Pranešimas - A7-0316/2012Pranešimas
A7-0316/2012

    PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl nuosavų išteklių, pagrįstų pridėtinės vertės mokesčiu, teikimo metodų ir tvarkos

    12.10.2012 - (COM(2011) 0737 – C7‑0504/2011 – 2011/0333(CNS)) - *

    Biudžeto komitetas
    Pranešėjas: Jean-Luc Dehaene

    Procedūra : 2011/0333(CNS)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A7-0316/2012

    EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

    dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl nuosavų išteklių, pagrįstų pridėtinės vertės mokesčiu, teikimo metodų ir tvarkos

    (COM(2011) 0737 – C7‑0504/2011 – 2011/0333(CNS))

    (Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2011) 0737),

    –   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį ir Euratomo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0504/2011),

    -  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnį ,

    -   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę (Nuomonė Nr. 2/2012)[1],

    –   atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavųjų išteklių ateities[2],

    –   atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“[3],

    –   atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių[4],

    –   atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties[5],

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

    –   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0316/2012),

    A.     kadangi Sutartyje aiškiai įtvirtinta, kad Sąjungos biudžetas turi būti finansuojamas tik iš nuosavų išteklių;

    B.     kadangi Parlamentas savo minėtoje 2012 m. birželio 13 d. rezoliucijoje, kuri priimta didele balsų dauguma, palankiai įvertino Komisijos 2011 m. birželio 29 d. pateiktus teisėkūros pasiūlymus dėl nuosavų išteklių sistemos reformos, įskaitant pasiūlymus dėl finansinių sandorių mokesčio ir naujojo ES PVM, kaip nuosavo ištekliaus, kurių tikslas – iki 2020 m. 40 proc. sumažinti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) grindžiamų valstybių narių įnašų dalį ir taip prisidėti prie valstybių narių konsolidavimo pastangų;

    C.     kadangi Parlamentas savo minėtoje 2012 m. spalio 23 d. rezoliucijoje išreiškė tvirtą įsitikinimą, kad PVM yra viena iš būtino politinio susitarimo dėl nuosavų išteklių sąlyga ir kad susitarimas dėl PVM, kaip nuosavo ištekliaus, reformos ir jo įgyvendinimo tvarkos turi būti sudarytas kartu su susitarimu dėl DFP;

    D.     kadangi pirmą kartą pagal Sutartį reikalaujama Parlamento pritarimo dėl Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonių ir kadangi Parlamentas aiškiai išreiškė savo valią pasinaudoti savo prerogatyva šioje srityje vykstant deryboms dėl nuosavų išteklių sistemos reformos;

    E.     kadangi Regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo nuomonėse dėl Komisijos pasiūlymų dėl nuosavų išteklių sistemos reformos palankiai vertino pasiūlymą dėl naujų PVM pagrįstų nuosavų išteklių[6];

    F.     kadangi Parlamentas keletą kartų primygtinai pakartojo savo poziciją, kad reikalinga Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reforma, ypač dėl esamų PVM pagrįstų išteklių, siekdamas grįžti prie savo pirminės idėjos, kad šie ištekliai yra tikri nuosavi ištekliai, o ne grynai statistinė priemonė[7];

    G.     kadangi Parlamentas pritaria pastangoms supaprastinti PVM apskaičiavimo metodą, taip pat džiaugiasi, kad pagal Komisijos pasiūlymą padidinamas PVM pagrįstų nuosavų išteklių skaidrumas;

    H.     kadangi Parlamentas mano, kad didžiausi naujojo pasiūlymo dėl PVM privalumai yra jo skaidrumas, teisingumas mokesčių mokėtojų atžvilgiu visose valstybėse narėse, didesnis paprastumas ir galimybė ateityje tapti tikrais nuosavais ištekliais, pervedamais tiesiogiai į ES biudžetą;

    I.      kadangi Parlamentas mano, kad bet kokie nuosavi ištekliai turėtų būti pervedami tiesiogiai į Sąjungos biudžetą;

    1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

    2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

    3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

    4.  ragina Komisiją pateikti konkretų pasiūlymą, kaip reikėtų toliau reformuoti PVM pagrįstus nuosavus išteklius, kad jie būtų pervedami tiesiogiai į Sąjungos biudžetą jau 2014–2020 m. laikotarpiu arba atliekant tolesnę nuosavų išteklių sistemos peržiūrą;

