamomis teisėmis, kadangi, remiantis ataskaitų atrankos metodika, iš jų matyti, kokios su vidaus rinka susijusios problemos labiausiai rūpi ES piliečiams jų kasdieniame gyvenime;

11. ragina Komisiją rasti būdų ateityje sujungti ES pilietybės ataskaitą ir ataskaita „Bendroji rinka žmonių akimis“, kad būtų išvengta dubliavimo bei painiavos ir grėsmės, kad problemos bus atsietos nuo sprendimų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	24.4.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	18 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Margrete Auken, Elena Băsescu, Philippe Boulland, Simon Busuttil, Giles Chichester, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Roger Helmer, Carlos José Iturgaiz Angulo, Peter Jahr, Lena Kolarska-Bobińska, Erminia Mazzoni, Jarosław Leszek Wałęsa, Rainer Wieland
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Zoltán Bagó, Birgit Collin-Langen, Kinga Göncz, Phil Prendergast
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Kyriacos Triantaphyllides

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	25.9.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	32 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Cristian Silviu Buşoi, Sergio Gaetano Cofferati, Birgit Collin-Langen, António Fernando Correia de Campos, Cornelis de Jong, Christian Engström, Vicente Miguel Garcés Ramón, Louis Grech, Małgorzata Handzlik, Iliana Ivanova, Sandra Kalniete, Edvard Kožušník, Hans-Peter Mayer, Sirpa Pietikäinen, Mitro Repo, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Barbara Weiler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Raffaele Baldassarre, Regina Bastos, Ashley Fox, Marielle Gallo, Anna Hedh, Emma McClarkin, Sylvana Rapti, Marc Tarabella, Sabine Verheyen
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Jan Mulder