    5.  ragina imtis praktinių tolesnių veiksmų, susijusių su Komisijos žaliąja knyga dėl PVM ateities, ir konkrečių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas didesnis valstybių narių PVM sistemų suderinimas, nes tik esant šiam suderinimui gali būti sudarytas pagrindas paversti PVM tikrais nuosavais ištekliais, kurie ateityje būti pervedami tiesiogiai į Sąjungos biudžetą;

    6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

    • [1]  OL C 112, 2012 4 18, p. 1.
    • [2]  OL C 27 E, 2008 1 31, p. 214.
    • [3]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266.
    • [4]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0245.
    • [5]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)XXXX.
    • [6]  Regionų komiteto nuomonė dėl 2014–2020 m. naujosios daugiametės finansinės programos, priimta 93-ojoje plenarinėje sesijoje, vykusioje 2011 m. gruodžio 14 ir 15 d.
      Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl nuosavų išteklių sistemos, priimta plenariniame posėdyje 2012 m. kovo 29 d.
    • [7]  Žr. 2007 m. kovo 29 d. Parlamento rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities (OL C 27 E, 2008 1 31, p. 214).

    AIŠKINAMOJI DALIS

    Nuosavi ištekliai, pagrįsti pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), nuo pat jų taikymo pradžios 1970 m. buvo sukurti kaip galimi tikri nuosavi ištekliai, darant prielaidą, kad nuolatinio nacionalinių PVM reglamentuojančių teisės aktų derinimo proceso rezultatas ilgainiui bus visiškai suderintas nacionalinių PVM apskaičiavimo pagrindas. Vis dėlto šis mokestis palaipsniui buvo paverstas sudėtinga nesuprantama statistine priemone, kuri iš tiesų yra kita BNP įnašo forma ir pervedama iš nacionalinių biudžetų. Nuosavi ištekliai, pagrįsti PVM, 2011 m. biudžete sudarė 11,2 proc. pajamų.

    2011 m. birželio 29 d. Komisija pateikė savo pasiūlymus dėl naujos daugiametės finansinės programos (2014–2020 m.) kartu su pasiūlymų dėl Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos rinkiniu. Tarp pastarųjų pateiktas pasiūlymas dėl VII nuosavų išteklių sprendimo (NIS), kuriame raginama panaikinti galiojančius nuosavus išteklius, pagrįstus PVM, ir pakeisti juos naujais ES masto PVM ištekliais, kurie smulkiai aprašyti pasiūlyme dėl Tarybos reglamento dėl nuosavų išteklių, pagrįstų PVM, teikimo metodų ir tvarkos, kuris yra šio pranešimo tema.

    Dabartinio Komisijos pasiūlymo turinys

    Reglamento projektas dėl nuosavų išteklių, pagrįstų PVM, teikimo reikalingas siekiant apibrėžti metodą, kurį turėtų taikyti valstybės narės šiems naujiems ištekliams apskaičiuoti, ir šių išteklių teikimo į ES biudžetą tvarką.

    Pagrindinis Komisijos pasiūlymo principas yra tai, kad nauji Europos Sąjungos PVM pagrįsti nuosavi ištekliai, grindžiami PVM, taikomu tiekiant prekes ir teikiant paslaugas, įsigyjant prekes ir importuojant, dalimi, ir viskam taikomas standartinis PVM tarifas kiekvienoje valstybėje narėje. Taigi šie ištekliai pagristi faktiniu PVM suderinimu, kurio jau esama šių prekių ir paslaugų, kurioms taikomas standartinis tarifas, atžvilgiu visoje ES. Be to, pagal naująją sistemą didelė dalis skaičiavimų, kuriuos šiuo metu atlieka valstybės narės, perkeliama Europos Komisijai.

    2.1. Dabartinių PVM pagrįstų nuosavų išteklių apskaičiavimo būdas

    Nauja tvarka gali būti nustatyta šiais etapais:

    I etapas: Patikslintos PVM pajamos

     

    =

    · Taikant šį metodą pirmiausia naudojami valstybių narių turimi faktinių PVM pagrįstų pajamų skaičiai.

    · Kai kurioms valstybėms narėms reikėtų pakoreguoti skaičius siekiant pašalinti, pavyzdžiui, palūkanų ir baudų duomenis arba atlikti patikslinimą, kad būtų atsižvelgta į užjūrio teritorijas arba taikomas specialias PVM nuostatas.

    II etapas: PVM pajamų patikslinimui taikomas vienodas procentinis koeficientas

     

     

    X =

    · Vienodas procentinis koeficientas yra vienas procentinis koeficientas, taikomas visoje ES. Jis apskaičiuojamas padalinant ES lygio vidutinę proporciją, taikytiną PVM pagrįstoms pajamoms, kaupiamoms iš tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, skirtų galutiniam vartojimui (namų ūkiams arba kitiems subjektams, kurie neturi teisės atskaityti PVM, kuriuo buvo apmokestinti), kurioms visose valstybėse narėse taikomas standartinis tarifas. Šis koeficientas bus apskaičiuotas atlikus didelį statistinį tyrimą, kurį vykdys Komisija glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis; jis bus nustatytas visam DFP laikotarpiui.

    III etapas: Apskaičiuojama PVM nuosavų išteklių bazė

     

    ÷ =

    · „Tariamų PVM pajamų“ vertę reikėtų dalinti iš faktinio standartinio tarifo, taikomo šalyje (šis standartinis tarifas valstybėse narėse skiriasi – tai turėtų būti 15–27 proc. dydis). Taip gaunama PVM pagrįstų nuosavų išteklių bazė.

    IV etapas: Apskaičiuojamas mėnesinis PVM pagrįstų nuosavų išteklių įnašas

     

    X =

    · Dalis procentais, nustatyta Tarybos reglamente dėl nuosavų išteklių sistemos[1] įgyvendinimo, turėtų būti taikoma faktinei PVM pagrįstų nuosavų išteklių bazės vertei (maksimalus tarifas (2 proc.) nustatytas Sprendime dėl nuosavų išteklių (NIS), o realusis tarifas (1 proc.) – įgyvendinimo reglamente).

    · Taip nustatomas valstybės narės mėnesinis PVM pagrįstų nuosavų išteklių įnašas.

    Pranešėjo vertinimas

    Privalumai

    · Daug paprastesnis PVM apskaičiavimas, nes daugiau nereikia skaičiuoti:

    o PVM tarifo svertinio vidurkio,

    o tarpinės bazės,

    o jokių tarpinės bazės kompensacijų, kurios reikalingos šiuo metu.

    · Daug skaidresnis: skaičiavimams bus naudojamos tik prekės ir paslaugos, apmokestintos taikant standartinį PVM tarifą visose valstybėse narėse, taip pat bus naudojamos tik realios faktinės valstybių narių gautos sumos.

    · Kai kurioms valstybėms narėms reikės mažiau PVM bazės korekcijų (skirtingo standarto tarifai bus taikomi tik baudoms ir kitoms nuobaudoms, grąžinamosioms išmokoms neapmokestinamiesiems asmenims, pajamoms, gautoms ne iš ES teritorijų), palyginti su dabar taikomomis 22 rūšių kompensacijomis.

    · Nebus taikomos kompensacijos, jei skaičiavimams naudojamos tik prekės ir paslaugos, apmokestinamos taikant standartinį PVM tarifą.

    · Vienodas požiūris į visas valstybes nares – visoms valstybėms narėms bus taikomas vienodas procentinis koeficientas, o ne skirtingi pareikalavimo tarifai, kaip tai daroma dabar.

    · Valstybių narių administracinė našta sumažės. Didžiąją dalį šios naštos prisiims Europos Komisija.

    · Didžiausias dėmesys skiriamas reikšmingumui. Nauji ištekliai bus pagrįsti faktinėmis pajamomis, o ne statistika.

    · Nebus taikoma apribojimų.

    · Manoma, kad laikui bėgant šie ištekliai bus patikimi ir nuspėjami.

    · Šie ištekliai lankstūs pritaikyti prie bet kurios būsimos PVM reformos nedarant jokių dabartinio pasiūlymo dėl nuosavų išteklių pakeitimų.

    Trūkumai

    o Palyginti vis dar sudėtingas 4 etapų metodas, reikia sudėtingų skaičiavimų.

    o Padidės Komisijai tenkanti administracinė našta.

    o Pagal siūlomą supaprastintą apskaičiavimo metodą galbūt nebus įmanoma atsižvelgti į valstybių narių galiojančių PVM sistemų skirtumus.

    o Naujasis PVM vis dar nebus nuosavi ištekliai, plauksiantys tiesiogiai į ES biudžetą, šie ištekliai turės pirma patekti į valstybių narių iždą.

    Išvados

    Siūlomi nauji ES nuosavi ištekliai, pagrįsti PVM, be abejonės, yra svarbus esamos sistemos patobulinimas ir turi gerų perspektyvų tapti stabiliais ir patikimais tikraisiais Sąjungos biudžeto nuosavais ištekliais. PVM pagrįsti nuosavi ištekliai turėtų būti bendros nuosavų išteklių sistemos reformos dalis, dėl kurios turėtų labai sumažėti bendras valstybių narių nacionalinio įnašo lygis.

    Taigi pranešėjas pritaria Komisijos pasiūlymui panaikinti dabartinius PVM pagrįstus nuosavus išteklius ir sukurti naujus ES PVM pagrįstus nuosavus išteklius.

    Pranešėjas taip pat norėtų pabrėžti, kad vienas iš pagrindinių tikrų PVM pagrįstų nuosavų išteklių kriterijų turėtų būti šių išteklių tiesioginis pervedimas į ES biudžetą, nacionalinėms administracijoms jų nekaupiant prieš pervedimą. Deja, nei pagal esamą sistemą, nei pagal Komisijos pasiūlymą tokio sprendimo dėl PVM nenumatyta. Jei šios sąlygos negalima įvykdyti per ateinantį 2014–2020 m. DFP laikotarpį, pranešėjas ragina Komisiją apsvarstyti šią galimybę kitam laikotarpiui, kai nuosavų išteklių sistema turėtų būti toliau reformuojama siekiant, kad ES biudžetas būtų finansuojamas tik iš nuosavų išteklių, kaip įtvirtinta SESV 311 straipsnyje.

    Pranešėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Parlamentas nuosavų išteklių sistemos reformą laiko labai svarbia, įskaitant atitinkamus pasiūlymus dėl PVM. Savo 2012 m. birželio 13 d. plenarinio posėdžio rezoliucijoje dėl DFP ir nuosavų išteklių Europos Parlamentas teigia, kad nėra pasirengęs duoti pritarimo kitam DFP reglamentui, kol nebus pasiektas politinis susitarimas dėl nuosavų išteklių sistemos reformos.

    • [1]  COM (2011) 740.

    PROCEDŪRA

    Pavadinimas

    Nuosavi ištekliai, pagrįsti pridėtinės vertės mokesčiu

    Nuorodos

    COM(2011)0737 – C7-0504/2011 – 2011/0333(CNS)

    Konsultacijos su EP data

    12.12.2011

     

     

     

    Atsakingas komitetas

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    BUDG

    15.12.2011

     

     

     

    Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    CONT

    15.12.2011

    ECON

    15.12.2011

    JURI

    15.12.2011

     

    Nuomonė nepareikšta

           Nutarimo data

    CONT

    6.12.2011

    ECON

    29.11.2011

    JURI

    19.12.2011

     

    Pranešėjas(-ai)

           Paskyrimo data

    Jean-Luc Dehaene

    5.12.2011

     

     

     

    Priėmimo data

    10.10.2012

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    35

    1

    2

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Marta Andreasen, Reimer Böge, Zuzana Brzobohatá, Jean Louis Cottigny, Jean-Luc Dehaene, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Jutta Haug, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Anne E. Jensen, Ivailo Kalfin, Alain Lamassoure, Giovanni La Via, Jan Mulder, Juan Andrés Naranjo Escobar, Dominique Riquet, Potito Salatto, Alda Sousa, Helga Trüpel, Derek Vaughan, Angelika Werthmann

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Alexander Alvaro, Maria Da Graça Carvalho, Edit Herczog, Peter Jahr, Jürgen Klute, Paul Rübig, Georgios Stavrakakis, Nils Torvalds

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

    Phil Bennion, Nikos Chrysogelos, Norbert Glante, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein

    Pateikimo data

    12.10.2012